Civilinė byla Nr. e2-1233-996/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19786-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4;
3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant ieškovams J. P. ir D. P., jų atstovei advokatei Olgai Siominai,
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Globos namų „Užuovėja“, atstovams Globos namų „Užuovėja“ (duomenys neskelbtini) G. B., advokatui Erikui Rugieniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. ir D. P. prevencinį ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Globos namų „Užuovėja“, trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl uždraudimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
J. P. ir D. P. (toliau kartu – ieškovai) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu ir jo reikalavimo patikslinimu (el. b. t. I, b. l. 1–14, t. II, b. l. 21–23) atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Globos namų „Užuovėja“ (toliau – globos namai), prašydami uždrausti atsakovei, atstovaujamai globos namų, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) ir bute/patalpoje, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas, ginčo patalpos), nepakeitus patalpų paskirties (pogrupio), vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad į teismą su prevenciniu ieškiniu kreipiasi dėl uždraudimo atsakovei žemės sklype ir dvibučio gyvenamojo namo ginčo bute vykdyti veiklą, kuria būtų daromas neigiamas poveikis kitiems šio turto bendrasavininkams. Paaiškino, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 169,19 kv. m. bendrojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovų butas) ir ½ dalis žemės sklypo, kita žemės sklypo dalis ir ginčo butas iki 2020 m. gruodžio 10 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė R. A., 2020 m. gruodžio 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisė į ½ žemės sklypo dalį, kuri priklausė R. A., buvo perleista Lietuvos valstybei, kuri turto patikėjimo teise perdavė valdyti žemės sklypo dalį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), 2020 m. gruodžio 10 d. buto pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo butas buvo parduotas Lietuvos valstybei, kuri turto patikėjimo teise perdavė valdyti ginčo butą globos namams, kurie 2020 m. gruodžio mėn. išplatino (duomenys neskelbtini), gyvenantiems asmenims viešąjį pranešimą, jog ginčo patalpos bus naudojamos ilgalaikės socialinės globos teikimui, steigiant grupinio gyvenimo namus suaugusiems asmenims su proto ir/ar psichikos negalia, kuriuose galės gyventi ne daugiau kaip 10 asmenų (moterų), bei tai, kad šiuo metu ginčo patalpose vykdomi remonto ir pritaikymo būsimai veiklai darbai. Nurodė, kad 2021 m. kovo 30 d. kreipėsi į globos namus su paklausimu dėl tikslesnės informacijos apie ginčo patalpose planuojamą vykdyti veiklą pateikimo, globos namai 2021 m. balandžio 15 d. rašte nurodė, kad ginčo patalpose steigiamuose grupinio gyvenimo namuose planuojama apgyvendinti 9 moteris, turinčias intelekto ir/ar psichikos veiklos sutrikimus, kurių darbingumo lygis ne aukštesnis kaip 40 procentų bei kurios neturi nustatyto slaugos poreikio. Ieškovų įsitikinimu, aukščiau nurodyta veikla ginčo bute bus vykdoma neteisėtai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, dėl ko jiems gali būti padaryta žala. Pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų steigimas ginčo patalpose, nepakeitus jų paskirties, nėra galimas (dvibučio gyvenamojo namo paskirtis yra gyvenamoji (dviejų butų pastatai)), globos namų rašte apie planus keisti ginčo patalpų paskirtį neužsimenama, be to, toks paskirties pakeitimas be jų (ieškovų) sutikimo nebūtų galimas; pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – pastatas) bendras plotas sudaro 360,56 kv. m., ieškovų buto plotas sudaro 169,19 kv. m., globos namų valdomo ginčo buto plotas sudaro 191,37 kv. m., todėl net ir pakeitus tik ginčo patalpų paskirtį, turėtų būti pakeista viso pastato paskirtis, kadangi pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR) 5 punktą, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintą Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kito buto ar patalpos savininko rašytinis sutikimas nėra būtinas dviejų butų gyvenamajame name vykdant kitą stacionarinę globos veiklą (Q87) (taikoma grupinio gyvenimo namų veiklai (Q87.30), bendruomeninių vaikų globos namų veiklai (Q87.90), savarankiško gyvenimo namų veiklai (Q87.90)) ir tikėtina, kad būtent šia nuostata vadovavosi globos namai, įsigydami ginčo butą tokios veiklos vykdymui dvibučiame gyvenamajame name, vietoje vienbučio gyvenamojo namo, tačiau, ieškovų teigimu, tokių nuostatų, kurios sudaro bendrosios taisyklės išimtį ir iš esmės apriboja kaimyninių patalpų savininkų teises, negalima aiškinti plečiamai, o jų turinio atskleidimui reikšmingos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakcijos (toliau – EVRK) nuostatos, kurias įvertinus matyti, kad sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veikla pagal galiojančius teisės aktus negali būti vykdoma gyvenamosios dviejų butų paskirties pastate, nepakeitus jo paskirties. Paaiškino, kad žemės sklypas jiems ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, kaip turto patikėtinio, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl norint gauti leidimą pakeisti pastato paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai ar neatliekami jokie statybos darbai, privaloma pateikti žemės sklypo bendraturčio rašytinį sutikimą, tačiau atsakovė dėl tokio sutikimo gavimo į juos nesikreipė, kai tuo tarpu viešai deklaruoja siekį artimiausiu metu ginčo patalpose vykdyti grupinio gyvenimo globos namų veiklą, todėl kol pastato paskirtis – dvibutis gyvenamasis namas – nėra pakeista, tol pastate negali būti vykdoma sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veikla, o tokios veiklos vykdymas (ketinimas vykdyti) laikomas neteisėtu, taigi, atsakovė ruošiasi atlikti neteisėtus veiksmus – nepakeitusi ginčo patalpų paskirties vykdyti ginčo patalpose sutrikusios psichikos asmenų globos namų veiklą, nors tokios veiklos vykdymas, pagal teisės aktų reikalavimus, esamos paskirties pastate nėra leidžiamas. Kartu paaiškino, kad žemės sklypo teritorija yra neapšviesta, o neužstatyto žemės sklypo ploto užtenka tik privažiavimams ir praėjimo takams, todėl globos namų gyventojai neturės jokios teritorijos poilsiui ir laisvalaikiui, be to, žemės sklype yra įrengtas vietinis vandens gręžinys ir vietiniai nuotekų tinklai, esamo vandens gręžinio pajėgumai negali užtikrinti minimalaus geriamojo vandens kiekio 1 žmogui per dieną 200 l/d., nes 10 žmonių ir prižiūrinčiam personalui reikės apie 2,5 m3/d., sutikimo eksploatuoti vietinį vandentiekį globos namų veiklai jie nedavė, ginčo butui priklauso vos 3 kub. m. nuotekų talpa, tai reiškia, kad pagal nurodytas normas nuotekų talpa turės būti valoma kasdien, o jai persipildžius nuotekos gali užteršti visą žemės sklypą ir jiems (ieškovams) priklausantį turtą, taigi, atsakovė siekia vykdyti globos namų veiklą ginčo patalpose, kurios yra nepritaikytos tokios veiklos vykdymui pagal teisės aktų reikalavimus, taigi, ketina atlikti neteisėtus veiksmus. Teigė, kad globos namų steigimas ginčo patalpose lems jų, kaip turto savininkų, teisių pažeidimus, pablogins gyvenimo kokybę ir gyvenamąją aplinką, kadangi jiems nėra pateikta tiksli informacija apie ketinamų apgyvendinti asmenų sveikatos būklę ir vis tik tai, kad šalia už sienos gyvens psichikos sutrikimų turintys asmenys, ženklus jų skaičius, būtinumas nuolat lankytis ginčo patalpose aptarnaujančiam personalui, lankytojams ir pan., akivaizdžiai pablogins jų, kurių šeimoje taip pat auga nepilnametis vaikas, gyvenimo sąlygas ir kokybę, sukels papildomų nepatogumų, dėl grėsmės gyventi nesaugioje aplinkoje jie nuolatos patiria įtampą ir stresą, dėl ko galimai bus priversti išsikelti iš savo vienintelio būsto, be to, dalies pastato naudojimas globos namų veiklai neabejotinai neigiamai įtakos ir jų valdomo turto vertę. Ieškovų įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, jog sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veikla negali būti vykdoma gyvenamosios dviejų butų paskirties pastate, konstatuotina, jog neuždraudus minėtos veiklos vykdymo, egzistuoja realus pavojus, jog jiems ateityje gali kilti žalos, todėl būtina uždrausti globos namams vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą ginčo bute.
Teismo posėdžio metu ieškovas D. P. papildomai paaiškino, kad, jo manymu, nupirktas netinkamas būstas globos namų veiklai, taip įsisavinami pinigai, be to, ginčo butas atsakovės nupirktas už 245 000 Eur, nors mano, kad jo vertė iki 180 000 Eur; ginčo dvibutį namą jis pats statė ir viename bute liko gyventi pats su šeima, o kitą pardavė kitam asmeniui, kuris, jam nežinant jį pardavė atsakovei, žino, kad ginčo bute maksimaliai gali gyventi 4 asmenų šeima, vanduo į ginčo butą tiekiamas per jo butą, jo kambaryje yra mazgas, jis kontroliuoja vandens įjungimą/atjungimą ginčo butui, antrame aukšte yra bendras balkonas su ginčo butu, antrame aukšte butai jungiasi per miegamųjų kambarių sienas, po jo miegamojo langu yra ginčo buto kiemas, jo šeima ten gyveno 16 metų, o dabar nuo 2021 m. gegužės mėn., kai ginčo bute imti vykdyti remonto darbai ir buvo sakoma, kad nuo 2021 m. gegužės mėn. bus įkelti į jį 9 psichinę negalią turintys asmenys, jis vienas liko gyventi ten su šunimi, o žmona su nepilnamečiu vaiku ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) išsikraustė gyventi butą, kurį teko jiems išsinuomoti dėl jaučiamo fizinio ir psichologinio nesaugumo dėl atkraustomų psichinę negalią turinčių asmenų; mano, kad bus vykdoma neteisėta veikla, ne tik jo šeima, bet visa gyvenvietė sunerimusi dėl vykstančio proceso; pokalbio su globos namų atstove metu jiems (ieškovams) buvo pasakyta, kad globos namams jokių suderinimų nereikia ir nuo 2021 m. gegužės mėn. į ginčo butą bus įkelti 9 psichinę negalią turintys asmenys; jo butas įkeistas bankui, vis dar mokama paskola, parduoti jo neketino, o dabar visa šeima kartu gyventi nebegali – dėl žmonos ir dukros saugumo jos gyvena nuomojame bute, o jis liko jų bute, nes turi prižiūrėti ten likusį didelį šunį.
Teismo posėdžio metu ieškovė J. P. papildomai paaiškino, kad ginčo namas jos vyro buvo statytas prieš 15 metų, tai dvibutis gyvenamasis namas, skirtas gyventi dviems šeimoms, vandens, nuotekų sistema yra viena, bendras kiemas, vienas bendras balkonas, todėl lengva patekti iš vieno buto į kitą, kiemą skiria maža tvorelė, sklypas tik 4,5 arų; dėl atliekamų veiksmų atkelti 10 psichinę negalią turinčių asmenų į ginčo butą jaučia psichologinį ir fizinį nesaugumą, bijo triukšmo, žino, kad tokių žmonių veiksmai neprognozuojami; kai sužinojo, kad be leidimų, sutikimų globos namai vykdys veiklą, atkels į ginčo butą psichinę negalią turinčius asmenis, patyrė šoką, nebepakeldama įtampos su nepilnamete dukra išsikėlė iš savo namų į nuomojamą butą, nebegali gyventi savo namuose, kuriuose išgyveno 15 metų, dukra jaučiasi nesaugiai, norėjo išsikelti sužinojusi apie planuojamus atkelti asmenis.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad atsakovė pažeidžia ieškovų teisę saugiai gyventi, pažeidžia ieškovų kaip nuosavybės turėtojų interesus, daro neigiamą įtaką šeimos darnumui, nes šeima nebegali gyventi kartu, dėl nesaugumo ieškovė su nepilnamete dukra buvo priverstos išsikelti iš savo namų į išsinuomotą butą, jau dabar patiria žalą; norint į ginčo butą įkelti sutrikusios psichikos asmenis globos namų veiklai vykdyti reikia ieškovų sutikimo keisti pastato paskirtį, tačiau ieškovai tokio sutikimo neduoda; įkeliant į ginčo butą asmenis su psichiniais sutrikimais, kurių darbingumo lygis ne daugiau kaip 20 proc., kyla ieškovams fizinis pavojus, nes tokių asmenų elgesys neprognozuojamas, be to, ginčo butas pritaikytas 3–4 asmenų šeimai, o čia įkeliama 10 psichinę negalią turinčių asmenų, aptarnaujantis personalas, bus įleidžiami lankytojai, ieškovai patirs diskomfortą dėl triukšmo; susitikimo su ieškovais metu globos namų atstovas sakė, kad jiems nei leidimų, nei sutikimų nereikia tokiai veiklai vykdyti.
Atsakovės atstovas globos namai su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 114–121).
Atsakovės atstovas globos namai paaiškino, kad, priešingai nei teigiama ieškinyje, globos namai jokiais būdais neketino ginčo patalpose vykdyti veiklos, kuri negalima pagal pagrindinę ginčo patalpų paskirtį, globos namai ėmėsi tiek faktinių, tiek teisinių veiksmų siekiant ginčo patalpas pritaikyti grupinio gyvenimo namų veiklai, tačiau tam reikia daugiau laiko. Globos namų vertinimu, ieškovai, pareikšdami prevencinį ieškinį, kuriuo iš esmės siekiama uždrausti atlikti veiksmus, kuriuos atlikti draudžia įstatymas, ypač turint omenyje, kad ginčo patalpų pritaikymas grupinio gyvenimo namų veiklai dar tik vykdomas, atliekamos formalios procedūros, piktnaudžiauja teise, galimai siekdami neteisėtų tikslų – trikdyti ginčo patalpų pritaikymą globos namų planuojamai vykdyti veiklai, siekiant galimai neteisėtų tikslų – savo asmeninių ambicijų tenkinimo, pasireiškiančio akivaizdžia asmenų su negalia diskriminacija. Papildomai paaiškino, jog prieš įkeliant asmenis į ginčo patalpas, jose bus atliekami patalpų pritaikymo neįgaliesiems darbai, bus įrengtas atskiras vandens gręžinys bei nauja nuotekų sistema. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo patalpose gyvens asmenys su negalia, pati savaime jokios žalos nei ieškovams ir jų šeimos nariams, nei jų turtui nesukelia ir negali sukelti. Teigė, kad ieškovų nepakantumas, jų atsainus ir aplaidus požiūris į asmenis su negalia, taip pat ieškovų siekiami tikslai – nepagrįstai riboti neįgalių asmenų įtvirtintas teises turėti lygias teises su kitais asmenimis bei integruotis į visuomenę, nėra pagrindas išvadai, jog neįgalių asmenų gyvenimas ginčo patalpose kokiu nors būdu galėtų sukelti bent menkiausią žalą ieškovams, nepriklausomai nuo ginčo patalpose apgyvendinamų asmenų skaičiaus (tol, kol tenkinami minimalūs higienos normų reikalavimai).
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo globos namų (duomenys neskelbtini) papildomai paaiškino, kad prieš įsigyjant ginčo butą, rinkosi iš trijų variantų, kiti du variantai buvo individualūs gyvenamieji namai, bet išsirinko butą dvibučiame name, įvairios institucijos tikrino jų veiklą, jokių pažeidimų nenustatė, globos namai turi dar vieną padalinį, jis vienbučiame gyvenamajame name; ginčo bute steigiami grupinio gyvenimo namai 10 moterų su proto ir psichikos negalia, be įkeliamų tokių moterų ten dienos metu bus papildomai dar dvi darbuotojos (socialinė darbuotoja ir jos padėjėja), o nakties metu bus viena darbuotoja (socialinės darbuotojos padėjėja), kiemas bus filmuojamas, ten apgyvendintos moterys pačios eis į parduotuvę apsipirkti, jų judėjimo laisvė nebus ribojama; komunikacijos bus atskirtos; ar jiems reikia kokių nors leidimų ir sutikimų, spręs po teismo sprendimo priėmimo, teismo proceso metu remonto darbus sustabdė.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad ieškovų baimės nepagrįstos, jie iš viso neturi teisės kreiptis į teismą su tokiu ieškiniu, ieškovai neįrodė, kad jų turto vertė sumažės į ginčo butą įkėlus 10 psichikos sutrikimus turinčių moterų globos namų veiklai vykdyti; jei bus reikalingi leidimai, bus stengiamasi juos gauti.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl uždraudimo žemės sklype ir dvibučio gyvenamojo namo viename iš butų vykdyti veiklą, kuria būtų daromas neigiamas poveikis kitiems šio turto bendrasavininkams.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dvibutis gyvenamasis namas, ½ žemės sklypo, ant kurio pastatytas pastatas, priklauso ieškovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, šiai daliai įregistruota hipoteka, likusi dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, butas, esantis (duomenys neskelbtini), 169,19 kv.m. bendro ploto, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, jam įregistruota hipoteka, ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), 191,37 kv.m. bendro ploto, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, Lietuvos valstybei priklausanti žemės sklypo dalis ir ginčo butas iki 2020 m. gruodžio 10 d. nuosavybės teise priklausė R. A., kuri 2020 m. gruodžio 10 d. žemės sklypo dalies ir buto pirkimo–pardavimo sutartimis žemės sklypo dalį ir ginčo butą pardavė Lietuvos valstybei, kuri žemės sklypo dalį patikėjimo teise perdavė valdyti NŽT, ginčo butą patikėjimo teise perdavė valdyti globos namams (el. b. t. I, b. l. 15–50), globos namai parengė viešą pranešimą ginčo patalpų kaiminystėje gyvenantiems asmenims dėl ginčo patalpose steigiamų grupinio gyvenimo namų suaugusiems asmenims (10 moterų) su proto ir/ar psichikos negalia, informuojant, kad 2021 m. I ketvirtį bus atliekami remonto darbai, o minėti asmenys į patapas bus įkeliami 2021 m. II ketvirtį (el. b. t. I, b. l. 51), 2021 m. kovo 30 d. ieškovai pateikė globos namams prašymą dėl tikslesnės informacijos apie ginčo patalpose planuojamą vykdyti veiklą pateikimo (el. b. t. I, b. l. 52–53), globos namai ieškovams pateikė 2021 m. balandžio 15 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ginčo patalpose steigiamuose grupinio gyvenimo namuose planuojama apgyvendinti 9 moteris, turinčias intelekto ir/ar psichikos veiklos sutrikimus, kurių darbingumo lygis ne aukštesnis kaip 40 procentų bei kurios neturi nustatyto slaugos poreikio, planuojama įrengti atskirą vandens gręžinį bei naują nuotekų sistemą (el. b. t. I, b. l. 54).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnio 1 dalį, realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008), prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti. Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės; 5) prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina. Ieškovas pagal prevencinį ieškinį įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, jog jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos. Tai gali būti pasirengimas tokiems veiksmams, pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iš atsakovo pusės, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudarytų objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui ar žalai arba taptų pagrindu padaryti dar kitus neteisėtus veiksmus. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo tikėtinus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala.
Teismas išsamiai įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, jog ieškovai byloje įrodė, kad yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jų teisių pažeidimo pavojų, kad ateityje gali būti padaryta realios žalos dėl globos namų tikėtinų neteisėtų veiksmų.
Matyti, kad globos namai, tik įsigijus ginčo butą, ėmėsi aktyvių remonto veiksmų pritaikant ginčo patalpas sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklai vykdyti. Globos namai neneigė ieškovų teiginių, jog globos namai planavo 9 sutrikusios psichikos moteris apgyvendinti ginčo bute jau nuo 2021 m. gegužės mėn., tai patvirtina ir globos namų pranešimas (el. b. t. I, b. l. 51), vėliau, kai ieškinys jau buvo paduotas teismui, patys globos namai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 9 sutrikusios psichikos moterys ginčo bute bus apgyvendintos galimai jau 2021 m. rugsėjo mėn., taip pat globos namai neneigė ieškovų teiginių, jog globos namai nesikreipė į ieškovus dėl sutikimo gavimo patalpų paskirčiai keisti. Ieškovai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad sutikimo keisti paskirtį nedavė ir neduos, siekdami apsaugoti savo ir savo nepilnamečio vaiko fizinę ir psichologinę gerovę. Teismo posėdžio metu globos namų atstovai negalėjo paaiškinti, kokių teisinių veiksmų ėmėsi, kaip kad nurodė atsiliepime į ieškinį, siekiant ginčo butą pritaikyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklai vykdyti, tik teigė, kad ar reikia kokių nors leidimų/sutikimų jų norimai veiklai vykdyti ginčo bute, spręs po bylos išnagrinėjimo, todėl prasidėjus teisminiam procesui remonto veiksmus ginčo bute sustabdė, vadinasi, pripažino, kad jei ieškovai nebūtų pasikreipę į teismą, šiuo metu 9 sutrikusios psichikos moterys jau gyventų ginčo bute globos namų iniciatyva.
Tuo tarpu pagal teisinį reglamentavimą, sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų steigimas ginčo bute, nepakeitus paskirties, nėra galimas, o paskirties keitimas be ieškovų sutikimo taip pat negalimas, tuo tarpu ieškovai tokio sutikimo neduoda ir nurodo niekada neduosiantys, vadinasi, ginčo bute nėra galimybės vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą, todėl konstatuojama, kad globos namai rengiasi neteisėtų veiksmų atlikimui. Globos namai neįrodė savo teiginių, kad ėmėsi reikalingų teisinių veiksmų planuojamai veiklai ginčo patalpose vykdyti. Priešingai, aukščiau aptarta situacija rodo, kad jei ne ieškovų kreipimasis į teismą, globos namai jau būtų ėmęsi neteisėtų veiksmų įgyvendinimo, tuo labaiu, globos namai ir šiai dienai nesiima reikiamų teisinių veiksmų, nors, ką rodo pačių globos namų procesiniai dokumentai, jie 9 sutrikusios psichikos moteris planuoja apgyvendinti ginčo patalpose.
Nustatyta, kad ieškovų buto bendras plotas yra 169,19 kv. m., ginčo buto bendras plotas yra 191,37 kv. m., abiejų butų naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedo 1 punktą, gyvenamosios paskirties pastatai pagal paskirtį skirstomi į: 1) gyvenamoji (vieno buto pastatai) – pastatai, skirti gyventi vienai šeimai, 2) gyvenamoji (dviejų butų pastatai) – pastatai, skirti gyventi dviem šeimoms (dvibučiai), 3) gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) – pastatai, skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau, 4) gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms) – pastatai, skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir panašiai), pagal STR 5 punktą, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai, šiuo atveju, pabrėžtina, didesnė pastato dalis tenka ginčo butui, todėl pakeitus ginčo patalpų paskirtį, būtų keičiama viso pastato paskirtis, tokiu atveju ir ieškovų buto paskirtis, o pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą, statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, tuo tarpu pagal Aprašo 3 punktą, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose nepakeitus paskirties galima kita stacionarinė globos veikla, taikoma tik grupinio gyvenimo namų veiklai, bendruomeninių vaikų globos namų veiklai ir savarankiško gyvenimo namų veiklai, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo bute planuojama ne grupinio gyvenimo namų veikla, o sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veikla, Aprašo 3 punkto jokiu būdu negalima aiškinti plečiamai, nes jokio pagrindo tam nėra, išimtys nurodytos aiškiai ir konkrečiai, be to, ir EVRK išskiria į atskirą kategoriją sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą (žr. EVRK 87.20, 87.30, 87.90 kodus), taigi, akivaizdu, kad sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veikla nepatenka į aukščiau nurodytą Aprašo reglamentavimą, kuomet paskirties keisti nereikia. Kaip žinia, jei patalpa yra dvibučiame name, kuriame esantys du butai priklauso skirtingiems asmenims, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus, keičiant paskirtį, planuojant vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą, visais atvejais yra reikalingas kito buto savininkų rašytinis sutikimas (Aprašo 10 punktas, CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklai ginčo bute vykdyti būtina keisti paskirtį ir tam gauti ieškovų sutikimą, tačiau ieškovai nurodo tokio sutikimo neduodantys ir neduosiantys, todėl globos namų viešai deklaruoti planai pradžioje jau nuo 2021 m. gegužės mėn., vėliau nuo 2021 m. rugsėjo mėn. įkelti į ginčo butą 9 sutrikusios psichikos moteris grupinio gyvenimo namų veiklai vykdyti ir ginčui esant teisme pristabdžius veiksmus (remontą ir asmenų įkėlimą), tačiau tokios minties neatsisakant, nors, akivaizdu, jai esant neįmanomai įgyvendinti, laikoma, kad globos namai planuoja atlikti neteisėtus veiksmus.
Kartu pastebėtina ir tai, kad patys globos namai savo Nekilnojamojo turto pirkimo ekonominiame ir socialiniame pagrindime, patvirtintame globos namų direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), parengtame pagal globos namų investicijų projektą buvo nusistatę grupinio gyvenimo namų suaugusiems asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, įsteigimui pirkti įrengtą namą su jam priklausančiu žemės sklypu, tačiau iš turimų trijų variantų išsirinko pirkti ne namą, o ginčo butą, nors kiti du galimi variantai buvo individualūs gyvenamieji namai (el. b. t. I, b. l. 56–58), ką patvirtino ir globos namų (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu, tačiau išsamiai paaiškinti, kodėl buvo pasirinktas pirkimui butas, nors pačių globos namų buvo nusistatytas tikslas pirkti namą ir kiti du variantai buvo namai, negalėjo. Buto, o ne namo, įsigijimo siekiamai veiklai vykdyti problematiką ir galimus ginčus, teisinius klausimus, akivaizdu, globos namai turėjo iš karto įsivertinti siekdami veiklą vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad viešai žinomi, todėl nereikalaujami papildomo įrodinėjimo, sutrikusios psichikos asmenų galimi neprognozuojami elgesio variantai, o šiuo atveju planuojamas jų apgyvendinimo žymus skaičius (9 asmenys), darbingumo lygis (nuo 20 proc. iki 35 proc.) (el. b. t. I, b. l. 177) 191,37 kv. m. plote, neribojant jų judėjimo laisvės ir būtent tokio tipo dvibučiame name, kurio kitame bute antrajame aukšte už sienos yra trijų asmenų šeimos su nepilnamečiu vaiku miegamojo kambarys ir šiuos abiejų butų kambarius iš lauko pusės jungia bendras balkonas (tokią informaciją nurodė ieškovai, globos namai to neneigė), akivaizdu sudarys fizinį ir psichologinį nesaugumą ieškovų šeimai, nepilnamečio vaiko tinkamam ir saugiam gyvenimui, taigi, ieškovų gyvenimo sąlygos pablogės, taip pat kris ieškovų buto vertė, o jo pardavimas taps sunkiai įmanomas.
Matyti, kad globos namams pateikus ieškovams informaciją, jog nuo 2021 m. gegužės mėn. į ginčo butą jau bus įkeliamos 9 sutrikusios psichikos moterys grupinio gyvenimo namų veiklai vykdyti, ieškovė su nepilnamete dukra nurodė nuo to laiko išsikėlusios iš savo namų, kuriuose gyveno apie 15 metų, į išsinuomotą butą, taip saugant vaiko fizinę ir psichologinę gerovę, o ieškovas liko gyventi jų bute, kadangi reikalinga priežiūra ten likusiam dideliam šeimos šuniui, todėl grėsmė kartu keliama ir šeimos darnumui, o žala ieškovų jau patiriama, nes reikalinga papildomai nuomotis butą. Jokiu būdu nesutiktina su globos namų atstovo pozicija, kad toks pasirinkimas dėl gyvenimo skyrium ir išsikėlimo iš savo namų yra pačių ieškovų, kadangi 15 metų išgyvenus name, kurį pats ieškovas statė ir neplanavo parduoti, tačiau išsikėlimas iš jo nulemtas ne pozityvių perspektyvų, o neigiamos situacijos sukūrimo iš globos namų pusės ieškovų šeimos atžvilgiu. Teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą globos namų teiginį, kad ieškovų siekiami tikslai – nepagrįstai riboti neįgalių asmenų įtvirtintas teises turėti lygias teises su kitais asmenimis bei integruotis į visuomenę, priešingai, teismas daro išvadą, jog ieškovai pagrįstai gina savo ir savo nepilnamečio vaiko teises, siekdami turėti lygias teises su visais asmenimis, jokia diskriminacija neįgaliųjų atžvilgiu byloje nenustatyta, tuo tarpu globos namai, turėdami pareigą rūpintis sutrikusios psichikos asmenų gerove, turi itin atsakingai, apgalvotai ir laikantis įstatymo nuostatų rinktis turtą savo veiklai vykdyti.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovai byloje įrodė atsakovės, atstovaujamos globos namų, tikėtinus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti jiems reali žala, jų teisių pažeidimas, todėl yra pagrindas prevencinį ieškinį tenkinti uždraudžiant atsakovei, atstovaujamai globos namų, atsakovės įsigytame žemės sklype ir ginčo bute, nepakeitus patalpų paskirties (pogrupio), vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – teismas uždraudžia atsakovei, atstovaujamai globos namų, atsakovės įsigytame žemės sklype ir ginčo bute, nepakeitus patalpų paskirties (pogrupio), vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovų naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovai teismui pateikė prašymą priteisti jiems iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą (papildomai sumokėti 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriteisiami, kadangi apeliacinės instancijos teismas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino) ir 2 976,60 Eur išlaidos advokato pagalbai, sumokėtos juos atstovavusiai advokatei. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, laikydamas, kad pateikti įrodymai patvirtina ieškovų byloje patirtas išlaidas, ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovams iš atsakovės, atstovaujamos globos namų, 3 051,60 Eur (75 Eur + 2 976,60 Eur) bylinėjimosi išlaidas (kiekvienam ieškovui po 1 525,80 Eur), laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovų J. P. ir D. P. prevencinį ieškinį patenkinti visiškai.
Uždrausti atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Globos namų „Užuovėja“ (į. k. 300836436), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepakeitus patalpų paskirties (pogrupio), vykdyti sutrikusios psichikos asmenų grupinio gyvenimo namų veiklą.
Priteisti ieškovams J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Globos namų „Užuovėja“ (į. k. 300836436), 3 051,60 Eur (trijų tūkstančių penkiasdešimt vieno euro ir šešiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas (kiekvienam ieškovui po 1 525,80 Eur).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Stanislovaitienė