Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                                          Civilinė byla Nr. 2S-1257-115/2010

Teisėja Jurgita Mačionytė                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

110.;1;110.4; 122.5.;

 (S)

            VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

            NUTARTIS

            2010 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

         Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų  Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės,  teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2  apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsiakyta priimti pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-5269-574/2010 pagal pareiškėjo Garažų bendrijos Nr. 291 pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centras dėl teisių atkūrimo pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus.

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Garažų bendrija Nr. 291 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydama pripažinti dingusiais bendrijos įstatus ir bendrijos registracijos lapą bei įpareigoti VĮ Registrų centrą vietoj dingusių dokumentų išduoti tuos pačius ar naujus dokumentus (b.l.1).

Vilniaus miesto 2  apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti Garažų bendrijos Nr. 291 pareiškimą dėl teisių atkūrimo pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus ir nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jį B. S. (b.l.2) 

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškimas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Pareiškimą Garažų bendrijos Nr. 291 vardu teismui pateikė B. S., kaip bendrijos pirmininkas, tačiau, kaip matyti iš pateikto pareiškimo, B. S. nurodė, kad 2003 m. lapkričio 29 d. jis atsistatydino, nauju bendrijos pirmininku buvo išrinktas V. J.. Pagal LR CPK 55 str. nuostatas juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymų ar steigimo dokumentų jiems suteiktas teises ir pareigas. Nėra duomenų, kad pareiškimą Garažų bendrijos Nr. 291 vardu pateikęs asmuo, yra bendrijos atstovas, turintis įgalinimus atstovauti juridinį asmenį. Teismas vadovavosi  CPK 137 str. 2 d. 8 p. ir pareiškimą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, atsisakė priimti.

Apeliantas (pareiškėjas) B. S. pateikė atskirąjį skundą (b.l.30-31), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą spręsti iš naujo  pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog dingę bendrijos įstatai patvirtinti ir įregistruoti 1994-09-29  savivaldybės potvarkiu Nr.1930 V. Bendrijos  įstatų  28 str. 9 p. teigia, kad bendrijos pirmininkas atstovauja bendriją teisme. Pažymi, kad  pareiškėjas B. S. įkūrė dvi garažų bendrijas, buvo išrinktas šių bendrijų pirmininku, tačiau, tik  iš vienos bendrijos pirmininkų atsistatydino ir šios bendrijos pirmininku išrinko  V. J.,  bendrija Nr. 291 paskolino  kitai bendrijai, esančiai  Oslo g. 2 , bendrijos Nr. 291, esančios Miškinių g., įstatus ir kodo suteikimo dokumentą, kad V. J. galėtų pasidaryti dokumentų nuorašus, reikalingus bendrijos, esančios Oslo g. 2, perregistravimui, tačiau dokumentai nebuvo grąžinti. Nesąžiningas bendrijos, esančios  Oslo g. 2, revizorius R. B. pasisavino bendrijos Nr. 291, esančios Miškinių g.   Šie dokumentai buvo pateikti VĮ „Registrų centras“, prašant įregistruoti R. B. bendrijos Nr. 291, esančios Miškinių g. pirmininku.  Pažymi, jog R. B. netapo bendrijos Nr. 291, esančios Miškinių g., pirmininku, nes neturi  bendrijoje nekilnojamojo turto, nėra bendrijos narys. Garažų bendrija Nr. 291 raštu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl dokumentų grąžinimo, tačiau buvo atsisakyta  dokumentus grąžinti. Todėl bendrija spaudoje paskelbė apie dokumentų dingimą ir kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą prašydama pripažinti dingusiais bendrijos įstatus ir bendrijos registracijos lapą bei įpareigoti VĮ Registrų centrą vietoj dingusių dokumentų išduoti tuos pačius ar naujus dokumentus.

Apelianto (pareiškėjo) B. S. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Garažų bendrija Nr. 291 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydama pripažinti dingusiais bendrijos įstatus ir bendrijos registracijos lapą bei įpareigoti VĮ Registrų centrą vietoj dingusių dokumentų išduoti tuos pačius ar naujus dokumentus (b.l.1), tačiau pirmosios instancijos teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti Garažų bendrijos Nr. 291 pareiškimą dėl teisių atkūrimo pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus.

Vienas iš atskirojo skundo argumentų yra tas, kad pareiškėjas B. S. nurodo jog bendrijos, esančios  Oslo g. 2, revizorius R. B. pasisavino bendrijos Nr. 291, esančios Miškinių g., todėl Garažų bendrija Nr. 291 nebeturi įstatų ir registracijos lapo ir dėl to nėra galimybės pateikti teismui įrodymų, kad pareiškėjas B. S. yra Garažų bendrijos Nr. 291 primininkas, galinti atstovauti bendriją teisme.

Pažymėtina, jog procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi  būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinės procesinės teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais.

CPK 55 str. 1 d. numatyta, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymų ar steigimo  dokumentus, jiems suteiktas teise ir pareigas. Šiais atvejais  laikoma, kad bylą veda pats juridinis  asmuo. CPK 55 str. 2 d. nurodytos atstovavimo juridiniams asmenims sąlygos – juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teismuose – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) arba advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 str.) itin svarbiems atstovaujamojo teisių požiūriu procesiniams veiksmams atlikti (pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį dokumentą ir pateikti jį vykdyti, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo) suteikiami įgalinimai turi būti atskirai aptarti įgaliojime (CPK 59 str. 2 d.). 

Atstovo teismui pateikiamame procesiniame doku­mente (taip pat ieškinyje, priešiniame ieškinyje ar pareiškime nagri­nėti bylą ypatingąja teisena) turi būti nurodyti duomenys apie atstovą, taip pat pridedami įrodymai, patvirtinantys atstovo įgaliojimus atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (CPK 111 str. 4 d.).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog kreipdamasis į teis­mą su pareiškimu kito asmens vardu ir interesais asmuo, nesantis atsto­vas ir neturintis teisės atlikti atstovaujamojo vardu konkretų procesinį veiksmą - pareikšti teisme ieškinį (pareiškimą), pažeidžia dispozityvumo principą, t. y. atima iš byloje dalyvaujančių asmenų galimybę savo nuožiūra disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis bei jų gynimo priemonėmis.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškimą Garažų bendrijos Nr. 291 vardu teismui pateikė B. S., kaip bendrijos pirmininkas, tačiau pačiame pareiškime B. S. nurodė, kad 2003 m. lapkričio 29 d. jis atsistatydino, nauju bendrijos pirmininku buvo išrinktas kitas asmuo V. J..

 Pažymėtina ir tai, kad  iš pateikto  Juridinių asmenų registro išduoto pažymėjimo ir kitų prie pareiškimo bei skundo pridėtų dokumentų  matyti, kad  vadovaujantis  bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2007-01-23 protokolu 291-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2007-02-23  yra perregistruota, pasikeitė jos kodas bei  įstatai.  Tai rodo, kad  jokia kita  291-oji bendrija, išskyrus tą, kurios kodas -124750196,  neegzistuoja, o paduotas  teismui pareiškimas bei jame nurodyti reikalavimai yra  neaiškūs, nesuprantami. Tačiau ši aplinkybė nėra atskirojo skundo dalykas, todėl kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesant duomenų, kad pareiškimą Garažų bendrijos Nr. 291 vardu pateikęs asmuo, yra bendrijos atstovas, turintis įgalinimus atstovauti juridinį asmenį (LR CPK 55 str.), vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 8 p. pareiškimą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, atsisakė priimti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (pareiškėjo) Garažų bendrijos Nr. 291 atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (pareiškėjo) B. S. Nr. 291 priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2  apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2-5269-574/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (pareiškėjo) B. S. valstybei  5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas                                                                           Algirdas Auruškevičius

Teisėjos                                                                                               Rasa Gudžiūnienės

Romualda Janovičienė