Civilinė byla Nr. e2A-34-413/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21760-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.1; 2.5.29; 3.3.1.18.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui V. J., tretiesiems asmenims notarei L. G., antstoliui S. U., D. M., J. M. dėl skolinio įsipareigojimo nustatymo ir delspinigių sumažinimo. 

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. M. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas;

1.1.                       pripažinti, kad M. M. skolinis įsipareigojimas V. J. pagal 2015 m. sausio 8 d. paskolos sutartį susideda iš 28 100 Eur skolos ir 0,02 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną;

1.2.                       pakeisti Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. 2015 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą, nurodant, kad skolininko M. M. hipotekos kreditoriaus V. J. naudai, pagal 2015 m. sausio 8 d. sutartinės hipotekos sutartį, not. registro Nr. LG-97, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais jos pakeitimas, skolinį įsipareigojimą sudaro pagrindinio reikalavimo suma – 28 100 Eur ir 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2015 m. sausio 8 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas V. J. turėjo paskolinti ieškovui M. M. 34 100 Eur, tačiau iš tikrųjų ieškovui buvo perduota 31 100 Eur, t. y. atsakovas ieškovui perdavė 3000 Eur mažiau nei nurodyta sutartyje.

3.       Prievolės pagal sutartį užtikrinimui paskolos gavėjas įsipareigojo įkeisti tretiesiems asmenims priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

4.       Paskolos sutarties pagrindu notarė 2015 m. lapkričio 13 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriame nurodyta išieškotina suma 32 100 Eur, kadangi notarei atsakovas buvo pateikęs informaciją tik apie 2000 Eur skolos dalies sumokėjimą, nors vykdomojo įrašo išdavimo metu atsakovui jau buvo grąžinta 3000 Eur suma.

5.       Vykdomajame įraše taip pat neteisingai nurodytos procesinės palūkanos, dėl kurių šalys paskolos sutartyje apskritai nebuvo susitarusios.

6.       Dėl nurodytų priežasčių 2015 m. lapkričio 13 d. vykdomajame įraše Nr. LG-6031 pagrindinio reikalavimo suma turėjo būti nurodyta 28 100 Eur, o ne 32 100 Eur.

7.       Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad notarine sutartimi ieškovui paskolino 34 100 Eur, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovui grąžino 3000 Eur. Raginimas sumokėti 137 029,62 Eur palūkanų yra pagrįstas vykdomuoju dokumentu. Skolininkas ir įkaito davėjai slapstosi, nemoka savo skolos atsakovui.

8.       Trečiasis asmuo notarė L. G. prašė visus klausimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad notaras paskolos davėjo perduotos/ paskolos gavėjo gautos paskolos sumos neskaičiavo. Gautą paskolos sumą asmeniškai skaičiavo paskolos gavėjas, kuris apie konkrečios sumos (34 100 Eur) gavimo faktą patvirtino paskolos sutartyje. Notaras duomenų apie paskolos sutarties vykdymą, kada ir kokio dydžio sumos buvo grąžinamos, neturi.

9.       Trečiasis asmuo antstolis S. U. nurodė, kad neturi suinteresuotumo šioje byloje. Antstolis atliko priverstinius vykdymo veiksmus, 2017 m. spalio 10 d. paskelbė turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino, kad ieškovo M. M. skolinis įsipareigojimas atsakovui V. J. pagal 2015 m. sausio 8 d. paskolos sutartį susideda iš 31 100 Eur skolos ir 0,02 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taip pat teismas pakeitė Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. 2015 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą, nurodydamas, kad skolininko M. M. hipotekos kreditoriaus V. J. naudai pagal 2015 m. sausio 8 d. sutartinės hipotekos sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimas skolinį įsipareigojimą sudaro pagrindinio reikalavimo suma – 31 100 Eur ir 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 60,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 8,2 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš ieškovo valstybei 24,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11.       Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 8 d. M. M. (paskolos gavėjas) ir V. J. (paskolos davėjas) sudarė paskolos sutartį, kurios 1.1 punkte nurodyta, kad paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn 34 100 Eur, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos gavėjui tokią pat pinigų sumą, t. y. 34 100 Eur. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis 2015 m. vasario 12 d. grąžino atsakovui 1000 Eur, 2015 m. liepos 16 d. grąžino atsakovui 1000 Eur, 2015 m. lapkričio 11 d. pervedė 1000 Eur į ieškovo nurodytą sąskaitą.

12.       Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis pavėluotai ieškovo grąžintą skolos dalį – 1000 Eur, laikė delspinigių sumokėjimu, o ne skolos dalies grąžinimu, teismas pripažino nepagrįsta, nes ji neužfiksuota vykdomajame įraše Nr. LG-6031, išduotame 2015 m. lapkričio 13 d., kuriame pagrindinio reikalavimo suma yra 32 100 Eur, 5 proc. procesinės palūkanos bei 0,5 proc. dydžio delspinigiai, o taip pat ji nenurodyta 2017 m. rugsėjo 6 d. raginime įvykdyti sprendimą.

13.       Teismas pripažino, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas jam perdavė 3000 Eur mažiau nei nurodyta sutartyje ir ją įrodinėja tuo, jog atsakovas yra kaltinamas ir teisiamas už nusikaltimus ekonomikai bei verslo tvarkai ir finansų sistemai, negali būti laikoma pakankamu įrodymu. Kitų įrodymų, kad ieškovui buvo perduota mažesnė suma nei nurodyta sutartyje, nepateikta. Todėl teismas sprendė, kad tokiu būdu ieškovo skolinis įsipareigojimas atsakovui pagal 2015 m. sausio 8 d. paskolos sutartį yra 31 100 Eur.

14.       Nustatęs, kad atsakovas ieškovui paskolino 34 100 Eur, kad reikalauja grąžinti ne tik negrąžintą paskolos dalį, bet ir 137 029,62 Eur palūkanas, t. y. sumą, kuri daugiau nei keturis kartus viršija paskolintą pinigų sumą, susidariusią per šiek tiek daugiau nei dviejų metų paskolos dalies negrąžinimo laikotarpį (nuo 2015-05-29 iki 2017-09-06), teismas sprendė, kad tokia faktinė aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, jog netesybos yra akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

15.       Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). 

16.       Atsižvelgdamas į tai, jog tiek 0,5 proc. delspinigiai nuo 32 100 Eur skaičiuojami nuo 2015 m. gegužės 29 d., tiek 5 proc. metinės palūkanos nuo 32 100 Eur skaičiuojamos nuo 2015 m. gegužės 29 d., teismas konstatavo, kad tokiu būdu ieškovui yra taikoma dviguba atsakomybė, kuri yra draudžiama remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis bei kasacinio teismo praktika.

17.       Atsižvelgdamas į tai, kad 0,5 procentų dydžio delspinigiai nuo negrąžintos sumos sudaro 182,5 proc. metinių delspinigių, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas privalo mokėti atsakovui 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos. Ši suma laikytina proporcinga ir neprieštaraujančia protingumo, sąžiningumo principams, nes atitinka įstatymo nustatytą 5 proc. metinių procesinių palūkanų sumą, kurią privalo mokėti terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (CK 6.210 str. 1 d.). Atitinkamai teismas pakeitė 2015 m. sausio 8 d. sutartinės hipotekos sutartį.

II.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

1.1.                      Teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes sprendimas priimtas neteisėtos sudėties teismo. Atsižvelgiant į 2018 m. vasario 25 d. sprendimą, atsakovas V. J., kaip ieškovas susijusioje byloje Nr. 2-504-862/2019, gali tikslinti ir tikslins ieškinio reikalavimus. Teismo sprendimas taip pat yra be motyvų.

1.2.                      Teismas netinkami taikė CK 6.65 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą dėl atsakovo 2015 m. lapkričio 12 d. į jo motinos J. G. sąskaitą gautos 1000 Eur sumos. Ši suma sumokėta praleidus paskolos grąžinimo terminą, todėl, vadovaujantis paskolos sutarties nuostatomis, ši suma pripažintina netesybomis. Ieškovas neįrodinėjo, kad paskolos grąžinimo terminas buvo pakeistas. Atsakovas šios aplinkybės notarei nepranešė, todėl tai nebuvo užfiksuota vykdomajame įraše, o notaras neprivalo tikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Ieškovas nepateikė įrodymų apie 3000 Eur grąžinimą iki 2015 m. gegužės 29 d.

1.3.                      Teismas nepagrįstai sumažino netesybas, nes iki 2015 m. gegužės 29 d. paskola buvo neatlygintinė, ieškovas nuo 2015 m. sausio 8 d. nemokamai naudojosi atsakovo pinigais. Šalys sutartyje aiškiai susitarė dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas apgavo atsakovą, nes jis net neplanavo grąžinti pasiskolintų pinigų. Teismas pažeidė CK 6.256 straipsnio reikalavimus, nes sutartys turi būti vykdomos sąžiningai. Teismas nenurodė, kuo remiantis 0,02 proc. delspinigių suma laikoma protina ir teisinga. Ieškovas yra verslininkas, turintis savo įmonę, pasiskolintus iš atsakovo pinigus naudojo verslo planams įgyvendinti, o atsakovas šiuo atveju laikomas silpnesniąja paskolos sutarties šalimi.

19.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesusiję su nagrinėjamu ginču, teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo

20.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

21.       Apelianto V. J. nuomone, skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kadangi teisėjas L. B. yra trečiasis asmuo susijusioje civilinėje byloje Nr. 2-504-862/2019.

22.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

23.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-145-862/2020 (buvęs Nr. 2-504-862/2019) pagal ieškovo V. J. pareikštą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Ieškovas vienu iš trečiųjų asmenų buvo nurodęs ir teisėją L. B., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi L. B. pašalintas iš byloje dalyvaujančių asmenų.

24.       Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nušalinimu, nusišalinimu,). Kartu proceso teisės normos numato atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje. Šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-520-302/2019).

25.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas V. J. ne kartą buvo pareiškęs nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, tačiau teisėjui pareikšti nušalinimai buvo pripažinti nepagrįstais (Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. spalio 24 d., 2019 m. vasario 5 d. nutartys).

26.       Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, todėl naikinti teismo sprendimą vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata nėra pagrindo.

Dėl skolos dydžio

27.       Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas sprendė, kad negrąžintos skolos suma yra 31 100 Eur. Anot apelianto, kadangi 2015 m. lapkričio 12 d. į jo motinos J. G. sąskaitą pervesta 1000 Eur suma buvo sumokėta jau pasibaigus sutarties grąžinimo terminui, todėl ši suma turėjo būti užskaityta kaip ieškovo sumokėtos netesybos. Todėl negrąžinta skolos dalis yra ne 31 100 Eur, 32 100 Eur.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2015 m. sausio 8 d. sudarė notarinę paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas V. J. paskolino ieškovui M. M. 34 000 Eur laikotarpiui iki 2015 m. gegužės 29 d. (Sutarties 2.1 p.). Paskolos sutarties 2.5 punktu šalys susitarė dėl paskolos grąžinimo tvarkos ir terminų, t. y. iki 2015 m. sausio 29 d. ieškovas turėjo grąžinti 1000 Eur, toliau kiekvieną mėnesį iki mėnesio 29 d. (vasario mėn. – iki 28 d.) ieškovas įsipareigojo atsakovui grąžinti po 500 Eur į trečiojo asmens J. G. sąskaitą arba paskolos davėjui sumokėti asmeniškai grynaisiais pinigais. Paskutinį paskolos mėnesį iki 2015 m. gegužės 29 d. paskolos davėjas kartu su mėnesio įmokos suma turėjo grąžinti atsakovui 31 100 Eur. Sutarties 1.4 punkte šalys nustatė, kad sutartis yra neatlygintinė (šalių susitarimu palūkanos nėra nustatomos (1 t., b. l. 4-7). 

29.       Ieškovas 2015 m. vasario 12 d. ir 2015 m. liepos 13 d. sumokėjo asmeniškai atsakovui grynaisiais pinigais po 1000 Eur, o 2015 m. lapkričio 11 d. pervedė 1000 Eur į paskolos sutartyje nurodyto asmens J. G. sąskaitą.

30.       Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas grąžintinos paskolos dalį, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.65 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad pagal CK 6.39 straipsnio 1 dalį skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Minėta, kad paskolos grąžinimo būdai buvo numatyti paskolos sutartyje. Ieškovas apeliantui grąžino 2000 Eur grynaisiais (1 t., b. l. 14), o 1000 Eur pervedė į paskolos sutartyje nurodyto asmens sąskaitą (1 t., b. l. 15). Toks atsiskaitymo būdas buvo numatytas ir paskolos sutartyje. Taigi, iš viso ieškovas apeliantui yra grąžinęs 3000 Eur ir apeliantas šias sumas iš ieškovo priėmė. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymo Nr. 159 paskirtyje ieškovas nurodė – M. M. dalinis paskolos grąžinimas. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas atsisakė priimti 1000 Eur kaip grąžintos paskolos dalį.

31.       Pažymėtina, kad iš notarės L. G. į bylą pateikto 2018 m. kovo 20 d. rašto matyti, jog ji 2015 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį įrašą dėl 32 100 Eur reikalavimo sumos išdavė pagal apelianto notarei 2015 m. rugsėjo 29 d. pateiktą prašymą ir notarei nebuvo pateikti duomenys, kokia paskolos dalis buvo grąžinta. Taigi šiame vykdomajame įraše neatsispindi ieškovo 2015 m. lapkričio 11 d. atsakovui grąžinta 1000 Eur paskolos sumos dalis, kadangi ši suma apeliantui pervesta po to, kai apeliantas jau buvo kreipęsis į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir apeliantas notarės dėl papildomai ieškovo grąžintos 1000 Eur paskolos dalies notarės neinformavo.  

32.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas pagal paskolos sutartį atsakovui grąžino iš viso 3000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad negrąžintos paskolos suma yra 31 100 Eur.

Dėl palūkanų skaičiavimo ir sutartinių netesybų dydžio

33.       Byloje taip pat kilo ginčas dėl 2015 m. sausio 8 d. paskolos sutarties modifikavimo, siekiant sumažinti šalių sutartą netesybų (delspinigių) dydį. Nagrinėjamos bylos atveju šalys paskolos sutarties 2.8 punkte susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos 0,5 procentų dydžio delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną.

34.       Pažymėtina, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

35.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas (apeliantas), remdamasis tuo, kad ieškovas pažeidė prievolę atsiskaityti pagal paskolos sutartį, kreipėsi dėl priverstinio vykdymo, prašydamas išieškoti iš ieškovo skolą ir sutartyje aptartus 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Minėta, kad paskolos sutartimi dėl palūkanų skaičiavimo šalys nesusitarė.

36.       Notarės 2015 m. lapkričio 13 d. išduotame vykdomajame įraše (1 t., b. l. 12), be pagrindinio reikalavimo sumos, nurodyta, kad išieškoma iš skolininko ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už skolos sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, iki visiško prievolės įvykdymo, taip pat 0,5 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Iš teismui pateikto antstolio S. U. 2017 m. rugsėjo 6 d. raginimo Nr. S-17-34-16864 matyti, kad antstolis paskaičiavo, jog ieškovas turi sumokėti 137 029,62 Eur dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 2015 m. gegužės 29 d. Tačiau, kaip matyti iš notarės išduoto vykdomojo įrašo, nuo to paties laikotarpio taip skaičiuojami ir 0,5 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovui už prievolės pažeidimą yra taikoma dviguba atsakomybė, t. y. už tą patį laikotarpį nuo negrąžintos skolos sumos ieškovui skaičiuojami ir delspinigiai, ir palūkanos.

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452)

38.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015 m. lapkričio 13 d. išduotame vykdomajame įraše nepagrįstai iš ieškovo reikalaujama mokėti už tą patį laikotarpį ir delspinigius, ir palūkanas, juo labiau, kad dėl palūkanų skaičiavimo šalys sutartimi nebuvo susitarę (šios nutarties 28 punktas).

39.       Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas sutartimi nustatytą 0,5 proc. netesybų (delspinigių) dydį sumažino iki 0,02 proc., kadangi ieškovas, anot apelianto, pasirašydamas paskolos sutartį pripažino, jog nustatyti delspinigiai yra protingi ir teisingi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos sumos sudaro 182,5 proc. metinių delspinigių, todėl pripažino, kad tokio dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli.

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

41.       Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

42.       Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2019, kt.).

43.       Apeliantas nurodo, kad ieškovas yra verslininkas ir pasiskolintus pinigus naudojo savo verslo planams įgyvendinti, o pats apeliantas šiuo atveju yra silpnesnioji sutarties šalis, todėl delspinigių dydį teismas be pagrindo sumažino. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais, nes byloje nėra įrodymų, jog ieškovas paskolą panaudojo savo verslo reikmėms, kad ieškovas yra verslininkas.

44.       Priešingai nei teigia apeliantas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismuose yra nagrinėjama ne viena byla, iš kurių matyti, kad atsakovas verčiasi skolinimo verslu (teikia paskolas skelbdamasis apie tai spaudoje, turi ne vieną skolininką, kurių atžvilgiu yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, pardavinėjami iš varžytynių skolininkų turtai. Nors byloje nebuvo nustatinėjamas paskolos sutarties pobūdis (kokiu tikslu buvo paimta paskola), tačiau abi paskolos sutarties šalys sudarydamos tarpusavio susitarimus turi elgtis sąžiningai, apdairiai, rūpestingai. Apeliantas, turėdamas pakankamai patirties pinigų skolinimo versle, prieš skolindamas asmenims pinigus, turėtų įsitikinti apie skolininko galimybes grąžinti paskolą. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarčiai užtikrinti buvo įkeistas ne skolininkui, o tretiesiems asmenims, kurie yra garbaus amžiaus, priklausantis butas ir šiuo metu šis butas yra pardavinėjamas iš varžytynių apelianto skoliniams įsipareigojimams įvykdyti.

45.       Apeliantas teigia, kad byloje yra pateikti įrodymai apie jo patirtus nuostolius dėl paskolintų pinigų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog patirtus nuostolius apeliantas įrodinėja fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti kraujo spaudimo matavimo aparato duomenys. Tačiau iš jų negalima nustatyti, jog jie yra būtent apelianto. Be to, tai pačiais įrodymais apeliantas grindė savo pareiškimą dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, kuris buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2019 m. vasario 5 d. nutartimi. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog apeliantas vykdymo procese siekia, kad kuo greičiau būtų parduotas iš varžytynių paskolos sutarties užtikrinimui įkeistas butas. Kitokių įrodymų apie apelianto realiai patirtus nuostolius byloje nėra.

46.       Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).

47.       Nagrinėjamu atveju atsakovas (apeliantas) nepagrindė savo realiai patirtų nuostolių dydžio, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str.), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių paskolos sutartimi nustatytos sutartinės netesybos yra neprotingai didelė, dėl ko teismas pagrįstai modifikavo 2015 m. sausio 8 d. paskolos sutarties sąlygą, sumažindamas delspinigių dydį nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, bei pakeitė 2015 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį įrašą.

Dėl procesinės bylos baigties

48.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

49.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiniam pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                       Gintautas Koriaginas

              Algimantas Kukalis

               Rūta Palubinskaitė