Civilinė byla Nr. e2-14769-937/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00267-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja,
sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič,
dalyvaujant ieškovės atstovui direktoriui Aurimui Gasiūnui,
trečiojo asmens atstovui direktoriui Vytautui Švetkauskui,
nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Konsultacijų meistras“ teisių perėmėjos mažosios bendrijos (toliau – MB) „Gambus“ ieškinį atsakovui M. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Apertus“, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Konsultacijų meistras“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Apertus“, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. B. 26 286,20 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2019-08-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3615-431/2019 ieškovei iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirta UAB „Apertus“, įgaliotas bankroto administratorius Vytautas Švetkauskas. Teigia, jog ieškovės veikla yra susijusi su gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba ir architektūros, inžinerijos veikla bei su ja susijusiomis techninėmis konsultacijomis.
Vilniaus apygardos teismo 2020-01-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-253-431/2020 patvirtintas ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Nurodo, jog atsakovas M. B. yra buvęs ieškovės vadovas (valdymo organas) ir akcininkas, kuris ieškovės vadovo pareigas ėjo nuo 2015-08-05. Teigia, jog ieškovės atsiskaitymai su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriumi sutriko nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Remdamasi VĮ „Regitra“ duomenimis, nurodo, jog ieškovė yra „Peugeot Partner“ valdytoja, tačiau nurodyta transporto priemonė bankroto administratoriui neperduota. Ieškovei iškėlus bankroto bylą, teisme konstatuota, jog ieškovė VĮ „Registrų centras“ yra pateikusi turto balansą už 2018 m. Iš pateikto balanso matyti, jog įmonės turtas sudarė 36 695 Eur, pagrindinę dalį sudarė trumpalaikis turtas– 26 215 Eur, ilgalaikis turtas – materialus turtas 10 422 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 56 005 Eur, iš jų mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 46 872 Eur. Teigia, jog, atsižvelgus į nurodytą balansą, ieškovė yra nemoki ir keltina bankroto byla. Ieškovės valdymo organai teismo nutartimi įpareigoti per 15 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Teigia, jog įmonės vadovas M. B. žinojo apie bankroto bylos iškėlimą, nes buvo pateiktas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui bei tai, jog bankroto administratorius 2019-11-19 ir 2020-02-19 el. paštu kreipėsi, nurodydamas reikalavimus vykdyti teismo nutartį. Įmonės dokumentai neperduoti, o neperdavus dokumentų bankroto administratorius neturi galimybės patikrini ieškovės sudarytų sandorių, nustatyti įmonės veiklos nemokumo momento.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl Vilniaus apygardos teismas 2020-05-25 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino visiškai.
Teisme 2020-08-25 gautas atsakovo prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2020-09-09 gautas atsakovo M. B. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodo, jog teismo priimtas 2020-05-25 sprendimas už akių yra teisiškai nepagrįstas bei jį priimant padaryti procesiniai teisės pažeidimai. Nurodo, jog atsakovui nėra suprantama teismo argumentacija, tenkinant ieškinį, kuomet teismas remiasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančia juridinio asmens vadovo atsakomybę dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo. Atsakovo teigimu, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis neturi sąsajų su ieškiniu, kadangi ieškinio pagrindas neturi nieko bendro su ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi. Taip pat atsakovas abejoja BAĮ nuostatų taikymu, kuriose įtvirtinama bendroji buhalterinės apskaitos vedimo tvarka bei juridinio asmens vadovo atsakomybė už jos įgyvendinimą. Nurodo, kad nors ir atsakovas formaliai pažeidė savo pareigą perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad bankroto administratorius būtų ėmęsis visų jam suteiktų įstatyme priemonių priverstiniam dokumentų išreikalavimui. Teigia, jog atsakovas nėra atsisakęs perduoti įmonės dokumentų bankroto administratoriui. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kurių pagrindu ieškovė atsiradusią žalą prilygina visų bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai, atsakovas sukėlė savo neteisėtais veiksmais, t. y. dokumentų neperdavimu administratoriui bei tai, jog tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis ryšys. Galiausiai, atsakovo vertinimu, bylą išnagrinėjo teismas, kuriam šita byla nėra teisminga, todėl toks sprendimas naikintinas.
Ieškovės nemokumo administratorius UAB „Apertus“ teismui pateikė atsiliepimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo, kuriame teigia, jog atsakovo prašymas yra nepagrįstas ir neturi būti tenkintas. Atsiliepime nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Ieškovės teigimu, atsakovas tyčia siekė, jog bankroto administratorius neturėtų galimybės susipažinti su dokumentais, nebūtų galimybės patikrinti sudarytų sandorių, nustatyti momento, nuo kada įmonė tapo nemoki, o dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovės turto balanse apskaitytas turtas negali būti realizuotas, o gautos lėšos paskirstytos kreditoriams. Pasak ieškovės, tokia atsakovo pozicija yra gynybinė.
Nurodo, jog atsakovui įstatymas numato pareigą imtis priemonių kreditorių interesams apsaugoti, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, paskirtam bankroto administratoriui perduoti turtą ir dokumentus. Teigia, jog atsakovas elgėsi priešingai. Pažymi, jog įmonės vadovui gali kilti civilinė atsakomybė už tinkamą dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų sudaręs turto balansą ar kitus finansinės apskaitos duomenis, todėl nėra galimybės nustatyti, koks konkrečiai turtas buvo atsakovo vadovavimo pabaigoje. Ieškovės nuomone, atsakovas, pažeisdamas esmines juridinio asmens valdymo organams keliamus reikalavimus, prisidėjo prie situacijos, kad UAB „Konsultacijų meistras“ neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, neįmanoma nustatyti esančio turto, nes neišsaugoti ir neperduoti dokumentai.
Lietuvos apeliacinis teismas 2021-01-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11-302/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020-05-25 sprendimą už akių ir nurodė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teismui 2021-01-22 pateiktas MB „Gambus“ direktoriaus Aurimo Gasiūno prašymas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Prašyme nurodo, jog 2020-10-16 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė perleido reikalavimo teises dėl žalos ieškovei padarymo naujajam kreditoriui MB „Gambus“.
Vilniaus apygardos teismas 2021-02-17 nutartimi tenkino prašymą ir pakeitė UAB „Konsultacijų meistras“ jos teisių perėmėja MB „Gambus“.
Vilniaus apygardos teismas 2021-03-18 nutartimi perdavė civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Konsultacijų meistras“ teisių perėmėjos MB Gambus“ ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Apertus“, pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ieškovė MB „Gambus“ 2021-06-30 teismui pateikė dokumentus, susijusius su pradinės ieškovės finansine padėtimi, el. laiško dėl apskaitos paslaugų sutarties nuraukimo kopiją bei atsakovo patirtos traumos nuotraukas.
Trečiasis asmuo UAB „Apertus“ teismo posėdžio metu įpareigotas pateikti duomenis, susijusius su nemokumo administratoriaus atlygiu ir bankroto proceso administravimo išlaidomis bankroto byloje, pateikti priedą prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties, taip pat išrašą iš UAB „Konsultacijų meistras“ banko sąskaitos.
Pranešime dėl informacijos pateikimo civilinėje byloje papildomai nurodoma, jog bankroto procese gautos lėšos sudarė 6 295,13 Eur. Antstolis Donatas Kisielius vykdydamas išieškojimą iš atsakovo išieškojo ir pervedė 6 316,02 Eur. Nurodoma, jog 2020-08-21 kreditorių susirinkimo sprendimu nemokumo administratoriui patvirtintas 12 MMA atlyginimas bei 2 MMA administravimo išlaidoms. Teigiama, jog gautos lėšos nepadengė nemokumo administratoriaus atlyginimo.
Atsakovas 2021-09-14 pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame nurodo, jog atsakovas ginčija savo, kaip vadovo, civilinės atsakomybės sąlygas bei MB „Gambus“ reikalavimo teisės perėmimo teisėtumą.
Atsakovas nurodo, jog 2021-08-21 nemokumo administratoriaus sušauktame kreditorių susirinkime patvirtinta UAB „Konsultacijų meistras“ turimos reikalavimo teisės į atsakovą perleidimo tvarka ir sąlygos bei pateikta tvirtinti galutinė UAB „Konsultacijų meistras“ bankroto ataskaita. Pasak atsakovo, esant nesąžiningam nemokumo administratoriui bei pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, tiek kreditorių teises ir interesus, kreditoriams buvo pateikta tvirtinti galutinė bankroto administratoriaus
ataskaita neatlikus jokių turto realizavimo procedūrų. Atsakovas pažymi, jog kreditorių reikalavimai yra patenkinami ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, o UAB „Konsultacijų meistras“ turtas realizuotas 2020-10-16, iškart pateikiant prašymą dėl veiklos pripažinimo pasibaigusia, tai, atsakovo teigimu, kreditoriai neteko galimybės atgauti net dalinį savo reikalavimų patenkinimą. Teigia, kad byloje nemokumo administratorius nėra pateikęs tokių dokumentų kaip bankroto administratoriaus prašymas kreditoriams pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 90 straipsnį, pagrindimo, jog kitokio turto pardavimo nei iš varžytynių numatoma nauda būtų didesnė kreditoriams, nėra nei vieno dokumento, iš kurio būtų galima spęsti, jog nemokumo administratorius laikėsi 2020-08-21 nustatytos turto pardavimo tvarkos. Atsakovas pažymi, jog jo pareiga atsiskaityti iš viso nebekyla, kadangi nebėra subjekto, su kuriuo buvo sudaryta reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas nurodo, jog vienas svarbiausių aspektų byloje tai, jog nemokumo administratorius, siekdamas asmeninės naudos, galimai pasisavino dalį reikalavimo teisės ir piniginių lėšų, kurios turėjo būti skirtos kreditoriams. Atsakovui nėra suprantama, kodėl 2020-10-16 papildomu susitarimu prie 2020-10-16 reikalavimo teisės perleidimo sutarties buvo perleista tik 19 970,18 Eur dydžio reikalavimo teisė, jeigu 2020-08-21 kreditorių susirinkime buvo nutarta parduoti 26 286,20 Eur dydžio reikalavimo teisę. Atsakovo vertinimu, nemokumo administratorius netinkamai informavo kreditorius apie bankroto procese vykstančius veiksmus, kas verčia abejoti, jog kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimą, kuriame buvo sprendžiama turto realizavimo tvarka, tiek apie turto realizavimą mažesnėje apimtyje. Šiurkštus nemokumo administratoriaus įstatymo normų pažeidimas daro reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartį su visais priedais ir papildomais susitarimais niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, todėl ieškovė neturi ir negali turėti reikalavimo teisės į atsakovą.
Teismo posėdžio metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė savo pozicijas procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo klausimas dėl žalos, atsiradusios atsakovui, kaip įmonės vadovui, nevykdant pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus.
Pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą paskutiniam bendrovės valdymo organui įtvirtinta įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 dalies 6 punktą priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. To paties straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Bendrovės vadovui gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 1 punkto nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. ĮFAĮ 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.
Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovas, siejamas su bendrovė fiduciariniais ryšiais, todėl privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros, valdant įmonę, laikytis įstatymų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma, kad iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
Iš Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-08-20 nutartimi iškėlė UAB „Konsultacijų meistras“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Apertus“ ir įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-08-20 nutarties UAB „Konsultacijų meistras“ padavė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-17 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019-08-20 nutartis buvo palikta nepakeista.
Vilniaus apygardos teismas 2020-12-08 nutartimi nutarė pripažinti „Konsultacijų meistras“ pabaigą ir pavesti įmonės administratoriui UAB „Apertus“ atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 101 straipsnyje.
Juridinių asmenų registre 2021-02-11 buvo registruotas 2021-02-09 prašymas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
Byloje esantys duomenys patvirtina ir dėl to byloje nėra ginčo, kad įmonės akcininku ir vadovu nuo 2015-08-05 iki bankroto bylos iškėlimo buvo M. B.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2019-08-20 nutartimi buvo įpareigojęs bankrutuojančios įmonės valdymo organus perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Šis terminas įmonės valdymo organui baigėsi 2019-11-04. Teismas pažymi, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-08-20 nutarties UAB „Konsultacijų meistras“ vadovas M. B. padavė 2019-08-30 atskirąjį skundą, tad jam turėjo būti žinoma pareiga perduoti turtą ir dokumentus bankroto administratoriui. Nagrinėjant bylą iš esmės nustatyta, kad bankroto administratorius iš įmonės valdymo organo negavo jokių dokumentų ar turto nei įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, nei vėliau.
Pažymėtina, kad po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2020-05-25 priėmė sprendimą už akių, priteisdamas BUAB „Konsultacijų meistras“ iš M. B. 26 286,20 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, antstolis Donatas Kisielius įvykdė dalį 2020-05-25 sprendimo už akių, 2020-09-11 pervesdamas iš atsakovo išieškotą 6 316,02 Eur (5574,93 Eur +741,09 Eur) piniginių lėšų sumą. Šias aplinkybes patvirtina trečiojo asmens 2021-09-06 rašytiniai paaiškinimai ir banko sąskaitos išrašas. UAB „Apertus“ minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad įmonės bankroto procese visos gautos pajamos sudarė 6 295,13 Eur, kad bankroto byloje kreditorių reikalavimai nebuvo tenkinami.
Ieškovė, nagrinėjant bylą iš esmės, nurodė, kad jos prašoma priteisti suma yra 19 970,18 Eur. Kaip matyti iš byloje esančios 2020-10-16 reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir jos priedo, BUAB „Konsultacijų meistras“ perleido UAB „Gambus“ teisę dėl 19 970,18 Eur žalos į buvusį įmonės vadovą M. B.
Atsakovas byloje nesutinka, kad jam kyla pareiga atlyginti ieškovės reikalaujamą žalą.
Atsakovas rašytiniais paaiškinimais iš esmės pripažįsta, kad jis formaliai pažeidė savo pareigą perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau nurodo, kad byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad bankroto administratorius būtų ėmęsis visų jam suteiktų įstatyme priemonių priverstiniam dokumentų išreikalavimui.
Teismas pažymi, kad pareiga, iškėlus bankroto bylą, perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus numatyta būtent juridinio asmens vadovui, kuris yra materialiai atsakingas už įmonės turto ir dokumentų saugojimą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Atsakovas, nurodydamas bankroto administratoriaus „pasyvų“ elgesį, nesiaiškinant turto sudėties, nesikreipiant į buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę ir pan., nepagrįstai savo pareigų vykdymą siekia perkelti ieškovės bankroto administratoriui.
Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių 25 punkte atsakovas nurodo, kad teismas neanalizavo jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau rėmėsi į civilinę bylą net nepateiktu bendrovės balansu už 2018 finansinius metus, kad nei teismas, nei bankroto administratorius jam prieinamomis priemonės nesiaiškino, kiek ir kokio realaus turto turėjo bendrovė bankroto bylos pastarajai iškėlimo metu (nebuvo analizuoti ir į bylą nepateikti bendrovės banko sąskaitų išrašai), nenagrinėta, kokią dalį bendrovės turto sudarė gautinos sumos ir pan.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio UAB „Konsultacijų meistras“ 2018-12-31 balanso matyti, kad įmonė 2018-12-31 turėjo 36 695 Eur vertės turto: 10 422 Eur ilgalaikio turto ir 26 215 Eur trumpalaikio turto, iš kurio 2 193 Eur atsargos ir 24 022 Eur kitas trumpalaikis turtas, 58 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Į bylą nepateikti duomenys, koks tiksliai turtas sudarė balanse nurodytą turtą.
Į bylą nepateikti duomenys, kad įmonė turėjo nekilnojamojo turto. Su ieškiniu į bylą pateikta VĮ „Regitra“ pažyma, kad UAB „Konsultacijų meistras“ yra „Peugeot Partner“, pirmosios registracijos data 2017-01-26, valdytoja, tačiau byloje nėra duomenų, kad transporto priemonė būtų perduota bankroto administratoriui. Atsakovas pateikė į bylą bankų sąskaitų išrašus, kurie patvirtina, kad 2018-12-31 įmonės likutis buvo 1,79 Eur.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad kartu su 2019-08-30 atskiruoju skundu UAB „Konsultacijų meistras“ vadovas M. B. pateikė 2018-08-28 skolų išieškojimo sutartį, kuri patvirtina 17 153,58 Eur švedų įmonės Emballage Snicker i Vedum AB skolą UAB „Konsultacijų meistras“. Duomenų, kokiu pagrindu susidarė ši skola ir apie šios skolos (ne)išieškojimą (sutartis sudaryta vieneri metai iki atskirojo skundo padavimo) nebuvo pateikta. Į bylą nepateikti duomenys apie įmonės finansinę padėtį 2019 metais.
Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2019-08-20, įsiteisėjo 2019-10-17, tačiau duomenų apie iki ir po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo sudarytą UAB „Konsultacijų meistras“ (tarpinę) finansinę atskaitomybę nėra pateikta.
Nors atsakovas teigė, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė, o bankroto administratorius nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nors galėjo kreiptis į šią įmonę, tačiau pažymėtina, kad pareiga perduoti dokumentus kyla įmonės vadovui, o ne kitiems sutartiniais santykiais susijusiems asmenims.
Teismas pažymi, kad į bylą pateikti atsakovo duomenys (DOK-125772), kad 2019-07-03 pranešimu buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė pateikė pranešimą apie sutarties nutraukimą ir tai, kad apskaitos dokumentų perdavimui bus pasiruošta iki 2019-09-03. Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendžia, kad, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, santykiai su buhalterines paslaugas teikiančia įmone nutrūko, dėl ko atsakovui turėjo būti grąžinti visi dokumentai. Tad atsakovo argumentai, kad bankroto administratorius turėjo kreiptis į minėtą įmonę ir perimti dokumentus ir duomenis, vertintini kritiškai. Be to, į bylą nepateikti įrodymai, kad UAB „Konsultacijų meistras“ dokumentus turi buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė ir jie nebuvo grąžinti atsakovui.
Pažymėtina, kad net ir nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo atskleista, kas tiksliai sudarė įmonės turtą, nenurodytos objektyviai pateisinamos priežastys perduoti turtą ir dokumentus jei ne įstatymo ar teismo nustatytu terminu, tai bent jau vėliau, kai tik tokia galimybė būtų atsiradusi. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas būtų bendradarbiavęs su bankroto administratoriumi, kad bent dalis turto ar dokumentų būtų perduoti.
Nors pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių 24 punkte atsakovas nurodo, kad nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų, kad nei ieškovė, nei teismas nesiaiškino Bendrovės kreditorių reikalavimų susidarymo aplinkybių, tačiau atsakovas taip ir nenurodė aplinkybių ir neįrodinėjo (CPK 178 str.), kad tarp jo veiksmų, neperduodant įmonės turto ir dokumentų, ir ieškinyje nurodomos žalos nėra priežastinio ryšio. Teismas sprendžia, kad aplinkybė, dėl ko susidarė kreditoriniai reikalavimai, nagrinėjant pareikštą ieškinį negali turėti esminės reikšmės.
Teismas sprendžia, kad, atsakovo pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus nevykdymas lėmė, kad įmonė neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, buvo neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi privalomi įmonės dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, neperdavė įmonės turto (automobilio ir kt.), t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl to pripažintina, kad yra padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams. Tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos yra priežastinis ryšys.
Pažymėtina, kad ieškovė 2020-02-18 ieškinyje žalos dydį nurodo, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2020-01-13 nutartimi, kuria patvirtinti 26 286,20 Eur įmonės kreditoriniai reikalavimai.
Vilniaus apygardos teismas 2020-01-13 nutartimi nutarė likviduoti BUAB „Konsultacijų meistras“ dėl bankroto ir nustatyti 12 mėnesių likvidavimo dėl bankroto proceso trukmę nuo teismo nutarties likviduoti BUAB „Konsultacijų meistras“ dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: V. Z. – 6 673,97 Eur, D. Z. – 6 673,97 Eur, A. N. – 1 979,49 Eur, A. D. – 7 245,95 Eur, II-os eilės kreditorių reikalavimai: VSDFV Vilniaus skyrius – 3 661,55 Eur, VMI – 51,27 Eur.
Vilniaus apygardos teismas 2020-08-11 nutartimi nutarė patvirtinti BUAB „Konsultacijų meistras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: I-os eilės kreditorių reikalavimai: V. Z. – 5 390,67 Eur, D. Z. – 5 428,84 Eur, A. N. - 912,42 Eur, A. D. – 5 781,66 Eur, II-os eilės kreditorių reikalavimai: VSDFV Alytaus skyrius – 5 059,79 Eur.
Iš į bylą pateikto 2020-10-20 prašymo dėl įmonės pabaigos 10 punkto matyti, kad pirmos eilės kreditoriams, vadovaujantis VSDFV Alytaus skyriaus sprendimu, įmonės bankroto procese buvo išmokėtos Garantinio fondo išmokos, iš viso – 5 059,79 Eur.
Įvertinus, kad darbuotojams iš Garantinio fondo buvo išmokėta 5 059,79 Eur suma, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-08-11 nutartimi patvirtino kreditorius ir jų finansinius reikalavimus 22 573,38 Eur sumai, teismas žalos dydžiu negali laikyti Vilniaus apygardos teismo ankstesne, t.y. 2020-01-13, nutartimi, patvirtintus kreditorius reikalavimus. Teismas sprendžia, kad būtent 22 573,38 Eur suma pripažintina pagrįstu įmonei ir kreditoriams padarytos žalos dydžiu.
Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, nepaneigė kaltės prezumpcijos, tad iš jo priteistina žala ieškovei. Įvertinus, kad antstolis Donatas Kisielius įvykdė dalį 2020-05-25 sprendimo už akių, 2020-09-11 pervesdamas iš atsakovo išieškotą 6 316,02 Eur, ieškovės reikalavimas gali būti tenkinamas iš dalies, priteisiant 16 257,36 Eur (22 573,38 Eur - 6 316,02 Eur) (CK 6.249 straipsnis).
Nors atsakovas teigia, kad jo pareiga atsiskaityti iš viso nebekyla, kadangi nebėra subjekto, su kuriuo buvo sudaryta reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau ši aplinkybė, esant galiojančiai reikalavimo perleidimo sutarčiai, negali turėti reikšmės ieškinio pagrįstumui. Teismas pažymi, kad reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas yra įprasta praktika bankrutuojant įmonei.
Pasak atsakovo, reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartis (su visais priedais ir papildomais
susitarimais) yra niekinė ir negaliojanti nuo jo sudarymo momento dėl to, kad, realizuojant bendrovės turėtą reikalavimo teisę į atsakovą nemokumo administratorius šiurkščiai pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas.
Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-169355), kartu pateikdamas BUAB „Konsultacijų meistras“ 2020-08-21 įmonės kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 2, iš kurio matyti nustatyta ginčo kreditorinio reikalavimo pardavimo tvarka.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju bankroto byla yra baigta, įmonė yra išregistruota, tad argumentai, susiję su reikalavimo teisės realizavimu ar kitais bankroto proceso pažeidimais, negali turėti reikšmės byloje.
Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bus išspręstas papildomu sprendimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Gambus“, įm. k. 304104490, iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 16 257,36 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 36 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (16 257,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Zablockaja