Civilinė byla Nr. 3K-3-11/2011
Procesinio
sprendimo kategorija
78.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio
25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės
(pranešėja), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas)
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. kasacinį
skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovės R. B. ieškinį atsakovui M. B.,
trečiajam asmeniui L. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui
priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. B. prašė
teismo priteisti išlaikymą iš atsakovo – jos tėvo M. B. – po
400 Lt per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki mokysis aukštojoje
mokykloje. Ieškovė savo prašymą argumentavo tuo, kad atsakovas buvo
įsipareigojęs mokėti po 250 Lt iki ji baigs vidurinę mokyklą. Išlaikymas
reikalingas, kad galėtų tęsti studijas Šiaulių universitete, dieniniame
skyriuje, pragyvenimo išlaidoms. Ieškovė nurodė, kad įsidarbinti jai nepavyko,
o paskolos iš banko negali imti, nes neturės galimybės jos grąžinti. Byloje
kilo šalių ginčas dėl išlaikymo dydžio ir jam nustatyti reikšmingų aplinkybių
įvertinimo tinkamumo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d.
sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovei
periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos iki
ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, t. y. nuo 2009 m. lapkričio
9 d. iki 2013 m. birželio 30 d.; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškovė mokosi Šiaulių universiteto
dieniniame skyriuje, pajamų neturi, todėl jai reikalinga parama; pažymėjo, kad
ieškovei jos motina paramą teikia gera valia, o tėvas paramos neteikia, nors yra
darbingas, dirba, gauna atlyginimą ir turi galimybę išlaikymą teikti. Teismas
išlaikymo sumą sumažino iki 250 Lt kas mėnesį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas
išlaiko nepilnametę dukterį, ieškovę materialiai remia jos motina, taip pat į
tai, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartimi buvo
patvirtinta šalių taikos sutartis būtent dėl tokio pat dydžio išlaikymo
ieškovei iki ji baigs vidurinę mokyklą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2010 m. birželio 14 d. nutartimi Šiaulių rajono apylinkės
teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija
sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir
papildomai pažymėjo, kad ieškovė, siekdama įgyti
aukštąjį išsilavinimą, didžiąją laiko ir jėgų dalį turi skirti mokymuisi, todėl
negali dirbti ir savarankiškai save išlaikyti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad
atsakovas negali teikti išlaikymo vaikui dėl savo turtinės padėties ar kad jam
pačiam reikia išlaikymo, jokių pateisinančių tam priežasčių byloje nenustatyta.
Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas, jo
darbingą amžių pakanka, jog būtų konstatuota, kad jis gali teikti savo dukteriai
pirmosios instancijos teismo priteistą 250 Lt išlaikymą. Atsakovas
nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pablogėjusią galimybę teikti išlaikymą
pilnametei dukteriai, šiai įstojus studijuoti aukštojoje mokykloje. Dėl to
konstatuotina, kad faktinė atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė ir jis yra
pajėgus teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio paramą ieškovei.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują
sprendimą –sumažinti priteistą išlaikymą iki 100 Lt sumos, mokamos kas mėnesį.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 11 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008, nurodė, kad išlaikymą
pilnamečiams vaikams teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju
įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo
sąvoka yra vertinamoji. Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d.
nutarimu ir kasacinio teismo praktika, galima išskirti tokias sąlygas, kurioms
esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194
straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių
išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų
šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos
jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma
įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos
reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes
pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.). Esminės CK 3.194
straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir
tėvų galimybės ją teikti. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui, turi būti
konstatuota, kad jis išnaudojo visas protingas galimybes gauti lėšas,
reikalingas mokytis, įskaitant galimybę gauti valstybės paskolą studijoms ir
gyvenimo išlaidoms. Tokia galimybė nustatyta Mokslo ir studijų įstatymo 74
straipsnyje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji siekė gauti tokią paskolą ir išnaudojo
visas protingas galimybes gauti lėšų, todėl bylą nagrinėję teismai, nustatę,
kad ieškovė mokosi dieniniame skyriuje ir didžiąją laiko bei jėgų dalį turi
skirti mokymuisi, padarė nepagrįstą išvadą, kad ji negali dirbti ir užsidirbti
lėšų mokymuisi ir pragyvenimui. Be to, teismai nesiaiškino ir nevertino
ieškovės turto, pajamų, poreikių.
2. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 25
d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. M. v.
G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008, pažymėjo, kad,
sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina
atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo
(motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais,
kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų
teisėms. Šioje byloje teismas neįvertino atsakovo galimybės teikti paramą
ieškovei iš esmės nepažeidžiant jo paties ir jo nepilnametės dukters interesų.
3. Teismai,
spręsdami dėl išlaikymo dydžio šioje byloje, neturėjo pagrindo atsižvelgti į
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartimi nustatytą
išlaikymą ieškovei, nes tuo metu ji mokėsi vidurinėje mokykloje.
Atsiliepimų į
kasacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išlaikymo pilnamečiam
vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų
Tėvų pareiga išlaikyti paramos
reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius
vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK
3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571
redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios
nuostatos konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad
paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar
profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės
skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas
pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip
nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata,
įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį
pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi
visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir
sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam
vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant
dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus
„Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje
„Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso
normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas,
spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam
asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame
skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks
išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatyti
esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar
profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.
Tame pačiame nutarime
Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams
vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams,
besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant
į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau
tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai
išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir
pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį
išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga
kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų
visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio
įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio,
valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo
pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma
aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių
asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.
Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai
daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau
tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad
pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo
našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems
pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti
(pagal Konstituciją) jokios
valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti
tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus,
kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų
ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų
interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Konstatavęs, kad nėra
nustatyti esminiai paramos reikalingų
pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų
dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai ir kartu nurodęs esant
teisės spragą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog teisės spragų pašalinimas
yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas;
teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę ( inter
alia taikant teisės analogiją, bendruosius teisės principus, taip pat
aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę ( inter alia
teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems
atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti).
Kasacinėje praktikoje sprendžiant
dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad
esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija)
taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė
teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis
civilinėje byloje J. P.
v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra
vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia,
įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir
pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.
Aukščiausiasis Teismas,
atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus,
suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje
mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl
paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių
ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje G.
M. v. G. M., bylos Nr.3K-3-25/2008; 2007 m.
birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. T.,
E. T. v. A. T., bylos Nr.
3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr.
3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr.
3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė
padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas
protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas
pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal
kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių
išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų
šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės
žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti
įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.;
Sprendžiant dėl išlaikymo
prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties
turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos,
pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Kaip jau minėta, turi būti
vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti
išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus
studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos
tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų
įstatymo 74 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė turto
neturi, pajamų negauna, tačiau kitokių jos galimybių gauti lėšų studijoms
nesiaiškino. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nurodė, jog dėl paskolos
gavimo nesikreipė, nes suabejojo galimybe ją grąžinti, jei po mokyklos baigimo
nepavyks gauti darbo. Pažymėtina, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų
teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės
remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše
(toliau- ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m.
gegužės 27 d. sprendimu Nr.480, nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų
grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų,
kurioms gauta paskola, baigimo (44, 45 punktai); paskolos grąžinimo terminas –
iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos
paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 punktai); palūkanų apmokėjimas iš
valstybės lėšų (54(1), 59 punktai). Dėl to perdėtai atsargus požiūris į
naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu
ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai
negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti
kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui.
Dar vienas kriterijus, į kurį
turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas
prašančiam paramos pilnamečiam studentui – sąžiningas ir pažangus mokymasis.
Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes
nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas)
vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą
pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo
sąžiningumo imperatyvo. Šių aplinkybių bylą nagrinėję teismai taip pat
nenustatinėjo.
Kiti kriterijai, minėta, skirti
paramą turinčio teikti asmens padėčiai įvertinti. Taikant juos turi būti
vertinamos tėvų galimybės teikti
išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos
teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač
jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Sprendžiant dėl kitų šeimos
narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas
pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio
asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai. Pažymėtina,
kad, sprendžiant dėl pilnamečio besimokančio asmens išlaikymo būtinumo ir galimybių
jį teikti, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas
„įrodinėja tas, kas teigia“, todėl aplinkybes, kad priteistas išlaikymas iš
esmės pablogins paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį,
darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas, ar kad pačiam tėvui (motinai)
reikalingas išlaikymas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą
ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes.
Nagrinėjant
tokio pobūdžio ginčus svarbu nustatyti ir paramos prašančio aukštojoje
mokykloje besimokančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar
parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto,
aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos
ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo
priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. Įvertinus poreikių mastą, abiejų
šalių turtinę padėtį, spręstina dėl išlaikymo dydžio (priteistinos sumos).
Bylą
nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies
nuostatą dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam nevyresniam
kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, pažeisdami proceso
normų reikalavimus nustatė ir įvertino ne visas bylai reikšmingas aplinkybes,
todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina
nagrinėti iš naujo šios instancijos teismui.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių
apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš
naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis
Pranas Žeimys