Pirmosios instancijos teismo                                             Civilinė byla Nr. e2A-504-544/2021

teisėja Nida Solovjovienė                                               Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00613-2018-2

                        Procesinio sprendimo kategorija: 

 (S)

                                                                                2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20.

 

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  

2021 m. lapkričio 15 d.

 Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimutės Sankauskaitės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6-434/2021 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui L. D., tretiesiems asmenims Biržų kredito unijai, Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrokoncernas“, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Agrochema plius“, AB „Linas Agro“, UAB „Joniškio grūdai“, UAB „Scandagra“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Narjanta“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo L. D. priešieškinį ieškovei R. D., tretiesiems asmenims Luminor Bank AB, UAB „Agrokoncernas“, AB „Agrochema plius“, AB „Linas Agro“, AB „Kauno grūdai“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1. Ieškovė R. D. prašė: 

1.1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės;

1.2. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: D., D.

1.3. Padalinti turtą, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė:

1.3.1. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

1.3.1.1. R. D. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės;

1.3.1.2. 7,5009 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 15 600 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.1.3. 14,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2011 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 24700 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.1.4. 9,4270 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 17 500 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.1.5. 4,6384 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 7 790 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.1.6. 18,1824 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 31 000 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.1.7. 9,7979 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 19 300 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.1.8. 17,2450 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 26 700 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.1.9. 13,9500 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. liepos 13 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 27 900 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.1.10. 0,6800 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. liepos 13 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 1 480 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.1.11. 49,7323 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 81 100 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.1.12. 8,0800 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2005 m. kovo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 13 800 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.1.13. 2,7940 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2014 m. gegužės 29 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 3 640 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.1.14. Angarą (metalinis, gaubtos formos), esantį (duomenys neskelbtini) – 38 000 Eur vertės;

1.3.1.15. Silosinę su kuro baze, esančią (duomenys neskelbtini) – 50 000 Eur vertės;

1.3.1.16. ½ dalį šulinio – gręžinio, esančio ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruotą – 5 000 Eur vertės;

1.3.1.17. 0,3933 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 1 070 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 2 210 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 151 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 120 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 252 Eur vidutinės rinkos vertės, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 15 Eur vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus 2011 m. rugsėjo 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 1 priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu, bendra žemės sklypo ir statinių vertė – 3 818 Eur;

1.3.1.18. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovės R. D. vardu – 2 200 Eur rinkos vertės;

1.3.1.19. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo L. D. vardu – 2 000 Eur rinkos vertės;

1.3.1.20. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 22 250 Eur rinkos vertės;

1.3.1.21. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 3 000 Eur rinkos vertės;

1.3.1.22. Traktoriaus priekabą – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 400 Eur rinkos vertės;

1.3.1.23. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 11 500 Eur rinkos vertės;

1.3.1.24. Javų kombainą – markė „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 33 500 Eur rinkos vertės;

1.3.1.25. Krautuvą – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 10 000 Eur rinkos vertės;

1.3.1.26. Traktoriaus priekabą – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 2 950 Eur rinkos vertės;

1.3.1.27. Kultivatorių „(duomenys neskelbtini)“ – 200 Eur vertės;

1.3.1.28. Tręštuvą (trąšų barstymo padargą, kabinamą prie traktoriaus) – 1 000 Eur vertės;

1.3.1.29. Skutiką (padargą ražienoms skųsti, kabinamą prie traktoriaus) – 1 000 Eur vertės;

1.3.1.30. Sėjamąją „(duomenys neskelbtini)“ – 8 750 Eur vertės;

1.3.1.31. Purkštuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 4 750 Eur vertės;

1.3.1.32. Sraigtinį grūdų keltuvą – 100 Eur vertės;

1.3.1.33. Medžio šakų smulkintuvą – 1000 Eur vertės;

1.3.1.34. Trąšų barstytuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 600 Eur vertės;

1.3.1.35. Priekabą „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur vertės;

1.3.1.36. Plūgą (padargą, kabinamą prie traktoriaus) – 500 Eur vertės;

1.3.1.37. Akėčias – 100 Eur vertės;

1.3.1.38. 20 tonų metalo laužą (esantį prie ūkio fermų (duomenys neskelbtini)) – 4 000 Eur vertės;

1.3.1.39. Statybinę medieną (10 kub. m. po 150 Eur) – 1 500 Eur bendros vertės;

1.3.1.40. Šachtinę grūdų valomąją – 400 Eur vertės;

1.3.1.41. Malkas 25 kub. m. – 625 Eur vertės;

1.3.1.42. Kuro talpyklą (cisterną) – 1 vnt., 15 kub. m. talpos – 500 Eur vertės;

1.3.1.43. Vandens talpyklą (cisterną) – 1 vnt. – 400 Eur vertės;

1.3.1.44. Betono maišyklę – 1 vnt., 0,25 kub. m. talpos – 500 Eur vertės;

1.3.1.45. Pakrovėją „(duomenys neskelbtini)“ – 2 000 Eur vertės;

1.3.1.46. Mėšlo kaušą „(duomenys neskelbtini)“ – 1 500 Eur vertės;

1.3.1.47. Grūdinį kaušą „(duomenys neskelbtini)“ – 1 000 Eur vertės;

1.3.1.48. Oro kompresorių – 1 50 Eur vertės;

1.3.1.49. Srutovežį 12-kos kub. m. talpos (raudonos spalvos, rusiškos gamybos) – 400 Eur vertės;

Viso turto bendros 486 703 Eur rinkos vertės.

1.3.2. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

1.3.2.1. 1253/1753 dalį 35,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 46 675 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.2.2. 1,4542 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. gruodžio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 2 660 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.2.3. 171/1250 dalį 0,1250 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 1994 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. vardu – 547 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.2.4. 29,6872 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2014 m. gegužės 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu, sklypui įregistruota hipoteka – 38 600 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.2.5. 5,0500 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. kovo 3 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 3 218 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.2.6. 0,6300 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. kovo 3 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 495 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.2.7. 93,0851 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 154 000 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.2.8. Pastatą – grūdų sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 24 000 Eur rinkos vertės, kitus inžinerinius statinius (kiemo įrenginius) – pandusą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 2 000 Eur rinkos vertės, bendros – 26 000 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus 2003 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. vardu;

1.3.2.9. Pastatą – fermą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 1998 m. liepos 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. vardu – 11 700 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.2.10. Pastatą – kiaulidę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 1997 m. sausio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. vardu – 15 400 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.2.11. ½ dalį šulinio – gręžinio, esančio ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruotą – 5 000 Eur vertės;

1.3.2.12. 0,1205 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2007 m. gruodžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 14 300 Eur vidutinės rinkos vertės;

1.3.2.13. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo L. D. vardu – 5 000 Eur rinkos vertės;

1.3.2.14. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo L. D. vardu – 12 500 Eur rinkos vertės;

1.3.2.15. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo L. D. vardu – 200 Eur rinkos vertės;

1.3.2.16. Atsakovo L. D. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio įregistravimo data 1998 m. (kaip verslo forma; su kintančiu turtu – trąšomis, chemikalais, sėklomis) – 10 000 Eur vertės;

1.3.2.17. Galvijus:

Karves: Nr. (duomenys neskelbtini), viso 28 vnt., po 1 000 Eur, bendros 28 000 Eur vertės;

Buliukus: Nr. (duomenys neskelbtini), viso 13 vnt., po 700 Eur, bendros 9 100 Eur vertės;

Telyčaites: Nr. (duomenys neskelbtini), viso 3 vnt., po 700 Eur, bendros 2 100 Eur vertės;

Karves: Nr. (duomenys neskelbtini), viso 20 vnt., po 1000 Eur, bendros 20 000 Eur vertės;

Buliukus: Nr. (duomenys neskelbtini); viso 26 vnt., po 700 Eur, bendros 18 200 Eur vertės;

Telyčaites: Nr. (duomenys neskelbtini); viso 9 vnt., po 700 Eur, bendros 6300 Eur vertės.

Viso galvijai 83700 Eur;

1.3.2.18. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą L. D. vardu – 2 500 Eur rinkos vertės;

1.3.2.19. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 37 000 Eur rinkos vertės;

1.3.2.20. Srutovežį – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 10 000 Eur rinkos vertės;

1.3.2.21. Javų kombainą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. nėra, naudojamą dėl atsarginių dalių – 4 000 Eur vertės;

1.3.2.22. Traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 41 000 Eur rinkos vertės (pirktas 2017 metais, panaudojant kredito unijos suteiktą kreditą; su papildomai pirktomis ir įdėtomis detalėmis);

1.3.2.23. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 8 000 Eur rinkos vertės;

1.3.2.24. Traktoriaus puspriekabę – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 500 Eur rinkos vertės;

1.3.2.25. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 2 000 Eur rinkos vertės;

1.3.2.26. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 4 000 Eur rinkos vertės;

1.3.2.27. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 4 000 Eur rinkos vertės;

1.3.2.28. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 4 000 Eur rinkos vertės;

1.3.2.29. Traktoriaus priekabą – markė „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 300 Eur rinkos vertės;

1.3.2.30. Vikšrinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rusiškos raidės) – 500 Eur rinkos vertės;

1.3.2.31. Traktoriaus puspriekabę – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 500 Eur rinkos vertės;

1.3.2.32. Traktoriaus puspriekabę – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 500 Eur rinkos vertės;

1.3.2.33. Traktoriaus puspriekabę – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 2 950 Eur rinkos vertės;

1.3.2.34. Traktoriaus puspriekabę – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 2 950 Eur rinkos vertės;

1.3.2.35. Rulonų grėbtuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur vertės;

1.3.2.36. Sėjamąją „(duomenys neskelbtini)“ – 9 750 Eur vertės;

1.3.2.37. Motorinį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ – 150 Eur vertės;

1.3.2.38. Šienapjovę „(duomenys neskelbtini)“ – 3 000 Eur vertės;

1.3.2.39. Naudotą traktorių „(duomenys neskelbtini)“, (be valst. nr.) – 9 000 Eur vertės;

1.3.2.40. Plūgą su verstuvais – 1 500 Eur vertės;

1.3.2.41. Pašarų maišyklę „(duomenys neskelbtini)“ – 1 500 Eur vertės;

1.3.2.42. Svarstykles gyvuliams sverti – 500 Eur vertės;

1.3.2.43. Frontalinį pakrovėją – 500 Eur vertės;

1.3.2.44. Sraigtinis transporterį „(duomenys neskelbtini)“ – 800 Eur vertės;

1.3.2.45. Laguna 2450 m3 (srutų rezervuarą) – 20 Eur vertės;

1.3.2.46. Siurblį 4 kw „(duomenys neskelbtini)“ – 40 Eur vertės;

1.3.2.47. Drėgnomatį „(duomenys neskelbtini)“ – 10 Eur vertės;

1.3.2.48. Maišytuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 50 Eur vertės;

1.3.2.49. Akėčias „(duomenys neskelbtini)“ – 10 Eur vertės;

1.3.2.50. Svarstykles „(duomenys neskelbtini)“ – 10 Eur vertės;

1.3.2.51. Skutiką „(duomenys neskelbtini)“ – 2 000 Eur vertės;

1.3.2.52. Priekabą „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur vertės;

1.3.2.53. Volus (l vnt., kabinami prie traktoriaus) – 100 Eur vertės;

1.3.2.54. Krautuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 2 000 Eur vertės;

1.3.2.55. Mėšlo šalinimo įrangą – 100 Eur vertės;

1.3.2.56. Grūdų malūną – 1 000 Eur vertės;

1.3.2.57. Motorinį pjūklą – 100 Eur vertės;

1.3.2.58. Suvirinimo pusiauautomatį – 100 Eur vertės;

1.3.2.59. Metalo laužą 20 tonų (esantį prie fermų pastatų (duomenys neskelbtini)) – 4 000 Eur vertės;

1.3.2.60. Malkas 25 kub. m. – 625 Eur bendros vertės;

1.3.2.61. Statybinę medieną (10 kub. m. po 150 Eur) – 1 500 Eur bendros vertės;

1.3.2.62. Grūdų džiovyklą (metalinis įrenginys, įrengtas pastate – grūdų sandėlyje) – 2 000 Eur vertės;

1.3.2.63. Kaušą „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur vertės;

1.3.2.64. Kuro talpyklą (cisterną) – 1 vnt., 15 kub. m. talpos – 500 Eur vertės;

1.3.2.65. Vandens talpyklas (cisternas) – 2 vnt., po 400 Eur kiekviena – 800 Eur bendros vertės;

1.3.2.66. Betono maišyklę – 1 vnt., 0,15 kub. m. talpos – 500 Eur bendros vertės;

1.3.2.67. Statybines medžiagas bendros 2 600 Eur vertės: perdangų plokštes 20 vnt. po 30 Eur, bendros 600 Eur vertės; pamatinius blokus 10 vnt. po 30 Eur, bendros 300 Eur vertės; kolonijinius vamzdžius 6 vnt. po 100 Eur, bendros 600 Eur vertės; skaldą 40 kub. m. bendros 800 Eur vertės; žvyrą 10 kub. m. bendros 100 Eur vertės; pastolius metalinius 2 vnt. bendros 200 Eur vertės;

1.3.2.68. Presą ruloninį „(duomenys neskelbtini)“ (kabinamą prie traktoriaus, be valstybinio Nr.) – 1 500 Eur vertės;

1.3.2.69. Javų kombainą „(duomenys neskelbtini)“, su pjaunamąja – 7 000 Eur vertės;

1.3.2.70. „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorių (traktorius su kaušu) – 1 500 Eur vertės;

1.3.2.71. Pašarus gyvuliams – šieno, siloso, šiaudų rulonai – bendrai 1 000 vnt. – bendros 10 000 Eur vertės;

1.3.2.72. Miškovežį „(duomenys neskelbtini)“ – 1 000 Eur vertės;

1.3.2.73.Traktorius „(duomenys neskelbtini)“ (be valstybinio Nr.) – 500 Eur vertės;

1.3.2.74. Dujų suvirinimo aparatą (autogeną) – 500 Eur vertės;

1.3.2.75. Kuro siurblį, kuriuo pompuojamas kuras iš cisternos (kuro kolonėlė) – 200 Eur vertės;

1.3.2.76. Ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 17 000 Eur rinkos vertės;

1.3.2.77. Metalo tekinimo stakles 500 Eur rinkos vertės;

Iš viso turto bendros 664 600 Eur vertės.

1.4. Priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį (viso bendro kilnojamo ir nekilnojamojo turto vertė 1 151 363 Eur, todėl, dalijant lygiomis dalimis, kiekvienam turėtų tekti turto už 659 381,50 Eur; ieškovei tenka turto už 486 703 Eur, todėl mokėtina ieškovei kompensacija yra 172 678,50 Eur (659 381,50 – 486 703 = 172 678,50 Eur).

1.5. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 108 694,91 Eur gautų Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokų ½ dalį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d., ½ dalį pelno iš žemės ūkio veiklos ir pajamų pardavus bendrą turtą, gavus pajamas už turto nuomą ir dividendus viso – 20 964,20 Eur, iš viso – 129 659,11 Eur.

1.6. Prievolę kreditoriui Biržų kredito unijai pagal 2012 m. birželio 14 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 12 d. Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo pripažinti bendra atsakovo ir ieškovės prievole, kuria kreditoriui šalys vykdo lygiomis dalimis, kreditoriui atsakovas ir ieškovė lieka atsakingi solidariai.

1.7. Pripažinti asmeninėmis atsakovo prievoles:

1.7.1. Prievolę bankui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2017 m. gegužės 2 d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 17 d. Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo, ir pagal atsakovo L. D. su banku 2019 m. sausio 10 d, susitarimą.

1.7.2. Prievoles kreditoriams UAB „Agrokoncemas“, juridinio asmens kodas 133849777, AB „Agrochema plius“, juridinio asmens kodas 122012020, AB „Linas agro“, juridinio asmens kodas 147328026, UAB „Joniškio grūdai“, juridinio asmens kodas 157602461, UAB „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, AB „Kauno grūdai“, juridinio asmens kodas 133818917, UAB „Naijanta“, juridinio asmens kodas 164822671, pagal visas atsakovo po bylos iškėlimo 2018 m. liepos 24 d. sudarytas su šiais kreditoriais sutartis, sąskaitas.

1.8. Nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo L. D. nekilnojamam turtui, o būtent žemės sklypams: 93,0851 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 154 000 Eur vidutinės rinkos vertės; 29,6872 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 38 600 Eur vidutinės rinkos vertės, ieškovės L. D. naudai, siekiant užtikrinti ieškovei teismo sprendimu priteistų sumų iš atsakovo savalaikį sumokėjimą.

1.9. Priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

 

2. Nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje gimė du vaikai – V. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra pilnamečiai. Santuokos metu 1998 metais atsakovo vardu įregistravo ūkininko ūkį ir nuo tol visą laiką jame dirbo kaip šeimos narė įvairiausius darbus: šerdavo gyvulius, valydavo tvartus, veisė kiaules, sėdavo, kultivuodavo, ravėdavo, rinkdavo nuo laukų akmenis, apmokydavo, prižiūrėdavo samdomus darbuotojus, gamindavo jiems valgį, tvarkė ūkio buhalterinę apskaitą ir t. t., taip pat augino jų du vaikus, tinkamai vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas, dirbo ir visus šeimos buities darbus. Atsakovas pasikeitė, kai jam suėjo maždaug 45 metai: ėmė ieškoti kitų moterų, rodyti joms dėmesį, o ją – erzinti, žeminti ir niekinti, vadinti bjauriais, įžeidžiančiais žodžiais, nebeteikė jai moralinės paramos, ėmė slėpti nuo jos ir nebederinti su ja šeimyninių ir ūkininkavimo klausimų. Ir taip jau apie dešimt metų sutuoktinis demonstruoja jai nepagarbą, nelojalumą, žemindamas ir ignoruodamas suteikia jai dideles kančias, nelaiko jos lygiateisiška su juo. Per paskutiniuosius dešimt metų ji vis bandydavo taikytis prie atsakovo norų, nekonfliktuoti su juo, nutylėdavo, kai atsakovas triukšmaudavo, rėkaudavo bjauriausiais žodžiais, elgdavosi agresyviai, daužydavo daiktus, nes ji mylėjo atsakovą, siekė išsaugoti šeimą. Ji tikėjosi, kad tie sutuoktinio nuopuoliai, pykčio priepuoliai praeis. Tačiau sutuoktinis ir toliau 2016 ir 2017 metais ją toliau vis varydavo ją iš namų, kuriuos paveldėjo po tėvų mirties ir kuriuos jie iš bendrų lėšų (iš 50 000 Eur kredito, suteikto ūkininko ūkiui Luminor banko) pagerino, o žemės sklypą po pastatais pirko kartu iš valstybės santuokos metu. Atsakovas ją varė gyventi atskirai į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko 2011 metais galvodami, kad ten galės gyventi ūkyje dirbantys darbuotojai. Ne kartą jai, išvarytai atsakovo, teko po mėnesį ar du mėnesius gyventi pas sūnų K. su marčia. Kartu su atsakovu nebegyvena nuo 2017 m. birželio mėn., nors toliau dar kartu dirbo ūkininko ūkyje iki 2018 m. balandžio mėnesio pabaigos. Atsakovas 2017 metų rudenį, dar nebūdamas išsituokęs, pranešė šeimai, kad jis turi kitą moterį, ją pristatė jų vaikams kaip savo gyvenimo draugę ir pareiškė, kad kurs naują šeimą, kad ji atvažiuos pas jį gyventi, gal ves buhalteriją ūkininko ūkyje, tuo jai, kaip sutuoktinei, buvo parodyta didelė nepagarba.

 

3. Todėl ieškovė tvirtino, kad jų šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, buvo jai neištikimas, jos negerbė, žemino, neteikė moralinės ir materialinės paramos, vartojo psichologinį smurtą, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl ir prašo nutraukti jų santuoką dėl atsakovo kaltės.

 

4. Nurodė, kad santuokoje jie įgijo 1 151 363 Eur vertės kilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė dalintina sutuoktinių nuosavybė. Ieškovės manymu, turtas turėtų būti padalintas taip, kaip ji nurodė patikslintame ieškinyje. Atsižvelgiant ir į atsakovo pageidavimus, siekiant, kad neliktų bendrų objektų kiekvieno jų tolimesniam ūkininkavimui, kad nekiltų ginčai disponuojant turtu, sutinka, jog atsakovui atitektų didesnė dalis nekilnojamojo turto, kuris yra sklype (duomenys neskelbtini), tai: grūdų sandėlis (su jame esančia grūdų džiovinimo įranga), ferma, kiaulidė, ½ dalis šulinio – gręžinio. Prašė jai priteisti pastatą – angarą grūdams laikyti, silosinę su kuro baze, ½ dalį gręžinio, esančių (duomenys neskelbtini). Pastatas – angaras grūdams laikyti, silosinė su kuro baze, šulinys – gręžinys yra neinventorizuoti ir teisiškai neįregistruoti.

 

5. Nurodė, kad ji yra įsteigusi ūkininko ūkį ir pradėjusi ūkininkavimo veiklą augalininkystės srityje, todėl jai yra būtini žemės sklypai, žemės ūkio technika, jai būtina gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, kad ji ūkininkauja augalininkystės ūkyje, o atsakovas daugiau specializuojasi gyvulininkystės ūkyje, pagal tai ji prašo padalinti santuokoje įgytą turtą – žemės sklypus, pastatus, žemės ūkio techniką, galvijus. Kad efektyviai funkcionuotų jos augalininkystės ūkis bei atsakovui tenkantis jo gyvulininkystės ūkis, tikslinga santuokos metu įgytą turtą padalinti natūra. Turto objektų (tiek žemės sklypų, tiek žemės ūkio ir kitos technikos) yra daug, turtas yra dalus. Nurodė, kad jai ūkininkės ūkyje būtinai reikia natūroje dalies žemės sklypų, dalies žemės ūkio technikos ir kito turto. Padalinti turtą siūlo pirmiausiai natūra ir tik už atsakovui tenkantį šiek tiek didesnės vertės turtą prašo piniginės kompensacijos.

 

6. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo parengtu santuokos metu įgyto turto balansu, išskyrus gyvulių sąrašą, kuris yra atsakovo atnaujintas ir juo būtų galima vadovautis. Atsakovo parengtame turto balanse yra nurodytos neteisingos turto vertės, nekilnojamasis turtas, kilnojamieji daiktai nėra įvertinti, daiktų vertė neatitinka realios rinkos kainos, yra grindžiama buhalterine verte atskaičius nusidėvėjimą. Atsakovas priešieškinyje nurodė itin žemas ir niekuo nepagrįstas turto kainas, todėl jog jis pasirinko turto padalinimo būdą išmokant jai kompensaciją. Faktiškai santuokos metu įgyto turto vertė yra 1 151 363 Eur, kai atsakovas priešieškinyje nurodė, jog turto vertė 730 785,60 Eur. Todėl, nesutikdamas su ieškovės nurodyta turto verte ir pateiktais dalies turto vertinimais, atsakovas turėjo pateikti nesutikimą pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Ji neprieštarauja, kad atsakovo asmeninis turtas atsakovui liktų asmeninės nuosavybės teise.

 

7. Ieškovės teigimu, kiaulių ūkis buvo bendras sutuoktinių turtas ir bendrai tvarkoma ūkio veikla L. D. ūkyje. Parduoti kiaules sprendimą priėmė abu pasitarę, kadangi 2014 m. Lietuvoje paplito kiaulių maras. Kiaulių pardavimas vyko 2015 m. – 2018 metais, gautos pajamos iš kiaulių pardavimo buvo nedidelės: 2015 metais – 24 769,23 Eur; 2016 metais – 18 036,93 Eur; 2017 metais – 11 533.36 Eur; 2018 metais – 2 967,53 Eur. Visos gautos pajamos už parduotas kiaules buvo  ūkio pajamos, kurias gavo ir apskaitė ūkininko ūkis, ir kurių vos pakako tuomet dirbusiems 7 ūkio darbuotojams darbo užmokesčiui išmokėti, ūkio technikos remontui, mokesčiams, gyvulių pašarams, veterinarinėms priemonėms, kitoms paslaugoms apmokėti Ji jokių pinigų iš ūkio nepasisavino. 

 

8. Dėl pajamų, gautų atsakovo vardu, padalijimo nurodė, kad, remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) 2020 m. rugsėjo 18 d. pateiktais duomenimis, atsakovui laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 iki 2020 m. rugsėjo 18 d. buvo išmokėta 182 158,04 Eur išmokų. Taip pat atsakovui yra išmokėtos išmokos ir laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d., viso – 35 231,78 Eur. Iš viso laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. išmokėta 217 389,82 Eur išmokų. Atsižvelgiant į tai, kad NMA išmokos yra dalintinas turtas, kuris buvo išmokėtas atsakovui ir kuriuo atsakovas disponavo vienasmeniškai, taip pat jis vienas naudojosi bendru sutuoktinių turtu – žemės sklypais, žemės ūkio technika, gyvuliais ir kitu turtu, jai iš atsakovo turi būti priteista ½ dalis gautų išmokų, t. y. 108 694,91 Eur.

 

9. Nurodė, kad atsakovas kasmet iš žemės ūkio gavo pajamų. Kaip matyti iš 2017 metais atsakovo VMI pateiktos metinės pajamų deklaracijos, atsakovas deklaravo 193 054,16 Eur pajamų (be NMA išmokų), taip pat deklaravo 26 131,20 Eur pelną iš žemės ūkio veiklos, atsakovas pardavė turto už 3 850,99 Eur, gavo dividendų už 2 228,69 Eur. Iš viso pelno ir pajamų 2017 metais – 32 210,88 Eur, todėl atsakovas turi išmokėti jai ½ dalies pelno ir gautų pajamų, pardavus turtą ir gavus dividendus, kompensaciją, iš viso 16 105,44 Eur. 2018 metų metinės pajamų deklaracijos duomenimis, atsakovas gavo 185 547,55 Eur pajamų, patyrė nuostolį iš žemės ūkio veiklos – 9 699,75 Eur, pardavė turto už 1 500 Eur, gavo dividendų už 3 216 Eur, pardavė metalą, gavo 1 337,22 Eur. Taigi, atsakovas privalo kompensuoti ½ dalį gautų lėšų pardavus bendrą turtą ir gavus dividendus, viso – 6 053,22 Eur. Kompensacijos, mokėtinos ieškovei, suma – 3 026,61 Eur. 2019 metų metinės pajamų deklaracijos duomenimis, atsakovas gavo 191 732 Eur pajamų, patyrė nuostolį iš žemės ūkio veiklos – 25 217 Eur (VMI pateiktoje deklaracijoje nurodoma, kad žemės ūkio nuostolis 85 705,83 Eur, o iš žemės ūkio tik 25 217 Eur, taigi, kas sudarė 60 488,83 Eur nuostolį, nėra duomenų), be to, atsakovas pardavė atliekų (metalo) už 164,30 Eur, gavo 3 500 Eur pajamų už nekilnojamojo turto nuomą, todėl atsakovas privalo kompensuoti jai ½ dalį gautų lėšų pardavus bendrą turtą ir gavus pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, viso – 3 664,30 Eur. Kompensacijos, mokėtinos ieškovei, suma 1 832,15 Eur. Iš viso reikalaujama suma iš atsakovo: ½ dalis gautų NMA išmokų, t. y. 91 079,02 Eur, ½ dalis pelno ir pajamų – 20 964, 20 Eur, viso 112 043,22 Eur.

 

10. Dėl kreditorių nurodė, kad visas skolas atsakovo nurodytiems kreditoriams prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo skolomis, išskyrus kreditą Biržų kredito unijai, kuriai atsako solidariai. Dėl priverstinės hipotekos nurodė, kad ji reikalauja nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo nekilnojamam turtui: 93,0851 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 154 000 Eur vidutinės rinkos vertės, 29,6872 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 38 600 Eur vidutinės rinkos vertės, - nes ji prašo priteisti iš atsakovo 112 043,22 Eur piniginę kompensaciją, kurios išmokėjimas turi būti užtikrintas atsakovo turto hipoteka.

 

11. Atsakovas L. D. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir:

11.1.1. Nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl ieškovės kaltės.

11.1.2. Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų bendro gyvenimo pabaigos – 2017 m. birželio 1 d.

11.1.3. Atsakovo L. D. ūkininko ūkį, įregistruotą 1998 metais, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio adresas (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui.

11.1.4. Ieškovės R. D. ūkininko ūkį, įregistruotą 2019 m. spalio 17 d., ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui.

11.1.5. Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti:

11.1.5.1. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 070 Eur;

11.1.5.2. Gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 30 000 Eur;

11.1.5.3. Ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 000 Eur;

11.1.5.4. Ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 000 Eur;

11.1.5.5. Ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 000 Eur;

11.1.5.6. Kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 500 Eur;

11.1.5.7. Transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 5 000 Eur;

11.1.5.8. Transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 2 000 Eur;

11.1.5.9. Transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 2 500 Eur.

Viso turto už 47 070 Eur.

11.1.6. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 55 271,92 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

11.1.7. Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti:

11.1.7.1. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 38 600 Eur;

11.1.7.2. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 218 Eur;

11.1.7.3. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 495 Eur;

11.1.7.4. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 640 Eur;

11.1.7.5. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 660 Eur;

11.1.7.6. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 13 800 Eur;

11.1.7.7. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 15 600 Eur;

11.1.7.8. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 24 700 Eur;

11.1.7.9. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 17 500 Eur;        

11.1.7.10. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 7 790 Eur;

11.1.7.11. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 81 100 Eur;

11.1.7.12. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 31 000 Eur;        

11.1.7.13. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 154 000 Eur;

11.1.7.14. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 19 300 Eur;

11.1.7.15. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 26 700 Eur;        

11.1.7.16. 1253/1753 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), viso sklypo vidutinė rinkos vertė – 65 300 Eur, 1253/1753 dalies vidutinė rinkos vertė – 46 674,79 Eur;

11.1.7.17. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 27 900 Eur;

11.1.7.18. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 480 Eur;

11.1.7.19. Grūdų sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 4 210 Eur;

11.1.7.20. Kitus inžinerinius statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 950 Eur;

11.1.7.21. Fermą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 1 900 Eur;

11.1.7.22. Kiaulidę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 6 840 Eur;

11.1.7.23. Transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 4 000 Eur;

11.1.7.24. Transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 0,29 Eur;

11.1.7.25. Transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 200 Eur;

11.1.7.26. Ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 8 000 Eur;

11.1.7.27. Traktoriaus puspriekabę (savos gamybos), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 500 Eur;

11.1.7.28. Ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 0,29 Eur;

11.1.7.29. Ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 2 000 Eur;

11.1.7.30. Ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 0,32 Eur;

11.1.7.31. Ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 4 000 Eur;

11.1.7.32. Ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 4 000 Eur;

11.1.7.33. Ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 4 000 Eur;

11.1.7.34. Ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 0,29 Eur;

11.1.7.35. Traktoriaus priekabą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 300 Eur;

11.1.7.36. Traktoriaus priekabą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 400 Eur;

11.1.7.37. Vikšrinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 500 Eur;

11.1.7.38. Ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 0,29 Eur;

11.1.7.39. Strutovežį „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 10 000 Eur;

11.1.7.40. Javų kombainą „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 38,81 Eur;

11.1.7.41. Krautuvą „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 10 000 Eur;

11.1.7.42. Traktoriaus puspriekabę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 38,18 Eur;

11.1.7.43. Traktoriaus puspriekabę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 38,18 Eur;

11.1.7.44. Traktoriaus priekabą „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 344,81 Eur;

11.1.7.45. Traktoriaus puspriekabę „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 0,29 Eur;

11.1.7.46. Traktoriaus puspriekabę „(duomenys neskelbtini)“, komercinis pavadinimas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 344,81 Eur.

11.1.7.47. Traktorių „(duomenys neskelbtini)“, 1998 m., Serijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 35 875,10 Eur.

11.1.7.48. Sėjamąją „(duomenys neskelbtini)” – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.49. Motorinį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 0,30 Eur;

11.1.7.50. Šienapjovę „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 2 216,22 Eur;

11.1.7.51. Naudotą traktorių „(duomenys neskelbtini)” (be valst. Nr.) – vertė 6 000 Eur;

11.1.7.52. Plūgą su verstuvais – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.53. Pašarų maišyklę „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.54. Frontalinį pakrovėją – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.55. Straigtinį transporterį „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.56. Srutų rezervuarą „(duomenys neskelbtini)“ 2450 kv. m. – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.57. Siurblį 4kw „(duomenys neskelbtini)“ 70 proc. – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.58. Drėgnomatį „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 36,53 Eur;

11.1.7.59. Maišytuvą „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.60. Akėčias „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.61. Šachtinę grūdų valomąją – vertė 400 Eur;

11.1.7.62. Skutiką „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.63. Priekabą „(duomenys neskelbtini)“- vertė 500 Eur;

11.1.7.64. Volus (1 vnt. kabinami prie traktoriaus) – vertė 100 Eur;

11.1.7.65. Krautuvą „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.66. Mėšlo šalinimo įrangą – vertė 100 Eur;

11.1.7.67. Grūdų malūną – vertė 28,96 Eur;

11.1.7.68. Motorinį pjūklą – vertė 0,30 Eur;

11.1.7.69. Suvirinimo pusautomatį – vertė 100 Eur;

11.1.7.70. Angarą – silosinę (dalytinas kaip statybinės medžiagos, nes teisiškai neregistruotas, esantis ūkininko ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini)) – vertė 13 476,02 Eur;

11.1.7.71. Javų kombainą „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. nėra, naudojamas dėl atsarginių dalių) – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.72. Kultivatorių „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 200 Eur;

11.1.7.73. Tręštuvą (trąšų barstymo padargas, kabinamas prie traktoriaus) – vertė 1 000 Eur;

11.1.7.74. Skutiką (padargas ražienoms skusti, kabinamas prie traktoriaus) – vertė 1 000 Eur;

11.1.7.75. Sėjamąją „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.76. Purkštuvą „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 0,30 Eur;

11.1.7.77. Sraigtinį grūdų keltuvą – vertė 100 Eur;

11.1.7.78. Medžio šakų smulkintuvą – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.79. Trąšų barstytuvą „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.80. Plūgą (padargas, kabinamas prie traktoriaus) – vertė 500 Eur;

11.1.7.81. Akėčias – vertė 11,59 Eur;

11.1.7.82. Grūdų džiovyklą (metalinis įrenginys, įrengtas pastate – grūdų sandėlyje) – vertė 1 800,08 Eur;

11.1.7.83. Šulinį – gręžinį (esantį ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruotas) – vertė 831,21 Eur;

11.1.7.84. Skutiką „(duomenys neskelbtini)“ – vertė 0,29 Eur;

11.1.7.85. Angarą (esantį ūkininko ūkyje adresu (duomenys neskelbtini); metalinis, gaubtos formos; dalytinas kaip statybinės medžiagos, nes teisiškai neįregistruotas) – 10 000 Eur.

11.1.7.86. Galvijus, karves:

(duomenys neskelbtini), viso 43 galvijai.

        Viso turto už 679 215,60 Eur.

11.1.8. Pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe ir jam priteisti:

11.1.8.1. 59/118 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 59/118 dalių vidutinė rinkos vertė – 533,50 Eur;

11.1.8.2. 171/1250 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4 000 Eur;

11.1.8.3. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 320 Eur;

11.1.8.4. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 982,00 Eur;

11.1.8.5. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 14 300 Eur.

11.1.9. Pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis šiuos skolinius įsipareigojimus:

11.1.9.1. Prievolę kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2017 m. gegužės 2 d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais jos pakeitimais ir/ar papildymais;

11.1.9.2. Prievoles AB „Linas agro“, AB „Agrochema plius“, UAB „Agrochema“, AB „Kauno grūdai“.

11.1.10. Po santuokos nutraukimo atsakovui L. D. palikti D. pavardę.

11.1.11. Priteisti iš atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

12. Nurodė, kad šiuo metu su sutuoktine bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2015 m., nuolat konfliktuoja, šalių nesieja bendri interesai, šeimos vertybės. Nesugyvenamą ieškovės charakterį bei lengvabūdišką požiūrį į šeimynišką gyvenimą patvirtina tai, jog ieškovė nepaaiškinusi priežasčių išeidavo iš namų ir į juos negrįždavo net po kelis mėnesius. 2017 m. gegužės mėnesį ieškovė nieko nesakiusi ir pasiėmusi vertingus daiktus išėjo iš namų ir iki šios dienos gyvena atskirai nuo jo. Jis visuomet vertino santuoką, rūpinosi šeima ir jos gerove, stengėsi nekonfliktuoti, taikėsi su ieškovės požiūriu į šeimą, stengėsi ją suprasti ir atleisti, sąžiningai vykdyti sutuoktinio pareigas, tačiau ieškovė išprovokuodavo konfliktines situacijas, išsigalvodavo nebūtus dalykus, nesistengė išsiaiškinti nepasitikėjimo juo aplinkybių ir priežasčių, neieškojo sutarimo bendrais gyvenimo klausimais. Dėl sutuoktinės ir jos prieš jį nuteiktų vaikų elgesio jis nuolat patiria psichologinį spaudimą, gyvendamas nuolatiniame strese ir nerime susidūrė su sveikatos problemomis, buvo priverstas vienas rūpintis namais ir ūkiu. Nuo 1998 metų, kai buvo įkurtas ūkininko ūkis, atsakovas vienas dėjo visas pastangas išplėtoti ūkį ir sukurti stabilią šeimos finansinę padėtį. Visas ūkis buvo pradėtas kurti atsakovui atkūrus nuosavybės teises į tėvų ir senelių žemės sklypus ir išskirtinai jo pastangomis bei darbu. Jis bendravimą su kita moterimi pradėjo tik tada, kai jau šalių santuoka faktiškai buvo nutrūkusi ir šalys nebevedė bendro ūkio. Kadangi šalys nuo 2017 m. birželio 1 d. nebeveda bendro ūkio, faktiškai gyvena atskirai, todėl prašė teismo nuo šio momento taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms.

 

13. Nurodė, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, sąlygojančių tokius ženklius turto verčių pokyčius. Į dalintino turto sąrašą ji įtraukė turtą, tačiau neįrodė, kad toks turtas egzistuoja ir kad jo rinkos vertė yra tokia, kokią nurodė ieškovė. Pateiktas ieškovės dalintino turto sąrašas yra iš dalies egzistavęs ieškinio pateikimo dienai, todėl privalo būti dalinamas tik realiai santuokos nutraukimo metu egzistuojantis ir iki šalių gyvenimo skyrium pradžios (2017 m. birželio mėnesio) įgytas turtas. Be to, turi būti įvertinamas ir ūkininko ūkio dinamiškumas, ypač auginant galvijus.

 

14. Atsakovo teigimu, nuo 2017 m. gegužės mėnesio ieškovė nereiškė pretenzijų dėl ūkio pajamų, pelno ir NMA išmokų, nereiškė reikalavimo likti dirbti ūkyje, o nuo bylos  proceso pradžios reiškė reikalavimus dalinti turtą, esantį ieškinio pateikimo dienai, t. y. 2018 m. liepos 24 d., ir nepretendavo į ūkio pelną, pajamas ir NMA išmokas. Atvirkščiai, ieškovė nuo 2015 metų išpardavė kiaulių ūkį, išrašinėjo dokumentus ūkio vardu, 2015 metais už parduotus paršelius gavo 24 769,23 Eur, 2016 metais – 18 036,93 Eur, 2017 metais – 11 533,36 Eur, 2018 metais – 2 967,53 Eur, viso – 57 307,05 Eur, pajamų, tačiau gautų grynųjų pinigų į ūkio kasą neįnešė, ūkio interesams nepanaudojo, juos pasisavino ir apsirūpino finansiškai. Mano, kad ieškovė už parduotus paršelius grynaisiais gavo didesnę sumą nei išrašyta sąskaitose, kadangi tuo metu paršeliai kainavo apie 60 Eur, kiaulių 1 kg gyvo svorio kaina buvo apie 1,70 Eur. Tai paneigia ieškovės nurodytus argumentus,  metų jog ji buvo išvyta iš ūkio ir palikta be jokių finansų.

 

15. Nurodė, kad ieškovė ne kartą buvo kviesta dirbti ūkyje. Jei ir atsakovas būtų neįdarbinęs viso nekilnojamojo, kilnojamojo turto, nedėjęs nei fizinių, nei protinių jėgų tam, kad ūkis ir toliau veiktų, ūkis nebūtų gavęs nei pelno, nei NMA lėšų. Šiuo metu ieškovė deda visas pastangas tam, kad ūkis nefunkcionuotų ir sužlugtų, elgiasi nesąžiningai, kadangi, pretenduodama į pelną, pajamas ir net tikslinę NMA paramą ūkiui, pati jokių kreditorinių įsipareigojimų prisiimti nenori, o pageidauja, jog prievoles vykdytų atsakovas. Būtent atsakovui tenka pareiga ir prievolė mokėti visus privalomus mokėjimus valstybei, kai tuo tarpu ieškovė pretenduoja tik į gaunamas pajamas (pelną) tokių prievolių išvengdama. Svarbu tai, kad tiesioginės išmokos pripažintinos ūkininko ūkiui skirta parama, nes jos mokamos ne asmeniui, bet ūkininko ūkiui. Šalys nebuvo sudarę susitarimo, jog po 2017 metų gegužės mėnesio šalys įgys turtą lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pateiktuose NMA dokumentuose teismui yra skaičiavimo klaida. Kadangi išmokos mokamos tada, kai NMA gauna finansavimą, tai išmokos už praeitus metus išmokamos einamaisiais metais, todėl jų negalima dvigubinti, kaip padaryta skaičiavime už 2017 metus ir 2019 metus.

 

16. Atsakovo teigimu, jis siekia išsaugoti ilgus metus jo pastangomis kurto ir puoselėto ūkininko ūkio vientisumą, veiklos nepertraukiamumą ir santuokos metu ūkininkavimo veiklai įgytą turtą padalyti be didelės žalos ūkiui. Tvirtina, kad šalių santuokoje įgytas turtas negali būti dalijamas natūra, nes turtinio komplekso ardymas žalingas ūkiui, toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių, yra neprotingas, ženkliai mažina turto vertę, padarys neatitaisomą žalą jo ūkiui, sumažins bendro santuokos metu sukurto turto vertę. Technika, įranga ir kitas turtas, kurį ieškovė nurodo kaip būtiną jos ūkio veiklai, buvo įgyti išimtinai atsakovo ūkininkavimo veiklai pagal jos specifiką, nes ieškovės ūkis tuomet neegzistavo. Ieškovė nenurodė, kodėl būtent vienas ar kitas turtinis vienetas jai turėtų atitekti, kokiais kriterijais remiantis teismas turėtų priskirti jai vieną ar kitą turtą. Jam nėra suprantama, kokios priežastys skatina ieškovę ardyti vieną ūkį tam, kad būtų sukurtas kitas ūkis, kai ieškovė, siekdama vykdyti ūkininkavimo veiklą, visą būtiną techniką, įrangą bei nekilnojamąjį turtą galėtų įsigyti gavusi kompensaciją iš jam tenkančią didesnę turto dalį. Todėl, jo manymu, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl ieškovės poreikio dalinti turtą jos siūlomu būdu tam, kad būtų sudarytos galimybės jos vardu įsteigtam ūkiui funkcionuoti, yra absoliučiai nepagrįstos, o jos siūlomas turto padalinimo būdas netinkamas.

 

17. Nurodė, kad ieškovė pripažino atsakovo reikalavimą dėl žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe; žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe; 59/118 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, todėl ginčo tarp šalių dėl šio turto pasidalinimo nebėra. Tačiau vertina, kad jis byloje pateiktais įrodymais taip pat įrodė, jog anksčiau jo proseneliams, seneliams ir tėvams priklausę žemės sklypai: 171/1250 dalys žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4 000 Eur, bei žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 14 300 Eur, pagal savo prigimtį ir pobūdį taip pat yra jo asmeninė nuosavybė ir negali būti dalijami kaip šalių santuokoje įgytas turtas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

18. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 

1. Santuoką tarp R. D. ir L. D., sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukė dėl atsakovo kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo R. D. paliko pavardę – D., o L. D. – D.

3. Santuokoje įgytą turtą padalino taip:

3.1. Priteisė ieškovei R. D.:

3.1.1. R. D. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini);

3.1.2. 7,5009 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 15 600 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.1.3. 14,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2011 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 24 700 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.1.4. 9,4270 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 17 500 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.1.5. 4,6384 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 7 790 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.1.6. 18,1824 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 31 000 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.1.7. 9,7979 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 19 300 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.1.8. 17,2450 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 26 700 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.1.9. 13,9500 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. liepos 13 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 27 900 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.1.10. 0,6800 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. liepos 13 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 1 480 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.1.11. 49,7323 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 81 100 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.1.12. 8,0800 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2005 m. kovo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 13 800 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.1.13. 2,7940 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2014 m. gegužės 29 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 3 640 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.1.14. Angarą (metalinis, gaubtos formos), esantį (duomenys neskelbtini) – 38 000 Eur vertės;

3.1.15. Silosinę su kuro baze, esančią (duomenys neskelbtini), – 50 000 Eur vertės;

3.1.16. ½ dalį šulinio – gręžinio (esančio ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruotą) – 5 000 Eur vertės;

3.1.17. 0,3933 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 1 070 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 2 210 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 151 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 120 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 252 Eur vidutinės rinkos vertės, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 15 Eur vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus 2011 m. rugsėjo 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 1 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu, bendra žemės sklypo ir statinių vertė – 3 818 Eur;

3.1.18. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovės R. D. vardu – 2 200 Eur rinkos vertės;

3.1.19. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo L. D. vardu - 2 000 Eur rinkos vertės;

3.1.20. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 22 250 Eur rinkos vertės;

3.1.21. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 3 000 Eur rinkos vertės;

3.1.22. Traktoriaus priekabą – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 400 Eur rinkos vertės;

3.1.23. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 11 500 Eur rinkos vertės;

3.1.24. Javų kombainą – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 33 500 Eur rinkos vertės;

3.1.25. Krautuvą – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 10 000 Eur rinkos vertės;

3.1.26. Traktoriaus priekabą – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 2 950 Eur rinkos vertės;

3.1.27. Kultivatorių „(duomenys neskelbtini)“ – 200 Eur vertės;

3.1.28. Tręštuvą (trąšų barstymo padargą, kabinamą prie traktoriaus) – 1 000 Eur vertės;

3.1.29. Skutiką (padargą ražienoms skųsti, kabinamą prie traktoriaus) – 1 000 Eur vertės;

3.1.30. Sėjamąją „(duomenys neskelbtini)“ – 8 750 Eur vertės;

3.1.31. Purkštuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 4 750 Eur vertės;

3.1.32. Sraigtinį grūdų keltuvą – 100 Eur vertės;

3.1.33. Medžio šakų smulkintuvą – 1 000 Eur vertės;

3.1.34. Trąšų barstytuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 600 Eur vertės;

3.1.35. Priekabą „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur vertės;

3.1.36. Plūgą (padargą, kabinamą prie traktoriaus) – 500 Eur vertės;

3.1.37. Akėčias – 100 Eur vertės;

3.1.38. 20 tonų metalo laužą (esantį prie ūkio fermų (duomenys neskelbtini)) – 4 000 Eur vertės;

3.1.39. Statybinę medieną (10 kub. m. po 150 Eur) – 1 500 Eur bendros vertės;

3.1.40. Šachtinę grūdų valomąją – 400 Eur vertės;

3.1.41. Malkas 25 kub. m. – 625 Eur vertės;

3.1.42. Kuro talpyklą (cisterną) – 1 vnt., 15 kub. m. talpos – 500 Eur vertės;

3.1.43. Vandens talpyklą (cisterną) – 1 vnt. – 400 Eur vertės;

3.1.44. Betono maišyklę – 1 vnt., 0,25 kub. m. talpos – 500 Eur vertės;

3.1.45. Pakrovėją „(duomenys neskelbtini)“ – 2 000 Eur vertės;

3.1.46. Mėšlo kaušą „(duomenys neskelbtini)“ – 1 500 Eur vertės;

3.1.47. Grūdinį kaušą „(duomenys neskelbtini)“ – 1 000 Eur vertės;

3.1.48. Oro kompresorių – 150 Eur vertės;

3.1.49. Srutovežį 12-kos kub. m. talpos (raudonos spalvos, rusiškos gamybos) – 400 Eur vertės;

Viso turto bendros 486 603 Eur rinkos vertės.

3.2. Priteisė atsakovui L. D.:

3.2.1. 1253/1753 dalį 35,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 46 675 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.2.2. 1,4542 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. gruodžio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 2 660 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.2.3. 171/1250 dalį 0,1250 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 1994 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. vardu – 547 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.2.4. 29,6872 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2014 m. gegužės 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 38 600 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.2.5. 5,0500 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. kovo 3 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 3 218 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.2.6. 0,6300 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. kovo 3 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 495 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.2.7. 93,0851 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 154 000 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.2.8. Pastatą – grūdų sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 24 000 Eur rinkos vertės, kitus inžinerinius statinius (kiemo įrenginius) – pandusą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), – 2 000 Eur rinkos vertės, bendros 26 000 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus 2003 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. vardu;

3.2.9. Pastatą – fermą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 1998 m. liepos 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. vardu – 11 700 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.2.10. Pastatą – kiaulidę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 1997 m. sausio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. vardu – 15 400 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.2.11. ½ dalį šulinio – gręžinio (esančio ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruotą) – 5 000 Eur vertės;

3.2.12. 0,1205 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2007 m. gruodžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 14 300 Eur vidutinės rinkos vertės;

3.2.13. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo L. D. vardu – 5 000 Eur rinkos vertės;

3.2.14. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo L. D. vardu – 12 500 Eur rinkos vertės;

3.2.15. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo L. D. vardu – 200 Eur rinkos vertės;

3.2.16. Atsakovo L. D. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio įregistravimo data 1998 m.;

3.2.17. Galvijus:

Karves: Nr. (duomenys neskelbtini);

Buliukus: Nr. (duomenys neskelbtini);

Telyčaites: Nr. (duomenys neskelbtini); viso galvijų 66 600 Eur vertės;

3.2.18. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą L. D. vardu – 2 500 Eur rinkos vertės;

3.2.19. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 37 000 Eur rinkos vertės;

3.2.20. Srutovežį – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 10 000 Eur rinkos vertės;

3.2.21. Javų kombainą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. nėra, naudojamą dėl atsarginių dalių – 4 000 Eur vertės;

3.2.22. Traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 41 000 Eur rinkos vertės (pirktas 2017 metais, panaudojant kredito unijos suteiktą kreditą; su papildomai pirktomis ir įdėtomis detalėmis);

3.2.23. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 8 000 Eur rinkos vertės;

3.2.24. Traktoriaus puspriekabę – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 500 Eur rinkos vertės;

3.2.25. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 2 000 Eur rinkos vertės;

3.2.26. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 4 000 Eur rinkos vertės;

3.2.27. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 4 000 Eur rinkos vertės;

3.2.28. Ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 4 000 Eur rinkos vertės;

3.2.29. Traktoriaus priekabą – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 300 Eur rinkos vertės;

3.2.30. Vikšrinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rusiškos raidės) – 500 Eur rinkos vertės;

3.2.31. Traktoriaus puspriekabę – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 500 Eur rinkos vertės;

3.2.32. Traktoriaus puspriekabę – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 500 Eur rinkos vertės;

3.2.33. Traktoriaus puspriekabę – markė „(duomenys neskelbtini)“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 2 950 Eur rinkos vertės;

3.2.34. Traktoriaus puspriekabę – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 2 950 Eur rinkos vertės;

3.2.35. Rulonų grėbtuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur vertės;

3.2.36. Sėjamąją „(duomenys neskelbtini)“ – 9 750 Eur vertės;

3.2.37. Motorinį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ – 150 Eur vertės;

3.2.38. Šienapjovę „(duomenys neskelbtini)“ – 3 000 Eur vertės;

3.2.39. Naudotą traktorių „(duomenys neskelbtini)“ (be valst. nr.) – 9 000 Eur vertės;

3.2.40. Plūgą su verstuvais – 1 500 Eur vertės;

3.2.41. Pašarų maišyklę „(duomenys neskelbtini)“ – 1 500 Eur vertės;

3.2.42. Svarstykles gyvuliams sverti – 500 Eur vertės;

3.2.43. Frontalinį pakrovėją – 500 Eur vertės;

3.2.44. Sraigtinį transporterį „(duomenys neskelbtini)“ – 800 Eur vertės;

3.2.45. Laguna 2450 m3 (srutų rezervuarą) – 20 Eur vertės;

3.2.46. Siurblį 4 kw „(duomenys neskelbtini)“ – 40 Eur vertės;

3.2.47. Drėgnomatį „(duomenys neskelbtini)“ – 10 Eur vertės;

3.2.48. Maišytuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 50 Eur vertės;

3.2.49. Akėčias „(duomenys neskelbtini)“ – 10 Eur vertės;

3.2.50. Svarstykles „(duomenys neskelbtini)“ – 10 Eur vertės;

3.2.51. Skutiką „(duomenys neskelbtini)“ – 2 000 Eur vertės;

3.2.52. Volus (l vnt., kabinami prie traktoriaus) – 100 Eur vertės;

3.2.53. Krautuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 2 000 Eur vertės;

3.2.54. Mėšlo šalinimo įrangą – 100 Eur vertės;

3.2.55. Grūdų malūną – 1 000 Eur vertės;

3.2.56. Motorinį pjūklą – 100 Eur vertės;

3.2.57. Suvirinimo pusiauautomatį – 100 Eur vertės;

3.2.58. Metalo laužą 20 tonų (esantį prie fermų pastatų (duomenys neskelbtini)) – 4 000 Eur vertės;

3.2.59. Statybinę medieną (10 kub. m. po 150 Eur) – 1 500 Eur bendros vertės;

3.2.60. Grūdų džiovyklą (metalinis įrenginys, įrengtas pastate – grūdų sandėlyje) – 2 000 Eur vertės;

3.2.61. Kaušą „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur vertės;

3.2.62. Kuro talpyklą (cisterną) – 1 vnt., 15 kub. m. talpos – 500 Eur vertės;

3.2.63. Vandens talpyklas (cisternas) – 2 vnt., po 400 Eur kiekviena – 800 Eur bendros vertės;

3.2.64. Betono maišyklę – 1 vnt., 0,15 kub. m. talpos – 500 Eur bendros vertės;

3.2.65. Statybines medžiagas bendros 2 600 Eur vertės: perdangų plokštes 20 vnt. po 30 Eur, bendros 600 Eur vertės; pamatinius blokus 10 vnt. po 30 Eur, bendros 300 Eur vertės; kolonijinius vamzdžius 6 vnt. po 100 Eur, bendros 600 Eur vertės; skaldą 40 kub. m., bendros 800 Eur vertės; žvyrą 10 kub. m., bendros 100 Eur vertės; pastolius metalinius 2 vnt., bendros 200 Eur vertės;

3.2.66. Presą ruloninį „(duomenys neskelbtini)“ (kabinamą prie traktoriaus, be valstybinio Nr.) – 1 500 Eur vertės;

3.2.67. Javų kombainą „(duomenys neskelbtini)“, su pjaunamąja – 7 000 Eur vertės;

3.2.68. „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorių (traktorius su kaušu) – 1 500 Eur vertės;

3.2.69. Pašarus gyvuliams – šieno, siloso, šiaudų rulonai – 1 000 vnt. – bendros 10 000 Eur vertės;

3.2.70. Miškovežį „(duomenys neskelbtini)“ – 1 000 Eur vertės;

3.2.71. Traktorių „(duomenys neskelbtini)“ (be valstybinio Nr.) – 500 Eur vertės;

3.2.72. Dujų suvirinimo aparatą (autogeną) – 500 Eur vertės;

3.2.73. Kuro siurblį, kuriuo pompuojamas kuras iš cisternos (kuro kolonėlė) – 200 Eur vertės;

3.2.74. Ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 17 000 Eur rinkos vertės;

3.2.75. Metalo tekinimo stakles – 500 Eur rinkos vertės;

Iš viso turto bendros 636 375 Eur vertės.

4. Priteisė iš atsakovo L. D. ieškovei R. D. 54 684,25 Eur kompensaciją.

5. Prievolę pagal 2017 m. gegužės 2 d. su Luminor Bank, AB sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino asmenine atsakovo L. D. prievole.

6. Prievoles UAB „Agrokoncernas“, AB „Agrochema plius“, UAB „Kauno grūdai“, AB Linas Agro“ pripažino asmeninėmis atsakovo L. D. prievolėmis.

7. Pripažino asmenine atsakovo L. D. nuosavybe šį turtą:

7.1. 59/118 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 59/118 dalių vidutinė rinkos vertė – 533,50 Eur;

7.2. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 320,00 Eur;

7.3. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 982,00 Eur.

8. Ieškovei R. D. iš atsakovo L. D. priteistos 54 684,25 Eur kompensacijos sumokėjimui užtikrinti nustatė privertinę hipoteką atsakovui L. D. nuosavybės teise priklausančiam turtui – 29,6872 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 38 600 Eur vidutinės rinkos vertės. Hipotekos terminas – dveji metai nuo hipotekos įregistravimo hipotekos registre momento.

9. Priteisė iš ieškovės R. D. 4 672 Eur žyminio mokesčio valstybei.

10. Priteisė iš atsakovo L. D. ieškovei R. D. 4 786 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

 

19. Teismas nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai – V. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra pilnamečiai.

 

20. Spręsdamas dėl šalių kaltės nutraukiant santuoką, teismas nurodė, jog ieškovės argumentus apie tai, kad jų šeima iširo dėl to, kad atsakovas jai buvo neištikimas, gyvenant šeimoje naudojo psichologinį smurtą, nes pykčio metu visą neigiamą energiją išliedamas ant jos, liepdamas išeiti iš namų, patvirtino ne tik atsakovas, pripažindamas aplinkybę, kad jis jau nuo 2017 m. rudens į šeimos namus parsivedė kitą moterį ir nuo to laiko su ja gyvena, tačiau ir byloje apklausti liudytojai. Tiek sūnus K. D., tiek dukra V. D.-K., tiek abu jų sutuoktiniai V. D. bei G. K. patvirtino teismui, kad iš tiesų šalių santuoka iširo dėl to, kad L. D. susirado kitą moterį, su kuria pradėjo kartu gyventi. Be to, jie visi patvirtino, kad ieškovė, gyvendama santuokoje su atsakovu, nuolat kentė jo psichologinį smurtą, kuris pasireiškė jos negerbimu, nuolatiniu varymu iš namų. Jie visi patvirtino, kad ieškovei iš namų tekdavo išeiti ir pagyventi atskirai dėl konfliktiško atsakovo charakterio. Šių duomenų atsakovas byloje nepaneigė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalis).

 

21. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju sutuoktiniams turtas gali būti padalytas natūra. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti kitą, nei numatytas CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, santuokos metu įgyto turto padalijimo būdą. Visi ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai gali būti padalyti natūra, nėra nustatytos jokios CK 3.123 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

 

22. Teismas vertino, kad nėra svarus atsakovo argumentas, kuriuo remdamasis jis prašė jam vienam priteisti visą ūkį, kurį sudaro žemės sklypai, technika, pastatai, gyvuliai ir kt., argumentuojant tuo, kad padalinus ūkį jis praras savo vertę, kuri sumažės. Teismas sutiko, jog padalinus santuokoje abiejų šalių sukurtą ūkininko ūkio turtą lygiomis dalimis natūra kiekvienam iš sutuoktinių, kiekvienam iš jų tenkanti dalis bus proporcingai mažesnė, lyginant su nepadalinto ūkio verte, tačiau tai niekaip negali įtakoti to, kad santuokoje įgytas turtas turi būti padalinamas prioriteto tvarka natūra. Tuo labiau, jog tiek ieškovės paaiškinimais, tiek ir visų byloje apklaustų liudytojų: šalių vaikų, jų sutuoktinių, liudytojos V. S. ir ūkyje dirbusių D. V. bei K. J. parodymais nustatyta, kad abi šalys savo darbu ūkį įkūrė ir jį išplėtojo. Teismo vertinimu, visi šie byloje nustatyti duomenys paneigia atsakovo argumentus apie tai, kad ieškovė jokio indėlio į ūkio kūrimą ir plėtojimą neįdėjo.

 

23. Teismas įvertino tai, kad atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, dėl ko jis negali prašyti, jog teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, jog tiek ieškovės paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovė ūkyje tebedirbo iki 2018 metų pavasario, nors su atsakovu kartu nebegyveno vienuose namuose dėl to, kad į juos atsakovas dar 2017 m. rudenį parsivedė kitą moterį. Teismas nustatė, kad ieškovė su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo kreipėsi 2018 m. liepos 18 d., todėl sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).

 

24. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypai: 59/118 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 533,50 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 320 Eur; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 982,00 Eur, būtų pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Tačiau teismas nesutiko su atsakovo prašymu pripažinti jo asmenine nuosavybe ir šį turtą: 171/1250 dalis žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4 000 Eur ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 14 300 Eur. Nurodė, kad iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog šis turtas buvo įsigytas šalims gyvenant santuokoje, t. y. sklypo dalis (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta 1994 m. gegužės 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – 2007 m. gruodžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė šio turto priklausomybės bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

 

25. Teismas konstatavo, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad bylos iškėlimo teisme metu, ką savo 2019 m. vasario 26 d. priešieškinyje pripažino ir pats atsakovas, nurodydamas ir išvardindamas galvijus, kurie buvo šalių įgyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, galvijų bandą tuo metu sudarė 81 galvijas, iš jų: 33 karvės, 13 buliukų ir 35 telyčaitės. Ieškovės teigimu, vienos karvės vertė – 1 000 Eur, o buliuko ir telyčaitės – 700 Eur. Kadangi atsakovas kitokių įrodymų apie galvijų vertę nepateikė, teismas vertino, kad bendra ūkyje bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienai galvijų vertė buvo 66 600 Eur.

 

26. Teismas laikė, kad atsakovo tvirtinimą, jog tręštuvo, kuro talpyklos (cisternos), javų kombaino (duomenys neskelbtini), frontalinio pakrovėjo, siurblio (duomenys neskelbtini), krautuvo (duomenys neskelbtini) ir mėšlo šalinimo įrangos nebėra, o priekaba (duomenys neskelbtini) priklauso sūnui, paneigia byloje esantys įrodymai. Pažymėjo, kad iš paties atsakovo ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščio, kuris datuojamas 2021 m. sausio 7 d., matyti, jog tręštuvas, priekaba, kuro talpykla (cisterna), javų kombainas (duomenys neskelbtini), frontalinis pakrovėjas, siurblys, krautuvas, mėšlo šalinimo įranga yra ūkio balanse. Iš vertinimo ataskaitos taip pat matyti, kad buvo vertinamos dvi cisternos, javų kombainas (duomenys neskelbtini). Toks javų kombainas nurodytas ir LR Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro išraše apie atsakovo vardu įregistruotą techniką. Kad priekaba priklausytų sūnui, atsakovas įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas visą šį turtą padalinti šalims.

 

27. Atsakovui sutikus, teismas priteisė ieškovei jos ūkininko ūkį, žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė prašo tiek jai, tiek atsakovui priteisti tą patį turtą: priekabą „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur vertės ir malkas 25 kub. m. – 625 Eur vertės. Kadangi atsakovas prieštaravimo dėl to, kad šis turtas būtų priteistas ieškovei, nepateikė, todėl teismas šį turtą priteisė ieškovei, jį išbraukdamas iš atsakovui priteistino turto sąrašo.

 

28. Nurodė, kad priteisdamas turtą natūra teismas remiasi Nekilnojamo turto registre nurodoma nekilnojamojo turto verte bei ieškovės pateiktais turto vertinimais, nes priešingų šiems duomenims įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog ūkininko ūkio vertę sudaro ūkyje esančio turto, piniginių lėšų, gaunamų pajamų, turimų išlaidų, gamybos priemonių vertė. Kadangi ūkininko ūkio turtas yra dalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis natūra, jis nebegali būti vertinamas atskirai, todėl ūkininko ūkių vertė nenurodoma, kadangi įrodymų apie tai, kad priteistinų ūkių vertė yra būtent tokia, kokią nurodo ieškovė, pateikta nėra.

 

29. Teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą priteisti jai 172 678,50 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad padalinant santuokoje įgytą turtą tarp šalių ieškovės prašomu būdu, atsižvelgiant į teismo aptartas aplinkybes, ieškovei tenka turto už 486 603 Eur, o atsakovui – už 636 375 Eur. Bendra santuokoje įgyto turto  vertė yra 1 122 978 Eur, todėl, šalims šį turtą dalijant lygiomis dalimis, kiekvienam iš jų turi tekti turto už 561 489 Eur. Kadangi ieškovei priteisiama turto už 486 603 Eur, todėl atsakovas jai turi kompensuoti 74 886 Eur už jam tenkančią didesnę turto dalį.

 

30. Teismas sprendė, kad duomenų, jog atsakovas tiesiogines išmokas, kurios buvo gautos iki bylos iškėlimo teisme dienos, būtų panaudojęs reikmėms, akivaizdžiai nesusijusioms su ūkio ar šeimos poreikiais, o būtų jas išleidęs savo asmeninių ar kitų asmenų poreikiams tenkinti, byloje pateikta nėra. Tokių įrodymų nepateikia ir ieškovė, todėl jos reikalavimo jai priteisti 108 694,91 Eur (1/2 dalį) Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. teismas netenkino.

 

31. Nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti jai ½ dalį pelno iš žemės ūkio veiklos ir pajamų pardavus bendrą turtą, gavus pajamas už turto nuomą ir dividendus, viso – 20 964,20 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad L. D. ūkis už 2017 metus gavo 26 131,20 Eur pelno, atsakovas pardavė turto už 3 850,99 Eur, gavo dividendų už 2 228,69 Eur. Kadangi šis ūkio pelnas ir ūkio pajamos buvo gautos iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, todėl jis dalijamas šalims lygiomis dalimis, t. y. ieškovei priklausytų 16 105,44 Eur. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškovei 2017 m. gruodžio mėnesį pervedė 3 000 Eur,  ieškovei iš atsakovo priteistiną kompensaciją teismas sumažino iki 13 105,44 Eur. Ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 3 026,61 Eur kompensaciją už 2018 m. (byla teisme iškelta 2018 m. liepos 18 d.) teismas netenkino, nes iš pateiktos deklaracijos nustatė, kad atsakovas iš žemės ūkio veikos patyrė nuostolius, o gautos pajamos už dividendus ir parduotą turtą neviršijo patirto nuostolio. Kadangi padalijant santuokoje įgytą turtą atsakovui buvo priteistas visas metalo laužas, todėl, teismo vertinimu, gautų lėšų ½ dalis nebegali būti priteisiama ieškovei.

 

32. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės kompensaciją 2/3 dalis nuo gautų pajamų už parduotus paršelius – iš viso 38 204,70 Eur. Nurodė, kad ieškovės paaiškinimais bei byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad šalys ūkyje vertėsi ir kiaulių auginimu, tačiau vėliau nusprendė to atsisakyti. Iš esmės tokių aplinkybių neneigia ir atsakovas, kuris nurodo, kad kiaulės buvo išparduotos laikotarpiu nuo 2015 iki 2018 m., t. y. iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos. Ši veikla buvo vykdoma L. D. ūkininko ūkio vardu, taigi, visos išlaidos ir gautos pajamos turėjo atsispindėti šio ūkio veikloje ir sudaryti dalį bendrų tų metų ūkyje patiriamų išlaidų ir gautų pajamų. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė šias lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, jokių leistinų įrodymų tam pagrįsti nepateikė.

 

33. Nurodė, kad atsakovas prašo priteisti iš ieškovės ½ dalį jo sumokėtų lėšų už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes šis turtas yra priskirtas jam, o už jį jis baigė mokėti vienas 2018 m. sausio 3 d. – 15 477,53 Eur, 2019 m. sausio 9 d. – 14 755,82 Eur. Kadangi teismas sprendė, kad šalių turtas dalijamas lygiomis dalimis bylos iškėlimo teisme dienai (2018 m. liepos 18 d.), iš dalies tenkino atsakovo reikalavimą priteisti jam ½ dalį sumokėtų sumų už minėtą atsakovui priteisiamą sklypą bei priteisė jam kompensaciją iš ieškovės nuo 14 755,82 Eur įmokos, kas sudarė 7 377,91 Eur. Atliekant įskaitymus, šia suma mažintina ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos suma.

 

34. Ieškovei prieštaravimų nepareiškus, teismas tenkino atsakovo prašymą priteisti iš ieškovės 626 Eur jo sumokėtus už ieškovės telefono sąskaitas operatoriui „Bitė“. Pažymėjo, kad prašoma suma už ieškovę sumokėta už laikotarpį 2019 – 2020 m., atsakovas teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl, įskaitant šalių reikalavimus, teismas šia suma sumažino ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos sumą.

 

35. Pasisakydamas dėl kreditorių reikalavimų, teismas nurodė, kad šalys su Biržų kredito unija 2012 m. birželio 14 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais, taip pat 2017 m. gegužės 16 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15 000 Eur kredito. Atsakovas pateikė įrodymus, kad visą paskolos sumą šiam kreditoriui jis grąžino vienas, 2021 m. sausio 11 d. pervesdamas 35 571,15 Eur. Taip pat nurodo, kad jis vienas padengė visą 15 000 Eur dydžio kreditą. Ieškovė pripažįsta, kad šios skolos yra solidarios. Kadangi ieškovas kreditus šiam kreditoriui padengė vienas, ½ dalį šios sumokėtos sumos (25 285,57 Eur) teismas jam priteisė iš ieškovės (CK 6.9 straipsnis) ir šia suma sumažino ieškovei iš atsakovo priteisiamos kompensacijos dydį. Nors atsakovas nurodė, kad jis Biržų kredito unijai sumokėjo 1 000 Eur paskolų mokesčių, tačiau iš pateiktų išrašų teismas nustatė, kad atsakovas sumokėjo tik 35,42 Eur delspinigių (299,70 Eur nurašyta delspinigių suma atstatyta), todėl iš ieškovės jam priteisė 17,71 Eur, šią sumą taip pat įskaitant į ieškovei mokėtinos kompensacijos sumą. Atlikęs abiem šalims vienas kitam mokėtinų sumų įskaitymus, teismas priteisė iš atsakovo L. D. ieškovei R. D. 54 684,25 Eur kompensaciją.

 

36. Teismas netenkino atsakovo prašymo jam priteisti iš atsakovės pusę jo sumokėtos 25 000 Eur dydžio kredito sumos (pateikti įrodymai patvirtina, kad šią sumą šiam kreditoriui atsakovas sumokėjo 2021 m. sausio 27 d.). Teismo vertinimu, pateikti duomenys rodo, kad 2017 m. gegužės 2 d. su Luminor Bank, AS buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kredito gavėjui suteikiant 50 000 Eur kreditą apyvartinėms lėšoms terminui iki 2022 m. sausio 15 d. Bankas savo atsiliepime nurodo, kad tarp banko ir kredito gavėjo L. D. buvo sudarytas 2019 m. sausio 10 d. susitarimas dėl kredito grąžinimo termino sutrumpinimo iki 2020 m. sausio 15 d.  ir kad 2019 m. kovo 28 d. negrąžinto kredito likutis sudarė 50 000 Eur (kreditas nepanaudotas). Teismo vertinimu, šios banko nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, nors ši Kredito linijos sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje ir iki bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau iki 2019 m. kovo 28 d. šis kreditas nebuvo panaudotas. Todėl nėra jokio pagrindo atsakovo panaudotą ir jo paties grąžintą kredito sumą dalinti šalims lygiomis dalimis. Pripažino, jog prievolė pagal šią kredito linijos sutartį, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, lieka asmenine atsakovo prievole.

 

37. Teismas nustatė, kad sprendimo priėmimo dienai buvo likę neįvykdyti reikalavimai kreditoriams UAB „Agrokoncernui“, AB „Agrochema plius“, UAB „Kauno grūdams“, AB Linas Agro“. Nurodė, jog atsakovo teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas iš šių kreditorių pirko įvairias ūkiui reikalingas priemones: pesticidus, sėklas, įvairias trąšas ir visos šios priemonės pirktos 2020 metais. Šias skolas teismas pripažino asmeninėmis atsakovo skolomis, nes visos šios prekės buvo įsigytos ūkinės – komercinės veiklos vykdymui, o šią veiklą ūkyje nuo 2018 m. vidurio vykdė vienas atsakovas.

 

38. Teismas sprendė, kad šioje byloje egzistuoja visos sąlygos priverstinei hipotekai taikyti. Atsižvelgdamas į priteistinos kompensacijos dydį, teismas priverstinę hipoteką taikė atsakovui priteistinam 29,6872 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 38 600 Eur vidutinės rinkos vertės.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

39. Apeliaciniu skundu atsakovas L. D. prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės R. D. ieškinys tenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą –  atsakovo patikslintą priešieškinį tenkinto, o ieškovės patikslintą ieškinį atmesti visiškai.

 

40. Nurodo, kad teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovės patikslintą ieškinį, objektyviai ir nešališkai bylos neišnagrinėjo, o teismo išvados tiek dėl santuokos iširimo momento, santuokos nutraukimo priežasčių, kaip ir visų kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, neparemtos visapusišku, objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu, tarpusavyje prieštaraujančios.

 

41. Tvirtina, jog teismas visiškai neįsigilino į bylos esmę, tarpusavyje sumaišė faktines aplinkybes, nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pripažino buvęs neištikimas ieškovei, nepagrįstai rėmėsi ir nevertino kritiškai liudytojų, t. y. šalių vaikų, jų sutuoktinių liudijimų. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi. Šiuo atveju jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai preziumuotų atsakovo kaltę iki faktinio santuokos nutraukimo, ieškovė neįrodė. Teismas priimdamas sprendimą neteikė reikšmės datoms, įvykių chronologijai, dėl ko teismo išvada, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės – jo neištikimybės, prieštarauja faktinei situacijai.

 

42. Pažymi, jog jis byloje nepatvirtino, kad kita moteris jo gyvenime atsirado dar vedant bendrą ūkį su ieškove. Priešingai, su kita moterimi jis susipažino 2017 m. spalio 25 d., t. y. jau praėjus beveik pusei metų, kai šalys nebevedė bendro ūkio ir jų santuoka buvo faktiškai nutrūkusi. Į Biržus kita moteris persikėlė gyventi 2018 m. lapkričio mėnesį. Todėl teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus ir faktus, visame sprendime remiasi fakto neatitinkančia informacija, kad atsakovas jau 2017 m. rudenį į šeimos namus parsivedė kitą moterį. Nei vienas iš šalių vaikų bei jų sutuoktinių nepaliudijo aplinkybių, jog atsakovas dar santuokos su ieškove metu būtų užmezgęs nesantuokinius ryšius ar kad kol šalys gyveno drauge būtų supažindinęs vaikus ir jų šeimas su kita moterimi. Tvirtina, kad šalių vaikų ir jų sutuoktinių paaiškinimus teismas privalėjo laikyti subjektyviais, klaidinančio pobūdžio ir vertinti kritiškai kaip nepatikimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog neištikimybės fakto nebuvo, o kitų aplinkybių, kurios preziumuotų atsakovo kaltę, ieškovė neįrodė.

 

43. Teigia, jog aplinkybių dėl atsakovo psichologinio smurto, pykčio protrūkių byloje nepatvirtino jokie nešališki liudytojai, rašytiniai įrodymai. Ieškovės elgesio santuokos metu teismas sprendime apskritai nevertino ir netyrė. Atsakovas tiek teikdamas paaiškinimus, tiek procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jis visuomet vertino santuoką, taikėsi su ieškovės požiūriu į šeimą, stengėsi ją suprasti ir atleisti, sąžiningai vykdyti sutuoktinio pareigas. Ieškovė išprovokuodavo konfliktines situacijas, nesistengė išsiaiškinti nepasitikėjimo atsakovu aplinkybių ir priežasčių, neieškojo bendro sutarimo, kuris ateityje būtų padėjęs atkurti darnius santuokinius ryšius. Dėl sutuoktinės elgesio atsakovas nuolat iki šios dienos patiria psichologinį spaudimą. Psichologinis spaudimas patiriamas ne tik iš pačios ieškovės, tačiau ir iš jau pilnamečių sutuoktinių vaikų, kuriuos ieškovė nuolat nuteikinėja prieš atsakovą. Gyvendamas nuolatiniame strese ir nerime dėl ieškovės konfliktinio elgesio atsakovas susidūrė su sveikatos problemomis. Nesugyvenamą ieškovės charakterį bei lengvabūdišką požiūrį į šeimynišką gyvenimą patvirtina ir tai, jog ieškovė labai dažnai, nepaaiškinusi, be jokių priežasčių, išeidavo iš namų ir į juos negrįždavo. Atsakovas gyvendavo nuolatiniame nerime ir nežinioje dėl sutuoktinės buvimo vietos, jos sveikatos būklės. 2017 m. pavasarį ieškovė vėl nieko nesakiusi  su vertingais daiktais išėjo iš namų ir gyvena atskirai, todėl ji savo tokiu elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti. Atsakovo veiksmai jau vėlesniu laikotarpiu, kai šalių nesiejo jokie šeiminiai santykiai, o siejo tik prievolės ir turtiniai įsipareigojimai kreditoriams, nebuvo ir negalėjo būti esminė aplinkybė, kuri lėmė šeimos išsaugojimo negalimumą.

 

44. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai pritaikė atsakovui griežčiausią atsakomybės formą ir iš jos kylančias pasekmes, t. y. galimybę teikti prašymą nustatyti dalintino turto momentą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl atsakovo kaltės turėtų būti panaikinta, apeliacinės instancijos teismas turėtų išspręsti ir klausimą dėl dalintino turto nustatymo momento. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovė prašė taikyti du įstatyme nustatytus dalintino turto momentus – iki bylos iškėlimo dienos (prievoles kreditoriams) ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos (viso turto padalijimui), ką faktiškai teismas ir padarė, t. y. turtą padalijo sprendimo priėmimo momentui, o visus įsipareigojimus kreditoriams paliko asmeniškai vykdyti atsakovui. Tačiau įstatyme nėra nustatyta galimybė nustatant vieną turto balansą pasirinkti skirtingus turto padalijimo momentus.

 

45. Apelianto teigimu, teismas nevertino, kad ūkininko ūkiui (ypač auginant galvijus) yra būdingas dinamiškumas, be to, ieškovė pati paliko ūkininko ūkį ir jokių pretenzijų į jį nereiškė. Pateiktas ieškovės dalintino turto sąrašas yra iš dalies egzistavęs ieškinio pateikimo dienai. Taigi, teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo atsižvelgti ir dalinti tik realiai santuokos nutraukimo metu egzistuojantį bei santuokos metu, t. y. iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, susiklosčiusioje situacijoje iki 2017 m. birželio mėnesio, įgytą turtą. Šiuo atveju teismas nusprendė, jog sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia ieškinio pateikimo teismui momentas, t. y. 2018 m. liepos 18 d., tačiau teismas sutuoktinių turtą vis tiek dalijo pagal ieškovės pateiktą turto sąrašą ir pageidaujamą būdą, net nevertindamas, jog dalis turto (galvijai, trąšos ir pan.) 2018 m. liepos 18 d. net neegzistavo.

 

46. Mano, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo ūkininko ūkis įkurtas 1998 metais ir per visą jo gyvavimo laikotarpį nekilnojamasis turtas, žemės ūkio technika, padargai, kitas turtas buvo įsigytas išskirtinai atsakovo ūkiui plėtoti ir jame naudojamas. Teismas be pagrindo nesvariais vertino atsakovo argumentus apie tai, kad jis siekia išsaugoti ilgus metus savo pastangomis kurto ir puoselėto ūkininko ūkio vientisumą bei įgytą turtą padalyti be didelės žalos ūkiui. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad ieškovė niekada savarankiškai neūkininkavo, nuo pat ūkio įkūrimo buvo nusiteikusi skeptiškai ir gyvenimas ūkyje jos nedžiugino. Teismas sprendimu dėl turto padalijimo „užprogramavo“ šalis tolimesniems ginčams, nes šalys po jo priėmimo paliktos su daugybe neišspręstų klausimų, su besidubliuojančiu bei su išskirtais vienas kitam tarnauti reikalingais daiktais. Esant tokiam turto padalijimui teismo sprendimu, ūkiui gresia sužlugimas ir galimai ir bankrotas.

 

47. Teigia, jog teismas viso proceso metu nebuvo aktyvus ir nenagrinėjo kiekvieno turto vieneto egzistavimo, jo reikšmės ieškovei ar atsakovui, žemės sklypų buvimo vietos, žemės ūkio technikos būklės, atsakovo argumentų šiais klausimais, dėl ko byloje nebuvo ištirtos esminės aplinkybės. Atsakovas teismui pateikė pažymą apie ūkininko ūkio vertę, kurioje nurodyta, jog vertintojas, remdamasis patirtimi ir verslo procesų logika, gali teigti, kad optimizuotai ir teisingai valdomas ūkinis subjektas, susidedantis iš nekilnojamojo turto ir kito ilgalaikio turto, sukuria sinerginę vertę, kuri gali būti nuo 10 iki 30 proc. didesnė nei atskirų ūkinio dalių. Todėl ieškovės siūlomas turto padalijimo būdas negalimas dėl konkretaus turto savybių, yra neprotingas, ženkliai mažina turto vertę, jis padarys neatitaisomą žalą atsakovo kurtam ir puoselėtam ūkininko ūkiui, bus sumažinta bendro ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgyto turto vertė.

 

48. Nesutinka su teismo argumentu, kad nėra nustatytos jokios CK 3.123 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Svarbu tai, jog pagrindinis indėlis, kad ūkis apskritai egzistuoja ir veikia, yra atsakovo, tik jis nuo pat ūkio įkūrimo pradžios vienas juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ½ dalies priteisimas ar piniginės kompensacijos už ½ dalį turto priteisimas ieškovei nebūtų sąžiningas. Dėl tos priežasties atsakovas ir prašė nustatyti proporcijas priteisiant ieškovei 1/3 dalį viso turto, o atsakovui – 2/3 dalis.

 

49. Nurodo, kad 171/1250 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra įgytas atsakovo kartu su savo motina J. D. 1994 m. gegužės 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra įgytas sutuoktinių 2007 m. gruodžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau šis žemės sklypas priklausė atsakovo proseneliams. Dėl tos priežasties šis turtas negali būti dalinamas, o turi būti pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe.

 

50. Pasisakydamas dėl turto balanso, apeliantas nurodo, kad teismas sprendime šalių turto balanso apskritai nenustatinėjo ir jo neskaičiavo, dėl ko pažeidė nustatytą pareigą dalijant santuokoje įgytą turtą visų pirma nustatyti visą šalių turto balansą.

 

51. Nurodo, kad nesutinka nei su padalytu galvijų kiekiu, nei su nustatyta verte. Viso teismo proceso metu atsakovas aiškino, jog galvijų vertės skiriasi, nes negali dviejų mėnesių buliukas būti tokios pat vertės, kaip pusės metų buliukas. Tačiau teismas ne tik kad neteisingai suskaičiavo galvijus, bet ir nevertino atsakovo argumentų dėl gyvulių vertės, o rėmėsi ieškovės pateikta visiškai rinkos situacijos neatitinkančia galvijų verte. Teismas ir šiuo klausimu nebuvo aktyvus ir nesiaiškino tikrosios galvijų vertės.

 

52. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad visas ieškovės nurodytas dalintinas turtas egzistuoja, nes daugelio patikslintame ieškinyje nurodomo turto nėra, o įrodymų, jog vienas ar kitas turtas egzistuoja, ieškovė nepateikė. Tokiu būdu sprendimas bus neįgyvendinamas, nes atsakovas neturės galimybių perduoti turto ieškovei, kuris nebeegzistuoja arba jo nevaldo: tręštuvo (trąšų barstymo padargo, kabinamo prie traktoriaus), malkų 25 kub. m., kuro talpyklos (cisternos), javų kombaino (duomenys neskelbtini), galvijų (karvės: Nr. (duomenys neskelbtini); buliukai: Nr. (duomenys neskelbtini); telyčaitės: Nr. (duomenys neskelbtini)), frontalinio pakrovėjo, siurblio 4 kw (duomenys neskelbtini), krautuvo (duomenys neskelbtini), mėšlo šalinimo įrangos, 115 patikslinto ieškinio punkte nurodyto turto, priekabos (duomenys neskelbtini) (priklauso sūnui). Teismas viso proceso metu apskritai nevertino šių aplinkybių, neapklausė šalių, kur kiekvienas nurodytas turto vienetas yra, ar jis egzistuoja.

 

53. Apeliantas sutinka, kad ieškovės ūkininko ūkis, žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), automobilius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ būtų priteisti ieškovei, tačiau nesutinka su teismo nustatytomis turto vertėmis. Teigia, jog teismas sprendime rėmėsi išimtinai tik ieškovės pateiktais faktais ir skaičiais, o nevertino jokių atsakovo argumentų. Šiuo atveju sutapo tik transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta šalių vertė – 2 000 Eur. Kodėl transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ teismas priteisė atsakovui, apskritai nepateikta jokių motyvų ir argumentų. Svarbu tai, kad atsakovas be ieškovės sutikimo negalėjo pateikti į gyvenamąjį namą ir atlikti individualų jo vertinimą, o ieškovė, naudodamasi situacija, pateikė visiškai realios rinkos kainos neatitinkančią turto vertę, kuria teismas, be jokio kritiško požiūrio ir vertinimo, ir rėmėsi.

 

54. Apeliantas akcentuoja, jog teismas sprendime nevertino to, kad ieškovė, turėdama aiškią poziciją, jog atsakovo ūkis būtų sužlugdytas, tolimesnis darbas ūkyje itin apsunkintas, sudarė turto sąrašą ir padalijimo tvarką, kuri ir toliau kels įtampas tarp šalių. Nepaisant to, kad ieškovė niekad nedirbo žemės ūkio žemės, teismas jai priteisė žymiai daugiau žemės sklypų nei atsakovui. Be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo patikslintame priešieškinyje nurodytomis turto vertėmis, o nusprendė priteisti ieškovei šį turtą:

- 7,5009 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 15 600 Eur vidutinės rinkos vertės; 14,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2011 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 24 700 Eur vidutinės rinkos vertės; 9,4270 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 17 500 Eur vidutinės rinkos vertės; 4,6384 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 7 790 Eur vidutinės rinkos vertės; 18,1824 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 31 000 Eur vidutinės rinkos vertės; 9,7979 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 19 300 Eur vidutinės rinkos vertės; 17,2450 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 26 700 Eur vidutinės rinkos vertės; 13,9500 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. liepos 13 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. liepos 13 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 27 900 Eur vidutinės rinkos vertės. Šie žemės sklypai ribojasi su atsakovui priteistu žemės sklypu – 1253/1753 dalimi 35,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 46 675 Eur vidutinės rinkos vertės, taip pat atsakovo nuomojama žeme, kuria visame masyve atsakovas dirba. Teismas sprendimu išardė žemės ūkio paskirties žemės masyvą. Ieškovė, norėdama dirbi žemės sklypą, turės važinėti per atsakovo žemės sklypus, t. y. vėl spręsti su atsakovu teisinius klausimus dėl privažiavimo į žemės sklypą. Teismas sprendime taip pat nepriteisė ieškovei technikos, kuria ji galėtų šį žemės sklypą įdirbti;

- 0,6800 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. liepos 13 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 1 480 Eur vidutinės rinkos vertės, kuris yra sodybvietė, netinkama žemės ūkio veiklai. Teismas be jokio pagrindo ir argumento priteisė šį žemės sklypą ieškovei;

- 49,7323 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 81 100 Eur vidutinės rinkos vertės. Šiame žemės sklype yra pievos ir gyvulių ganymo aptvarai, iškasti tvenkiniai galvijams girdyti. Visi galvijai priteisti atsakovui, o žemės sklypas priteistas ieškovei. Vadinasi sprendimas yra nelogiškas, nes visa galvijams ganyti ir pašarams ruošti tinkama infrastruktūra turės būti kuriama iš naujo;

- 8,0800 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2005 m. kovo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 13 800 Eur vidutinės rinkos vertės. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovui priteistu 1,4542 ha ploto žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), įgytu 2012 m. gruodžio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 2 660 Eur vidutinės rinkos vertės. Atsakovas negalės patekti į jam priteistą žemės sklypą ir su žemės ūkio technika neturės galimybių išdirbti šio mažo ploto žemės sklypo;

- 2,7940 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2014 m. gegužės 29 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 3 640 Eur vidutinės rinkos vertės. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovui priteistu 29,6872 ha ploto žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), įgytu 2014 m. gegužės 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu – 38 600 Eur vidutinės rinkos vertės. Sprendimas be jokios logikos išskirti šiuos du sklypus atskiriems savininkams, ypatingai dėl atstumo ir žemės ūkio dirbimo galimybių;

- angarą (metalinis, gaubtos formos), esantį (duomenys neskelbtini) – 38 000 Eur vertės, kuris buvo įrengtas būtent atsakovo ūkio grūdams supilti derliaus nuėmimo metu, dėl ko vėl visą infrastruktūrą atsakovas turės kurti iš naujo;

- silosinę su kuro baze, esančią (duomenys neskelbtini) – 50 000 Eur vertės, kuri pritaikyta tik atsakovo ūkiui, nes yra žemės ūkio technikos pastogė, reikalinga technikai laikyti, atlikti einamuosius remonto darbus, joje įrengta kuro bazė;

- ½ dalį šulinio – gręžinio, esančio ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruotą – 5 000 Eur vertės. Akivaizdu, jog vėl šalys paliekamos ginčo situacijoje. Naujo gręžinio įrengimas kainuoja apie 3 000 Eur, o kokiu pagrindu teismas įvertino šį turtą net 10 000 Eur sprendime neaptarta. Kadangi žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 320 Eur, priteistas atsakovui, ieškovė neturės  galimybės aptarnauti gręžinio, nes neturės elektros;

- 0,3933 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 1 070 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 2 210 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 151 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 120 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 252 Eur vidutinės rinkos vertės, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – 15 Eur vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus 2011 m. rugsėjo 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 1 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) L. D., R. D. vardu, bendra žemės sklypo ir statinių vertė – 3 818 Eur. Nesutinka su teismo nustatyta šio turto verte, nes, nors jis pirktas už 3 765 Eur, bet pastatai buvo avarinės būklės, namas gyvenimui netinkamas, todėl gyvenant santuokoje šio turto remontui buvo patirtos išlaidos: gyvenamojo namo nugriovimas – 2 000 Eur, medienos sienojams bei stogo konstrukcijai pirkimas – 3 000 Eur, namo statybos darbai – 17 400 Eur, stogo danga bei stogo dengimo darbai – 2 500 Eur, fasado šiltinimas eko vata – 3 000 Eur, ūkinio pastato renovacija – 2 500 Eur (katilinė, garažas), vandentiekio bei šildymo įrengimas apie 3 000 Eur, 0,3933 ha ploto žemės sklypas, ūkiniai pastatai, inžineriniai įrengimai (šulinys, kanalizacijos duobė) – 5 000 Eur, baldai, buitinė įranga – 3 000 Eur. Todėl šio turto minimali  vertė turėjo būti 41 400 Eur;

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, registruotą ieškovės R. D. vardu – 2 200 Eur rinkos vertės. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės nurodyta verte, kai minimaliai šios transporto priemonės vertė – 5 000 Eur;

- ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 22 250 Eur rinkos vertės. Traktorius naudojamas grūdinių kultūrų sėjai, grūdų nuo kombaino transportavimui derliaus nuėmimo metu, dirvos ruošimui sėjai, mėšlo vežimui, pašarų transportavimui ir kitiems darbams. Akivaizdu, kad itin reikalingas atsakovo ūkiui, jo poreikiams tenkinti ir buvo įsigytas;

- traktoriaus priekabą – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 400 Eur rinkos vertės, kuri naudojama gyvulių pašarams (rulonams) vežti, galvijai priteisti atsakovui, o ieškovė argumentų, kam naudotų šį turtą, nepateikė;

- ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 11 500 Eur rinkos vertės, nes gyvuliai priteisti atsakovui, o traktorius naudojamas gyvulių pašarui ruošti, chemikalų purkštuvui tempti,  gyvuliams šerti, kai sugenda krautuvas „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįstai priteista ieškovei;

- javų kombainą – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 33 500 Eur rinkos vertės, kuris pagal savo galingumą pritaikytas  esamam 400 ha žemės plotui, todėl jis nebeturės su kuo nuimti derlių;

- krautuvą – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 10 000 Eur rinkos vertės, kuris reikalingas gyvulių pašarui ruošti, gyvuliams šerti, grūdams tvarkyti, kitiems pakrovimo – iškrovimo darbams (pvz., trąšoms iškrauti arba pakrauti ir kt.), taigi, nors galvijai priteisti atsakovui, jiems auginti reikalinga technika nepagrįstai priteista ieškovei;

- traktoriaus priekabą – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 2 950 Eur rinkos vertės, nes viso 3 didžiosios (24 t krovos) priekabos pirmiausia reikalingos grūdų pervežimui nuo kombaino į sandėliavimo vietą, esančią 20-30 km atstumu, siekiant, kad kombainas turėtų kuo mažiau prastovų;

- kultivatorių „(duomenys neskelbtini)“ – 200 Eur vertės; tręštuvą (trąšų barstymo padargą, kabinamą prie traktoriaus) – 1 000 Eur vertės; skutiką (padargą ražienoms skųsti, kabinamą prie traktoriaus) – 1 000 Eur vertės; sėjamąją „(duomenys neskelbtini)“ – 8 750 Eur vertės; purkštuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 4 750 Eur vertės; sraigtinį grūdų keltuvą – 100 Eur vertės; medžio šakų smulkintuvą – 1 000 Eur vertės; trąšų barstytuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 600 Eur vertės; plūgą (padargą, kabinamą prie traktoriaus) – 500 Eur vertės; akėčias – 100 Eur vertės; šachtinę grūdų valomąją – 400 Eur vertės; vandens talpyklą (cisterną) – 1 vnt. – 400 Eur vertės; betono maišyklę – 1 vnt., 0,25 kub. m. talpos – 500 Eur vertės; pakrovėją „(duomenys neskelbtini)“ – 2 000 Eur vertės; mėšlo kaušą „(duomenys neskelbtini)“ – 1 500 Eur vertės; grūdinį kaušą „(duomenys neskelbtini)“ – 1 000 Eur vertės; oro kompresorių – 150 Eur vertės; srutovežį 12-kos kub. m. talpos (raudonos spalvos, rusiškos gamybos) – 400 Eur vertės, nes visa ši technika pritaikyta atsakovo ūkiui, o ieškovė nepateikė nei vieno argumento, kodėl šis turtas turėtų būti priteistas jai;

- priekabą „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur vertės, kuri neegzistuoja, iš jos padarytas vežimėlis traktoriaus priekabai – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tempti;

- 20 tonų metalo laužą (esantį prie ūkio fermų (duomenys neskelbtini)) – 4 000 Eur vertės; statybinę medieną (10 kub. m. po 150 Eur) – 1 500 Eur bendros vertės; malkas 25 kub. m. – 625 Eur vertės, nes ieškovei priteistas neegzistuojantis turtas, dėl ko sprendimas bus faktiškai neįvykdomas, nes atsakovas neturės kaip perduoti neegzistuojančio turto ieškovei;

- kuro talpyklą (cisterną) – 1 vnt., 15 kub. m. talpos – 500 Eur vertės, nes ūkyje yra 2 talpyklos, į vieną pilamas žymėtas dyzelinas (žalias, skirtas žemės ūkiui), į kitą pilamas krosnių kuras, skirtas grūdų džiovinimui (raudonas), taigi, padalinus ūkį natūra, reikėtų įsigyti dar dvi talpyklas.

Apeliantas L. D. nurodo motyvus ir argumentus dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo taip pat ir dėl to turto, kurį teismas priteisė jam:

- ratinį traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 37 000 Eur rinkos vertės, kuris pirktas už 116 000 Lt (33 596 Eur), todėl, jį eksploatavus 10 metų, kaina negali būti padidėjusi iki 37 000 Eur, todėl rinkos vertė gali būti apie 20 000 Eur;

- javų kombainą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. nėra, naudojamą dėl atsarginių dalių – 4 000 Eur vertės, nes jis nėra naudojamas dėl atsarginių dalių, tai yra apie 2 t svorio 400 Eur vertės metalo laužas, kurio vertė įskaičiuota į metalo laužo vertę;

- traktorių – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 41 000 Eur rinkos vertės. Traktorius pirktas panaudojant iš kreditoriaus Luminor kreditą. 2017 m. gegužės 2 d. iš Luminor banko į Kredito unijos banką pervesta 37 000 Eur. 2017 m. gegužės 8 d. sumokėtas avansas – 30 000 Eur. 2017 m. rugpjūčio 22 d. iš Luminor banko sąskaitos sumokėta likusi dalis už traktorių – 19 610 Eur;

- rulonų grėbtuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur vertės, kuris yra kabinamas prie pakrovėjo „(duomenys neskelbtini)“, kuris priteistas ieškovei, todėl nei ieškovė, nei atsakovas negalės naudotis turtu;

- naudotą traktorių „(duomenys neskelbtini)“, be valst. nr. – 9 000 Eur vertės; sraigtinį transporterį „(duomenys neskelbtini)“ – 800 Eur vertės; siurblį 4 kw „(duomenys neskelbtini)“ – 40 Eur vertės, nes priteistas ne tik nepagrįstai didelės vertės turtas, bet ir turtas, kuris neegzistuoja, nuo šios sumos nepagrįstai skaičiuojama kompensacija ieškovei;

- metalo laužą 20 tonų (esantį prie fermų pastatų (duomenys neskelbtini)) – 4 000 Eur vertės, nes tiek ieškovei, tiek atsakovui teismas priteisė vienodą kiekį metalo laužo, kuris neegzistuoja, ir tai didelės vertės turtas, nuo kurio vertės taip pat nepagrįstai skaičiuojama kompensacija ieškovei;

- statybinę medieną (10 kub. m. po 150 Eur) -1 500 Eur bendros vertės, nes tiek ieškovei, tiek atsakovui teismas priteisė vienodą kiekį statybinės medienos, kuri neegzistuoja ir nuo šios sumos taip pat nepagrįstai skaičiuojama kompensacija ieškovei;

- grūdų džiovyklą (metalinis įrenginys, įrengtas pastate – grūdų sandėlyje) – 2 000 Eur vertės, kuri yra sudedamoji grūdų sandėlio dalis, o sandėlis įvertintas kartu su visa jame esame technika, todėl šis turtas nepagrįstai išskirtas ir įtrauktas į turto balansą atskiru vienetu;

- kaušą „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur vertės, nes ieškovei priteistas šio kaušo traktorius, taigi, atsakovas  juo naudotis, kol neturės tinkamo traktoriaus;

- statybines medžiagas bendros 2 600 Eur vertės: perdangų plokštes 20 vnt. po 30 Eur, bendros 600 Eur vertės; pamatinius blokus 10 vnt. po 30 Eur, bendros 300 Eur vertės; kolonijinius vamzdžius 6 vnt. po 100 Eur, bendros 600 Eur vertės; skaldą 40 kub. m. bendros 800 Eur vertės; žvyrą 10 kub. m. bendros 100 Eur vertės; pastolius metalinius 2 vnt. bendros 200 Eur vertės, nes sprendime nenurodyta, kokiais dokumentais ir rašytiniais įrodymais remdamasis teismas nustatė, kiek kokio turto tiksliai yra ir kokia jo vertė;

- pašarus gyvuliams – šieno, siloso, šiaudų rulonai – bendrai 1 000 vnt. – bendros 10 000 Eur vertės, nes teismas, neturėdamas jokių rašytinių įrodymų apie šio turto egzistavimą, priteisė jį atsakovui; kokiu būdu ieškovė, nesilankydama atsakovo ūkyje, suskaičiavo, kaip užfiksavo tokius kiekius ir vertes, nei vienai bylos šaliai nėra žinoma; teismas nenurodė, kuriai dienai sprendė dėl pašarų egzistavimo ir tuo labiau tokios didelės jo vertės;

- ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 17 000 Eur rinkos vertės, nes jis 2015 m. lapkričio 24 d. pirktas už 9 800 Eur, todėl po penkerių eksploatacijos metų vertė negalėjo išaugti dvigubai.

 

55. Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai jam iš ieškovės nepriteisė kompensacijos už parduotus paršelius, nes įrodymų, kad gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, ieškovė nepateikė, o jis nurodė ir įrodė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovei atitenka visa kiaulių (paršelių) banda ir visos lėšos iš jos pardavimo, o atsakovui lieka visas ūkininko ūkis ir jame esantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Ieškovė šio šalių susitarimo nesilaikė ir nuo 2015 m. sausio mėnesio pradėjo kiaulių (paršelių) pardavimus, išrašinėjo PVM sąskaitas – faktūras ir pinigų priėmimo kvitus atsakovo vardu, sumokėjo PVM mokestį valstybei, tačiau gautų grynųjų pinigų į ūkio kasą neįnešė, ūkio interesams nepanaudojo, lėšas pasisavino sau asmeniniams poreikiams.

 

56. Teigia, jog, atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka faktiškai nutrūkusi nuo 2017 m. birželio mėnesio, teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti tik dalį sumos iš ieškovės už žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Faktiškai šis žemės sklypas buvo išpirktas atsakovo jau nevedant bendro ūkio su ieškove. Už šį žemės sklypą pardavėjai atsakovas apmokėjo laikotarpiu, kai šalių santuoka buvo nutrūkusi: 2018 m. sausio 3 d.  - 15 477,53 Eur, 2019 m. sausio 9 d. – 14 755,82 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šis žemės sklypas įtrauktas į bendrą sutuoktinių turto balansą, ieškovė šį turtą priskiria atsakovui ir prašo už jį kompensacijos, teismas nepagrįstai sprendė tik dėl dalies kompensacijos priteisimo ir turėjo priteisti atsakovui ½ dalį pardavėjai sumokėtos sumos 15 116,67 Eur (30 233,35 Eur/2).

 

57. Dėl kreditorinių reikalavimų padalijimo nurodo, kad teismo sprendimas nelogiškas, prieštaraujantis byloje esančiai medžiagai. Kuo remdamasis teismas nustatė, jog kreditas nepanaudotas, neaišku. Faktinė situacija tokia, kad už šį kreditą buvo pirktas traktorius – markė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo L. D. vardu – 41 000 Eur rinkos vertės, kuris yra dalijamas šioje civilinėje byloje. Todėl nesąžininga ir nelogiška nedalyti prievolės kreditoriui, bet, padalijus turtą, suteikti piniginę naudą (kompensacijos forma) ieškovei. Nagrinėjamu atveju kredito sutarčių pagrindu ieškovė ir atsakovas tapo solidariosios prievolės subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditoriai Luminor Bank, AS ir Biržų kredito unija turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi nurodyti asmenys bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Akivaizdu, kad visiškai nepagrįstai teismas netenkino šio atsakovo reikalavimo. Be to, teismas nepagrįstai jo asmeninėmis prievolėmis pripažino prievoles kreditoriams UAB „Agrokoncernui“, AB „Agrochema plius“, UAB „Kauno grūdams“, AB Linas Agro“ tuo pagrindu, kad tik jis iš šių kreditorių pirko įvairias ūkiui reikalingas priemones 2020 metais, kai veiklą ūkyje nuo 2018 m. vidurio vykdė vienas, nes aplinkybės, kad ieškovė iki 2018 metų vidurio dirbo ūkyje, yra tik jos pačios išgalvotos ir nepatvirtintos jokiais įrodymais. Akivaizdu, jog atsakovo ūkis nesustojo, santuokos nutraukimo proceso metu atsakovas ūkininkavo. Ieškovei sprendimu priteista didžioji dalis žemės sklypų su atsakovo padarytais pagerinimais, todėl ši teismo sprendimo dalis nelogiška, nes atsakovas vėl turės atskiru procesu kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

 

58. Mano, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti priverstinę hipoteką 29,6872 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) – 38 600 Eur vidutinės rinkos vertės, nes byloje nebuvo įrodyta faktinių ir teisinių sąlygų visuma, kurioms esant gali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma.

 

59. Tvirtina, jog teismas, nurodydamas, kad laiko, jog ieškovės ir atsakovo nepatenkintų reikalavimų apimtis yra lygiavertė, nepagrįstai ir be jokių argumentų sumažino atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas beveik 7 kartus. Atsakovo prašomos priteisti išlaidos iš esmės neviršijo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytų priteistinų užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą išlaidų dydžio. Akivaizdu, jog priėmęs tokias išvadas teismas nesigilino į prie PVM sąskaitų – faktūrų pridėtas ataskaitas, kuriose aiškiai nurodyti atlikti darbai ir jų kaina, kuri nė viename punkte neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių. Be to, ieškovė pateikė teismui prašymą dėl 4 900 Eur priteisimo. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad priteisia iš atsakovo ieškovei 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau jau rezoliucinėje dalyje nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovei 4 786 Eur.

 

60. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė R. D. prašo apeliacinį skundą atmesti.

 

61. Nurodo, kad teismas pagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, kuris iš esmės pažeidė CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose numatytas sutuoktinio pareigas, o būtent – lojalumo sutuoktinei, moralinės bei materialinės paramos, santuokinės ištikimybės pareigas. Atsakovo santuokinė neištikimybė bei elgesys, nesuderinamas su santuoka, šeima ir įsipareigojimu sutuoktinei, sudarė prielaidas santuokai iširti. Nors ieškovė kurį laiką kentė pažeminimą, išdavystę, tikėdamasi, kad atsakovas grįš į šeimą, atsakovas nesantuokinių ryšių nenutraukė ir šiuo metu gyvena su kita moterimi. Iš ieškovės pateiktų teismui fotonuotraukų iš šeimos bendrų švenčių, laisvalaikio leidimo kartu su atsakovu matyti, kad 2017 m. birželio 4 d. sutuoktiniai, vaikai, anūkai šalių namuose švenčia Tėvo dieną, sveikina anūkes, linksmai leidžia laiką, kartu fotografuojasi. Taigi, iki atsakovo santuokinės neištikimybės ir šio fakto paaiškėjimo, sutuoktiniai gyveno kaip šeima kartu iki pat 2017 m. rudens, o iki pat 2018 m. rugpjūčio ieškovė dirbo su atsakovu bendrame ūkyje. Visą šį laikotarpį ieškovė bandė atkurti santuokinius ryšius, tikėjosi, jog atsakovas grįš į šeimą, nutrauks nesantuokinius santykius.

 

62. Teigia, jog ji buvo išvaryta iš sutuoktinių bendrai įkurto ir ilgus metus puoselėto ūkio. Atsakovas tai neigdamas apeliaciniame skunde dėsto tikrovės neatitinkančias aplinkybes, siekdamas pateisinti neteisėtus, egoistiškus veiksmus, siekdamas vienas valdyti visą šeimos bendrai sukurtą turtą. Atsakovo egoizmą ir piktybiškumą, nesiskaitymą su sutuoktine patvirtina paties atsakovo paminėtas faktas, kad už visus metus sunkaus ir alinančio fizinio darbo ūkyje, neskaičiuojant darbo valandų, netausojant sveikatos ir jėgų, ieškovei buvo pervesta 3 000 Eur, t. y. 250 Eur per mėnesį. Tai aiškiai apibūdina atsakovo siekį gauti kuo didesnę finansinę naudą, nušalinti ir palikti ieškovę be teisėtai uždirbto ir įgyto turto. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovas visuomet vertino santuoką, taikėsi su ieškovės požiūriu į šeimą, stengėsi suprasti, atleisti, sąžiningai vykdė sutuoktinio pareigas. Priešingai, atsakovas niekada nesitaikstė su kito šeimos nario ir sutuoktinės nuomone, nesutikti su atsakovo nuomone ar pozicija tiesiog nebuvo galima, atsakovas niekada nėra daręs kompromisų, o atsakovo nuomonė ir pozicija visais šeimos, ūkio klausimais negalėjo būti paneigta. Tik dėl ieškovės tolerancijos, supratimo, išmonės šeimos santykiai buvo palaikomi, derinami atsakovo ir vaikų tarpusavio santykiai, nes atsakovas analogiškai nemoka bendrauti ir palaikyti artimus santykius ir su vaikais.

 

63. Tvirtina, jog viską, ką atsakovas įgijo, ar gavo išmokų, pelno forma po 2018 m. vidurio yra tik dėl to, kad atsakovas valdė bendrą ūkį, bendras sutuoktinių žemes, naudojo bendrą sutuoktinių techniką, bendromis lėšomis įgytą žemės ūkio chemiją, sėklas, bendrai paruoštus pašarus gyvuliams, realizavo bendrai užaugintą produkciją, kas sąlygojo bendro turto ir pajamų įgijimą. Logiška, jog iš bendro turto gautos pajamos, išmokos, kita materialinė nauda turi būti dalinama sutuoktiniams. Atsakomybę už neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, kaltę dėl santuokos nutrūkimo turi prisiimti atsakovas, todėl visas turtas ir pajamos turi būti dalinami santuokos nutraukimo byloje nepaankstinant turto dalinimo termino. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas dalino sutuoktinių turtą ir prievoles, įgytus iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi ieškovė ir atsakovas tikslino procesinius dokumentus paskutinėse bylos nagrinėjimo stadijose. Teismas vertino aplinkybę, kad ūkininko ūkiui būdingas dinamiškumas, tačiau teismas neturėjo pagrindo dalinti sutuoktinių turtą išimtinai įgytą tik iki 2017 m. birželio 1 d., nes tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl ūkio dinamiškumo neįmanoma nustatyti tikslaus turto masto net ir sprendimo priėmimo dienai, nes gyvulių skaičius dėl biologinių veiksnių (mirtis, gimimas), atsakovo veiklos (realizavimas) kinta, taip pat gali kisti žemės ūkio produkcijos, chemijos kiekiai.

 

64. Mano, jog nagrinėjamoje byloje teismas, nustatęs, kad ūkininko ūkio verslu vertėsi abu sutuoktiniai bendrai, pagrįstai nusprendė, jog tas santuokoje įgytas turtas, kuris yra naudojamas ūkininko ūkiui funkcionuoti, yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, dėl ko teismas turėjo pagrindą spręsti šio turto padalijimo klausimą. Teismas pagrįstai parinko turto padalinimo natūra principą, įvertinęs abiejų šalių partnerystę L. D. ūkyje, ilgametį ieškovės darbą ir patirtį, siekį toliau ūkininkauti. Pagal ieškovės ieškinį nurodyta ūkio turto padalinimo tvarka yra suformuota taip, kad laisvai galėtų funkcionuoti du ūkiai, t. y. dalinant žemės sklypus, žemės ūkio techniką buvo iš anksto vertinama, kokia veikla užsiima atsakovas ir kokį ūkį plėtoja ieškovė, kas kiekvienam iš ūkių yra būtina, kad funkcionuotų savarankiškai, taip pat siekta išvengti tos pačios rūšies ir paskirties daiktų dubliavimo vienam sutuoktiniui. Ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus tikslu racionaliai paskirstyti kilnojamuosius daiktus atsakovo ir ieškovės ūkio funkcionavimui. Atsakovas nenurodė, kokie kilnojamieji daiktai jam galėtų būti tikslingai priteisti, nes jis negalėjo pripažinti, jog ūkininko ūkis yra bendras ir dalintinas turtas.

 

65. Nurodo, kad nagrinėjamos bylos duomenimis nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), kadangi abu sutuoktiniai savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie ūkio kūrimo ir viso esamo turto įsigijimo. Atsakovo reikalavimas nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo gali būti pateisinamas atsakovo siekiu išvengti mokėti kompensaciją ieškovei. Yra pagrindo teigti, kad atsakovas teisėtai priklausančią ir lygių dalių principu paskaičiuotą kompensaciją nebūtų pajėgus sumokėti, todėl siekia nukrypti nuo lygių dalių turto principo.

 

66. Mano, jog teismas tinkamai sudarė dalintino turto balansą lygių dalių principu, atsižvelgiant į esamas prievoles padalinio sutuoktinių turtą. Apeliaciniame skunde nenurodomi konkretūs turto balanso trūkumai.

 

67. Nurodo, kad teismas, dalindamas galvijus, rėmėsi atsakovo pateiktu registruotų gyvų gyvulių sąrašu, pagal kurį 2020 m. gruodžio mėnesį ūkyje buvo 89 galvijai. Atsakovas neginčijo gyvulių vertės, dėl jų vertės neteikė jokių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad gyvulių skaičius nuolat kinta dėl biologinio faktoriaus (mirtis, gimimas) bei dėl paties atsakovo veiksmų (gyvulių realizavimas, pajamų gavimas), teisingiausias ir sąžiningiausios tokio ypatingo turto padalinimas yra šį turtą skaičiuojant ir vertinant jį santuokos nutraukimo dienai. Atsakovas galėjo realizuoti dalį gyvulių (santuokinio turto sumažinimas), už juos gavo pajamas, todėl atsakovo turtiniai interesai nebuvo pažeisti. Ieškovės nurodytos gyvulių kainos visiškai atitinka jų rinkos vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

 

68. Dėl neegzistuojančio turto padalijimo nurodo, kad priekaba (duomenys neskelbtini) nepriklauso sūnui, šis turtas yra sutuoktinių nuosavybė, o kiti nurodyti kilnojamieji daiktai ir šiuo metu yra ūkyje, todėl prie šio apeliacinio skundo teikia daiktų fotonuotraukas.

 

69. Teigia, jog atsakovas byloje turėjo įrodinėjimo pareigą, todėl turėjo teikti tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto vertinimus, kitus turto vertę pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėdamas bylą teismas sudarė galimybę teikti atsakovui turto vertės įrodymus, turto rinkos vertės ataskaitas, bylos nagrinėjimą atidėjo, tačiau atsakovas jokių įrodymų apie nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto rinkos vertes nepateikė. Teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais turto vertinimais, kuriuos atliko UAB „Ober-Haus“, UAB „Verslavita“ turto vertintojai. Be to, ir patikslintame atsakovo priešieškinyje nurodytos turto vertės nėra pagrįstos objektyviais įrodymais.

 

70. Laiko, jog teismas, parinkdamas turto padalinimo būdą natūra, teisingai paskaičiavo ieškovei kompensaciją už atitekusio atsakovui turto didesnę dalį. Teismas visus kilnojamuosius daiktus dalino pagal kiekvienos šalies poreikį, turimą tikslą ūkininkauti, siekiant kad kiekvienam tektų bent po vieną konkrečią paskirtį ir funkciją atliekantį daiktą, įrankį ar mechanizmą. Atsakovas nekonkretizavo konkrečios nekilojamųjų ir kilnojamųjų daiktų padalinimo tvarkos. Šiuo atveju žemės sklypai padalinti lygių dalių principu šių sklypų ploto atžvilgiu. Visi žemės sklypai, priteisti atsakovui ir ieškovei, sudaro atskirus masyvus, parinkti taip, kad patogiai galėtų naudoti kiekviena šalis. Apeliantas neteisingai nurodė, jog teismas išardė žemės ūkio paskirties masyvą, kad prie sklypų nėra privažiavimo. Todėl ieškovė teikia teismui žemės sklypų kadastro žemėlapio fotonuotrauką, iš kurios net ir vizualiai matyti, jog prie kiekvieno žemės sklypo veda atskiri privažiavimo keliai.

 

71. Ieškovės tvirtinimu, kiaulių ūkis buvo bendras sutuoktinių turtas ir bendrai tvarkoma ūkio veikla L. D. ūkyje. Visos iš kiaulių ūkio gautos pajamos buvo naudojamas L. D. ūkio veiklai: darbuotojų algoms apmokėti, ūkio technikos remontui, mokesčiams, gyvulių pašarams, veterinarinėms priemonėms, kitoms paslaugoms apmokėti. Ieškovė negali nesąžiningai praturtėti, nes lėšos, gautos už parduotas kiaules, priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir tai nėra svetimos lėšos.

 

72. Mano, jog teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl 25 000 Eur kredito, sumokėto 2021 m. sausio 27 d. Luminor Bank, AS, dalies priteisimo. Nei viena atsakovo padengta kredito suma negalėjo būti priteista iš ieškovės dėl to, kad atsakovas prievoles kreditoriams vykdė iš ūkininko ūkio veiklos gaunamų pajamų ir turto, kuris iki santuokos nutraukimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes, atsiskaitydamas su kreditoriais, jis naudojo ir ieškovei priklausančią pajamų dalį, t. y. atsiskaitė su kreditoriais bendromis sutuoktinių lėšomis.

 

73. Nurodo, kad priverstinė hipoteka, teismo taikyta kaip tam tikra prievolės pagal teismo sprendimą užtikrinimo priemonė, yra teisėta ir pagrįsta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

74. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

 

75.

 Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

 

76. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė atsakovo priešieškinį, iš dalies patenkino ieškovės ieškinį ir nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, padalijo šalių santuokoje įgytą turtą natūra lygiomis dalimis, priteisė iš atsakovo ieškovei kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, paskirstė šalių prievoles kreditoriams, atsakovo turtui pritaikė priverstinę hipoteką bei nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

77. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – pažymas apie E. D. darbo santykius, jos paaiškinimą dėl santykių su atsakovu, traktoriaus įsigijimo dokumentus ir apmokėjimus, galvijų pardavimo dokumentus, išrašą iš sąskaitos apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą, taip pat traktorių įsigijimo dokumentus. Atsakovo vertinimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas, o pirmosios instancijos teismas, šių įrodymų neturėdamas, netinkamai įvertinto atsakovo reikalavimus. Atsakovė prieštaravo apelianto prašymui prijungti naujus įrodymus ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus - fotonuotraukas, tačiau argumentų, kodėl jų nepateikė pirmosios instancijos teismui, nenurodė.

 

78. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

 

79. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, šalių argumentus dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo sprendžia, jog apeliantas ir ieškovė nepagrindė, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir kad teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Deklaratyvaus pobūdžio teiginys, jog šių naujų įrodymų pateikimo poreikis atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokios būtinybės nepagrindžia. Be to, kaip žemiau bus nurodyta, procesinis sprendimas dėl bylos baigties sudarys šalims galimybę pateikti papildomus įrodymus. Todėl pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

 

Dėl santuokos nutraukimo

 

80. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovo teigimu, ši teismo sprendimo dalis yra neteisėta, nemotyvuota, nes buvo neištirtos visos svarbios bylai tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, teismas buvo šališkas, nes vertino išskirtinai tik ieškovės argumentus dėl santuokos nutraukimo priežasčių, o ieškovės elgesio niekaip nevertino, rėmėsi subjektyviais šalių vaikų liudijimais, taip pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir be pagrindo pripažindamas atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

 

81. CK 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Pagrindu taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie, kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių teismų praktikoje pripažįstama, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

 

82. Teisėjų kolegija nustatė, kad bylos duomenys rodo, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė du vaikai, kurie yra pilnamečiai. Šalių ir liudytojų D. J., V. S., K. D., V. D.-K., G. K., V. D. parodymų visuma patvirtina, kad šalių santuoka iširo būtent dėl to, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, jos negerbė, išvarydavo iš namų, buvo jai nelojalus. Kadangi šalių santykiai buvo konfliktiški ir pablogėję, šalys, vykdydamos joms nustatytas sutuoktinių pareigas, turėjo elgtis taip, kad būtų išnaudotos galimybės išsaugoti šeimą. Tačiau, pagal bylos duomenis, net nepradėjus santuokos nutraukimo proceso su ieškove, atsakovas susirado kitą moterį, kurią pristatė šalių vaikams ir vėliau pradėjo kartu gyventi valdoje, kurioje gyveno šalys. Nors apeliantas su šiomis aplinkybėmis nesutinka, teigdamas, kad kita moteris atsirado tik tada, kai šalių santuoka faktiškai jau buvo iširusi, tačiau, net jei laikyti, jog kita moteris į jo namus persikėlė gyventi tik 2018 m. lapkričio mėnesį, tokia aplinkybė nepaneigia visų liudytojų analogiško paaiškinimo, kad atsakovo santuokinė neištikimybė tęsėsi nuo 2017 m. rudens, kuomet jis pristatė naują moterį vaikams ir ji pradėjo lankytis šalių namuose. Sutiktina, kad šalių vaikų ir jų sutuoktinių parodymai dėl artimų giminystės ir svainystės ryšių gali turėti subjektyviškumo, tačiau, iš kitos pusės, tik šeimos nariai ir artimieji giminaičiai gali žinoti šeimos iširimo priežastis, o šiuo atveju jų parodymai iš dalies sutapo ir su liudytojų V. S., D. D. parodymais, kurios nėra giminaitės. Atsakovas pats neneigė aplinkybės, kad jis nuo 2017 m. rudens į šeimos namus parsivedė kitą moterį ir nuo to laiko su ja gyvena. Byloje nėra duomenų, kad šalių vaikai ir jų sutuoktiniai būtų nusistatę priešiškai atsakovo atžvilgiu, turėtų pagrindą jį apkalbėti. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis aptartais bylos duomenimis, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 178 -185 straipsniai).

 

83. Atsakovas teigia, kad jis visuomet vertino santuoką, taikėsi su ieškovės požiūriu į šeimą, stengėsi ją suprasti ir atleisti, sąžiningai vykdyti sutuoktinio pareigas ir pan., bet dėl sutuoktinės elgesio, nesugyvenamo charakterio bei lengvabūdiško požiūrį į šeimynišką gyvenimą nuolat patirdavo psichologinį spaudimą, todėl ieškovė kalta dėl šeimos iširimo, o teismas jos elgesio niekaip neįvertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes bei paneigiančių jo kaltės prezumpciją, todėl teismui nebuvo būtinumo atskirai dėl to pasisakyti, tuo labiau, kad, esant nustatytai vieno sutuoktinio kaltei dėl šeimos iširimo, iš kito sutuoktinio negalima tikėtis nepriekaištingo sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose, vykdymo.  

 

84. Esant  nustatytoms tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas, vartojo psichologinį smurtą prieš ieškovę, buvo jai nelojalus ir neištikimas, dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas be pagrindo pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nepagrįsti ir atmesti, o ši skundžiamo teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

 

Dėl datos, nuo kurios taikomi santuokos nutraukimo teisiniai padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms

 

85. Apeliantas teigia, kad  ieškovė kalta dėl šeimos iširimo, nes ji 2017 m. birželio mėnesį išsikėlė iš šeimos namų ir jie nuo tada jie nebeveda bendro ūkio, gyvena atskirai, todėl prašo nustatyti, jog 2017 m. birželio mėn. 1 d. yra tas momentas, nuo kurio taikomi santuokos nutraukimo teisiniai padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms.

 

86. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. CK 3.127 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį, byla iškeliama yra tada, kai teisėjas priima rezoliuciją dėl ieškinio priėmimo.

 

87. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jis negali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Pripažintina teisinga teismo išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės, jog dalijamas tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu, tačiau teismas neteisingai nustatė bylos iškėlimo momentą. Bylos duomenys rodo, kad ieškinys teisme gautas 2018 m. liepos 18 d., o priimtas 2018 m. liepos 24 d. teisėjo rezoliucija. Todėl santuokos nutraukimo teisiniai padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms šiuo atveju taikytini nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2018 m. liepos 24 d. (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tiek ieškovės paaiškinimų, tiek liudytojų K. D., V. D.-K., V. D. bei G. K. parodymų  pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė, nors su atsakovu kartu nebegyveno šeimos namuose, tačiau iki 2018 metų pavasario dirbo ūkininko ūkyje ir juo rūpinosi. Šios aplinkybės apeliantas leistinais įrodymais nepaneigė.

 

88. Apeliantas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad ieškovė proceso metu reiškė skirtingus reikalavimus dėl dalintino turto momento, tačiau be pagrindo teigia, kad teismas šių aplinkybių nevertino ir kad sudarydamas turto balansą pasirinko skirtingus turto padalijimo momentus (turtą dalino teismo sprendimo priėmimo dienai, o prievoles kreditoriams nustatė ieškinio pateikimo dienai). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas šias aplinkybes vertino, nes pasisakė, jog nėra pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės, kad turtas, įskaitant ir prievoles kreditoriams, dalijimas tas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu, tuo labiau, kad ieškovė nuo 2018 m. pavasario ūkyje nedirbo. Pats apeliantas skunde nurodo, kad „<..> teismas, net ir nurodęs taikytą momentą sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms, sutuoktinių turtą dalijo pagal Ieškovės pateiktą turto sąrašą ir pageidaujamą būdą, net nevertindamas, jog dalis turto, galvijų, taip pat tokio turto kaip trąšos ir pan. 2018-07-18 net neegzistavo“.

 

89. Įvertinusi nutarties 85-88 nurodytas aplinkybes ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog tarp šalių turi būti dalijamas tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu (CK 3.67 straipsnio 1 dalis), tačiau suklydo nustatydamas bylos iškėlimo momentą, kuris yra 2018 m. liepos 24 d.

 

Dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalių

 

90. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nenustatytos CK 3.123 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, numatyto CK 3.117 straipsnyje. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka ir tvirtina, kad teismas turėjo vertinti, jog tik jis vienas įkūrė ir išvystė ūkininko ūkį, juo rūpinosi ir rūpinasi iki šiol, ūkio, kaip vientiso komplekso, išsaugojimas yra būtinas ir svarbus normaliam ūkio funkcionavimui ateityje, todėl ½ dalies jų turto priteisimas ieškovei būtų nesąžiningas, o teisingos proporcijos būtų priteisiant ieškovei - 1/3 dalį, o atsakovui – 2/3 dalis viso turto.

 

91. Remiantis CK 3.117 straipsniu preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (2 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes. Į minėtus kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

 

92. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija vertina, kad byloje esanti įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog abi šalys, o ne vienas atsakovas, santuokoje įkūrė ūkininko ūkį, jį vystė, plėtojo, juo rūpinosi ir jame dirbo daugiau nei du dešimtmečius ((duomenys neskelbtini)  jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 1, 3. 4, 5 punktai, liudytojų parodymai, paties atsakovo paaiškinimai). Byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovas ženklia pinigų suma ar kitokios formos asmeninėmis ženklios vertės investicijomis prisidėjo prie ūkininko ūkio vertės didinimo ar kad yra kitų aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo. Todėl ieškovė atsiliepime pagrįstai nurodo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi abu sutuoktiniai savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie ūkio kūrimo ir viso esamo turto įsigijimo. Taigi nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas šioje sprendimo dalyje pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 – 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti aptariami apeliacinio skundo argumentai dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę.

 

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo

 

93. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nėra nustatyta svarbių aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti kitą, nei numatytas CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, santuokos metu įgyto turto padalijimo būdą, nes abi šalys kūrė ir dirbo ūkyje, jį plėtė ir vystė, visi daiktai gali būti padalyti natūra, o atsakovo prašymas, remiantis ūkininko ūkio vertės sumažėjimu, priteisti jam vienam visą ūkininko ūkį, kurį sudaro žemės sklypai, technika, pastatai, gyvuliai ir kt., o ieškovei iš jo priteisti kompensaciją pinigais, nepagrįstas.  

 

94. Byloje konstatavus, kad šalių santuokoje įgytas turtas, įskaitant ir turtą, kuris naudojamas ūkininko ūkiui funkcionuoti, yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, teismas byloje pagrįstai sprendė jo padalijimo klausimą.

 

95. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

 

96. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

 

97. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

 

98. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad: 1) atskirais turto vienetais išskaidžius ir išdalijus ūkininko ūkiui priklausantį turtą neišvengiamai keičiasi ūkininko ūkio balansas; 2) dalijant ūkininko ūkį į atskirus sklypus, techniką ir pan., turtinis vienetas nepagrįstai išskaidomas atskiromis dalimis, kurios kiekviena atskirai pačios savaime yra mažiau vertingos nei būdamos ūkininko ūkio sudėtine dalimi, skirta pajamoms ir pelnui gauti; 3) padalijus minėtą turtinį kompleksą išnyksta galimybė praktiškai panaudojant daiktus pagal jų tikslinę paskirtį gauti maksimalią naudą. Taip pat atsakovas nurodo, kad šiuo metu likusi ūkio dalis yra pasmerkta žlugti – gresia bankrotas, o teismas nenurodė nei vieno pagrįsto motyvo, kodėl atmeta atsakovo reikalavimą dalyti santuokoje įgytą turtą jo nurodytu būdu.

 

99. Sutiktina su apeliantu, kad ūkininko ūkio ir jame naudojamo turto padalijimo būdas, kai visas šis turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, o šis įpareigojamas kitam sutuoktiniui sumokėti piniginę kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis), yra racionalesnis ir naudingesnis ūkininko ūkiui, kad išdalijus ūkininko ūkiui priklausantį turtą keičiasi ūkininko ūkio balansas, tačiau šie ir kiti apelianto argumentai patys savaime nesudarė teismui pagrindo pripažinti, kad ūkininko ūkyje naudojamas šalių santuokoje įgytas turtas tarp sutuoktinių natūra nedalytinas. Apeliantas, nesutikdamas, kad ūkininko ūkio turtas būtų padalintas pagal ieškovės reikalavimą natūra, turėjo patikimais įrodymais pagrįsti, kad ūkininko ūkio turtas negali būti dalijamas tarp sutuoktinių dėl to, kad sudaro vieną turtinį kompleksą, kurio išskaidymas sužlugdys ar sutrikdys ūkio veiklą, bus neracionalus, ženkliai ir tikrai sumažins paties ūkio ir (ar) atskirų ūkio turtinių vienetų vertę. 

 

100. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nutarties 98 punkte nurodytas aplinkybes šioje byloje įrodinėjo, tačiau jo pateikti įrodymai buvo pernelyg abstraktūs, nekonkretūs, abejotinos įrodomosios reikšmės. 2019 m. rugsėjo 30 d. UAB „Centro kubas-kilnojamasis turtas“ atsakyme apeliantui nurodoma tik apie tai, kad optimizuotai ir teisingai valdomas ūkinis subjektas, susidedantis iš nekilnojamojo turto ir kito ilgalaikio turto, sukuria sinerginę vertę, kuri gali būti nuo 10 iki 30 procentų didesnė nei atskirų ūkinio subjekto dalių vertė, tačiau apie bent kiek tikslesnes rinko vertes duomenų nėra nurodyta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus sprendimo priėmimo dienai turėjo pagrįstą pagrindą išvadai, kad šalių santuokoje įgytas turtas, įskaitant ir ūkininko ūkį, yra dalus, gali ir turi būti padalintas natūra, atsižvelgiant ir į tai, jog byloje buvo nustatyta, jog abi šalys turi ilgalaikę darbo ūkininko ūkyje patirtį, buvo ilgamečiai ūkininko ūkio partneriai ir abi turi įsteigę po ūkininko ūkį.

 

101. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, reikšdamas reikalavimą priteisti jam vienam visą ūkininko ūkį natūra, o ieškovei priteisti kompensaciją už šio turto dalį, pirmiausia turėjo pateikti įrodymus apie ūkininko ūkio, kaip vientiso komplekso, rinkos vertę santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentui, nes nuo to priklauso, ar ieškovei priteisiam kompensacija, jeigu taip teismas nuspręstų, bus proporcingo dydžio ir realiai kompensuos ūkininko ūkio dalies vertę. Apie ūkininko ūkio rinkos vertę sprendžiama pagal teikiamas pajamas ir ūkinių operacijų apimtį bei įvertinus visą ūkininko ūkio materialųjį ir nematerialųjį turtą (valdomas kilnojamais ir nekilnojamasis turtas, reikalavimo teisės, sutartys su tiekėjais ir klientais ir kt.) bei skolinius įsipareigojimus (prievoles). Ūkininko ūkio rinkos vertei bei grynajai viso ūkio vertei (atėmus skolas ir kitus įsipareigojimus) nustatyti reikia specialių žinių, todėl tokie duomenys paprastai gaunami atlikus byloje Turto (verslo) vertinimo ekspertizę, tačiau tokių prašymų šioje byloje niekas, įskaitant ir atsakovą, kuris siekia ūkininko ūkio priteisimo natūra jam vienam, nereiškė.

 

Dėl turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe

 

102. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe 171/1250 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4 000 Eur ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 14 300 Eur. Teismas šio atsakovo priešieškinio reikalavimo netenkino. Apelianto teigimu, šie žemės sklypai priklausė jo proseneliams, seneliams ir tėvams, vienas iš jų buvo įsigytas kartu su J. D. (atsakovo motina), buvo sudaryti tik formalūs sandoriai, nes kitu būdu jis negalėjo perimti šios nuosavybės, todėl nesutinka, jog jie būtų dalijami sutuoktiniams ar atitektų ieškovei.

 

103. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

 

104. Pažymėtina, kad pagal pateiktus Nekilnojamojo turto registro išrašus ir kitus nuosavybės teises patvirtinančius įrodymus, 102 nutarties punkte nurodyti žemės sklypai įgyti šalių santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 1994 m. gegužės 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir 2007 m. gruodžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Kolegijos vertinimu, ankstesnė turto priklausomybė kitiems savininkams, net ir susijusiems giminystės ryšiais su atsakovu, įtakos pripažįstat turtą asmenine nuosavybe neturi. VĮ Registrų centro duomenys rodo, kad 171/1250 žemės sklypo dalis šalių įgyta santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitą žemės sklypo dalį nuosavybės teise yra įgijusi apelianto motina  J. D., tačiau tai nekeičia aplinkybės, kad šalių santuokoje įgyto žemės sklypo dalis jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės ir reiškia tik tai, kad žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise atitinkamomis dalis priklauso šalims ir J. D.. Abi sutartys yra galiojančios, nenuginčytos, leistinais įrodymais nepaneigta, kad turtas įgytas santuokos metu už bendras jungtines lėšas, todėl pareziumuojama, jog šis turtas yra bendra jungtinė nuosavybės (CK 3.88 str.).  Todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis teisėta ir pagrįsta ir jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

 

Dėl turto balanso sudarymo

 

105. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, dalindamas šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, jų turto balanso santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentui pagal CK 3.118 straipsnio reikalavimus nenustatė, pripažįsta pagrįstais. Atsakovas iš esmės pagrįstai nurodo, kad teismas nesivadovavo CK 3.118 straipsnyje įtvirtinta turto balanso sudarymo taisykle, nes sutuoktinių bendro dalytino turto visumos nesumažino iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių, kurių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, suma ir turto padalijimo tarp sutuoktinių klausimą sprendė atskirai nuo sutuoktinių turtinių prievolių klausimo.

 

106. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nors nustatinėjo bendrą sutuoktinių turtą ir atsakovo asmeninį turtą, tačiau neįvykdė CK 3.118 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes nenurodė iš sutuoktinių turto mokėtinų (priteistinų) skolų, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, taip pat iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių, kurių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, šiomis prievolių (skolų) sumomis nesumažino sutuoktinių bendro dalytino turto visumos, taip pat nesilaikė CK 3.118 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes nebuvo nustatytas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Šalims (sutuoktiniams) lygiomis dalimis turėjo būti padalintas po balanso sudarymo likęs bendras turtas. Netinkamai pritaikius CK 3.118 straipsnio reikalavimus, buvo neteisingai nustatyta po balanso sudarymo likusio sutuoktinių bendro turto vertė, kompensacijų balansas ir ieškovei iš atsakovo priteistos kompensacijos dydis, o tai sudaro pagrindą bylos dalį dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

107. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas), be to, nustatoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019). Kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių, teismas, spręsdamas reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo, turi vadovautis įstatyme nustatyta veiksmų seka: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007). 

 

108. CK 3.119 straipsnyje numatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Todėl teismo pareigos sudaryti bendrą sutuoktinių turto balansą ir tinkamai padalyti turtą sudėtinė dalis yra turto vertės nustatymas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

 

109. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalies šalių santuokoje įgyto turto vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje buvo nustatyta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus apie atitinkamo turto vertę ir dėl to turto padalijimo klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 185 straipsnis).

 

110. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad visi galvijai būtų priteisti atsakovui ir kad byloje  turi būti padalintas tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu. Atsiliepime į pirminį ieškinį, taip pat priešieškinyje atsakovas nurodė, kad bylos iškėlimo teisme metu šalys bendrąja jungtinės nuosavybės teise buvo įgiję galvijų bandą, kuria sudarė 81 galvijas, iš jų: 33 karvės, 13 buliukų ir 35 telyčaitės (taip nurodyta ir pažymoje), ir šiuos galvijus išvardijo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šio turto vertę, nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog galvijų ūkis nuolat kinta, o atsakovui priteisiami visi sprendimo priėmimo dienai faktiškai egzistuojantys galvijai. Tačiau teismas nedetalizavo ir nepagrindė, kaip šios jo paminėtos aplinkybės įtakoja gyvulių vertę. Atsakovas minėtuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, jog visos gyvulių bandos vertė yra 27 500 Eur, kad galvijų vertė skirtinga priklausomai nuo amžiaus. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad galvijų bandos vertė 2018 m. liepos 18 d. buvo ne didesnė kaip 45 650 Eur. Ieškovė nurodo, kad bandos vertė 66 600 Eur, nes vienos karvės vertė – 1000 Eur, vieno buliuko (telyčaitės) – 700 Eur. Nei viena iš šalių bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jokiais patikimais įrodymais savo nurodomos gyvulių rinkos kainos pagal galvijų amžių, sveikatos būklę, produktyvumą nepagrindė, todėl, esant iš esmės skirtingiems šio turto įvertinimams, teismas neturėjo pagrindo vadovautis išimtinai tik ieškovės nurodyta šio turto verte. Jeigu šalių nurodytos kainos yra skirtingos ir jos nepateikia įrodymų tokios kainos pagrindimui, taip pat jeigu teismas byloje neturi kitų duomenų, iš kurių galėtų pagrįstai spręsti apie turto rinkos vertę, vienas iš teismų praktikoje naudojamų būdų turto rinkos vertei nustatyti yra šalių nurodytos turto vertės aritmetinio vidurkio išvedimas. Todėl apeliantas teisingai nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, įskaitant ir atsakovo argumentus, apie šalių įgytos galvijų bandos rinkos vertę, o tai turėjo įtakos nustatant turto balansą ir kompensaciją. Tačiau, iš kitos pusės, pats apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų apie galvijų pardavimo kainas 2017 – 2019 metais, nors tokius įrodymus turėjo (pridėjo tik prie apeliacinio skundo) ir ne kartą tikslino ieškinį, o ieškovė nuo pat pradžių nurodė galvijų kainą, su kuria jis nesutiko.  

 

111. Pirmosios instancijos teismas, nesant tarp šalių ginčo, nusprendė ieškovei priteisti žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini): 0,3933 ha ploto žemės sklypą 1 070 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą - gyvenamą namą 2 210 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą - ūkinį pastatą 151 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą - ūkinį pastatą 120 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą - ūkinį pastatą 252 Eur vidutinės rinkos vertės, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas) 15 Eur vidutinės rinkos vertės ir bendrą žemės sklypo su statiniais vertę 3 818 Eur nustatė pagal 2018 m. sausio 3 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo įvertinimą. Tačiau teismas, nustatydamas minėto turto rinkos vertę aktualiu laikotarpiu, nenurodė motyvų ir argumentų, kurių pagrindu sprendė, jog minėto rinkos vertė yra būtent tokia ir kurių pagrindu vertino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad minėto gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 30 000,00 Eur, trijų ūkinių pastatų vertė – po 2 000 Eur, kiemo statinių – 500 Eur, viso turto vertė – 47 000 Eur. Pagal bylos duomenis šis nekilnojamasis turtas nebuvo įvertintas turto vertintojų, tačiau pati ieškovė, liudytojai G. K., V. D.-K. parodė ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėtas namas su priklausiniais įsigytas 2011 metais už 3 765 Eur, kad jis buvo netinkamas gyventi, todėl buvo suremontuotos stogo ir sienų konstrukcijos, pakeistas stogas, fasadas apšiltintas, įrengtas vandentiekis ir šildymas, renovuotas ūkinis pastatas ir kad jo ieškovė nesutiktų parduoti ir už 15 000 Eur. Jeigu šalių pateikti įvertinimai ženkliai skiriasi, jos nesinaudoja teise įrodyti realią turto vertę turto vertintojų pagalba ir nėra kitų objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie realią turto vertę, teismas ją turėjo apskaičiuoti išvesdamas šalių nurodytų turto verčių vidurkį.

 

112. Pagal bylos duomenis, dalis šalių santuokoje įgyto dalintino turto (transporto priemonės, traktoriai, kombainas, priekabos, cisternos, sėjamosios, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įvertinti nekilnojamojo turto vertintojų ataskaitose UAB „Verslavita“, UAB „Ober-haus“, įskaitant ir ratinio traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertę 37 000 Eur dėl naujai atlikto jo remonto, taip pat ratinio traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertę 17 000 Eur. Todėl teismas, nesant kitų patikimų šią vertę paneigiančių įrodymų,  turėjo pagrindą vadovautis ataskaitų duomenimis, dėl ko šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Tačiau iš teismo sprendimo motyvacijos negalima nustatyti, kokių faktinių duomenų pagrindu buvo nustatyta statybinių medžiagų vertė 2 600 Eur (perdangų plokštes 20 vnt. po 30 Eur, pamatiniai blokai 10 vnt. po 30 Eur, vamzdžiai 6 vnt. po 100 Eur, 40 kub. m. skaldos 800 Eur, 10 kub. žvyro 100 Eur, 2 vnt. pastolių 200 Eur), taip pat 1000 vnt. šieno, siloso, šiaudų rulonų 10 000 Eur vertė. 

 

113. Teisėjų kolegijos vertinimu, stokoja pagrįstumo ir teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas atsakovo reikalavimas priteisti jam dalį pajamų už iš ieškovės valdyto ūkio parduotus paršelius. PVM sąskaitos - faktūros ir pinigų priėmimo kvitai įrodo, kad 2015 – 2018 metais ieškovė pardavė paršelių ir gavo 57 307,05 Eur pajamų. Teismas šio reikalavimo netenkino vadovaudamasis tuo, kad atsakovas nepateikė leistinų įrodymų, jog ieškovė už parduotus paršelius gautas lėšas panaudojo savo asmeniniams, o ne ūkininko ūkio poreikiams tenkinti. Tačiau, apeliantui byloje tvirtinant, kad grynieji pinigai už parduotus paršelius į ūkio kasą nebuvo įnešti, ne jis , o ieškovė turėtų pateikti įrodymus, kad buvo priešingai. Šias aplinkybes taip pat galima patikrinti pagal įrašus ūkininko ūkio finansinės apskaitos dokumentuose.  

 

114.  Nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka faktiškai nutrūkusi 2017 m. birželio mėnesį, teismas jam iš ieškovės turėjo priteisti ½ dalį jo sumokėtų lėšų už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),  ir 2019 m. sausio 9 d. -  14 755,82 Eur. Kaip jau aukščiau nutartyje nurodyta, teisėjų kolegija pagrįsta vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šalių turtas turi būti dalijamas bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienai (2018 m. birželio 24 d.), todėl 2018 m. sausio 3 d. 15 477,53 Eur įmoka buvo sumokėta šalims dar vedant bendrą ūkį ir jos dalies pagal byloje nustatytas aplinkybes priteisti atsakovui iš ieškovės teismas neturėjo pagrindo.

 

115. Nors apeliantas skunde nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu tarp šalių dalino ir turtą, kurio faktiškai nėra (tręštuvas, kuro talpyklos (cisternos), javų kombainas (duomenys neskelbtini), frontalinis pakrovėjas, siurblys  4 kw (duomenys neskelbtini), krautuvas (duomenys neskelbtini),  mėšlo šalinimo įranga), tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2021 m. sausio 7 d. ūkininko ūkio ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščio, UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaitos, LR traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro išrašo duomenys patvirtina, kad minėtas turtas aktualiu laikotarpiu buvo įtrauktas į ūkio balansą, dvi cisternos, javų kombainas (duomenys neskelbtini) buvo vertinami turto vertintojų, javų kombainas nurodytas registre.

 

116. Kaip jau nurodyta  aukščiau nutartyje, teismas neįvykdė CK 3.118 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes nenurodė iš sutuoktinių turto mokėtinų (priteistinų) skolų, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, taip pat iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių, kurių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, šiomis prievolių (skolų) sumomis nesumažino sutuoktinių bendro dalytino turto visumos bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (47-48 punktai) nurodė, kad atsakovas prašo jam iš atsakovės priteisti 43 068,49 Eur jo sumokėtų lėšų, argumentuodamas tuo, kad jis vienas po to, kai su ieškove pradėjo gyventi atskirai, padengė jų abiejų paimtus kreditus Luminor Bank, AS 25 000 Eur, Biržų kredito unijai 35 571,15 Eur ir 15 000 Eur, paskolų mokesčius 1 000 Eur Biržų kredito unijai bei 9 065,82 Eur palūkanų Luminor Bank, AS, taip pat 500 Eur už kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimą. Tačiau teismas nenustatė, kurių kreditorių ir kokio dydžio reikalavimams 2018 m. birželio 24 d. mokėjimo terminai buvo suėję, taip pat iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių, kurių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, šiomis prievolių (skolų) sumomis nesumažino sutuoktinių bendro dalytino turto, t. y. nesudarė tarp sutuoktinių dalintino turto balanso, kaip to reikalauja CK 3.118 straipsnio nuostatos. Sprendžiant šį klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad 25 000 Eur kreditas Luminor Bank, AS  buvo sumokėtas 2021 m. sausio 27 d., sutuoktiniai buvo solidarūs skolininkai. Pateikti duomenys taip pat rodo, kad 2017 m. gegužės 2 d. su Luminor Bank, AS buvo sudaryta Kredito linijos sutartis  dėl 50 000 Eur kredito suteikimo apyvartinėms lėšoms iki 2022 m. sausio 15 d.. Bankas savo atsiliepime nurodo, kad tarp šalių 2019 m. sausio 10 d. buvo sudarytas susitarimas dėl kredito grąžinimo termino sutrumpinimo iki 2020 m. sausio 15 d. ir kad 2019 m. kovo 28 d. negrąžinto kredito likutis sudarė 50 000 Eur, o kreditas nepanaudotas. Kadangi ši Kredito linijos sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje ir iki bylos iškėlimo teisme dienos, turėjo būti nustatyta, koks negrąžinto kredito likutis buvo (jei buvo) 2018 m. birželio 24 d. bei koks bus (jei bus) teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką įsiteisėjimo dienai, nes bankas tik nuo minėtos dienos sutiko modifikuoti prievolę į asmeninę atsakovo prievolę.

 

Dėl priverstinės hipotekos

 

117. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl priverstinės hipotekos nustatymo, teisėjų kolegija nurodo, kad CK 4.175 straipsnio 3 dalis nustato, kad priverstinės hipotekos pagrindas yra įstatymas, teismo sprendimas ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimas, kuris priimamas šiais atvejais: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 3) kitais CK numatytais atvejais. CK 4.178 straipsnio teisės normoje detalizuojamos CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos dėl teismo sprendimu nustatomos priverstinės hipotekos. Joje įtvirtinta, kad, pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu CK nustatytais atvejais ir CPK numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka.

 

118. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti priverstinę hipoteką 29,6872 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 38 600 Eur vidutinės rinkos vertės. Jeigu  teisėjų kolegija būtų priėjusi išvados, kad teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista piniginė kompensacija, teisėta ir pagrįsta, šis apeliacinio skundo argumentas būtų vertinamas nepagrįstu ir atmetamas, kadangi pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu šio kodekso nustatytais atvejais ir Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka, kai yra visos šios sąlygos: turi būti priimtas teismo sprendimas, kreditoriaus prašymas, nekilnojamasis daiktas priklauso skolininkui nuosavybės teise ir egzistuoja CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (CK 4.175, 4.178 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-695/2017). 

 

119. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti argumentai neturi esminės reikšmės procesinei bylos baigčiai arba dėl jų iš esmės turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

120. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas kaip padalyti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą, nesudarė turto balanso, kaip to reikalauja CK 3.118 ir 3.119 straipsniai, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nesudarius turto balanso, nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės šalių turto padalijimo klausimui išspręsti, kurias reikia iš naujo nustatyti. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio bylos dalis turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, išreikalaujant naujus įrodymus bei įvertinant papildomus paaiškinimus, panaikinus apskųstąją teismo sprendimo dalį, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. skundžiamo teismo spendimo dalys, kuriomis spręsti šalių santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo ir kompensacijos priteisimo klausimai (skundžiamo teismo sprendimo 4-7, 9-12 punktai), naikinama ir šio bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat kaip išvestinės naikinamos ir sprendimo dalys dėl priverstinės hipotekos nustatymo (nebelieka teismo priteisto reikalavimo, kurio įvykdymui užtikrinti   nustatyta hipoteka) ir dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo (šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas,  329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas, priteista kompensacija ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, išspręstas prievolių klausimas, nustatyta hipoteka ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

 

Teisėjų kolegija:                                                                                                                Ramunė Čeknienė

                                                                          

Laimutė Sankauskaitė

                                                                             

Nijolė Danguolė Smetonienė