Civilinė byla Nr. e2-1181-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00446-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Edoors“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties, kuria mažajai bendrijai „Edoors“ iškelta bankroto byla.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą mažajai bendrijai (toliau – MB) „Edoors“. Nurodė, kad MB „Edoors“ įsiskolinimas VMI buvo 50 944,01 Eur, jis susidarė nuo 2021 m. lapkričio 16 d. Nuo 2022 m. sausio 20 d. buvo siekiama išieškoti mokestinę nepriemoką nurašant sumas nuo mokesčių mokėtojo sąskaitos, tačiau išieškojimas nebuvo rezultatyvus, įsiskolinimas biudžetui nėra dengiamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei MB „Edoors“.

3.       Teismas nustatė, kad byloje yra prieštaringi duomenys dėl atsakovės turimos skolos kreditoriams: iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad be išieškojimų pareiškėjos naudai, taip pat yra vykdomas priverstinis išieškojimas iš atsakovės kreditorei UAB „Legal Balance“ (2 130,01 Eur) ir kreditorei D. V. (500 Eur), tačiau šie įsiskolinimai atsiliepime į ieškinį nenurodyti; byloje esančio 2023 m. rugsėjo 30 d. parengto balanso duomenimis, bendrijos įsiskolinimas kreditoriams sudaro 49 797 Eur sumą, nors, kaip nurodo ieškovė, vien jai atsakovė yra skolinga 50 944,01 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra skolinga kreditoriams mažiausiai 62 284,93 Eur (50 944,01 Eur + 710,91 Eur + 2 130,01 Eur + 500 Eur + 8 000 Eur) ir šie duomenys leidžia spręsti apie tai, kad juridinis asmuo laiku nevykdo turtinių prievolių.

4.       Teismas pažymėjo, kad bendrija nurodė turinti 237 071 Eur turto, kurį sudaro 14 064 Eur vertės materialusis turtas, 173 808 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 47 994 Eur – per vienerius metus gautinos sumos ir 1 151 Eur – pinigai ir jų ekvivalentai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie galimybes išieškoti debitorines skolas. Be to, nors atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudaro itin ženklią turto dalį (173 808 Eur), nesant duomenų apie jo sudėtį ir realią galimybę šią sumą panaudoti kreditorių reikalavimams dengti, teismas šiuo atveju vertina, kad įmonės turto reali vertė yra 15 215 Eur.

5.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 2 dalies 7 punkte nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei MB „Edoors“ iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovė MB „Edoors“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1.                      Bendrovė 2022 metais pradėjo tiekti metalo gaminius ir pagrindinis Lenkijos tiekėjas, kuris visus metalo gaminius įsigydavo iš Ukrainos, susidūrė su tiekimo sunkumais dėl susidariusios padėties Ukrainoje, t. y. produkcija tiekiama, tačiau dažniausiai vėluojama pristatyti ją. Lentelėje nurodoma suma su minuso ženklu BALTIC BUD INVEST sp. Z o. reiškia, kad MB „Edoors“ šią sumą yra sumokėjusi Lenkijos tiekėjui, tačiau produkcija dar nėra gauta. Dalis produkcijos buvo pristatyta 2023 m. balandžio mėnesį ir ji nedelsiant atiduota Lietuvos pirkėjams, kurie ją buvo užsakę. Šiuo metu MB „Edoors“ baigia susitarti su kitais tiekėjais dėl metalo gaminių ir kitos produkcijos tiekimo, tačiau jų tiekiamos produkcijos kainos yra aukštesnės nei iki šiol tiekusio tiekėjo, tačiau naujų tiekėjų produkcijos pristatymo terminai yra greitesni.

6.2.                      Skola VMI atsirado, nes buvo išrašytos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos – faktūros už dar nepristatytą produkciją, tačiau, net ir nepristačius produkcijos bei MB „Edoors“ neįvykdžius įsipareigojimų, bus išrašomos kreditinės PVM sąskaitos – faktūros, kurios panaikins įsiskolinimą VMI.

6.3.                      BALTIC BUD INVEST sp. Z o informavo, kad produkcija jau yra atvykusi į Lenkiją, šiuo metu muitinama ir bus pristatyta į Lietuvą iki 2023 metų spalio–lapkričio mėnesio pabaigos. Priešingu atveju, MB „Edoors“ išrašys kreditines PVM sąskaitas – faktūras pirkėjams už nepristatytą produkciją ir apskritai jokio įsiskolinimo VMI neliks.

6.4.                      Bendrovė vykdo veiklą (www.edoors.lt), atidarė fizinę parduotuvę Kaune. Šiuo metu bendrovėje dirba tik savininkas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo nuostatomis, negali būti įdarbintas, tačiau nuo 2023 m. lapkričio mėnesio bendrovė planuoja priimti du darbuotojus – pardavimų vadybininką ir vairuotoją – ekspeditorių. Bet to, bendrovė deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais, o pagal pateiktas finansines ataskaitas, akivaizdu, kad bendrovė, pristačiusi produkciją, turės realias galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais.

7.       Pareiškėja VMI atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. lapkričio 16 d. bendrijai nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. VMI nuo 2022 m. sausio 20 d. sistemingai bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrijos banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansiniai įsiskolinimai VMI nėra trumpalaikiai, o, priešingai, yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio. Nors atsakovė teigia, kad vykdo veiklą, tačiau ji neužtikrina pajamų srauto, kuris būtų pakankamas tinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Tolesnis atsakovės egzistavimas rinkoje pažeidžia sąžiningai savo mokestines prievoles vykdančių subjektų interesus, atsakovei sukuria neteisėtą konkurencinį pranašumą ir paneigia mokesčių visuotinio privalomumo principą.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

10.       Apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties, kuria MB „Edoors“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad realiai vykdo veiklą, yra moki, kadangi netrukus gaus atsiskaitymą už atliktus darbus arba išrašys kreditines sąskaitas faktūras ir skolos nebeliks.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

11.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

13.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bendrija yra nemoki. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad atsakovė yra skolinga kreditoriams mažiausiai 62 284,93 Eur, o įmonės turto reali vertė yra 15 215 Eur. Nors atskirajame skunde teigiama, kad teismas formaliai įvertino byloje esančius dokumentus, tačiau su atskiruoju skundu neteikiami jokie papildomi duomenys, galintys pagrįsti turimų debitorių įsiskolinimų realumą ir (ar) turimo turto masę. Nors atskirajame skunde teigiama, kad yra deramasi su visais kreditoriais, įmonė turėtų gauti pajamas, kadangi prekių tiekimas numatytas 2023 m. lapkričio mėnesį, tačiau nėra pateikti šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai.

14.       Pažymėtina, kad bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

15.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymu rinkimu, tačiau, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, t. y. paneigti nemokumą.

17.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovės skola VMI susidarė nuo 2021 metų, todėl atskirojo skundo argumentai, kad, nepristačius prekių 2023 m. lapkričio mėnesį, bus išrašomos kreditinės PVM sąskaitos faktūros ir skola VMI išnyks, vertintini kritiškai. Galiausiai, teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo paskirtas 2023 m. gruodžio 14 d., tačiau į bylą nepateikti duomenys nei apie kreditinių PVM sąskaitų išrašymą, nei apie VMI reikalavimo atsisakymą.

18.       Iš byloje esančio kasos apyvartos žiniaraščio už 2023 metus matyti, kad bendrovė negavo jokių grynųjų pinigų, taip pat negavo atsiskaitymų ir mokėjimo nurodymais nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio. Nors pelno (nuostolių) ataskaitoje pažymėta, kad bendrovės pardavimo pajamos siekia 119 333 Eur, tačiau į bylą nepateikti jokie šias pajamas (realų pajamų gavimą ateityje) pagrindžiantys įrodymai. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktos tarpinės finansinės ataskaitos yra nepasirašytos nei bendrovės vadovo, nei bendrovės buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę tai padaryti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje. Būtent asmenys, pasirašę finansinės apskaitos dokumentus, atsako už tų duomenų tikrumą. Jeigu tarpinės finansinės ataskaitos dokumentai nepasirašyti, dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

19.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2022 m. spalio 25 d. vykdomas 500 Eur dydžio išieškojimas iš atsakovės D. V. naudai, skolos VMI susidarė nuo 2021 metų, todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad bendrovė vykdo įprastą veiklą, o jos finansiniai sunkumai yra laikini. Priešingai, įvertinus visus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad juridinis asmuo nebevykdo realios ūkinės komercinės veiklos, bendrija sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties.

20.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis