Civilinė byla Nr. eA2-420-618/2022

Proceso Nr. 2-57-3-00754-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.9.1.3; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 pagal ieškovų R. B. ir I. B. ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį ir ieškinį atmesti.

1.1.                      Pareiškėjas nurodė, kad ieškovai R. B. ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydami priteisti iš atsakovo (pareiškėjo) E. K. 195 798 Eur skolą ieškovei I. B., 6 172,66 Eur skolą ieškovui R. B., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo (pareiškėjo) E. K. 195 798 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. B.; 6 172,66 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 492 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. B. Atsakovas (pareiškėjas) E. K. pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. preliminaraus sprendimo. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi preliminarų sprendimą panaikino, patvirtino tarp šalių sudarytą 2018 m. vasario 28 d. taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi atsakovas (pareiškėjas) E. K., be kita ko, įsipareigojo sumokėti 195 888,64 Eur skolą ieškovams R. B. ir I. B., mokant ją dalimis taikos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovas (pareiškėjas) taip pat įsipareigojo nuo 2017 m. liepos 31 d. mokėti ieškovams 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo likusios mokėti skolos dalies iki visiško skolos grąžinimo. Vis dėlto pareiškėjas E. K. taikos sutartį sudarė dėl ieškovų apgaulės, todėl minėtas sandoris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalimi, laikytinas negaliojančiu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

1.2.                      Pareiškėjas yra UAB „Poilsis pajūryje“ steigėjas, vadovas ir akcininkas, turinti 80 proc. šios įmonės akcijų. UAB „Poilsis pajūryje“ yra kelionių agentūra, ši įmonė apie 18 m. bendradarbiavo su ieškovams R. B. ir I. B. priklausančiomis įmonėmis, įstatant RAB „Balturas“. 2013 m. vasario 1 d. tarp RAB „Balturas“ ir UAB „Poilsis pajūryje“ buvo sudaryta Užsienio kelionių operatoriaus kelionių realizavimo agentavimo sutartis (toliau – Sutartis), ja RAB „Balturas“ įsipareigojo turistams iš Rusijos pardavinėti UAB „Poilsis pajūryje“ organizuojamas keliones Lietuvoje. UAB „Poilsis pajūryje“ kitų agentų neturėjo, todėl vienintelis įmonės pajamų šaltinis buvo lėšos, gautos iš RAB „Balturas“ atliktų pardavimų. RAB „Balturas“ turėjo skolinių įsipareigojimų UAB „Poilsis pajūryje“, tačiau pati įmonė piniginių lėšų neturėjo, todėl RAB „Balturas“ savininkė I. B. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. sausio 8 d. iš savo ir sutuoktinio R. B. vardu registruotų banko sąskaitų pervedė apie 285 000 Eur į pareiškėjo E. K. vardu registruotą banko sąskaitą, o jis šias lėšas pervedė į UAB „Poilsis pajūryje“ banko sąskaitą, minėtos lėšos buvo naudojamos UAB „Poilsis pajūryje“ veikloje. Taigi ieškovų R. B. ir I. B. atlikti mokėjimai buvo skirti ne pareiškėjui, o UAB „Poilsis pajūryje“, ieškovų ir pareiškėjo paskolos teisiniai santykiai nesiejo. Dėl šios priežasties taikos sutartyje nurodytas pareiškėjo įsipareigojimas grąžinti skolą ieškovams, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui buvo suteikta paskola. Šiuo atveju pareiškėjas piniginės prievolės ieškovams neturi. Po taikos sutarties sudarymo pareiškėjui tapo žinoma, kad ieškovai nusprendė Lietuvoje įsteigti įmonę, kuri verčiasi kelionių organizavimu, t. y. siūlo turistams iš Rusijos keliones Lietuvoje. 2016 m. kovo 4 d. ieškovų dukra K. B. Lietuvoje įsteigė UAB „Balturas“, 2016 m. lapkričio 3 d. įmonėje pradėjo dirbti ieškovė I. B., 2017 m. gegužės 11 d. – ieškovas R. B. Tokiu būdu I. B., kaip UAB „Poilsis pajūryje“ partnerės RAB „Balturas“ vadovė ir savininkė, UAB „Balturas“ neteisėtai perdavė UAB „Poilsis pajūryje“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją (programinius paslaugų kodus, darbo organizavimo ypatumus, verslo kontaktus, kainodarą, informaciją apie klientus ir kt.), o UAB „Balturas“ šią informaciją panaudojo savo veikloje ir iš to gavo pajamas. Ieškovai, žinodami, kad neturi reikalavimo teisės į pareiškėją E. K., 2016 m. spalio 18 d. taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš jo 201 970,66 Eur skolą. 2017 m. pradžioje UAB „Poilsis pajūryje“ rengėsi vasaros sezonui, tikėjosi, jog į Lietuvą atvyks daug turistų iš Rusijos, t. y. tikėjosi, jog įminės gaus dideles pajamas, todėl, siekdamas išvengti teisminių ginčų su ieškovais, kaip partneriais, ir taip neprarasti pajamų, reikalingų įmonės veiklai vykdyti, pareiškėjas sutiko sudaryti 2017 m. vasario 28 d. taikos sutartį. Vis dėlto, taikos sutarties sudarymo metu ieškovai nuslėpė nuo pareiškėjo aplinkybę, turinčią esminės reikšmės jo apsisprendimui sudaryti taikos sutartį, t. y. tai, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, ieškovė I. B. ketino nutraukti Sutartį, taip užkirsdama kelią UAB „Poilsis pajūryje“ gauti pajamas ir sudarydama kliūtis pareiškėjui E. K. įvykdyti taikos sutartį, t. y. grąžinti joje nurodytą skolą. RAB „Balturas“ 2017 m. kovo 31 d. raštu Sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2017 m. balandžio 1 d. Nutraukusi Sutartį, RAB „Balturas“ nepateikė UAB „Poilsis pajūryje“ nustatytos formos ataskaitų ir nepervedė UAB „Poilsis pajūryje“ 33 800 Eur, gautų už pardavimus, atliktus iki Sutarties nutraukimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 pripažino, kad RAB „Balturas“ Sutartį nutraukė neteisėtai ir priteisė iš RAB „Balturas“ 33 800,40 Eur skolą UAB „Poilsis pajūryje“. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-50-642/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-442-/2022 pagal pareiškėjo E. K. ir UAB „Poilsis pajūryje“ ieškinį atsakovams I. B., R. B., K. B., RAB „Balturas“ ir UAB „Balturas“ dėl nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl ieškovų veiksmų jis 2017 m. patyrė 77 268 Eur nuostolių, 2018 m. – 129 953 Eur nuostolių. Jei pareiškėjas 2017 m. vasario 28 d. taikos sutarties sudarymo metu būtų žinojęs, kad I. B. 2017 m. kovo 31 d. nutrauks Sutartį, o ieškovai toliau vykdys nesąžiningą konkurenciją, taip padarydami nuostolius UAB „Poilsis pajūryje“, dėl to pareiškėjas neturės galimybės įvykdyti taikos sutartį, jis taikos sutarties nebūtų pasirašęs.

1.3.                      Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju taikos sutartis laikytina negaliojančia, kadangi pareiškėjas ją sudarė dėl apgaulės, susidėjusių nepalankių aplinkybių ir esminės šalių nelygybės. Teismas šių aplinkybių nenustatė, taip pažeisdamas CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. dėl teismo padarytos teisės normos taikymo klaidos.

2.       Ieškovai R. B. ir I. B. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas ir skirti pareiškėjui 1 000 Eur baudą, iš jos 100 Eur skirti ieškovams.

2.1.                      Ieškovai nurodo, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėjas taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. e2-976-538/2017 nagrinėjimo metu, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Priešingai, pareiškėjas iš esmės mini ne kartą ankstesniuose įvairaus pobūdžio procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kurių pagrįstumas jau įvertintas kitose bylose. Akivaizdu, jog aplinkybės, apie kurias pareiškėjas žinojo daugiau nei ketverius metus, ir, kuriomis grindė ankstesnius teismui teiktus prašymus, negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, dauguma pareiškėjo teiginių yra laikytini jo samprotavimais, neatitinka tikrovės ir nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Aplinkybė, kad ieškovų valdoma RAB „Balturas“ 2017 m. balandžio 1 d. nutraukė bendradarbiavimą su pareiškėjo valdoma UAB „Poilsis pajūryje“, todėl pastarajai tenka konkuruoti su toje pačioje rinkoje veikiančia UAB „Balturas“, nesudaro pagrindo jam ginčyti teismo patvirtintos taikos sutarties ir nepaneigia pareiškėjo pareigos vykdyti piniginę prievolę ieškovams. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nebūtų sudaręs taikos sutarties, jei būtų žinojęs apie būsimą Sutarties nutraukimą, neturi įtakos taikos sutarties galiojimui. Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet suklydo dėl šio sandorio perspektyvų, tai negali būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė duomenų, paneigiančių jo prievolę grąžinti skolą ieškovams. Pažymėtina, kad aplinkybę dėl savo prievolės ieškovams pareiškėjas yra patvirtinęs iki taikos sutarties sudarymo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, įskaitant prieštaravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. preliminaraus sprendimo, taip pat grąžino dalį skolos iki ieškinio pareiškimo ir, žinodamas apie, anot pareiškėjo, naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, atliko pirmąjį mokėjimą (iš keturių) ir sumokėjo palūkanas pagal taikos sutartį, taip patvirtindamas savo prievolę ieškovams.

2.2.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas nesąžiningai CPK 365 straipsnyje numatyta teise atnaujinti procesą. Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, jog prašymas grindžiamas iš esmės analogiškomis aplinkybės kaip ir ankstesni pareiškėjo teismui pateikti prašymai, kuriuos teismas jau yra išnagrinėjęs. Pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepateikė jas patvirtinančių duomenų, paneigiančių jo prievolę grąžinti skolą ieškovams, todėl akivaizdu, jog pateiktu prašymu pareiškėjas siekia, kad byla būtų nepagrįstai nagrinėjama iš naujo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas veikė prieš operatyvų bylos išsprendimą, daugiau nei trejus metus negrąžina ieškovams skolos pagal teismo patvirtintą taikos sutartį ir toliau siekia nepagrįstai apsunkinti priverstinį įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Prašymas atmestinas

Dėl proceso atnaujinimo

3.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

4.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik taisant esmines klaidas, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02). Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas.

5.       CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

6.       Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

7.       CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-108/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-505/2013).

8.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 18 d. teisme gautas ieškovų R. B. ir I. B. ieškinys dėl skolos priteisimo iš pareiškėjo (atsakovo) E. K. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 20 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1697-538/2016 (naujas bylos Nr. e2-976-538/2017) ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo (pareiškėjo) E. K. 195 798 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. B.; 6 172,66 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 492 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. B. 2016 m. lapkričio 10 d. teisme gauti atsakovo (pareiškėjo) E. K. prieštaravimai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. preliminaraus sprendimo. Teisme 2017 m. vasario 28 d. gautas šalių pareiškimas dėl taikos sutarties sudarymo. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi 2016 m. spalio 20 d. preliminarų sprendimą panaikino, patvirtino tarp šalių sudarytą 2018 m. vasario 28 d. taikos sutartį ir civilinę byla nutraukė.

9.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 grindžia aplinkybe, jog sudarydamas taikos sutartį su ieškovais, nežinojo, kad pastarieji po taikos sutarties sudarymo, t. y. 2017 m. kovo 31 d. nutrauks Sutartį, sudarytą tarp ieškovų valdomos RAB „Balturas“ ir pareiškėjo valdomos UAB „Poilsis pajūryje“, dėl to UAB „Poilsis pajūryje“ neteks pajamų ir negalės įvykdyti taikos sutarties. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis, nepaisant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, neturi piniginės prievolės ieškovams.

10.       Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neturi piniginės prievolės ieškovams, jam buvo žinoma taikos sutarties sudarymo metu. Prašyme nurodytas aplinkybes dėl RAB „Balturas“ ir UAB „Poilsis pajūryje“ kartu vykdomos veiklos, Sutarties nutraukimo, UAB „Balturas“ įsteigimo ir veiklos, ieškovų veiksmų, susijusių su galbūt nesąžininga konkurencija, dėl to prarastų pajamų ir kt. pareiškėjas yra nurodęs 2017 m. gruodžio 29 d. prašyme dėl vykdymo tvarkos pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-976-538/2017), 2019 m. sausio 4 d. atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (civilinė byla Nr. e2-976-538/2017), 2019 m. balandžio 3 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. eA2-1036-253/2019), 2019 m. birželio 10 d. ieškinyje atsakovams UAB „Balturas“, RAB „Balturas“, R. B., I. B., K. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės paslapties įgijimo (gavimo), atskleidimo bei naudojimo, veiksmų uždraudimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo (civilinė byla Nr. e2-220-513/2021), 2020 m. spalio 29 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. ieškiniuose atsakovams R. B. ir I. B. dėl palūkanų priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-11584-1032/2020, Nr. e2-4074-588/2020). Taigi pareiškėjas apie prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, kurios, anot jo, sudaro pagrindą atnaujinti procesą, žinojo jau 2017 m. gruodžio 29 d., tačiau su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei ketveriems metams po jų paaiškėjimo, taip praleisdamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

11.       Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. B., I. B., K. B. ir jų vadovaujamų įmonių, įskaitant RAB „Balturas“, UAB „Balturas“ padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 1891 straipsnio 1 dalyje, 210 straipsnyje. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos 2018 m. spalio 5 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. Navickas 2018 m. spalio 25 d. nutarimu, Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjo E. K. skundus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė. 2019 m. balandžio 3 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 ir prašė teismo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti prašymo trūkumus, t. y. sumokėti visą žyminį mokestį, tačiau pareiškėjas šio reikalavimo dėl sunkios finansinės padėties įvykdyti negalėjo, todėl teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymas laikytas nepaduotu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. 2019 m. birželio 4 d. pareiškėjas ir UAB „Poilsis pajūryje“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu UAB „Balturas“, RAB „Balturas“, R. B., I. B., K. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės paslapties įgijimo (gavimo), atskleidimo bei naudojimo, veiksmų uždraudimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, tačiau minėtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. 2020 m. spalio 29 d. pareiškėjas pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-11584-1032/2020, prašydamas priteisti solidariai iš I. B. ir R. B. 16 472,13 Eur pagal taikos sutartį sumokėtų palūkanų ir atleisti jį nuo prievolės mokėti I. B. ir R. B. palūkanas pagal taikos sutartį. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, jog teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti peržiūrėta pateikiant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas pažymi, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad jis aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises.

12.       Vertindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas apie pagrindą atnaujinti procesą žinojo jau daugiau nei prieš ketverius metus. Tai, jog pareiškėjas šiuo atveju savo pažeistas teises siekė apginti kitais teisės aktuose numatytais būdais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis pagrįstai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pažymėtina, jog nutarties 11 punkte nurodyti procesiniai veiksmai nesudarė kliūčių pareiškėjui kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, juolab, įvertinus tai, kad minėtas terminas praleistas beveik ketverius metus. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas teigia, kad jis dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi 2019 m. balandžio 3 d., tačiau dėl sunkios finansinės padėties negalėjo sumokėti žyminio mokesčio, todėl teismas jo prašymą laikė nepaduotu. Vis dėlto, priešingai nei teigia pareiškėjas, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1036-253/2019, jo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo neatmetė, o nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti. Minėta nutartimi teismas, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjo pateikti duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad jo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog pastarasis negali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio, todėl pareiškėjas turi sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį arba pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Taigi teismas sudarė pareiškėjui galimybę pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius sunkią jo turtinę padėtį, tačiau pareiškėjas minėtų veiksmų neatliko, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties CPK nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėjui neištaisius Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi jo prašymą laikė nepaduotu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis neužkirto kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, tačiau pareiškėjas minėtą prašymą teismui pateikė tik 2022 m. sausio 10 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo.

13.       Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti.

14.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

15.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

16.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

17.       Teismai, spręsdami dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, turėtų vertinti, be kita ko, ir pareiškėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

18.       Kaip jau minėta, prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia tuo, kad taikos sutartį jis sudarė dėl ieškovų panaudotos apgaulės, kadangi, sudarydamas taikos sutartį su ieškovais, nežinojo, jog pastarieji po taikos sutarties sudarymo, t. y. 2017 m. kovo 31 d. nutrauks Sutartį, sudarytą tarp ieškovų valdomos RAB „Balturas“ ir pareiškėjo valdomos UAB „Poilsis pajūryje“, dėl to UAB „Poilsis pajūryje“ neteks pajamų ir pareiškėjas negalės įvykdyti taikos sutarties. Be to, jis neturi piniginės prievolės ieškovams, t. y. taikos sutartyje įtvirtina pareiškėjo prievolė grąžinti skolą ieškovams neatitinka tikrovės.

19.       Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis taikos sutarties sudarymo metu neturėjo piniginės prievolės ieškovams, akivaizdu, jog minėtos aplinkybės egzistavo taikos sutarties sudarymo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties priėmimo metu, jos pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinomos, todėl šios aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017.

20.       Taikos sutarties institutas įtvirtintas CK LII skyriuje. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, įstatyme nustatyta tiek teismo patvirtinta, tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudaryta taikos sutartis. Įstatyme taikos sutarčiai nustatyta privaloma rašytinė forma, rašytinės formos reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.983 straipsnio 3 dalis), šis reikalavimas taikomas tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudarytai, tiek teismo nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai.

21.       Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios.

22.       Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

23.       Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis taikos sutarties sudarymo metu neturėjo piniginės prievolės ieškovams, akivaizdu, jog minėtos aplinkybės egzistavo taikos sutarties sudarymo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties priėmimo metu, jos pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinomos, todėl šios aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017.

24.       Taigi, sudarydama taikos sutartį, šalis turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti taikos sutarties nuostatas, ja prisiimamus įsipareigojimus, jų vykdymo tvarką ir terminus, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis taps priverstinai vykdytinas dokumentas. Tai reiškia, kad esant pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, t. y. kad jis, kaip fizinis asmuo, nėra skolingas ieškovams, paskolos teisiniai santykiai sieja būtent UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“, tačiau pareiškėjas sutiko asmeniškai įvykdyti ginčo prievolę, jis turėjo ir galėjo būti atidus ir rūpestingas, šias aplinkybes įtvirtinti taikos sutartyje, prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo ir pan., tačiau to nepadarė.

25.       Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant klausimą dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

26.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas taikos sutartį sudarė dėl apgaulės, susidėjusių nepalankių aplinkybių ir esminės šalių nelygybės. Pažymėtina, kad šias aplinkybes pareiškėjas grindžia UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“ siejusiais teisiniais santykiais, t. y. jog RAB „Balturas“ pardavinėjo UAB „Poilsis pajūryje“ kelionių paketus, tai buvo vienintelės UAB „Poilsis pajūryje“ pajamos, todėl, RAB „Balturas“ 2017 m. kovo 31 d. nutraukus Sutartį, UAB „Poilsis pajūryje“ neteko pajamų ir pareiškėjas nebegalėjo vykdyti taikos sutarties. Vis dėlto minėtos aplinkybės taikos sutartyje nėra įtvirtintos, t. y. joje nėra minimi teisiniai santykiai, susiklostę tarp UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“, taikos sutartyje numatytų pareiškėjo įsipareigojimų ieškovams vykdymas nėra susietas su minėtų įmonių veikla, pajamomis, neįtvirtintas RAB „Balturas“ draudimas nutraukti Sutartį ar įsipareigojimas ją tęsti tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, iki sueis taikos sutartyje nustatytas terminas pareiškėjui įvykdyti prievolę ieškovams, priešingai, taikos sutartyje aptariamos tik pareiškėjo E. K. ir ieškovų I. B. bei R. B. asmeninės prievolės. Taigi pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad, vadovaujantis taikos sutartimi, jis turės prievolę sumokėti taikos sutartyje nustatytą skolą ieškovams, nepriklausomai nuo UAB „Poilsis pajūryje“ finansinės padėties. Teismas sutinka su ieškovų argumentu, jog vien tai, kad pareiškėjas suklydo dėl taikos sutarties perspektyvų, t. y. neįvertino savo turtinės padėties ir galimybės, pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, RAB „Balturas“ nutraukus Sutartį, šiai įmonei ar UAB „Poilsis pajūryje“ bankrutavus, nutraukus veiklą ir pan., įvykdyti taikos sutartį, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog taikos sutartį pareiškėjas sudarė dėl apgaulės, o aplinkybės dėl RAB „Balturas“ vienašalio Sutarties nutraukimo ir UAB „Balturas“ veiklos nagrinėjamu atveju nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

27.       Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. dėl teismo padarytos teisės normos taikymo klaidos, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, tvirtindamas ginčo taikos sutartį, neįvertino, jog pastaroji sudaryta dėl apgaulės, susidėjusių nepalankių aplinkybių ir esminės šalių nelygybės.

28.       CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

29.       Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018)

30.       Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-611/2020).

31.       Kaip jau minėta pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog taikos sutartį sudarė dėl apgaulės, susidėjusių nepalankių aplinkybių ir esminės šalių nelygybės, t. y. duomenų, patvirtinančių, kad taikos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Taikos sutarties 11.3 punkte nustatyta, kad taikos sutartis yra pasirašyta šalių laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų privestos sudaryti šį susitarimą. Šalys taip pat pareiškia, kad ši taikos sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, visos šios sutarties sudarymo aplinkybės šalims žinomos ir joms nėra žinomų aplinkybių, numatytų CK 6.984 bei 6.986 straipsniuose, dėl kurių ši taikos sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia. Taigi taikos sutartyje šalys patvirtino, kad ją sudaro laisva valia.

32.       Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad prašymą dėl ginčo taikos sutarties patvirtinimo šalys pateikė 2017 m. vasario 28 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 metu. Pareiškėjas šiame teismo posėdyje dalyvavo, tačiau pareiškime minėtų aplinkybių dėl esminės šalių nelygybės, sunkios padėties ir pan., susiklosčiusių sudarant taikos sutartį, teismui nenurodė. Pažymėtina, jog tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek taikos sutarties sudarymo metu pareiškėjas buvo tinkamai atstovaujamas, t. y. jį atstovavo advokatas Mauras Urbonavičius, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės, šios sutarties turinys, joje nustatytų sąlygų, įskaitant tai, jog taikos sutartimi numatyti įsipareigojimai sieja tik ieškovus ir pareiškėją, o ne jų valdomas įmones, o tolimesnė šių įmonių veikla ir bendradarbiavimas neturi įtakos pareiškėjo prievolei vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, prasmė ir reikšmė, taikos sutarties vykdymo tvarka.

33.       Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtindamas ginčo taikos sutartį pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.

34.       Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, teismo procesą civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 atsisakytina atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudos skyrimo

35.       Ieškovai prašo skirti pareiškėjui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš jos 100 Eur skirti ieškovams. Nurodo, kad pareiškėjas prašymą grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybės kaip ir ankstesni jo teismui pateikti prašymai, kuriuos teismas jau yra išnagrinėjęs. Pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepateikė jas patvirtinančių duomenų, paneigiančių jo prievolę grąžinti skolą ieškovams, todėl akivaizdu, jog pateiktu prašymu pareiškėjas siekia, kad byla būtų nepagrįstai nagrinėjama iš naujo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas veikė prieš operatyvų bylos išsprendimą, daugiau nei trejus metus negrąžina ieškovams skolos pagal teismo patvirtintą taikos sutartį ir toliau siekia nepagrįstai apsunkinti priverstinį įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą.

36.       CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

37.       Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. CPK numatyta, kad teismas nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys). 

38.       Taigi baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

39.       Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo skirti jam baudą. Remdamasis turimais duomenimis ir žiniomis pareiškėjas vertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017, ir teikdamas minėtą prašymą siekė įgyvendinti teisės aktų jam suteiktas procesines teises. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, prieš kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti 16 472,13 Eur pagal taikos sutartį išieškotas palūkanas (nuostolius) iš R. B. ir I. B. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4074-588/2020 minėtą ieškinį atsisakė priimti. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1388-253/2020 Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėta nutartimi kasacinis teismas, be kita ko, nurodė, jog asmuo teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, jei dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarką, gali ginčyti instancine tvarka. Tačiau dažniausiai taikos norima ginčyti vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau būna praėję. Šiuo atveju yra paduodamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjo sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo taip pat lėmė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartyje pateikti išaiškinimai.

40.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nesąžiningai piktnaudžiavo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl ieškovų prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

42.       Pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus, jam nepriteistinas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

43.       Remiantis bylos duomenimis, ieškovai patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą. Pareiškėjo prašymą atmetus, atsižvelgus į tai, kad minėtas bylinėjimosi išlaidas sumokėjo ieškovas R. B., iš pareiškėjo priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. B.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjo E. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 atmesti.

Ieškovų R. B. ir I. B. prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo E. K. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. B.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                            Larisa Šimanskienė