n u s t a t ė

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros pareigūnas 2013 m. vasario 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2012 m. lapkričio 26 d. Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimo departamento specialistai atliko paviršinių nuotekų planinius vienkartinius išleidžiamųjų nuotekų tyrimus UAB „Trevena“ Nr. 11, esančios Kretinga, Vilniaus g. 29b. Nustatyta, kad po valymo išleidžiamuose paviršinėse nuotekose liekamasis užterštumas pagal suspenduotas (skendinčias medžiagas) yra 84 mg/l, kai leidžiama momentinė koncentracija 50 mg/l, nustatytas normatyvų viršijimas 1,6 karto. Konstatuota, jog įmonė, išleisdama į aplinką lietaus nuotekas viršydama DLK normatyvus tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo reglamento 18.1 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 516 straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vyresniojo specialisto (toliau – ir Institucijos) 2013 m. vasario 19 d. nutarimu A. M. pagal ATPK 516 straipsnio 2 dalį paskirta 600 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. skundu (b. l. 2-3) prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, jog 2012 m. lapkričio 26 d. Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento pareigūnas, atvykęs į UAB „Trevena“ Nr. 11, esančios Kretinga, Vilniaus g. 29b esančios degalinės teritoriją ir vykdydama planinį patikrinimą, paėmė po valymo išleidžiamų nuotekų mėginius Nurodo, kad nustatyta tyrimo metu viršyta leistina norma ne dėl UAB „Trevena“ kaltės, nes mėginių ėmimo metu degalinės teritorija buvo švari, taršos objektų ir pėdsakų nebuvo. Akcentuoja, jog suspenduotų medžiagų koncentracija padidėti galėjo iš Vilniaus g. ir Žemaičių al. sankryžos bėgančio lietaus vandens į degalinės teritoriją. Buvo kreiptasi į gatvę prižiūrinčią organizaciją. Nesutinka su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento paskirta nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucijos atsiliepime (b. 21-22) nurodyta, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymus. Pažeidėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vadovas, būdamas atsakingas už paviršinių (lietaus) nuotekų valymo įrenginių priežiūrą neužtikrino, kad po valymo išleidžiamos paviršinės nuotekos į aplinką atitiktų DLK normatyvus patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193

Konstatuojama

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas.

A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b .l. 4) suformuluotas kaltinimas pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193  patvirtintų Paviršinių lietaus nuotekų tvarkymo reglamento(toliau – ir Reglamentas) 18.1 punkto reikalavimus,  nes paviršinių nuotekų planinius vienkartinius išleidžiamųjų nuotekų tyrimus UAB „Trevena“ Nr. 11, esančios Kretinga, Vilniaus g. 29b po valymo išleidžiamuose paviršinėse nuotekose liekamasis užterštumas pagal suspenduotas (skendinčias medžiagas) buvo nustatytas 84 mg/l, kai leidžiama momentinė koncentracija 50 mg/l, ir nustatytas normatyvų viršijimas 1,6 karto. Konstatuota, jog įmonė, išleisdama į aplinką lietaus nuotekas viršydama DLK normatyvus.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamai į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

A. M. neigia padaręs pažeidimą. Savo skundą grindžia motyvais: 1) taršos leistina norma viršyta ne dėl UA „Trevena“ kaltės 2) mėginių paėmimo skaičius per metus buvo viršytas planinių patikrinimų skaičių per metus;

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas Jūrinių tyrimų departamentas 2012-12-04 surašė tyrimų rezultatų protokolą Nr. 365 (b. l. 9), iš kurio matyti, jog UAB „Trevena“ Nr. 11, esančios Kretinga, Vilniaus g. 29b 2012-11-26, 14.40 val. buvo paimtos paviršinės nuotekos. Nustatyta, kad suspenduotos (skendinčios) medžiagos koncentracija buvo 84 mg/l.

LR aplinkos ministro 2007-04-02 d įsakymu Nr.D1-193 patvirtintų „Paviršinių  nuotekų tvarkymo reglamento“ 13 punktas nurodo, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui mažai laidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.

Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Kaip minėta anksčiau, minėto teršalo didžiausi leistini nuotekų rodikliai yra 50 mg/l. Akivaizdu, jog Institucija, nustačiusi suspenduotos (skendinčios) medžiagos viršijimą, pagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teršalų mėginius paėmė ir tyrimus atliko atestuota ir įgaliota valstybinė laboratorija, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais (nuotekų mėginių ėmimo ir matavimo protokolu Nr. 2-278 ir tyrimų rezultatų protokolu Nr. 365, b.l. 9) nėra teisinio pagrindo. Pažeidėjo nurodytas motyvas, kad UAB „Trevena“ Nr. 11, esančios Kretinga, Vilniaus g. 29b Kretingos rajono agentūra atlikusi po valymo išleidžiamųjų paviršinių nuotekų tyrimą nustatė, jog tiek pavasarį ir spalio mėnesį neviršija leistino rodiklio dydžio, nesuteikia pagrindo abejoti Jūrinių tyrimų departamento atliktų tyrimų rezultatais, nes UAB „Trevena“ Nr. 11 ) Kretingos rajono agentūra paėmusi mėginius tyrimui 2012-11-26, Jūrinių tyrimų departamentas – 2012-12-04 nustatė teršalų draudžiamą normą, ir todėl negalima išvada, jog 2012-11-26 rodikliai neviršijo nustatytų rodiklių dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui nepateikė įrodymų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ne dėl jo vadovaujamos UAB „Trevena“ degalinės Nr. 11 kaltės buvo nustatytas suspenduotų (skendinčių) medžiagų didesnis kiekis nei yra leidžiamas. Niekuo nepagrįsti A. M. spėliojimai, kad suspenduotų (skendinčių) medžiagų koncentracija padidėti galėjo iš Vilniaus g. ir Žemaitės al. sankryžos bėgančio lietaus vandens į degalinės teritoriją. LR aplinkos ministro 2007-04-02 d įsakymu Nr.D1-193 patvirtintų „Paviršinių  nuotekų tvarkymo reglamento“ 13 punktas nurodo, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui mažai laidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Jei ir darytina prielaida, kad A. M. teiginiai yra teisingi, tai darytina išvada, kad dėl kalta įmonė, nes nesprendžia minėtos problemos ir tuo pačiu pažeidžia anksčiau paminėto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktą. Teismo posėdžio metu A. M. paaiškinimai apie tai, kad įmonė į atitinkamą instituciją dėl kelių tvarkymo kreipėsi tik po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo, kai apie tyrimo rezultatus žinojo 2013 metų sausio mėnesį.

Bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo – nutarime nurodyto nuotekų išleidimo į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes pažeidimo – įrodymui. Vertinant įrodymus, pareiškėjo paaiškinimai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

A. M. veika pagal ATPK 516 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalies sankcijoje pareigūnams numatyta bauda nuo 600 iki 4 000 litų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, skundžiamu nutarimu (b. l. 6-7), paskirta sankcijoje numatyta minimali 600 litų bauda. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, A. M. pažeidimo nepripažino, laikytina, jog Institucija pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą. Paskirta nuobauda atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus – nubaudimo ir auklėjimo, todėl teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinio teisės pažeidimo kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria

skundo nepatenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros 2013 m. vasario 19 d. nutarimą, kuriuo A. M. pagal ATPK 516 straipsnio 2 dalį paskirta 600 (šešių šimtų) litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūrai administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 1.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kretingos rajono apylinkės teismą