Civilinė byla Nr. 2-2110/2013

Procesinio sprendimo kategorija 99.1.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarajai akcinei bendrovei „Vilpostus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4994-345/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilpostus“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ACC Distribution“ ir E. I. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Innovation computer group“, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „ACC Distribution“ ir E. I. , trečiasis asmuo BUAB „Innovation computer group“ žalą dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų, kuriais sumažėjo skolininko mokumas ir kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Taip pat ieškovas prašė priteisti šešių procentų metines palūkanas už priteistą sumą, atsakovų turtui taikyti laikinas apsaugos priemones, bei nurodė, kad Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio  1 dalies 9 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas.

II.               Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą ištaisyti trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą. Pasisakydamas dėl žyminio mokesčio teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinys yra reiškiamas dėl 2 285 463,66 Lt žalos atlyginimo, todėl turi būti mokamas 26 855 Lt žyminis mokestis, nes atsakovams bankroto byla nėra iškelta ir ieškovas CPK 83 straipsnio  1 dalies 9 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra atleistas.

III.               Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vilpostus“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atskirojo skundo argumentai:

1. Ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo bankrutavusiai įmonei - BUAB „Innovation computer group“ CK 6.68 straipsnio pagrindu. Tai yra specifinė ieškinio rūšis, kai ieškinį už skolininką ir jo vardu pateikia jo kreditorius. Teismo nutartis priimta netinkamai taikant CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą, kai ieškinį paduoda ne bankrutuojanti įmonė, o jos kreditorius bankrutuojančios įmonės vardu;
2. Teismo nutartis priimta nukrypstant nuo vieningos teismų praktikos dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų, kurie tų kategorijų bylose turi precedento reikšmę, o aukštesnės instancijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais, nes teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo reglamentuojančias normas, nukrypo nuo vieningos teismų praktikos ir nepagrįstai nustatė UAB „Vilpostus“ pareikšto netiesioginio ieškinio trūkumus.

IV.              Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą, reiškiantį ieškinį bankrutavusios įmonės kreditorių interesais, sumokėti už ieškinio padavimą žyminį mokestį.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagal ieškovo pareikšto reikalavimo pobūdį netinkamai vertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino CPK nuostatas, kurios reglamentuoja atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų suformuotą praktiką nagrinėjamu atveju, todėl nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį.

Lietuvos apeliacinis teismas keliose nutartyse yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę šioje byloje nagrinėjamu klausimu (dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai ieškinį paduoda ne bankrutuojanti įmonė, o jos kreditorius bankrutuojančios įmonės vardu). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, siekia apginti ne tik savo, bet visų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtinius interesus. Toks kreditorius negali atsidurti prastesnėje padėtyje nei kreditorius, kuris pareikšdamas ieškinį siekė apginti tik savo turtinius interesus, t. y. bankrutuojanti įmonė, kuri pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Todėl laikoma, kad tokį ieškinį pareiškęs kreditorius taip pat yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą pagal CPK83 straipsnio pirmosios dalies 8 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1686/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2060/2011).

Nagrinėjamu atveju BUAB „Innovation computer group“ vardu ieškinį pareiškė šios įmonės kreditorius UAB „Vilpostus“, kuris prašė solidariai iš atsakovų UAB „ACC Distribution“ ir E. I. BUAB „Innovation computer group“ naudai priteisti 2 285 463,66 Lt bei procesines palūkanas. Toks ieškinys laikomas netiesioginiu ieškiniu. Bankrutuojanti įmonė pagal tokį ieškinį laikoma ieškovu, turinčiu tiek procesinį, tiek ir materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o procesą inicijavęs bankrutuojančios įmonės kreditorius laikomas ieškovu, turinčiu tik procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi ieškinio patenkinimo atveju pagal ginčo sandorį perleistas turtas būtų sugrąžintas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-236/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismų praktikoje suformuluota teisės taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra taikomas ne tik tuomet, kai ieškinį pareiškė bankrutuojanti įmonė, bet ir tais atvejais, kai jos vardu ieškinį pareiškia įmonės kreditorius yra teisiškai logiška, pagrįsta ir taikytina nagrinėjamu atveju.

Ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas netaikė aukštesnės instancijos teismo praktikoje suformuluotų išaiškinimų ir dėl to neteisingai išsprendė nagrinėjamą klausimą bei neteisėtai įpareigojo bankrutuojančios įmonės naudai ieškinį pareiškusį šios įmonės kreditorių UAB „Vilpostus“ sumokėti žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą. Dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui spręsti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                                                                  Nijolė Piškinaitė