Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-09-30][nuasmeninta nutartis byloje][AS-503-1188-2024].docx
Bylos nr.: AS-503-1188/2024
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 191630223 atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 188604574 trečiasis suinteresuotas asmuo
Lietubos Respublikos Seimas 188605295 trečiasis suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 188609016 trečiasis suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius 191683350 trečiasis suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 288603320 trečiasis suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas 188675233 trečiasis suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respblikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 188603515 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylų pagal atskiruosius skundus procesas
Bylų pagal atskiruosius skundus procesas
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas



Administracinė byla Nr. AS-503-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08159-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

 (S)

 

 

 

        img1

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. gegužės 13 d. Regionų administraciniam teismui padavė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties panaikinimo.

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškėjas minėtame prašyme nurodė, kad terminą praleido dėl to, kad turėjo rašyti daug skundų ir raštų įvairioms valstybinėms institucijoms, teismams. Be to, turėjo atlikti pareigas ir apeigas per Motinos dieną, pusbrolio metines, Tarptautinę darbo dieną, skirti laiko poilsiui, nes yra senyvo amžiaus. Pareiškėjas taip pat teigė, kad jo pajamos mažos.

 

II.

 

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. F. prašymo ir neatnaujino termino atskirajam skundui dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarties paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą.

Teismas nustatė, kad Regionų administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 punktu, 2024 m. kovo 21 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas). Skundžiama 2024 m. kovo 21 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2024 m. balandžio 24 d. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas į teismą su atskiruoju skundu turėjo teisę kreiptis iki 2024 m. gegužės 2 d. imtinai. Pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties teismui padavė 2024 m. gegužės 13 d., t. y. praleidęs atskirojo skundo padavimo teismui terminą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą visų pirma grindžia tuo, jog teismui nepriėmus jo skundo, nesprendžiant keliamo jam aktualaus teisės klausimo, jis buvo priverstas rašyti įvairius prašymus, pareiškimus kitoms valstybinėms institucijoms. Pareiškėjas  nurodė, kad aktualiu laikotarpiu minėjo Motinos, Tarptautinę darbo dieną, dalyvavo pusbrolio mirties metinėse, vyko į kitą miestą, atkreipė dėmesį, jog yra senyvo amžiaus, todėl jam būtinas poilsis, teigė, kad jam pritrūko laiko išanalizuoti su atskirojo skundo padavimu susijusioms reikšmingoms aplinkybėms.

Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos atskirojo skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastys, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali pateisinti šio termino praleidimo. Teismas nenustatė svarbių, objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkyb, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismas sprendė, kad tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti atskirojo skundo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties padavimo terminą, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, netenkinęs prašymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties atsisakė priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

 

 

III.

        

Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį (ir tiesiogiai susijusias ankstesnes 2024 m. kovo 21 d. ir 2024 m. vasario 19 d. nutartis) ir išspręsti klausimą iš esmės – ABTĮ 154 straipsnio 3 punktas; 2) pranešti prokurorui (ABTĮ 111 str.) dėl Regionų administracinio teismo teisėjos I. K. veiksmų; 3) Regionų administracinio teismo pirmininkui Gediminui Užubaliui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkei Skirgailei Žalimienei teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo Regionų administracinio teismo teisėjai I. K. ir Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojai J. E..

Pareiškėjas nurodo aplinkybes apie tai, kad jo skundas byloje nebuvo priimtas, o teisėjos priimta nutartis buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Pareiškėjas reiškė nušalinimą teisėjai, tačiau ji nenusišalino.  Pareiškėjas nurodo aplinkybes apie, jo teigimu, neteisėtus teisėjų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiksmus, skundų rašymą Generaliniam prokurorui.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo 2023 m. rugsėjo 1 d. skundas teisme nepriimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjo vertinimu, ir terminas atskirajam skundui paduoti neatnaujintas nepagrįstai. Pareiškėjas teigia, kad teismas nemotyvavo, kodėl jo nurodytos priežastys, sutrukdžiusios laiku paduoti atskirąjį skundą, nelaikytinos svarbiomis, jo vertinimu, jis jas išsamiai išdėstė savo prašyme. Priimta nutartis yra formali. Pareiškėjo nuomone, teisėja suinteresuota nepriimti jo 2023 m. rugsėjo 1 d. skundo, o pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra objektyvios ir svarbios. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo teismui terminą ir atskirąjį skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą neatnaujinęs termino atskirajam skundui paduoti, nes nenustatė svarbių, objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkyb, sutrukdžiusių jam laiku kreiptis į teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo nurodytos termino praleidimo priežastys buvo svarbios, teisėja buvo šališka, o skundžiama nutartis formali, nepagrįsta ir neteisėta.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. ABTĮ 151 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.). Taigi,  dėl minėtos priežasties, t. y. jeigu atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, gali būti atsisakoma priimti ir atskirąjį skundą.

Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo (ABTĮ 152 str. 2 d.). Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos (ABTĮ 152 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2024 m. balandžio 24 d., vadinasi, paskutinė diena atskirajam skundui dėl 2024 m. kovo 21 d. nutarties paduoti buvo 2024 m. gegužės 2 d. Iš byloje esančių įrodymų (spaudo ant skundo) matyti, kad pareiškėjas atskirąjį skundą teismui įteikė 2024 m. gegužės 13 d., taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Šios pirmosios instancijos teismo išvados pareiškėjas neginčija.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas) skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Vertinant apeliacinio skundo (šiuo atveju – atskirojo skundo) padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.).

Taigi, ar atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė teismui apelianto prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-301-789/2023; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino atskirajam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad jo nurodytos termino praleidimo priežastys (daugelio dokumentų kitoms institucijoms rašymas, Motinos dienos, Tarptautinės darbo dienos minėjimas, dalyvavimas pusbrolio metinėse, poilsio laiko būtinumas dėl amžiaus) yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, objektyviai sukliudžiusios laiku paduoti atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir atskirajame skunde nenurodo pagrįstų argumentų, dėl kurių jo nurodytos termino praleidimo priežastys galėtų būti vertinamos kaip objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios, sutrukdžiusios laiku pateikti atskirąjį skundą teismui.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atskirojo skundo padavimo teismui terminas yra praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo termino praleidimą nulėmė pareiškėjo nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde skunde prašo pranešti prokurorui pagal ABTĮ 111 straipsnį ir kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos ir teismo pirmininko pavaduotojos veiksmų. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo teisėjų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl pagrindo kreiptis į prokurorą nėra. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, nenurodo.

Teisėjų drausminės atsakomybės klausimai taip pat nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesiniai klausimai, jie nėra susiję su pareiškėjo reikalavimais. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, nėra kompetentingas spręsti drausmės bylos teisėjui iškėlimo klausimą. Tai nepaneigia pareiškėjo teisės pačiam teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti drausmės bylos iškėlimą teisėjams.

Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                

Ramūnas Gadliauskas

 

 

Gintaras Kryževičius

 

 

Egidijus Šileikis