Administracinė byla Nr. eA-69-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01499-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.1; 17.3.3; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. L. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) kreipėsi į teismą skundu, kuriame prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) N. L. 2014 m. lapkričio 17 d. išduotą Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-141117-00982 (toliau – ir Leidimas); 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 2 d. specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-399 (toliau – ir Reikalavimai).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Inspekcijoje 2015 m. balandžio 1 d. buvo gautas skundas dėl dviejų dvibučių gyvenamųjų namų statybos žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pažeidžiant detaliojo plano sprendinius išduodant statybą leidžiantį dokumentą. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. balandžio 2 d. išrašo duomenimis, žemės sklypas nuosavybės teise priklauso N. L.. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, paskirties keitimo (daikto įregistravimo) pagrindas – Kauno apskrities viršininko 2002 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 02-01-3435.
3. Administracija 2014 m. lapkričio 17 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo statytojai N. L. Žemės sklype buvo leista statyti du dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus pagal 2014 m. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Romos projektas“ parengtą statinio projektą „Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 14/09“ (toliau – ir Projektas). Inspekcijos Kauno skyriaus specialistas, 2015 m. birželio 8 d. atliko statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktams patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Nustatyta, jog prie statinio projekto nepridėti visi privalomi statinio projekto rengimo dokumentai, statinio projekto sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad projektas turėjo būti rengiamas vadovaujantis jo rengimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir Reglamentas 1.05.06:2010), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708, 7.1-7.4 punktais. Tuo metu galiojusio Reglamento 1.05.06:2010 7.2.5.8 punkte buvo nustatyta, jog ištrauka (brėžinys) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento (kai jis rengiamas) ir įgaliotos institucijos sprendimas apie šio dokumento patvirtinimą priskiriami projekto rengimo dokumentams. Projekte nepateiktas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas. Nagrinėjamu atveju atsakingas Administracijos tarnautojas pagal kompetenciją privalėjo patikrinti, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad projekte nepateikta ištrauka (brėžinys) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir įgaliotos institucijos sprendimas apie šio dokumento patvirtinimą, sprendė, jog išduotas statybą leidžiantis dokumentas pažeidžia Reglamento 1.05.06:2010 7.2.5.8 punkto nuostatas. Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.
4. Nurodė, kad Inspekcijos Kauno skyrius, išanalizavęs Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus pateiktą detalųjį planą, nustatė, jog 2001 metais buvo parengtas detalusis planas, kuriuo Žemės sklypas buvo padalintas į sklypus, pakeista atidalintų sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą, nustatytas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – sodybinio užstatymo (G3), numatant atidalintuose sklypuose statyti po individualų gyvenamąjį namą. Detaliajame plane taip pat nurodyta, kad žemės sklypo užstatymo tankis yra 25 proc. Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 889 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), padalijimo detaliųjų planų patvirtinimo“ detalusis planas buvo patvirtintas, o Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 47 „Dėl Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 889 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), padalijimo detaliųjų planų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ iš dalies pakeistas. Patvirtinus detalųjį planą, Kauno apskrities viršininko 2002 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 02-01-3435 pagrindu žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi Administracijos išduotu statybą leidžiančiu dokumentu N. L. buvo leista statyti du dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus pagal projektą.
5. Pareiškėjas nurodė, kad manydamas, jog dviejų dvibučių gyvenamųjų namų statyba Žemės sklype, kurio pobūdis yra sodybinio užstatymo teritorijos, pažeidžia visuomenės lūkesčius, nes pagal patvirtinto detaliojo plano rengimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, viename žemės sklype buvo galima statyti tik vieną gyvenamąjį namą. Inspekcijos Kauno skyrius, patikrinęs projektą, taip pat nustatė, kad tiek prie projekto bendrųjų techninių specifikacijų, tiek sklypo plane M 1:500 nurodytas 27 proc. žemės sklypo užstatymo tankis, t. y. didesnis nei patvirtintas detaliajame plane. Ginčo atveju, statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad projekte numatytas 27 proc. žemės sklypo užstatymo tankis neatitinka teritorijų planavimo dokumente numatyto 25 proc. užstatymo tankio, o statybą leidžiantis dokumentas išduotas dviejų dvibučių gyvenamųjų namų statybai žemės sklype, nors pagal patvirtinto detaliojo plano rengimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, viename žemės sklype buvo galima statyti tik vieną gyvenamąjį namą. Taigi projekto sprendiniai pažeidžia žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. Inspekcija sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakingas Administracijos tarnautojas pagal kompetenciją privalėjo patikrinti, ar projekto sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir kitų teisės aktų reikalavimų.
6. Pareiškėjas nurodė, kad N. L. 2015 m. liepos 30 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, adresu: (duomenys neskelbtini), statybos projekto pakeitimui. Taip pat nurodė, kad šiame prašyme nurodytas tikslas – projekto pakeitimas atliekamas mažinant pastato užstatymo plotą. Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2015 m. rugpjūčio 5 d. išdavė naujus specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-606, kuriuose nurodyta, jog „projekto pakeitime leistinas žemės sklypo užstatymo tankis pagal detalųjį planą 25 %“. Taigi, po prašymo pateikimo teismui atsakovas Administracija įvykdė dalį prašymo reikalavimų, t. y. 2015 m. rugpjūčio 5 d. išdavė naujus specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-606, todėl pareiškėjas atsisakė dalies prašymo – dėl specialiųjų architektūros reikalavimų panaikinimo, atsisakymo pasekmės žinomos.
7. Pareiškėjo teigimu, statybą leidžiantis dokumentas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, kadangi iš esmės savo turiniu prieštarauja aukštesnės teisinės galios dokumentui, t. y. patvirtinto detaliojo plano sprendiniams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
8. Pareiškėjo nustatyti pažeidimai išduodant statybą leidžiantį dokumentą konstatuoti 2015 m. birželio 8 d. statybą leidžiančio dokumento patikrinimo akte (toliau – ir Patikrinimo aktas), todėl Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas kreipimosi į teismą terminas, skaičiuotinas nuo Inspekcijos 2015 m. birželio 8 d. statybą leidžiančio dokumento patikrinimo akto, suėjo 2015 m. rugpjūčio 8 d. Inspekcija, nepraleisdama Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino, teismui 2015 m. rugpjūčio 6 d. pateikė skundą. Tačiau jeigu teismas nustatytų priešingai, prašė atnaujinti praleistą procesinį terminą prašymui paduoti, kadangi terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
9. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą. Inspekcija nesiėmė visų būtinų veiksmų siekiant įstatymuose nustatytais terminais kreiptis į teismą. Inspekcijoje 2015 m. balandžio 1 d. buvo gautas skundas dėl dviejų dvibučių gyvenamųjų namų statybos Žemės sklype. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius tik 2015 m. balandžio 22 d. Administracijos direktoriui surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-391-(15.52) pateikti teritorijų planavimo dokumento pagrindinio brėžinio ir aiškinamojo rašto patvirtintas kopijas. Prašyme pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kokius veiksmus atliko subjektas, atliekantis valstybinę statybos priežiūrą, gavęs skundą 2015 m. balandžio 1 d. dėl ginčo statybų, iki minėto kreipimosi. Priežiūros įstatymo nuostatos numato pareigą išnagrinėti skundus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
11. Pažymėjo, kad iki atliekant statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą Inspekcija nesikreipė į ginčijimą leidimą išdavusį subjektą, t. y. Administraciją dėl techninio projekto, kuriam buvo išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, pateikimo. Iš Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad dėl šių dokumentų pateikimo į leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą Inspekcija kreipiasi tik tuomet, kai ji pati neturi galimybės su šiais dokumentais susipažinti informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Taigi, Inspekcija turėjo galimybę susipažinti, vertinti bei tikrinti ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą bei projektą nedelsiant po 2015 m. balandžio 1 d. skundo gavimo. Pareiškėjas duomenų, kuomet jos pareigūnas susipažino su ginčijamu leidimu bei projektu, nepateikė, tačiau, akivaizdu, tokią galimybę Inspekcijos pareigūnas turėjo nedelsiant po skundo dėl ginčo statybų gavimo. Statybą leidžiantį dokumentą išdavęs subjektas nebuvo informuotas apie įvykdytą statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, jo metu priimtą sprendimą, bei apie tolimesnius Inspekcijos veiksmus, todėl leidimą išdavusi institucija neturėjo galimybės paneigti ar ginčyti patikrinimo akte nustatytų aplinkybių.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, kuriose aiškiai nustatyti Inspekcijos veiksmai bei terminai, per kuriuos ji turi atlikti atitinkamus veiksmus, akivaizdu, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo atlikti ginčijamo statybą leidžiančio dokumento patikrinimą bei kreiptis į teismą anksčiau, todėl pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas.
13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašyme teigia, jog projekte nepateiktas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, dėl to, buvo pažeistos statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.2.5.8 papunkčio nuostatos. Pažymi, kad 7.2.5 punkte yra įtvirtintos statytojo pareigos, rengiant statinio projektą, kuriame numatyta, kad statytojas teisės aktų nustatytais atvejais Projektuotojui taip pat pateikia <...> ištrauką (brėžinį) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento (kai jis rengiamas) ir įgaliotos institucijos sprendimą apie šio dokumento patvirtinimą. Taigi, visus išvardintus minėto reglamento 7.2.5 punkte dokumentus, tarp jų ir detalųjį planą, projektuotojui turėjo pateikti statytojas, todėl teismas turėtų atsižvelgti į šią aplinkybę, vertinant pareiškėjo argumentus dėl projekto sudėties atitikties teisės aktams.
14. Pažymėjo, kad Projektas, kuriam išduotas ginčijamas šioje byloje statybą leidžiantis dokumentas, yra parengtas atestuoto projektuotojo, kuris yra atsakingas už parengto projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams. Teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei įvertinti tai, kad teismo sprendimas turi būti proporcingas ir adekvatus galimam pažeidimui. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas dėl to, kad projekto sudėtyje nebuvo pateikta detaliojo plano ištrauka, nesudaro pagrindo naikinti išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Atkreipė dėmesį, jog statybą leidžiančiu dokumentu leisti statyti du dvibučiai gyvenamieji namai visiškai neprieštarauja sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), registruotam tiek šiuo metu, tiek registruotam leidimo išdavimo metu naudojimo būdui (pobūdžiui).
15. Pažymėjo, kad vertinant teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų paskirtį, naudojimo būdus, pobūdžius, kaitą, ginčo detaliajame plane nustatytas Žemės sklypo sodybinio užstatymo pobūdis (pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą) gali būti suprantamas kaip atitinkantis šiuo metu galiojantį kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą. Detaliojo plano rengimo metu galiojo (iki 2005 m. balandžio 24 d.) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 patvirtintas Laikinasis detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas ir jo priedai. Reglamentas nustatė, kad kitos paskirties žemės naudojimo pobūdžiai yra: sodybinio užstatymo teritorija (leidžiamą statyti individualius gyvenamuosius namus), mažaaukščių statinių teritorija (leidžiama statyti statinius iki 3 aukštų), kodas suteiktas daugiaaukščių statinių teritorijai, kurioje leidžiama statyti statinius virš 3 aukštų. Nuo 2005 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija (toliau – ir Specifikacija), kuri nustatė, kad naudojimo pobūdis mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija, kurios sklypuose yra arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Specifikacija jau nenumatė sąvokos „sodybinis užstatymas“. 2005 m. sausio 30 d. įsigaliojo žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40, kuriuo buvo patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimų pobūdžių sąrašas ir turinys (toliau – ir Būdų ir pobūdžių sąrašas), kuriame numatyta, kad naudojimo būdo „gyvenamosios teritorijos“ turinys – tai teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai, o naudojimo pobūdžio „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija“ turinys – tai žemės sklypai, kuriuose yra arba numatomi statyti 1–3 aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Šiame teisės akte taip pat nenumatyta nei sąvoka „sodybinis užstatymas“, nei jos turinys. Taigi, atsakovo nuomone, žemės sklypų naudojimo pobūdis savo turiniu iš esmės nepasikeitė, todėl ginčo atveju galiojančio detaliojo plano koregavimas ar keitimas nebuvo reikalingas. Pažymėjo, kad nei šiuo metu, nei statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galioję teisės aktai nenumato draudimo statyti daugiau nei vieną gyvenamąjį namą sklype, laikantis kitų privalomųjų rodiklių bei reikalavimų.
16. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, jog pačiame detaliajame plane buvo numatyta „<...> atidalintuose sklypuose statyti po individualų gyvenamąjį namą“. Detaliajame plane nebuvo nurodyta, kad atidalintuose sklypuose galima statyti tik po vieną namą, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Detaliojo plano sprendiniais buvo nustatytas sklypų naudojimo pobūdis „sodybinio užstatymo“, tačiau nebuvo nurodytas galimų statyti pastatų skaičius. Pažymėjo, kad Žemės sklypo savininkas yra inicijavęs šio sklypo pertvarkymo procedūrą, kurios tikslas yra padalinti žemės sklypą į du žemės sklypus, todėl kai bus parengtas, suderintas, atliktos visos būtinos procedūros, po kurių patvirtintas toks žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pareiškėjo argumentas dėl to, kad Žemės sklype negalima statyti dviejų gyvenamųjų namų, apskritai taptų neaktualus ir visiškai nepagrįstas, kadangi padalijus šį žemės sklypą į du, kiekvienas statomas namas stovėtų atskiruose žemės sklypuose.
17. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų pažeidžiami kiti detaliojo plano užstatymo rodikliai: užstatymo intensyvumas, pastatų aukštis, statybos zona. Kaip matyti iš statinio projekto, užstatymo intensyvumas yra 40 proc., kai detaliajame plane buvo numatytas 50 proc., statinio aukštų skaičius taip pat neviršija detaliajame plane numatyto, duomenų, kad statyba suprojektuota už detaliajame plane nustatytos užstatymo zonos taip pat nėra. Kadangi visi šie pagrindiniai techniniai rodikliai (užstatymo tankis, intensyvumas, aukštis, statybos zona) yra tarpusavyje susiję, todėl teismas turėtų vertinti jų visumą kompleksiškai.
18. Pareiškėjas pateikė teismui atsisakymą reikalavimo panaikinti Administracijos 2014 m. birželio 2 d. specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-399, kadangi reikalavimuose nurodytas leistinas užstatymo tankis yra didesnis nei patvirtintas detaliajame plane, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

II.

19. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 2 d. specialiųjų architektūros reikalavimus Nr. 70-17-399, nutraukė, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 1 d. gavo skundą dėl dviejų dvibučių gyvenamųjų namų statybos žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), pažeidžiant detaliojo plano sprendinius išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso N. L., žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, paskirties keitimo (daikto įregistravimo) pagrindas – Kauno apskrities viršininko 2002 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 02-01-3435. Administracija 2014 m. lapkričio 17 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo statytojai N. L. Žemės sklype buvo leista statyti du dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus pagal 2014 m. UAB „Romos projektas“ parengtą statinio projektą „Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 14/09“. Inspekcijos Kauno skyrius 2015 m. birželio 8 d. atliko statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktams patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. LDIPA-20-150608-00069) ir nusprendė, kad ginčo statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktu buvo nustatyti pagrindiniai du pažeidimų momentai, tai jog prie statinio projekto nepridėti visi privalomi pridėti statinio projekto rengimo dokumentai, t. y. statinio projekto sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų, ir, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.
21. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pareikštu prašymu negina savo pažeistų subjektinių teisių, o laikomas suinteresuotu asmeniu, ginančiu įstatymų saugomus interesus, kad neliktų galioti neteisėtai priimti administraciniai aktai. Pažymėjo, kad pareiškėjas atliko jam teisės aktuose nustatytas pareigas laiku, kai 2015 m. birželio 8 d. atlikęs patikrinimą ir nustatęs teisės aktų reikalavimų pažeidimų, išduodant reikalavimus bei statybą leidžiantį dokumentą, remdamasis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. su prašymu kreipėsi į teismą, kad būtų panaikinti neteisėtai išduoti administraciniai sprendimai. Teismas nustatė, kad terminas skundui paduoti nepraleistas.
22. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą, kuriuo jis atsisakė reikalavimo panaikinti Administracijos 2014 m. birželio 2 d. specialiuosius architektūros reikalavimus, nurodė, kadangi pareiškėjo prašymu ginčyti specialieji architektūros reikalavimai panaikinti ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. išduoti nauji specialieji architektūros reikalavimai Nr. 70-17-606, pareiškėjo atsisakymas nuo pareikšto skundo pateiktas iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia pareiškėjų ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, todėl atsisakymą nuo skundo priėmė ir administracinė bylos dalį nutraukė.
23. Teismas, spręsdamas dėl statybos leidimo panaikinimo nurodė, kad Administracija 2014 m. lapkričio 17 d. N. L. išdavė Leidimą statyti du dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus pagal 2014 m. UAB „Romos projektas“ parengtą statinio projektą „Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 14/09“. Pareiškėjas nurodė, kad projekte nepateiktas teritorijų planavimo dokumentas - detalusis planas, dėl to buvo pažeistos statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.2.5.8 papunkčio nuostatos. Pažymėjo, kad Reglamento 7.2.5 punkte yra įtvirtintos statytojo pareigos, rengiant statinio projektą, kuriame numatyta, jog statytojas teisės aktų nustatytais atvejais Projektuotojui taip pat pateikia <...> ištrauką (brėžinį) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento (kai jis rengiamas) ir įgaliotos institucijos sprendimą apie šio dokumento patvirtinimą. Taigi visus išvardintus Reglamento 7.2.5 punkte dokumentus, taip pat ir detalųjį planą, projektuotojui turėjo pateikti statytojas. Be to, vertintina ir ta aplinkybė, jog projektas, kuriam išduotas ginčijamas šioje byloje statybą leidžiantis dokumentas, yra parengtas atestuoto projektuotojo, kuris yra atsakingas už parengto projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams.
24. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojas pagal kompetenciją privalėjo patikrinti, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai. Nustačius, kad projekte nepateikta ištrauka (brėžinys) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir įgaliotos institucijos sprendimas apie šio dokumento patvirtinimą, institucija, atliekanti patikrinimą, privalėjo pareikalauti pateikti trūkstamus dokumentus. Remdamasis ginčui aktualiomis Statybos įstatymo, Reglamento nuostatomis, teismas sprendė, kad nors projektas, kuriam išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, yra parengtas atestuoto projektuotojo, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra atsakingas už parengto projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau patikrinti ar projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar pateikti visi reikiami dokumentai, pareiga vienareikšmiškai tenka Administracijai.
25. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas administracinis aktas naikintinas ne dėl bet kokio padaryto pažeidimo, o tik dėl esminių pažeidimų, kurių nepašalinus, pats administracinis aktas būtų neteisėtas. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad projekto sudėtyje nebuvo pateikta detaliojo plano ištrauka ir sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, nesudaro pagrindo naikinti išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kadangi toks galimas pažeidimas laikytinas ne esminiu, nedarančiu įtakos projekto esminiams sprendiniams. Detaliojo plano sprendiniai viešai skelbiami ir yra savivaldybių internetiniame tinklapyje, todėl tai, kad ištrauka detaliojo plano nepridėta prie projekto, nedaro projektą neteisėtu. Dėl šio pažeidimo naikinti statybą leidžiantį dokumentą nėra pagrindo.
26. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad 2001 metais buvo parengtas detalusis planas, kuriuo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į sklypus, pakeista atidalintų sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą, nustatytas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – sodybinio užstatymo (G3), numatant atidalintuose sklypuose statyti po individualų gyvenamąjį namą. Detaliajame plane taip pat nurodyta, kad žemės sklypo užstatymo tankis yra 25 proc. Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 889 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), padalijimo detaliųjų planų patvirtinimo“ detalusis planas buvo patvirtintas, o Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 47 „Dėl Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 889 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), padalijimo detaliųjų planų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ iš dalies pakeistas. Patvirtinus detalųjį planą, Kauno apskrities viršininko 2002 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 02-01-3435 pagrindu žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, nurodė, kad tuometiniuose detaliuosiuose planuose vartotų sąvokų turinys turi būti suprantamas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, kadangi jie buvo parengti ir patvirtinti pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, tačiau tai nereiškia, jog tuo metu galioję, tačiau statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu nebegalioję, teisės aktai turėjo būti taikomi rengiant statinio projektą ir išduodant leidimą statybai. Respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos, neteko galios 2004 m. kovo 5 d., Statybų privačioje žemėje reglamentas, patvirtintas Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608, neteko galios 2008 m. liepos 4 d. Taigi statybos leidimo išdavimo metu minėti teisės aktai negaliojo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.
27. Teismas pažymėjo, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu žemės sklypo naudojimo pobūdis, kaip sodybinio užstatymo teritorija, nebeegzistavo taikytinoje teisės aktų sistemoje. Statinio projekto rengimo metu bei išduodant leidimą statybai, žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo pobūdis buvo mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Pagal Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinį, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį, patvirtintą žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, tokio pobūdžio sklypai buvo laikomi žemės sklypais, kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1-3 aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija neturėjo įstatyminio pagrindo nesivadovauti viešais bei teisingais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kurių duomenis Žemės sklypo naudojimo pobūdis buvo įvardytas kaip mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, kurio turinys nenumatė apribojimo tokiame sklype statyti du dvibučius gyvenamuosius namus. Be to, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 333 punktas numato, kad kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų būdo mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai). Žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), detaliajame plane ir buvo nuoroda į sodybinio užstatymo tipą, tai leidžia daryti išvadą, kad šiame detaliajame plane nustatytas pobūdis gali būti suprantamas kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdas pagal šiuo metu galiojantį žemės sklypų paskirties ir būdų teisinį reguliavimą. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad šio Žemės sklypo naudojimo būdas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuo 2015 m. liepos 20 d. yra registruotas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tokio žemės sklypo naudojimo būdo turinys: tai žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Taigi statybą leidžiančiu dokumentu leisti statyti du dvibučiai gyvenamieji namai visiškai neprieštarauja Žemės sklypo registruotam tiek šiuo metu, tiek registruotam leidimo išdavimo metu naudojimo būdui (pobūdžiui).
28. Teismas pažymėjo, kad vertinant teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų paskirtį, naudojimo būdus, pobūdžius, kaitą, ginčo detaliajame plane nustatytas Žemės sklypo sodybinio užstatymo pobūdis (pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą) suprantamas kaip atitinkantis šiuo metu galiojantį kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą. Detaliojo plano rengimo metu galiojo (iki 2005 m. balandžio 24 d.) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 patvirtintas Laikinasis detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas ir jo priedai. Reglamentas nustatė, kad kitos paskirties žemės naudojimo pobūdžiai yra: sodybinio užstatymo teritorija (leidžiamą statyti individualius gyvenamuosius namus), mažaaukščių statinių teritorija (leidžiama statyti statinius iki 3 aukštų), kodas suteiktas daugiaaukščių statinių teritorijai, kurioje leidžiama statyti statinius virš 3 aukštų. Nuo 2005 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija (toliau – ir Specifikacija), kuri nustatė, kad naudojimo pobūdis mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija, kurios sklypuose yra arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Specifikacija sąvokos „sodybinis užstatymas“ nenumatė. 2005 m. sausio 30 d. įsigaliojo Būdų ir pobūdžių sąrašas, kuriame nustatyta, kad naudojimo būdo „gyvenamosios teritorijos“ turinys – tai teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai, o naudojimo pobūdžio „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija“ turinys – tai žemės sklypai, kuriuose yra arba numatomi statyti 1–3 aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Šiame teisės akte taip pat nenumatyta nei sąvoka „sodybinis užstatymas“, nei jos turinys. Aukščiau paminėtų teisės normų analizė leidžia spręsti, kad žemės sklypų naudojimo pobūdis savo turiniu iš esmės nepasikeitė, todėl ginčo atveju galiojančio detaliojo plano koregavimas ar keitimas nebuvo reikalingas. Tiek Reglamente numatytos „sodybinio užstatymo“, „mažaaukščių statinių teritorijos“ sąvokos, tiek jį pakeitusioje Specifikacijoje numatyta „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija“ sąvoka savo turiniu neprieštaravo tarpusavyje ir, tuo pačiu, visiškai nereglamentavo sklype esamų ar projektuojamų individualių gyvenamųjų namų skaičiaus. Nei šiuo metu, nei statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galioję teisės aktai nenumato draudimo statyti daugiau nei vieną gyvenamąjį namą sklype, laikantis kitų privalomųjų rodiklių bei reikalavimų.
29. Teismas, remdamasis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų ir žemės naudojimo pobūdžių, įrašytų nekilnojamojo turto registre, pertvarkymo taisyklių nuostatomis, sprendė, kad detaliajame plane nustatytas naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo, kurio turinys buvo statyti individualius gyvenamuosius namus, atitiko tą pačią veiklą, kaip mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo būdas, kurios sklypuose yra arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Toks naudojimo būdas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą, kuriame leistina vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų statyba. Teismo vertinimu, naudojimo pobūdžių „sodybinio užstatymo“, „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“, naudojimo būdo „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ turinio sąvokos iš esmės buvo siejamos su individualia (vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų) statyba. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nei teisės aktai, kuriais turėjo būti vadovaujamasi išduodant ginčijamą leidimą aktualiu laikotarpiu, nenumatė draudimo statyti daugiau nei vieną gyvenamąjį namą žemės sklype.
30. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas šioje byloje prašo panaikinti statybą leidžiantį dokumentą tuo pagrindu, jog statinio projektas neatitinka detaliojo plano sprendimų dėl projekto sprendinių neatitikimo sklypo naudojimo pobūdžiui, nustatytam detaliajame plane. 2012 m. vasario 20 d. rašte Nr. (8.4)-2D-2633, adresuotame Administracijai, pateikė aiškią ir konkrečią nuomonę, kad <...> žemės sklype (žemės paskirtis -kita), kuriam parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose numatytas gyvenamosios teritorijos būdas ir sodybinio užstatymo pobūdis, galima dviejų gyvenamųjų namų (vienbučių ir dvibučių), tame tarpe ir sublokuotų, ir jų priklausinių statyba, jei tuo nepažeidžiami nustatyti sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, kiti įstatymų ir teisės aktų reikalavimai. Šiame rašte Inspekcija taip pat paaiškino, kad Teritorijų planavimo įstatymas nedraudžia statyti tame pačiame namų valdos žemės sklype antrą gyvenamąjį namą, jei tuo nepažeidžiami kiti įstatymų ir teisės aktų reikalavimai. Taigi, šiame rašte Inspekcijos išreikšta visiškai priešinga pozicija, nei nurodoma prašyme teismui.
31. Teismas pareiškėjo skundo argumentą, kad statybą leidžiantis dokumentas dviejų dvibučių gyvenamųjų namų statybai galėjo būti išduotas pakoregavus detalųjį planą ir nustačius užstatymo tipą pagal Kompleksinio teritorijų planavimų dokumento rengimo taisyklių nustatytą tvarką, kadangi pagal pateiktą teisės aktų analizę, detaliajame plane nustatytas sklypo užstatymo tipas „sodybinio užstatymo“ buvo siejamas su individualia statyba, kaip ir šiuo metu reglamentuotas naudojimo būdas „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ vertino kritiškai. Be to, pareiškėjas nenurodė, koks galėtų būti detaliojo plano koregavimo tikslas, jei ginčo žemės sklypo naudojimo būdas jau yra įregistruotas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kurio turinys nedraudžia statyti daugiau nei vieną gyvenamąjį namą viename sklype. Teismo nuomone, toks argumentas net nelogiškas, nurodant, kad turi būti koreguojamas detalusis planas tikslu pakeisti naudojimo būdą į tokį, koks jau yra nustatytas ir registruotas.
32. Teismas, kaip neatitinkantį tikrovės, vertino pareiškėjo teiginį, kad pačiame detaliajame plane buvo numatyta „<...> atidalintuose sklypuose statyti po individualų gyvenamąjį namą“. Detaliajame plane nebuvo nurodyta, kad atidalintuose sklypuose galima statyti tik po vieną namą, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Detaliojo plano sprendiniais tik buvo nustatytas sklypų naudojimo pobūdis „sodybinio užstatymo“, tačiau nebuvo nurodytas galimų statyti pastatų skaičius.
33. Teismas dėl pareiškėjo argumento, susijusio su užstatymo tankiu, pažymėjo, kad statinio projektas nepažeidžia detaliajame plane numatytų rodiklių.

III.

34. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant materialiosios teisės normas, pažeidžiant proceso teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotos praktikos. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, įtvirtintas statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, 7.2.5.8 punkte, Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte, galiojusių teritorijų planavimo dokumento rengimo ir tvirtinimo metu.
36. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tai, jog teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, prieduose pateikto projekto sudėtyje nebuvo pridėta ištrauka (brėžinys) iš teritorijų planavimo dokumento, yra ne esminis pažeidimas, nedarantis įtakos projekto sprendiniams. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, jog teritorijų planavimo dokumentai yra skelbiami savivaldybės internetiniame puslapyje, nepaneigia teisės aktuose įtvirtintos statytojo pareigos projektą rengti ne tik vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, bet ir pridėti šio teritorijų planavimo dokumento ištrauką (brėžinį), kaip ir nepaneigia Administracijos atsakingo valstybės tarnautojo pareigos pagal kompetenciją patikrinti, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai. Taigi projekto sudėtyje nesant ištraukos (brėžinio) iš patvirtinto ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto teritorijų planavimo dokumento, kai tokia ištrauka privalo būti pridėta, Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas.
37. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai nustatė, kad projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Inspekcijos nuomone, po to, kai statytojai Administracija išdavė naujuosius specialiuosius architektūrinius reikalavimus vietoje specialių architektūrinių reikalavimų, statytoja turėjo parengti naująjį statinio projektą bei pateikti prašymą Administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo ir tik iš naujo patikrinus statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, įskaitant ir naujiesiems specialiesiems architektūriniams reikalavimams, savivaldybės administracija galėtų išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tiek naujieji specialieji architektūriniai reikalavimai, tiek panaikinti specialieji architektūriniai reikalavimai, Inspekcijos nuomone, atitinka administracinio akto sąvoką ir sukelia atitinkamas pasekmes, kurių siekė Administracija ir statytoja. Inspekcijos nuomone, vadovaujantis nurodyta teisės akto nuostata, šio administracinio akto pasekmė ir būtų naujo statybą leidžiančio dokumento parengimas ir išdavimas. Taigi vien dėl šios priežasties, kad specialieji architektūriniai reikalavimai buvo panaikinti ir vietoje jų išduoti naujieji specialieji architektūriniai reikalavimai, darytina išvada, kad ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas neatitinka naujųjų specialiųjų architektūrinių reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu, todėl turėtų būti panaikintas.
38. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dar ir dėl to, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas apskritai nepasisakė dėl Administracijos direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo pareigos pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti, ar projekto sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl sprendime motyvų nebuvimas galėtų būti traktuojamas kaip pagrindas panaikinti teismo sprendimą.
39. Inspekcija dėl proceso teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo suformuotos LVAT praktikos dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 ir 86 straipsnių nuostatų taikymo nurodė, kad teismas, darydamas atitinkamas išvadas, neištyrė ir neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos, sprendimą grindė netinkamomis teisės normomis.
40. Pažymi, kad teritorijų planavimas yra ne laisvai vykdomas, o teisės aktų reglamentuojamas procesas, todėl jis turi būti vykdomas teritorijų planavimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija – savivaldybės administracija neva turėjo teisinį pagrindą vadovautis viešais bei teisingais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra nepagrįsta, nes keičiantis „sodyba“ ir „sodybinio užstatymo tipas“ nuostatas reglamentavusiems teisės aktams, nereiškia, kad kartu buvo pakeisti ir detaliojo plano privalomieji sprendiniai. Kadangi duomenų, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų pakeisti ar koreguoti detaliuoju planu nustatyti bei patvirtinti privalomieji žemės sklypo naudojimo reglamentai, t. y. užstatymo būdas ir pobūdis, byloje nėra, Inspekcijos nuomone, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą detaliuoju planu nustatyti privalomieji sprendiniai projekte turėjo atitikti.
41. Inspekcijos nuomone, teismas sprendime turėjo vertinti aplinkybę, kad pats atsakovas, išduodamas naujus specialiuosius architektūros reikalavimus, rėmėsi detaliuoju planu, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis – sodybinis užstatymas. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir jų nevertino, tuo pažeisdamas ABTĮ 81 ir 86 straipsniuose įtvirtintas nuostatas.
42. Pateiktame atsiliepime atsakovas Administracija su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
43. Atsakovas atsiliepimą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad nors teismas ir sprendė, kad patikrinti, ar projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar pateikti visi reikiami dokumentai, pareiga tenka Administracijai, tačiau teisingai vertino šią pareigą bylos aplinkybių kontekste, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino tai, kad teismo sprendimas turi būti proporcingas ir adekvatus galimam pažeidimui, kurį įvardijo Inspekcija. Sutinka su teismo išvada, kad tai, jog projekto sudėtyje nebuvo pateikta detaliojo plano ištrauka, nesudaro pagrindo naikinti išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kadangi toks galimas pažeidimas laikytinas ne esminiu, nedarančiu įtakos projekto esminiams sprendiniams, kadangi ginčijamas administracinis aktas gali būti panaikintas ne dėl bet kokio padaryto pažeidimo, o tik dėl esminių pažeidimų, kurių nepašalinus, pats administracinis aktas būtų neteisėtas.
44. Nesutinka su Inspekcijos teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad teritorijų planavimo dokumentai yra skelbiami savivaldybės internetiniame puslapyje, nepaneigia teisės aktuose įtvirtintos statytojo pareigos pridėti šio teritorijų planavimo dokumento ištrauką, kaip ir nepaneigia Administracijos atsakingo valstybės tarnautojo pareigos pagal kompetenciją patikrinti, ar pateikti visi privalomi dokumentai. Taip pat nesutinka ir su Inspekcijos apeliacinio skundo teiginiu, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas apskritai nepasisakė dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo pareigos pagal kompetenciją patikrinti, ar projekto sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, dėl ko, anot apelianto, tai galėtų būti traktuojama, kaip pagrindas panaikinti teismo sprendimą. Iš nurodytų aplinkybių atsiliepime matyti, kad teismas pasisakė dėl šios Administracijos pareigos, o tai, kad teismo išvados nesutapo su pareiškėjo teiginiais, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas apskritai tam tikru klausimu nepateikė savo motyvų bei nepasisakė.
45. Nesutinka ir su apelianto nuomone, kad teismas sprendime neištyrė ir neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos, sprendimą grindė netinkamomis teisės normomis, kadangi tokia apelianto nuomonė grindžiama tik prielaidomis.
46. Sutinka su teismo vertinimu dėl žemės sklypo sodybinio užstatymo naudojimo pobūdžio ginčijamo statybą leidžiančio dokumento atžvilgiu. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu žemės sklypo naudojimo pobūdis kaip „sodybinio užstatymo teritorija“ apskritai nebeegzistavo taikytinoje teisės aktų sistemoje. Be to, statinio projekto rengimo metu bei išduodant leidimą statybai, Žemės sklypo naudojimo pobūdis buvo mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Pagal Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinį, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį, tokio pobūdžio sklypai buvo laikomi žemės sklypais, kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1-3 aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti viešais bei teisingais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kurių duomenis žemės sklypo naudojimo pobūdis buvo įvardytas kaip mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, kurio turinys nenumatė jokio apribojimo tokiame sklype statyti du dvibučius gyvenamuosius namus. Be to, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 333 punktas numato, kad kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų būdo mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai). Pažymi, kad Žemės sklypo detaliajame plane ir buvo nuoroda į sodybinio užstatymo tipą, tai leidžia daryti išvadą, kad šiame detaliajame plane nustatytas pobūdis gali būti suprantamas kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdas pagal šiuo metu galiojantį žemės sklypų paskirties ir būdų teisinį reguliavimą. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad šio žemės sklypo naudojimo būdas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuo 2015 m. liepos 20 d. yra registruotas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tokio žemės sklypo naudojimo būdo turinys: tai žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Todėl akivaizdu, kad statybą leidžiančiu dokumentu leisti statyti du dvibučiai gyvenamieji namai visiškai neprieštarauja Žemės sklypo registruotam tiek šiuo metu, tiek registruotam leidimo išdavimo metu naudojimo būdui (pobūdžiui).
47. Atsakovas sutinka su teismo teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų paskirtį, naudojimo būdus, pobūdžius, kaitą, vertinimu, kad ginčo detaliajame plane nustatytas Žemės sklypo sodybinio užstatymo pobūdis (pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą) gali būti suprantamas kaip atitinkantis šiuo metu galiojantį kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą.
48. Pažymi, kad Inspekcijos apeliaciniame skunde nurodyta LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1465/2009, kurioje konstatuojama, kad privalomieji teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip teritorijos naudojimo būdas ir pobūdis, pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas gali būti apibrėžiami tik detaliuoju planu bei, kad tuo atveju, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų reikalavimų, turi būti rengiamas detalusis planas, jokiu būdu negali būti taikoma šioje byloje, kadangi nurodyta teismo nutartis priimta administracinėje byloje 2009 m., kurioje buvo ginčijami 2007 metais priimti administraciniai aktai (statybos leidimas ir projektavimų sąlygų sąvadas ir kt.), kai statybos klausimus reglamentuojantys teisės aktai iš esmės keitėsi 2010 metais, o teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai (bei detaliųjų planų rengimo tvarka bei atvejai) – 2014 metais. Taigi, šioje byloje ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas išduotas galiojant naujoms redakcijoms aktualių teisės aktų, todėl nurodyta LVAT administracinė byla negali būti laikoma analogiška ar panašia byla, kurioje priimtais procesiniais dokumentais teismas turėtų vadovautis pagal Teismų įstatymo 33 straipsnį.
49. Sutinka su teismo išvada, kad nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, jog statybą leidžiantis dokumentas dviejų dvibučių gyvenamųjų namų statybai galėjo būti išduotas pakoregavus detalųjį planą ir nustačius užstatymo tipą pagal Kompleksinio teritorijų planavimų dokumento rengimo taisyklių nustatytą tvarką, kadangi pagal pateiktą teisės aktų analizę, detaliajame plane nustatytas sklypo užstatymo tipas „sodybinio užstatymo“ buvo siejamas su individualia statyba, kaip ir šiuo metu reglamentuotas naudojimo būdas „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Be to, pareiškėjas nenurodė, koks galėtų būti detaliojo plano koregavimo tikslas, jei ginčo žemės sklypo naudojimo būdas jau yra įregistruotas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kurio turinys nedraudžia statyti daugiau nei vieną gyvenamąjį namą viename sklype.
50. Atsakovo nuomone, visiškai nepagrįsta pareiškėjo išvada, kad vien dėl to, jog specialieji architektūros reikalavimai buvo panaikinti ir vietoje jų išduoti naujieji specialieji architektūriniai reikalavimai, ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas neatitinka naujųjų specialiųjų architektūrinių reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu. Iš tikrųjų, ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas prieš tai parengus 2014 m. birželio 2 d. specialiuosius architektūros reikalavimus, kuriais vadovaujantis buvo rengiamas projektas bei kuriam buvo išduotas leidimas. Šie reikalavimai buvo ginčijami šioje byloje. Pateikus statytojui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams tikslu pakeisti projektą dėl statybos, adresu: (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 5 d. buvo išduoti nauji specialieji architektūros reikalavimai Nr. 70-17-606. Bylos nagrinėjimo metu ir iki šiol statytojas nėra pateikęs Administracijai pakeisto projekto pagal naujai išduotus reikalavimus derinimui. Galimybę keisti projektą numato teisės aktai, reglamentuojantys statybos teisinius santykius, to neneigia ir apeliantas. Pagal naujai išduotus reikalavimus statytojas turi teisę rengti projekto pakeitimą bei kreiptis dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Tačiau ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas projektui, kuris buvo parengtas pagal 2014 m. birželio 2 d. išduotus specialiuosius reikalavimus, jo išdavimo metu, šie reikalavimai buvo galiojantys, argumentų, kad projektas būtų neatitikęs išduotų reikalavimų, pareiškėjas taip pat nepateikė. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad išdavus naujus specialiuosius architektūros reikalavimus, ką leidžia teisės aktai, statytojui norint pakeisti projekto sprendinius, automatiškai netenka galios statybą leidžiantis dokumentas, išduotas pagal pirminius reikalavimus. Taip vertinant tokią situaciją, visais atvejais, kai statytojas pateikia prašymą išduoti naujus specialiuosius architektūros reikalavimus tikslu pakeisti projekto sprendinius, turėtų būti laikoma, kad jau išduotas leidimas yra negaliojantis, kai tuo tarpu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 49 punktas aiškiai reglamentuoja atvejus, kuomet leidimas laikomas ir pažymimas negaliojančiu. Šiame punkte nėra nustatytas atvejis, kad statybą leidžiantis dokumentas laikomas negaliojančiu, išdavus naujus specialiuosius reikalavimus projekto pakeitimui.
51. Akcentuoja, kad teismas teisingai vertino visų statinio projekto techninių rodiklių (užstatymo tankis, intensyvumas, aukštis, statybos zona) visumą kompleksiškai, kaip juos visus susijusius tarpusavyje, bei nustatė, kad statinio projektas nepažeidžia detaliojo plano sprendinių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
53. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilęs dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos trečiajam suinteresuotam asmeniui N. L. 2014 m. lapkričio 17 d. Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-141117-00982, teisėtumo ir pagrįstumo.
54. Pareiškėjas prašyme, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, statybą leidžiančio dokumento išdavimą ginčija dviem aspektais, t. y. prie statinio projekto nepridėti visi privalomi pridėti statinio projekto rengimo dokumentai bei statinio projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.
55. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei nagrinėjamam ginčui taikytinas teisės normas sprendė, kad pareiga patikrinti, ar projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar pateikti visi reikiami dokumentai, šiuo atveju, tenka atsakovui, tačiau aplinkybė, kad prie projekto nebuvo pateikta detaliojo plano ištrauka ir sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, yra neesminis pažeidimas, nedarantis paties projekto neteisėtu, atitinkamai nesudaro pagrindo naikinti statybą leidžiantį dokumentą.  Teismo vertinimu, žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), detaliajame plane buvo nuoroda į sodybinio užstatymo tipą, todėl detaliajame plane nustatytas pobūdis gali būti suprantamas kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdas pagal šiuo metu galiojantį žemės sklypų paskirties ir būdų teisinį reguliavimą; pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypo naudojimo pobūdis buvo įvardytas kaip mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, kurio turinys nenumatė apribojimo tokiame sklype statyti du dvibučius gyvenamuosius namus; žemės sklypų naudojimo pobūdis, atsižvelgiant į teisės normas, savo turiniu iš esmės nepasikeitė, todėl ginčo atveju galiojančio detaliojo plano koregavimas ar keitimas nebuvo reikalingas. Tiek Reglamente numatytos „sodybinio užstatymo“, „mažaaukščių statinių teritorijos“ sąvokos, tiek jį pakeitusioje Specifikacijoje numatyta „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija“ sąvoka savo turiniu neprieštaravo tarpusavyje ir, tuo pačiu, visiškai nereglamentavo sklype esamų ar projektuojamų individualių gyvenamųjų namų skaičiaus. Detaliajame plane nustatytas naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo, kurio turinys buvo statyti individualius gyvenamuosius namus, atitiko tą pačią veiklą, kaip mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo būdas, kurios sklypuose yra arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas, todėl jį atmetė.
56. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu; kai statytojai Administracija išdavė naujuosius specialiuosius architektūrinius reikalavimus vietoje specialių architektūrinių reikalavimų, statytoja turėjo parengti naująjį statinio projektą bei pateikti prašymą Administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo. Tik iš naujo patikrinus statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, įskaitant ir naujiesiems specialiesiems architektūriniams reikalavimams, savivaldybės administracija galėtų išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Teismas taip pat nepasisakė dėl Administracijos direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo pareigos pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti, ar projekto sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir kitų teisės aktų reikalavimų.
57. Bylos duomenimis nustatyta (ir ginčo dėl to nėra), kad ginčo teritorijai 2001 m. buvo parengtas detalusis planas, kuriuo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į sklypus, pakeista atidalintų sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą, nustatytas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – sodybinio užstatymo (G3). Detalusis planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 889 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), padalijimo detaliųjų planų patvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas), kuris Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 47 „Dėl Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 889 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), padalijimo detaliųjų planų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo” iš dalies buvo pakeistas.
58. Atsakovas trečiajam suinteresuotam asmeniui N. L. 2014 m. lapkričio 17 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo N. L. minėtame žemės sklype buvo leista statyti du dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus pagal 2014 m. UAB „Romos projektas“ parengtą statinio projektą „Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 14/09“.
59. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
60. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams (1 punktas); Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose (2 punktas) ir saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje (3 punktas).
61. Statinio projekto rengimo metu galiojo statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (toliau – ir STR 1.05.06:2010), kurio ginčui aktualios redakcijos 7.1–7.4 punktai nustatė reikalavimus statinio projekto parengimui, statytojo pareigas ir kt. STR 1.05.06:2010 7.2.5.8 punkte, be kita ko, buvo nurodyta, kad statytojas teisės aktų nustatytais atvejais projektuotojui taip pat pateikia ištrauką (brėžinį) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento (kai jis rengiamas) ir įgaliotos institucijos sprendimą apie šio dokumento patvirtinimą.
62. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir šalys šios aplinkybės neginčija, kad STR 1.05.06:2010 7.2.5.8 punkte nurodytas dokumentas nebuvo pateiktas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojas pagal kompetenciją privalėjo patikrinti, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, o nustatęs, kad statinio projekte nepateikta ištrauka (brėžinys) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir įgaliotos institucijos sprendimas apie šio dokumento patvirtinimą, privalėjo pareikalauti pateikti trūkstamus dokumentus. Taigi teismas, remdamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai sprendė, kad nors projektas, kuriam išduotas ginčijamas šioje byloje statybą leidžiantis dokumentas, yra parengtas atestuoto projektuotojo, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra atsakingas už parengto projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, patikrinti ar projektas atitinka teisės aktų reikalavimams, ar pateikti visi reikiami dokumentai pareiga tenka šiuo atveju Administracijai. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad nurodytas trūkumas, t. y. projekto sudėtyje nebuvo pateikta detaliojo plano ištrauka ir sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, nėra esminis ir nedaro įtakos esminiams projekto sprendiniams, todėl vien tik šis trūkumas nesudaro pagrindo panaikinti išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad statybą leidžiantis dokumentas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
63. Kaip pagrįstai tiek atsiliepime į prašymą, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, statinio projektas rengiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, taigi vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Nagrinėjamu atveju Detalusis planas yra galiojantis ir jo ginčui aktualūs sprendiniai išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo pakeisti. Minėta, kad Detaliuoju planu buvo pakeista atidalintų sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą, nustatytas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – sodybinio užstatymo (G3).
64. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 24 d.), 332 punkte numatyta, kad galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.
65. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu žemės sklypo naudojimo pobūdis kaip sodybinio užstatymo teritorija buvo pašalintas iš taikytinų teisės aktų sistemos. Todėl nagrinėjamu atveju esant nurodytoms teisinėms aplinkybėms, aktualus klausimas, ar pasikeitus teisiniam reglamentavimui, kompetentingas viešojo administravimo subjektas turėjo atsižvelgti į galiojantį teisinį reglamentavimą, ar privalėjo vadovautis Detaliajame plane numatytais sprendiniais.
66. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, kad jau esami aukštesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus (inter alia (be kita ko) Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.
67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turinčioje precedento reikšmę administracinėje byloje Nr. A662-1465/2009 pažymėjo, kad „<...> tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, kaip teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis (1), leistinas pastatų aukštis (2), leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas (3) ir leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (4) gali būti apibrėžiami tik detaliuoju planu. Netgi tuo atveju, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (jau nekalbant apie visus), turi būti rengiamas detalusis planas. Tuo tarpu, kai keičiami kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu“.
68. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje žemės sklypo naudojimo pobūdis (iš sodybinio užstatymo teritorijos pakeistas į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, suteikiant teisę statyti du dvibučius gyvenamosios paskirties pastatus) buvo pakoreguotas išduodant ginčijamą statybos leidimą, o tai prieštarauja formuojamai administracinių teismų praktikai, pagal kurią teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ir leistinas sklypo užstatymo intensyvumas gali būti apibrėžiami tik detaliuoju planu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-424/2010).
69. Aplinkybė, kad žemės sklypo naudojimo būdas jau yra įregistruotas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad statinio projektas  nepažeidžia Detaliojo plano sprendinių. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę. Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013; 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014), kadangi teismas turi patikrinti skundžiamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, buvusį jo priėmimo metu.
70. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas apskritai nepasisakė dėl Administracijos direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo pareigos pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti, ar projekto sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir kitų teisės aktų reikalavimų, nepagrįsti, kadangi teismas skundžiamame sprendime šiuo klausimu nurodė argumentus ir pabrėžė, kad nors projektas, kuriam išduotas ginčijamas šioje byloje statybą leidžiantis dokumentas, yra parengtas atestuoto projektuotojo, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra atsakingas už parengto projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, pareiga patikrinti ar projektas atitinka teisės aktų reikalavimams, ar pateikti visi reikiami dokumentai pareiga vienareikšmiškai atitenka atsakovui (savivaldybės administracijai).
71. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo santykiams taikytinas teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-141117-00982. Ši pareiškėjo prašymo dalis tenkinama, Kauno miesto savivaldybės administracijos N. L. 2014 m. lapkričio 17 d. išduotas Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį  (-ius) atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-141117-00982 naikinamas. Kita Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos N. L. 2014 m. lapkričio 17 d. išduotą Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-141117-00982 atmestas, panaikinti ir šią pareiškėjo prašymo dalį tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos N. L. 2014 m. lapkričio 17 d. išduotą Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-141117-00982.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                          Arūnas Dirvonas

       Artūras Drigotas

       Vaida Urmonaitė-Maculevičienė