Civilinė byla Nr. 2-302/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarties, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno keliai“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Mitnija“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kauno keliai“, prašydamas priteisti 1 000 000 Lt nuostolių atlyginimą ir 6 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog ieškovas UAB „Mitnija“, veikdamas kaip generalinis rangovas, sudarė subrangos sutartį su UAB „Kauno keliai“, kurią vykdydamas atsakovas praleido darbų įvykdymo terminą, dėl ko ieškovas patyrė 2 000 000 Lt dydžio nuostolius, iš kurių 1 000 000 Lt įskaitė kaip sutartyje nustatyto dydžio delspinigius, o likusius 1 000 000 Lt dydžio nuostolius ieškovui privalo atlyginti atsakovas.
Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, o nesant pakankamai piniginių lėšų – atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą.
Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Mitnija“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovo UAB „Kauno keliai“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio neesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti ir atsakovo pinigines lėšas už bendrą 1 000 000 Lt sumą, nustatant visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą.
Atsakovas UAB „Kauno keliai“ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuria prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartį ir atmetė ieškovo UAB „Mitnija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas iš atsakovo pateiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų sprendė, jog atsakovo turtinė padėti yra pakankamai gera – pareikšto ieškinio suma sudaro tik 2 proc. visos atsakovo į balansą įrašyto turto vertės, kuri yra lygi 52 663 524 Lt. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog nėra LR CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovas UAB „Mitnija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį. Nurodo, jog atsakovo turimo turto ir įsipareigojimų santykis neužtikrina geros bendrovės finansinės padėties, dėl ko galima daryti išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju būtų komplikuotas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo 2008 m. lapkričio 30 d. balanse nurodytas grynųjų pinigų likutis, 896 847 Lt, yra mažesnis nei ieškinio suma, kuri yra lygi 1 000 000 Lt. Be to, atsakovo finansinių rodiklių analizė leidžia teigti, kad šiuo metu atsakovas pinigų savo sąskaitoje turi kur kas mažiau. Atsakovas 2008 m. lapkričio 30 d. turėjo 1 644 664 Lt su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų ir 14 396 907 Lt lizingo įsipareigojimų, kurių dalis, tikėtina, buvo apmokėta iš turimų piniginių lėšų. Atsakovas 2008 m. lapkričio 30 d. turėjo 4 454 951 Lt trumpalaikių skolų finansinėms institucijoms, kurios, tikėtina, yra kreditinė linija. Todėl atsakovo sąskaitoje laikomi pinigai liudija ne atsakovo turimus finansinius išteklius, o tai, kad balanso sudarymo datai kreditinė linija nebuvo uždengta. Be to, atsakovas 2008 m. lapkričio 30 d. turėjo 11 718 906 Lt neapmokėtų skolų tiekėjams, apskaitytų kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Tai rodo, kad atsakovui gali pritrūkti lėšų ir jam gali tekti atidėti mokėjimus tiekėjams arba darbuotojams.
2. Atsakovo einamojo likvidumo koeficientas, skaičiuojamas kaip trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis, siekia 0,95, kas reiškia, kad trumpalaikis turtas nepadengia trumpalaikių įsipareigojimų. Atsakovo skubaus padengimo koeficientas, skaičiuojamas kaip trumpalaikio turto, atėmus atsargas ir išankstinius apmokėjimus, santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais, kuris siekia 0,81, rodo, kad atsakovo likvidus trumpalaikis turtas nepadengia trumpalaikių įsipareigojimų, ir tai kelia pagrįstų abejonių atsakovo galimybėmis apmokėti savo trumpalaikius įsipareigojimus. Kritinio likvidumo koeficientas, skaičiuojamas kaip pinigų ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis, kuris tesiekia 0,04, reiškia, kad atsakovo turimų pinigų pakanka apmokėti tik 4 proc. savo įsipareigojimų.
3. Atsižvelgiant į įtemptą finansų padėtį rinkoje, bankas gali vienašališkai nutraukti kredito sutartis ir pareikalauti sugrąžinti atsakovo įsipareigojimus sudarančią 4 454 951 Lt pinigų sumą ir sumokėti palūkanas. Atsižvelgiant į atsakovo likvidumą, tai padaryti būtų sudėtinga. Atsakovui nevykdant šio įsipareigojimo, bankas priskaičiuotų delspinigius ir baudas.
4. Atsakovo kapitalo rodiklis, skaičiuojamas kaip nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis ir parodantis kokiu santykiu nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai dengia turtą, siekia 0,46. Tai reiškia, kad tik mažą dalį atsakovo turto dengia nuosavos lėšos, o likusią dalį – skolintos. Beveik 70 proc. atsakovo turto yra padengta įsipareigojimais, kas reiškia, kad atsakovo veikloje naudojamas turtas yra sukurtas ar įsigytas ne savo lėšomis, o pasiskolintomis.
5. Atsakovo 11 mėnesių EBITDA gali siekti 9 075 556 Lt. Šis rodiklis parodo, kokius pinigų srautus sukuria atsakovo veikla. Atsakovo finansinės skolos, kuri yra lygi 30 570 764 Lt, ir EBITDA santykis, siekia 3,37. Tai rodo, kad atsakovo skolos 3,37 karto didesnės nei atsakovo sugeneruojamas pinigų srautas, kuris neužtikrina atsakovo įsiskolinimų grąžinimo.
6. Atsakovo visas per vienerius metus gautinas sumas (2 703 160,07 Lt) sudaro pirkėjų įsiskolinimai (17 519 519 Lt). Be to, paties atsakovo mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 23 700 448 Lt dydžio sumą ir siekia beveik pusę balansinės turto vertės.
Atsakovas UAB „Kauno keliai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo UAB „Mitnija“ atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta visapusiškai bei objektyviai išanalizavus reikšmingas klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui aplinkybes. Atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad 2008 m. lapkričio 30 d. duomenimis bendrovė turėjo trumpalaikio turto už 22 613 027 Lt, ilgalaikio turto – už 30 050 497 Lt, viso bendrovės turimo turto vertė sudarė 52 663 524 Lt, metinis grynasis bendrovės pelnas – 4 377 674 Lt. Be to, atsakovo teismui pateikti dokumentai patvirtino, kad UAB „Kauno keliai“ finansiniai rodikliai nuolat auga. Atsižvelgiant į pareikšto ieškinio sumą ir atsakovo finansinius rodiklius, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų 2008 m. gruodžio 31 d., matyti, jog 2008 m. atsakovo grynasis pelnas po mokesčių sudarė 4 583 464 Lt, o sukauptas iki 2008 m. gruodžio 31 d. pelnas sudarė 8 494 029 Lt. Šie duomenys patvirtina, jog pareikšto ieškinio suma negali būti vertinama kaip didelė. UAB „Kauno keliai“ finansinės galimybės atsiskaityti su ieškovu negali būti vertinamos metodais, kurie išdėstyti atskirajame skunde. Bendrovės finansinės galimybės atsiskaityti negali būti vertinamos pagal balanso likučių būseną 2008 m. lapkričio 30 d., nes tai statinė finansinė būsena atitinkamai dienai, o apie realią atsiskaitymo galimybę galima spręsti tik apskaičiavus bendrovės būsimus pinigų srautus. Atsakovo su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų sumą, kuri yra lygi 1 644 664 Lt, sudaro einamoji mėnesio skola darbuotojams, kuri turi būti išmokėta per kitą mėnesį (593 958 Lt), ir sukaupta skola darbuotojams už nepanaudotas atostogas, kuri bus sumokėta, kai darbuotojai faktiškai pasinaudos teise į atostogas (576 662 Lt). Atsižvelgiant į atsakovo skolą lizingo bendrovei, kuri sudaro 14 396 907 Lt, iš kurių 2 267 540 Lt reikės padengti per artimiausius 12 mėnesių, atsakovo per mėnesį lizingo bendrovei mokėtina pinigų suma sudaro 188 962 Lt bei palūkanos, kuri nėra didelė ir negali įtakoti bendrovės finansinės būklės. Atsakovo įsiskolinimų tiekėjams suma, kuri yra lygi 17 519 519 Lt, neleidžia daryti prielaidos apie sudėtingą UAB „Kauno keliai“ finansinė būklę, kadangi šis įsiskolinimas neturi būti likviduojamas iš karto, o laikantis sutartinių mokėjimo terminų. Apeliantas, nurodydamas, kad atsakovui per 2008 m. gruodžio mėnesį gali tekti sumokėti 20 515 642 Lt, nepagrįstai į šią sumą įskaičiuoja ir vėliau mokėtinus skolinius įsipareigojimus – lizingo bendrovei per ateinančius 12 mėnesių mokėtiną 2 267 540 Lt sumą, 4 454 951 Lt banko kredito sumą, kurio sumokėjimo terminas yra vieneri metai, 11 718 906 Lt įsiskolinimą tiekėjams. Be to, nurodo, jog AB SEB bankas priėmė sprendimą padidinti UAB „Kauno keliai“ suteikiamo kredito limitą 2 015 049 Lt, skirtą bendrovės apyvartinių lėšų finansavimui.
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas pagal bylos aplinkybes daro prielaidą, jog būsimas teismo sprendimas gali būti palankus ieškovui. Todėl, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, siekdamas užtikrinti abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.
Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai tarp šalių kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civ. byloje S. B. v. UAB „Vilniaus centrinis gastronomas“, bylos Nr. 2-557/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Nemenčinės statyba“ v. UAB „BA Pilaitė“, bylos Nr. 2-715/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Ecoservice“ v. UAB „Naujamiesčio būstas“, bylos Nr. 2-733/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Miesto centro turtas“ v. UAB „Constuctus“, bylos Nr. 2-792/2008, ir kt.).
Tačiau didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo sumos dydis turi būti įvertintas ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Tuo atveju, kai yra įrodymų, jog pareikšto ieškinio suma atsakovui, lyginant ją su jo nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais, nėra didelė, tai yra, kai paneigiama objektyvios grėsmės teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo galimybė ieškinio tenkinimo atveju, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Objektyvią išvadą apie atsakovo turtinę padėtį (finansines galimybes) galima daryti įvertinus turimo turto ir finansinių įsipareigojimų santykį. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (LR CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju.
Nagrinėjamu atveju atsakovui UAB „Kauno keliai“ pareikštas ieškinio reikalavimas dėl 1 000 000 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo. Ši suma laikytina didele, tačiau atsakovas UAB „Kauno keliai“ yra moki įmonė. Įmonės nuosavas kapitalas 2009 m. sausio 30 d. sudarė 17 662 540 Lt, ilgalaikis turtas – 29 641 408 Lt, trumpalaikis turtas – 20 933 436 Lt. Atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2009 m. sausio 30 d. sudarė 20 031 499 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima daryti išvados, jog atsakovui reiškiamas ieškinio reikalavimas yra toks didelis, kad iš esmės padidintų būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Priešingai, atsakovas turi pakankamai trumpalaikio ir ilgalaikio turto, kurio visiškai pakaktų būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymui, be to, bendrovė sėkmingai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, nes 2009 m. sausio 30 d. fiksuojamas 5 456 505 Lt ataskaitinių metų pelnas. Atsižvelgiant į ieškovo ieškinio sumą bei į atsakovo valdomo turto dydį, nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas gali netekti viso turimo turto, dėl ko teismui išsprendus šalių ginčą ir priėmus sprendimą, jo nebūtų galima įvykdyti ar jo vykdymas būtų iš esmės apsunkintas.
Apelianto pateiktas atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų įvertinimas negali būti pripažintas objektyviu, kadangi skunde pateikiama finansinė analizė remiasi atskirų atsakovo turtinę padėti apibūdinančių finansinių rodiklių (grynųjų pinigų likučio, trumpalaikio turto, nuosavo kapitalo) santykiu su atsakovo įsipareigojimais. Tuo tarpu, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, teisinę reikšmę turi viso atsakovo turimo turto (trumpalaikio ir ilgalaikio turto, nuosavo kapitalo) santykis su jo įsipareigojimais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į teismo sprendimo, kuriuo priteisiama tam tikra pinigų suma, vykdymo ypatumus, kadangi vykdymo procese išieškojimą nukreipti galima į bet kokį atsakovo turtą ir tai nebūtinai turi būti piniginės lėšos.
Pažymėtina, jog įmonės finansinė būklė gali kisti. Todėl, pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms aplinkybėms, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje byloje gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas byloje neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsižvelgiant į nurodytą ieškovo ieškinio sumą bei duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti finansiškai pajėgiam juridiniam asmeniui. Atsakovo pateikti įrodymai paneigia grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą vien tik dėl pareikšto reikalavimo sumos. Dėl to nėra objektyvių prielaidų manyti, jog ieškinio patenkinimo atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą pagal pareikšto piniginio reikalavimo dydį. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Marytė Mitkuvienė
Nijolė Piškinaitė
Vigintas Višinskis