Civilinė byla Nr. e2SP-2039-292/2020
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00430-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;
3.2.7.1; 3.4.5.20
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 28 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir G. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir G. S. prašymas patvirtinti jų 2020 m. vasario 3 d. sudarytą taikos sutartį. Taip pat prašo pakeisti UAB (duomenys neskelbtini) dėl jos reorganizacijos į UAB (duomenys neskelbtini).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Prašymas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80-1.81 str., 1.84 str., 1.86 str., 6.984 str., 6.986 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str. 2 d.).
Pareiškėjų prašymas privalo atitikti formai ir turiniui keliamus reikalavimus, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai (CPK 581 str.). Nagrinėjamu atveju šalys neteisingai nurodo, kad teikia 2020 m. vasario 3 d. sudarytą taikos sutartį siekdamos tarpusavio ginčą Alytaus apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-249-979/2019 dėl 19 868,19 Eur nuostolių (žalos), atsiradusių po neteisėto elektros energijos vartojimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išspręsti taikiai. Nustatyta, jog Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-249-979/2019 jau yra patvirtinta ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. S. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarkos bei terminų. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Taigi patvirtinus pareiškėjų pateiktą 2020 m. vasario 3 d. taikos sutartį būtų pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, atsirastų prielaidų kilti ginčams. Pareiškėjos taikos sutarties 1.2 punkte susitarė, kad G. S. įsipareigoja 7 907,73 Eur skolą, mokėdama po 700,00 Eur kas mėnesį, sumokėti per vienuolika mėnesių nuo teismo nutarties patvirtinusios šią taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos iki 2019 m. gruodžio 31 d., kitą 6 000,00 Eur skolos dalį, mokėdama kas mėnesį po 750,00 Eur sumokėti iki 2020 m. rugpjūčio 31 dienos. Šalys taikos sutarties 1.7 punkte taip pat susitarė, kad G. S. tinkamai nevykdant šioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, UAB (duomenys neskelbtini) įgyja teisę be atskiro atsakovės informavimo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį vykdymui. Pažymėtina, kad tokia taikos sutarties sąlyga, kuri prašymo padavimo metu jau turi būti įvykdyta, negali būti tvirtinama. Byloje duomenų apie tai, ar skolininkė sumokėjo nurodytą skolos dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d., ar ne, nėra (CPK 178 str.). Taikos sutartis su sąlyga, kurios įvykdymo terminas jau yra suėjęs, negali būti tvirtinama ir dėl to, kadangi tai sąlygoja, jog iš esmės kreditorė jau prašymo patvirtinti taikos sutartį padavimo metu gali būti įgijusi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl skolininkės nesumokėtos skolos ir/ar palūkanų sumos, o tai neatitinka taikos sutarties instituto esmės – šalių susitarimo dėl prievolės įvykdymo dalyku negali būti veiksmai, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs anksčiau, nei teismas patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį, kadangi priešingu būdu būtų patvirtinti šalių sutarti įvykdyti juridiniai faktai, kurie nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo dieną jau turėjo būti įvykę (CK 6.984 str.).
Be to, pareiškėjos nurodo, jog prideda UAB (duomenys neskelbtini) reorganizacijos dokumentus, tačiau į bylą šis priedas nepateiktas. Taip pat nesuprantama šalių taikos sutarties 1.3 punkto esmė. Naujame šalių susitarime turi būti aiškiai nurodyti konkretūs keičiamos sutarties punktai, naujai suformuluojant jų nuostatas, neįtraukiant punktų, kurių esmė nekeičiama, minėta, prašymas turi atitikti jo formai ir turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.
Pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas bylos nagrinėjamos supaprastinta tvarka ir joms trūkumų šalinimo institutas netaikomas, tad pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį atmestinas, išaiškinant, kad ši nutartis neatima teisės, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą su patikslintu prašymu patvirtinti ne teisminiame procese šalių sudarytą taikos sutartį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579-582 straipsniais,
Atsisakyti tvirtinti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir G. S. 2020 m. vasario 3 d. sudarytą taikos sutartį.
Išaiškinti, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš šalių teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai reikšti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Dalia Kvederavičienė