Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-851/2019 

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30149-2018-1

        Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,

dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,

nuteistajam A. B. ir  gynėjai Danutai Cytovič,

vertėjai Virginijai Malaiškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta A. B. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. 

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. B. ieškota 5876 Eur – automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: JTDKN36U101103895, vertę atitinkant pinigų suma.  

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.  A. B. nuteistas už tai, kad jis 2018-06-25 apie 22.10 val. kelyje Šalčininkai-Ūta, Ūtos kaimo ribose, Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „EASY Rental“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: JTDKN36U101103895, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,32 ‰ promilės etilo alkoholio (2018-06-24 22.49 val. alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 ARJK-0136 nustatytas 2,27 ‰ promilės neblaivumas).

I.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, konstatuojant, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.2. Taip pat teigia, jog skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ir dėl kitų esminių Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nes ikiteisminio tyrimo metu jam (A. B.) nebuvo paskirtas gynėjas, todėl, anot apelianto, buvo suvaržyta įstatymų garantuota jo teisė į gynybą. Pasak apelianto, jeigu jam būtų suteikta galimybė tinkamai apsiginti ikiteisminio tyrimo metu, jis nebūtų nuteistas. Apelianto manymu, byloje esant akivaizdiems prieštaravimams, jo atžvilgiu turėjo būti taikomas in dubio pro reo principas, įpareigojantis išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

2.3. Nurodo, jog, uždraudus jam vairuoti transporto priemones, jis nebegalės dirbti UAB „Easy Rental“ taksistu ir užsidirbti pragyvenimui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti

II.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

4. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuota tinkamai.

5. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio.

6.  Nors A. B. nepripažįsta savo kaltės ir neigia vairavęs UAB „EASY Rental“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, teigia tiesiog sėdėjęs vairuotojo vietoje ir laukęs A. R., jo kaltė neabejotinai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pareigūno S. M. 2018-06-24 tarnybiniu pranešimu (t.1, b.l. 4), ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais (t.1, b.l. 45-46, 137-138); Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pareigūno N. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais (t.1, b.l. 49-50, 51-52, 138); alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK0136 rodmenimis ( t.1, b.l. 30); 2018-06-25 specialisto išvada Nr. T-A 6227/2018(01) (b. l. 36), kitais byloje esančiais įrodymais. 

7. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje A. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino ir parodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus kartu su A. B.. Po kurio laiko nusprendė nuvažiuoti į kaimą pas tėvus. Pats negalėjo vairuoti, tad paskambino K. Č.. Pastarasis atvažiavo apie 18 val., ir visi kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten dar išgėrė. Po to nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą pas draugą. Važiavo ten, bet negalėjo rasti jo namo. Ilgai važinėjo, ieškojo draugo namo. Galiausiai K. Č. supyko, nes nenorėjo jų ilgai vežioti, išlipo iš automobilio ir išėjo. Po to privažiavo pasieniečiai. Neginčijo, kad buvo išgėręs alkoholio, bet pareigūnams paaiškino, kad laukia draugo, kad juos nuvežtų namo. Po to atvažiavo policija. Automobilis priklauso taksi įmonei. Pats dirbo taksistu, nuomojo šį automobilį. Už vairo sėdėjo K. Č., ir vaizdo įraše tai matosi. Nežino, kodėl jis pasakė, kad neatsimena, kad ten važiavo. Vairuotojas gali ir neprisiminti, kur jie važinėjo. Pasieniečiai jų nestabdė, kai šie privažiavo, jie jau ten stovėjo iki 10 minučių. Su pasieniečiais iki įvykio jokių santykių neturėjo. Pasieniečiai privažiavo prie jų apie 22 val. Kai K. Č. išėjo, jis iš karto paskambino A. R. ir paprašė juos pasiimti. Pasieniečiai tuo metu dar nebuvo privažiavę.

8. Šiuos nuteistojo A. B. parodymus paneigia liudytojų S. M. ir N. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti parodymai.

8.1. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju S. M. parodė, kad tarnybos vykdymo metu gavo pranešimą, kad Ūtos kaimo prieigose ties valstybės siena važinėja baltos spalvos automobilis „Toyota“. Buvo pranešama, kad automobilis važiuoja nuo Ūtos kaimo link Šalčininkų. Greitai ten nuvyko. Pamatė automobilį, kuris visą laiką buvo jo akiratyje, automobilis visą laiką judėjo ir nebuvo sustojęs. Kad automobilis judėjo, pranešė ir kameros iš stebėjimo bokšto. Automobilis pasuko į kairę, jie nusuko paskui. Lauko keliuku pasivijo automobilį, įsijungė švyturėlius, automobilis sustojo. Kuomet vijosi automobilį, buvo privažiavę prie jo apie 10 metrų. Keliuku nuvažiavo nedaug, galimai šimtą metrų. Automobilis nedidino greičio. Stabdymo metu buvo šviesu. Kolega nuėjo patikrinti vairuotojo dokumentus. Grįžęs pasakė, jog pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą. Pats nuėjęs patikrino ir iškvietė policijos pareigūnus. Automobilyje buvo du asmenys. Už vairo sėdėjo A. B.. Kitas asmuo sėdėjo šalia. Niekas iš automobilio nebuvo išlipęs. Vairuotojas prisipažino, kad yra išgėręs. Kai atvažiavo policija, vairuotojas pradėjo neigti, sakė, kad niekur nevažiavo.

8.2. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju N. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog vykdydamas tarnybą su S. M. gavo pranešimą, kad prie valstybės sienos privažiavo automobilis, todėl turėjo jį patikrinti. Išvažiavus į kelią matė, kad automobilis pasuko į kairę. Pasivijo, įjungė švyturėlius, garsinį signalą, automobilis sustojo. Nuėjo patikrinti dokumentus. Vairuotojas nerišliai kalbėjo. Pasakė apie tai kolegai, kuriam taip pat pasirodė, kad vairuotojas neblaivus. Iškvietė policiją. Už vairo sėdėjo A. B.. Šalia sėdėjo kitas asmuo. Niekas iš automobilio nebuvo išlipęs. Kai pirmą kartą pamatė tą automobilį, stebėjo jį apie porą minučių. Tarp tarnybinio ir persekiojamo automobilių buvo iki 10 metrų atstumas. Automobilis visą laiką judėjo, nebuvo sustojęs iki stabdymo. Vairuotojas iš pradžių neprisipažino, kad jis girtas, bet neneigė, kad vairavo jis. Vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio buvo daromas, bet neišsisaugojo.

8.3. Iš  alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK0136 išrašo matyti, kad A. B. nustatytas 2,41 promilės girtumas (b. l. 30).

8.4. Iš 2018-06-25 specialisto išvados Nr. T-A 6227/2018(01) matyti, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,32 promilės etilo alkoholio (b. l. 36).

8.5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju pasienio tarnybos pareigūnas N. P. detaliai nurodė įvykio aplinkybes, jo parodymai atitiko ir byloje esančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio Vyresniojo pasieniečio S. M. 2018-06-24 surašytame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, bei jo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. 

8.6. Taigi esminę faktinę aplinkybę, kad A. B. 2018-06-25 apie 22.10 val. kelyje Šalčininkai-Ūta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,32 ‰ promilės etilo alkoholio, vairavo UAB „EASY Rental“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: JTDKN36U101103895, neabejotinai įrodo tiek S. M. tarnybinis pranešimas, tiek liudytojų S. M. ir  N. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, tiek ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai. Liudytojų S. M. ir N. P. parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildo, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti A. B. ar kitaip jam pakenkti. 

9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo K. Č., A. B. ir A. R., parodymais, kadangi juos su nuteistuoju A. B. sieja draugystės ir giminystės ryšiai, jų parodymai neinformatyvūs, prieštaringi ir nenuoseklūs. 

 9.1. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju K. Č. parodė, kad A. B. yra jo svainis. Paskambinęs pastarasis pasakė, kad yra išgėręs ir prašė nuvežti į kaimą. Važiavo trise: jis (K. Č.), A. B. ir pastarojo draugas. A. B. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, jo draugas gale. Kaime buvo apie pusvalandį, gal daugiau. Po to kaltinamasis nusprendė važiuoti pas draugą link Dieveniškių. Važinėjo per kaimus, vienas iš jų (duomenys neskelbtini) kaimas, bandė ieškoti, kur gyvena draugas. Pradėjo pyktis, nes nenorėjo jų visą dieną vežioti. Apie 21.30 val. paskambino žmonai, ji atvažiavo ir jį pasiėmė. Ten, kur paliko A. B., buvo žvyrkelis. Neprisimena, kas sėdėjo šalia, kai pats išlipo iš automobilio. Kai vairavo, jų niekas nestabdė. Neatsimena, ar važinėjo prie valstybės sienos. Nematė tvoros ar valstybės sieną žyminčių stulpų. Peržiūrint byloje esantį vaizdo įrašą, liudytojas K. Č. pasakė, jog neatsimena, ar matė prie kelio stovėjusią tvorą, valstybės sieną žyminčius stulpus. Neprisimena, ar buvo nuvažiavęs prie pasienio bokšto. Neprisimena, kur vežiojo kaltinamąjį su draugu. Nėra buvęs prie valstybės sienos.

 9.2. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju A. B. parodė, kad A. B. yra jo draugas, kurio namuose, Vilniuje, tą dieną gėrė alų. Po to nusprendė nuvažiuoti pas A. B. į kaimą. Paskambino K. Č., kuris atvažiavo ir nuvežė juos į kaimą. Važiavo A. B. darbiniu automobiliu „Toyota“, kuris stovėjo kieme. Vairavo K. Č.. Iš Vilniaus išvažiavo vakare. Iki kaimo važiavo apie valandą. Kaime truputį išgėrė. Ten buvo apie valandą. Vėliau važiavo pas kitą draugą. Važiavo miškais, laukais, pasienio stulpų nematė. Ieškodami kelio, važinėjo apie pusvalandį. Juos vežęs K. Č. supyko ir palikęs juos automobilyje išėjo. Tuomet jis paskambino A. R., kad juos paimtų. Sėdėjo automobilyje ir jo laukė apie 10 minučių. A. B. persėdo į vairuotojo vietą, o jis sėdėjo šalia vairuotojo. Maždaug po minutės atvažiavo pasieniečiai, klausė, ką čia jie daro, ar nėra išgėrę. Po to atvažiavo policija ir A. R.. Policijos laukė neilgai, apie 10 minučių. Su A. B. niekur nevažiavo. Visų aplinkybių tiksliai neatsimena, nes buvo išgėręs. 

9.3. Atkreiptinas dėmesys, jog A. B. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK0136 buvo nustatytas 2,27 promilės girtumas, todėl šio liudytojo parodymai pagrįstai buvo įvertinti kaip nepatikimi, be to, jie prieštarauja ir kito liudytojo - A. R. parodymams, kur jis parodė, jog A. B. yra jo pusbrolis. Vakare apie 22 val. jam paskambino ir paprašė paimti juos iš Šalčininkų. Prašė kartu pasiimti vairuotoją, kad vairuotų kitą automobilį. Kuomet su draugu ruošėsi važiuoti, kažkuris iš jų paskambino ir pasakė, kad reikės važiuoti į užkardą pasiimti A. B.. Nuvažiavo į užkardą, pasėmė A. B.. Po to nuvažiavo į Šalčininkus prie komisariato ir pasiėmė A. B.. Iki įvykio vietos nuvažiavęs nebuvo, iš karto vyko į užkardą.

10. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016).

 11. BPK 20 straipsnio 3 dalis reglamentuoja vieną iš duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų – jų liečiamumą – sąsają su įrodinėjama aplinkybe, t. y. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo, jog kaltė padarant nusikaltimą turi būti įrodyta tiesioginiais įrodymais. Kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2019)

 12. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek nuteistąjį A. B. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus (paties nuteistojo parodymus, liudytojų S. M., N. P., K. Č., A. B. ir A. R. parodymus, specialisto išvadą, parodymų patikrinimo vietoje  protokolą, byloje esant į vaizdo įrašą bei kitus rašytinius įrodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo A. B. kaltę, taip pat aptarta nuteistojo gynybos versija, kad jis nevairavo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ji motyvuotai atmesta.

 13. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo paskirtas gynėjas, todėl, anot apelianto, buvo suvaržyta įstatymų garantuota jo teisė į gynybą, pažymėtina, kad teisių dėl gynėjo išaiškinimo 2018-07-16 protokole A. B. pasirašytinai patvirtino, kad, vadovaujantis BPK 44 ir 50, 51, 52, straipsniais, jam išaiškinta teisė turėti gynėją, A. B. pareiškė, kad lietuvių kalbą jis moka, apklausos metu gynėjas ir vertėjas jam nereikalingas (t.1, b.l. 84, 86), todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.    

 14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes ir kad pagal šias nustatytas aplinkybes A. B. pagrįstai pripažintas kaltu padarę jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir išvados atitinka įstatymo reikalavimus, nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų turinio, todėl teismo teisėjų kolegija jų neturi pagrindo kvestionuoti ir plačiau šio klausimo nenagrinėja.

 15. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog uždraudus jam vairuoti transporto priemones, jis nebegalės dirbti įmonėje UAB „Easy Rental“ taksistu ir užsidirbti pragyvenimui, pažymėtina, kad formuojamoje teismų praktikoje vien tai, jog BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar trumpinti jos maksimalų laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-252-677/2015, 2K-207-139/2016 ir kt.). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog dėl netekto taksi vairuoto darbo bus apsunkinta galimybė užsidirbti pragyvenimui, neduoda pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kai kiti bylos duomenys patvirtina jos skyrimo reikalingumą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendimas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą – ir jos taikymo trukmė išsamiai motyvuoti. Pirmosios instancijos teismo nustatytas dvejų metų naudotis specialia teise terminas neviršija BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkio, yra proporcingas ir adekvatus A. B. padarytai nusikalstamai veikai. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

 16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

        Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti

              Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                                                                                                               Aiva Survilienė

                                                                                                    Artūras Šumskas