VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,

sekretoriaujant R. D., L. S.,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. P., jo atstovui advokatui Z. J.,

nukentėjusiesiems Z. G. ir I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. (D. P.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), studijuojančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 11 d., nutarimo Nr. 10-ANR_N-7719-2019 (ROIK 19099174245).

D. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau tekste ir – Institucija) 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7719-2019 (ROIK 19099174245) pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 75 eurų bauda. Nutarime konstatuota, kad D. P. 2019 m. kovo 28 d., apie 8.15 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno, Balio Karvelio gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrąją neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido antrąja eismo juosta tiesiai važiuojančio automobilio M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. M. B. automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo su BMW automobiliu, keitė važiavimo kryptį ir susidūrė su trečia eismo juosta tiesiai važiuojančiu automobiliu Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės. Tuo savo veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų reikalavimus.

D. P. teismui pateikė skundą, prašydamas 2019 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7719-2019 (ROIK 19099174245) panaikinti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad policijos pareigūnai, atlikę administracinio nusižengimo tyrimą, nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo įvykio aplinkybes, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Jis nematė, jog pareigūnai, atlikdami tyrimą, būtų atlikę realius matavimus, dėl ko kyla abejonės, jog nurodyti atstumai yra tikri. Be to, nutarime neteisingai išdėstytos faktinės įvykio aplinkybės, kadangi jis važiavo pirma eismo juosta, po to jam reikėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą. Įsitikinęs, kad antroje eismo juostoje nėra jokio automobilio, ramiai įvažiavo į antrą eismo juostą. Vėliau jam reikėjo persirikiuoti į pirmą juostą, tada pajuto smūgį. Pagal jo automobiliui padarytus apgadinimus matosi, kad pirmas smūgis buvo į jo automobilio kairės dalies užpakalinį sparną, po to į kairės pusės keleivio dureles, šie sugadinimai nevientisi, nes faktiškai buvo du smūgiai. Neaišku, iš kur atsirado automobilis M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Galbūt šio automobilio vairuotojas važiavo dideliu greičiu, kadangi automobilio nepastebėjo nei jis, nei automobilio Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pateiktame atsiliepime nurodyta, kad eismo įvykio vietos schema nubraižyta su visais reikiamais matmenimis, mažai tikėtina, kad pareigūnai galėtų matmenis nustatyti vizualiai. Schemoje pasirašė visi trys dalyviai, nei vienas neiškėlė versijos, kad matavimai nebuvo atliekami. D. P. buvo eismo įvykio vietoje ir galėjo stebėti, kaip pareigūnai dirbo. Įvykio vietoje D. P. paaiškinime nurodė, kad rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą, buvo įsitikinęs, kad tai daryti saugu, užbaigė manevrą, ir tada pajuto smūgį, vėlesniame paaiškinime bei skunde iškelta versija, kad jis persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą, pravažiavo nemažą atstumą ir kai reikėjo rikiuotis atgal į pirmą juostą, pajuto smūgį į galinę dalį. Tai, kad automobiliams padaryti tik nežymūs apgadinimai, visi automobiliai po susidūrimo stovi beveik vienoje tiesėje, atmestina versija, kad automobilis M. B. važiavo dideliu greičiu. Jeigu automobilis M. B. būtų važiavęs dideliu greičiu, po susidūrimo jis būtų sustojęs daug toliau nei kiti automobiliai. Nebuvo nustatyta, jog šis eismo įvykis būtų užfiksuotas vaizdo kameromis, vienintelė artimiausia vaizdo kamera yra Dariaus ir Girėno bei Eišiškių plento sankryžoje, tačiau eismo įvykio toje vietoje nesimato. Institucija atsiliepime prašo palikti priimtą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdyje pareiškėjas D. P. palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, papildomai teismui parodė, kad pareigūnai, nagrinėdami įvykio aplinkybes, jo neišklausė, padarė daug procesinių pažeidimų: neišmatavo gatvės; netikrino vairuotojų blaivumo; automobilio M. B. vairuotojui buvo leista perrašyti paaiškinimą, o jam to padaryti pareigūnai neleido, argumentavus tuo, kad paaiškinimą jis parašė gerai, nors jokio pavyzdžio rašydamas paaiškinimą jis neturėjo. Aiškindamas eismo įvykio aplinkybes, D. P. teigė, kad važiavo Dariaus ir Girėno gatve, pirma eismo juosta, įsitikinęs, kad antroje eismo juostoje nieko nėra, iš kairės persirikiavo į antrą eismo juostą. Įvažiavęs į antrą eismo juostą žiūrėjo, ar iš dešinės nėra kliūties, nes norėjo persirikiuoti atgal į pirmą eismo juostą, jo greitis buvo 40 - 50 km/h. Truputį pristabdė, žiūrėjo į dešinės pusės veidrodėlį. Kadangi iš dešinės buvo kliūtis ir negalėjo persirikiuoti, praleidinėjo automobilius ir pajuto pirmą smūgį į galinį sparną, po to antrą smūgį į dureles. Pajutęs smūgius išsigando ir pradėjo stabdyti. Atsisukęs pamatė, kad automobilis M. B. stovi viduryje. Paties įvykio jis nematė, tačiau, jo manymu, įvykio mechanizmas buvo toks: M. B. bandė apvažiuoti Peugeot automobilį, kuris važiavo trečia eismo juosta, ir nepastebėjęs jo automobilio trenkėsi į jį. Automobilių M. B. ir Peugeot kontakto nematė. Važiuodamas ir bandydamas persirikiuoti, žiūrėdamas į dešinę, susižvalgė su automobilio Peugeot keleiviu, jie praktiškai važiavo šalia. Rašydamas pareigūnams paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių, jokio pavyzdžio neturėjo, o automobilio Peugeot vairuotojas paaiškinimą rašė turėdamas pavyzdį. Paprašius perrašyti paaiškinimą pagal pavyzdį, pareigūnas paaiškino, kad perrašyti nieko nereikia, kad paaiškinimas parašytas gerai. Antrą paaiškinimą rašė pagal pateiktą pavyzdį. Pirmame paaiškinime nenurodė, kad važiavo į kitą pusę, į Eišiškių plentą, kad buvo važiavęs antroje juostoje, kad įsitikinęs, jog nėra kliūčių, bandė daryti manevrą į pirmą juostą, nenurodė oro sąlygų. Pareiškėjas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdyje nukentėjusysis Z. G. (Z. G.) parodė, kad važiavo Dariaus ir Girėno gatve, apie 40 - 50 km/h greičiu, antra eismo juosta, kai staigiai pradėjo rikiuotis BMW automobilis. Trenkėsi į BMW automobilį, nes sustabdyti ir smūgio išvengti neturėjo galimybės, tada iš inercijos jį numetė į Peugeot automobilį. Nukentėjusiajam parodžius byloje esančias nuotraukas (18 - 20 b. l.), kuriose užfiksuotas automobilių BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio, Z. G. parodė, kad pastebėjęs BMW automobilio manevrą pasitraukė kairiau, bandė stabdyti, tačiau smūgio išvengti nepavyko. Smūgis į Peugeot automobilį buvo nevaldomas, vairo jis nesuko. Važiuodamas jis laikosi dešinės pusės taisyklės ir šiuo atveju kelio pločio atžvilgiu jo automobilis buvo arčiau dešinės kelio pusės. Įvykis įvyko apie 8 val. ryto, esant intensyviam eismui Dariaus ir Girėno gatvėje. Jokios krovininės transporto priemonės, vežančios smėlį, nepastebėjo. Važiuodamas vidurine eismo juosta, aplenkė arba susilygino, tiksliai nepamena, su trečia eismo juosta važiavusiu Peugeot automobiliu ir tuo metu priešais pastebėjo BMW automobilį, kuris staiga norėjo persirikiuoti. Prieš tai jis matė važiuojantį BMW automobilį, tačiau jis nesitikėjo, kad BMW automobilio vairuotojas darys tokį manevrą, tai buvo staigus manevras su įjungtu posūkiu. Po eismo įvykio išlipęs iš automobilio iš karto BMW automobilio vairuotojui pasakė, kad jo automobilis buvo BMW automobilio aklojoje zonoje. Policijos pareigūnams, fiksavusiems įvykio aplinkybes, jokių priekaištų dėl jų darbo neturi. Jo automobiliui padaryti apgadinimai buvo sutvarkyti, tuo pasirūpino draudimo bendrovė. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdyje nukentėjusysis I. J. (I. J.) parodė, kad eismo įvykio dieną, apie 8 val. ryto, esant intensyviam eismui, vyko į darbą. Dėl eismo intensyvumo jo automobilio greitis buvo apie 40 - 45 km/h. Pajuto smūgį į dešinės pusės priekines dureles. Nematė BMW automobilio smūgio į Mercedes automobilį. Eismo įvykio metu jo automobilis buvo nublokštas į kairę pusę, stovėjo per dvigubą ištisinę juostą, tačiau nebuvo tiek išsikišęs į priešingą eismo juostą, kad toje eismo juostoje būtų sutrikęs eismas. Pajutęs smūgį jis pradėjo stabdyti, nuo inercijos automobilis pajudėjo į kairę. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdyje liudytoja T. N. parodė, kad ji sėdėjo BMW automobilio gale, už vairuotojo keleivio sėdynės, pajuto smūgį į šoną, iš kairės pusės, po to buvo ir antras smūgis. Važiuojant matė sunkvežimį, kuris sudarė kliūtį, bet nestebėjo nei eismo, nei vairuotojo veiksmų, pati nevairuoja, sėdėjo gale, todėl nelabai gali ką daugiau paaiškinti. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdyje liudytoja A. P. parodė, kad 2018 m. kovo 28 d., važiavo Kirtimų gatve, vairavo jos sūnus D. P., koks buvo greitis, nežino, tačiau važiavo lėtai. Buvo automobilių grūstis. Ji sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, jie važiavo pirma eismo juosta. Sūnus norėjo aplenkti sunkvežimį, įsitikinęs, kad juosta tuščia, aplenkė sunkvežimį ir važiavo antra eismo juosta, laikėsi dešinės pusės, link Eišiškių plento. Ji matė, kaip persirikiuodamas sūnus žiūrėjo ir į veidrodį, ir pasuko galvą, ir įsitikinęs, kad nėra kliūties rikiavosi. Pajuto vieną smūgį, po to iš karto antrą smūgį. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdyje liudytoja policijos patrulė J. V. parodė, kad D. P. ir eismo įvykį atsimena, Dariaus ir Girėno gatve, link Eišiškių plento, važiuojantis BMW markės automobilis, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos nepraleido tiesiai, antra eismo juosta, važiuojančio automobilio Mercedes, kurio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo su BMW, keitė važiavimo kryptį ir susidūrė su trečia eismo juosta važiavusiu Peugeot. Atvažiavusi į eismo įvykio vietą, išklausė eismo įvykio dalyvių, jie pateikė raštiškus paaiškinimus, vairuotojams buvo duoti paaiškinimų blankai. Vairuotojai, sėdėdami savuose automobiliuose, rašė paaiškinimus. Įvykio versijos yra užfiksuotos vairuotojų paaiškinimuose. Kiek tiksliai davė blankų ir ar kas keitė savo paaiškinimus, nepamena. Jeigu paaiškinimas būna neišsamus, tenka prašyti, kad asmuo paaiškinimą perrašytų. Su kolega D. A. rulete išmatavo atstumus, kolega nubraižė eismo įvykio schemą pagal vietoje rastus automobilius. Jie negali fiksuoti, kiek automobilis pajudėjo po susidūrimo, todėl schema braižoma pagal vietoje randamus stovinčius automobilius. Kol kolega braižė schemą, ji pildė eismo įvykio registrą. Eismo įvykio vietoje ji fotografavo telefonu, nuotraukos įkeltos į Eismo įvykių registrą. Buvo užfiksuoti visi trys automobiliai vienoje vietoje. Ar kairysis Peugeot automobilio ratas buvo užvažiavęs ant dvigubos juostos, atsakyti negali, kiek pamena, automobilis nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, nestatė ženklų, įspėjančių apie kliūtį eismo juostoje. Įvykis buvo įformintas, kaltininkui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pagal automobilių išsidėstymą, automobiliams padarytus apgadinamus buvo nustatytas kaltininkas, pats BMW vairuotojas sakė, kad rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą. Darant matavimus BMW vairuotojas blaškėsi, kalbėjo telefonu, jis net nematė, kaip buvo matuojama. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas D. A. parodė, kad nagrinėjamą įvykį truputį pamena: buvo gautas iškvietimas į įvykio vietą – Dariaus ir Girėno gatvėje, kur susidūrė trys automobiliai ir vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Į įvykio vietą jis vyko kartu su kolege J. V., ten atliko visus būtinus veiksmus: apklausė liudytojus, nubraižė eismo įvykio schemą, atliko matavimus, įformino įvykį. Schemą braižė ir pildė jis, matavimus rulete atliko kartu su kolege. Nebuvo tokio vairuotojo, kuris būtų patyręs didelį šoką ir su juo nebūtų buvę įmanoma susikalbėti. Remiantis liudytojų parodymais, automobilių išsidėstymu, automobiliams padarytus apgadinimus, kurie buvo nelabai stiprūs, buvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas – BMW automobilio vairuotojas. Kadangi dirba daug metų, tai pagal apgadinimų pobūdį gali nuspėti, ar automobilių greitis buvo didelis, esant dideliam automobilių greičiui apgadinimai būna daug stipresni. Šiuo atveju buvo šoninis smūgis, BMW žibintai nesudaužyti, kampas yra sveikas, trenktasi į šoną, automobilių apgadinimai buvo užfiksuoti ir suvesti į registrą. Tarnybinį pranešimą rašo vienas pareigūnas. Vairuotojai pirminius paaiškinimus duoda žodžiu, kurie įforminami pareigūno tarnybiniame pranešime. Vėliau eismo įvykio dalyviai paaiškinimą rašo raštu. Rašant paaiškinimą buvo pateikti blankai. Šiuo atveju paaiškinimai keisti nebuvo, gal prašyta patikslinti, nes tokioje situacijoje žmonės ne viską tiksliai nurodo. Jo manymu, BMW vairuotojas rikiuodamasis nematė Mercedes automobilio, kuris buvo aklojoje zonoje, ir BMW automobilio vairuotojas nesiėmė papildomų priemonių įsitikinti, kad persirikiuoti yra saugu. Eismo įvykio schemoje nefiksuojama, kiek transporto priemonės pavažiavo po susidūrimo, kadangi nėra tikslios smūgio vietos. Techninius automobilių duomenis nustatinėja tik tada, kai įvyksta įskaitinė avarija, kada nukenčia žmogus. O esant paprastam įvykiui to daryti neprivalu. Papildomuose duomenyse pažymimi sugadinimai. Jeigu nėra pažymėta, kad yra šukių, vadinasi, jų nebuvo arba jos buvo sunaikintos. Tiksliai nepamena, ar automobiliuose buvo keleivių. J. P. automobilis būtų užvažiavęs ant dvigubos ištisinės juostos, eismo įvykio schemoje būtų pažymėtas dar arčiau. Atliekami trys matavimai: automobilio galinė ir priekinė dalys, du šoniniai matavimai, jei išmatuojami trys taškai, ketvirto taško matuoti nereikia. Peugeot automobilis buvo kirtęs juostą, bet nebuvo tiek išsikišęs į kitą eismo juostą, kad trukdytų kitų automobilių eismą. Schema nėra tokia detali, mastelio nesilaikoma, mastelis yra 1 langelis - 1 metras. Braižant tikslūs matavimai nėra išgaunami, tačiau pagal esamus matavimus viską galima atkurti. Su eismo įvykio schema buvo duota susipažinti visiems vairuotojams, pastabų nebuvo, jeigu būtų buvę trūkumų, jie būtų buvę ištaisyti. Jeigu vairuotojas su kažkuo nesutinka, schemos nepasirašo. BMW automobilio vairuotojas pasirašė, kad nesutinka, jog yra kaltas, o ne su schema. Šiuo atveju nebuvo matyti, kad gatvė yra filmuojama, nors šios aplinkybės yra visada tiriamos, aiškinamasi, ar eismo įvykis buvo nufilmuotas ir tai pažymima tarnybiniame pranešime, jeigu nenurodyta, kad filmuota, vadinasi, filmuota nebuvo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje surinkti kiti duomenys:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio D. A. 2019 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. kovo 28 d., apie 8.15 val., gautas pranešimas apie Dariaus ir Girėno gatvėje įvykusį eismo įvykį, kurio metu susidūrė automobiliai BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje automobilio BMW vairuotojas D. P. paaiškino, kad važiavo Dariaus ir Girėno gatve, link oro uosto, pirma eismo juosta. Pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą ir užbaigęs manevrą pajuto smūgį į automobilio galą, kairę pusę. M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas Z. G. paaiškino, kad važiavo Dariaus ir Girėno gatve, link oro uosto, antra eismo juosta, kai netikėtai gretima (pirma) eismo juosta važiavęs BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą. Siekdamas išvengti susidūrimo Z. G. bandė sukti kairiau, tačiau vis vien kliudė BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį ir greta (trečia) eismo juosta važiavusį Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį. Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas I. J., paaiškino, kad važiavo Dariaus ir Girėno gatve, link oro uosto, trečia eismo juosta ir staiga pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės priekinę dalį. Sustojęs pamatė, kad eismo įvykyje dalyvavo trys transporto priemonės. Jį kliudė automobilis M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (8 b. l.).

BIRT atskaitų žiūryklėje (ROIK 0119000149565) nurodyta, kad 2019 m. kovo 28 d., 08.19 val., gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį: važiuojant link oro uosto, nepravažiavus Neste degalinės, gatvėje susidūrė automobiliai BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (9 b. l.).

2019 m. kovo 28 d. eismo įvykio schemoje pažymėtas transporto priemonių BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas po eismo įvykio. Eismo įvykio vietos schemoje pateikti tarp stovinčių automobilių esančių tarpų matmenys; eismo juostų matmenys. Po eismo įvykio vietos schema pasirašė D. P., Z. G. bei I. J.. Pastabų nepareikšta (10 b. l.).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, nurodyti transporto priemonėms padaryti apgadinimai: automobiliui BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės ratas, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės slenkstis. Automobiliui M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinti priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas. Automobiliui Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinti dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės sparnas (11 b. l.).

Automobiliams BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) bei M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai užfiksuoti ir byloje pateiktose fotonuotraukose. Fotonuotraukoje, kurioje užfiksuoti visi trys iš priekio stovintys automobiliai matyti automobiliui M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai: išmuštas kairės pusės priekinis žibintas. Kitoje fotonuotraukoje matomas apgadintas automobilio M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis. Taip pat fotonuotraukose užfiksuoti automobiliui BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai: apgadintas galinis kairės pusės sparnas bei galinės kairės pusės durys (35-41 b. l.).

D. P. 2019 m. kovo 28 d. paaiškinime nurodė, kad jis vairavo automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) V. D. ir Girėno gatve link oro uosto, pirma eismo juosta. Įjungęs kairės pusės posūkį, persirikiavo į antrą eismo juostą. Įsitikinęs, kad antroje eismo juostoje nebuvo kliūčių užbaigė manevrą ir pajuto smūgį į kairįjį automobilio šoną (15 b. l.).

D. P. 2019 m. balandžio 1 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d., apie 9.30 val., vairavo automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Dariaus ir Girėno gatve, link Eišiškių plento, pirma eismo juosta. Įsitikinęs, kad antrojoje eismo juostoje nieko nėra, įjungęs posūkio signalą, įvažiavo į antrą eismo juostą. Pravažiavus gan ilgą atkarpą, jam reikėjo persirikiuoti atgal į pirmą juostą, kadangi jam reikėjo važiuoti į Eišiškių plentą. Žiūrėdamas į dešinės pusės veidrodėlį, turėjo įsitikinti, ar jam nėra kliūties iš dešinės. Kol bandė įsitikinti, ar jam nėra kliūties iš dešinės ir tai, kad juosta, vedanti link Eišiškių plento yra laisva, pajuto stiprų smūgį į vairuotojo pusės sparną. Išlipęs iš mašinos automobilio M. B. vairuotojas teigė, kad jis (D. P.) yra kaltas, buvo iškviesti policijos pareigūnai (12 b. l.).

2019 m. kovo 28 d. paaiškinime I. J. nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d., apie 8.25 val., vairavo automobilį Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo trečia eismo juosta Dariaus ir Girėno gatve, link oro uosto. Buvo giedra, važiuojamoji dalis sausa. Greitis – apie 45 km/h. P. D. ir Girėno bei Baliaus Karvelio gatvių sankryžos pajuto smūgį į dešinės pusės priekines dureles. Nuo smūgio jo automobilį numetė į kairę pusę, maždaug apie 70 cm. Po smūgio jis sustojo, įjungė avarinį signalą (13 b. l.).

2019 m. kovo 28 d. paaiškinime Z. G. nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d., apie 8.20 val., važiavo Dariaus ir Girėno gatve link oro uosto, antra eismo juosta. Privažiavus sankryža su Balio Karvelio gatve, BMW markės automobilis važiavęs pirma eismo juosta, rikiuodamasis į antrą eismo juostą kliudė jo automobilį. Bandydamas išvengti susidūrimo jis kliudė trečia eismo juosta važiavusį automobilį Peugeot. Kelio danga buvo pusiau šlapia. Jo automobilio greitis buvo iki 50 km/h (14 b. l.).

Byloje pateiktos po eismo įvykio išsidėsčiusių automobilių fotonuotraukos. Nuotraukose matomas automobilis BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis antrojoje eismo juostoje, šalia jo tarp antros ir trečios eismo juostų stovi automobilis M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), trečiojoje eismo juostoje, nežymiai priekine dalimi išlindęs į priešingą eismo juostą, stovi automobilis Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (18 - 20 b. l.).

Skundas netenkintinas.

Skundžiamu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7719-2019 (ROIK 19099174245) D. P. pripažintas pažeidęs KET 9, 126 punktų reikalavimus ir savo veiksmais padaręs nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta straipsnio sankcijoje nustatyta nuobauda – 75 eurų bauda.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl eismo įvykio mechanizmo: pareiškėjas D. P. neigia, jog jis rikiuodamasis iš pirmosios eismo juostos į antrąją neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido antrąja eismo juosta tiesiai važiuojančio automobilio M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to su juo susidūrė. Teismo posėdyje pareiškėjas D. P. pateikė tokį eismo įvykio mechanizmą: M. B. bandė apvažiuoti Peugeot automobilį, važiavusį trečia eismo juosta, ir nepastebėjęs jo (pareiškėjo) automobilio trenkėsi į jį. Tokia D. P. iškelta eismo įvykio versija vertintina kritiškai, kaip prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams.

Tyrimo metu bei skundą nagrinėjant teisme nukentėjusysis Z. G. tvirtino, jog ryte, apie 8 val., esant intensyviam eismui, važiavo Dariaus ir Girėno gatve, antrąja eismo juosta, staigiai iš pirmosios į antrąją eismo juostą pradėjo rikiuotis automobilio BMW vairuotojas, dėl ko jis (Z. G.), negalėdamas suvaldyti savo automobilio, trenkėsi į trečiąja eismo juosta važiavusį automobilį Peugeot. Automobilio Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. J., kurio automobilis buvo apgadintas šio eismo įvykio metu, apklausiamas teisme teigė, kad ryte, esant intensyviam eismui, važiuojant Dariaus ir Girėno gatve pajuto smūgį į dešinės pusės priekines dureles. Eismo įvykio metu jo automobilis buvo nublokštas į kairę pusę ir sustojo per dvigubą ištisinę juostą. Nukentėjusiųjų Z. G. bei I. J. paaiškinimai apie įvykusį eismo įvykį iš esmės nesikeitė viso proceso metu. Nagrinėjamu atveju labai svarbūs nukentėjusiojo Z. G. parodymai, kuris viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jam važiuojant antrąja eismo juosta BMW automobilio vairuotojas atliko staigų manevrą, neįsitikinęs, kad rikiuotis yra saugu. Nukentėjusiojo vertinimu, jo vairuojamas automobilis buvo aklojoje zonoje, dėl ko BMW vairuotojas jo nepastebėjo ir tai buvo eismo įvykio kilimo priežastis. Iš esmės analogiškai, kaip ir nukentėjusysis Z. G., eismo įvykio mechanizmą aiškino ir teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. A., kuris atvyko į eismo įvykio vietą ir nustatinėjo jo aplinkybes. Liudytojas patvirtino, kad eismo įvykio vietoje buvo atlikti visus būtinus veiksmus (apklausė liudytojus, atliko matavimus, nubraižė eismo įvykio schemą). Įvertinus automobiliams padarytus apgadinimus, nustatytas eismo įvykio kaltininkas – BMW automobilio vairuotojas, kuris rikiuodamasis nematė gretima eismo juosta važiavusio Mercedes automobilio, buvusio aklojoje zonoje, nesiėmė papildomų priemonių įsitikinti, kad persirikiuoti yra saugu, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Tiek Z. G., tiek I. J. bei pats D. P. patvirtino, kad eismo įvykis įvyko ryte, esant intensyviam eismui, transporto priemonių spūsčiai; visų trijų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių greitis, vertinant eismo įvykio vietą (intensyvi, į oro uostą vedanti Dariaus ir Girėno gatvė), laiką (darbo dienos 8 val. ryto), negalėjo būti didelis, kas paneigia P. P. skunde iškeltą versiją apie greitai važiavusį Mercedes automobilį. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnas D. A. būtų suinteresuotas bylos baigtimi, taip pat nenustatyta, jog šis liudytojas ar nukentėjusieji būtų priešiškai nusiteikę prieš D. P. ir susitarę aiškinti įvykio aplinkybes iškreiptai ir melagingai, duodami paaiškinimus teisme Z. G., I. J. bei D. A. buvo įspėti už melagingų parodymų davimą, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Nustatinėjant eismo įvykio kaltininką svarbu įvertinti ir eismo įvykio metu automobiliams padarytus apgadinamus. Byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti po eismo įvykio stovintys trys automobiliai: BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi antrojoje eismo juostoje, šalia jo, tarp antrosios ir trečiosios eismo juostų, stovi automobilis M. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), trečiojoje eismo juostoje, nežymiai, priekine dalimi, išlindęs į priešingą eismo juostą, stovi automobilis Peugeot, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuotraukose matomas apgadintas automobilio BMW galinis kairės pusės sparnas, durelės bei bamperis. Ant durelių matomi slystamojo pobūdžio įbrėžimai. Automobiliui Mercedes apgadintas priekinis kairės pusės posūkio žibintas, kairės pusės sparnas. Fotonuotraukose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai bei kiti apgadinimai, nustatyti tiriant eismo įvykį, išsamiai aprašyti ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį. Nėra fiksuota, kad būtų apgadinta BMW automobilio galinė dalis ar Mercedes automobilio priekis. Automobiliams padarytų apgadinamų pobūdis patvirtina, jog smūgis buvo šoninis. Be to, teisme apklausta liudytoja T. N., BMW automobilio keleivė, sėdėjusi gale už vairuotojo, taip pat patvirtino, jog pirmą smūgį ji pajuto į šoną iš kairės pusės. Pažymėtina, jog iš karto po eismo įvykio 2019 m. kovo 28 d., rašydamas paaiškinimą D. P., nurodė, jog pirmą smūgį jis pajuto į kairįjį automobilio šoną. Tai, jog eismo įvykio metu pirmas smūgis buvo į jo automobilio galinę kairę pusę, D. P. nurodė ir iš karto po eismo įvykio į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. 2019 m. balandžio 1 d. pateiktame paaiškinime D. P. iš esmės laikėsi tos pačios pozicijos, nurodydamas, jog pirmas smūgis buvo į jo automobilio galinį sparną ir tik ginčijant Institucijos priimtą nutarimą D. P. iškėlė versiją, kad pirmas smūgis buvo į galinę jo automobilio dalį. Teismo vertinimu, eismo įvykio metu automobiliams užfiksuoti padaryti apgadinamai paneigia D. P. iškeltą versiją apie tai, jog pirmas smūgis buvo į jo automobilio galinę dalį. Svarbu tai, kad iš paties D. P. bei Z. G. pateiktų paaiškinimų seka, kad eismo įvykis įvyko D. P. vairuojamu automobiliu persirikiuojant iš pirmosios eismo juostos į antrąją. Nagrinėjamu atveju aiškinant įvykio aplinkybes skiriasi tik paties manevro baigtumo momentas, kadangi D. P. aiškina, kad įvykis įvyko iš karto jam baigus persirikiuoti, Z. G. teigimu, eismo įvykis įvyko BMW automobilio vairuotojui staiga persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą. BMW ir Mercedes automobilių apgadinamų lokacija paneigia D. P. teiginius, kad smūgis buvo jam jau baigus persirikiuoti iš pirmosios eismo juostos į antrą, esant tokiai versijai, BMW ir Mercedes automobilių turėjo būti apgadintos ne šoninės pusės, o priekis (Mercedes) ir galas (BMW). 

Teismas nevertina teisme apklaustos liudytojas A. P. parodymų, kadangi jie nenuoseklūs ir prieštaringi - ši liudytoja, aiškindama įvykio aplinkybes, iš pradžių tvirtino mačiusi, jog rikiuodamasis jos sūnus žiūrėjo ir į veidrodį, ir pasuko galvą, po to atsakinėdama į teismo klausimus, liudytoja teigė nemačiusi, jog prieš persirikiuodamas sūnus būtų atsisukęs, jokių kitų reikšmingų eismo įvykio aplinkybių, dėl kurių iš esmės keistųsi byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, liudytoja taip pat nenurodė.

D. P. teiginiai, kad jis rašydamas paaiškinimą dėl įvykusio eismo įvykio rašė neturėdamas jokio pavyzdžio, neturėjo ir neturi jokios reikšmės nustatinėjant įvykio aplinkybes. Įvertinę tai, kad iš karto po eismo įvykio parašytas D. P. paaiškinimas buvo pakankami informatyvus, policijos pareigūnai visiškai pagrįstai šį paaiškinimą priėmė. Pastebėtina ir tai, kad 2019 m. balandžio 1 d. teigdamas kitą paaiškinimą D. P. jokių prieštaringų aplinkybių, nei nurodytos pirmame paaiškinime, nepateikė. Asmuo tik detaliau aprašė įvykusio eismo įvykio aplinkybes.

Teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus D. P. teiginius apie tai, jog policijos pareigūnų atlikti matavimai nėra tikslūs. Teisme apklausti policijos pareigūnai J. V. ir D. A. parodė, kad eismo įvykio vietoje matavimus atliko rulete, paaiškino, kaip buvo matuojama, kad buvo fiksuoti trys objektų atskaitos taškai. Matavimai yra aiškiai pažymėti eismo įvykio schemoje, kurią pasirašė visi eismo įvykio dalyviai, nei vienas jų jokių pastabų nepareiškė. Šiuo atveju asmuo, kuriam abejonių kelia pareigūnų atlikti veiksmai, turėjo iš karto reaguoti, teikti pastabas arba nepasirašinėti po eismo įvykio schema. Vien samprotavimais pagrįstos abejonės negali būti pagrindas pareigūnų veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius nustatytą tvarką, o atliktus matavimus laikyti neatitinkančius tikrovės.

ANK 317 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vairuotojams bauda nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų, kas reiškia, kad D. P. buvo paskirtas nuobaudos vidurkis. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, D. P. asmenybę, į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad D. P. nuobauda buvo paskirta tiksliai laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, šioje administracinio nusižengimo byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai ir teisingai vertino nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas D. P. kaltei dėl kilusio eismo įvykio konstatuoti, individualizavo D. P. atsakomybei reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingą nuobaudą, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 11 d., nutarimo Nr. 10-ANR_N-7719-2019 (ROIK 19099174245) nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio nuostatomis,

n u t a r i a:

Netenkinti D. P. (D. P.) skundo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 11 d., nutarimą Nr. 10-ANR_N-7719-2019 (ROIK 19099174245) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

T. V. Šelmienė