Byla Nr. 1S-45/2011

                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos

2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė,

Sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui   Tomui Čepelioniui, 

gynėjai advokatei Birutei Paukštienei,

kaltinamajam G. G.,   

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo G. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. G. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. vasario 2 d.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

 

n u s t a t ė:

 

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. G. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o būtent:

jis kaltinamas tuo, kad 2010 m. balandžio 27 d., apie 22.10 val., būdamas neblaivus, kieme prie namo, (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu, tyčia dūrė vieną kartą peiliu R. P. į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę-kiauryminę kairės pusės krūtinės ląstos žaizdą su širdies kiauriniu sužalojimu ir pjautinę paviršinę smakro vidurinės dalies žaizdą, dėl ko R. P. nuo ūmaus nukraujavimo, durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdies kiauriniu sužalojimu, mirė, ir taip nužudė žmogų.

Kaltinamasis G. G. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010-04-30, jam Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-05-02 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas  vėliau buvo tęsiamas.

2010-10-25 G. G. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas 2011-02-01 nutartimi kaltinamajam G. G. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog G. G. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Be to, jis anksčiau teistas 7 kartus, iki suėmimo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, daug kartų baustas administracine tvarka. Todėl teismas padarė išvadą, kad G. G., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

 

Kaltinamasis G. G. skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir iš naujo patikrinti, ar byloje surinkti įrodymai įrodo jo kaltę, ir ar jie teisingai įvertinti.

Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, suimtasis teigia, jog teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, o tai pažeidžia jo teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 senato nutarime Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nurodyta, kad teismai privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatas, nustatančias, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Suimtojo manymu, šiuo metu byloje jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nėra.

 

            Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suimtas kaltinamasis G. G. ir jo gynėja prašė kaltinamojo skundą patenkinti, prokuroras siūlė šį skundą atmesti.

 

            Suimto kaltinamojo  G. G. skundas atmestinas.

 

            Apeliacinio teismo nuomone, suimtam kaltinamajam G. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai ir nepažeidžiant tai reguliuojančių BPK reikalavimų. Kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties išvadų. Jos paremtos bylos duomenimis. Bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra: 2010-04-27 įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada dėl R. P. mirties priežasties, liudytojų E. R., L. Ž., L. K., D. Č., J. G., V. L. parodymai, A. P. parodymai ir parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, daiktų, dokumentų paėmimo protokolai, asmens parodymo atpažinti protokolo duomenys ir kita byloje surinkta medžiaga.

            Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. G. suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas) bei šių pagrindų buvimą motyvavo.

            G. G. kaltinamas labai sunkaus ir pavojingo visuomenei nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Suimtasis G. G. anksčiau yra ne kartą teistas, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Ši aplinkybė apygardos teismui taip pat pagrįstai leido manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl teismas teisingai kaltinamajam nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

            BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu yra duomenų, kad asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius, sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintus apysunkius nusikaltimus ir yra pagrindas manyti, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad G. G. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu, anksčiau buvo teistas 7 kartus, yra baustas administracine tvarka, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Paminėtos aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus.

            Apeliacinio teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad apygardos teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą nustatė pagrįstai.

            Apygardos teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir nustatęs anksčiau aptartus suėmimo pagrindus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia apygardos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta motyvuota išvada, todėl konstatuoja, kad kaltinamajam G. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.

Suimtasis teismo nustatytų suėmimo pagrindų neskundžia, tačiau skunde nurodo, jog jis nusikaltimo nepadarė, yra suimtas ir suėmimo terminas pratęstas nepagrįstai dėl to, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia suimtojo dėmesį į tai, kad nagrinėjant skundus dėl nutarties pratęsti suėmimo terminus pagrįstumo ir teisėtumo, surinkti įrodymai neanalizuojami ir asmens kaltės klausimas nesvarstomas, nes jis gali būti išspręstas tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą.

            Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamajam G. G. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Teismas nenustatė BPK, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos bei Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, reikalavimų pažeidimų. Tenkinti suimto kaltinamojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama apygardos teismo nutartis nenaikintina.

 

            Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

            Suimto kaltinamojo G. G. skundą atmesti.

            Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                                                                                      Elena Vainienė