Civilinė byla Nr. e2A-991-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00049-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.1.3.; 3.5.20.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nortomas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pradėtoje pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovams A. C., G. C., P. N., antstolei B. T. dėl nuosavybės teisės į statinį pripažinimo ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – valstybės įmonė Registrų centras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Nortomas“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu antstolės B. T. 2015 m. lapkričio 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-15038952 (toliau ir - Aktas) dalyje dėl pastato – veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo; 2) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į žuvų auginimo fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus inžinierinius tinklus – kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Nortomas“ bankroto bylą. Bankroto administratorė susipažinusi su įmonės dokumentais nustatė, kad UAB „Vyttra“ ir ieškovė, siekdamos įgyvendinti žuvininkystės projektą, sudarė su P. N. pirmiau nurodytų pastatų (veršidės ir daržinės) nuomos ir subnuomos sutartis. Šalis siejančių susitarimų pagrindu ieškovei buvo išduotas leidimas atlikti P. N. priklausančių statinių rekonstrukciją.
3. Ieškovė taip pat teigia, kad įgyvendinant žuvininkystės projektą, ji 2013 m. gegužės 24 d. sudarė su rangovu SIA „Remuro“ Rangos sutartį Nr. 2013/05/24, kurios pagrindu rangovas atliko rekonstravimo darbus ir pastatė žuvų auginimo fermą, nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus bei kitus inžinierinius tinklus – kiemo aikštelę. Baigiamuoju atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu 2015 m. balandžio 29 d. ieškovė priėmė pirmos žuvų auginimo fermos statybos darbus; 2015 m. rugsėjo 21 d. pradėti antros bei trečios žuvų auginimo fermos statybos darbai, kurie buvo užbaigti 2016 m. balandžio mėnesį. 2015 m. gegužės 18 d. buvo atlikti pirmosios žuvų auginimo fermos kadastriniai matavimai, o 2015 m. birželio 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir - Inspekcija) išdavė ieškovės vardu pažymą Nr. PASS-30-150616-00295 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų.
4. Ieškovė paaiškino, kad UAB „Vyttra“, ieškovė ir P. N. 2013 m. lapkričio 11 d. sudarė trišalį susitarimą Nr. 82, kuriuo šalys sutarė, kad atsižvelgiant į tai, jog rekonstrukcijos projektą (esamų statinių (veršides, daržinės) nugriovimą ir naujų trijų žuvų auginimo fermų statybą) įgyvendins ieškovė savo lėšomis, nuosavybės teisė į rekonstruotus statinius – žuvų auginimo fermas, atiteks ieškovei. Todėl baigus rekonstrukcijos darbus ieškovė 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ prašydama įregistruoti Nekilnojamojo turto registre UAB „Nortomas“ vardu žuvų auginimo fermą bei daiktines teises į ją. Tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Ieškovei buvo nurodyta, kad, VĮ „Registrų centras“ nuomone, žuvų auginimo ferma nuosavybės teise priklauso A. C.
5. Ieškovė nurodo, kad jai tapo žinoma, jog vykdydama išieškojimą iš atsakovo P. N., antstolė B. T. 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu pardavė, o atsakovas A. C. (būdamas santuokoje su G. C.) nuosavybės teise įgijo 0,8045 ha žemės sklypą kartu su pastatais – veršide ir daržine.
6. Ieškovės nuomone, atsakovai Algirdas bei G. C. ginčijamu Aktu negalėjo įgyti nuosavybės teisės į pastatus veršidę bei daržinę, kadangi šie pastatai Akto sudarymo metu neegzistavo (jie jau buvo nugriauti), jų vietoje buvo pastatyta žuvų auginimo ferma, kuri priklauso ieškovei. Ieškovė teigia, kad atsakovės antstolės B. T. į bylą pateikto 2015 m. liepos 29 d. Ekspertizės akto Nr. E15/036GT, 2.4 punktu „Ekspertizės objekto detalus aprašymas“ konstatuota, kad pastatai – veršidė bei daržinė – rekonstruoti į neįregistruotą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iš nuotraukų, pridėtų prie šio Ekspertizės akto, matyti, kad nekilnojamojo turto – veršides ir daržinės – jau nėra.
7. Ieškovės teigimu, CPK įtvirtintos normos įpareigoja išieškojimą vykdantį antstolį dar iki skolininkui priklausiančio nekilnojamojo turto realizavimo pradžios įsitikinti, ar šis turtas realiai egzistuoja, ir parduoti tik skolininkui, šiuo atveju atsakovui P. N., priklausantį turtą. Iš 2015 m. liepos 29 d. Ekspertizės akto Nr. E15/036GT antstolei B. T. buvo žinoma, jog pastatų (veršidės bei daržinės) nėra, ji žinojo, kad šie statiniai nugriauti, taip pat žinojo, kad atsakovas P. N. neteko nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą, tačiau vis tiek šį nekilnojamąjį turtą realizavo.
8. Ieškovės manymu, Akto dalis dėl veršidės bei daržinės pardavimo yra niekinė ir negaliojanti, nes sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalis), be to, Aktas prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir CK normoms, reglamentuojančioms nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis, 6.396 straipsnis, CPK 690 straipsnis).
9. Atsakovai A. C. ir G. C. su ieškiniu nesutiko, prašė ji atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras procesiniuose dokumentuose nurodė neturintis suinteresuotumo bylos baigtimi ir prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Teismas atmesdamas reikalavimus pripažinti 2015 m. lapkričio 11 d. Turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą niekiniu ir negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu nurodė, kad atsakovai A. C. ir G. C. įrodė, kad Aktas buvo realiai įvykdytas, juo buvo įgyvendintas atsakovų siekiamas sukurti teisinis veiksmas – įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčijamas Aktas atitinka įstatymu jam keliamus reikalavimus (CPK 690 straipsnis) bei neprieštarauja teisės normoms, nustatančioms nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties formos (CK 6.393 straipsnio 4 dalis) ir turinio reikalavimus (6.396 straipsnis), atmetė ir ieškinio reikalavimą pripažinti Aktą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš į bylą pateiktų įrodymų yra pagrindas spręsti apie tai, kad iki 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovė buvo statinių – veršidės ir daržinės, rekonstrukcijos investuotoja, tačiau 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovė investuotojo teises ir pareigas perleido atsakovams. Atsakovai A. C. ir G. C. pateikė į bylą 2016 m. gruodžio 4 d. patvirtinimo aktą, kuriuo ieškovė patvirtina, kad ji iš A. C. gavo 140 000 Eur, kaip kompensaciją už ieškovės patirtas išlaidas, atliekant rekonstrukcijos darbus išsinuomotuose statiniuose, priklausančiuose A. C..
15. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2017 m. sausio 31 d. pateikė viešajam registrui prašymą išregistruoti juridinį faktą dėl Žemės sklypo ir jame esančių pastatų subnuomos sutarties Nr. PER-NOR13/11/04 nutraukimo. Šį prašymą tenkinus, žemės sklypui ir statiniams 2017 m. vasario 6 d. buvo išregistruotas juridinis faktas apie sudarytą subnuomos sutartį. Šio įrodymo pagrindu teismas konstatavo, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies prasme ieškovė nuo 2017 m. vasario 6 d. neteko statytojo statuso, nes neteko daiktinių teisių į žemės sklypą. Apibendrindamas pateiktus įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog įgijo nuosavybės teisę į naujai pagamintą daiktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovė BUAB „Nortomas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl reikalavimo Aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu CK 1.86 straipsnyje nurodytu pagrindu, jį atmetė ne ištyręs ir įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias, kad statiniai – daržinė ir veršidė, Akto sudarymo metu jau buvo nugriauta ir jie fiziškai neegzistavo ir negalėjo būti perduoti atsakovams, o kitų, su ieškinio reikalavimais nesusijusių aplinkybių pagrindu. Todėl laikytina, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų, kas sudaro savarankišką pagrindą sprendimą panaikinti.
17.2. Teismas taip pat neįvertino ieškinio reikalavimo, pripažinti ginčijamą Aktą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Apeliantės manymu, antstolė, žinodama, kad Aktu perduoti statiniai realiai neegzistuoja, turėjo nustatyti, kam priklauso nuosavybės teisė į vietoj jų esančią žuvų auginimo fermą. Kadangi tai nebuvo atlikta, Aktas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti pripažintas negaliojančiu.
17.3. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teises į žuvų auginimo fermą, nepasisakė dėl ieškovės ir buvusio pastatų savininko susitarimo esmės, tai, apeliantės manymu, sąlygojo klaidingas teismo išvadas sprendžiamu klausimu.
17.4. Tai, kad teismas skundžiamu sprendimu nepasisakė dėl esminių byloje keliamų klausimų, neanalizavo ir nevertino bylai reikšmingų įrodymų ir faktinių aplinkybių, leidžia teigti, kad sprendimą priėmė šališkas teismas.
18. Atsakovai A. C. ir G. C. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Byloje nustatyta, kad ginčijamas Aktas buvo įvykdytas, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė nenuginčijo atsakovų pateiktų įrodymų, neįrodė Akto tariamumo, dėl ko ieškinio reikalavimas Aktą pripažinti negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu netenkintas pagrįstai.
19.2. Ieškovė Akto prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms iš esmės grindžia aplinkybe, kad atsakovams buvo parduotas neegzistuojantis turtas. Atsakovai pažymi, kad Aktu buvo įformintas rekonstruojamų statinių (daržinės ir veršidės), kaip jie Akto sudarymo metu buvo nurodyti viešajame registre, pardavimas, todėl atsakovams negali kilti neigiamos pasekmės už tai, kad toks statinių statusas buvo nurodytas viešajame registre.
19.3. Ieškovė neįrodė nei sutartinio, nei įstatyminio nuosavybės teisės į žuvų auginimo fermą atsiradimo pagrindo, todėl teismas pagrįstai netenkino ir šio ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo.
19.4. Tai, kad teismas bylą išsprendė nepalankiai ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumą.
20. Atsakovė antstolė B. T. atsiliepime prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolei surašant Aktą, vykdymo procese parduotas turtas nuosavybės teise priklausė skolininkui P. N. ir buvo įregistruotas kaip veršidė ir daržinė, todėl ieškiniu nurodomi Akto negaliojimo pagrindai neegzistuoja.
21.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė neturi nuosavybės teisių į žuvų auginimo fermą. Nors ieškovė finansavo pastatų rekonstravimo darbus, tačiau atsakovai A. C. ir G. C. sumokėjo ieškovei kompensaciją už iki perdavimo atliktus darbus. Tolesni pastatų rekonstravimo darbai buvo tęsiami atsakovų, todėl nuosavybės teisė į žuvų auginimo fermą priklauso jiems.
21.3. Skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra paremti išimtinai subjektyvia ir niekuo nepagrįsta ieškovės nuomone.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
23. Remiantis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2013 m. gegužės 2 d. UAB „Vyttra“ ir atsakovas P. N. sudarė Žemės sklypo nuomos sutartį su galimybe nuomininkui ją išsipirkti už fiksuotą kainą (1 t, b. l. 9-15). Nuomos sutartimi UAB „Vyttra“ buvo išnuomotas 0,8045 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
24. 2013 m. gegužės 6 d. UAB „Vyttra“ ir atsakovas P. N. pasirašė priedą Nr. 2 prie žemės sklypo nuomos sutarties su galimybe nuomininkei ją nusipirkti už fiksuotą kainą (1 t., b. l. 16). Aptartu priedu nuomininkei (UAB „Vyttra“) be papildomo užmokesčio, išskyrus mokamą pagal 2013 m. gegužės 2 d. nuomos sutartį, buvo išnuomoti ir visi tame sklype buvę statiniai – veršidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (mėšlidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priedu Nr. 2 nuomininkei buvo suteikta teisė išnuomotus pastatus nugriauti, renovuoti bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, tokius kaip statybos, rekonstrukcijos ar kitų leidimų išėmimas savo vardu, prašymų atsakingoms institucijoms pateikimas. Nuomininkei taip pat buvo suteikta teisė pernuomoti šiuos pastatus trečiajai šaliai savo nuožiūra ir už norimą kainą (Priedo Nr. 2 1.5. punktas, 1 t., b. l. 16).
25. 2013 m. lapkričio 7 d. UAB „Vyttra“ ir ieškovė UAB „Nortomas“ sudarė žemės sklypo ir jame esančių pastatų subnuomos sutartį Nr. PER-NNOR13/11/04 (1 t. b. l. 274-277). Šia sutartimi nuomininkė UAB „Vyttra“ išnuomojo ieškovei UAB „Nortomas“ 0,045 ha ploto žemės sklypą su veršide, daržine ir kitais inžineriniais statiniais (mėšlide). Subnuomininkei sutartimi buvo suteikta teisė išnuomotus statinius rekonstruoti, statyti naujus (sutarties 1.3. punktas). Subnuomos sutarties šalys nurodė, kad žemės sklypo savininkas P. N. buvo informuotas apie sudarytą sutartį ir apie tai, kad ieškovė ketina atlikti pastatų rekonstravimo darbus (sutarties 1.5. punktas).
26. Ieškovė kartu su procesiniais dokumentais taip pat pateikė ir 2013 lapkričio 13 d. tarp ieškovės (subnuomininkės), UAB „Vyttra“ (nuomininkės) ir atsakovo P. N. (nuomotojo) sudarytą susitarimą Nr. 82 NOR-VYTTR „Dėl 2013 m. gegužės 2 d. Žemės sklypo nuomos sutarties su galimybe nuomininkei ją nusipirkti už fiksuotą kainą, pakeitimo ir dėl 2013 m. lapkričio 7 d. Žemės sklypo ir jame esančių pastatų subnuomos sutarties Nr. PR - NOR13/11/04 pakeitimo“ (toliau - susitarimas) (1 t., b. l. 278-279). Šiame susitarime įtvirtinta, kad subnuomininkė ketina vykdyti pastato – veršidės ir pastato – daržinės rekonstrukciją į tris žuvų auginimo fermas. Susitarimo šalys nustatė, kad atlikus statinių rekonstrukciją visiškai ar iš dalies (tam tikrą rekonstrukcijos etapą), subnuomininkė įgis nuosavybės teisę į atitinkamus statinius ir turės teisę savo vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę į juos (susitarimo 1 ir 2 punktai, 1 t., b. l. 278). Pažymėtina, kad visos pirmiau aptartos nuomos ir subnuomos sutartys, išskyrus 2013 m. lapkričio 11 d. susitarimą, buvo įregistruotos NTR.
27. Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/15/00695 duomenų nustatyta, kad atsakovė antstolė B. T. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-15821-910/2015, kuriuo buvo nutarta išieškoti solidariai iš P. N., L. N., T. N. bei D. N. ieškovės UAB „Nortomas“ naudai 11 874,43 Eur skolą (vykdomosios bylos 1 t., b. l. 2).
28. Antstolė B. T., vykdydama išieškojimą iš atsakovo P. N. ieškovės naudai, 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-l5038952 (ginčijamas aktas), pardavė atsakovui A. C. 0,8045 ha ploto žemės sklypą, pastatą – veršidę, pastatą – daržinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), už 72 400 Eur. Nurodyto Akto pagrindu atsakovui A. C. įregistruota nuosavybės teisė į jame nurodytą nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą, veršidę, daržinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius.
Dėl ginčo esmės ir įrodinėtinų aplinkybių
29. Pateiktu ir vėliau patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti ginčijamą 2015 m. lapkričio 11 d. Aktą negaliojančiu CK 1.86 straipsnio 1 dalies (tariamasis sandoris) ir 1.80 straipsnio 1 dalies (imperatyvioms turto pardavimą reglamentuojančioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris) pagrindu.
30. Sandorio tariamumą ir prieštaravimą imperatyvioms teisės aktų normoms ieškovė grindė aplinkybe, neva 2015 m. lapkričio 11 d. Aktu buvo parduotas neegzistuojantis bei atsakovui P. N. nepriklausantis turtas. Ieškovė įrodinėja, kad pirmiau aptartos žemės sklypo nuomos sutarties su vėlesniais papildymais, pagrindu UAB „Vyttra“ 2013 m. lapkričio 5 d. buvo išduotas statybos leidimas rekonstruoti veršidę ir daržinę į tris žuvų auginimo fermas. Vėliau, statybos leidimas buvo perrašytas ieškovei – UAB „Nortomas“. Ieškovės teigimu, jai siekiant įgyvendinti ir vystyti žuvininkystės projektą, jį sudarė rangos sutartis dėl pastatų rekonstrukcijos, priėmė ir apmokėjo atliktus darbus bei 2015 m. balandžio 29 d. baigiamuoju atliktų darbų aktu priėmė pirmos žuvų auginimo fermos statybos darbus. 2015 m. gegužės 18 d. buvo atlikti pirmosios žuvų auginimo fermos kadastriniai matavimai, o 2015 m. birželio 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovės vardu išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų.
31. Ieškovės manymu, kadangi ji subnuomos bei susitarimo pagrindu atliko nurodytų pastatų rekonstrukciją, apmokėjo rangos darbus, jos vardu buvo išduotas statybos leidimas, todėl nuosavybės teisė į žuvų auginimo fermą priklauso jai. Remiantis išdėstytu laikytina, kad ieškovė įrodinėja, jog 2015 m. lapkričio 11 d. Aktu atsakovams buvo perleistas ne P. N. priklausantis turtas – veršidė ir daržinė, o ieškovei priklausantis, naujai sukurtas nekilnojamas turtas – trys žuvų auginimo fermos.
32. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus pripažinti Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu atmetė, taip pat netenkino ir jos prašymo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į tris žuvų auginimo fermas. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad ginčijamo Akto tvirtinimo metu jame nurodytas turtas neegzistavo, o buvo rekonstruotas į žuvų auginimo fermas ir priklausė ieškovei, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
33. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymi, kad ieškovė, ginčydama Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą jo prieštaravimo imperatyviosioms normoms (CK 1.80 straipsnio) pagrindu, siekia įrodyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu sąlygą, jog varžytynėse buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas. Taigi, ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad vykdant išieškojimą iš atsakovo P. N. turto ieškovės naudai, ginčijamu aktu buvo parduotas ne atsakovui, o būtent ieškovei priklausantis turtas.
34. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka.
35. Teisinius santykius dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktas. Nurodytoje įstatymo normoje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymuose nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal nurodytų nuostatų 69 punktą, daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.
36. Iš šių teisės normų analizės matyti, kad naujos daiktinės teisės įregistravimas (įrašo apie naują daiktinės teisės turėtoją padarymas) siejamas su naujų (palyginus su aplinkybėmis, kurios buvo pagrindas padaryti jau esamą įrašą) faktinių aplinkybių atsiradimu. Taigi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis (įrašas apie buvusį daiktinės teisės turėtoją pakeistas įrašu apie naują daiktinės teisės turėtoją) tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenųapie ginčo žemės sklypo ir statinių nuosavybės teisės atsakovo P. N. vardu nenuginčijus, asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą negali būti vertinama kitaip, negu nurodyta nekilnojamojo turto registre.
37. Todėl ieškovei siekiant įrodyti reikalavimo pagrįstumą, ji, remiantis kasacinio teismo praktika, kurioje yra pasisakyta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ir kt.), su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007), turėjo įrodyti, kokiu pagrindu nuosavybės teisę į ginčo statinius ji įgijo. Taigi, šio ginčo išsprendimui teismas, vadovaujantis CPK 176–185 straipsniuose įtvirtintomis įrodinėjimo proceso taisyklėmis, turėjo įvertinti, ar ieškovė gali būti laikoma žuvų auginimo fermos savininke, kas sudarytų pagrindą nekilnojamojo turto registre esančius duomenis apie nuosavybės teisės į ginčo turtą nuginčyti.
Dėl nuosavybės teisės į žuvų auginimo fermą įgijimo sandorių ir naujo daikto sukūrimo pagrindais
38. Nuosavybės teisių įgijimo pagrindai nustatyti CK 4.47 straipsnyje. Šioje byloje aktualūs nuosavybės teisių įgijimo pagrindai yra sandoris, taip pat naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai). Nuosavybės teises nurodytais pagrindais įgijama tik jei laikomasi tam tikrų įstatyme nurodytų sąlygų. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė ir turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises įstatyme numatyta forma. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, kad jos nuosavybės teisę į žuvų auginimo fermą patvirtina subnuomos sutartys bei šalių 2013 m. lapkričio 13 d. sudarytas susitarimas dėl sutarties objekto nuosavybės teisės perleidimo ateityje.
39. Teisėjų kolegija, susipažinusi su sandoriais ir susitarimais, iš kurių ieškovė kildina savo teisę į ginčo statinius, negali daryti pagrįstos išvados, kad jie patvirtina nuosavybės teisės perleidimą ieškovei. Visų pirma, įvertinus 2013 m. lapkričio 13 d. tarp ieškovės, UAB „Vyttra“ ir atsakovo P. N. sudaryto susitarimo Nr. 82 NOR-VYTTR turinį, kuriuo nustatyta, kad atlikus statinių rekonstrukciją visiškai ar iš dalies (tam tikrą rekonstrukcijos etapą), subnuomininkė įgis nuosavybės teisę į atitinkamus statinius ir turės teisę savo vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę į juos (1 t., b. l. 278-279), laikytina, kad juo šalys tik sudarė preliminarų susitarimą, jog ieškovė už fiksuotą kainą (72 405 Eur) įsigis nuosavybės teisę į pastatus (susitarimo 3 punktas), tačiau tokio susitarimo negalima vertinti kaip nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, kurio sudarymui numatyta imperatyvi notarinė forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Atkeiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį reguliavimą preliminariosios sutarties pažeidimo atveju šalis negali reikalauti jos įvykdyti natūra (CK 6.165 straipsnis). Išimtis numatyta tik CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju byloje neįrodinėjama, kad ieškovė galimai atsiskaitė su P. N., todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo.
40. Antra, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtas susitarimas, jog subnuomininkė įgis nuosavybės teisę į atitinkamus statinius ateityje, buvo šalių susitarimu nutrauktas. UAB „Nortomas“ VĮ „Registrų centras“ 2017 m. sausio 31 d. pateikė prašymą Nr. 13576748 išregistruoti juridinį faktą pagal pateiktą 2016 m. gruodžio 5 d. susitarimą, sudarytą tarp UAB „Vyttra“ ir UAB „Nortomas“, dėl žemės sklypo ir jame esančių pastatų subnuomos sutarties Nr. PER-NOR13/11/04 nutraukimo. Šį prašymą tenkinus, žemės sklypui, statiniams (unikalūs Nr. 5597-5012-2026, Nr. 5597-5012-2015 ir Nr. 5597-5012-2037) 2017 m. vasario 6 d. buvo išregistruotas juridinis faktas apie sudarytą subnuomos sutartį. Šis ieškovės kreipimasis į VĮ „Registrų centras“ papildomai patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teisių į žuvų auginimo fermą įgijimo nebesiejo su susitarime bei nuomos (subnuomos) sutartyje įtvirtintais susitarimais.
41. Teismo išvadą dėl preliminaraus susitarimo ateityje perleisti subnuomos objektą subnuomininkei (ieškovei) nutraukimo patvirtina aplinkybė, kad atsakovui A. C. įgijus nuosavybės teisę į priverstinio vykdymo tvarka atsakovo P. N. parduotą turtą, atsakovas kompensavo ieškovei išlaidas, patirtas atliekant rekonstrukcijos darbus ginčo statiniuose. Šią aplinkybę patvirtina 2016 m. gruodžio 4 d. Patvirtinimo aktas (t. 2, b. l. 178), kuriuo UAB „Nartomas“ patvirtino, kad gavo iš A. C. 140 000 Eur dydžio kompensaciją už patirtas rekonstravimo išlaidas pastatuose, priklausančiuose A. C..
42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės bylos nagrinėjime metu išsakyti argumentai, jog nurodyto dydžio lėšos nebuvo įneštos į įmonės kasą ir apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Teisėjų kolegija išaiškina ieškovei, kad nesant nuginčytam Patvirtinimo aktui, teismas neturi pagrindo nesivadovauti jame nurodyta informacija, tuo labiau įvertinus tai, kad atsakovas A. C. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis Patvirtinimo akto surašymo metu turėjo lėšų, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaitymui su ieškove (2015 - 2016 metų pajamų deklaracijos (3 t., b. l. 152-161); paskolos sutartis (3 t., b. l. 166), o duomenų apie tai, kad ieškovė inicijavo bylą dėl jos vadovo, pasirašiusio Patvirtinimo aktą, atsakomybės dėl galimo lėšų pasisavinimo, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nėra inicijuota.
43. Papildomai pažymėtina, kad vykdomosios bylos Nr. 0005/15/00695 duomenys patvirtina, kad priverstinis išieškojimas iš atsakovo P. N. turto buvo vykdomas ieškovės naudai, ieškovė skolos išieškojimo iš skolininko P. N. metu buvo informuojama apie visus vykdymo metu priimamus patvarkymus, žinojo, kad siekiant priverstinio vykdymo tvarka išieškoti ieškovės naudai skolą buvo areštuotas P. N. vardu registruotas nekilnojamasis turtas - 0,8045 ha ploto žemės sklypas, veršidė, daržinė, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos 1 t., b. l. 59-68). Tačiau vykdomosios bylos vykdymo metu jokių pretenzijų dėl priverstinio skolos išieškojimo metu atliekamo išieškojimo iš konkretaus skolininko turto nereiškė.
44. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmiau aptartų sutarčių ir susitarimų pagrindu ieškovei buvo perleista nuosavybės teisė į P. N. nekilnojamąjį turtą (veršidę ir daržinę), todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo laikyti savęs žuvų auginimo fermos savininke CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – pagal sandorį.
45. Kitas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, kuriuo ieškovė įrodinėja įgijusi nuosavybės teisę į ginčo turtą, yra daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
46. Daiktas gali būti sukuriamas (pastatomas) statybos būdu, taip įgyvendinama statytojo nuosavybės teisė į daiktą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnis, 3 straipsnio 2 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad statybos procese apskritai buvo sukurtas naujas daiktas, juolab kad šis daiktas priklauso ieškovei.
47. Nors, kaip teisingai nurodo ieškovė, vienas iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindų yra naujo daikto sukūrimas statybos procese (CK 4.47 straipsnio 4 ir 12 punktai, Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 punktas, 3 straipsnio 2 dalis), tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, naujas nekilnojamojo turto objektas nesukuriamas rekonstravimo būdu „<...> skiriamasis naujo statinio statybos ir statinio rekonstravimo požymis yra tas, kad naujo statinio statybos darbai yra vykdomi, siekiant sukurti naują statinį (iki tol neegzistavusį arba vietoj visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto pastatant kitą), o statinio rekonstravimo darbai yra vykdomi, siekiant esminio esamo statinio pertvarkymo, įskaitant ir naujos statinio kokybės sukūrimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-695/2018). Tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem būdais (dviem statybos rūšimis): 1) rekonstrukcija; 2) kapitaliniu remontu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).
48. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovė vykdė atsakovui P. N. priklausančių pastatų rekonstrukciją, bet ne naujo statinio statybą, kuri sudarytų pagrindą suformuoti naują nekilnojamąjį daiktą, įregistruoti jį bei daiktines teises į jį viešame registre. Šią išvadą pagrindžia ne tik ieškovei išduotas leidimas atlikti būtent rekonstrukcijos, o ne statybos darbus (1 t., b. l. 272-273), tačiau ir projektavimo techninė užduotis (1 t., b. l. 64, 256). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad P. N. nuosavybės teises priklausantys statiniai nebuvo nugriauti (jų pamatus buvo numatyta panaudoti naujai pastato eksploatacijai (1 t., b. l. 159), tarp atliktų ir ieškovei perduotų statybos darbų – griovimo darbų nebuvo (1 t., b. l. 283-285). Pažymėtina ir tai, kad pagal į bylą pateiktus atliktų darbų aktus, statybos darbai objekte buvo atliekami iki 2015 balandžio mėnesio (1 t., b. l. 283-288), todėl šie įrodymai, kartu su Kadastrinių matavimų bylos duomenimis patvirtina, kad atsakovui P. N. nuosavybės teise priklausantys pastatai – veršidė ir daržinė buvo rekonstruoti į žuvų auginimo fermą. Žuvų auginimo fermos rekonstrukcijos II etapo darbai baigti 2015/2016 metais, t. y. jau po to, kai nekilnojamas turtas ginčijamu Aktu buvo parduotas atsakovui A. C. (1 t., b. l. 319).
49. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ prašydama pripažinti jai nuosavybės teises į žuvų auginimo fermą, tačiau prašymas buvo netenkintas pripažinus, kad ieškovės pateikti duomenys (statybos teisėtumą bei lėšų investavimą patvirtinantys duomenys) neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie daiktinių teisų į žuvų auginimo fermą įgijimo (1 t., b. l. 365-366).
50. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad jai atsirado nuosavybės teisė į žuvų auginimo fermą sutarties pagrindu ar sukūrus (pastačius) naują nekilnojamojo turto objektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nutrauktoms pirmiau aptartoms nuomos ir subnuomos sutartims bei trišaliams susitarimams, nenuginčijus atsakovo P. N. nuosavybės teisės į ginčo statinius, bei neįrodžius, kad ieškovė sukūrė savarankišką daiktą, laikytina, kad ieškovė savo lėšomis, susitarimo pagrindu finansavo svetimo daikto rekonstrukciją, už kurią jai buvo atlyginta šalių susitarimu.
Dėl prašymo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pripažinti negaliojančiu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu
51. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimo panaikinti Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą faktinis pagrindas buvo aplinkybės, jog ginčijamu Aktu buvo perleistas ne skolininkui P. N. priklausantis nekilnojamas turtas – daržinė ir veršidė, bet ieškovės pastatytas naujas nekilnojamojo turto objektas – žuvų auginimo ferma. Kadangi pirmiau išdėstyti argumentai bei NTR duomenys patvirtina, kad ginčijamu Aktu perleistas turtas – daržinė ir veršidė, buvo registruoti registre ginčijamo akto sudarymo metu (pažymėtina, kad jie NTR apskaitomi ir bylos nagrinėjimo metu), registro duomenys nėra nuginčyti, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad CK 1.86 straipsnio pagrindu pripažinti Turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto negaliojančiu nėra teisinio pagrindo.
52. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja. Paprastai tariamieji, priešingai nei, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 38 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 26 punktas). Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas).
53. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ginčijamo Akto šalys siekė kitokių, nei Akte nurodytų padarinių. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovė buvo informuota apie tai, koks skolininko turtas yra areštuotas bei tai, į kokį turtą bus nukreiptas priverstinis išieškojimas siekiant priteisti ieškovei skolą iš P. N.. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, kad atsakovui A. C. yra perduotas rekonstruojamas turtas, atsispindėjo ne tik NTR pažymoje, tačiau ir vykdymo procese atliktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte, ši aplinkybė be kita ko, manytina, sąlygojo ir ieškovės bei atsakovo A. C. susitarimą dėl apmokėjimo už ieškovės turėtas rekonstravimo išlaidas.
54. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl teismo šališkumo
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliantės argumentai dėl galimo bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo.
56. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Micallef priš Maltą (GC), peticijos Nr. 17056/06).
57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020 33 punktas ir jame nurodyta praktika).
58. Šiuo atveju apeliantė kelia abejones dėl teismo šališkumo subjektyviuoju aspektu. Apeliantė galimą teismo šališkumą sieja su jai nepalankaus procesinio sprendimo priėmimu. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas, peticijos Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas, peticijos Nr. 33958/96). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Kasacinis teismas papildomai yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
59. Šioje nutartyje nurodyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, jų neišskyrė. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad tik subjektyvi apeliantės nuomonė nepaneigia preziumuojamo teismo nešališkumo ir nesudaro pagrindo ginčijamą sprendimą naikinti. Be to, CPK normose įtvirtintas specialus nušalinimo institutas, tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu realių CPK 64–66 straipsniuose numatytų nušalinimo pagrindų nenurodė ir bylą nagrinėjančiam teismui nušalinimo nereiškė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
60. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
61. Atsakovas A. C. ir antstolė B. T. pateikė prašymą atlyginti jų išlaidas, patirtas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. A. C. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 998,25 Eur, o antstolė B. T. – 200 Eur išlaidų.
62. Atsakovų prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 papunktis), todėl jos priteistinos (CPK 98 straipsnis), pažymėtina, kad iš ieškovės atsakovams priteistos atlyginti bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš administravimui skirtų lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nortomas“, juridinio asmens kodas 300650410, atsakovo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 998,25 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 25 centus), o atsakovės antstolės B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė