Administracinė byla Nr. A-2692-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00439-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. Z., 

vertėjams M. R. R. ir T. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. sausio 31 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2.       Centro atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Užsienietis 2024 m. spalio 30 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Centras nurodė, kad Užsieniečiui 2023 m. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) buvo panaikintas, Užsieniečiui uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis yra prieglobsčio prašytojas, prieglobsčio prašymo byla yra pradinėje stadijoje.

3.       Užsienietis ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Teikimui neprieštarauja.

II.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 31 d. sprendimu Teikimą tenkino ir pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. sausio 31 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5.       Teismas nustatė, kad Užsieniečiui 2023 m. birželio 29 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą panaikinti minėtą leidimą, nes Lietuvoje darbo sutartis su Užsieniečiu nebuvo sudaryta, jis neatvyko dirbti. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 m. 2024 m. spalio 30 d. pagal Dublino III Reglamentą užsienietis buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
2024 m. spalio 30 d. Užsienietis buvo sulaikytas 48 val. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsieniečio asmenybė nustatyta.

6.       Teismas pažymėjo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsieniečiui suteikus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis į Lietuvos Respubliką dirbti neatvyko. Pats Užsienietis nurodė, kad buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką, iš jos autobusu nuvyko į (duomenys neskelbtini), iš ten – į (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Iš Užsieniečio veiksmų, teismo teigimu, galima daryti prielaidą, kad prašymo dėl prieglobsčio suteikimas gali būti laikomas bandymu išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, pasilikti Europos Sąjungoje. Todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

III.

7.       Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre, neribojant jo laisvės. Apeliaciniame skunde taip pat suformuotas prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą skubos tvarka šiais byloje reikšmingais klausimais: i) ar 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė apriboti prieglobsčio prašytojo laisvę turėtų būti aiškintina, kaip draudžianti tokias nacionalines teisės normas, pagal kurias, pareiškėjo laisvę ribojančios priemonės gali būti taikomos iki galutinio sprendimo dėl prieglobsčio (ne) suteikimo įsiteisėjimo momento; ii) ar 2011 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, atsižvelgiant į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, turi būti aiškinamos kaip draudžiančios tokias nacionalines teisės normas, pagal kurias prieglobsčio prašytojas jo prieglobsčio motyvų nustatymui gali būti sulaikomas ilgiau nei iki pirminės apklausos atlikimo ir prieglobsčio prašymo užregistravimo.

8.       Užsienietis apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai su darbdavio kvietimu, gavęs 2023 m. rugpjūčio 29 d. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tačiau iš anksto suderintų darbo sutarties sąlygų darbdavys neįvykdė ir šalių susitarimo nesilaikė, darbo pareiškėjui atvykus į Lietuvą nepasiūlė. Ieškodamas darbo pareiškėjas išvyko iš Lietuvos, o jam nežinant Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje bei uždrausti atvykti į Lietuvą 3 m. Pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvą, nuo šio momento jo laisvė suvaržyta, siekiant išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir nusprendė nagrinėti iš esmės, t. y. ne skubos tvarka. Pareiškėjo prašymas turi būti išnagrinėtas per 6 mėnesius, tačiau praktikoje šis terminas užtrunka gerokai ilgiau.

8.2.                      Sulaikymas (ar faktinis sulaikymas) yra skirtas tik pirminio pobūdžio informacijai surinkti, o ne visam Migracijos departamento atliekamo tyrimo laikotarpiui. Kartu tai reiškia, kad tiek prieglobsčio prašytojui, tiek valstybei narei nustatyta pareiga bendradarbiauti negali būti suprantama kaip valstybės teisė bet kokiomis priemonėmis – ypač ribojant prieglobsčio prašytojo laisvę – garantuoti sąlygas papildomų įrodymų ir (ar) informacijos pateikimui.

8.3.                      Teismo argumentai yra formalūs ir nelogiški, prieštarauja aktualiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Teiginys, kad asmuo turi būti sulaikomas jo prieglobsčio motyvų išaiškinimui iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas, iš esmės reiškia, kad visi prieglobsčio prašytojai iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo turi būti sulaikomi, nes jų prieglobsčio prašymo motyvai tokiu būdu iki galutinio teismo sprendimo nėra išaiškinti. Ginčo byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai nebus išsiaiškinti neapribojus jo laisvės, ar kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

9.       Pareiškėjas Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą.

10.       Centras pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga ir proporcinga. Užsieniečio veiksmai sudaro pagrindą išvadai, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, bando išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį. Užsienietis nėra linkęs laikytis įstatymų ir tvarkos, nevykdo dėl jo priimtų sprendimų.

10.2.                      Švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas, siekiant užtikrinti tinkamą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, nes yra rizika, jog jis, turėdamas judėjimo laisvę, bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas, todėl šiuo atveju judėjimo laisvės apribojimas yra būtinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

11.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino Centro teikimą ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. sausio 31 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

12.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Užsieniečio atliktus veiksmus (gavęs leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu neatvyko dirbti, atvykęs į Lietuvą iš jos pasišalino ir užsienyje buvo sulaikytas), skundžiamame sprendime priėjo prie išvados, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

13.       Užsienietis apeliaciniame skunde su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nagrinėjamu atveju Užsienietis neginčija, kad jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė.

14.       Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

15.       Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

16.       Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 23S203513 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (kuris buvo išduotas darbo Lietuvoje pagrindu, uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“), 2024 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 24S936, atsižvelgus į minėtą 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą, pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos, taip pat į Šengeno informacinę sistemą buvo įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausta atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus. Pareiškėjo asmens byloje yra informacijos, kad Lenkijos pasienio apsaugos tarnybos Varšuvos VII užsieniečių skyrius 2024 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį kartu uždraudžiant atvykti į Lenkijos Respubliką ir kitas Šengeno valstybes nares. Byloje pateiktas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės tarnybinis pranešimas patvirtina, kad Užsienietis 2024 m. spalio 30 d. pagal Dublino reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, kuris nėra išnagrinėtas. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą.

17.       Įvertinusi bylos duomenis, susijusius su Užsieniečio patekimu į šalį bei buvimu čia, taip pat charakterizuojančius jį, bet kita ko, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, iš jos pasišalino ir vyko per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas ir grąžintas į Lietuvos Respubliką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, nagrinėjamu atveju kad yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytam pagrindui, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio
5 dalies 2–4, 7 punktuose nurodytas aplinkybes, nes kol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje negalima daryti išvados, kad yra aiškūs motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

18.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Užsieniečiui de facto yra taikomas sulaikymas, bei dėl ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime, priimtame byloje
C-72/22, kuriame buvo vertinamas Įstatymo teisinis reguliavimas, leidžiantis taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje, padarytą išvadą, kad trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė, pažymi, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra pasikeitęs ir nėra tapatus minimoje ESTT byloje aptartam reglamentavimui: šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad užsienietis, apgyvendintas apibrėžtoje teritorijos, gali iš jos išvykti, gavęs Centro vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2401-968/2024). Pažymėtina, jog Centre Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Užsienietis būtų kreipęsis į Centro vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš Centro teritorijos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas.

19.       Nagrinėjamu atveju Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio dar nėra išnagrinėtas, jis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė vertintina kaip proporcinga siekiamam tikslui.

20.       Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT (žr. šios nutarties 7 p.) teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Ultimo Portfolio Investment (Luxembourg) SA prieš KM, C-303/20). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir priima sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo savo nuožiūra (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81). Kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į faktinę pareiškėjo situaciją, nenustatyta, kad teisinis reguliavimas, kuris buvo taikytas priimant skundžiamą sprendimą, keltų abejones dėl jo atitikties ES teisei ir dėl to būtų būtina kreiptis į ESTT dėl atitinkamų ES teisės nuostatų išaiškinimo, todėl šis prašymas netenkintinas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su byloje atliktu įrodymu vertinimu, subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją ir faktines bylos aplinkybes, nesusiję su pagrįstomis abejonėmis dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, aiškinimo. Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

21.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Beata Martišienė

        Egidijus Šileikis