Skundas Nr. 1S-12-312/2023

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2023 m. sausio 10 d.

                                                                          Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. Ž. (K.) (D. Ž. (K.)) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties,

n u s t a t ė :

1.       D. Ž. (K.) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, paskirta bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį paskirta galutine 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (a. b. l. 3-26; 63-69).

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje padaryti rašymo apsirikimai, vietoje minėtu nuosprendžiu padaryta pripažintos D. Ž. (K.) nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, D. Ž. (K.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (a. b. l. 71).

3.       Bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. balandžio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 23 d. Nuteistasis pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. balandžio 7 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. lapkričio 10 d. – 1 metai 9 mėnesiai 13 dienų.

4.       Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė netaikyti D. Ž. (K.) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

5.       Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi atmestas nuteistojo D. Ž. (K.) skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Žemesnysis teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, darė išvadą, jog D. Ž. (K.) pagrįstai buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Žemesnysis teismas sprendė, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas darė išvadą, kad šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam D. Ž. (K.) tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonės, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

6.       Apygardos teismui pateiktu skundu nuteistasis D. Ž. (K.) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6.1.       Nuteistojo teigimu, tiek apylinkės teismas, tiek Komisija rėmėsi tuo, kad jis yra anksčiau teistas, tačiau bausmes yra pilnai atlikęs. Tokiu būdu pažeidžiamas bendrasis teisės principas non bis in idem (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis). Skunde akcentuojama, jog Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-854-133/2012 patenkino skundą dėl lygtinio paleidimo, panaikino apylinkės teismo nutartį ir lygtinį paleidimą pritaikė 6 kartus teistam asmeniui.

6.2.       Skunde pažymi, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec(2003)22 numatyta, jog valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis tam tikrais principais. Vienas principų yra tai, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. Nuteistojo vertinimu, iš skundžiamos teismo nutarties yra visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Teismų praktikoje yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimą priimamas atžvilgiu asmens, turinčio drausminių nuobaudų, o sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimamas atžvilgiu asmens, neturinčio drausminių nuobaudų.

6.3.       Nuteistasis pažymi, kad kitas principas yra tai, jog lygtinio paleidimo kriterijai turi būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Anot nuteistojo, šis principas glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu, t. y. jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau yra pagrindas kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo. Bet koks Konstitucijos 29 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje, Jungtinių Tautų Organizacijos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 straipsnio nuostatų (diskriminacijos draudimo) pažeidimas yra deliktu.

6.4.       Anot nuteistojo, Komisija nesilaikė paminėtų Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų. Lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Nuteistojo teigimu, Komisija laikėsi priešingos pozicijos ir savo sprendimo neargumentavo. Argumentavimo trūkumas yra pakankama priežastimi panaikinti Komisijos sprendimą. Tokios pačios pozicijos laikėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas.

6.5.       Skunde nurodo, jog tiek Komisija tiek teismas įvertino nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, gebėjimą keisti savo elgesį struktūruotoje aplinkoje, tačiau tai nepadarė teigiamos įtakos priimant sprendimus. Nuteistasis pažymi, kad jis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, stengiasi valdyti tam tikrus su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, todėl įvertinus tokias jo pastangas, galima daryti išvada, kad toks jo elgesys padės lengviau adaptuotis laisvėje ir nenusikalsti ateityje. Teismas tinkamai neargumentavo savo sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo, akcentavo tik nuteistojo praeitį, kurios jis negali pakeisti.

6.6.       Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis nepadarė akivaizdžios pažangos, nes atliko daug darbų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, šie darbai užfiksuoti socialinio tyrimo išvadoje, t. y. pateikti su juo dirbusių specialistų – psichologų teigiami nuteistojo įvertinimai bausmės atlikimo metu, taip pat ir jo mąstymo pokyčiai. Nuteistajam nesuprantama, kodėl resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės nematė akivaizdžios jo elgesio pažangos. Nuteistojo teigimu, jis padarė pažangą, tą įrodo tiek 2022 m. lapkričio 3 d. pateiktoje suvestinės lentelėje esantys duomenys, tiek 2021 m. rugpjūčio 31 d. suvestinėje dėl OASys įvertinimo.

6.7.       Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis nuo pat pirmų dienų vykdė individualų resocializacijos planą, analizavo savo netinkamą gyvenimo būdą, atvykęs į Vilniaus pataisos namus 2021 m. gegužės 11 d. iš karto įsidarbino, kad galėtų mokėti turimus įsiskolinimus. Tačiau dėl darbe patirtos sunkios traumos 2021 m. rugpjūčio 4 d. jam buvo atlikta sudėtinga galvos, dešinės rankos operacija ir ilgą laiką vyko gydymas, dėl to jis negalėjo pilnai dalyvauti socialinėse reabilitacijos programose, tai matoma atliktuose tiek pirminiame, tiek pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimuose: OASys 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. balandžio 25 d. pakartotinis OASys išliko toks pat - 110 balų. Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus vertintojai žinojo apie nuteistojo traumas, sveikatos būklę ir kad jis fiziškai nesugebės pilnavertiškai dalyvauti mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pažymi, jog į tai turi būti atkreiptinas dėmesys. Nepaisant nuteistojo sveikatos būklės, jis tęsė sudarytą planą, kas matyti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinime, t. y. 2022 m. lapkričio 3 d. pakartotiniame vertinime (OASys) matyti, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika - sumažėjo nuo 110 balų iki 101 balo.

6.8.        Kaip nuteistasis nurodo skunde, teismas neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui, neatsižvelgė į jo charakterio dominuojančius bruožus. Nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), kuriais buvo vadovautasi skiriant bausmę, tačiau šios kategorijos vertinimo nėra numatyta BVK 7 straipsnyje. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota skiriant bausmę, ir didžiąją jos dalį jau atlikus. Taip pat, teismas neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, kas padėtų nuteistajam lengviau adaptuotis laisvėje.

6.9.       Skunde pažymima, jog Lietuvos baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės doktrinoje lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos apibrėžiamas kaip bausmės tąsa, tik švelnesnėmis sąlygomis, kaip sąlyginis išankstinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vykdant nuteistojo priežiūrą (socialinę reabilitaciją ir kontrolę), arba kaip progresyvinės sistemos baigiamoji grandis. Lygtinis paleidimas - iš esmės prižiūrimas likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimas visuomenėje. Iš to seka, kad pritaikius lygtinį paleidimą kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos (izoliavimas ir asmens teisinė padėtis), nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dieną. Tai reiškia, kad laisvės atėmimo bausmė tiesiog modifikuojasi ir yra vykdoma neizoliavus asmens nuo visuomenės, o bausmių vykdymo teisiniai santykiai nutrūksta tuomet, kai baigiasi paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, kuris sutampa su lygtinio paleidimo pabaigos terminu.

6.10.       Nuteistasis skunde remiasi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais. Byloje Nr. lS-1210-383/2013 teigiama: „Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės doktrinoje yra pasisakyta, jog lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų: skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę anksčiau išeiti į laisvę; skatinama asmens integracija į visuomenę; valstybės institucijoms sudaroma galimybė „pasitikrinti“, kaip asmuo elgsis laisvėje, laikinai pasiliekant teisę prižiūrėti paleistuosius ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbą (todėl yra šalių, kuriose lygtinai paleidžiami visi arba absoliuti dauguma įkalintųjų); taupomi valstybės kaštai, skiriami bausmių vykdymo sistemai, nes bausmės vykdymas uždarose institucijose kainuoja daug daugiau, nei bausmės vykdymas laisvėje; mažinamas kalimų skaičius, sprendžiamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos, neišvengiamai apsunkinančios įstaigos darbą. Norint efektyviai siekti šių tikslų, įstatymo leidėjas sukūrė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijas, kurios pirmiausia ir apsvarsto nuteistojo prašymą paleisti jį iš pataisos įstaigos. <...> Pažymėtina, kad skirdamas <...> griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į <...> padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti“.

6.11.       Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad laisvėje taikomos probacijos tarnybos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės ir aktualesnės, negu taikomos pataisos namuose. Įgyvendinamomis programomis turi būti siekiama pakeisti nuteistojo elgiasi taip, kad asmens elgesio pokyčiai nebūtų trumpalaikiai. Taip būtų pasiektas BK 41 straipsnyje nustatytas tikslas - paveikti bausmę atlikusi asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstu. Adaptacijos tikslas numato, jog asmuo, kuris jau atliko dalį bausmės, teoriškai turėtų grįžti į visuomenę, turėdamas tą patį statusą, kuri jis turėjo iki nuosprendžio.

6.12.       Nuteistojo nuomone, jam taikant lygtinį paleidimą, bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas - paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialine aplinka, socialinis ryšis stiprėja, išlaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, tuo tarpu, ir valstybės. Lygtinio paleidimo metodas suteikia galimybę nuteistajam pradėti gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, sumažina recidyvo riziką.

6.13.       Nuteistasis skunde pažymi, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Orchovvski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, §153, valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Nuteistasis pabrėžia, jog visose Lietuvos įkalinimo įstaigose kalinimo sąlygos yra nepriimtinos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme. Vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, kaip viena iš nepriimtinų kalinimo sąlygų, pastaraisiais metais yra konstatuotas šimtuose administracinių teismų sprendimų. Taigi, situacijos tragiškumas yra akivaizdus ir lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiama būtinybė.

6.14.       Pasak nuteistojo, Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pažymėjo, kad „G. B. atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau už tai teismas nuteistajam paskyrė atitinkamą bausmę ir svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą tai neturi būti pagrindas daryti išvadą, kad BVK 157 straipsnio nuteistojo atžvilgiu taikyti negalima. Jei įstatymo leidėjas būtų kitos nuomonės, nuteistojo padaryta nusikalstama veika būtų įtraukta į sąrašą nusikaltimų, išvardintų BVK 158 straipsnyje, t. y. į sąrašą tų nusikaltimų, kuriuos padariusiems asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas“, (byla Nr. 1S-806-175/2012).

6.15.       Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pažymėjo, kad „vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas, negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir net gi neišnyksta pilnai atlikus pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo motyvacija ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgiant į nuteistojo padarytą nusikaltimą, nėra susijęs su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t. y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę“. (byla Nr. 1S-796-658/2012).

6.16.       Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lS-202-337/2018 tenkino nuteistojo skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmė naują sprendimą - patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai E. Č., nustatant jai baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje. Byloje nuteistajai nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika.

6.17.       Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-845-593/2018 tenkino nuteistojo skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmė naują sprendimą - patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam.

6.18.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lS-1-873/2019 tenkino nuteistojo skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmė naują sprendimą - patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 59-211 dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

6.19.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lS-11-337/2019 tenkino nuteistojo skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmė naują sprendimą - patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Panevėžio pataisos namų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai, nustatant jai baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje.

6.20.       Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem), darančiais įtaką lygtinio paleidimo taikymui - precedentai bylose Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012.

6.21.       Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį ir į Vilniaus apygardos teismo sprendimus, kuriais panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, motyvuojant galiojančia nuobauda. Tokie atvejai Vilniaus apygardos teisme nėra pavieniai. Pats naujausias atvejis yra Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-610-870/2016, kuria Vilniaus apygardos teismas taikė lygtinį paleidimą nuteistajam esant net ne vienai galiojančiai nuobaudai. Nuteistasis pažymi, kad jis neturi galiojančių nuobaudų.

6.22.       Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas Vilniaus pataisos namų vertinimo specialistų dėl to, kad nepadarė pažangos ir todėl neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių kriterijų.

6.23.       Skunde nuteistasis nurodo, kad jis įsipareigoja vykdyti visus teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, taip pat įsipareigoja vykdyti numatytas probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas.

7.       Atsiliepimas į skundą negautas.

Nuteistojo D. Ž. (K.) skundas atmetamas.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, skundžiamos nutarties motyvais ir su nuteistojo D. Ž. (K.) skundo argumentais, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

9.       BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo). BVK 8 ir 9 straipsniuose (straipsnių redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) yra įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

10.       Nekyla abejonių dėl to, kad D. Ž. (K.) yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo D. Ž. (K.) skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarties motyvais dėl nepakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teigiama, kad teismas neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui, neatsižvelgė į jo charakterio dominuojančius bruožus, tačiau šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11.       Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2022 m. spalio 27 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne mažai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant, tačiau konstatuuoti nuteistojo daromos pažangos mažinant jam nustatytą aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką akivaizdumą šiuo metu dar nėra pagrindo. Tokią išvadą, visų pirma, leidžia daryti socialinio tyrimo išvadoje išskirti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksmai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas.

12.       Kaip matyti iš asmens byloje esančių duomenų, D. Ž. (K.) individualus socialinės reabilitacijos planas sudarytas 2021 m. balandžio 22 d, plane numatytas priemones jis vykdo: nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, buvo įdarbintas pagalbiniu darbininku ir vėliau perkeltas į šaltkalvio pareigas, dalyvavo mokymosi procese ir įgijo santechniko profesinę kvalifikaciją, deda pastangas spręsti finansinius sunkumus, savanoriškai sumokėjo dalį turimų įsiskolinimų, dalyvavo pokalbyje su pataisos įstaigos psichologu, dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės ir įgauti žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymo būdus, formuoti teigiamą nuostatą blaivybėje ir pasiruošimą gydymuisi, taip pat pabaigė 10 ak. val. kompiuterinio raštingumo kursą, lankėsi individualiuose motyvaciniuose pokalbiuose, orientuotuose į motyvacijos spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, stiprinimą, dalyvavo pokalbiuose su dinaminės priežiūros sprecialistais apie kriminalinės subkultūros poveikį nuteistajam, bandant keisti gyvenimo būdą ir nuostatas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus: nudažė administracijos šiukšliadėžes, prisidėjo prie dekoracijų gaminimo, padėjo sutvarkyti stendus, atrinko suplėšytus informacinius lapus, perkabino aktualią redakciją, šlavė darbo kiemelį ir kt. Tai neabejotinai rodo nuteistojo pastangas įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas šiuo metu reikšmingos įtakos kriminogeninių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo. D. Ž. (K.) socialinio tyrimo išvadoje nustatyti net 8 statiniai kriminogeniniai veiksniai, t. y. tai, kad jis šiuo metu atlieka ankstesniais įsiteisėjusiais nuosprendžiais jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, 2021 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu dar kartą buvo nuteistas, bausmė subendrinta su ankstensniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme; didelis teistumų skaičius; terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka 9 kartą; ne kartą teistas už įsibrovimą; nusikaltimai sunkėjantys; pirmo susidūrimo su teisėsauga ir nuteisimo metu buvo nepilnametis; dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis; du kartus nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Taip pat socialinėje tyrimo išvadoje D. Ž. (K.) nustatyti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: sunki materialinė padėtis dėl turimų finansinių įsipareigojimų; lėšų paskirstymo įgūdžių stoka; nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; negebėjimas atsispirti kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtakai; piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis; impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas; problemų identifikavimo sprendimo sunkumai, savo elgesio pasekmių nenumatymas; kriminalinės nuostatos; neigiama nuostata į priežiūrą ir apribojimus; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Taigi, atsižvelgtina į tai, kad tam tikri kriminogeniniai poreikiai, apimantys minėtas gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, šiuo metu nėra koreguojami socialinės reabilitacijos tikslinių priemonių pagalba. Todėl tokie duomenys rodo, jog nuteistojo gyvenimo stilius, mąstymas ir elgesys bei nuostatos vis dar išlieka nepakitusios tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje. Tokią išvadą pagrindžia ir iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad praeityje D. Ž. (K.) net tris kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis du kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir vieną kartą buvo grąžintas į įkalinimo įstaigą dėl nuteisimo kitoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad teismas anksčiau D. Ž. (K.) jau buvo suteikęs galimybę pakeisti savo elgesį ir jį lygtinai paleido iš įkalinimo įstaigos, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo neįvertino ir vėl nusikalto, sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, jog jis yra linkęs pasikeisti.

13.       Dėl skunde dėstomų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančiais duomenimis bei manymu, jog žemesnysis teismas į jas neatsižvelgė, pažymėtina, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, bet ir į nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei pažangą ją mažinant, kas atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį bei jos veiksmingumą ir pan. Todėl atsižvelgiant į 2022 m. lapkričio 3 d. socialinio tyrimo išvadą, į nuteistojo mąstymą ir elgesį, nuostatas bei kitų žemesniojo teismo aptartų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, darytina išvada, kad nuteistojo pastangos keičiant savo elgesį išimtinai teigiama linkme vis dar nėra pakankamos. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. Ž. (K.) jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja nei Komisijos, nei teismo priimti jam palankų sprendimą.

14.       Nuteistasis D. Ž. (K.) skunde nurodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo vertinamas nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis, nors tai yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų. Šiuo atveju sutiktina, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Taigi, padarytų nusikalstamų veikų, jų pavojingumo vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai darantis įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, bet ir nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis ir galimybes adaptuotis laisvėje bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad D. Ž. (K.o) pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

15.       Skunde akcentuojama, jog tiek apylinkės teismas, tiek Komisija rėmėsi tuo, kad jis yra anksčiau teistas, tačiau bausmes jis už nusikaltimus yra pilnai atlikęs. Nuteistojo teigimu, tokiu būdu yra pažeidžiamas bendrasis teisės principas non bis in idem (draudimas bausti du kartus už tą patį). Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad informacija apie ankstesnius teistumus nėra lemiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo. Su tuo susiję duomenys yra vertinami kitų aplinkybių, susijusių su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bei jo socialine reabilitacija, visumoje. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad šių nuostatų buvo laikomasi. Be to, iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas informaciją apie ankstesnius D. Ž. (K.o) teistumus nurodė ir ją vertino, ši informacija yra nurodyta ir asmens bylos medžiagoje, kuria teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teistumo už nusikalstamas veikas išnykimas praeityje buvusio juridinio fakto, kad asmuo buvo teistas už nusikaltimo padarymą, nepanaikina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Taigi, ankstesni asmens teistumai yra vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės ir jų vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia.

16.       Pasisakant dėl skundo argumentų, jog teismas nepakankamai motyvavo savo išvadas, buvo suklaidintas Vilniaus pataisos namų vertinimo specialistų dėl to, kad nepadarė pažangos, akcentuotina, kad svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, neturėtų būti sumenkinamos socialinio tyrimo išvados, šios išvados veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos skyriaus specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo abejoti jų teisingumu ar aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog neįmanoma įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju Socialinio tyrimo išvados bei nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas ir sudarė žemesniajam teismui pagrindą griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

17.       Dėl skunde minimų Europos tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ pažymėtina, kad rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Šiuo atveju, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jokie pažeidimai nebuvo padaryti. Sutiktina, kad lygtinis paleidimas negali būti vertinamas kaip išimtis ar nuteistajam teikiama privilegija, tačiau vis tik toks šio instituto vertinimas lygtinio paleidimo klausimą sprendžiančio subjekto, šiuo atveju – teismo, neatleidžia nuo pareigos nustatyti nuteistojo atitikimą (neatitikimą) BVK nurodytoms lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygoms (kriterijams).

18.       Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog skunde cituojama teismų praktika taip pat neteikia pagrindo sutikti su nuteistojo argumentais, kad apylinkės teismas su nuteistojo pataisos procesu susijusius duomenis įvertino neteisingai, dėl to priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Teismų procesinių sprendimų, kuriais skunde remiasi nuteistasis, išvados nekvestionuojamos, tačiau šiose bylose nustatytos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į šios bylos aplinkybes, skiriasi nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalys, su elgesiu bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės, šiose bylose nustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri D. Ž. (K.) aveju nėra nustatyta. 

19.       Nuteistojo D. Ž. (K.) skunde akcentuojama lygtinio paleidimo instituto esmė ir taikymo būtinybė. Nors probacijos taikymo reikšmė yra neabejotina, vis dėlto nuteistojo skunde nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, kurie nei patvirtina, nei paneigia konkrečiai jo lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių. Vien tai, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris nors ir atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Pažymėtina, jog nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų.

20.       Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo išreikštas noras keistis, pozityvios nuostatos ir teigiami ateities lūkesčiai neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad D. Ž. (K.) dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju spręstina, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas intensyvioje priežiūroje, laisvėje veikti teisėtu būdu. Dėl šių priežasčių manytina, jog D. Ž. (K.) lygtinis paleidimas šiuo metu dar būtų per ankstyvas.

21.       Įvertinus aptartas aplinkybes ir nustačius, kad nuteistasis D. Ž. priklauso aukštos rizikos grupei, o akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nestebima, pritartina žemesniojo teismo išvadai, kad D. Ž. (K.) lygtinis paleidimas šiuo metu dar nėra įmanomas, nes nenustatyta, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Žemesnysis teismas bei Komisija tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. Ž. (K.) asmenybę charakterizuojančią medžiagą, išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo D. Ž. (K.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                 Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė