Baudžiamoji byla Nr. 1-2395-716/2014

Ikiteisminio tyrimo Nr. 1-17-1-02992-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.22.1.; 1.2.23.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Justinai Kavaliauskaitei, dalyvaujant prokurorei Editai Naujokaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „R“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.

              n u s t a t ė :

G. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2012-11-16 apie 23.00 val. naktiniame klube „S.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nenustatyto asmens įgijo psichotropinės medžiagos - katinono darinį - 4-MEC(4-metil-N-etilkatinonas), kurio bendroji masė 0,378 g, kurią laikė su savimi iki 2012-11-28 21.30 val., kuomet Ukmergės g. 246A, Vilniuje, jo apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą medžiagą.

R. J. nuo 2004-02-12, kai buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr.3195, neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikė du 12 kalibro medžioklinius šovinius, kurie yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams, ir 34 vnt. 9 mm kalibro Browning Kurz 9.380 ACP šovinių, tokiu būdu jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis iki 2012-11-30, kai šovinius kratos metu rado policijos pareigūnai.

G. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad klube susipažino su jaunuoliu, kartu leido vakarą. Jaunuolis davė psichotropinių medžiagų. Patikrinimo metu pas jį tas medžiagas rado. Medžiaga buvo rupaus pavidalo, milteliai. Kokiu tikslu jas paėmė, jis pasakyti negali, nes buvo stipriai išgėręs. Tikslo parduoti neturėjo. Tą vakarą bandė tas medžiagas ragauti, nepamena, ar jautė poveikį. Jaunuolis Andrejus aiškino, kad medžiagas įsigijo kažkur užsienyje. Jis suprato, kad tai psichotropinė medžiaga.

R. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pas jį namuose buvo atlikta krata dėl G. veikos. Dėl jo apsileidimo ir neapsižiūrėjimo buvo rasti šoviniai, kurie buvo ilgai užsigulėję. Jis turėjo ir medžiotojo bilietą, ir pažymėjimą, turėjo ginklus. Išvažiuodamas 2005 metais į Angliją pardavė ginklus, nes manė, kad nėra saugu ilgam juos palikti. Ginklus pardavė, o šoviniai užsiliko. Ginklus laikė atskirai seife, o šovinius atskiroj sekcijoj. Kai kraustėsi iš Justiniškių į butą Franko g., jis rado šovinius, juos surinko, sudėjo į dėžutę ir galvojo priduoti. Bet šoviniai taip ir liko. Kai atliko kratą pas jį rado šovinius. Šovinius ir ginklus buvo įsigijęs legaliai. Kol turėjo ginklus, turėjo ir leidimus. Ginklus pardavė 2005, skirtingu laiku. Tuo metu, kai juos pardavinėjo, turėjo teisę laikyti. Prieš persikraustant į Franko g. gyveno (duomenys neskelbtini), ten buvo ir seifas. Į  butą Franko g. persikraustė nuo 2007 m.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltais ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis:

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-ojo būrio vado Ž. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-11-28 apie 21.30 val. Ukmergės g. ties 246A esančiais lošimo namais pastebėjo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo vaikinas, kuris, patruliams pravažiuojant pro šalį, pasilenkė bandydamas pasislėpti. Patikrinus automobilį bei jame sėdėjusį asmenį, nustatyta, kad tai G. K., gim. 1989 m., jo paviršutinės apžiūros metu kairėje striukės kišenėje surastas vienas polietileninis maišelis su milteliais, galimai narkotine medžiaga (b. l. 13).

Iš specialisto išvados matyti, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, esančio vienkartinėje bespalvėje plastikinėje pirštinėje, 2012-11-28 apžiūros metu, rastų G. K. striukės kairėje kišenėje, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos katinono darinys - 4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas), kurio masė 0,378 g (b. l. 31-32).

Iš kratos protokolo matyti, jog atlikus kratą G. K. gyvenamojoje vietoje: bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir pagalbinėse patalpose, bute svetainėje, sekcijoje buvo rasta dėžutė su 25 vnt. 9 mm kalibro šoviniais, 3 vnt. 9 mm kalibro šovinių, 70 mm medžioklinis šovinys. Kambaryje spintoje dėžėje buvo rasti ir paimti 6 vnt. 9 mm kalibro šovinių ir 70 mm medžioklinis šovinys (b. l. 56-58).

Iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateikti  du šoviniai yra šaudmenys - pramoninės gamybos (Italija) 12 kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams. Tirti pateikti 34 šoviniai yra šaudmenys-pramoninės gamybos (Čekija), 9 mm kalibro Browning Kurz (.380 ACP) šoviniai, kurie yra skirti daugeliui to paties kalibro ginklų. Visi tirti pateikti šoviniai šaudyti tinkami (b. l. 65-66).

Iš specialisto paaiškinimo matyti, kad 2013-02-11 specialisto išvadoje ištirti du 12 kalibro medžiokliniai šoviniai yra skirti A, B ir C kategorijų ginklams, o 9 mm kalibro Browning Kurz šoviniai skirti A, B ir C kategorijų ginklams. Šaudmenys į kategorijas yra skirstomi pagal tai, kokių kategorijų ginklams jie yra skirti (b. l. 67).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriaus vyriausiojo specialisto J. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad  vadovaujantis 2002-01-15 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu Nr. IX-705, 12 kalibro medžiokliniams šoviniams ir 9 mm kalibro Browning Kurz (.380 ACP) šoviniams įsigyti ir laikyti reikalingas leidimas (b. l. 69).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko V. G. tarnybinio pranešimo matyti, jog R. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 1996-07-19 turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 3195 bei savo vardu registruotą lygiavamzdį šautuvą Winchester, kal. 12x76, Nr. L2961492, kurį 2004-02-12 pridavė realizavimui į ginklų parduotuvę, nuo 1998-09-30 pistoletą Beretta 84F, kal. 9mm Browning, Nr. E83656Y, kurį 2001-04-20 atidavė realizavimui į Lietuvos Respublikos ginklų fondą. (b. l. 71-75)

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad G. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš nenustatyto asmens įgijo psichotropinę medžiagą - katinono darinį - kurią laikė su savimi kol šią medžiagą rado policijos pareigūnai. Tokią tiesą byloje be paties kaltinamojo parodymų patvirtina teisme ištirta rašytinė bylos medžiaga, t. y. tarnybiniai pranešimai apie rastus pas G. K. daiktus, specialisto išvada apie rastų medžiagų rūšį ir kiekį. Visi šie duomenys pakankami kaip įrodymai pripažinti, kad G. K. padarė draudžiamą veiką ir yra kaltas dėl jos.

G. K. neteisėtai, nenustačius tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir su savimi laikė psichotropinę medžiagą, kurios grynas kiekis atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ sudaro nedidelį šių medžiagų kiekį, todėl jo padaryta veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį.

Be to, įvertinus bylos duomenis, kurie buvo ištirti posėdžio metu teismas nustatė, kad R. J. neteisėtai, neturėdamas leidimo, bute laikė kratos metu rastus šaudmenis – viso 36 šovinius – kurie pripažinti šaudymui tinkami. Tokią teismo išvadą be kaltinamojo parodymų patvirtina kratos protokolas, specialisto paaiškinimas ir rašytinė išvada apie tirtus daiktus, priskiriamus šaudmenų grupei, rašytiniai duomenys apie priduotus ginklus ir reikalingą specialų leidimą šaudmenims laikyti. Visi šie duomenys gauti teisėtu būdu, atitinka tarpusavyje ir jų pagrindu teismas pripažįsta R. J. kaltu padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

R. J. neteisėtai, t. y. po to kai prarado turėtą specialiai reikalingą leidimą įsigyti ir laikyti šaudmenis bei ginklus, savo gyvenamojoje vieta ir su jo žinia laikė šovinius, t. y. tinkamus naudoti šaudmenis, todėl tokia jo veika atitinka įstatymo draudžiamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. Teismas nustatė, kad paskutinį legaliai laikytą ginklą R. J. teisėtai pardavė 2004-02-12, tokiam veiksmui kompetentingų institucijų pareigūnai buvo išdavę leidimą ginklą parduoti. Šį leidimą pareigūnai išdavė 1996-07-19 R. J. įgyto leidimo Nr. 3195 laikyti ir nešiotis medžioklinius ginklus pagrindu, tuo pripažindami šį leidimą teisėtu ir galiojančiu. Tokiu būdu vertindamas visas abejones kaltinamojo naudai teismas pripažįsta, kad neteisėtai šaudmenis laikė ne nuo 2002-07-19, bet nuo 2004-02-12 datos. Teismas taip pat patikslina pagal faktines aplinkybes nustatytą neteisėtos veikos padarymo vietą, kuri iki 2007 m. buvo bute Vilniuje, Taikos g. 32-29.

G. K. Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, 2010-09-08 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą dėl lengvo girtumo laipsnio (b. l. 109), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 110), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 111).

R. J. Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 140), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 141), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 142).

Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad G. K. ir R. J. yra pakaltinami, todėl būdami įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo aplaidumo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Įstatymo pagrindų, leidžiančių kaltininkus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Skirdamas bausmes jiems teismas įvertina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

G. K. būdamas neteistas (b. l. 106-107), baustas administracine tvarka (b. l. 105), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Jis nevedęs, nedirbantis, tačiau mokosi. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad G. K. nusikalstamas elgesys yra atsitiktinis, todėl jam kaip pirmą kartą nuteisiamam asmeniui siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo teismas skiria švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – piniginę baudos.

Spręsdamas R. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis pirmą kartą, neteistas (b. l. 137-138) ir nebaustas administracine tvarka (b. l. 136), padarė tyčinį trunkamo pobūdžio nusikaltimą, priskiriamą apysunkių veikų kategorijai, jis vedęs, dirbantis, jo piktybinių tikslų nenustatyta, veiką padarė aplaidžiai neįvertindamas galimas pasekmes. Teismas nenustatė pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str., leidžiančių R. J. skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Už padarytą veiką įstatymo sankcija numato arešto arba laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, kas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui, būtų netinkamas bausmės paskirties realizavimo būdas, nes laisvės suvaržymas asmeniui, kuris savo savybėmis stengiasi būti naudingas visuomenei, nusikalto tik dėl netinkamo savo neveikimo neįvertinimo būtų neadekvatus bausmės tikslų įgyvendinimui. Įvertinęs tai teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. pagrindu mato galimybę R. J., kuris nuoširdžiai pripažino kaltę, skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta piniginės baudos bausmę, jos dydį parenkant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas.

Tyrimo metu G. K. (b. l. 91-92) ir R. J. (b. l. 116-117) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – tinkamai įgyvendino savo tikslus, todėl paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – likusi po tyrimo psichotropinė medžiaga (saugoma Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, Liepyno g. 7, Vilnius) ir vokas su pakuote, kurioje buvo tyrimui pateiktos psichotropinės medžiagos (saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje) – sunaikintini kaip ribotos civilinės apyvartos (psichotropinė medžiaga) ir mažareikšmiai (pakuotė) daiktai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str.

n u s p r e n d ė :

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir skirti 21 MGL (2730 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu G. K. skirti galutinę 14 MGL (1820 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmę įskaityti G. K. sulaikymo laiką nuo 2012-11-28 iki 2012-11-30 kaip sumokėtą 4 MGL (520 litų) dydžio baudą.

Nustatyti keturių mėnesių baudos mokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. ir pritaikius baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. skirti 30 MGL (3900 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. J. skirti galutinę 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą.

Nustatyti penkių mėnesių baudos mokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus psichotropinę medžiagą katinono darinį (4-MEC (4-metil-N-etilkatinonas) 2013-05-02 aktas Nr.A3-8787) ir voką su pakuote (2014-06-26 kvitas BBB Nr. 1PK000330) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                Mindaugas Striaukas