Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-04-14][nuasmeninta nutartis byloje][AS-341-146-2016].docx
Bylos nr.: AS-341-146/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 191683350 atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 191630223 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Valstybinio socialinio draudimo įstaigų teisės ir jų realizavimas
Kitų valstybinio socialinio draudimo įstaigų teisių realizavimas
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo išlaidos
Teismo išlaidos
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-341-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00282-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2016 m. balandžio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 dalį, kuria nuspręsta vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu pašalinti draudėjo Europos regbio centro duomenis iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazės: „6. R. J.: 6.1. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą 2007 m. lapkričio 23 d.; 6.2. 2 951,13 Lt draudžiamąsias pajamas ir 1 002,79 Lt VSD įmokas už 2007 metų 4 ketvirtį; 6.3. 6 590,91 Lt draudžiamąsias pajamas ir 2 239,59 Lt VSD įmokas už 2008 metų 1 ketvirtį; 6.4. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą 2008 m. balandžio 1 d. bei 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 0,00 Lt VSD įmokas“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (10.10)I-10287 „Dėl 2014 m. spalio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 5-27-11611.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu (I t., b. l. 180–184) pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu (II t., b. l. 32–41) apeliacinį skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą – pareiškėjo R. J. skundą patenkino visiškai.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 17 d. gautas (išsiųstas paštu 2015 m. gruodžio 14 d.) pareiškėjo R. J. prašymas (II t., b. l. 43, 45) priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas) 99,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui siųstų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 2,17 Eur. Be to, pareiškėjas sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio už skundo padavimą ir 14 Eur – už apeliacinio skundo padavimą. Pasak pareiškėjo, į du teismo posėdžius jis vyko savo automobiliu, tačiau pateikti patvirtinančių įrodymų apie automobilio kuro sąnaudas negali, todėl mano, kad jam turi būti priteistos vykimo maršrutais Šiauliai–Vilnius ir Vilnius–Šiauliai maršrutinio autobuso bilieto išlaidos (į vieną pusę 12 Eur), taigi, iš atsakovo priteistina 48 Eur vykimo į du teismo posėdžius kelionės išlaidų suma. Dėl dalyvavimo dviejuose teismo posėdžiuose pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam 7,6 Eur dienpinigių (38 Eur MGL (minimalaus gyvenimo lygio) x 10 proc. x 2).

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi (II t., b. l. 50–52) pareiškėjo R. J. prašymą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 35,6 Eur teismo išlaidų, o kitą prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atmetė, be to, pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalimi. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti jam 2,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, teismas nustatė, jog, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus AB Lietuvos pašto 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. gegužės 13 d. kvitus (II t., b. l. 44), minėtos išlaidos buvo patirtos apmokėjus dokumentų siuntimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. gegužės 4 d. pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą bei prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jo padavimą (II t., b. l. 1–8), o 2015 m. gegužės 13 d. – žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (II t., b. l. 1215). Nors minėti dokumentai buvo siųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas vertino, kad jie nėra susiję su administracinės bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, nes buvo pateikti jau išnagrinėjus administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kadangi aptartos išlaidos buvo patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jų pagrįstumo klausimas turi būti nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr. LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-562/2010, 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-63/2010, 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS575-233/2009). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas aptartų išlaidų pagrįstumo klausimą perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Dėl tos pačios priežasties teismas perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui ir pareiškėjo prašymo dalį dėl žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo padavimą, priteisimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas, paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, priklauso žyminiu mokesčiu apmokestinamų skundų kategorijai, sumokėtą žyminį mokestį patvirtina byloje esantis AB Šiaulių banko Šiaulių filialo 2015 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 560830 28,97 Eur sumai (I t., b. l. 15). Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo prašymą priteisti 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas laikė pagrįstu ir jį tenkino.

Svarstydamas pareiškėjo prašymą atlyginti jam kelionės išlaidas, teismas iš administracinėje byloje esančių 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. balandžio 8 d. informacinių pažymų nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. balandžio 8 d. vykusiuose teismo posėdžiuose (I t., b. l. 67–69, 175–177). Skunde nurodyta, jog R. J. gyvena Gardino g. 13–29, Šiauliuose, todėl teismas sprendė, kad jis į teismo posėdžius vyko maršrutais Šiauliai–Vilnius ir Vilnius–Šiauliai. Pareiškėjas teigė, kad į teismo posėdžius vyko savo automobiliu, tačiau nenurodė jo markės, nepateikė šios transporto priemonės registracijos liudijimo, iš kurio būtų matyti jos techniniai duomenys, bei degalų pirkimo kvitų, todėl teismas neturėjo galimybės nustatyti automobilio kuro sąnaudų bei įvertinti kelionėms iš Šiaulių į Vilnių ir atgal patirtų išlaidų dydžio. Šio fakto pareiškėjas neginčijo ir prašė atlyginti jam kelionės autobusu nurodytu maršrutu išlaidas, tačiau teismas sprendė, jog toks prašymas negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėjas į teismo posėdžius vyko ne šia transporto priemone, o jo patirtos išlaidos negali būti laikomos tinkamai pagrįstomis. Teismas pabrėžė, jog vien nurodytos kelionės konkrečiais maršrutais bilietų kainos, nepateikiant bilietų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, negali būti laikomos pagrindžiančiomis patirtas kelionės išlaidas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas neturėjo pagrindo atlyginti pareiškėjui kelionės išlaidų.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo 7,6 Eur dienpinigių, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dienpinigių išlaidos priteisiamos tik tuomet, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste, nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste, nei yra jo gyvenamoji vieta (LVAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010). Teismas nustatė, kad R. J. gyvenamoji vieta yra Šiauliuose, o teisminis procesas, kuriame jis 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. balandžio 8 d. dalyvavo, vyko Vilniuje. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su jo apsistojimu visai dienai kitame mieste, nei yra jo gyvenamoji vieta, teismas pareiškėjo prašymą apmokėti jam tų dienų, kuriomis vyko teismo posėdžiai, dienpinigius, tenkino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10  d. nutarimu Nr. 924, bazinės socialinės išmokos dydis (anksčiau – minimalus gyvenimo lygis) nuo 2015 m. sausio 1 d. sudaro 38 Eur, todėl teismas nusprendė, kad pareiškėjui už dvi proceso dienas priteistina dienpinigių suma yra 7,6 Eur (38 Eur x 10 proc. x 2). Teismas vertino, jog šios pareiškėjo patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl turi būti jam atlygintos.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas visiškai, teismas pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 35,6 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

 

III.

 

Pareiškėjas R. J. atskirajame skunde (II t., b. l. 55) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kurioje jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo netenkintas, ir priteisti jam iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 99,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje jo prašymas dėl išlaidų atlyginimo buvo iš dalies nepatenkintas, yra neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėjas pakartoja jo prašyme dėl išlaidų atlyginimo nurodytas aplinkybes bei pažymi, kad jis turėjo kelionės į Vilniaus apygardos administracinį teismą išlaidų, kurios yra didesnės nei viešai UAB „Busturas“ nurodomos bilietų kainos, todėl prašymas atlyginti kelionės išlaidas mažesne, viešai žinoma bilietų kaina, yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo procesiniu sprendimu nepriteisti jam 2,17 Eur pašto išlaidų bei pažymi, jog abu nurodyti laiškai buvo išsiųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, juo labiau, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi nurodė pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptariamos išlaidos yra patirtos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal pareiškėjo pateiktą prašymą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas skundžia apeliacinės instancijos teismui bei atskirajame skunde pateikia argumentus tik dėl atitinkamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties dalies, o su likusia nutarties dalimi sutinka ir dėl jos jokių prieštaravimo argumentų nenurodo, šiuo atveju teisėjų kolegija pasisakys tik dėl pareiškėjo skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą, kuriuo jis prašė priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus iš viso 99,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 35,6 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, t. y. 28 Eur sumokėto už skundą žyminio mokesčio ir 7,6 Eur dienpinigių dėl pareiškėjo dalyvavimo dviejuose teismo posėdžiuose, atlyginimą, o likusią pareiškėjo prašymo dalį dėl 2,17 Eur pašto išlaidų, 14 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 48 Eur kelionės išlaidų netenkino.

Pareiškėjas atskirajame skunde, visų pirma, nesutinka su teismo procesiniu sprendimu atsisakyti priteisti jam iš atsakovo 48 Eur kelionės išlaidų.

Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika, proceso šaliai, kurios naudai byloje priimtas sprendimas, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Išlaidų pagrįstumas reiškia, kad jos turi būti įrodytos, t. y. suinteresuota šalis privalo pateikti teismui dokumentus, pagrindžiančius, kad atitinkamos paslaugos buvo suteiktos bei už jas sumokėta tam tikra pinigų suma (žr., pvz., LVAT 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., p. 144–216; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-963/2013, 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-372/2014, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-636-261/2015, 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1232-662/2015, 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-624/2016 ir kt.). Dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismui turi būti pateikti tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą. Spręsdamas dėl tokių išlaidų pagrįstumo, teismas vadovaujasi kompetentingų institucijų patvirtintomis automobilių kuro normomis, atsižvelgdamas į orientacines kontrolines kuro sąnaudas pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-180/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-721/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-543/2011). Taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, šiuo atveju kelionės išlaidų, priteisimo, svarbu įvertinti prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą rašytiniais įrodymais.

Iš pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo matyti, kad šio prašymo dalis dėl 48 Eur kelionės išlaidų atlyginimo nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, be to, pats pareiškėjas pripažįsta, kad šios konkrečios išlaidų sumos (48 Eur) jis realiai nebuvo patyręs, t. y. nemokėjo už važiavimą į 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžius maršrutiniu autobusu, nes vyko į šiuos teismo posėdžius nuosavu automobiliu. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis primygtinai reikalauja pagrįsti teismui pateiktą prašymą dėl išlaidų atlyginimo rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas kartu su savo prašymu dėl išlaidų atlyginimo nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo turėtas kelionės išlaidas, kurias jis realiai patyrė važiuodamas nuosavu automobiliu į 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dalies dėl 48 Eur kelionės išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nesutinka su teismo procesiniu sprendimu nepriteisti jam iš atsakovo 2,17 Eur pašto išlaidų, pažymi, jog 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. gegužės 13 d. laiškai buvo išsiųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, be kita ko, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį, todėl nurodytos pašto išlaidos buvo patirtos pirmos, o ne apeliacinės, instancijos teisme.

Teisėjų kolegija su nurodytais pareiškėjo argumentais iš esmės sutinka. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-951/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012, 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2136/2012 ir kt.), išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas būtent to teismo, kuriame šios išlaidos buvo patirtos. Paprastai tai reiškia, jog išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, o prašymus dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia pirmosios instancijos teismas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 4 d. laišku išsiuntė apeliacinį skundą būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui (II t., b. l. 1–6, 8), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi (II t., b. l. 9–10) pareiškėjui buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą. Pareiškėjas, vykdydamas šią teismo nutartį, 2015 m. gegužės 13 d. laišku išsiuntė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, vėlgi Vilniaus apygardos administraciniam teismui (II t., b. l. 12–15). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi (II t., b. l. 16) priėmė pareiškėjo apeliacinį skundą ir nutarė jį kartu su administracine byla perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nurodytos bylos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas 2,17 Eur pašto išlaidas, susijusias su minėtų 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. gegužės 13 d. laiškų siuntimu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, patyrė būtent pirmosios instancijos teisme. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas nepriteisti pareiškėjui 2,17 Eur pašto išlaidų vertintinas kaip nepagrįstas bei šiuo individualiu atveju neteisingas ir neatitinkantis bylos proceso aplinkybių.

Priešingai pasakytina dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jam sumokėjus 14 Eur už apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinio skundo padavimas yra būtina procesinė prielaida (vada) bylos procesui apeliacinės instancijos teisme pradėti, žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą sumokėjimas visais atvejais laikytinas šalies išlaidomis, patirtomis nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas pagal pirmiau nurodytą teismų praktikoje suformuotą taisyklę nagrinėtinas apeliacinės instancijos teismo.

Remiantis nurodytais motyvais, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis iš dalies keistina, vietoje 35,6 Eur priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 37,77 (35,6 + 2,17) eurų teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kita skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį iš dalies. Priteisti pareiškėjui R. J. atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 37,77 Eur (trisdešimt septyni eurai septyniasdešimt septyni euro centai) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai              Laimė Baltrūnaitė

 

              Stasys Gagys

 

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė