Civilinė byla Nr. 2-549-407/2015

                                                             Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00008-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 126.8.; 113.6.1.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic metal group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria prašymas dėl BUAB „Baltic metal group“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės procesiniai sprendimai Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1183-112/2014 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-192-380/2014 ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi UAB „Baltic metal group“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo administravimo kompanija“.

2014 m. birželio 9 d. BUAB „Baltic metal group“ administratorius kreipėsi į teismą  dėl BUAB „Baltic metal group“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu išnagrinėjo BUAB „Baltic metal group“ administratoriaus prašymą dėl BUAB „Baltic metal group“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir procesinio sprendimo paskelbimą atidėjo 2014 m. lapkričio 28 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, o prašymo dėl BUAB „Baltic metal group“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės procesiniai sprendimai civilinėje byloje Nr. 2-1183-112/2014 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-192-380/2014.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacines sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad buvusiai BUAB „Baltic metal group“ direktorei L. A. yra pareikštas ieškinys dėl 3 610 801,61 Lt žalos atlyginimo. Taip pat teismui yra perduota baudžiamoji byla, kurioje L. A. yra kaltinama pasisavinusi jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t.y. 3 591 295,99 Lt, apgaule kitų naudai įgijusi didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą ir suklastojusi tikrus dokumentus. Šiose nagrinėjamose bylose priimti procesiniai sprendimai turės įtakos sprendžiant klausimą dėl BUAB „Baltic metal group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas (CPK 256 str.) ir klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas stabdytinas iki įsiteisės procesiniai sprendimai civilinėje ir baudžiamojoje bylose (CPK 163 str. 3 p., 166 str. 1 d. 2 p.). 

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu BUAB „Baltic metal group“ administratorius prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte yra įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas esant tam tikroms sąlygoms: 1) tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje turi būti prejudicinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006); 2) negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005). Šiuo atveju, visi BUAB „Baltic metal group“ tyčinio bankroto požymiai yra nurodyti bankroto administratoriaus prašyme teismui, kuriuos teismas privalėjo įvertinti ir dėl jų spręsti, tačiau to nepagrįstai nepadarė.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neištyrė visų reikšmingų faktų, įmonės vadovo veiksmų visumos, nevertino kiekvieno nurodyto įmonės veiksmo atskirai, neišanalizavo visų pateiktų įrodymų, neįvertino bankroto bylose esamo proceso operatyvumo ir koncentracijos principo, todėl nepagrįstai sustabdė prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai.

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė prašymo dėl BUAB „Baltic metal group“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą vadovaudamasis CPK 163 str. 3 d., t.y. iki įsiteisės procesiniai sprendimai Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1183-112/2014 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-192-380/2014.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Baltic metal group“ administratorius 2014 m. birželio 9 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl BUAB „Baltic metal group“ bankroto pripažinimo tyčiniu (t. 4., b.l. 1-2). Prašyme bankroto administratorius nurodė šiuos pagrindus bankrotą pripažinti tyčiniu: 1) BUAB „Baltic metal group“ direktorė L. A. galimai pasisavino bei neperdavė bankroto administratoriui įmonės apskaitomojoje kasoje buvusių 3 591 259,95 Lt ir tokiu būdų pažeidė kreditorių interesus, nes buvo užkirstas kelias atsiskaityti su kreditoriais; 2) BUAB „Baltic metal group“ finansinė apskaita bei piniginių lėšų srautai buvo tvarkomi nesilaikant įstatymų nustatytų reikalavimų; 3) pagal BUAB „Baltic metal group“ finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonė jau nuo 2013 metų buvo nemoki, tačiau įmonės valdymo organai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartyje konstatavo, kad 2013 metais pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (t. 2., b.l. 140-143; 160-163), tą patvirtina ir įmonės balansas už 2013 metus (t.4., b.l. 26). Be to, kaip matyti iš įmonės finansinės apskaitos dokumentų, 2013 metų pabaigoje įmonės apskaitomojoje kasoje buvo 3 591 259,95 Lt (t.4 ., b.l. 26-29). BUAB „Baltic metal group“ buvusi direktorė L. A. 2014 m. vasario 19 d. bankroto administratoriui pateiktame paaiškinime patvirtino, kad nuo 2012 metų lapkričio mėnesio įmonės finansinės ataskaitos ir kita buhalterinė dokumentacija buvo vedama ir teikiama tik iš dalies (t.4., b.l. 25). Pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi BUAB „Baltic metal group“ buvusiai direktorei L. A. paskyrė  5000 Lt baudą už ĮBĮ 9 str. 1 d. reikalavimų ir teismo įpareigojimų nevykdymą (t.1., b.l. 187-189), o 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi apribojo teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas (t. 3., b.l. 92-94). 2014 m. rugsėjo 18 d. BUAB „Baltic metal group“ buvusiai direktorei L. A. buvo pareikštas įtarimas dėl apgaule didelės vertės svetimo turto įgijimo, didelės vertės turto pasisavinimo, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo (t. 4., b.l. 109-112). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacines sistemos LITEKO, buvusiai BUAB „Baltic metal group“ direktorei L. A. Klaipėdos apygardos teisme yra pareikštas ieškinys dėl 3 610 801,61 Lt žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-557-112/2015 (buvęs bylos numeris 2-1183-112/2014) ir nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-39-380/2015 (buvęs numeris 1-192-380/2014), kurioje L. A. yra kaltinama pasisavinusi jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, apgaule kitų naudai įgijusi didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą ir suklastojusi tikrus dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sampratos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. ĮBĮ 2 str. 12 d. nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 str. įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 str. 2 d. įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

Kaip jau minėta ankščiau, bankroto administratorius prašyme dėl BUAB „Baltic metal group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodė ne vieną pagrindą/požymį bankrotą pripažinti tyčiniu. Vienas iš jų yra tai, kad BUAB „Baltic metal group“ direktorė L. A. galimai pasisavino bei neperdavė bankroto administratoriui įmonės apskaitomojoje kasoje buvusių 3 591 259,95 Lt, kurio pagrįstumo klausimas galimai ir yra nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-557-112/2015 bei baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-380/2015. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nenagrinėjo ir nevertino kitų bankroto administratoriaus prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytų tyčinio bankroto požymių ir juos galimai patvirtinančių įrodymų, t.y. nepagrįstai netyrė visų reikšmingų faktų, įmonės vadovo veiksmų visumos, nevertino kiekvieno nurodyto įmonės veiksmo atskirai, neanalizavo visų pateiktų įrodymų. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinės bylos sustabdymas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks/neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas/atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios, į tai, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos sustabdymo, yra ypač svarbu atsižvelgti ne tik į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, bet ir į bankroto proceso tikslus bei principus - kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduoti skolų naštą ir apsaugoti kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1184/2011), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjęs ir nevertinęs visų bankroto administratoriaus prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytų tyčinio bankroto požymių ir juos galimai patvirtinančių įrodymų, nepagrįstai sustabdė prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą CPK 163 str. 3 d. pagrindu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl BUAB „Baltic metal group“ bankroto pripažinimo tyčiniu grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą dėl BUAB „Baltic metal group“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                               Vigintas Višinskis