Baudžiamoji byla Nr. 2K-97-495/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07018-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.4.2; 1.2.29.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. G. gynėjo advokato Justo Sakavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 7500 Eur (150 MGL) dydžio bauda. Iš nuteistosios I. G. solidariai su nuteistuoju G. G. priteista 1000 Eur nukentėjusiajam V. J. neturtinei žalai atlyginti, kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis atmesta.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 18 d. nutartis, kuria nuteistųjų I. G., G. G. ir nukentėjusiojo V. J. apeliaciniai skundai atmesti.
Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu nuteistas ir G. G., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. G. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su G. G., turėdami tikslą sudaryti paskolos sutartį ir gauti iš nukentėjusiojo V. J. 39 200 Eur paskolą, panaudojo netikrą, žinomai melagingą dokumentą, t. y. 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. S2-11439-199/2018 dėl leidimo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įkeisti butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), t. y. pateikė jį notarei R. K. 2018 m. vasario 14 d. pasirašant paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 1008) (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistosios I. G. gynėjas advokatas J. Sakavičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą I. G. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, nes nuosprendį ir nutartį pagrindė prielaidomis. Pirma, pagal byloje surinktus įrodymus yra negalima išvada, kad I. G. panaudojo netikrą teismo nutartį, kuria leista įkeisti butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Dėl paskolos ir hipotekos sutarčių sudarymo buvo bendraujama tik su G. G., iki sutarčių pasirašymo dienos I. G. nematė netikros teismo nutarties leisti įkeisti butą (nukentėjusiojo V. J., liudytojų R. K., J. B., K. N. parodymai). Paskolos ir hipotekos sutarčių pasirašymo faktas nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad I. G. panaudojo netikrą teismo nutartį, nes hipotekos sutartį pasirašė ir nukentėjusysis V. J., liudytoja R. K., tačiau šiems asmenims kaltinimai dėl netikro dokumento panaudojimo nebuvo pareikšti. Kasatoriaus manymu, darydami išvadą, kad I. G. panaudojo netikrą dokumentą, bylą nagrinėję teismai ją motyvavo nesusijusiais argumentais apie tai, kad I. G., pasirašydama hipotekos sutartį, negalėjo nežinoti, kad notarei buvo pateiktas netikras dokumentas. Be to, teismai, nukrypdami nuo teismų praktikos, žinojimą apie netikro dokumento egzistavimą prilygino netikro dokumento panaudojimui. Antra, net ir pripažinus, kad netikra teismo nutartis, kuria leista įkeisti butą, buvo panaudota, pagal byloje surinktus įrodymus yra negalima teismų išvada, kad I. G. suvokė tai, kad panaudoja netikrą dokumentą. Byloje nėra įrodymų, kad I. G., susipažindama su jai pateikta hipotekos sutartimi, matė sutarties punktą, kuriame nurodyta, kad ji, kaip įkaito davėja, turi teismo leidimą įkeisti butą, jį perskaitė ir suprato, kad įrašyti duomenys yra suklastoti. G. G. prieš sudarant hipotekos sutartį paaiškino I. G. hipotekos sutarties esmę, todėl ji įdėmiai sutarties neskaitė, o liudytoja R. K. atskirai šio sutarties punkto neaptarė ir jo neakcentavo. Dėl šios aplinkybės buvo prašoma notarę R. K. apklausti kaip liudytoją apeliacinės instancijos teisme, tačiau toks prašymas, suvaržant teisę į gynybą, buvo atmestas. Galiausiai vien neteisingi teismo nutarties (leidimo įkeisti butą) metai, nurodyti hipotekos sutartyje, nesuteikė pagrindo I. G. spręsti, kad hipotekos sutarties duomenys yra suklastoti, nes ji galėjo šį neatitikimą vertinti tik kaip rašybos klaidą ir, nebūdama teisininkė, neteikti jai didesnės reikšmės. Dėl to procesiniai sprendimai pagrįsti prielaidomis: 1) I. G., pasirašydama hipotekos sutartį, kiekvieną sutarties žodį perskaitė; 2) perskaičiusi sutarties punktą apie tai, kad įkaito davėjas gavo teismo leidimą įkeisti butą, įvertinusi nurodytos teismo nutarties priėmimo datą, suprato, kad hipotekos sutartyje nurodyta teismo nutartis yra suklastota.
2.2. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 300 straipsnio 1 dalį). I. G. neatliko veiksmų, atitinkančių BK 300 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Ji, pasirašydama hipotekos sutartį, veikė neatsargiai, o BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika gali būti įvykdyta tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-1073/2021). Tai pripažino ir bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą, kad nuteistoji I. G., pasirašydama hipotekos sutartį, turėjo suvokti, kad panaudoja netikrą dokumentą, o tokia formuluotė atitinka nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. neatsargios kaltės, apibrėžimą. Teismai nepagrįstai pripažino, jog I. G., panaudodama netikrą dokumentą, veikė bendrininkų grupe su G. G. Ši teismų išvada neatitinka bylos aplinkybių ir bendrininkavimo požymių, nes nenustatytas būtinas bendrininkavimo požymis – veiksmų bendrumas. I. G. neatliko jokių veiksmų, kuriais padėtų G. G. panaudoti netikrą dokumentą, pateikiant jį notarei liudytojai R. K.. Kaip nustatyta byloje, I. G. ne tik nepateikė netikros teismo nutarties notarei, bet priešingai – I. G. manė, kad hipotekos ir paskoloms sutartims sudaryti bus naudojama jos iniciatyva 2014 m. gauta teismo nutartis leisti įkeisti butą. Byloje nenustatyta ir tai, kad I. G. suvokė, jog daro nusikalstamą veiką kartu su G. G., nes pasirašydama hipotekos ir paskolos sutartis ji nežinojo, jog G. G. pateikė notarei netikrą dokumentą. Taigi, pasirašydama hipotekos sutartį, I. G. nesuprato ir to, kad šią veiką atlieka, veikdama kartu su G. G.
2.3. Kasatorius taip pat pažymi, kad nuteistajai I. G. netinkamai individualizuota bausmė, nes jai buvo paskirta tokio pat dydžio bausmė kaip ir G. G., nors šio įvykdyta nusikalstama veika apėmė du neteisėtus veiksmus, t. y. G. G. pateikė netikrą dokumentą notarei, o po to pasirašė paskolos sutartį, o I. G. tik panaudojo netikrą dokumentą. Dėl to I. G. veika pagal pavojingumo laipsnį, jos kaip bendrininkės dalyvavimo padarant nusikalstamą formą ir vaidmenį yra mažiau pavojinga nei G. G. Teismai, skirdami bausmę, į tai neatsižvelgė.
2.4. Bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė BPK 115 straipsnio reikalavimus, priteisdami iš nuteistosios I. G. solidariai su G. G. nukentėjusiajam V. J. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaip pirmiau nurodyta, byloje nenustatyta, kad I. G. panaudojo netikrą dokumentą, t. y. teismo nutartį, kuria leista įkeisti butą, todėl nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys turėjo būti atmestas. Kita vertus, net jei būtų pripažinta, kad I. G. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, tenkinti nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo teisinio pagrindo, nes byloje surinktais įrodymais nenustatytas priežastinis ryšys tarp I. G. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo V. J. neigiamų išgyvenimų. Vertindami, ar nukentėjusiajam V. J. buvo padaryta neturtinė žala, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad V. J. yra daugybės teisminių procesų dalyvis (kaip išieškotojas dalyvauja apie septyniasdešimtyje bylų), taip pat yra kaltinamas dėl neteisėtos pinigų skolinimo veiklos. Dėl to darytina išvada, kad jo neigiamus išgyvenimus galėjo nulemti ne tariama I. G. nusikalstama veika, o kiti teisminiai procesai, kuriuose jis dalyvauja.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios I. G. gynėjo advokato J. Sakavičiaus kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Didžioji dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų yra susijusi su byloje esančių įrodymų vertinimu, o tai, kaip nurodyta BPK 376 straipsnio 1 dalyje, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje surinktus įrodymus patikrino ir įvertino pagal vidinį įsitikinimą, o su teismų išvadomis nesutikti nėra teisinio pagrindo. Nuteistieji I. G. ir G. G., duodami parodymus, pripažino, kad anksčiau yra sudarę hipotekos sutartį įkeisdami nekilnojamąjį turtą, kuriam įkeisti dėl nepilnamečio vaiko interesų buvo reikalingas teismo leidimas, o tai reiškia, kad I. G. ir G. G. turėjo patirties sudarydami notarinius sandorius ir gaudami teismo leidimą įkeisti turtą. Liudytoja R. K. patvirtino, kad informacija apie reikalingą naują teismo leidimą G. G. buvo suteikta iki notarinio veiksmo atlikimo, buvo nurodyta žodžiu ir tiesiog prieš sandorio sudarymą, taigi abiem nuteistiesiems buvo žinoma, kad toks leidimas reikalingas hipotekos sutarčiai sudaryti. Pažymėtina ir tai, kad hipotekos sutartimi buvo įkeičiamas nuteistajai I. G. nuosavybės teise priklausantis turtas, o sutartyje buvo savarankiškas punktas, kuriame nurodyta, kad įkaito davėjas patvirtina, jog teismo leidimas sudaryti įkeitimo sandorį yra gautas, kartu nurodant teismo leidimo datą ir civilinės bylos numerį. I. G., kaip įkaito davėja ir skolininkė, pasirašė hipotekos sutartį, jos parašas yra ir hipotekos sutarties lape, kuriame nurodyta informacija apie teismo nutartį, kuria leista įkeisti butą, todėl, tiesiogiai dalyvaudama sudarant paskolos ir hipotekos sutartis ir būdama įkaito davėja, I. G. negalėjo šios hipotekos sutartyje užfiksuotos informacijos apie teismo nutartį, leidžiančią įkeisti butą, nematyti ir nesuprasti, kad sutartyje nurodoma ne ankstesnė 2014 m. priimta teismo nutartis, o kita 2018 m. teismo nutartis, dėl kurios, kaip patvirtino pati nuteistoji, į teismą net nebuvo kreiptasi. Svarbu ir tai, kad 2014 m. teismo nutartis buvo gauta turint tikslą įkeisti butą kredito unijai, o 2018 m. hipotekos sutartis buvo sudaroma su kitu (fiziniu) asmeniu, todėl nelogiškas ir neįtikinamas kasacinio skundo argumentas, kad nuteistoji manė, jog hipotekos ir paskolos sutartims sudaryti yra naudojamas dar 2014 m. gautas teismo leidimas. Dėl to nors I. G. pati suklastoto dokumento notarei neteikė (jį pateikė nuteistasis G. G.), ji veikė kartu su nuteistuoju G. G. ir bendrais suderintais veiksmais realizavo bendros nusikalstamos veikos, uždraustos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymį. Atlikdama šiuos veiksmus, I. G. veikė tyčia, o ne neatsargiai, nes aiškiai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad sandoriams sudaryti yra pateiktas netikras dokumentas (teismo nutartis), kuris buvo reikalingas paskolai gauti (nukentėjusiajam reikalaujant paskolą užtikrinti turto įkeitimu), ir norėjo taip veikti, t. y. sudaryti paskolos ir hipotekos sandorius. Dėl to bylą nagrinėję teismai, darydami išvadas apie bylos aplinkybes, esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų nepadarė ir tinkamai I. G. veikai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalį.
3.2. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio klausimą, tinkamai įvertino kasaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, kad nukentėjusiojo V. J. dvasinius išgyvenimus galėjo lemti ne šis, o kiti teisminiai procesai. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusysis savo neigiamus išgyvenimus daugiausia grindžia kitais teismo procesais, todėl prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą žymiai sumažino. Dėl to teismas, nepažeisdamas BPK 115 straipsnio ir tinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio normas, priteisė iš nuteistųjų solidariai proporcingą 1000 Eur pinigų sumą nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti.
3.3. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad I. G. paskirta bausmė yra netinkamai individualizuota. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, individualizuodamas nuteistajai bausmę, teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nusikaltimas nesunkus, bet jo pavojingumą didina suklastoto dokumento pobūdis bei juo nustatomas juridinis faktas), kaltės formą (tyčia), kaltininkės asmenybę (neteista, dirba), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta veikiant bendrininkų grupe) ir skyrė švelniausią BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytas žymiai mažesnis, nei sankcijoje nurodytas vidurkis. Vien tai, kad nuteistajai I. G. buvo paskirta tokia pati bausmė kaip ir nuteistajam G. G., nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jai paskirta bausmė yra netinkamai individualizuota, nes nuteistieji pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe (tą pačią veiką, tuo pačiu laiku, tomis pačiomis aplinkybėmis), esant tokioms pačioms aplinkybėms atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių požiūriu, o jų asmenybes apibūdinančių aplinkybių visuma reikšmingai nesiskiria. Nesutiktina ir su kasacinio skundo teiginiu, kad teismai, paskirdami bausmę I. G., neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Prokuroro manymu, I. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta 150 MGL dydžio bauda, kuri yra žymiai mažesnė nei šiam nusikaltimui nustatytas baudos bausmės vidurkis, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, o švelnesnės bausmės paskyrimas nepadėtų įvykdyti BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo.
4. Nukentėjusysis V. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios I. G. gynėjo advokato J. Sakavičiaus kasacinį skundą atmesti, I. G. paskirtą bausmę sugriežtinti, nukentėjusiajam iš I. G. kartu su G. G. priteisti 4000 Eur neturtinės žalos kompensaciją, iš antstolių S. U. ir R. B. išreikalauti papildomą medžiagą apie I. G. bei G. G. išmokėtas pinigų sumas ir I. G. sumokėtą pinigų sumą likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus kreditas“ administratoriui. Nukentėjusysis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai savo išvadas dėl I. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką pagrindė aplinkybėmis, kurios susijusios su padaryta nusikalstama veika. Nukentėjusysis pabrėžia, kad tiek I. G., tiek G. G. yra sumanūs žmonės, linkę išsiaiškinti visas sudaromų sandorių aplinkybes, todėl suvokė, kad panaudoja netikrą teismo nutartį, kuria leidžiama įkeisti butą, sudarydami hipotekos sutartį. I. G. gynėjo teiginiai, kad nuteistoji hipotekos sutarties neskaitė ir nepastebėjo jos punkto, kuriuo ji kaip įkaito davėja patvirtina, kad yra gautas teismo leidimas sudaryti įkeitimo sandorį, prieštarauja hipotekos sutarties išvaizdai. Pirmiau nurodytas punktas išsiskiria sutarties tekste dėl daugybės skaičių, todėl neatkreipti į jį dėmesio pasirašant sutartį nebuvo įmanoma. I. G. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jos parodymai, nukentėjusiojo V. J., liudytojų R. K., S. U., J. B., A. J. parodymai, G. G. 2018 m. sausio 16 d. elektroninis laiškas V. J., I. G., G. G. ir V. J. pasirašyta 2018 m. vasario 18 d. paskolos sutartis, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimas susijusioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat papildomas to paties teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, antstolės R. G. vykdomosios bylos Nr. 0090/17/00662 medžiaga, specialisto išvados, paaiškinimai ir kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai sudaro įrodymų visetą, reikalingą bylai teisingai išspręsti, todėl bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodymus įvertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir bylos aplinkybes nustatė teisingai.
4.2. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp V. J. patirtų neigiamų išgyvenimų bei kitų negalavimų ir I. G. bei G. G. padarytos nusikalstamos veikos, todėl buvo pažeistas BPK 115 straipsnis. Nukentėjusysis pažymi, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, jis įrodė, kad dėl I. G. ir G. G. nusikalstamos veikos jis patyrė neturtinės žalos, tačiau teismo jam priteista 1000 Eur neturtinė žala yra aiškiai per maža, nes I. G. ir G. G. faktiškai padarė daug pavojingesnes BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, savo kaltės nuteistieji nepripažino, nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų, nustatyta viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, abu nuteistieji darbingi, todėl, nukentėjusiojo manymu, jam turėtų būti priteistas didesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
4.3. Kasacinio skundo argumentai, kad I. G. veikai netinkamai pritaikyta BK 300 straipsnio 1 dalis, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir bylos aplinkybėms. I. G. gynėjo teiginį, kad nuteistoji netikrą teismo nutartį, kuria leista įkeisti butą, panaudojo veikdama neatsargiai, paneigia liudytojos R. K. parodymai, kad ji atkreipė nuteistosios dėmesį į hipotekos sutarties punktą dėl įkaito davėjo patvirtinimo apie gautą teismo nutartį ir kiti pirmiau atsiliepime nurodyti įrodymai. I. G. aiškinimą, kad ji manė, jog hipotekos sutarčiai sudaryti naudojamas jos pačios 2014 m. gautas teismo leidimas, paneigia 2014 m. nutarties turinys, iš kurio matyti, kad kreditoriumi nutartyje nurodytas ne V. J., o Akademinė kredito unija. Bylos aplinkybės patvirtina ir tai, I. G. suvokė daranti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką kartu su G. G. I. G., pasirašydama hipotekos sutartį, kurioje buvo nurodyta netikro dokumento data ir neegzistuojančios bylos numeris, žinojo, kad notarės žinioje yra, kaip nustatė teismas, G. G. pateiktas netikras dokumentas. Žinodama šią aplinkybę ir pasirašydama hipotekos sutartį, ji galėjo suvokti ne tik tai, kad ji daro nusikalstamą veiką, bet ir tai, kad šią veiką vykdo kartu su G. G. I. G. ir G. G. veikimas kartu nustatytas bylos aplinkybėmis ir atitinka bendrininkavimui teismų praktikoje keliamus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2016), todėl teismai pagrįstai konstatavo, jog I. G. veikė kartu su G. G. kaip bendrininkai. Atsiliepime nukentėjusysis V. J., be kita ko, teigia, kad teismai nuteistosios I. G. veiką turėjo kvalifikuoti ne pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, bet pagal to paties straipsnio 3 dalį, nes nusikalstama veika padaryta didelė žala.
4.4. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad I. G. veika yra mažiau pavojinga, todėl teismai, individualizuodami jai bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktus. Anot nukentėjusiojo, nuteistosios I. G. veika yra pavojingesnė, nei nustatė teismai, nes ji ne tik panaudojo netikrą dokumentą sudarydama hipotekos sutartį, bet ir pasinaudojo šia aplinkybe pateikdama civilinį ieškinį dėl hipotekos sutarties ir jos pagrindu išduoto vykdomojo rašto panaikinimo, todėl nukentėjusysis negali atgauti paskolintų I. G. ir G. G. 39 200 Eur. Nukentėjusiojo teigimu, I. G. ne tik buvo netikro teismo nutarties panaudojimo bendravykdė, bet ir tokio dokumento realizavimo teismui susijusioje civilinėje byloje organizatorė, siekė kuo ilgiau negrąžinti gautos paskolos. Padarytos nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiajam yra ilgalaikės, nes skola iki šiol nėra grąžinta, I. G. nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, o teismai tai turėjo pripažinti I. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Dėl to I. G. paskirta bausmė turi būti sugriežtinta.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistosios I. G. gynėjo advokato J. Sakavičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-57-489/2020, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-7-82-699/2018, 2K-7-104-719/2021 ir kt.).
7. Paduotame kasaciniame skunde vertinami įrodymai (nuteistosios I. G., nukentėjusiojo V. J., liudytojų R. K., J. B., K. N. parodymai ir kt.), kartu ginčijamos teismų nustatytos bylos aplinkybės, keliamos savos įvykio versijos (I. G. netikrą dokumentą panaudojo dėl neatsargumo, nes nuosekliai neperskaitė pasirašomų paskolos ir hipotekos sutarčių; nesuteikė hipotekos ir paskolos sutartyse nurodytiems neteisingiems duomenims deramos reikšmės, buvo įsitikinusi, kad galima naudoti ankstesnį teismo leidimą įkeisti butą ir pan.) ir tuo remiantis daroma išvada, kad nuteistajai nepagrįstai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tai rodo, kad kasatoriaus ginčijamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų turinio vertinimas, teismų nustatytos bylos aplinkybės, o tai, kaip minėta, nėra bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Atsižvelgiant į tai, tokie skundo argumentai paliekami nenagrinėti (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
8. Nukentėjusysis V. J. pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą prašo pakeisti I. G. veikos kvalifikavimą, pritaikyti kitą baudžiamąjį įstatymą, sugriežtinti nuteistajai paskirtą bausmę ir priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tokie reikalavimai yra akivaizdžiai susiję su įsiteisėjusių nuosprendžio ir nutarties patikrinimu teisės taikymo aspektu tik padavus kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka (BPK 368, 369 straipsniai). Nukentėjusysis V. J. kasacinio skundo nagrinėjamoje byloje nepateikė. Be to, nukentėjusysis V. J. atsiliepimu į nuteistosios I. G. kasacinį skundą prašo kasacinio teismo tirti ir vertinti naujus įrodymus. Tačiau, kaip pirmiau nurodyta dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies, bylą kasacine tvarka nagrinėjantis teismas naujų įrodymų netiria ir jų nevertina, kasacine tvarka bylą nagrinėja tik įstatymo taikymo aspektu, todėl nukentėjusiojo atsiliepime pateikti prašymai paliekami nenagrinėti.
Dėl BPK 10 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 3 dalies pažeidimo
9. Kasatorius BPK 10 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 3 dalies pažeidimus (teisę į gynybą) sieja su apeliacinės instancijos teismo netenkintu gynybos prašymu apklausti notarę R. K. kaip liudytoją apie paskolos ir hipotekos sutarčių sudarymo aplinkybes. Sutikti su tokiu argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo.
10. Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, 2K-173-976/2016). Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015).
11. Nagrinėjamoje byloje liudytoja R. K. pirmosios instancijos teisme apie V. J. ir I. G. bei G. G. paskolos bei hipotekos sutarčių sudarymo aplinkybes buvo apklausta net du kartus, šių apklausų metu davė nuoseklius parodymus apie jos, kaip notarės, atlikus veiksmus tiek prieš sandorio pasirašymą, tiek ir jo metu (suteikta informacija I. G. apie sudaromų sutarčių turinį, pastarosios pareikštas pastabas bei reakcijas į teikiamos informacijos turinį – 7 t., b. l. 156; 9 t., b. l. 110). Apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme papildomai apklausti liudytoją nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie galėjo nulemti papildomą liudytojos apklausą apeliacinės instancijos teisme (nenurodyti galimi prieštaravimai šios liudytojos parodymuose ar kitos svarbios aplinkybės, kurios nebuvo išsiaiškintos pirmosios instancijos teisme ir pan.). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas gynybos prašymo papildomai apklausti liudytoją R. K., suvaržė nuteistosios I. G. teisę į gynybą ir taip pažeidė BPK 10 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo
12. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, motyvuojant tuo, kad teismai, remdamiesi ne objektyviai ištirtais ir įvertintais įrodymais, o prielaidomis, padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistoji I. G., prieš pasirašydama hipotekos sutartį, ją nuosekliai perskaitė ir suprato, kad hipotekos sutartyje nurodyta teismo nutartis dėl leidimo įkeisti butą yra suklastota.
13. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).
14. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įtraukti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).
15. Patikrinusi skundžiamus nuosprendį ir nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų nenustatė. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistoji I. G. suprato, jog teismo nutartis yra suklastota, ir ją panaudojo, pasirašydama paskolos sutartį. Priešingai nei teigia kasatorius, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo padaryti.
16. Bylos nagrinėjimo metu I. G., gindamasi nuo jai pareikšto kaltinimo, laikėsi pozicijos, jog suklastotos teismo nutarties, kuria buvo leista įkeisti butą, ji nebuvo mačiusi, o apie ją sužinojo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Dokumentų, reikalingų paskolos ir hipotekos sutartims sudaryti, parengimu ir pateikimu rūpinosi jos sutuoktinis G. G. Teismai, ištyrę byloje surinktų įrodymų visumą, atmetė šią gynybos versiją. Teismai nustatė, jog tokie nuteistosios parodymai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui (nenuoseklūs ir prieštaringi pačios nuteistosios parodymai, taip pat nukentėjusiojo V. J., liudytojų R. K., J. B., K. N. parodymai, paskolos ir hipotekos sutarčių turinys ir kt.). Bylą nagrinėję teismai iš byloje surinktų įrodymų nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. S2-11439-199/2018 dėl leidimo G. G. ir I. G. įkeisti butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), yra netikra. Nustatyta ir tai, kad I. G. dar 2014 m., siekdama gauti paskolą, kreipėsi į teismą ir gavo teismo nutartį, kuria leista įkeisti nekilnojamąjį turtą. Tai patvirtina, kad nuteistoji turėjo žinių apie paskolos sutartims, susijusioms su nekilnojamojo turto įkeitimu, reikalingus dokumentus, keliamus reikalavimus ir tokių sutarčių sudarymo procedūras bei reikšmę. Bylą nagrinėję teismai nustatė ir tai, kad prieš sudarant paskolos ir hipotekos sutartis notarų biure nuteistajai buvo pateikti susipažinti paskolos ir hipotekos sutarčių projektai, o vėliau notarė dar kartą žodžiu išaiškino sutarčių sąlygas ir jų turinį, tarp jų ir hipotekos sutarties sąlygą, pagal kurią I. G., kaip įkaito davėja, patvirtino gavusi teismo leidimą sudaryti įkeitimo sandorį; I. G. jokių prieštaravimų ar pastabų dėl jai pateiktų paskolos ir hipotekos sutarčių turinio nepareiškė ir jai pateiktas parengtas pasirašyti sutartis pasirašė, taip išreikšdama savo valią, kad sutinka su sudaromų sutarčių sąlygomis (nukentėjusiojo V. J., liudytojų R. K., J. B., K. N. parodymai); paskolos ir hipotekos sutartys yra pasirašytos I. G., jose nėra I. G. pastabų dėl sutarčių turinio. Teismai, paneigdami byloje keltas gynybos versijas, pažymėjo ir tai, kad pateikti notarei teismo nutartį (leidimą) įkeisti butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kad būtų sudaryta paskolos sutartis, buvo suinteresuoti būtent nuteistieji I. G. ir G. G. G. G. buvo reikalinga piniginė paskola pradėtiems statybos darbams nekilnojamojo turto objekte pabaigti, o paskolą ir sutiko suteikti nukentėjusysis V. J. I. G. apie tai neabejotinai žinojo, kaip ir suprato ir žinojo, kad buto įkeitimas be teismo leidimo (esant nepilnamečių vaikų) negalimas, o dėl leidimo sudaryti byloje aptariamus sandorius į teismą ji nesikreipė.
17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados dėl I. G. nusikalstamų veiksmų padarytos laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. vertinant kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, o ne prielaidomis, kaip nepagrįstai teigia kasatorius.
Dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
18. Kasaciniame skunde ginčijamas ir baudžiamojo įstatymo (BK 300 straipsnio 1 dalies) taikymas, motyvuojant tuo, kad I. G. veiksmuose nenustatyti objektyvieji ir subjektyvieji inkriminuotos veikos požymiai (netikro dokumento ji nepateikė įmonei, įstaigai ar organizacijai, be to, ji nesuvokė, kad panaudoja netikrą dokumentą ir veikia bendrai su G. G.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais.
19. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė ir už vieną iš alternatyvių veikų – žinomai netikro dokumento panaudojimą. Aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje yra pažymima, kad žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-697/2017, 2K-84-696/2017, 2K-385-942/2017, 2K-161-693/2019, 2K-104-1073/2020, 2K-246-648/2021).
20. Netikro dokumento panaudojimas gali būti įvykdytas ir bendrai, padarant nusikalstamą veiką, dalyvaujant keliems asmenims, t. y. bendrininkaujant. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl bendrininkų baudžiamosios atsakomybės, teismų praktikoje nurodoma, kad visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-295-719/2018). Be to, neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad asmuo pats dokumento nepanaudojo, kai byloje nustatyta, kad asmuo inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė kartu su bendrininkais, o tokiu atveju, esant susitarimui su bendrininkais ir tyčiai, baudžiamajai atsakomybei pagrįsti pakanka, kad veiką tiesiogiai įvykdytų bent vienas iš bendrininkų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-223-696/2017, 2K-2K-169-689/2018).
21. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad žinomai netikrų dokumentų panaudojimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir subjektyviuosius požymius – tai, kad asmuo suvokė panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis. Primintina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-1073/2021).
22. Byloje nustatyta, kad I. G., veikdama kartu su G. G., žinomai netikrą dokumentą, t. y. 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. S2-11439-199/2018 dėl leidimo G. G. ir I. G. įkeisti butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), pateikė notarei R. K. 2018 m. vasario 14 d. pasirašant paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 1008) (duomenys neskelbtini) notarų biuro patalpose. Nors netikrą Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. S2-11439-199/2018 pateikė G. G., jis veikė kaip bendrininkas su I. G. ir tokius jo veiksmus apėmė I. G. bendra tyčia. I. G. anksčiau yra sudariusi paskolos sutartį su nekilnojamojo turto įkeitimu, kuriam buvo reikalinga teismo nutartis (leidimas), tai reiškia, kad jai buvo žinoma, jog, sudarant tokio pobūdžio sandorį, būtina kreiptis į teismą dėl leidimo įkeisti šeimos būstą, esant nepilnamečiam vaikui. Šiuo atveju ji ir jos sutuoktinis tam, kad būtų gautas toks leidimas, į teismą nesikreipė. Be to, kaip nustatyta byloje, notarė, prieš pasirašant sutartį, jai pateikė dokumentus susipažinti, paaiškino sudaromos hipotekos sutarties esmę; I. G. pasirašė hipotekos sutartį ne tik kaip hipotekos sutarties šalis, bet ir kaip įkaito davėja, būtent kaip asmuo, kuris teikia įkeisti butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir patvirtina, kad gauta teismo nutartis (leidimas) (nurodant teismo nutarties priėmimo datą ir bylos numerį) įkeisti butą; pastabų dėl pasirašomų dokumentų ir kartu sudaromo sandorio ji neturėjo, hipotekos sutartį pasirašė kartu su G. G., taip išreikšdama savo valią, kad sutinka su sudaromų sutarčių sąlygomis. Be kita ko, kaip jau minėta, teismai pagrįstai konstatavo, kad I. G. buvo suinteresuota pasirašyti paskolos ir hipotekos sutartis, nes G. G. buvo reikalinga piniginė paskola pradėtiems statybos darbams nekilnojamojo turto objekte pabaigti, o paskolą sutiko suteikti nukentėjusysis V. J. Taigi, visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad I. G. suvokė, kad, veikdama kartu su G. G., pateikdama notarei žinomai netikrą teismo nutartį (leidimą) įkeisti butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), panaudoja žinomai netikrą dokumentą, ir norėjo taip veikti. Vadinasi, nuteistoji I. G. veikė tyčia, o ne dėl neatsargumo, kaip nepagrįstai teigia kasatorius.
23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos bylą nagrinėję teismai nepadarė ir I. G. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
24. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, skirdami I. G. bausmę, netinkamai ją individualizavo.
25. Pažymėtina, kad, pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019).
26. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajai bausmę, atsižvelgė į visas būtinas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 1–2 dalys), įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nusikaltimas nesunkus, bet jo pavojingumą didina suklastoto dokumento pobūdis ir juo nustatomas juridinis faktas), kaltės formą (tyčia), kaltininkės asmenybę (neteista, dirba), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta veikiant bendrininkų grupe) ir skyrė švelniausią BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytas žymiai mažesnis, nei sankcijoje nurodytas vidurkis. Nuteistieji šioje baudžiamojoje byloje pripažinti kaltais padarę tą pačią nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe, kitų aplinkybių, leidžiančių skirtingai vertinti abiejų nuteistųjų asmenybes, nenustatyta. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, priešingai nei teigia kasatorius, kad I. G. skiriant bausmę buvo pažeistos bausmės skyrimą reglamentuojančios įstatymo nuostatos ir kartu netinkamai jai individualizuota bausmė.
Dėl kasacinio skundo argumentų dėl esminio BPK 115 straipsnio pažeidimo
27. Kasaciniame skunde nesutinkama ir su 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimu nukentėjusiajam V. J. iš I. G., kadangi nukentėjusiojo patirti išgyvenimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su I. G. veiksmais.
28. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Dėl šių BPK nuostatų teismų praktikoje yra nurodyta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-194-895/2020).
29. Teismas, pripažinęs I. G. kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, o dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, sumažindamas prašomą atlyginti neturtinės žalos dydį nuo 117 300 Eur iki 1000 Eur. Teismas nustatė, kad nukentėjusysis V. J. dėl I. G. ir G. G. nusikalstamos veikos patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, t. y. stresą, nerimą dėl galimybės atgauti paskolintus pinigus, dėl galimų teisminių procesų. Kita vertus, buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo V. J. ieškinyje nurodyti neigiami dvasiniai išgyvenimai tik iš dalies yra susiję su šiuo teisminiu procesu; jo patirti sveikatos negalavimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu nėra susiję su nuteistųjų įvykdyta nusikalstama veika. Tai rodo, kad teismas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį nustatė, siedamas jį tiesiogiai su I. G. ir jos bendrininko G. G. nusikalstamais veiksmais, nustatytais šioje byloje. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių, leidžiančių patvirtinti, kad iš I. G. priteistas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimas nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su I. G. ir G. G. nusikalstamais veiksmais. Todėl nuteistosios gynėjo ir šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
30. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad teismas, priteisdamas solidariai iš I. G. ir G. G. 1000 Eur nukentėjusiajam V. J. neturtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį išsprendė tinkamai ir BPK 115 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios I. G. gynėjo advokato Justo Sakavičiaus kasacinį skundą.
Teisėjai Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
Daiva Pranytė-Zalieckienė