Baudžiamoji byla Nr. 1-157-620/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21006-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.;
1.2.4.6.2.1.;
2.10.11
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gruodžio 20 d.
Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,
sekretoriaujant Larisai Vizbarienei,
dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei,
teismo psichiatrijos ekspertei Ramunei Drazdauskienei (nuotoliniu būdu-prisijungiant vaizdo konferencijos programa Zoom),
gynėjui advokatui Eugenijui Baršiui,
nukentėjusiajam A. Š.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, ištekėjusiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai, dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Teismas
n u s t a t ė :
R. Š. 2021 m. birželio mėn. 26 d. apie 18.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mediniu šluotos kotu sudavė tris kartus lovoje gulinčiam sutuoktiniui A. Š. į galvą, dešinį petį, į krūtinę, po to tualete metė stiklinę A. Š. į kairės rankos alkūnę, taip pat dėl kaktos odos nubrozdinimo, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, žaizdos kairės rankos alkūnėje, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą .
Tai, jog R. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta:
Nukentėjusiojo A. Š. parodymais, kuris paaiškino, jog 2021 m. birželio 26 d. jis buvo savo namuose, vakare jau nuėjęs atsigulti į dukters kambarį. Atbėgo į kambarį žmona su šluota ir pradėjo muštis, kelis kartus sudavė šluotkočiu į krūtinę, gal 3 ar 4. Tada jis užsidarė tualete. Žmona atidarė duris, metė į jį stiklinę, kuri pataikė į kairę ranką. Stiklinė suskilo ir supjaustė ranką prie alkūnės, nes bandė ranka užsidengti nuo smūgio. Jis iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, žmona pabėgo ir užsidarė kambaryje. Tuo metu žmona buvo neblaivi. Jai kažkas pasirodė ir ji netikėtai jį užpuolė be jokio ginčo, konflikto. Po suduotų smūgių jam skaudėjo krūtinė, buvo mėlynė dešiniame petyje, galva nubrozdinta. Medikai siūlė susiūti rankos žaizdą, bet jis nevažiavo. Ranką gydėsi pusantro mėnesio, iki šiol ranka visą laiką užtirpusi. Kreipėsi pas gydytoją, išrašė vaistus, bet niekas nepadeda. Visą laiką išsigąsdavo tų užpuolimų, išeidavo iš namų kol žmona nusiramins. Tai jau ne pirmas kartas ,kai pasitaiko neprognozuojami užpuolimai. Prieš tai irgi buvo atvejis, kai kvietė policijos pareigūnus, nes žmona puolė jį mušti. Nuo jos išpuolių kenčia jau kokie 5 metai. Dukrą pastoviai kaltina, kad vartoja narkotikus, nors ji nevartoja. Buvo užpuolusi ir dukrą, atėmusi iš jos telefoną, laužė jai rankas. Dukra neapsikentė dėl tokio smurtavimo ir išėjo iš namų .Žmona yra neprognozuojama, puola muštis, prisigalvoja visko, kaltina, kad jis turi meilužę. Žmona nevažiavo net į savo motinos laidotuves, sako „mano motina nemirė“. Sudegino jo rūbus židinyje, sudaužė indus. Dėl ko taip pasielgė, neaiškino. Užuolaidas nudraskė ir jas sudegino. Pas gydytojus nevyko, nes ji atsisako tai daryti, teigia, jog yra protinga. Pastebėjo, kad tokie paūmėjimai būdavo prieš pilnatį ir pilnaties metu, jau net laukdavo, kad prasidės kažkas. Dabar su žmona bendrauja, kas tris dienas aplanko ją ligoninėje, maisto nuveža. Žmona kaltina jį su dukra, kad uždarė ją ligoninėje.
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis A. Š. parodė, kad grįžęs iš kaimo atsigulė kambaryje. Į kambarį įlėkė R. ir nieko nesakiusi trenkė šluotkočiu per dešinį petį, krūtinę. Jis bėgo į tualetą, tualeto durys atsidarė ir R. metė į jį stiklinę. Jis dengėsi veidą ir stiklinė pataikė į kairės rankos alkūnę. Stiklinė dužo ir supjaustė ranką. Po to R. einančiam iš antro aukšto metė išrautą gėlę, bet nepataikė. R. buvo išgėrusi viskio butelį. Su šluotkočiu sudavė 2-3 smūgius, kad net šluotkotis sulūžo. Su šluotkočiu sudavė per krūtinę ir dešinį petį. Po įvykio skambino dukrai. Ji puola jį ištisai. Tada sėda į mašiną ir išvažiuoja, kol žmona nurimsta. Jai nėra gerai su psichika. Žmonai yra visi banditai, vagys, narkotikų prekeiviai. Buvo du kartus nuvežta į psichiatrijos ligoninę, tačiau be jos sutikimo į ją neguldo ( 1t.,b.l. 47-48).
Liudytojos I. Š. parodymais, kad R. Š. yra jos mama, sutinka duoti parodymus ir paaiškinti žinomas aplinkybes. 2021-06-26 jai paskambino tėtis A. Š. ir pasakė, kad mama metė į jį stiklinę, daužė šluotkočiu. Kas tarp jų įvyko nežino, nes ji gyvena atskirai. Nuvykus pas tėtį į namus, pamatė didelę žaizdą tėčio kairėje rankoje prie alkūnės. Žaizda buvo labai gili ir ilgai gijo, padėdavo ją perrišti. Tėtis sakė, kad mama trenkė jam su šluotkočiu namuose. Dėl kokios priežasties nesakė, bet mano, kaip visada prisigalvoja visokių nesąmonių, po taip atsitinka. Kai atvažiavo pas tėtį, policija jau buvo, mama buvo apsiraminusi. Kadangi mama ją kaltino dėl narkotikų vartojimo, darė testus, kurie nepasitvirtino, vežė 3 kartus pas psichologus, ji neapsikentusi dėl jos elgesio, prieš 6 metus išėjo iš namų, bet po savaitės prieš Kūčias vėl grįžo. Mama ją uždarė namuose, atėmė telefoną, niekur neišleido, laikydavo stipriai suėmusi, kad niekur neišeitų. Jos draugas, neapsikentęs, po 3 parų iškvietė policiją, ir ji tik tada galėjo išvykti iš namų. Po to mama pradėjo vaikščioti pas ją į nuomojamą butą, tikrino, ar ji nevartoja narkotikų, uostė puodelius. Matosi, kad jai negerai. Ligoninėje psichiatrė iš karto pasakė, kad mama sunkiai serga. Mama alkoholį vartodavo dažnai, dažniausiai vyną. Mama prieš tėtį ne vieną kartą naudojo ir fizinį, ir psichologinį smurtą. Tėvai turėjo verslą, vėliau kuris laikas užleido verslą. Mama du kompiuterius sudaužė, kur buvo visa informacija, pas ją buvo prisijungimai prie visų sistemų. Vienu metu buvo nesumokėti komunaliniai mokesčiai, pradėjo grasinti elektros atjungimu. Ji net buvo paėmusi paskolą įmonės skoloms padengti. Po to kai tėtis tapo įmonės direktorius, mama tapo visiškai abejinga verslui. Ta pablogėjusi sveikata tęsiasi gan ilgą laiką. Mamai reikalinga gydytis stacionare, nes namuose ji nesilankys pas gydytojus ir nevartos vaistų. Dabar su mama bendrauja, lanko ligoninėje. Ji nesutinka gydytis, laiko save sveika.
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021-06-26 apžiūrima vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai mūrinis, dviejų aukštų namas. Įėjimas į namą yra iš kiemo pusės. Laiptais patenkama į terasą, kurios viduryje stovi kvadratinės formos staliukas, uždengtas geltonos spalvos staltiese. Ant staliuko stovi stiklinė vaza su pamerktomis gėlėmis, dvi tuščios taurės. Aplink staliuką stovi trys raudonos spalvos foteliai. Vienas fotelis yra arčiau įėjimo durų į namą. Įėjimo durys yra medinės tamsiai rudos spalvos, su stiklais. Jos yra pilnai atidarytos. Tarp šių durų ir fotelio, ant keramikinių rusvos spalvos grindų, prie galinės fotelio kojos yra numestas šluotkotį, kurio vienas galas yra išteptas raudonos spalvos skysčiu, galimai kraujo. Medinis kotas paimamas. Toliau patenkama į prieškambarį. Prieškambaryje baldai tvarkingi. Tiesiai yra virtuvė, kurioje visi daiktai ir baldai tvarkingi. Išeinant iš prieškambario ir pasukus į dešinę pusę, patenkama į holą. Jo grindys išklotos keramikinėmis pilkos spalvos blizgiomis plytelėmis. Ant šių grindų po visą holą mėtosi kambarinių gėlių lapai, žemės, vyriškas sportinis tamsiai pilkos spalvos batas, paklodė. Ant paklodės matosi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Toliau apžiūrint holą, ties šiaurės pusėje esančia siena, per jos vidurį, yra mediniai, šviesiai rudos spalvos pakopiniai laiptai į antrą aukštą. Laiptai yra be turėklų. Šiais laiptais užlipus į antrą aukštą, koridoriuje, kairėje pusėje matyti rudos spalvos vazonas, iš kurio yra išrauta kambarinė gėlė. Aplink vazoną, ant medinių grindų pribarstyta žemių. Priešingoje šio koridoriaus pusėje ir einant į rytų pusę, namo pastogėje yra įrengti kambariai. Šio koridoriaus gale, kairėje pusėje yra atidarytos durys į kambarį. Kambario kairėje yra dvigulė rusvos spalvos lova. Ant lovos yra patiestas čiužinys, yra sujaukta antklodė. Ant čiužinio ir antklodės yra raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmių. Priešais lovą yra sujauktas šviesios spalvos kilimas. Apžiūrint kitus kambarius, sugadintų baldų ir daiktų nepastebėta. (1t.,b.l. 15-17).
Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021-06-26 apžiūrint A. Š. kūną, virš kairiojo antakio yra 1,5 cm ilgio kirstinė, kraujuojanti žaizda, ant viršutinės ir apatinės lūpų yra tamsiai raudonos spalvos žymės, galimai sukrešėjusio kraujo. Rankomis liečiant galvą, kairėje pusėje virš ausies jaučiami gumbai. Daugiau galvos srityje sužalojimų nepastebėta. Apžiūrint kūną, krūtinės srityje matyti įdrėskimai: dešinėje pusėje apie 17 cm ilgio, kairėje - 3,0 cm ir 3,5 cm ilgio. Ant krūtinės ir po ja matomos paraudimo dėmės. Ant dešinės rankos, peties srityje matoma 4,0 cm ilgio kirstinė žaizda. Taip pat kirstinė ir kraujuojanti žaizda yra ant kairės rankos, alkūnės srityje. Ji yra mėnulio formos, 5,8 cm ilgio. Taip pat ant šios rankos, virš alkūnės matyti trys kraujosruvos. Tokios pat kraujosruvos, tik pailgos formos yra pilvo srityje, kairėje pusėje. Daugiau sužalojimų nepastebėta. (1t.,b.l. 60-62)
Specialisto išvada Nr. G 650/2021(05) nurodyta, kad A. Š. nustatyta: kaktos odos nubrozdinimas; poodinė kraujosruva kairiame žaste, nenurodyto pobūdžio žaizda kairės alkūnės srityje. A. Š. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1t.,b.l. 74).
Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad šluotos kotas yra medinis, koto ilgis 84 cm, skersmuo 2,2 cm. Vienas galas užapvalintas, kito kraštas yra nelygus. ant koto 4,5 cm atstumu nuo nelygaus galo, matyti tamsios spalvos dėmės, panašios į kraują, dėmių ilgis 5 cm x 2,3 cm., pasibaigus šiai dėmei kitoje koto pusėje matyti kita tamsios spalvos (rudos ) dėmė, jos ilgis 6,0 cm x 2,2 cm. (1t.,b.l. 85-86)
Išdėstyti įrodymai byloje įrodo, kad R. Š. 2021 m. birželio mėn. 26 d. apie 18.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mediniu šluotos kotu sudavė tris kartus lovoje gulinčiam sutuoktiniui A. Š. į galvą, dešinį petį, į krūtinę, po to tualete metė stiklinę A. Š. į kairės rankos alkūnę, taip pat dėl kaktos odos nubrozdinimo, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, žaizdos kairės rankos alkūnėje, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą, todėl tokia R. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Byla buvo gauta su kaltinamuoju aktu ir iš joje esančių duomenų matyti, kad R. Š. į teisiamuosius posėdžius nevyko. Priėmus net kelias nutartis dėl kaltinamosios atvesdinimo į posėdį, policijos pareigūnai pateikė tarnybinius pranešimus dėl negalėjimo jos atvesdinti. Iš policijos pareigūnų pranešimų žinoma, jog kaltinamoji nesutiko vykti į teisiamąjį posėdį, nurodė, jog nemato reikalo, nesirengė, į pareigūnų nurodymus nereagavo, buvo nusiteikusi priešiškai. Kaltinamoji su policijos pareigūnais ir artimaisiais kalbėjo neadekvačiai, kaltino policijos pareigūnus nebūtais dalykais, neva ją nuveš į mišką, sužalos, teigė apie tai, kad jai atstovauja advokatas, nors su jokiu advokatu ji byloje nėra sudariusi sutarties. Bandymas įtikinti vykti į teismą nedavė rezultatų, į užduodamus klausimus ji neatsakinėjo arba kalbėjo apie visai kitus dalykus, kurie nėra susiję su nutartimi dėl atvesdinimo. Apsivilkti drabužius ir vykti į teismą bandė įkalbėti ir artimieji, tačiau ji nereagavo. (2t.,b.l.33-34).Policijos pareigūnai vykdydami kitą teismo nutartį dėl kaltinamosios R. Š. atvesdinimo į sekantį teisiamąjį posėdį taip pat negalėjo jos įvykdyti dėl kaltinamosios elgesio. Atvykus į jos namus, juose buvusi R. Š. dukra paaiškino, kad mama, žinodama, kad vyks teismo posėdis, kartu su artimaisiais atsisakė į jį vykti ir išėjo link Rokiškio bažnyčios. Policijos pareigūnai ten ją rado, bandė gražiuoju įtikinti vykti į teismą, tačiau ji kategoriškai atsisakė. R. Š. buvo informuota, kad jai gali būti taikyta kardomoji priemonė-suėmimas ir vis tiek reikės dalyvauti teisme, tačiau ir po to į jį vykti atsisakė. Siekiant išvengti sužalojimų, prievarta naudota nebuvo, todėl ji buvo neatvesdinta (viskas buvo filmuota Body kamera, įrašai pateikti) (2t., b.l.43,46).
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022-06-29 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-620/2022 buvo paskirta kaltinamosios R. Š. stacionarinė teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams (Aušros g. 30, LT-28145 Utena) .
2022-10-19 teisme buvo gautas Utenos ekspertinio skyriaus raštas, pasirašytas vyr. teismo psichiatrės- ekspertės J. Didžiokienės ir teismo psichiatrės-ekspertės R. Drazdauskienės, kuriame nurodyta, jog R. Š. stacionarinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė buvo atlikta 2022-10-19. R. Š. rekomenduojamas priverstinis gydymas-stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). R. Š. įtariama nusikaltimo padarymu, šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra kritiška, jos elgesys neprognozuojamas, ji yra socialiai pavojinga, jei reikalingas gydymas. Rekomendavo skubiai spręsti klausimą dėl R. Š. patalpinimo į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki įvyks teismas dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo.
2022 m. spalio 20 d. nutartimi buvo nutarta atiduoti R. Š. į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. R. Š. laikymo specialiojoje medicinos įstaigoje laikas, kuris yra prilyginamas suėmimo laikui, nustatytas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo R. Š. faktinio patalpinimo į Utenos ekspertinį skyrių dienos, tai yra nuo 2022 m. spalio 6 d.
2022 m. gruodžio 1 d. teismas gavo ekspertizės aktą .Iš teismo psichiatrijos 2022-10-06 – 2022-10-19 ekspertizės akto matyti, kad R. Š. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas-kliedesinis sutrikimas, dėl kurio ji negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taip pat šios veikos metu R. Š. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Šiuo metu jai konstatuojamas kliedesinis sutrikimas , dėl kurio ji negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jai taip pat konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. R. Š. dėl jos psichikos būsenos nerekomenduojama dalyvauti ir būti apklausiamai teisminio nagrinėjimo metu. R. Š. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę-priverstinį stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (2t., b.l.141-147).
Ekspertė Ramunė Drazdauskienė teismo posėdyje patvirtino pateiktą ekspertizės akto išvadą . Ekspertė nurodė, kad R. Š. šiuo metu reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Ji liguistai interpretuoja faktines aplinkybes, ir asmenys, kurie su tomis aplinkybėmis susiję, jie įvedami į sistemą, ir prieš juos atsiranda kliedesiai. O kadangi ji mano, kad iš jos norima atimti turtus, tai tie visi veiksmai yra suvedami į vieną kliedesinę sistemą. Tos medžiagos yra daug, kad galėtų priimti išvadą diagnozuoti lėtinį psichikos sutrikimą. Atliktas psichologinis tyrimas taip pat parodė, kad yra mąstymo sutrikimai, kurie būdingi šiam susirgimui. Ji yra nekritiška savo būsenos atžvilgiu, stebimi sistemingi kliedesiai, liga progresuoja ne vienerius metus, stebimas neadekvatus elgesys prieš sutuoktinį, be to moteriai diagnozuotas žalingas alkoholio vartojimas, kurio metu kliedesiai dar sustiprėja. R. Š. nekritiška savo būsenos atžvilgiu, ji nesigydys, nes mano, kad sveika, vaistų nevartos, pas gydytojus nesilankys. Šiuo atveju tik stacionarinis gydymas jai būtų tinkamiausias, nes liga progresuoja, jos elgesys tampa vis labiau neadekvatus, agresyvus, pavojingas prieš savo artimuosius. Gydymo tikslas, kad išnyktų kliedesiai arba sumažėtų iki tiek, kad žmogus galėtų funkcionuoti, gyventi įprastą gyvenimą.
Įvertinus aukščiau nurodytas ekspertizės akte aplinkybes laikytina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką R. Š. padarė būdama veikos padarymo metu nepakaltinama , dėl to už padarytą veiką jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė (BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d.).
Teismas atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, teisiamajame posėdyje išklausytų nukentėjusiojo, liudytojos, ekspertės, prokurorės nuomonę dėl R. Š. rekomenduojamos taikyti priverčiamosios medicinos priemonės, daro išvadą, kad R. Š. dėl jo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos ir psichikos sutrikimo šiuo metu reikalinga stebėti specializuotame stacionare. Aptariant R. Š. elgesį iki įvykio žinoma, kad ji nevartojo vaistų nesilankė pas psichiatrus, laikė save sveika, piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau dėl to psichinė liga paūmėjo, ji tapo socialiai pavojinga, jos psichikos būklė sukėlė realią grėsmę (agresyvų jos elgesį -smurtinius veiksmus) kitų asmenų atžvilgiu, kurie pagal šeimos narių paaiškinimus- kartojasi. Nukentėjusysis, R. Š. sutuoktinis ,teigė, kad tai nebuvo primas kartas, kai ji vartojo jo atžvilgiu smurtinius veiksmus, be to jie buvo naudoti ir dukters atžvilgiu. Dukra net nebegalėjo gyventi jų bendruose namuose, nes R. Š. išsakydavo nepagrįstus kaltinimus, kontroliavo dukterį, net jėga neišleido iš namų ,dėl ko jos draugas turėjo kviesti policijos pareigūnus. Tiek nukentėjusysis, tiek ir dukra nurodė, jog jie lanko R. Š. psichiatrijos ligoninėje. Jos elgesys išliko toks pat, ji teigia esanti sveika, nevartoja vaistų. Jie kalbėjo su gydančia gydytoja, kuri teigė, kad R. Š. atsisako gydytis. Ekspertė rekomendavo, jog šiuo atveju tik stacionarinis gydymas jai būtų tinkamiausias, nes liga progresuoja, jos elgesys tampa vis labiau neadekvatus, agresyvus, pavojingas prieš savo artimuosius. R. Š. šeimos nariai teigė, kad jei jai būtų paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinėmis sąlygomis, ji tikrai nesigydytų ,nesilankytų psichikos centre, todėl siekiant užtikrinti jos psichinės būklės stabilumą, R. Š. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikas - atsižvelgiant į tai, kad R. Š. teisės, atidavus ją į psichiatrijos ligoninę iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, buvo apribotos - skaičiuotinas nuo 2022 m. spalio 6 d., tai yra nuo jos faktinio patalpinimo į Utenos ekspertinį skyrių dienos.
Kadangi R. Š. serga psichikos sutrikimu, dėl ko negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, yra socialiai pavojinga, siekiant, kad jai ir toliau būtų užtikrinamas nepertraukiamas nedelsiamas būtinas gydymas, šioje byloje R. Š. skiriant priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, R. Š. laikymo specialiojoje medicinos įstaigoje laikas pratęstinas iki teismo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo.
Proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų (BPK 103, 104 straipsnis).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pripažinti, kad R. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdama nepakaltinama, ir jai taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laiką skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 6 d.
R. Š. laikymo specialiojoje medicinos įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje laiką , taikytą 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, pratęsti iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str. 6 d.).
Nutarčiai įsiteisėjus gražintina ekspertizei atlikti išreikalauta R. Š. asmens sveikatos istorija ją pateikusiai medicinos įstaigai.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.
Teisėja Loreta Kukelkienė