Civilinė byla Nr. e2-6309-889/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01580-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.18.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,
sekretoriaujant Ritai Bružinskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams G. Z., advokatui Raimondui Kivyliui,
atsakovės atstovei advokatei Irinai Lemežytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs projektai“ ieškinio reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų diagnostika ir statyba“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs projektai“ dėl baudos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 18 500 Eur skolą, 1 166,40 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 20 000 Eur baudą, 651,36 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2018 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu ieškinys iš dalies tenkintas, ieškovei iš atsakovės priteista 18 500 Eur skola, 614,37 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 19 114,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 203,28 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Priešieškinis atmestas.
2019 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis ir UAB ,,Progresyvūs projektai“ iš UAB ,,Pastatų diagnostika ir statyba“ priteistos 2 203,28 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinta ir šioje dalyje byla perduota nagrinėti iš naujo. Kita sprendimo dalis palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kuri informacija buvo atsakovės saugoma kaip komercinė paslaptis ir kokios informacijos ieškovė neturėjo teisės atskleisti, t. y. ar užsakytų padaryti brėžinių kaip atsakovės nuosavybės teisės objekto, ar informacijos apie atsakovės klientę UAB „P. M. Lietuva“. Be to, šalims turi būti suteikta galimybė aiškinti šalių sudarytą susitarimą visais aspektais, tarp jų ir nekonkuravimo aspektu. Byloje būtina per sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 straipsnyje bei subrangos teisinius santykius, aiškintis ar sudaryta šalių projektavimo darbų sutartis bei susitarimas dėl konfidencialumo pašalina ieškovei galimybę nurodyti UAB „P. M. Lietuva“ klientą kaip savo. Taip pat būtina nustatyti momentą, kada atsakovei perėjo jos nurodomos pagal susitarimo 2.4 p. intelektinės nuosavybės teisės į ieškovės sukurtą projektą pagal 2016 m. kovo 14 d. projektavimo sutartį Nr. 16.02.31. Šia sutartimi rangovas, vadovaudamasis užsakovo pateikta projektavimo užduotimi, parengia UAB „P. M. Lietuva“, adresu (duomenys neskelbtini), gamybinės zonos išplėtimo, pristatant naują priestatą su antresolėje įrengiamomis administracinėmis patalpomis, techninį projektą, tačiau sutartyje nenurodytas nuosavybės teisės perėjimo momentas ir turtinių teisių perdavimo apimtis, todėl pagal sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau – ATGTĮ) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turi būti nustatytas ieškovės paruošto projekto nuosavybės teisės atsakovei perėjimo momentas ir turtinių teisių perdavimo apimtis. Pagal ATGTĮ 41 straipsnio 9 punktą, architektūros kūriniai patenka į autorių teisių objektą, todėl būtina tiksliai identifikuoti ieškovės paskelbtą brėžinį, t. y. ar būtent atsakovės užsakytas ir perduotas brėžinys buvo paskelbtas.
2019 m. birželio 7 d. atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 20000 Eur baudą ir 651,36 Eur patirtų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad 2016 m. kovo 14 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta Projektavimo sutartis Nr. 16.02.31, kuria ieškovė, vadovaudamasi atsakovės pateikta projektavimo užduotimi, įsipareigojo parengti UAB „P. M. Lietuva“, adresu (duomenys neskelbtini), gamybinės zonos išplėtimo techninį projektą, pristatant naują priestatą su antresolėje įrengiamomis administracinėmis patalpomis. 2016 m. liepos 1 d. tarp atsakovės ir ieškovės sudarytas 2016 m. liepos 1 d. susitarimas dėl konfidencialumo Nr. 1, kuriame tarime buvo aptartas jo sudarymo pagrindas (tikslas), o taip pat nustatyti aiškūs ir konkretūs ieškovo įsipareigojimai bei atsakomybės sąlygos. 2018 m. vasario 12 d. atsakovas sužinojo, kad ieškovės socialinio tinklo „Facebook" paskyroje, kurios pavadinimas „Progresyvūs Projektai“ 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo paskelbtas įrašas: „2016 m buvo parengtas esamos UAB „P. M. Lietuva“ gamyklos išplėtimo projektas, kurio metu buvo numatyta išplėsti esamą gamyklos plotą bei perplanuoti esamas patalpas ir technologinių įrenginių išdėstymą. Bendras naujai projektuojamų bei rekonstruotų patalpų plotas daugiau kaip 7.100 m2. Tai jau kelintas UAB „P. M. Lietuva“ gamykloje sėkmingai įgyvendintas projektas per paskutinius 5 metus. www.pprojektai.lt“. Prie šio įrašo pridėtos dvi fotonuotraukos, kurias darė atsakovė ir kuriose matomas UAB „P. M. Lietuva“ gamyklos pastatas ir 2016 m. kovo 31 d. persiuntė ieškovei 2016 m. kovo 31 d. elektroniniu laišku. Be to, prie įrašo buvo pridėtas projektinis gamyklos pastato vaizdas, kuris buvo atsakovės nuosavybė. Šios faktinės aplinkybės užfiksuotos 2018 m. kovo 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 171-18-14. Sužinojus minėtą informaciją, atsakovė kreipėsi į ieškovą su 2018 m. vasario 12 d. pretenziją dėl konfidencialumo susitarimo pažeidimo. Minėto įrašo paskelbimu „Facebook“ paskyroje, ieškovė pažeidė Susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, todėl per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo paprašė sumokėti Susitarime numatytą 20000 Eur baudą. 2018 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku ieškovo administratorė nurodė, kad su pateikta pretenzija nesutinka, kadangi ji yra visiškai nepagrįsta. Atsakovės atstovė 2018 m. balandžio 16 d. išsiuntė ieškovei registruota pašto siunta ir elektroniniu paštu pretenziją, kurioje buvo išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai dėl atsakovo reikalavimų ieškovui. Pretenzija buvo reikalaujama sumokėti 20 000 Eur baudą ir 651,36 Eur patirtų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. 2016 m. kovo 14 d. tarp atsakovo ir ieškovo sudaryta Sutartis turi būti kvalifikuojama kaip projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartis. 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovės atlikti veiksmai, t. y. įrašo paskelbimas įmonei priklausančioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje atsakovės užsakovą, paviešinant fotonuotraukas ir projektinį gamyklos pastato vaizdą akivaizdžiai pažeidė sudarytame Susitarimo 2.1. punkte nustatytas įsipareigojimas. Priešingai nei nurodo ieškovė, nei šios nuotraukos, nei paviešintas projektinis gamyklos pastato vaizdas nebuvo niekur skelbtas. Ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ATGTĮ) normas, nes be atsakovės sutikimo paskelbė minėtas nuotraukas, kurios buvo sukurtos atsakovės ir buvo jos nuosavybė. Atsakovas 2016 m. kovo 31 d. projekto parengimui persiuntė ieškovei nuotraukas, patvirtinančias statinio esamą padėtį. Ieškovė, paskelbdama minėtą įrašą savo paskyroje ir pridėdama atsakovės nuotraukas, jomis faktiškai pasinaudojo reklamuodamasi ir skleisdama savo paslaugas, tokiu būdu pažeisdamas ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Nors Susitarime nurodyta, kad jis sudarytas dėl konfidencialumo, tačiau atsižvelgiant į Susitarimo 2.4 punktą, juo taip pat susitarta dėl ieškovės autorinių turtinių teisių perleidimo atsakovei. Atsakovė nuosavybės teisę į ieškovės sukurtus kūrinius vykdant Sutartį įgijo nuo jų sukūrimo momento. Iš skelbiamo įrašo matyti, kad ieškovė viešai paskelbtame įraše pateikė klaidinančią informaciją, nurodydama UAB „P. M. Lietuva“ kaip savo klientą. Ieškovė savo tinklapyje www.pprojektaai.lt. UAB „P. M. Lietuva“ taip pat nurodo, kaip klientą, nors, atsakovės žiniomis, tiesioginių komercinių ryšių su pastaruoju niekada neturėjo. Atsakovė laimėjo UAB „P. M. Lietuva“ skelbtą konkursą tiek dėl techninio projekto, tiek dėl darbo projekto parengimo, būtent atsakovę siejo sutartiniai santykiai su šia įmone. Ieškovės veiksmai, pateikiant informaciją apie UAB „P. M. Lietuva“, kaip savo klientą, akivaizdžiai pažeidė sąžiningos konkurencijos principus ir laikytini neteisėtais veiksmais. Šalys susitarė, kad „rangovas, pažeidęs šio Susitarimo nuostatas, privalo sumokėti užsakovui 20000 Eur baudą bei atlyginti visus Užsakovo dėl Rangovo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo patirtus nuostolius (Susitarimo 5.2. p.). Šalys aiškiai nustatė Susitarimo pažeidimo teisines pasekmes ir atsakomybės apimtį. Susitarimas apėmė tiek konfidencialios informacijos neatskleidimą, tiek autorinių teisių į projektinę dokumentaciją perleidimą ir nenaudojimą, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina šalių sulygta bauda.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo su patikslintu priešieškiniu nesutiko. Ieškovė nepažeidė Susitarimo, todėl jos atžvilgiu atsakovei jokia bauda neturi būti priteista. Ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 5 dalis), nes atsakovė pradinį priešieškinį teismui pareiškė 2018 m. gegužės 14 d. Pradiniame priešieškinyje buvo nurodyta, jog apie „Facebook“ paskyroje 2017 m. rugsėjo 18 d. paviešintą įrašą atsakovė sužinojo tik 2018 m. vasario 12 d., tačiau nepateikė įrodymų pagrindžiančių šią aplinkybę. Atsakovė pasitelkusi ieškovę, susitarė, jog būtent ieškovė parengs gamybinės zonos išplėtimo techninį projektą (Sutarties 4.2.1.). Taip pat susitarė, jog būtent ieškovė pateiks parengtą projektą Klaipėdos miesto savivaldybės įgaliotai institucijai dėl projekto tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo. Ieškovė, o ne atsakovė, buvo projekto gamybinės zonos išplėtimo techninio projekto rengėja ir projektuotoja. Atsakovė, sudarydama Sutartį su ieškove, nesiekė slaptumo/konfidencialumo, apie tai, kas realiai parengs UAB „P. M. Lietuva“ užsakytą projektą, t. y. neatliko jokių veiksmų, kad būtent užsakovui ir/ar visuomenei būtų pristatoma, jog UAB „P. M. Lietuva“ projektą rengia būtent atsakovė. Atsakovė su ieškove susitarė, jog ieškovė ne tik parengs projektą, tačiau atliks visus veiksmus susijusius su projekto parengimu ir statybos leidimo gavimu, tarp kurių - parengto projekto viešinimas. Šalys buvo susitariusios, jog pristatant ir viešinant projektą, būtent ieškovė atliktų šiuos veiksmus. Klaipėdos miesto savivaldybė internetiniame puslapyje 2016 m. gegužės 16 d. įkėlė informaciją apie gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinius pasiūlymus. Skelbiamoje informacijoje nurodoma jog: (i) projektuotojas, galintis informuoti apie projektinius pasiūlymus, yra UAB „Progresyvūs projektai“ (ieškovė); (ii) rekonstruojamo pastato statytojas yra UAB „P. M. Lietuva“, įgaliotas asmuo pateiktų projektinių pasiūlymų klausimais D. Z. (ieškovės vadovas); (iii) susipažinti su parengtais projektiniais pasiūlymais galima darbo dienomis nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki birželio 1 d. imtinai nuo 08.00 iki 17.00 val. projektuotojo patalpose: J. Z. g. 5-7, LT92122 Klaipėda, Tel. : +370 46 216071. Klaipėdos miesto savivaldybės internetinėje svetainėje taip pat buvo skelbiami parengto projekto erdviniai brėžiniai. Atsakovei buvo žinoma, kad būtent ieškovė pristatoma kaip parengto UAB „P. M. Lietuva“ užsakyto projekto rengėja. Iš to akivaizdu, jog komercine paslaptimi nebuvo laikoma informacija apie tai, kas parengė užsakovo UAB „P. M. Lietuva“ projektą, kadangi atsakovė pati sudarė susitarimus, kuriais ieškovė buvo įpareigota visuomenei pristatyti projektą jį išviešinant teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė „Facebook“ įraše pateikė informaciją apie tai, kas jau buvo vieša ir žinoma dar iki „Facebook“ įrašo. Pažymėjo, jog visi vaizdiniai buvo vieši dar iki Susitarimo sudarymo, kai buvo atliekama projekto viešinimo procedūros. Susitarime aiškiai nurodoma, kokia informacija nebus laikoma konfidencialia. Susitarime nėra numatyta, jog ieškovė negali skleisti informacijos apie įvykdytą projektą, taip pat nėra numatyta, jog ieškovė negali viešinti projekto vaizdinių, jeigu šie vaizdiniai iki Susitarimo sudarymo buvo vieši. Ieškovė bendrovei UAB „P. M. Lietuva“ projektą rengė jau ne pirmą kartą. 2012 m. ieškovė su UAB „Pineka“ sudarė sutartį, kuria sutarta, jog ieškovė parengs UAB „P. M. Lietuva“, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir paprastąjį projektą „PM KLAIPĖDA TABAKO PARUOŠIMO IR CIGAREČIŲ GAMYBOS CECHO REKONSTRUKCIJOS“, suderins šį projektą su atitinkamomis institucijomis, vykdys statybos leidimo išėmimą ir vykdymo priežiūrą. Nurodė, kad autorinės teisės į projektą nebuvo perduotos, ką patvirtina aplinkybė, jog šalys neišsprendė ne tik klausimo dėl autorinio atlyginimo, tačiau kartu ir kitų aplinkybių, t. y. dėl atsakomybės prisiėmimo už tinkamai parengtą projektą. Susitarimo nuostatose nesant esminių sąlygų, kurios privalėjo būti aptartos perleidžiant autorines teises (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktas), negalimas konstatavimas, jog Susitarime taip pat numatytas ir ieškovės autorinių teisių perleidimas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė I. Lemežytė palaikė priešieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė tenkinti priešieškinį jame nurodytais pagrindais ir motyvais.
Ieškovės atstovas advokatas R. Kivylius prašė priešieškinį atmesti, nurodydamas, jog ieškovei pareikšti reikalavimai siekiant išvengti skolos sumokėjimo, be to, atsakovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti.
Ieškovės atstovas G. Z. teismo posėdyje paaiškinimo, kad jis pats derino sutarties sąlygas, taip pat ir pasirašė sutartį, nes tuo metu UAB „Progresyvūs projektai“ direktorės, kuri yra ir jo sutuoktinė, nebuvo. Kai ieškovė kreipėsi dėl skolos – atsakovės reakcija buvo pretenzija. Ieškovės ir atsakovės veikla skirtinga, todėl jos nėra konkurentės. Įmonės „Facebook“ paskyroje buvo paskelbta bendro pobūdžio informacija. Tai padaryta siekiant parodytį įmonės darbus, paskyroje paskelbia kai kuriuos darbus, kurie yra gražesni, ryškesni. Nuotraukas įrašui paskyroje rado ir įkėlė iš „Google Drive“.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. kovo 14 d. sudarė Projektavimo sutartį Nr. 16.02.31 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė (rangovas), vadovaudamasi atsakovės pateikta projektavimo užduotimi, įsipareigojo parengti UAB „P. M. Lietuva“, adresu (duomenys neskelbtini), gamybinės zonos išplėtimo techninį projektą, pristatant naują priestatą su antresolėje įrengiamomis administracinėmis patalpomis, o atsakovė (užsakovas) už ieškovės atliktus projektavimo darbus įsipareigojo atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka (1 t., b. l. 6-11). 2016 m. birželio 13 d. šalys pasirašė priedą prie 2016 m. kovo 14 d. Projektavimo sutarties Nr. 16.02.31, kuriuo ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus projektavimo darbus objekte, o atsakovė įsipareigojo už papildomų darbų atlikimą sumokėti 96 800 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 86). 2016 m. liepos 1 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Susitarimą dėl konfidencialumo Nr. 1 (toliau – Susitarimas) (1 t., b. l. 103-104). Susitarimo 1.1. punkte nustatyta, jog „Konfidenciali informacija“ – reiškia bet kokia komercinę, techninę ar bet kokios kitos rūšies, prigimties ar pobūdžio informaciją ar duomenis, susijusius su užsakovu, užsakovo vykdomą veikla, užsakovo nuosavybe, kuriuos bet kokiu pavidalu (raštu, žodžiu ar bet kokia kita forma, įskaitant, bet neapsiribojant, visų rūšių elektroninėmis/skaitmeninėmis laikmenomis) užsakovas (atsakovė) pateikia rangovui (ieškovei), ar kuri bet kokiu kitu būdu tapo žinoma rangovo vykdant savo pareigas ir vykdant prisiimtus įsipareigojimus, nepriklausomai nuo to, ar ši informacija yra pažymėta kaip „konfidenciali“ ar ne. Susitarimo 1.2. punkte numatyti atvejai, kokia informacija nebus laikoma konfidencialia ir rangovas tokios informacijos atžvilgiu neprivalės laikytis šiame susitarime numatytų įsipareigojimų, t. y. jeigu tokia informacija buvo vieša ir žinoma subrangovui iki šio susitarimo pasirašymo dienos ar informacija tapo viešai žinoma (pateikiama žiniasklaidoje) po susitarimo pasirašymo dienos nesant subrangovo kaltės. Susitarimo 2.1. punktu rangovas (ieškovė) įsipareigojo laikyti konfidencialią informaciją paslaptyje ir jokia forma bei priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai neviešinti, neplatinti ir neatskleisti konfidencialios informacijos ar jos dalies jokiems tretiesiems asmenims bei nesudaryti sąlygų, kad konfidenciali informacija ar jos dalis taptų prieinama tretiesiems asmenims. Susitarimo 2.4 punkte numatyta, jog visi brėžiniai, projektai, kopijos, specifikacijos, darbinė dokumentacija, fotografijos, laikmenos ir kita medžiaga bei duomenys, kurie buvo paruošti ir/ar pateikti rangovui (ieškovei) darbų atlikimo procese, sutarties vykdymo metu sutarties Nr. 16.02.31 arba yra susiję su šios sutarties vykdymu, ir su tuo susijusios intelektinės nuosavybės teisės priklauso užsakovui (atsakovei) ir negali būti panaudotos, atskleistos ar paskelbtos tretiesiems fiziniams ar juridiniams asmenims be išankstinio raštiško užsakovo (atsakovės) sutikimo. Bet kokie intelektinės nuosavybės objektai ar rezultatai, sukurti vykdant darbus pagal pateiktą užsakovo informaciją ir dalyvaujant užsakovui bus laikoma užsakovo nuosavybė. Rangovo įsipareigojimai, susiję su konfidencialia informacija galioja 5 metus (Susitarimo 4 punktas).
Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikindamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis ir UAB ,,Progresyvūs projektai“ iš UAB ,,Pastatų diagnostika ir statyba“ priteistos 2 203,28 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir perduodamas šioje dalyje bylą nagrinėti iš naujo nurodė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai kildinami iš skirtingų teisinių santykių, t. y. ne tik atsakovės nurodomos konfidencialios informacijos apsaugos, bet ir nekonkuravimo bei autorių teisių apsaugos teisinių santykių.
Dėl ieškovės civilinės atsakomybės pagrindo
Atsakovė patikslintu priešieškiniu dėl baudos priteisimo ieškovės atsakomybę kildina iš sutarties – pareigos saugoti konfidencialią informaciją pažeidimo; taip pat nurodo, kad ieškovė atsakovei padarė žalą, atlikdama įstatymuose numatytus neteisėtus veiksmus – pažeisdama Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, kuris draudžia nesąžiningai konkuruoti ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą., nustatantį autoriaus teisę uždrausti viešai rodyti kūrinio originalą ar kopiją.
Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog draudžiamas yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Taigi, nesąžiningą konkurenciją draudžiantis specialusis teisės aktas nustato veiksmus, kurie draudžiami. Ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ATGTĮ) normas, nes be atsakovės sutikimo paskelbė minėtas nuotraukas, kurios buvo sukurtos atsakovės ir buvo jos nuosavybė. Atsakovė nurodo, jog ieškovė pažeidė ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. Pagal ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalį, autoriaus teisių objektais laikomi fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai, o pagal ATGTĮ 41 straipsnio 9 punktą, architektūros kūriniai patenka į autorių teisių objektą. ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas. Autorių ir gretutinių teisių gynimo būdai reglamentuoti ATGTĮ 77 straipsnyje. Minėto straipsnio 6 punkte nustatyta, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą; sumokėti kompensaciją (7 punktas); taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus (8 punktas).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konfidencialios informacijos atskleidimas dažniausiai susijęs su netiesioginiais nuostoliais, kurie gali pasireikšti sumažėjusiu bendrovės konkurencingumu rinkoje, žala bendrovės įvaizdžiui, negautu pelnu ir pan. Pareigos neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).Esant sutartinei civilinei atsakomybei neteisėtumas siejamas su sutarties pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-709-464/2018).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, priklausomai nuo faktinių aplinkybių, asmenims, pažeidusiems CK ir Konkurencijos įstatyme draudimą atskleisti, įgyti, naudoti informaciją, sudarančią kito subjekto komercinę paslaptį, gali būti taikoma ir deliktinė, ir sutartinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 25 d. nutarties 44 punktą civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 66–84 punktus).
Teisminio proceso metu atsakovė savo reikalavimą priteisti 20 000 Eur sumą iš ieškovės grindė sutartinių santykių (Sutarties ir su jos vykdymu neatsiejamai susijusio Susitarimo dėl konfidencialumo) pažeidimu, prašydama priteisti šalių nustatyto dydžio netesybas. Atsakovė šioje byloje nereikalauja patirtos turtinės ar neturtinės žalos ir neįrodinėja visų ieškovės deliktinės atsakomybės sąlygų. Atitinkamai, šioje byloje įrodinėjimo ir vertinimo dalyką sudaro ieškovės sutartinė atsakomybė, kuriai turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
Dėl sutarties galiojimo
Vienas iš ieškovės argumentų atsikertant į atsakovės priešieškinį, nurodytų tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ieškovės atstovo advokato R. Kivyliaus teismo posėdyje išsakytų, buvo tai, jog Susitarimas dėl konfidencialumo pasirašytas G. Z., neturėjusio įgaliojimo atstovauti įmonės, kurioje dirba interesus, todėl neįgalioto asmens pasirašytas Susitarimas toks sandoris ieškovei nesukelia pasekmių, yra niekinis bei negalioja (CK 1.92 straipsnis).
Teismas nesutinka su šiais ieškovės teiginiais. Teismo posėdyje G. Z. paaiškino, jog dirba UAB „Progresyvūs projektai“ projektų vadovu, taip pat yra UAB „Progresyvūs projektai“ akcininkas ir vadovės D. Z. sutuoktinis. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad būtent su G. Z. buvo derinamas Susitarimo projektas, su G. Z. vyko bendravimas elektroniniais laiškais.
CK 2.133 straipsnio, reglamentuojančio per atstovą sudaryto sandorio pasekmes, 2 dalyje nustatyta, jog atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (tai, jog G. Z. buvo deramasi dėl Susitarimo sąlygų, su šiuo asmeniu vyko bendravimas, šis asmuo ieškovės akcininkas) patvirtina, jog ieškovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog Susitarimą pasirašo tam tinkamai įgaliotas asmuo, kuris be kito ko santykiuose su atsakove dėl ginčo projekto veikė kaip faktinis UAB „Progresyvūs projektai“ vadovas. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad ieškovė neginčijo Susitarimo ir nereiškė jokių teisinių materialinių reikalavimų, susijusių su G. Z. pasirašyto Susitarimo galiojimu. Todėl konstatuotina, kad šalių pasirašytas Susitarimas dėl konfidencialumo yra galiojantis.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Pagrindinis atsakovės patikslintame priešieškinyje reiškiamas reikalavimas - priteisti iš ieškovės 20000 Eur baudą. Šį reikalavimą atsakovė grindžia sutartinių įsipareigojimų pažeidimu ir nurodo, kad prašoma suma – netesybos.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
Pareiga mokėti netesybas skolininkui atsiranda tada, kai nustatytas šalis pažeidžia prievolę ir kai šalys buvo sutarusios dėl netesybų raštu (CK 6.72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Susitarimo 5.2 punkte šalys susitarė, jog rangovas, pažeidęs šio Susitarimo nuostatas, privalo sumokėti užsakovui 20000 Eur baudą bei atlyginti visus užsakovo dėl rangovo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo patirtus nuostolius, kiek jų nepadengia bauda. Taigi šalys susitarė dėl netesybų baudos forma, atsakovė, vadovaudamasi minėtu Susitarimo 5.2 punktu, taip pat teigdama, jog ieškovė pažeidė Susitarimu prisiimtus įsipareigojimus (Susitarimo 2.1., 2.4. p.), reikalauja priteisti 20 000 Eur baudą.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Būtent toks ieškinys pareikštas nagrinėjamoje byloje.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.
Atsakovė teigė, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes apie savo teisės pažeidimą UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sužinojo 2018 m. vasario 12 d. Tokia atsakovės pozicija nepagrįsta.
Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
Nustatyta, jog atsakovės teigimu jos teisės pažeistos ieškovei paskelbus įrašą „Facebook“ paskyroje. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šis įrašas paskelbtas 2017 m. rugsėjo 18 d. (1 t., b. l. 136-149). Priešieškinį atsakovė teismui pateikė tik 2018 m. gegužės 14 d. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apie savo teisės pažeidimą (minėtą įrašą socialiniame tinkle) atsakovė sužinojo būtent 2018 m. vasario 12 d. Teismo posėdyje atsakovės atstovė apsiribojo paminėjimu, jog „kažkas“ atsakovę apie tai informavo. Taigi atsakovė neįrodė, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2018 m. vasario 12 d. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės poziciją. Teikdama atsiliepimą į pradinį ieškinį, atsakovė pridėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. pretenziją ieškovei dėl konfidencialumo susitarimo pažeidimo dėl ieškovės „Facebook“ paskyroje įkelto įrašo, jog UAB „P. M. Lietuva“ gamyklos išplėtimo projektas ieškovės veiklos rezultatas (1 t., b. l. 101). Pačiame atsiliepime nurodyta, jog teikiama 2018 m. vasario 12 d. pretenzija, tačiau tai, jog pačioje pretenzijoje nurodyta 2017 m. rugsėjo 21 d. data, ji pasirašyta I. G., 2017 m. rugsėjo 18 d. įgaliojimu paskirtos eiti direktoriaus pareigas (įgaliojimas galioja iki 2017 m. lapkričio 30 d.). Teismo posėdyje ieškovės atstovai patvirtino, jog šalys savo paskyrose „Facebook“ buvo įtraukusios į „draugų“ sąrašą, iš kurio pašalino atsiradus nesutarimams, todėl atsižvelgiant į „Facebook“ veikimo principus (paskelbtas įrašas parodomas „draugų“ sąraše esantiems asmenims), pagrįstai manytina, kad įrašą atsakovė turėjo pamatyti netrukus po jo paskelbimo. Šios aplinkybės pašalina bet kokias abejones dėl galimai padarytos korektūros klaidos pretenzijos datoje ir neabejotinai patvirtina, jog atsakovei apie įrašą ieškovės Facebook paskyroje buvo žinoma dar 2017 m. rugsėjo 21 d. Taigi, ieškinį dėl netesybų priteisimo atsakovė galėjo pareikšti vėliausiai 2018 m. kovo 21 d. Atsakovei priešieškinį pareiškus 2018 m. gegužės 14 d. (kai nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių terminas), konstatuotina, jog atsakovė beveik tris mėnesius praleido ieškinio senaties terminą. Duomenų, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju buvo sustabdytas ar nutrauktas, nenustatyta.
Kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir nustatoma, kad jis praleistas, ieškovui atsiranda pareiga įrodyti svarbias praleisto termino praleidimo priežastis – jam tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga, tačiau ieškovas neįrodinėjo tokių aplinkybių ir praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Pažymėtina, jog atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, turintis ilgametę profesinę patirtį ir pakankamas galimybes tinkamai ir laiku ginti savo interesus. Be to, nustatyta, jog jau 2018 m. vasario 26 d. ieškovės pareiškimo pagrindu buvo išduotas teismo įsakymas išieškoti iš atsakovės skolą pagal šalių sudarytą sutartį, kuris buvo įteiktas atsakovei 2018 m. vasario 28 d.
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013). Nagrinėjamoje byloje svarbių priežasčių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą, atsakovė nenurodė, o teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, taipogi nenustatė.
Atsižvelgus nurodytas aplinkybes, atsakovės priešieškinis ieškovei dėl 20 000 Eur netesybų, ir su iš šio reikalavimo išvestinių ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo yra atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino ( CK 1.131 straipsnio 1 dalis, 1.135 straipsnis).
Dėl ieškinio pagrįstumo
Ieškinys yra atmestinas dėl ieškinio senaties termino, tačiau teismas pateikia ir ieškinio pagrįstumo vertinimą.
Teikdama priešieškinį atsakovė savo teisių pažeidimą aiškino per draudimo konkuruoti santykius nurodydama, jog ieškovė, paskelbdama ginčo įrašą socialinio tinklo paskyroje, pateikė save kaip UAB „P. M. Lietuva“ projekto vykdytoją, tuo siekė reklamuoti savo paslaugas.
2018 m. kovo 30 d. antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 171-18-14 užfiksuota, jog UAB „Progresyvūs projektai“ tinklapio kontaktų skiltyje paspaudus nuorodą į „Facebook“ paskyrą, įmonės paskyroje matomas 2017 m. rugsėjo 18 d. paskelbtas įrašas: „2016 m buvo parengtas esamos UAB „P. M. Lietuva“ gamyklos išplėtimo projektas, kurio metu buvo numatyta išplėsti esamą gamyklos plotą bei perplanuoti esamas patalpas ir technologinių įrenginių išdėstymą. Bendras naujai projektuojamų bei rekonstruotų patalpų plotas daugiau kaip 7.100 m2. Tai jau kelintas UAB „P. M. Lietuva“ gamykloje sėkmingai įgyvendintas projektas per paskutinius 5 metus. www.pprojektai.lt“. Prie įrašo pridėtos dvi fotonuotraukos ir projektinis gamyklos pastato vaizdas (1 t., b. l. 136-149).
Atsakovė teigė, jog ieškovės panaudotos fotonuotraukos buvo persiųstos ieškovės atsakovei 2016 m. kovo 31 d., o projektinis gamyklos pastato vaizdas yra atsakovės nuosavybė. Ieškovė atsikirtimuose nurodė, kad ginčo įraše nurodyta informacija, įskaitant vaizdinę, buvo vieša iki įrašo paskelbimo.
Nustatyta, jog apie UAB „P. M. Lietuva“ gamyklos išplėtimo projektą viešai paskelbta 2016 m. rugsėjo 15 d. (https://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/duris-atvere-rekonstruotas-philip-morris-lietuva-fabrikas-828943, 2 t., b. l. 20-24). Viešai publikuotame straipsnyje pateikta informacija, jog „įmonė „P. M. Lietuva“ išplėtė cigarečių gamybos padalinio patalpas. Įgyvendinus visą projektą, fabriko patalpų plotas bus padidintas 8 tūkst. kv. metrų, o viso komplekso plotas sieks 30,3 tūkst. kv. metrų“, – kalbėjo „P. M. Lietuva“ direktorius Johan Bink“.
Be to, šalys susitarė, jog ieškovė atliks veiksmus, susijusius su projekto parengimu ir statybos leidimo gavimu, tarp kurių - parengto projekto viešinimas. Šalys buvo susitariusios, jog pristatant ir viešinant projektą, būtent ieškovė atliktų šiuos veiksmus. 2016 m. kovo 14 d. Projektavimo sutarties 4.2.2 punkte numatyta, jog rangovas (ieškovė) įsipareigoja pateikti parengtą projektą Klaipėdos miesto savivaldybės įgaliotai institucijai dėl projekto tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo šioje sutartyje numatytais terminais. Klaipėdos miesto savivaldybė internetiniame puslapyje 2016 m. gegužės 13 d. įkėlė informaciją apie gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinius pasiūlymus (2 t., b. l. 70-71, https://www.klaipeda.lt/lt/informuojame-apie-gamybinio-pastato-vilniaus-pl.-16-klaipedos-m.-rekonstravimo-projektinius-pasiulymus/3377).
Skelbiamoje informacijoje nurodoma jog: projektuotojas, galintis informuoti apie projektinius pasiūlymus, yra UAB „Progresyvūs projektai“ (ieškovė); rekonstruojamo pastato statytojas yra UAB „P. M. Lietuva“, įgaliotas asmuo pateiktų projektinių pasiūlymų klausimais D. Z. (ieškovės vadovas); susipažinti su parengtais projektiniais pasiūlymais galima darbo dienomis nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki birželio 1 d. imtinai nuo 08.00 iki 17.00 val. projektuotojo patalpose: J. Z. g. 5-7, LT92122 Klaipėda, Tel. : +370 46 216071. Klaipėdos miesto savivaldybės internetinėje svetainėje taip pat buvo skelbiami parengto projekto erdviniai brėžiniai (2 t., b. l. 72-86, https://www.klaipeda.lt/lt/savivaldybe/administracija/projektiniai-pasiulymai/223; https://www.klaipeda.lt/data/wfiles/file24908.pdf). Susitarimo 5.3 punkte šalys susitarė, kad konfidencialios informacijos atskleidimas valstybinės ar vietinės valdžios ir valdymo institucijoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, <...>, nebus laikomas įsipareigojimų pagal šį Susitarimą pažeidimu. Atsakovei buvo žinoma, kad būtent ieškovė pristatoma kaip parengto UAB „P. M. Lietuva“ užsakyto projekto rengėja, ši informacija dar iki įrašo ieškovės socialinio tinklo paskyroje paskelbimo buvo išviešinta, kaip ir informacija apie UAB „P. M. Lietuva“ gamyklos plotą išplėtimą, t. y. padidinimą 8 tūkst. kv. metrų.
Lyginant ieškovės panaudotas fotonuotraukas iš 2017 m. rugsėjo 18 d. įrašo (1 t., b. l. 136-149) ir atsakovės ieškovei persiųstas 2016 m. kovo 31 d. elektroniniu paštu (3 t., b. l. 29-59), nustatyta, kad tarp siųstų nuotraukų nėra ieškovės įraše įkeltos fotonuotraukos (1 t., b. l. 145). O lyginant ieškovės įraše įkeltą erdvinį gamyklos vaizdą (1 t., b. l. 147) su viešoje prieigoje esančiais ir prieinamais Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje paskelbtais erdviniais gamyklos vaizdiniais (https://www.klaipeda.lt/data/wfiles/file24908.pdf) akivaizdžiai matyti, jog viešai paskelbti erdviniai gamyklos vaizdo sprendiniai yra žymiai detalesni. Be to, buvo paskelbti 2016 m. gegužės 13 d., nuo 2016 m. nuo gegužės 18 d. iki birželio 1 d., iki viešo susirinkimo (ir jo metu) visuomenės atstovai projektuotojui (statytojo įgaliotam atstovui) galėjo teikti pasiūlymus dėl projektinių sprendinių.
Nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą (nagrinėjamu atveju – vykdyti komercinę veiklą), todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016. Teismų praktika.2016, 45, p. 68-92). Sutartimi ieškovei turėjo būti nustatyta aiški ir konkreti kompensacija už nekonkuravimą. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad tokia kompensacija nustatyta nebuvo. Ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę aptartoje teismų praktikoje apibrėžtus kriterijus atitinkančio nekonkuravimo susitarimo, todėl ieškovei negali kilti civilinė atsakomybė dėl tokio turinio susitarimo, koks buvo nustatytas darbo sutartyje, pažeidimo, net jeigu tokio pažeidimo faktas ir būtų įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė nurodo, kad ieškovė atliko Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus draudžiamus veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir pakenkė jos galimybėms sąžiningai konkuruoti. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra taikomas komercinėms paslaptims, kurių egzistavimo fakto atsakovė neįrodinėjo.
Atsakovė priešieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu aiškiai neatribojo konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties.
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 yra išaiškinusi, kad konfidenciali informacija apima komercines paslaptis ir atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip:
1. Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.).Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių.
2. Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.).Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais.
3. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė.
4. Komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus.
Atsakovė sutartimi įgaliojo ieškovę pateikti savivaldybei ir visuomenės svarstymui duomenis apie projektą, kurie yra vieši, pagal įstatymą informacija apie užsakovą ir projekto rengėją yra vieša – ir nagrinėjamu atveju buvo viešai prieinama, be to, prieš atsakovei paviešinant tam tikrą informaciją, duomenys apie įvykdyto projekto vietą, pobūdį ir paskirtį, buvo viešai paskelbta spaudoje – konstatuotina, kad ieškovės paskelbta informacija savo turiniu jau buvo akivaizdi ir lengvai prieinama (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-226-516/2018).
Atsakovė byloje neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir tuo atsiradusių neigiamų pasekmių atsakovei. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 str.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi neteisėtų veiksmų ir jų padarinių (žalos) priežastinis ryšys gali būti konstatuojamas tik jei priežastis (neteisėti veiksmai) nėra pernelyg nutolusi nuo padarinių (žalos). (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-709-464/2018).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, esamą teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, konstatuotina, jog atsakovė šioje byloje neįrodė, jog pasirinko tinkamą savo subjektinių teisių gynimo būdą, neįrodė visų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir žalos, todėl pareikštas patikslintas priešieškinis dėl baudos priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ar atmestų reikalavimų proporciją.
Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikindamas 2018 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei, nurodė, kad šių išlaidų paskirstymo klausimas turės būti sprendžiamas iš naujo išnagrinėjus bylą dalyje dėl atsakovės pareikšto priešieškinio. 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškovės reikalavimai didžiąja dalimi tenkinti (tenkinta 97 proc. reikalavimų). Netenkinus priešieškinio, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Nustatyta, kad ieškovė patyrė 111 Eur žyminio mokesčio išlaidų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (1 t., b. l. 4, 36), 332 Eur žyminio mokesčio sumokėto teikiant ieškinį (1 t., b. l. 78). Už advokato G. Aleknavičiaus paslaugas už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo – 150 Eur (1 t., b. l. 5, 12-13), 300 Eur už advokato G. Aleknavičiaus parengtą ieškinį (1 t., b. l. 76-77, 177), 420 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir rašytinio paaiškinimų dėl priešieškinio priėmimo parengimą (2 t., b. l. 25-28), 671,55 Eur už advokato R. Kivyliaus teisines paslaugas (2 t., b. l. 95-97).
Atsižvelgus į tai, kad pagal ieškovės prašymą pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliacinės instancijos teismo pagal atsakovės atskirąjį skundą buvo panaikintos, su tuo susijusios ieškovės išlaidos yra laikytinos nepagrįstomis ir nepriteistinos: 38 Eur žyminis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (1 t., b. l. 4, 36), 180 Eur už advokato G. Aleknavičiaus parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą (1 t., b. l. 173, 174), 100,11 Eur už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą (1 t., b. l. 169-172).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas ir įvertinus atmestų reikalavimų dalį ieškovei iš atsakovės priteistina dalis žyminio mokesčio išlaidų (97 proc.) – 429,71 Eur, taip pat dalis advokato teisinės pagalbos išlaidų – 1495,30 Eur, iš viso 1925,01 Eur.
Už advokato R. Kivyliaus teisines paslaugas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (teismo sprendimo analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir kt.) ieškovė patyrė dar 839,94 Eur išlaidų (2 t., b. l. 176-183). 2019 m. rugpjūčio 22 d. ieškovės atstovas advokatas R. Kivylius pateikė prašymą priteisti 1956,17 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos, patirtos grąžinus iš naujo nagrinėti civilinę bylą į pirmosios instancijos teismą, t. y. už Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties analizę, patikslinto priešieškinio analizę, atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams bei dalyvavimą juose, bei kitų su byla susijusių prašymų parengimu (3 t., b. l. 116-122). Ieškovės atstovas nurodo, kad ieškovė po apeliacinės instancijos teismo patyrė 1956,17 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti 1956,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos ir įvertinus tai, kad šios išlaidos neviršija maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų dydžių, todėl ši suma priteistina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 4721,12 Eur bylinėjimosi išlaidos už visą bylos nagrinėjimo laiką, atsižvelgus į bylos sudėtingumą ir proceso laiką, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnis).
Atsakovė patyrė 38 Eur išlaidų už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t, b. l. 46), 503 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio parengimą, 91,36 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą (1 t., b. l. 159, 160), 465,50 Eur + 430 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą (2 t., b. l. 118, 123), 1800 Eur advokato ir advokato padėjėjo išlaidų (t. 1, b. l. 161-162, 2 t., b. l. 166-175). 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymas atlyginti atsakovės 3253 Eur išlaidas, nurodoma, kad iš naujo nagrinėjant bylą patirta 1 452 Eur išlaidų (2 t., b. l. 166-175, 3 t., b. l. 111-115). Atmetus priešieškinį, visos atsakovės su tuo susijusios išlaidos atstovų konsultacijoms, įrodymų rinkimui, pretenzijoms, priešieškinio parengimui ir tikslinimui, apeliacinio skundo, kurio dalis dėl ieškinio atmesta ir dėl priešieškinio pagrįstumo, rengimui, atstovavimas pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjant priešieškinio pagrįstumo klausimą, nepriteistinos kaip nepagrįstos. Teismas laiko pagrįstomis išlaidas 38 Eur už tenkintą atskirąjį skundą dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškinį ir nagrinėjant bylą pirmąkart pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas atstovams dėl atstovavimo posėdžiuose, kurios sudaro 200 Eur (t.2, b. l. 170). Ieškinį tenkinus 97 procentais, atsakovė turi teisę į 7,14 Eur išlaidų atlyginimo, kuris įskaitytinos į iš jos ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ 4713,98 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs projektai“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Milda Valiulytė