Baudžiamoji byla Nr. 1-1900-946/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55751-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1;
2.3.6.4.2; 2.10.2.7
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,
sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei,
kaltinamosioms S. R., E. F.,
nukentėjusiajai D. Č. – Č.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune(duomenys neskelbtini), Kaune, teista 2 kartus: 1) 2012 m. balandžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2012 m spalio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas; 2) 2012 m. lapkričio 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikusi), teistumas neišnykęs;
E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini) k., Vandžiogalos sen., Kauno r., (duomenys neskelbtini), Kaune, teista 3 kartus: 1) 2014 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 22 parų arešto bausme; 2) 2016 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; 3) 2016 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (bausmės neatlikusi),
kaltinamos padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
S. R. ir E. F., veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint bendrą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2015 m. spalio 6 d. ryte, tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui telefoninio pokalbio su E. F. metu paprašius jos surasti žmogų, Swedbank, AB, banke turintį sąskaitą, E. F. paprašė S. R. sužinoti iš L. K. jos šiame banke turimos sąskaitos numerį ir kuomet į šią sąskaitą bus pervesti pinigai juos išgryninti. Tą pačią dieną apie 09.00 val. S. J. paskambino nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančiai L. K. ir melagingai nurodydama apie jos tėvo tariamai ketinamus jai pervesti pinigus, gavo iš L. K. jos sąskaitos Swedbank, AB, banke numerį (duomenys neskelbtini), kurį perdavė E. F., o ši – ikiteisminio tyrimu metu nenustatytam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims tą pačią dieną apie 11.00 val. paskambinus nukentėjusiajai D. Č.-Č. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, pateikus melagingą informaciją apie neva į jos sąskaitą neteisėtai pervestus pinigus ir apgaule išgavus D. Č.-Č. prisijungimo prie Swedbank, AB, banko elektroninės bankininkystės slaptažodžius bei kodus, su kuriais ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys tą pačią dieną prisijungė prie nukentėjusiosios D. Č.-Č. S., AB, banke turimų sąskaitų ir pervedė iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1130 eurų, o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1150 eurų į L. K. Swedbank, AB, banke sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pervedus pinigus, tą pačią dieną E. F. informavo S. R., jog pinigai į L. K. sąskaitą jau pervesti, po ko S. R. kartu su nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančia L. K. pinigus išgrynino dalimis skirtinguose bankomatuose Kauno mieste, tai yra 15.17 val. 50 eurų Swedbank, AB, banko bankomate, esančiame Kovo 11-osios g. 22, 15.38 val. 300 eurų, 15.39 val. 100 eurų Swedbank, AB, banko bankomate, 400 eurų AB „SEB“ banko bankomate, esančiuose prekybos centre „Molas“, K. Baršausko g. 66A, taip pat 207,33 eurus ir 1212, 67 eurus Swedbank, AB, banko kasoje, esančioje prekybos centre „Molas“, K. Baršausko g. 66A, L. K. pateikus jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Šių išgrynintų pinigų dalį S. R. išleido sumokėdama už taksi paslaugas, maistą kavinėje, o likusią sumą tą pačią dieną prie prekybos centro ,,Molas“, K. Baršausko g. 66A, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris 200 eurų iš gautos sumos perdavė E. F., tokiu būdu E. F. ir S. R. savo bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą –nukentėjusiajai D. Č.-Č. priklausančius 2280 eurų.
Kaltinamoji S. R. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jai kaltinimą prisipažino iš dalies ir parodė, kad prašė L. K., kurią seniai pažįsta, banko sąskaitos, tačiau nesakė, kad tėtis perves pinigus. Paskambino E. F. ir paprašė sąskaitos. Neklausė, kam jai reikia sąskaitos, nežadėjo atsilyginti. Ji turiu sąskaitą, bet ją užblokavęs antstolis. F. irgi užblokuota sąskaita. Greičiausiai asmuo vardu „R.“ prašė banko sąskaitos. Policijai sakė, kad atsisuktų kameras, nes „R.“ matosi, kai ji su K. perdavė jam pinigus. „R.“ pažįstamas. Jis nesakė, kam jam pinigai. Kol laukė, kada atvažiuos „R.“, tai iš tų pinigų už taksi sumokėjo, pavalgė. Daugiau pinigų negavo. Visus pinigus atidavė „R.“. F. davė 200 Eur. Buvo nuimta apie 2000 Eur. Nežino, kodėl ji paprašė sąskaitos, o ne F. Jos atžvilgiu yra dar du ikiteisminiai tyrimai, visi kiti nutraukti. Nepamena, ar ji, ar F. buvo pirmiau apklausta. Jeigu būtų prašiusi, kad F. už ją prisiimtų kaltę, tai būtų prašiusi, kad ji prisiimtų kaltę visose bylose. F. neapkalba savęs.
Kaltinamoji E. F. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jai kaltinimą pripažino iš dalies ir parodė, kad jai paskambino „R.“, kuris yra jos pažįstamas, ir paprašė banko sąskaitos. Ji paskambino R. ir paklausė, ar neturi sąskaitos. Pas ją buvo minusas. Paprašė, kad ji paprašytų K. „R.“, sakė, kad jam reikia pinigų, todėl sutiko jam padėti. Žadėjo jai atsilyginti. Už tai gavo 200 Eur. Ji pati neturėjo K. numerio. R. jos neklausinėjo, kam reikia jai sąskaitos. Ji tuo metu buvo susipykusi su L., todėl paprašė jai paskambinti R. Kai „R.“ jai paskambino po to, kai pinigai buvo pervesti, ji buvo Klaipėdoje, todėl jam pasakė, kad R. nuims ir jam paduos pinigus. R. taip pat jai paskambino, kai sužinojo, kad pinigai pervesti, jai nurodė juos nuimti. Tada vėl paskambino „R.“ ir jam patvirtino, kad yra gauti sąskaitoje pinigai. R. iš „R.“ duotų 200 Eur nedavė pinigų. L. tik gavo už sąskaitą. Ji apklausos metu nesakė, kad prisiėmė kaltę už S.
Be kaltinamųjų S. R. ir E. F. parodymų, kaltinamųjų kaltė yra visiškai įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusiosios D. Č.-Č. parodymais, kad 2016 m. spalio 6 d. apie 11 val. jai paskambino vyras į asmeninį telefoną. Sakė, kad į jos sąskaitą buvo pervesti Irenos pinigai, sakė, kad turi atvykti į Kauną, sustabdyti elektroninę bankininkystę. Prašė nepadėti ragelio, nes sujunks su FNTT prevencijos skyriumi. Buvo pasakyta, kad jos vardu paimtos paskolos greituosiuose kredituose ir kad ją kaltina kažkokia ponia I. Buvo prašoma prisijungimo kodo, kurį išviliojo. Sakė, kad su ja susisieks banko darbuotojai. Kitą dieną paskambino tyrėjui į Kauną, kurio vardu prisistatė jam skambinęs asmuo, tyrėjas pasiūlė išsiimti banko išrašus ir eiti į policiją. Ji turėjo dvi sąskaitas. Buvo pervesti pinigai su prierašu „L. K. už automobilį“. Žala jai neatlyginta, prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį.
Liudytojos L. K. parodymais, kad kaltinamąsias pažįsta, jos jai padėdavo. Nieko apie šį įvykį nežino. Tik jos S. paprašė banko sąskaitos, nes tėtis turi pervesti pinigų. Tada ji jai nusiuntė žinute savo banko sąskaitos numerį. Neklausė, dėl ko būtent jos banko sąskaitos reikia ir kokia pinigų suma bus pervesta. Po kiek laiko gavo į telefoną SMS pranešimą iš banko, kad atėjo pinigai. Ji pradžioje pati bandė pati išimti pinigus, bet neišėjo. Tada su S. važiavo iki „Molo“. S. jai sakė, kad reikia nuimti pinigus, iš nuimtų 50 Eur sumokėjo už taksi. S. nuėmė iš bankomato pinigų tiek, kiek jis leido, tada ji iš banko kasos dar nuėmė. Visus pinigus perdavė S. Dar abi po to pavalgė kavinėje ir išsiskirstė. Nežiūrėjo, kiek tiksliai pinigų perdavė S. Nematė, ar po to, kai išsiskyrė, S. R. buvo dar susitikusi su kokiu nors vyru prie „Molo“.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad D. Č.-Č. pranešė, jog 2015 m. spalio 6 d. apie 11.00 val. jai būnant darbe adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje į jos mobilųjį telefoną jai paskambino iš tel. Nr(duomenys neskelbtini). Skambino vyras, kuris prisistatė Kauno apskr. VPK tyrėju V. K. ir pasakė, jog ji yra kaltinama, nes atėjo skundas iš I. U., kad iš jos buvo pervesta 1130 Eur į jos sąskaitą. Vyras pasakė, kad ji turi anuliuoti elektroninę bankininkystę ir dabar jis sujungs ją su saugumo prevencijos skyriumi. Po signalo atsiliepė vyriškas balsas, kuris pranešė, kad jų pokalbis įrašinėjamas, po to jis jos klausinėjo, ar ji pažįsta asmenis, tada jis pradėjo prašyti nurodyti jam kodus iš elektroninės bankininkystės kodų kortelės, kodų numerius jis vardino pats. Kai ji visus kodus nurodė, vyras jai pasakė, kad su ja bankas susisieks vėliau, o dabar ji jungtis prie savo sąskaitos negali, nes vyks operacijos. 2015 m. spalio 7 d. nesulaukus jokio skambučio iš banko, ji paskambino pati ir tada sužinojo, kad buvo atliktos neteisėtos operacijos su jos banko sąskaitomis ir nuo jų pervesti pinigai. Tada suprato, kad ją apgavo. Nuvykusi į Swedbank, AB, ji paėmė savo sąskaitų išrašus ir pamatė, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti pinigai į kitą jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš sąskaitos Nr. LT(duomenys neskelbtini) buvo pervesti pinigai – 452 Eur į tą pačią sąskaitą, į kuria buvo pervesti 579 Eur į kitą jos sąskaitą, taip pat iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1150 Eur į L. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią prieš tai buvo pervesti pinigai iš kitų jos sąskaitų, iš jos pinigai – 1130 Eur buvo pervesti į L. K. sąskaitą, parašyta, kad tai pinigai už automobilį. L. K. nepažįsta, jokio automobilio neturi, neperka ir neparduoda. Iš jos išvilioti 2280 Eur (1 t., b. l. 2-4).
D. Č.-Č. AB „Swedbank“ banko sąskaitų išrašais, kuriuose užfiksuota, kad 2015 m. spalio 6 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1130 Eur suma, o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 1150 Eur. suma į L. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); mokėjimų paskirtis: „už automobilį“ (1 t., b. l. 56-58).
L. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, kuriame užfiksuota, kad 2015 m. spalio 6 d. į šią sąskaitą iš D. Č.-Č. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1130 Eur, o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 1150 Eur; mokėjimų paskirtis „už automobilį“. 2015 m. spalio 6 d. pinigai iš L. K. sąskaitos išgryninti: 15.17 val. 50 Eur bankomate Kovo 11-osios g. 22, Kaune, 15.38 val. 300 Eur, 15.39 val. 100 Eur bankomate, 400 Eur AB „SEB“ banko bankomate, esančiuose prekybos centre „Molas“, K. Baršausko g. 66A, Kaune, 207,33 Eur ir 1212, 67 Eur banko kasoje, pateikus asmens tapatybės kortelę Nr. 12152982 (1 t., b. l. 93-108).
Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo peržiūrėtas AB „Swedbank“ banko pateiktas kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas. Matyti, kad 2015 m. spalio 6 d. L. K. ir S. R. bankomate nuima pinigus (1 t., b. l. 110-111, 112-113).
Akistatos tarp E. F. ir S. R. protokolu, kuriame užfiksuota, kad S. R. parodė, jog 2015 m. spalio 6 d. jai paskambino jos draugė E. F., kuri jos paprašė, jog ji paprašytų L. K., kuri yra jos kaimynė, leisti pasinaudoti savo banko sąskaita. Ji pati savo banko sąskaita E. F. negalėjo leisti pasinaudoti, nes ji yra skolinga antstoliams ir sąskaita naudotis negali, nuo jos antstoliai nuskaičiuoja pinigus. E. F. tai žinojo, todėl jos sąskaitos ir neprašė, iš karto prašė L. K. sąskaitos. Ji sutiko padėti E. F. iš draugiškumo. E. F. jai sakė, kad sąskaitos reikia, nes jos paprašė „R.“, kuris yra pažįstamas iš matymo. Ji susisiekė su L. K., kuri leido pasinaudoti jos sąskaita. Kartu su L. K. nuvažiavo į PC „Molas“ ir pinigus išgrynino. Pati atlygio už tai negavo, tik sumokėjo už taksi, su kuriuo su L. K. nuvažiavo į prekybos centrą „Molas“, ir už pietus, kuriuos valgė vienoje iš prekybos centre esančių kavinių. Pati su šiuo įvykiu yra susijusi tik tiek, kad paprašė L. K. sąskaitos ir išgryninus pinigus juos atidavė „R.“. E. F. parodė, kad S. R. parodymus girdėjo, su jais sutinka. Kaip ji sako, taip ir buvo. Anksčiau sakė, kad yra nesusijusi su šiuo įvykiu, nes manė, kad tuomet daugiau neteks vaikščioti į policiją. Iš tikrųjų ji, kaip ir sako S. R., paprašė surasti sąskaitą, kuria galėtų pasinaudoti „R.“, nes jis jos to prašė. Už tai gavo 200 Eur, kurie buvo pervesti į draugės J. G. sąskaitą (2 t., b. l. 63-65).
Kaip nustatyta ištirtais teisme įrodymais, nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas kaltinime nurodytu atveju pasireiškė apgaulės panaudojimu. Nukentėjusiosios D. Č.-Č. atžvilgiu panaudotos apgaulės esmė buvo ta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus jai telefonu ji buvo suklaidinta dėl tariamai jos banko sąskaitoje atliekamų neteisėtų jos atžvilgiu operacijų, kas nulėmė jos apsisprendimą nedelsiant perduoti jai paskambinusiam tariamam policijos pareigūnui duomenis, reikalingus prisijungti prie jos banko sąskaitos internetinės bankininkystės pagalba bei inicijuoti finansines operacijas jos sąskaitose.
Be to, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrai keletui asmenų, tarp kurių buvo ir abi kaltinamosios šioje byloje. Būtent judviejų pagalba buvo gauta nusikalstamai veikai reikalinga banko sąskaita, į kurią buvo pervesti nukentėjusiosios pinigai, kuriuos vėliau išgrynino kaltinamoji S. R. bei perdavė tiksliau tyrimo metu nenustatytam asmeniui, pravarde „R.“. Šis asmuo, kaip nustatyta pradžioje dėl nusikalstamai veikai reikalingos banko sąskaitos kreipėsi į E. F., o ši dėl to į S. R.
Kaip parodė kaltinamoji E. F., jai paskambino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris paprašė banko sąskaitos. Tuomet ji paprašė S. R., kad ji banko sąskaitos paprašytų liudytojos L. K. Nors kaltinamosios E. F. ir S. R. tvirtino, kad jos nežinojo, kad banko sąskaita bus panaudota apgaule išviliotiems pinigams išgryninti, visa įvykio eiga paneigia jų tokius parodymus ir leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jos veikė išvien bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, betarpiškai panaudojusiu apgaulę nukentėjusiosios atžvilgiu.
Šiame kontekste teismas pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas byloje surinktų įrodymų viseto analize, o ne vien tik pagal kaltės nepripažįstančių kaltinamųjų parodymus.
Kaip parodė liudytoja L. K., jai S. R. paprašydama banko sąskaitos nurodė, kad jis bus reikalinga tam, kad jai į sąskaitą būtų pervesti jos tėvo siunčiami pinigai. Tuo tarpu iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad S. R. su tėvu nebendrauja, o jis jai jokių pinigų nepervedė.
Tai patvirtina, kad tiek E. F., davusi nurodymą S. R. pas L. K. sužinoti jos banko sąskaitą, tiek ir pati S. R., akivaizdžiai melagingai L. K. pateikdama informaciją apie tai, kam bus reikalinga jos banko sąskaita, nuslėpė nuo jos tikrąsias aplinkybes dėl to, kad iš tikrųjų šinojo, kokiam tikslui jis bus naudojama. Būtent suvokiant, kad ta banko sąskaita bus panaudota pinigams, gautiems nusikalstamu ar kitokiu neteisėtu būdu, užvaldyti, ir buvo melagingai L. K. nurodyta, kam iš tikrųjų bus reikalinga ši sąskaita,
Be to, kuomet į L. K. banko sąskaitą iš viso buvo pervesta apgaule užvaldyti 2280 Eur, juos būtent S. R. E. F. nurodymu kartu su L. K. išgrynino ir juos perdavė nepažįstamam asmeniui, kuris vėliau iš šių pinigų 200 Eur perdavė E. F., o dalis iš šių apgaule užvaldytų ir S. R. išgrynintų pinigų su nenustatyto asmens žinia buvo panaudota ir pačios S. R. (taksi paslaugos, išlaidos kavinėje).
Tokie ištirti įrodymai patvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiek ir kaltinamųjų E. F. bei S. R. veiką apėmė visų jų bendra tyčia. Kaip matyti, nenustatytas asmuo per E. F. nurodė atlikti konkrečius veiksmus dėl banko sąskaitos sužinojimo, pinigų išgryninimo. Per E. F. nurodymus gavo ir S. R. Pats nenustatytas asmuo bendravo su nukentėjusiąja. S. R. E. F. nurodymu gavo iš L. K. banko sąskaitą, kurią iš E. F. gavo ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris jau po to, kai apgaule iš nukentėjusiosios užvaldyti pinigai buvo pervesti į L. K. sąskaitą, nurodė per E. F. S. R. juos išgryninti ir iš jos pinigus gavo.
Iš to matyti, kad kiekvienas iš bendrininkų konkrečia veika prisidėjo prie bendrai apgaule siekiamo rezultato ir realizavo tam tikrą nusikalstamos veikos sukčiavimo objektyviųjų požymių dalį. Nesant įvykdytos bent vienos iš tokių dalių, šis nusikaltimas iš viso nebūtų įvykdytas. Nusikalstamai veikai įvykdyti gauta su nusikaltimu niekaip nesusijusio žmogaus (L. K.) banko sąskaita, tikrųjų aplinkybių, dėl ko ši sąskaita yra reikalinga, nutylėjimas, konspiracija išgryninant apgaule užvaldytus pinigus (S. R. tam pasikvietė ir pinigų išgryninti vyko su L. K.), akivaizdus vaidmenų pasiskirstymas rodo, kad kiekvienas iš bendrininkų veikė suvokdamas savo veikos pavojingumą ir nusikalstamą pobūdį bei suprato tokios veikos padarinius (pinigų užvaldymą apgaule) bei tokių padarinių visi aktyviais veiksmais siekė.
Ši panaudota apgaulė nukentėjusiosios atžvilgiu, kaip nustatyta ištirtais įrodymais, buvo esminė, kas yra būtinas sukčiavimo požymis. Tokiu būdu kaltinamosios ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami tiesiogine tyčia, apgaule užvaldė bendrai 2280 Eur. Kadangi apgaule įgyto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL, kas atitinka 188,3 Eur, tai padaryta veika yra teisingai kvalifikuota kaip tyčinis nusikaltimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad turtas apgaule buvo realiai užvaldytas, veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.
Nors kaltinime nurodytas kaltinamųjų E. F. ir S. R. dar vienas bendrininkas, kartu veikęs asmuo, nenustatytas, tačiau nustatytos aplinkybės apie tai, kad tai yra jų bendras pažįstamas, pravarde „R.“, yra pakankamos spręsti apie tai, kad šis asmuo yra sulaukęs tokio amžiaus, kad atsakytų pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., taip pat, kad yra pakaltinamas. Kaip minėta, kiekvienas šių asmenų realizavo tam tikrą įvykdyto nusikaltimo - sukčiavimo pagal BK 182 str. 1 d. objektyviųjų požymių dalį, dėl ko pripažintina, kad tiek nustatytos kaltinamosios E. F. ir S. R., o taip pat nenustatytas asmuo iš pataisos namų, bendrininkavo, dėl ko atsakomybė už tai kyla visiems kaip bendravykdytojams, nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu vienas jų vis dar nėra nustatytas.
Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą S. R. ir E. F. pripažinti kaltomis padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti joms bausmes.
K. S. R. ir E. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamosioms bausmes (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
S. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, ji veikė tiesiogine tyčia, šią veiką padarė teistumui neišnykus, yra anksčiau Lietuvos Respublikoje teista taip pat ir laisvės atėmimo bausme. Dėl to darytina išvada, kad S. R. nėra linkusi savo tokio elgesio vertinti kritiškai ir padaryti teigiamas išvadas, kad daugiau nenusikalstų, kas rodo jos nenorą taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Todėl teismas sprendžia, kad S. R. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kuri būtų savo dydžiu pakankama tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.
Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad nėra nustatyta S. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad ji nedirbanti.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajai skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
E. F. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, ji veikė tiesiogine tyčia, šią veiką padarė neatlikusi jai paskirtos laisvės apribojimo bausmės, yra anksčiau Lietuvos Respublikoje teista. Tai rodo jos nenorą taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių ir daugiau nenusikalsti. Todėl teismas sprendžia, kad E. F. turi būti paskirta griežčiausia savo rūšimi baismė – terminuotas laisvės atėmimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kuri būtų savo dydžiu pakankama tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.
Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad nėra nustatyta E. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad ji yra registruota darbo biržoje.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajai skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Kadangi E. F. nusikaltimą padarė dar iki Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, tai bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, privalo būti subendrinta su bausme, paskirta jai jos atžvilgiu priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, prieš tai paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, po nusikaltimo šioje byloje padarymo BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu.
BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis numato, kad 1) viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Sprendžiant, ar bausmės tikslai E. F. ir S. R. atžvilgiu nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamosios iš dalies prisipažino padariusios nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamos, šiuo metu E. F. registruota darbo biržoje, S. R. turi vidurinį išsilavinimą ir taip pat ieško darbo, be to paskutinį kartą buvo teista pakankamai seniai, tai yra 2012 m., Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju judviejų atžvilgiu bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jų nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus. Todėl E. F. ir S. R. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Nukentėjusioji D. Č.-Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 2280 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 34-36)
Ištirti rašytiniai įrodymai (nukentėjusiosios parodymai, banko pateikti duomenys, liudytojos parodymai) patvirtina, kad nukentėjusioji paveikta jai skambinusio asmens, kuris nenustatytas, padiktavo jam savo banko prisijungimo duomenis, ko pasėkoje iš jos banko sąskaitų į L. K. banko sąskaitą buvo pervesta iš viso 2280 Eur, iš kurios pinigai buvo išgryninti, todėl jos ieškinys dėl atitinkamo dydžio jai padarytos turtinės žalos atlyginimo yra visiškai įrodytas ir turi būti patenkintas.
Nukentėjusiosios D. Č.-Č. kelionės išlaidoms atlyginti Kauno apylinkės teismo išmokėta pinigų suma – iš viso 24 Eur, pripažintina proceso išlaidomis ir išieškotina valstybės naudai iš kaltu pripažinto asmens (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).
Byloje esantys daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu „Swedbank“, AB, (1 vnt.) (1 t., b. l. 109), kompaktinis diskas su telefono numerių išklotinėmis (1 vnt.) (1 t. b. l. 84), paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
n u s p r e n d ė :
S. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigoti S. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 8.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, nurodant S. R. atlyginti nusikalstama veika D. Č.-Čegytei padarytą turtinę žalą per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
E. F. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti iš dalies sudedant su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, prieš tai šią bausmę pakeitus į laisvės atėmimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, ir E. F. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. F. iš dalies atliktą laisvės apribojimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigoti E. F. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 8.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, nurodant E. F. atlyginti nusikalstama veika D. Č.-Čegytei padarytą turtinę žalą per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios D. Č.-Čegytės civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai solidariai iš S. R. ir E. F. 2280 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų).
Nukentėjusiosios kelionės išlaidoms atlyginti Kauno apylinkės teismo išmokėtą pinigų sumą – 24 Eur (dvidešimt keturis eurus), pripažintini proceso išlaidomis ir išieškoti valstybės naudai solidariai iš S. R. ir E. F. (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).
S. R. ir E. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius kompaktinį diską su vaizdo įrašu „Swedbank“, AB, (1 vnt.), kompaktinį diską su telefono numerių išklotinėmis (1 vnt.), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Arūnas Purvainis