Civilinė byla Nr. e2-323-440/2021

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00033-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.10;  2.6.1.6.2; 3.2.4.11;

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 12 d.  

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

sekretoriaujant Redai Krisiukėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“  atstovei advokatei I. B., uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovei advokatei L. R., uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ įgaliotam atstovui T. V.,  

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“  netiesioginį ieškinį uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ interesais atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT paslaugos“ pareiškė netiesioginį ieškinį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ interesais atsakovei „Swedbank lizingas“ UAB prašydama pripažinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teisę į turtą - pastatą - prekybos centrą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.2276 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomos teisė). Pripažinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teisę į turtą - 58346/104396 dalis pastato - įstaigos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3/5 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 0.2128 ha sklypo dalies (0,1281), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (nuomos teisė). 

2.       Nurodė, kad ieškovė, būdama UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditore, turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Pateikti duomenys patvirtina, kad antstolis A. B. yra užvedęs tris vykdomąsias bylas: 1) vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 976,97 Eur notaro išlaidų, 193 850,00 Eur skolos ir 4 871,53 Eur palūkanų; 2) vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 737,12 Eur notaro išlaidų, 145 500,00 Eur skolos ir 4 001,54 Eur palūkanų; 3) vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 485,02 Eur notaro išlaidų, 295 000,00 Eur skolos ir 3 627,99 Eur palūkanų, t. y. iš viso išieškoma suma UAB „NT paslaugos“ naudai - 650 050,17 Eur. Minėtas aplinkybes patvirtina pridėti dokumentai. Be to, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ be itin didelės skolos ieškovei taip pat turi prievolę sumokėti mažiausiai 45 814 895,35 Eur kitiems kreditoriams, dėl ko yra didelė bankroto bylos skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškėlimo tikimybė.

3.       Nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir lizingo gavėjas, ir ieškovė 2) ir „Swedbank lizingas“, UAB (toliau – ir lizingo davėjas) 2008-11-06 sudarė Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis 1), pagal kurios sąlygas lizingo davėjas įgijo nuosavybės teise turtą - Pastatą - Prekybos centrą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius statinius - Kiemo statinius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.2276 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomos teisė) (toliau – ir turtas 1) ir perdavė jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą Sutartyje numatytą kainą turtas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise (Sutarties 10.2 punktas).

4.       Lizingo gavėjas ir lizingo davėjas taip pat 2009-03-20 sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis 2, pagal kurios sąlygas lizingo davėjas įgijo nuosavybės teise iš trečiojo asmens „Swedbank“, AB turtą - 58346/104396 dalis pastato - įstaigos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3/5 dalis Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 0.2128 ha sklypo dalies (0,1281), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (nuomos teisė) (toliau – ir turtas 2) ir perdavė jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą turtas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise (Sutarties 10.2 punktas).

5.       Lizingo gavėjas sutartis vykdė itin ilgą laiką, turto1 išpirkimo laikotarpio pabaiga - 2018-11-30, o turto 2 išpirkimo laikotarpio pabaiga - 2019-03-30. Iki visiško turto išpirkimo buvo likę mažiau nei vieneri metai. Atsakovė 2018-02-27 pateikė lizingo gavėjui pranešimą Nr. 01-30-6984 „Dėl įsiskolinimo ir vienašalio sutarčių nutraukimo“, kuriame nurodė, jog pagal atsakovės apskaitos skyriaus duomenis, lizingo gavėjas laiku nesumokėjo įmokų, nurodytų sutartyse. Pranešimo pateikimo metu visa lizingo gavėjo skola 120 kalendorinę vėlavimo dieną yra 33 548,20 Eur, kad nuo 2018-03-30, lizingo gavėjui nesumokėjus visos pagal sutartis pradelstos skolos, atsakovė vienašališkai nutrauks sutartis. Atsakovė vienašališkai nutraukė sutartis prieš terminą, pateikė lizingo gavėjui 2018-04-09 raštą Nr. SL-SR/18-900, kuriuo atsakovė informavo lizingo gavėją, jog sutartys yra laikomos vienašališkai nutrauktomis atsakovės iniciatyva, o lizingo gavėjas privalo grąžinti atsakovei sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Atsakovė 2018-05-03 turtą vienašališkai atsiėmė, tai įformindama vienašaliais turto priėmimo aktais.  

6.       UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra sumokėjusi iš viso ne mažiau kaip 761 733 Eur turto išpirkimo įmokų, nevertinant turto 2 pagerinimo išlaidų ir atsakovės gautų pajamų iš turto1 nuomos ir kitos naudos, kai tuo tarpu turto bendra rinkos vertė, kurią nustatė atsakovė - 715 000 Eur. Tokiu būdu turtas yra laikomas išpirktu lizingo gavėjo, o atsakovės, kaip lizingo davėjo, nuostoliai dėl sutarčių nutraukimo visiškai padengiami atsakovės gautomis pajamomis iš turto 2 nuomos ir kita gauta iš turto nauda, bei turto1 pagerinimo išlaidomis, kurias atsakovė turėjo atlyginti lizingo gavėjai, bet, ieškovės žiniomis, neatlygino. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėtos turto išpirkimo įmokos netgi viršija atsakovės nustatytą turto bendrą rinkos vertę, dėl ko būtent nuosavybės teisės į turtą pripažinimas užtikrintų ne tik skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bet ir jos kreditorių, kurie galėtų savo turtinius reikalavimus nukreipti į turtą, teises ir teisėtus interesus ir kt.

7.       Be to lizingo davėja, atsiėmusi turtą 2, nuo 2018-05-03 turtą nuomoja trečiajam asmeniui ir gauna iš turto 2 nuomos pajamas. Nuomininkas moka nuomos mokestį už 2018 m. gegužės mėnesį, kuris lygus 1 586,66 Eur, pridėtinės vertės mokestis pridedamas įstatymų nustatyta tvarka. Nuomos sutarties 2.2 punkte nustatytas nuomos mokestis - 1 700 Eur per mėnesį, pridėtinės vertės mokestis pridedamas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi ieškovės paskaičiavimu, nuo turto 2 vienašališko atsiėmimo iš lizingo gavėjos iki šio ieškinio pareiškimo dienos turėjo gauti 59 386,66 Eur pajamų iš turto nuomos trečiajam asmeniui. Atsakovė jokių su turto 2 išlaikymu susijusių išlaidų nepatiria, kadangi, vadovaujantis nuomos sutarties 2.4, 2.5 ir 2.6 punktais, nuomininkas privalo apmokėti turto eksploatavimo išlaidas, įskaitant mokestį už elektros energiją, karštą/šaltą vandenį, patalpų šildymą, šaldymą ir vėdinimą bei mokestį už ryšių paslaugas. Atsakovės gautas turto 2 nuomos mokestis ir bet kokia kita atsakovės iš turto 2 gaunama nauda, kuri yra ne mažesnė kaip 59 386,66 Eur, yra skirta turto 2 išpirkimo kainos sumažinimui. Lizingo gavėja nuo sutarties 2 sudarymo iki jos nutraukimo atsakovei yra sumokėjusi iš viso apie 250 000 Eur turto 2 išpirkimo įmokų iš 326 618,90 Eur sumos (Sutartyje 2 nurodyta turto2 vertė 386 005,56 Eur su PVM - 59 386,66 Eur). Atsakovės, kaip lizingo davėjos, nuostoliai dėl sutarčių nutraukimo visiškai padengiami atsakovės gautomis pajamomis iš turto 2 nuomos ir kita gauta iš turto nauda, bei turto1 pagerinimo išlaidomis, kurias atsakovė turėjo atlyginti lizingo gavėjai, bet, ieškovės žiniomis, neatlygino. Šiuo atveju nutraukus sutartį teisingos restitucijos taikymas lizingo gavėjo atžvilgiu negalimas, dėl ko lizingo gavėjos teisių apsauga turi  būti užtikrinta kitu būdu -pripažįstant nuosavybės teisę į turtą. Šiuo atveju turi būti taikomi pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių nutraukimo teisiniai padariniai, kas atitiktų sąžiningumo ir teisingumo principus ne tik lizingo gavėjos, bet ir atsakovės, kuri niekada net ir neturėjo intereso turtą valdyti nuosavybės teise, atžvilgiu bei užtikrintų tinkamą šalių interesų pusiausvyrą. ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK 6.414 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje pareikštas netiesioginis ieškinys nėra tapatus anksčiau lizingo gavėjos pareikštiems ieškiniams, kurie išnagrinėti civilinėje byloje Nr. e2A-1273- 619/2019 ir civilinėje byloje Nr. e2A-670-798/2020, dėl ko nėra teisinio pagrindo šią civilinę bylą nutraukti.

8.       Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės teiginiai, kad ieškovė UAB „NT paslaugos“ (toliau – ieškovė 1) neva neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio lizingo gavėjos vardu, yra deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti. Netiesioginiame ieškinyje yra pateikiami išsamūs argumentai, patvirtinantys visų sąlygų, įtvirtintų CK 6.68 straipsnyje, netiesioginio ieškinio pareiškimui egzistavimą. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pripažįsta, kad yra ieškovės 1 skolininkė ir jos skola sudaro 650 050,17 Eur. Ieškovė 2 taip  pat sutinka su netiesioginiame ieškinyje nurodytais argumentais, kad ieškovės 1 reikalavimo teisė yra neabejotina ir vykdytina.

9.       Nurodė, kad ieškinio dėl įpareigojimo parduoti turtą 2 lizingo gavėjai už ne didesnę kaip 116 323,50 Eur kainą pareiškimas neeliminuoja ir nepaneigia teisės reikalauti pripažinti nuosavybės teisę į turtą. Minėtą ieškinį ieškovė 2 pareiškė Panevėžio apygardos teismui  būdama įsitikinusi, kad tinkamai gina savo pažeistas teises į turtą 2, kadangi priėmė atsakovės pasiūlymą, pateiktą 2020-12-18 rašte įsigyti turtą 2, tačiau ieškovei 2 nėra žinoma galutinė turto 2 išpirkimo kaina. Atsakovė pasiūlė ieškovei 2 įsigyti turtą 2 sumokant turto 2 likutinę vertę - 167 158,52 Eur (su PVM, jei PVM išskiriamas), debitorinį įsiskolinimą - 2 770,30 Eur, kitas papildomas išlaidas, susijusias su turto 2 paruošimu pardavimui - 3 401,40 Eur, t. y. iš viso už 173 330,22 Eur kainą. Tačiau, ieškovės 2 įsitikinimu, pasiūlyme nurodyta kaina turi būti mažinama, ką patvirtina ieškinyje, nagrinėjame Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-219-589/2021, pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio, nagrinėjamo Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-219-589/2021, tenkinimo atveju ieškovė 2 būtų įpareigota sumokėti ne didesnę kaip 116 323,50 Eur kainą už turto 2 įsigijimą.

10.          Šioje civilinėje byloje vienas iš nagrinėjamų klausimų ir yra tai, ar ieškovė 2, pareikšdama ieškinį dėl įpareigojimo parduoti turtą 2 už ne didesnę kaip 116 323,50 Eur kainą, tinkamai įgyvendino savo teises. Byloje reikalaujama pripažinti nuosavybės teisę į turtą 1 ir turtą 2 neatlygintinai. Taigi ieškovė 1 pagrįstai nurodo, kad vien tik turto 2 įsigijimas sumokant 116 323,50 Eur galimai pažeidžia ieškovės 2 kreditorių interesus, kadangi ieškovės 2 finansinis turtas sumažėtų 116 323,50 Eur suma, o kreditorių reikalavimai galėtų būti tenkinami tik iš turto 2. Ieškovė 2 sutinka su netiesioginiame ieškinyje nurodytais argumentais, patvirtinančiais, kad ieškovė 2 turi teisę reikalauti pripažinti nuosavybės teisę į turtą, ir ieškinyje nurodytų argumentų nekartoja.

11.       Lizingo gavėja turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtas turto išpirkimo įmokas, kas sudaro iš viso 745 195,46 Eur, kadangi vadovaujantis Sutarties 10.2 punktu sumokėjus visą Sutartyse numatytą kainą turtas turėjo pereiti lizingo gavėjai nuosavybės teise. Tačiau, Sutarčių 11.3 punkte nustatyta, kad jei sutartis yra vienašališkai nutraukiama lizingo davėjo, jei lizingo gavėjas iš esmės pažeidė sutartį, sutartinės įmokos, kurias lizingo gavėjas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, lizingo gavėjui negrąžinamos. Taigi šiuo atveju nutraukus sutartį teisingos restitucijos taikymas grąžinant lizingo gavėjui jo sumokėtas turto išpirkimo įmokas negalimas, dėl ko lizingo gavėjos teisių apsauga turi būti užtikrinta kitu būdu - pripažįstant nuosavybės teisę į turtą.

12.       Atsižvelgiant į tai, kad lizingo gavėja iki šiol turi interesą nuosavybės teise valdyti turtą bei siekiant išvengti bylinėjimosi su atsakove ateityje reiškiant reikalavimą pripažinti Sutarčių 11.3 punktą negaliojančiu ir reikalaujant grąžinti sumokėtas turto išpirkimo įmokas, kas sudaro iš viso
745 195,46 Eur, nuosavybės teisės į turtą pripažinimas negrąžinant sumokėtų turto išpirkimo įmokų lizingo gavėjai labiausiai atitiktų tiek abiejų ieškovų, tiek atsakovės teisėtus interesus ir būtų pats racionaliausias, efektyviausias, operatyviausias bei ekonomiškiausias susidariusios situacijos sprendimo būdas.

13.       Atsakovė „Swedbank lizingas“ UAB su ieškiniu nesutiko, prašė civilinę bylą nutraukti arba ieškinį  atmesti. Nurodė, kad lizingo gavėja netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2018-02-27 pranešimu Nr. 01-30-6984 atsakovė vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo grąžinti jų pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Atsakovės vertinimu ieškovė neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu. Lizingo gavėja nėra pasyvi ir pati gina savo tariamai pažeistas teises. 2018-06-25 lizingo gavėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama vienašalį sutarčių nutraukimą pripažinti neteisėtu. Buvo remiamasi ir teiginiais, jog lizingo gavėja 2013-10-03 sudarė turto1 subnuomos sutartį su UAB „FRESH MARKET“, kurios pagrindu neva įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų turto1 pagerinimo išlaidas -
363 000 LT (105 132,07 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-25 sprendimu lizingo gavėjos ieškinys buvo atmestas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019-11-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1273-619/2019 palikus galioti sprendimą. Abiejų instancijų teismai nurodė, jog atsakovė nebuvo davusi sutikimo patalpų pagerinimui, nebuvo įsipareigojusi kompensuoti tokio pagerinimo išlaidas, pretenzijas dėl išlaidų kompensavimo atmetė.

14.       2019-01-15 lizingo gavėja pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį prašydama sumažinti Sutartyje1 nurodytą turto1 kainą ir pripažinti lizingo gavėjos nuosavybės teisę į turtą1. 2019-06-17 Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-370-357/2019 lizingo gavėjos ieškinys buvo atmestas. 2020-10-27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-670-798/2020 sprendimas paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, jog neįvykdžius Sutarties1 tinkamai ir nesumokėjus visos kainos pagal Sutartį1, nėra teisinio pagrindo tekinti lizingo gavėjos reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teisę į turtą 1.  

15.       Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-219-589/2021 pagal lizingo gavėjos ieškinį, kuriuo ji prašo įpareigoti atsakovę parduoti turtą 2 lizingo gavėjai už ne didesnę kaip 116 323,50 Eur kainą. Taigi nagrinėjama civilinė byla, kurioje pati lizingo gavėja siekia įgyti turto 2 nuosavybės teisę. Tai rodo, kad lizingo gavėja nėra pasyvi ir pati gina savo tariamai pažeistas teises. Be to, nėra įrodytos ir kitos būtinosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos.

16.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad lizingo gavėja visiškai įvykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, todėl jai turėtų būti perleista turto nuosavybės teisė. Šie teiginiai prieštarauja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytiems prejudiciniams faktams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-25 sprendimu ir 2019-11-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta, kad lizingo gavėja nėra įvykdžiusi visų savo įsipareigojimų pagal sutartis, atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartis. Nors sutartimis buvo susitarta dėl nuosavybės teisės į turtą perleidimo lizingo gavėjai, tačiau šalys buvo aiškiai susitarę, jog nuosavybės teisė į turtą lizingo gavėjai bus perleista tik tuo atveju, jei pastaroji tinkamai ir laiku sumokės visas sutartyse nurodytas įmokas. Šios savo pareigos lizingo gavėja neįvykdė, todėl sutartys buvo vienašališkai nutrauktos, o lizingo gavėja prarado galimybę įsigyti turtą sutartyse nustatyta tvarka.

17.       Be to, 2020-10-27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-670-798/2020  buvo nustatytos kitos reikšmingos ir prejudicinę galią turinčios aplinkybės, t. y. kad: pagal Sutartį 1 lizingo gavėjos sumokėtų turto išpirkimo įmokų suma yra lygi 497 337,44 Eur; nėra pagrindo mažinti Sutartyje1 nurodytą turto1 kainą; neįvykdžius Sutarties1 tinkamai ir nesumokėjus visos kainos pagal sutartį, nėra teisinio pagrindo tekinti lizingo gavėjos reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į turtą1.

18.       Iš viso už turtą be palūkanų ir kitų mokėjimų lizingo gavėja privalėjo sumokėti 1 341 751,62 Eur turto išpirkimo įmokų. Pagal Sutartį 1 iš viso sumokėta 497 337,44 Eur turto išpirkimo įmokų, o pagal Sutartį 2 - 247 858,02 Eur, todėl šiuo metu vien lizingo gavėjos nesumokėtų turto išpirkimo įmokų suma pagal Sutartį 1 yra 458 408,62 Eur be PVM, o pagal Sutartį 2 - 138 147,54 Eur be PVM. Norėdama įsigyti turtą nuosavybės teise, lizingo gavėja turėtų sumokėti atsakovei ne tik šias sumas, bet ir sumokėti pagal sutartis priskaičiuotas palūkanas, netesybas ir atlyginti kitus su priešlaikiniu sutarties nutraukimu susijusius nuostolius. Tik tokiu atveju lizingo gavėja būtų laikoma atsiskaičiusi pagal sutartis ir galėtų perimti turto nuosavybės teisę. Nesumokėjusi visos šalių sutartos kainos lizingo gavėja neturi teisės reikalauti jai perleisti turto nuosavybės teisę.

19.       Po vienašalio sutarčių nutraukimo lizingo gavėja prašydama taikyti dvišalę restituciją gali prašyti grąžinti tik tai, ką ji perdavė vykdydama sutartis - pinigus. Lizingo gavėja niekada nebuvo įgijusi turto nuosavybės teisės, todėl šios teisės ji negali prašyti grąžinti taikant restituciją. Tai, ką prašo taikyti ieškovė, nėra restitucija, t. y. šalių grąžinimas į padėtį, buvusią iki lizingo sutarčių sudarymo. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad visi atsakovės patirti nuostoliai jau yra atlyginti, todėl atsakovė turėtų perleisti turto nuosavybės teisę lizingo gavėjai. Atsakovės nuostoliai galėtų būti laikomi atlygintais tik tuo atveju, jei atsakovė būtų gavusi visas pagal lizingo sutartis mokėtinas įmokas. Reikšdama reikalavimą dėl dvišalės restitucijos taikymo, būtent buvusi lizingo gavėja turi pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad lizingo davėjai sugrąžinto turto vertė visiškai padengia pastarosios patirtus nuostolius ir netgi juos viršija. Šių aplinkybių nei ieškovė, nei lizingo gavėja neįrodė ir net nebandė įrodinėti. Lizingo gavėja nurodo tik tai, kad ji turi teisę susigrąžinti apskritai visas sumokėtas turto išpirkimo įmokas. Teismui pateiktais rašytiniais įrodymais bei procesiniuose dokumentuose išdėstytais skaičiavimais atsakovė įrodė, jog dėl priešlaikinio lizingo sutarčių nutraukimo ji patyrė ne mažesnius nei 670 143,47 Eur dydžio nuostolius, kurie bus dengiami turto pardavimo pajamomis. Kadangi negalint laisvai disponuoti turtu yra patiriamos papildomos išlaidos, susijusios su turto saugojimu, priežiūra ir išlaikymu, tai nuostolių suma gali padidėti. Be to, nėra aišku kada atsakovei pavyks realiai parduoti turtą, nes dėl nepagrįstų lizingo gavėjos bei susijusių asmenų ieškinių turto pardavimo procesas yra apsunkintas. Ar turto pardavimo pajamos yra pakankamos visiškai atlyginti atsakovės patirtus nuostolius bus aišku tik po to,  kai turtas bus parduotas ir tik tuomet taps aišku ar lizingo gavėja turi teisę reikalauti grąžinti bent dalį jos sumokėtų turto išpirkimo įmokų.

20.       Be to, pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo - civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Konkrečiu atveju ieškovė siekia, kad lizingo gavėjai būtų priteista nuosavybės teisė į turtą 1 ir turtą 2, yra siekiama identiško teisinio rezultato kokį bandė pasiekti ir pati lizingo gavėja Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-370-357/2019 - neatlygintinai įgyti turto1 nuosavybės teisę bei Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-219-589/2021 - įgyti turto 2 nuosavybės teisę, atlygintinai, teigdama, kad atsakovė privalo parduoti turtą 2 lizingo gavėjai jos nurodytomis sąlygomis. Siekiamas teisinis rezultatas šiose bylose yra tapatus - nuosavybės teisės į sutarčių pagrindu valdytą turtą perleidimas lizingo gavėjai, todėl turi būti konstatuotas ir ieškinio dalyko tapatumas. Konstatavus ieškinio dalyko ir pagrindo bei šalių tapatumą,  civilinė byla nutrauktina. 

21.       Ieškovė bando dar kartą bylinėtis dėl reikalavimų, kurie teismo jau buvo atmesti. Negalima ir situacija kuomet dviejuose skirtinguose teismuose yra nagrinėjamos bylos, kuriose reikalaujama ir įpareigoti atsakovę parduoti turtą 2 lizingo gavėjai, ir priteisti lizingo gavėjai turto 2 nuosavybės teisę. Bent vieno iš ieškinių patenkinimas nulemtų negalėjimą tenkinti kitą ieškinį, todėl abi šios civilinės bylos negali būti nagrinėjamos vienu metu, o kadangi ši byla yra iškelta vėliau - ieškovės reikalavimai, susiję su turtu 2 turi būti palikti nenagrinėti. Lizingo gavėjos veiksmai, t. y. kai teismo prašoma patenkinti abu ieškinius ir priimti vienas kitam prieštaraujančius teismų sprendimus, turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

 Ieškinys atmestinas  

22.       CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms, tai, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to kreditorius gali priverstinai įgyvendinti ne visas skolininko teises. CK 6.68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tų skolininko teisių, kurios susijusios išimtinai su skolininko asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-686/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020).  

23.       Ieškovės vertinimu yra visos sąlygos reikšti netiesioginį ieškinį. Pagal visuma surinktų duomenų atsižvelgiant į įmonės padėtį, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turimo turto gali nepakakti visų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių reikalavimų patenkinimui, dėl ko ieškovė 1 gindamas savo, kaip kreditorės teises, kreipiasi į teismą su netiesioginiu ieškiniu reikalauja pripažinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teises į turtą, į kurį ieškovė 1 nukreips savo 650 050,17 Eur viršijantį turtinį reikalavimą bei iš šio turto bus tenkinami ir kitų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių reikalavimai. Atsakovės vertinimu šiuo atveju nėra esminės netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – skolininko, lizingo gavėjos pasyvumo. Lizingo gavėja pati aktyviai bando ginti pažeistas teises reikšdama ieškinius teismui.  Iš dalies sutiktina su atsakove atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis dėl lizingo gavėjos reikštų reikalavimų teismuose. Atsakovė teigia, kad ieškovė 1 neįrodė ir kitos būtinosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos, t. y. kad lizingo gavėja turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo tiesę atsakovės atžvilgiu, kad atsakovė yra lizingo gavėjos skolininkė. Teismo pažymėtina, kad atsižvelgiant į vykusius teisminius procesus, į ieškovės 1 nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis yra pagrindo sutikti, kad lizingo gavėjos pasirinktas teisių gynimo būdas, ar konkrečių nurodytų teisių neįgyvendinimas tikėtina pažeidžia kreditorės, ieškovės 1 interesus. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad netiesioginis ieškinys neatitinka CK 6.68 straipsnyje nustatytų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų ir kad vien šiuo pagrindu tikslinga ieškinį atmesti.

24.       Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Taip pat vienas iš esminių civilinio proceso principų – proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis (taigi ir ieškovą) sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Analogiški reikalavimai įtvirtinti CPK 42 straipsnio, reglamentuojančio šalių teises ir pareigas, 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. To paties straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, taip pat CPK nustatyta tvarka atsisakyti ieškinio. Ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas reglamentuojamas CPK 141 straipsnyje.

25.       Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog ieškovė 2 yra pareiškusi ieškinį kuriuo prašė įpareigoti atsakovę UAB „Swedbank lizingas“ parduoti turtą – 58346/104396 dalis pastato – įstaigos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/5 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)6, 0,2128 ha sklypo dalies ( 0,1281 ) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ( nuomos teisė), adresu (duomenys neskelbtini) ieškovei už ne didesnę kaip 116 323,50 Eur kainą ir kurį Panevėžio apygardos teismas 2021m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-219-589/2021 atmestas, nesudaro pagrindo nenagrinėti konkretaus reikalavimo šioje byloje iki įsiteisės minėtas teismo sprendimas. Nors iš dalies sutiktina su atsakove, kad skirtinguose teismuose yra nagrinėjamos bylos, kuriose siekiama įgyti nuosavybės teises į turtą, vienu atveju reikalaujama įpareigoti atsakovę parduoti turtą 2 lizingo gavėjai nurodytomis sąlygomis, kitu atveju, šioje byloje pripažinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teisę į turtą.   LITEKO duomenimis dėl teismo sprendimo ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra pateikusi apeliacinį skundą, teismo sprendimas neįsiteisėjęs.

26.       Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Sprendžiant dėl bylos sustabdymo atsižvelgtina į konkrečias bylos aplinkybes, vertintina, ar nesustabdžius bylos, yra galimybė tinkamai ją išnagrinėti, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis kitų joje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu byla turi būti sustabdyta, jeigu su civiline byla prejudiciniu ryšiu susijusi civilinė byla nagrinėjama teisme.

27.       Be minėtos civilinės bylos, nagrinėtos Panevėžio apygardos teisme  LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. eB2-1992-912/2021,  atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, buveinė Vilniuje, L. Giros g. 123–3, iškelta bankroto byla. Ieškovė 2 yra pareiškusi atskirąjį skundą dėl nutarties, nutartis neįsiteisėjusi. Tik įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis visos teisės ir pareigos pereina nemokumo administratoriui, kuris atstovauja ir visų kreditorių interesus.  Šiuo atveju nurodytos aplinkybės netrukdo nagrinėti bylą iš esmės, ieškovė 2 yra tinkamai atstovaujama. Kreditorių įtraukimas į bylą taip pat nėra tikslingas. Civilinės bylos sustabdymas tiek vienu, tiek kitu nurodytu atveju dėl nurodytų aplinkybių nėra tikslingas. (CPK 163, 164 straipsniai).

28.       Atsakovės vertinimu ieškovės siekia, kad lizingo gavėjai būtų priteista nuosavybės teisė į turtą 1 ir turtą 2, t. y. siekiama identiško teisinio rezultato kokį bandė pasiekti ir pati lizingo gavėja Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-370-357/2019 - neatlygintinai įgyti turto1 nuosavybės teisę bei Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje
Nr. e2-219-589/2021 - įgyti turto 2 nuosavybės teisę, atlygintinai, teigdama, kad atsakovė privalo parduoti turtą 2 lizingo gavėjai jos nurodytomis sąlygomis. Siekiamas teisinis rezultatas šiose bylose yra tapatus - nuosavybės teisės į sutarčių pagrindu valdytą turtą perleidimas lizingo gavėjai, todėl turi būti konstatuotas ir ieškinio dalyko tapatumas ir civilinė byla nutrauktina vadovaujantis CPK  293 straipsnio 3 punktu. Be to atsakovės vertinimu negalima ir situacija kuomet dviejuose skirtinguose teismuose yra nagrinėjamos bylos, kuriose reikalaujama ir įpareigoti atsakovę parduoti turtą 2 lizingo gavėjai, ir priteisti lizingo gavėjai turto 2 nuosavybės teisę. Įvertinus, kad yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose prašoma tenkinti abu ieškinius ir priimti vienas kitam prieštaraujančius teismų sprendimus, ieškovių reikalavimai, susiję su turtu 2 turi būti palikti nenagrinėti. (CPK 296 straipsnis).

29.       Teismas įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, sprendžia, kad atsakovės nurodytos aplinkybės netrukdo bylą nagrinėti iš esmės, kaip minėta nėra tikslingas bylos nagrinėjimo sustabdymas, netikslinga reikalavimo susijusio su turtu 2 palikti nenagrinėto, bei spręsti dėl civilinės bylos nutraukimo nesant pakankamo pagrindo vertinti, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 296 straipsnis,). Konkrečiu atveju įvertinus visumą aplinkybių tikslinga bylą nagrinėti iš esmės.

Dėl ginčo esmės

30.       Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

31.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-11-06 atsakovė ir lizingo gavėja sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  dėl pastato - prekybos centro, bendras plotas 2 032,35 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei dėl kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). 2009-03-20 atsakovė ir lizingo gavėja taip pat sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 58346/104396 dalies pastato - įstaigos, bendras plotas 1 043,96 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei dėl 3/5 dalies kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (aikštelės b1-b5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Lizingo gavėja netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus todėl 2018-02-27 pranešimu Nr. 01-30-6984 atsakovė vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo grąžinti jų pagrindu valdytą ir naudotą turtą.

32.       2018-06-25 lizingo gavėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama vienašalį sutarčių nutraukimą pripažinti neteisėtu, tuo pačiu įpareigojant atsakovę atnaujinti sutarčių galiojimą, civilinės bylos Nr. e2-25436-595/2018. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018-02-27 atsakovė pateikė ieškovei pranešimą Nr. 01-30-6984 „Dėl įsiskolinimo ir vienašalio sutarčių nutraukimo“, kuriame nurodė, jog pagal sutartis ieškovės skola 120 kalendorinę vėlavimo dieną yra 33548,20 Eur bei informavo ieškovę, kad nuo 2018-03-30, ieškovei nesumokėjus visos pagal sutartis pradelstos skolos, atsakovė vienašališkai nutrauks sutartis. 2018-03-29 pranešimu ieškovas informavo atsakovą, kad padengė įsiskolinimą pagal Sutartį2 (e. b. l. 47). Buvo nurodoma, kad lizingo gavėja 2013-10-03 sudarė turto1 subnuomos sutartį su UAB „FRESH MARKET“, kurios pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų turto1 pagerinimo išlaidas - 363 000 LT (105 132,07 Eur). 2018-03-29 raštu ieškovė informavo atsakovę, kad ji įskaito savo patirtas turto1 pagerinimo išlaidas 105132,07 Eur sumoje į atsakovei mokėtinas lizingo įmokas (tiek tas, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, tiek tas, kurių mokėjimo terminas sueis anksčiausiai) bei nurodė, kad ieškovė nėra pradelsusi jokių įmokų atsakovei pagal Sutartį 2. 2018-05-03 atsakovė Vienašaliais turto priėmimo aktais atsiėmė iš ieškovės turtą bei 2018-05-29 raštu informavo ieškovą apie turto atsiėmimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-25 sprendimu lizingo gavėjos ieškinys buvo atmestas. Teismas be kita ko konstatavo, kad atsakovė nebuvo prisiėmusi įsipareigojimų atlyginti turto1 pagerinimo išlaidų, nebuvo davusi išankstinio rašytinio sutikimo atlikti turto1 pagerinimus, todėl konstatavo, kad ieškovė neturėjo galiojančio reikalavimo atsakovės atžvilgiu, ir todėl jos pranešimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo nesukėlė teisinių pasekmių ir negalėjo būti laikomas ieškovės prievolių pabaigos pagrindu. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019-11-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1273-619/2019 palikus galioti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Nurodė, kad  įvertinus 2008 m. lapkričio 6 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 4.2.1 punktą, daroma išvada, jog lizingo davėja ir lizingo gavėja sutartimi aiškiai aptarė tvarką pagal kurią lizingo gavėja turi teisę į lizinguojamo turto pagerinimų kompensavimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nebuvo davusi sutikimo patalpų pagerinimui ir juo labiau nebuvo įsipareigojusi kompensuoti tokio pagerinimo išlaidas. Teismas konstatavo, kad sutarčių nutraukimo dieną ieškovė nebuvo padengusi viso pagal sutartis susidariusio įsiskolinimo, todėl atsakovė turėjo teisę vienašališkai jas nutraukti.

33.       Pažymėtina, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.  Konkrečiu atveju sutiktina su atsakove, kad ieškovės nepagrįstai teigia, kad lizingo gavėja visiškai įvykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, kad turi būti įskaitytos turto1 pagerinimo išlaidos ir kt., todėl lizingo gavėjai turėtų būti perleista turto nuosavybės teisė. Ieškovių argumentai prieštarauja minėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų nustatytiems prejudiciniams faktams. Kadangi minėtose bylose nustatytos ir įvertintos ieškovių nurodytos aplinkybės, teismas sprendžia, kad ieškovių nurodytus argumentus dėl pagerinimo išlaidų įskaitymo nėra tikslinga vertinti iš naujo ir plačiau dėl jų pasisakyti.  

34.       CK 6.567 straipsnis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Iš lizingo sutarties sampratos akivaizdu, kad lizingo sutartimi siekiama ne tik valdyti ir naudoti lizingo sutarties dalyką (daiktą) lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir įgyti šį daiktą nuosavybės teise, kai yra įvykdomos visos lizingo sutartyje nustatytos sąlygos. Per lizingo sutarties galiojimo laiką lizingo gavėjas moka įmokas, kuriomis dengiama lizingo sutartyje nustatyta daikto įsigijimo kaina. Šios pagal lizingo sutartį mokamos įmokos kartu laikytinos ir asmens lizingo gavėjo išlaidomis, skirtomis turtui ateityje įsigyti, jei lizingo sutartyje nenustatytos kitokios sąlygos.

35.       Pirkimo–pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra „lydimasis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų, palyginti su atskira pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta, kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas ne pirkėjui, o tiesiogiai lizingo gavėjui. Nors pirkimo–pardavimo sutartis ir lizingo sutartis yra dvi teisiniu požiūriu savarankiškos dvišalės sutartys, jų pagrindu atsiradę trišaliai santykiai lemia specifinį jų dalyvių teisių, pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą. Esant lizingo santykiams, lizingo davėjas, atliekantis finansavimo funkciją, paprastai turi tik finansinį interesą, o daiktas, į kurį jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2012). Taigi nors lizingo davėjas išlieka turto savininku teisine prasme, tačiau jo „ekonominiu“ savininku tampa lizingo gavėjas, nes lizingo davėjo pagrindinis tikslas – ne įgyti daiktą nuosavybėn, o gauti pelną iš lizingo gavėjo finansavimo. Nuosavybės teisės palikimas lizingo davėjui, iki bus sumokėta visa lizingo sutartimi sulygta kaina, atlieka tik tam tikrą prievolės vykdymo užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2014).

36.       Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika. Šiuo atveju nėra ginčijamos sutarčių sąlygos, bet taip pat nėra pagrindo spręsti, kad buvo sudaryta ne lizingo sutartis ir taikyti analogijas, pvz. CK 6. 411 straipsnį, pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarties sąlygas. Pagal daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Nors ieškovių vertinimu šiuo atveju taikytinos pirkimo išsimokėtinai sąlygos, teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nekvalifikuoja tarp lizingo gavėjos ir atsakovės sudarytų sutarčių pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutartimis, tačiau prašo atsižvelgti į sąlygas.

37.       Teismas, įvertinęs lizingo sutarčių tekstą, šalių valią sudaryti lizingo sutartis, faktines aplinkybes, šalių elgesį, paaiškinimus, nurodytą kasacinio teismo praktiką ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sprendžia, kad šalių sudarytų sutarčių nėra pagrindo kvalifikuoti, kitaip nei, kad lizingo sutartimis pagal savo esmę, lizingo davėjo siekio įsigyti lizingo objektą iš trečiojo asmens ir šio objekto perdavimo lizingo gavėjai valdyti ir naudotis verslo tikslais (CK 6.567 straipsnis). Teismo vertinimu iš esmės ginčo byloje, kad buvo sudarytos ne lizingo sutartys nėra.

38.       CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį ir per papildomai lizingo davėjo nustatytą terminą pažeidimo nepašalina, lizingo davėjas turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šioje normoje nustatyti lizingo davėjo teisių gynybos būdai siejami su dviem lizingo sutarties ypatumais: su įprasta lizingo dalyko savybe – nusidėvėjimu per naudojimosi laikotarpį (amortizacija), bei su tuo, kad vyraujantis lizingo davėjo interesas yra ne nuosavybės, bet finansinis. Atsižvelgiant į tai ir numatant, kad susigrąžinto lizingo dalyko likutinė vertė gali nepadengti atliktų investicijų net ir įskaičius iki sutarties nutraukimo lizingo gavėjo atliktas periodines įmokas, įstatyme įtvirtinta lizingo davėjo teisė, nutraukus sutartį, ne tik susigrąžinti daiktą, bet ir papildomai reikalauti atlyginti nuostolius, t. y. sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo padariniai CK 6.574 straipsnyje reglamentuojami taip, kad prioritetas suteikiamas lizingo davėjo investicijoms kompensuoti, o ne nuosavybės teise turimo daikto valdymo ir naudojimosi teisėms susigrąžinti. Toks reglamentavimas atitinka lizingo sutarties esmę, tikslą, jos šalių teises ir pareigas bei lizingo dalyko ypatumus. Lizingo dalyko amortizacija yra numatoma iš anksto, šalys šią aplinkybę įtraukia į sutarties sąlygas, o lizingo gavėjas, kaip daikto naudotojas, prisiima jos padarinius, lizingo įmokomis, be kita ko, dengdamas ir mažėjančią dėl amortizacijos turto vertę. Nuo turto vertės sumažėjimo dėl amortizacijos reikia skirti jo rinkos vertės pasikeitimą, kurį sunku iš anksto prognozuoti ir kurio rizikos pasiskirstymo šalims taisyklės negali būti analogiškos daikto amortizacijos padariniams, kurie yra neišvengiami.

39.       Nagrinėjamu atveju lizingo sutarties pagrindu ieškovės 2 valdytas turtas niekada nebuvo jos nuosavybė. Tokia teisė nėra numatyta nei sutarties sąlygose, nei įtvirtinta CK, reglamentuojančiame lizingo sutartis. Šios teisės nelemia ir pati lizingo sutarčių esmė. Pagal lizingo sutartis turimą turtą  lizingo gavėja valdė ir naudojo, tačiau nuosavybės teisė iki visiško atsiskaitymo išliko lizingo davėjai. Nutraukus sutartį lizingo gavėja netenka jokių teisių į turtą, o lizingo davėja jį valdo, naudoja ir juo disponuoja savo nuožiūra. Lizingo gavėjos lūkestį lizingo sutarties pagrindu valdomą turtą įsigyti nuosavybės teise galima laikyti pagrįstu tik tuo atveju, jeigu ji tinkamai vykdo lizingo sutarčių sąlygas ir moka lizingo įmokas. Sutartimis buvo susitarta dėl nuosavybės teisės į turtą perleidimo lizingo gavėjai, tačiau šalys taip pat aiškiai susitarė, jog nuosavybės teisė į turtą lizingo gavėjai bus perleista tik tuo atveju, jei pastaroji tinkamai ir laiku sumokės visas sutartyse nurodytas įmokas. Šios savo pareigos lizingo gavėja neįvykdė, todėl sutartys buvo vienašališkai nutrauktos. Lizingo gavėja, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, sumokėdama likusius mokėjimus, turėjo galimybę turtą perimti savo nuosavybėn, tačiau šia teise nepasinaudojo, ko pasėkoje turtas grąžintas lizingo davėjai.  Šiuo atveju nustatyta, kad lizingo gavėja pažeidė sutarčių sąlygas. ( šios nutartie 31, 32 punktai). Lizingo gavėja prarado galimybę įsigyti turtą sutartyse nustatyta tvarka.

40.       Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reiškė ieškinį Šiaulių apygardos teisme, kuriuo prašė sumažinti lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pastato – prekybos centro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kainą iki 497 439,68 Eur, pripažįstant ieškovės nuosavybės teisę į minėtą turtą. Teismas 2019-06-17 sprendimu ieškinį atmetė, civilinės bylos Nr. e2-370-357/2019. Be kitų argumentų teismas nurodė, kad atsakovė 2018-05-10 išrašė ieškovei kreditinę sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta likusi neišpirkta turto vertė - 458.408,62 Eur. Ieškovė buvo įsipareigojusi sumokėti 955.746,06 Eur turto išpirkimo įmokų. Teismas sprendė, kad Sutarties ( Sutarties 1) galiojimo metu ieškovė yra sumokėjusi 497.337,44 Eur turto išpirkimo įmokų, o Sutartimi įsipareigojo mokėti ne tik turto išpirkimo įmokas, bet ir palūkanų įmokas, sutarties mokestį, delspinigius bei kitas Sutartyje nurodytas įmokas. Pripažino, kad ieškovės teiginiai apie sumokėtą visą turto kainą yra nepagrįsti, neįrodyti. 2020-10-27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-670-798/2020 sprendimas paliktas galioti. Taigi buvo nustatytos prejudicinę galią turinčios aplinkybės, t. y. kad  pagal Sutartį 1 lizingo gavėjos sumokėtų turto išpirkimo įmokų suma yra lygi 497 337,44 Eur, kad nėra pagrindo mažinti Sutartyje1 nurodytą turto 1 kainą, kad neįvykdžius Sutarties1 tinkamai ir nesumokėjus visos kainos pagal sutartį, nėra teisinio pagrindo tekinti lizingo gavėjos reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į turtą1.

41.       Iš esmės, tokia pati situacija yra ir dėl likusios nesumokėtos sumos ir dėl turto 2. 2018-05-29 UAB „Swedbank lizingas“ informavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kad vienašališkai atsiima nekilnojamą turtą : 58346/104396 dalį pastato – įstaigos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), 3/5 dalis kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių (aikštelės b1-b5), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudojosi pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad už turtą be palūkanų ir kitų mokėjimų lizingo gavėja privalėjo sumokėti 1 341 751,62 Eur turto išpirkimo įmokų. Pagal Sutartį 1 iš viso sumokėta 497 337,44 Eur turto išpirkimo įmokų, o pagal Sutartį 2 - 247 858,02 Eur, todėl šiuo metu vien lizingo gavėjos nesumokėtų turto išpirkimo įmokų suma pagal Sutartį 1 yra 458 408,62 Eur be PVM, o pagal Sutartį 2 - 138 147,54 Eur be PVM. Iš esmės ieškovės aplinkybių dėl nesumokėtų sumų neginčijo. Atsakovės vertinimu norėdama įsigyti turtą nuosavybės teise, lizingo gavėja turėtų sumokėti atsakovei ne tik šias sumas, bet ir sumokėti pagal sutartis priskaičiuotas palūkanas, netesybas ir atlyginti kitus su priešlaikiniu sutarties nutraukimu susijusius nuostolius. Tik tokiu atveju lizingo gavėja būtų laikoma atsiskaičiusi pagal sutartis ir galėtų perimti turto nuosavybės teisę. Nesumokėjusi visos šalių sutartos kainos lizingo gavėja neturi teisės reikalauti jai perleisti turto nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į Sutarčių sąlygas iš esmės sutiktina su atsakovės argumentais bei faktinių aplinkybių vertinimu.

42.       Ieškovės nurodo, kad Sutarties 10.2 punktu sumokėjus visą sutartyse numatytą kainą turtas turėjo pereiti Lizingo gavėjai nuosavybės teise. Tačiau, Sutarčių 11.3 punkte nustatyta, kad jei sutartis yra vienašališkai nutraukiama lizingo davėjo, jei lizingo gavėja iš esmės pažeidė sutartį, sutartinės įmokos, kurias lizingo gavėjas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, lizingo gavėjai negrąžinamos. Taigi šiuo atveju nutraukus Sutartį teisingos restitucijos taikymas grąžinant lizingo gavėjai jos sumokėtas turto išpirkimo įmokas negalimas, dėl ko lizingo gavėjos teisių apsauga turi būti užtikrinta kitu būdu - pripažįstant nuosavybės teisę į turtą.

43.       CK 4.47 straipsnis numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindus. Šiuo atveju spręstina, kad nėra nei vieno iš minėtoje teisės normoje nurodytų pagrindų, kuriais remdamasi lizingo gavėja galėtų įgyti turto nuosavybės teisę. Šiuo atveju lizingo gavėjos ir atsakovės nesieja galiojantys sandoriai, kuriais atsakovė būtų įsipareigojusi perleisti turtą lizingo gavėjai, bei nėra ir  kitų įstatyme nustatytų pagrindų, kuriais remiantis turto nuosavybės teisė turėtų būti perleista lizingo gavėjai.

44.       Po vienašalio sutarčių nutraukimo ieškovė 1 ir ieškovė 2, lizingo gavėja prašydamos taikyti dvišalę restituciją, sutiktina su atsakove, gali prašyti grąžinti tik tai, ką ieškovė 2 perdavė vykdydama sutartis - pinigus. Kaip minėta lizingo gavėja niekada nebuvo įgijusi turto nuosavybės teisės, todėl šios teisės ji negali prašyti grąžinti taikant restituciją. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad visi atsakovės patirti nuostoliai jau yra atlyginti, todėl atsakovė turėtų perleisti turto nuosavybės teisę lizingo gavėjai. Sutiktina, kad atsakovės nuostoliai galėtų būti laikomi atlygintais tik tuo atveju, jei atsakovė būtų gavusi visas pagal lizingo sutartis mokėtinas įmokas. Reikšdama reikalavimą dėl dvišalės restitucijos taikymo, būtent buvusi lizingo gavėja turi pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad lizingo davėjai sugrąžinto turto vertė visiškai padengia pastarosios patirtus nuostolius ir netgi juos viršija. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio reikalavimas. Ieškovė ieškinyje, atsakovė atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Nepakanka nurodyti faktines aplinkybes, būtina pridėti ir įrodymus patvirtinančius faktines aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teismas išaiškino šalims įrodinėjimo pareigas, jų paskirstymo taisykles, tačiau teismas neturi pareigos už šalis rinkti įrodymus. Be to ieškovei 1, ir ieškovei 2 spręstina visos aplinkybės dėl ginčo esmės buvo žinomos, todėl vertintina, kad ieškovės turėjo galimybę surinkti ir pateikti visus ieškovių vertinimu turinčius reikšmės įrodymus savalaikiai. Šalys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. (CPK 7 straipsnis).

45.       Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ). Šiuo atveju ieškovės turėdamos pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimo pagrįstumą, teismo vertinimu ieškinio pagrįstumo neįrodė. ( CPK 178 straipsnis).

46.       Teismui pateiktais rašytiniais įrodymais bei procesiniuose dokumentuose išdėstytais skaičiavimais, paaiškinimais atsakovė įrodė, jog dėl priešlaikinio lizingo sutarčių nutraukimo ji patyrė ne mažesnius nei 670 143,47 Eur dydžio nuostolius, kurie kaip nurodė gali padidėti ir bus dengiami turto pardavimo pajamomis. Ar turto pardavimo pajamos yra pakankamos visiškai atlyginti atsakovės patirtus nuostolius bus aišku tik po to, kai turtas bus parduotas ir tik tuomet taps aišku ar lizingo gavėja turi teisę reikalauti grąžinti bent dalį jos sumokėtų turto išpirkimo įmokų. Teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovių nurodytos aplinkybės dėl nežinomo atsakovės nuostolių dydžio neturi esminės įtakos sprendžiant dėl nuosavybės teisių pripažinimo, nes jokie kiti reikalavimai byloje nebuvo pareikšti. Šiuo atveju įvertinus faktines aplinkybes, ieškovių paaiškinimus nėra teisinio pagrindo, kaip minėta, šalių santykius kvalifikuoti kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį (CK 6.411 straipsnis), ar kaip reiškė prašymą ieškovės, atsižvelgti į tai.

47.       Taigi, sutarčių sąlygos bei CK 6.574 straipsnyje numatyta lizingo gavėjos pareiga po sutarčių nutraukimo grąžinti lizingo davėjai nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką, bei atsižvelgiant į tai, kad sutartyse ir CK 6.567 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tik išmokėjus visą lizingo sutartyje numatytą visą kainą turtas pereina lizingo gavėjo nuosavybėn, spręstina, kad ieškovės UAB „NT paslaugos“ pareikštas netiesioginis ieškinys UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ interesais atsakovei „Swedbank lizingas“ UAB prašant pripažinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teisę į turtą - pastatą - prekybos centrą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.2276 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomos teisė). Bei pripažinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teisę į turtą - 58346/104396 dalis pastato - įstaigos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3/5 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)6, adresu (duomenys neskelbtini); 0.2128 ha sklypo dalies (0,1281), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (nuomos teisė), nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai nesudaro teisinio pagrindo netiesioginio ieškinio patenkinimui.

         Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

49.       Ieškinį atmetus, ieškovės 1 patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė 2 bei atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų neprašė priteisti. (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

         Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais

       nusprendžia:

         Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ netiesioginį ieškinį uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ interesais atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

         Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

         Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Teisėja                                                                                            Vilija Valantienė