Administracinė byla Nr. I-4371-428/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00942-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;
(S)
51.5; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 12 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,
sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,
dalyvaujant atsakovės atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) nurodė, jog užbaigus gydymą paskutinius tris kartus Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Ligoninė) buvo etapuotas į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN) per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TIK), kur turėjo praleisti kiekvieną kartą po 4 dienas. Pareiškėją konvojavo Viešojo saugumo tarnyba, todėl patirtą žalą kildina iš minėtos institucijos veiksmų. Pareiškėjo nuomone, Viešojo saugumo tarnyba neužtikrino jo tiesioginio konvojavimo į Alytaus pataisos namus, todėl buvo pažeistos Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Jis patyrė perteklinių laisvės atėmimo bausmės suvaržymų (papildomas kratas, judėjimo laisvės suvaržymus, ir kt.), kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs tiesiogiai konvojuotas į Alytaus PN.
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 14–28) ir teismo posėdyje atstovas nurodė, kad asmens konvojavimo pagrindas yra pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui prie LR TM pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos priimtas sprendimas dėl asmens konvojavimo bei perdavimo konvojuoti bei parengti ir įforminti asmens konvojavimo dokumentai. Viešojo saugumo tarnyba tik vykdo aukščiau nurodytų institucijų priimtus sprendimus dėl asmenų konvojavimo. Minėta funkcija vykdoma atliekant kratas, priimant konvojuojamuosius, jų pervežimą bei lydėjimą specialiaisiais konvojavimo automobiliais bei jų apsaugą teismuose. Viešojo saugumo tarnybai teisės aktai nesuteikia teisės kvestionuoti minėtų institucijų priimtų sprendimų teisėtumo, jų nevykdyti, nesant teisės aktų nustatytų išimčių. Viešojo saugumo tarnyba iš Ligoninės į Lukiškių TIK pagal Ligoninės pateiktas konvojavimo paraiškas. Viešojo saugumo tarnyba nepriėmė administracinio akto pareiškėjo atžvilgiu, t.y. nepriėmė individualaus pobūdžio sprendimo dėl pareiškėjo lydėjimo konkrečią dieną, konkrečiu konvojumi ir į konkretų paskirties punktą, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė už kitų institucijų priimtus sprendimus. Pareiškėjas nei konvojaus viršininkui pretenzijų dėl Ligoninės priimto sprendimo jį konvojuoti nereiškė.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Viešojo saugumo tarnybos veiksmais, kadangi iš Ligoninės pareiškėjas buvo konvojuojamas į Alytaus PN per Lukiškių TIK, kuriame pareiškėjui teko praleisti sugriežtintomis kalinimo sąlygomis.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.).
Pagal Konvojavimo taisyklių 95 punktą, pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra: 1) konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma; 2) konvojuojamųjų sąrašas; 3) konvojavimo paraiška. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 11 punktu, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus pateikia: 11.1. Vidaus reikalų ministerija, prokuratūra, kitos statutinės specialiosios tarnybos, prokuroras ir pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, – ne vėliau kaip prieš 1 parą iki konvojaus išvykimo; 11.2. teismai – ne vėliau kaip prieš 2 paras iki teismo posėdžio pradžios. Teismo posėdį atidėjus kitai dienai, paraiška gali būti įteikta konvojaus viršininkui; 11.3. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos – ne vėliau kaip prieš 2 paras iki konvojaus išvykimo. Reikalavimai paraiškos turiniu nurodyti Konvojavimo taisyklių 15.1. – 15.5. papunkčiuose, pagal kuriuos tarp nurodytinų duomenų turi būti konvojuojamųjų skaičius, asmeniniai duomenys, jų buvimo vieta, siunčianti įstaiga, paskirties punktas, konvojavimo data ir konvojaus rūšis.
Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad sprendimus, susijusius su asmenų konvojavimu, perdavimo planiniam konvojui pagal kompetenciją priima Departamentui pavaldžios įstaigos, policijos teritorinės įstaigos ar teismai, o pati Viešojo saugumo tarnyba tokių funkcijų nevykdo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TIK 2018 m. vasario 19 d., 2018 m. balandžio 20 d. buvo konvojuojamas planiniu konvojumi pagal Ligoninės 2018 m. vasario 15 d. ir 2018 m. balandžio 19 d. konvojavimo paraiškas Nr. S-952 ir Nr. S-2051 (toliau – ir Paraiškos)
(b. l. 29-40). Pareiškėjas skunde nurodė, jog paskutinius tris kartus buvo konvojuotas iš Ligoninės į Lukiškių TIK, tačiau pagal pateiktus atsakovės duomenimis pareiškėjas vieną kartą po užbaigto gydymo buvo tiesiogiai konvojuotas į Alytaus PN, o du paskutinius kartus po gydymo konvojuotas į Lukiškių TIK. Pareiškėjas gavęs atsakovės atsiliepimą į skundą jokių pastabų apie nurodytus duomenimis nepateikė, todėl teismas vadovaujasi atsakovės pateitais duomenimis.
Paraiškose nurodytas konvojavimo maršrutas Ligoninė – Lukiškių TIK, konvojavimo datos 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. Minėtomis dienomis Paraiškose nurodytu maršrutu buvo konvojuotas pareiškėjas.
Konvojavimo taisyklėse konvojavimą vykdančioms institucijoms, konvojaus pareigūnams nesuteikta teisė keisti konvojavimo paraiškos duomenis, inicijuoti tokių duomenų tikslinimą ar pakeitimą. Konvojavimo taisyklių 98 punkte nustatyti pagrindai, kuriems esant, konvojaus pareigūnas turi teisę atsisakyti priimti asmenį konvojavimui. Konvojuoti nepriimami konvojuojamieji su neteisingai įformintais konvojavimo dokumentais, nėra konvojuojamųjų asmenų sąrašo, nėra asmens bylos, nėra asmens bylos pažymos, asmens bylos pažymoje įrašyti pakeitimai nepatvirtinti parašu ir antspaudu bei kitais 98 punkte nurodytais pagrindais, kurių pareiškėjo konvojavimo metu nebuvo nustatyta.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. vykdydami pareiškėjo konvojavimą Paraiškose nurodytu maršrutu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai Konvojavimo taisyklių nuostatų nepažeidė, t.y. neatliko neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala.
Byloje nenustačius aplinkybių, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Jolanta Medvedevienė