Civilinė byla Nr. e2-5541-793/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03025-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.11.; 1.3.6.4.1.3.; 1.3.9.2.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.8. 

                    (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 4 d. 

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,

sekretoriaujant Agnei Valentukonei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Desidus“ atstovei pagal įgaliojimą J. L. ir atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei,

atsakovui E. L. (L.), jo atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Desidus“ ieškinį atsakovui E. L. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       1.ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti, kad ieškovės direktoriaus 2023 m. kovo 29 d. įsakymu atsakovas E. L. (L.) buvo teisėtai atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 7 punktą; netenkinti atsakovo reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, kompensacijos ir atlygio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

2.       Nurodė, kad 2023 m. kovo 29 d. UAB „Desidus“ direktoriaus įsakymu nuo 2023 m. kovo 30 d. buvo nutraukta darbo sutartis su projekto vadovu E. L. pagal DK 58 str. 2 d. 7 punktą. 2023 m. kovo 30 d. atsakovas, nesutikdamas su atleidimu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją (toliau ir DGK). 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu DGK E. L. prašymą tenkino iš dalies: pripažino, kad ieškovas E. L. iš darbo nuo 2023 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atleistas buvo neteisėtai. Tačiau ieškovė nesutinka su DGK sprendimu ir mano, kad DGK netinkamai taikė materialines teisės normas, bei neatskleidė ginčo esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, o ieškovė turėjo pagrindą atleisti atsakovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes prarado pasitikėjimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo priimtas į darbą 2021 m. rugpjūčio 13 d. pramoginių laivų surinkėju, nustatant 3 mėnesių išbandymo laikotarpį. 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas buvo supažindintas su UAB „Desidus“ darbo tvarkos taisyklėmis. Po pusmečio, bendrovės direktorius nutarė pasiūlyti atsakovui atsakingą bei geriau apmokamą darbą pramoginių laivų padalinio projekto vadovu. Atsakovas su pasiūlytoms pareigoms sutiko ir nuo 2022 m. kovo 1 d., padarius darbo sutartyje pakeitimus, pradėjo eiti projektų vadovo pareigas. Atsakovui buvo priskirti 25 pavaldiniai - darbininkai. Atsakovas buvo atsakingas už priimtų užsakymų vykdymą bei pridavimą klientams, taip pat buvo atsakingas už užsakymams reikalingų detalių bei medžiagų užsakymą. Pažymėtina, kad pradėjus eiti naujas pareigas atsakovas nepareiškė, kad jam trūksta žinių ir neišreiškė noro papildomam apmokymui. Atsakovui pradėjus dirbti projekto vadovu, direktorius bei direktoriaus pavaduotoja konfidencialiai duodavo jam pastabas dėl jo darbo organizavimo trūkumų bei klaidų. Praėjus dar pusmečiui prasidėjo ieškovo ilgas nedarbingumas, todėl jo pareigas vykdė pats direktorius, o dėl tiekimo medžiagoms buvo priimtas naujas žmogus - M. V.. Kadangi bendrovėje padidėjo užsakymų kiekis, todėl direktorius tikėjosi, kad bendrovė gaus didesni pelną, bet, prasidėjo užsakovų reklamacijos dėl nekokybiškai atliktų darbų, todėl bendrovė savo lėšomis privalėjo šalinti nustatytą broką arbą trūkumus patirdama žalą. UAB „Desidus“ patalpose vyko bendri darbiniai susirinkimai su bendrovės darbuotojais, pasitarimai, sudaromi planai ir priemonių sąrašai problemoms išspręsti, tačiau projektu vadovas E. L. tuose renginiuose nedalyvavo dėl atostogų ir įstatymų leidžiamų neatvykti į darbą panaudotų dienų. Pramoginių laivų padalinyje padarytas brokas neigiamai atsiliepė bendrovės dalykinei reputacijai, todėl direktorius pats turėjo imtis priemonių bendradarbiaujant su klientais. Paaiškėjus organizavimo trūkumams, bendrovės akcininkas ir tuo pačiu direktorius nusprendė pakeisti darbo organizavimą, atsisakyti dalies pareigų, todėl daliai darbuotojų buvo pasiūlytas kitas darbas, o ieškovui buvo pasiūlyta grįžti į pirmines pareigas. Dėl įmonės užsakovų pretenzijų pašalinti savo lėšomis nustatytus gedimus, atsakovui grįžus į darbą, bendrovės direktoriaus iniciatyva 2023 m. kovo 7 d. buvo sukviestas susirinkimas, į kurį taip pat buvo pakviestas atsakovas E. L., kuris buvo atsakingas už šių konkrečių laivų gamybą. Dėl pretenzijų pagal laivus BT0105, BT0211, BT0213, BT0214, BT0215, BT0216, BT0218, BT0222 projektų vadovas E. L. negalėjo paaiškinti pretenzijų esmės, nes neva neprisimena, todėl direktoriaus nurodymu buvo įpareigotas iki 2023 m. kovo 9 d. pateikti paaiškinimą raštu. Būtent 2023 m. kovo 8 d. atsakovas šiurkščiai pažeidė savo darbines funkcijas, parodė, kad net nesistengia tinkamai atlikti savo pareigas, o tą pačią bei sekančią dieną ieškojo internete savo kompiuteryje radijo stočių internete, informacijos: apie automobilių grąžinimą pardavėjui, reikalingas automobilių šaltkalvis, kaip persikelti gyventi į Ispaniją, nepopuliarus Ispanijos miestas, poilsinės kelionės į Antalija, Turkija, poilsio kelionių paieška Novaturas, Madeira Island, paskutinės minutės kelionės, kelionė į Alikantę, kiek kainuoja gyventi Ispanijoje, NT pirkimas Tenerifėje ir kitas. 2023 m. kovo 8 d. savo raštišku pareiškimu direktoriui atsakovas įžūliai pareiškė, kad nebuvo atsakingas už laivų gamybą, kad jis neneša atsakomybės už laivų užsakymų vykdymą. 2023 m. kovo 13 d. atsakovas pateikė prašymą suteikti jam kasmetines atostogas nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 17 d. imtinai. Ieškovė, praradusi pasitikėjimą atsakovu kaip vadovu, pasiūlė pakeisti darbo sąlygas, bet 2023 m. kovo 14 d. atsakovas pateikė savo nesutikimą su pasiūlymu pakeisti darbo pareigas iš projektų vadovo į pramoninių laivų surinkėjo, pradėjo viešai demonstruoti savo nepasitenkinimą administracijos atžvilgiu. Kadangi atsakovo elgesys, pareiškiant 2023 m. kovo 8 d. pareiškimą, ir tolimesnis elgesys prieštaravo ne tik įmonės vidaus taisyklėms, komerciniams interesams, bet akivaizdžiai parodė atsakovo nelojalumą darbdaviui, darbdavys kvalifikavo tokį elgesį kaip netoleruotiną darbo drausmės pažeidimą, todėl bendrovės direktorius turėjo teisę mėnesio laikotarpyje spręsti klausimą dėl atsakovo elgesio įvertinimo bei apsisprendimo dėl nuobaudos taikymo. Po atsakovo vengimo savo pareigų vykdymo, nusišalinimo nuo padarinių pašalinimo, ieškovė negalėjo toliau pasitikėti darbuotoju. Pažymėjo, kad atsakovo pareigos ir jas einant jam patikėta informacija yra svarbios ieškovės veiklai, todėl pasitikėjimas šias pareigas einančiu darbuotoju yra reikšmingas, atsakovo atsisakymas pasirašyti sutartį dėl konfidencialios informacijos, bei atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo netinkamo vykdymo savo pareigų atsirado realūs padariniai (nuostoliai dėl laivų trūkumo pašalinimo sudarė 20972,01 eurų be PVM, prarasta reputacija), tai leido darbdaviui spręsti klausimą dėl griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimo - atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. 

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti: pripažinti atsakovo 2023 m. kovo 29 d. atleidimą iš darbo Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu neteisėtu; negrąžinti atsakovo į darbą; nustatyti, kad Darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. kovo 30 d.; priteisti atsakovui iš ieškovės 6000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. su atsakovu darbo sutartis buvo sudaryta pramoginių laivų surinkėjo pareigoms, ieškovo vadovo pasiūlymu atsakovo darbo funkcijos buvo pakeistos 2022 m. kovo 1 d. į projektų vadovo pareigas, atsakovo darbo funkcijos ir atsakomybė buvo apibrėžtos žodžiu. Atsakovas dėl darbe patirtos traumos laikinajame nedarbingume buvo nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2023 m. sausio 26 d. Kadangi po patirtos traumos atsakovas nebuvo visiškai pasveikęs, atsakovui laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. vasario 23 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos. 2023 m. vasario 24 d. atsakovas grįžęs į darbą rado savo darbo kabinetą užrakintą, šis kabinetas buvo priskirtas jau kitam darbuotojui. Taip pat atsakovo darbinio elektroninio pašto slaptažodis buvo pakeistas. Tą pačią dieną 6.53 val. atsakovas išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, klausdamas dėl darbo kabineto rakto, elektroninio pašto slaptažodžio bei tolimesnės darbo eigos. Atsakovas visą darbo dieną buvo priverstas praleisti bendroje įmonės darbuotojų virtuvėje, laukdamas atsakymo į pastarojo elektroninį laišką. 2023 m. vasario 24 d., 15.38 val. buvo gautas ieškovės direktoriaus pavaduotojos elektroninis laiškas, kuriuo buvo pasiūlyta atsakovui pasiimti atostogas, kol ieškovės direktorius grįš, tokiu būdu atsakovas buvo priverstas pasiimti atostogas iki 2023 m. vasario 28 d. imtinai. 2023 m. kovo 1 d. Atsakovas atvyko į darbą nurodytu laiku, tačiau jokių pavedimų iš ieškovės negavo. Atsakovo darbo kabinete sėdėjo kitas darbuotojas, atsakovo darbinio kompiuterio kabinete nebuvo. Taigi, de facto atsakovas, atvykęs į darbą, neturėjo jokios darbo vietos. 2023 m. kovo 2 d. atsakovas buvo supažindintas su nauju darbuotoju M. V., kuris pasak ieškovo, buvo nusamdytas atsakovo funkcijoms atlikti, todėl atsakovui buvo paskirtas naujas darbas - atlikti laivų klaidų ir gedimų analizę. Laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2023 m. kovo 10 d. atsakovas ruošė laivų klaidų ir gedimų analizę. Nors atsakovas prašė suteikti visą būtiną informaciją analizei atlikti, tačiau ieškovė atsakovui tokios informacijos neteikė. 2023 m. kovo 13 d. ieškovės vadovas informavo atsakovą, kad pastarojo pareigos panaikintos nuo 2023 m. kovo 1 d. 2023 m. kovo 14 d. atsakovas gavo ieškovės pasiūlymą pakeisti pareigybę iš darbo projektų vadovo į pramoginių laivų surinkėjo, tačiau su pasiūlymu atsakovas nesutiko. 2023 m. kovo 21 d. ieškovė „Darbų paskirstymo grafiku 12 sav.“ skyrė atsakovui pastarojo pareigybes neatitinkantį darbą - elektros profilių montavimų. Su šiuo paskirtu darbu atsakovas nesutiko. Laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 28 d. atsakovas buvo priverstas sėdėti įmonės virtuvėje. Nuo 2023 m. kovo 21 d. iki 2023 m. kovo 24 d. ieškovė protokolais fiksavo atsakovo atsisakymą atlikti elektros profilių montavimą, atitinkamai atsakovas rašė ieškovei 2023 m. kovo 22 d., 2023 m. kovo 27 d., 2023 m. kovo 28 d. elektroninius laiškus, prašydamas suteikti darbus pagal jo pareigybę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2023 m. kovo 14 d. raštu informavo darbdavį apie nesutikimą dėl darbo pareigų pakeitimo, ieškovė neturėjo teisės versti atsakovą dirbti darbus, kurie nepatenka į atsakovo funkcijas. Ieškovės veiksmai, prievartiniu būdu verčiant atsakovą dirbti darbus ne pagal pareigybę, patvirtina ne atsakovo darbo pareigų pažeidimą, bet ieškovės neteisėtus veiksmus - ieškovės atsakovo atžvilgiu vykdytą psichologinį smurtą. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės teiginias, kad atsakovo kompetencija nebuvo pakankama atlikti jam paskirtas funkcijas, nes būtent ieškovė, žinodama atsakovo kvalifikaciją ir tai, kad atsakovas neturi aukštojo tos srities išsilavinimo, pasiūlė atsakovui pakeisti darbo pareigybę iš pramoginių laivų surinkėjo į projektų vadovo. Vadinasi, ieškovei tiko atsakovo kvalifikacija ir jokių abejonių dėl atsakovo kvalifikacijos nebuvo. Taip pat iki įsakymo ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl atsakovo kvalifikacijos.

5.       Ieškovė UAB „Desidus“ pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad susipažinusi su atsakovo atsiliepimu, ieškovė palaiko savo ieškinį. Nors atsakovas teigia, kad nebuvo ieškovės vadovas, todėl neturėjo ir fiduciarinių pareigų įmonei, tačiau ieškovė su tokia atsakovo pozicija iš esmės nesutinka, nes pagal bendrovės valdymo struktūrą, projektų vadovo funkcijos atitinka bendrovės padalinio vadovo kompetenciją, atsakovas buvo atsakingas už bendrovės padalinio veiką, o kai bendrovės direktorius kartu su direktoriaus pavaduotoja išvykdavo į Vokietiją, atsakovas likdavo vieninteliu tiesioginiu bendrovės gamybos vadovu. Tačiau atsakovas nenori pripažinti savo klaidų darbe ir prisiimti atsakomybės už jas, siekia perkelti savo atsakomybę kitiems ir kategoriškai neigia bet kokią savo atsakomybę už jo veiklos rezultatus. Atsakovas, būdamas padalinio vadovu, kuriam patikimas bendrovės turtas ir kurio darbo rezultatas rodo, kad jis negali dirbti, eiti savo pareigas toliau, jei tarp jo ir bendrovės vadovo (ir tuo pačiu bendrovės vienintelio akcininko) nėra pasitikėjimo ir sąžiningumo, todėl bendrovės vadovas pripažino atsakovo darbinių pareigų pažeidimą šiurkščiais. 2023 m. kovo 8 d. atsakovas šiurkščiai pažeidė savo darbines funkcijas, parodė, kad net nesistengia tinkamai atlikti savo pareigas vykdyti direktoriaus tiesioginį nurodymą, o užsiminėjo su darbu nesusijusią veikla - tą pačią bei sekančią dieną savo kompiuteriu internete ieškojo radijo stočių, skaitinėjo apie automobilių grąžinimą pardavėjui, automobilių šaltkalvius, ieškojo informacijos kaip persikelti gyventi į Ispaniją, skaitė apie nepopuliarius Ispanijos miestus, poilsines keliones į Antaliją, Turkiją, vestos poilsio kelionių paieškos - Novaturas, Madeira Island, paskutinės minutės kelionės, kelionė į Alikantę, kiek kainuoja gyventi Ispanijoje, NT pirkimas Tenerifėje. O 2023 m. kovo 8 d. savo raštišku pareiškimu direktoriui atsakovas įžūliai pareiškė, kad nebuvo atsakingas už laivų gamybą, kad jis neneša atsakomybės už laivų užsakymų vykdymą. Pažymėtina, kad atsižvelgiant i atsakovo ilgą laiką nebuvimo darbe dėl sveikatos, iki 2023 kovo 8 dienos ieškovė neketino atleisti atsakovą iš darbo, o pasiūlė jam grįžti į ankstesnes pareigas, nesusijusias su vadovavimu. Atsakovo 2023 m. kovo 8 d. išrinktą poziciją, kad jis viską darė nepriekaištingai ir toliau nori vykdyti padalinio vadovo pareigas, tuo pačiu nenešant jokios atsakomybės už savo veiklos/ne veiklos rezultatus, davė darbdaviui pagrindą vertinti atsakovo veiksmus kaip šiukštų darbo pareigų pažeidimą ir atleisti atsakovą iš darbo, nepraleidus termino drausminės atsakomybės taikymui. Nors atsakovas visus abstrakčiai kaltina psichologiniu smurtu, tačiau konkrečiai nenurodo, kas, kada ir kaip, o ypač kur panaudojo jo atžvilgiu psichologinį smurtą. Atsakovo demonstratyvus priešpastatymas savęs bei savo asmeninių interesų prieš kitus darbuotojus, sulaukė kitų darbuotojų nepasitenkinimo, todėl 2023 m. kovo 24 d. bendrovės darbuotojai pasiskundė bendrovės direktoriui dėl atsakovo replikų, kurios demotyvuoja juos dirbti. Ieškovė mano, kad, priešingai nei teigia atsakovas, tai patys bendrovės darbuotojai savo atžvilgiu patyrė psichologinį smurtą iš atsakovo pusės.

6.       Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad atsakovo įsitikinimu, dublikas yra nepagrįstas, grindžiamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, taikytinų teisės normų subjektyviu sau naudingu interpretavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo citatomis, ištrauktomis iš bylų, kurių ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos, konteksto, todėl atsakovas palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad įmonėje atsakovo pareigybės aprašymo, su kuriuo būtų supažindintas atsakovas, bei kitų dokumentų, kurie apibrėžtų atsakovo kaip projektų vadovo pareigas bei atsakomybes, nebuvo. Taigi, nesant imonėje atsakovo funkcijas ir atsakomybę apibrėžiančių lokalinių teisės aktų, įrodinėjimo pareiga apie atsakovo darbo funkcijas ir atsakomybę tenka ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovė su dubliku nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad atsakovas buvo atsakingas už ieškovės kažkurio padalinio darbą – ieškovės pateikta valdymo struktūra niekada nebuvo suderinta su atsakovu, ant su dubliku pateiktos valdymo struktūros nėra ir atsakovo parašo. Pagrindinė Atsakovo funkcija buvo skirstyti darbus darbuotojams, juos stebėti, kad dirbtų, tam buvo duotas kabinetas su langu į cechą ir prisijungimai prie visų darbe esančių kamerų, taip pat Atsakovas turėjo sužiūrėti, kokių medžiagų trūksta, užsakyti reikiamas medžiagas bei jas sutikrinti. Atsakovo de facto atliktas funkcijas akivaizdžiai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Pažymėjo, kad atsakovas buvo atsakingas tik už dalies medžiagų užsakymą, ką patvirtina su tripliku teikiamas elektroninis susirašinėjimas. Priešingai. nei melagingai teigiama dublike, atsakovas nebūdavo informuojamas apie ieškovės vadovo vykimą į Vokietiją, taip pat ieškovės vadovui išvykus į Vokietiją atsakovo funkcijos nebuvo keičiamos, t. y. nepriklausomai nuo to, ar ieškovės vadovas buvo Lietuvoje, ar už Lietuvos Respublikos ribų, atsakovas atlikdavo tas pačias funkcijas - turėjo sužiūrėti, kokių medžiagų trūksta, užsakyti reikiamas medžiagas bei jas sutikrinti. Ieškovas įrodymų, kad pas ieškovę būtų susiformavusi kitokia praktika, nepateikė. Ieškovė dublike pateikia teiginius, neva, pagrindžiančius tai, kad prieš atsakovą nebuvo naudojamas psichologinis smurtas. Pažymėjo, kad tai deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurių ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje atsakovo pateikti argumentai bei įrodymai patvirtina akivaizdų iš ieškovės pusės prieš atsakovą naudotą psichologinį smurtą. 2023 m. kovo 24 d. ieškovės darbuotojų raštas tik patvirtina tai, kad prieš atsakovą buvo nuteikti kiti ieškovės darbuotojai, kurie atsakovo duomenimis, buvo privesti pasirašyti šį raštą, nes bijojo prarasti savo darbo vietą. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad ne tik prieš atsakovą, bet ir prieš jo sutuoktinę buvo naudojamas psichologinis smurtas, tuo akivaizdžiai kenkiant ne tik atsakovui ir jo sutuoktinei, bet ir į pasaulį besiruošiančiam atkeliauti kūdikiui.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad šiuo atveju egzistavo visos drausminės atsakomybės sąlygos (konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė), todėl ieškovė atleido atsakovą iš darbo teisėtai, ir nėra jokio pagrindo priteisti atsakovui nei neturtinės žalos atlyginimą, nei kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.

8.       Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti. Iš esmės akcentavo tas pačias įvykių aplinkybes, kurios yra nurodytos atsakovo atsiliepime į ieškinį.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

 

9.        Bylos duomenimis nustatyta, kad 2121 m. rugpjūčio 13 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 13, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas pramoginių laivų surinkėju. 2022 m kovo 1 d. atsakovo pareigybės buvo pakeistos iš pramoginių laivų surinkėjo į projektų vadovus, taip pat buvo padidintas darbo užmokestis. 2023 m. kovo 29 d. UAB „Desidus“ direktoriaus P. S. įsakymu atsakovas 2023 m. kovo 30 d. buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10.        Nesutikdamas su darbo sutarties nutraukimo teisėtumu, atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos Darbo ginčų komisiją. 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu Darbo ginčų komisija iš dalies tenkino atsakovo prašymą – pripažino darbuotojo atleidimą iš darbo įmonėje neteisėtu, nutraukė darbo sutartį pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis bei priteisė su neteisėtu atleidimu susijusias išmokas.

11.       Ieškovė - darbdavys UAB „Desidus“, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pateikė ieškinį, nes mano, kad Darbo ginčų komisija netinkamai taikė materialinės teisės normas, bei neatskleidė ginčo esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagristą sprendimą, o ieškovė turėjo pagrindą atleisti atsakovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes prarado pasitikėjimą. 

 

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo (ne)teisėtu.

 

12.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, nagrinėdamas tokio turinio ginčus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo, ar jo atleidimas realizuotas tinkamai, t. y. ar nebuvo padaryta esminių procedūrinių to pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbo sutartis su atsakovu yra nutraukta už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

13.       Pagal DK 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Taigi toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas pažeidžia pareigas, tai padaro kaltais veiksmais, ir tik tada, jei pažeidžiamos pareigos, kurias nustato darbo sutartis arba darbo teisės normos. Šios normos gali būti tiek teisės aktuose, taikomuose valstybės mastu, tiek ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose (DK 3 straipsnio 1 dalis). Šalims nesutariant dėl šių sąlygų egzistavimo ir ginčui persikėlus į darbo ginčus nagrinėjančius organus, pareiga įrodyti šias sąlygas tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021, 17 punktas).

14.       Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus.

15.       DK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Taigi, aplinkybių, kas yra laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, sąrašas nėra baigtinis ir gali būti išplėstas darbdavio vidaus dokumentuose (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse ar pan.).

16.       Formuojant teismų praktiką kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas).

17.       Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).

18.       Darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

19.       Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2011).

20.       Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-701/2019).

21.       ieškovė UAB „Desidus“ nurodo aštuonis pagrindinius pažeidimus, kurie sudarė ieškovei pagrindą prarasti pasitikėjimą atsakovu:

22.       1) atsakovas neužtikrino darbuotojų darbo ir/ar pagamintų laivų kokybės;

23.       2) atsakovas įžūliai pareiškė, kad nebuvo atsakingas už laivų gamybą;

24.       3) atsakovo žema kompetencija;

25.       4) atsakovas ignoravo direktoriaus tiesioginius nurodymus;

26.       5) atsakovas neužtikrino grįžtamojo ryšio tarp kliento ir ieškovo;

27.       6) atsakovas darbo metu naudojo informacinių technologijų priemones savo asmeninimas tikslams; 

28.       7) atsakovas atsisakė pasirašyti konfidencialios informacijos susitarimą, komercinių paslapčių sąrašą bei taisykles;

29.       8) atsakovas savo atsakomybę perkelia kitiems darbuotojams.

30.       Šiuo atveju byloje sprendžiamas klausimas, ar nurodyti atsakovo darbo pareigų pažeidimai pripažintini kaip šiurkštūs, kurių pagrindu ieškovė turėjo teisę atleisti atsakovą iš projektų vadovo pareigų (DK 58 straipsnio 2 dalis).

31.        Teismas pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra esminių prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

32.       Byloje nustatyta, kad esminis ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo atsakomybės ribų, ieškovei pareikalavus iš atsakovo pateikti laivų gamybos trūkumų analizę. Atsakovas analizę pateikė 2023 m. kovo 8 d. Be to pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog atsakovo vertinimu, jis nebuvo atsakingas už gaminamų laivų kokybę. Ieškovo vadovas atsakovo atliktą darbą įvertino kaip nekokybišką analizės atlikimą ir atsakovo elgesį vertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, sudarantį pagrindą ieškovės vadovui prarasti pasitikėjimą atsakovu.

33.       Rašytine bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais, iš esmės atitinkančiais šalių paruošiamuosiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus (3-6 punktai) nustatyta, kad įmonėje nebuvo atsakovo pareigybės aprašymo, su kuriuo būtų supažindintas atsakovas, bei kitų dokumentų, kurie apibrėžtų atsakovo kaip projektų vadovo pareigas bei atsakomybes, todėl nesant įmonėje atsakovo funkcijas ir atsakomybę apibrėžiančių lokalinių teisės aktų, ieškovei nepateikus kitų įrodymų, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovas neužtikrino darbuotojų darbo ir/ar pagamintų laivų kokybės. Dėl atsakovo galimai įžūlaus pareiškimo, kad nebuvo atsakingas už laivų gamybą, laikytina, kad tai ieškovės vadovo subjektyvi nuomonė, neduodanti pagrįsto pagrindo teigti, jog atsakovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Dėl ieškovės teigimu žemos atsakovo kompetencijos, ignoravimo direktoriaus tiesioginių nurodymų, neužtikrinimo grįžtamojo ryšio tarp kliento ir ieškovės, savo atsakomybės perkėlimo kitiems darbuotojams, nustatyta, kad ieškovei buvo žinoma atsakovo kvalifikacija, kad atsakovas neturi aukštojo tos srities išsilavinimo, pats vadovas pasiūlė atsakovui pakeisti darbo pareigybę iš pramoginių laivų surinkėjo į projektų vadovo, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad žemą atsakovo kvalifikaciją galima vertinti kaip darbo pareigų atlikimo šiurkštaus pažeidimo požymį. Ieškovė nenurodė, kokius konkrečiai direktoriaus tiesioginius nurodymus, susijusius su atsakovo pareigomis, nevykdė atsakovas, neįrodė, kad atsakovas turėjo užtikrinti grįžtamąjį ryšio tarp kliento ir ieškovės, neįrodė, kad atsakovo darbo metu naudojimas informacinių technologijų priemones savo asmeninimas tikslams ir atsisakymas pasirašyti konfidencialios informacijos susitarimą, komercinių paslapčių sąrašą bei taisykles, butų dėl šio pažeidimo ieškovei atsiradę neigiami padariniai. Pažymėtina ir tai, jog nustatyta, kad atsakovas darbo metu naudojo informacinių technologijų priemones savo asmeninimas tikslams įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpiu.

34.       .Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas kiekvieną ieškovės teigimu atsakovo padarytą pažeidimą, t. y. tiek neužtikrinimą darbuotojų darbo ir/ar pagamintų laivų kokybės, tiek įžūlų pareiškimą, kad nebuvo atsakingas už laivų gamybą, tiek atsakovo žemą kompetenciją, tiek ignoravimą direktoriaus tiesioginių nurodymų; tiek neužtikrinimą grįžtamojo ryšio tarp kliento ir ieškovės, tiek darbo metu naudojimą informacinių technologijų priemonių savo asmeninimas tikslams, tiek atsisakymą pasirašyti konfidencialios informacijos susitarimą, komercinių paslapčių sąrašą bei taisykles, tiek savo atsakomybės perkėlimo kitiems darbuotojams konstatuoja, jog ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų kiekvienas iš šių pažeidimų, tiek atskirai vertinant kaip vienkartinį pažeidimą, tiek vertinant pažeidimų visumą, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas padarė darbo tvarkos pažeidimą, kuris galėtų būti vertinamas kaip šiurkštus. Esant nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas padarė pažeidimą, kuris kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbuotojo pareigų pažeidimas, todėl pripažįstamas neteisėtu atsakovo atleidimas iš darbo 2023 m. kovo 30 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „Desidus“ projektų vadovo pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

 

Dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą

 

35.       Pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo uždarosios akcinės bendrovės „Desidus“ projektų vadovo pareigų neteisėtu atsakovas prašo priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Desidus“ jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

36.       Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

37.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Įvertinęs aplinkybę, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais DK pakeitimais buvo įtvirtintas maksimalus vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo terminas (1 metai), kasacinis teismas pateikė išaiškinimą, jog pasikeitęs reglamentavimas negali būti aiškinamas kaip panaikinantis teisę ir pareigą, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, įvertinti jo atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

38.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką – viena iš įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, mokėtinos neteisėtai iš darbo atleistam darbuotojui, paskirtis – socialinė, t. y. kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsiradusius turtinius praradimus, užtikrinti dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui būtinų lėšų kompensavimą. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 218 straipsnio 2 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui.

39.       Iš byloje esančios atsakovo darbo užmokesčio pažymos nustatyta, kad atsakovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudaro 178,28 Eur (neatskaičius mokesčių). Pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, atsakovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

40.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinys teisme priimtas 2023 m. gegužės 18 d. Civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl ieškovės kaltės, bet dėl objektyvių aplinkybių, t. y. liudytojų apklausos, atsakovo atstovės negalėjimo dalyvauti 2023 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdyje. DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyto dydžio kompensacijos - vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos mokėjimo terminą ieškovės atstovė prašė mažinti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir jo atstovė nedalyvavo 2023 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdyje. Teismo nuomone, atsakovo prašomos priteisti kompensacijos mokėjimo terminas neprieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės proporcingas, nepažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir ieškovei nesukeltų sunkių neigiamų finansinių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai. Todėl konstatuotina, kad nėra pagrįsto faktinio pagrindo mažinti atsakovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mokėjimo terminą (CPK 178, 185 straipsniai).

41.       Atsakovas prašo jo negrąžinti į buvusį darbą, nes mano, kad jam nebus sudarytos tinkamos darbo sąlygos. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų prieštaravusi dėl šio prašymo, todėl prašymas tenkintinas, pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo 2023 m. kovo 30 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „Desidus“ projektų vadovo pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 7 punktą, neteisėtu, atsakovas į darbą negrąžintinas.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

 

42.       Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys).

43.       Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

44.       Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

45.       Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

46.       Nagrinėjamo darbo ginčo atveju teismas sprendžia, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kurį darbdavys taikė neproporcingai pažeidimo sunkumui, pripažintina, kad ieškovė, rinkdama parašus po darbuotojų 2023 m. kovo 24 d. skundu, iš esmės prieš darbuotoją naudojo psichologinį spaudimą, pagrįstai tikėtina, kad taip siekė nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, atsakovas patyrė neigiamų išgyvenimų, kuriems kompensuoti nepakanka darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo konstatavimo ir kompensacijų priteisimo. Šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos priteisti atsakovui ir neturtinės žalos atlyginimą.

47.       Dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisiamos neturtinės žalos kompensacijos dydį kiekvienu atveju lemia konkrečios ginčo situacijos individualių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, visumos vertinimas. Nustatant darbuotojui atlygintinos neturtinės žalos piniginę kompensaciją, būtina atsižvelgti ir į teismų praktikoje darbo bylose priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-963-910/2019).

48.       Atsakovas prašo priteisti 6000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad po atleidimo iš darbo patyrė stresą, nemigą Jis patyrė ne tik finansinius nuostolius, bet ir dvasinius, ir emocinius išgyvenimus, nestabilumą finansinės šeimos padėties. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas teigia, jog patyrė didžiulį stresą, dvasinius išgyvenimus psichologinį darbdavio spaudimą, tačiau iš esmės žinojo apie galimą atleidimą iš darbo, konsultavosi su valstybinės darbo inspekcijos atstovais.

49.       Bylose dėl neteisėto atleidimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, įvertinus, be kita ko, konkrečios ginčo situacijos aplinkybes, priteisiama 579,00 Eur – 1500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pavyzdžiui, 1200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistas, įvertinus tai, kad, atleidžiant ieškovę, tinklalapyje platinti pranešimai apie galimą jos neatsakingą požiūrį į savo darbą, viešai, matant ir girdint įstaigos personalui, nurodyta susirinkti daiktus ir apleisti savo darbo kabinetą tuoj pat, grasinta baudžiamosios bylos iškėlimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017). 579,00 Eur (2 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo priteista darbuotojui, atleistam už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbdaviui objektyviai ir nešališkai neišsiaiškinus aplinkybių, priešingai, faktus rinkus, juos vertinus tendencingai, siekiant apkaltinti ieškovą, nesudarius galimybių darbuotojui gauti duomenis, kurių pagrindu jis galėtų paneigti pažeidimų padarymo faktus; be to, nustatyta, kad dėl įtemptų santykių su atsakovu ieškovui sutriko sveikata; tačiau kartu įvertinta tai, jog, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovui priteista išeitinė išmoka (4779,00 Eur (16500,00 Lt) ir nemaža vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą suma (25370,00 Eur (87600,00 Lt), kuri taip pat yra satisfakcija už neteisėtą atleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011).

50.       Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog atsakovas iš darbo už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą buvo atleistas neteisėtai. Sutiktina, kad atsakovo argumentais, kad dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų, tačiau į bylą be atsakovo paaiškinimų nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas dėl to konsultavosi su psichologais, ar kad jam yra ar buvo paskirtas gydymas. Laikytina, kad darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu sukėlė atsakovui sąlyginai neigiamus išgyvenimus, todėl, sprendžiant atsakovo patirtos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovo atleidimas iš darbo nebuvo diskredituojančio pobūdžio, byloje nėra duomenų, jog atsakovas patyrė sveikatos problemų ar buvo žemintas ar akivaizdžiai paniekintas kitų akivaizdoje. Pažymėtina ir tai, kad paties atsakovo veiksmai, gavus įspėjimą apie atleidimą iš darbo, nebuvo nepriekaištingi. Tai pat pažymėtina, kad atsakovui priteistas vidutinis darbo užmokestis po 178,28 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 28 ct (neatskaičius mokesčių)) už priverstinės pravaikštos laiką, už kiekvieną darbo dieną nuo 2023 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. kovo 30 d., taip pat yra laikytina satisfakcija už neteisėtą atleidimą iš darbo.

51.       Įvertinus šioje konkrečioje byloje nustatytas atsakovo atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus aplinkybes, atsižvelgus į aptartą teismų praktiką analogiško pobūdžio darbo bylose, darytina išvada, kad 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma šiuo konkrečiu atveju atlygintų atsakovui patirtus neigiamus išgyvenimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys, CPK 185 straipsnis).

 

Dėl kitų ieškinio ir atsiliepimo argumentų

 

52.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

53.       Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinyje ir paruošiamuosiuose dokumentuose išdėstyti bei posėdžio metu išsakyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

 

Dėl bylos baigties

 

54.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų byloje esančių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas iš dalies – teismas pripažįsta atsakovo atleidimą iš darbo 2023 m. kovo 30 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „Desidus“ projektų vadovo pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neteisėtu, negrąžina atsakovo į darbą, laiko, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisiant atsakovui iš ieškovės po 178,28 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 28 ct (neatskaičius mokesčių)) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, už kiekvieną darbo dieną nuo 2023 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. kovo 30 d., pavedant atsakovei atlikti buhalterinius darbo užmokesčio ir nuo jo mokėtinų mokesčių skaičiavimus, 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

 

Dėl bylinėjimo išlaidų

 

55.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

56.       Ieškovė pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad patyrė 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 219,00 Eur žyminio mokesčio, viso patyrė 2034,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57.        Kadangi ieškovė prašė netenkinti atsakovo prašymą priteisti 6000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė atsakovui priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. tenkino 66,67 procentus šio atsakovo reikalavimo. Kitą ieškovės reikalavimą - pripažinti, kad ieškovės direktoriaus 2023 m. kovo 29 d. įsakymu atsakovas buvo teisėtai atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės ir kitus su šiuo reikalavimu susijusius reikalavimus, atmetus konstatuotina, kad šioje byloje yra patenkinta 33,33 procentai ieškinio reikalavimų. Atitinkamai atmesta 66,67 procentai ieškinio reikalavimų.

58.       Minėta, kad ieškovė patyrė 2034,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 677,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

59.       Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 3000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 2000,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

60.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Šioje byloje susidarė 13,28 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl spręstinas šių išlaidų priteisimas valstybei.

61.       Atsižvelgiant į tai, kad nuo patirtų 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumos 66,67 procentus sudaro 8,85 Eur (tenkančių ieškovės atmestų reikalavimų daliai), 33,33 procentus sudaro 4,43 Eur (tenkančių patenkintų reikalavimų daliai). Atsižvelgiant į tai, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 8,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 269, 270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovo E. L. (L.) atleidimą iš darbo nuo 2023 m. kovo 30 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „Desidus“ projektų vadovo pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neteisėtu.

Atsakovo E. L. (L.) į darbą negrąžinti, pripažinti, kad atsakovo E. L. (L.) ir ieškovės UAB „Desidus“ 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudaryta darbo sutartis (su 2022 m. kovo 1 d. padarytais darbo sutartyje pakeitimais) yra nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. 

Priteisti atsakovui E. L. (L.) iš ieškovės UAB „Desidus“ po 178,28 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 28 ct (neatskaičius mokesčių)) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, už kiekvieną darbo dieną nuo 2023 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. kovo 30 d. Įpareigoti ieškovę UAB „Desidus“ atlikti buhalterinius atsakovo E. L. (L.) darbo užmokesčio ir nuo jo mokėtinų mokesčių skaičiavimus.

Priteisti atsakovui E. L. (L.) iš ieškovės UAB „Desidus“ 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Desidus“ iš atsakovo E. L. (L.) 677,93 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui E. L. (L.) iš ieškovės UAB „Desidus“ 2000,10 Eur (du tūkstančius eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Desidus“ 8,85 Eur (aštuonis eurus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                  Petras Mineikis