Civilinė byla Nr. e2A-80-881/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01067-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.8.6; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vokietijoje registruotos bendrovės „Berlin-Chemie AG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lex ano“ dėl prekių ženklo savininko teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, prekių išėmimo iš apyvartos ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Vokietijoje registruota bendrovė „Berlin-Chemie AG“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Lex ano“ (toliau – ir atsakovė) nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovės išimtines teises į prekių ženklus, t. y. prekiauti Lietuvoje iš Vengrijos lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 pg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 pg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 pg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 pg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001), ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje; 2) įpareigoti atsakovę išimti iš apyvartos atsakovės iš Vengrijos į Lietuvą lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 pg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 pg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 pg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 pg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001); 3) priteisti iš atsakovės ieškovei 124 650 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad gamina ir platina vaistus bei medicinos prietaisus Vokietijoje ir užsienyje. Taip pat gamina ir Rytų Europoje platina vaistinius preparatus su veikliąja medžiaga levotiroksino natrio druska, skirta skydliaukės hormono levotiroksino trūkumui atkurti ir (arba) skydliaukės veiklos įtampai sumažinti. Skirtingose Rytų Europos valstybėse vaistiniai preparatai yra registruojami ir platinami skirtingais pavadinimais, pavyzdžiui, Lietuvoje užregistruoti ir platinami vaistiniai preparatai pavadinimu „L-Thyroxin Berlin-Chemie“, o Vengrijoje – „Letrox“. Tiek pavadinimas ,,Berlin-Chemie“, tiek ,,Letrox“ ieškovės yra užregistruotas kaip prekių ženklas 5 prekių klasei (farmaciniai preparatai, vaistai). Atsakovė pranešimais, pateiktais 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. spalio 7 d., 2021 m. sausio 5 d., 2021 m. vasario 11 d., informavo ieškovę apie ketinimą lygiagrečiai importuoti iš Vengrijos į Lietuvą vaistinius preparatus „Letrox 50 µg N100“ nauju pavadinimu – „L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100“, „Letrox 100 µg N100“ – „L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100“, „Letrox 125 µg N100“ – „L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100“, o „Letrox 75 µg N100“ – „L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100“, pateikė ieškovei naujai sukurtas pakuotes. Ieškovė nurodė, kad nors pavadinimas ,,L-Thyroxin Berlin-Chemie“ nėra registruotas kaip prekių ženklas, nes žodis ,,L-Thyroxin“ yra levotiroksino trumpinys vokiečių kalba, tačiau žodžių junginį ,,Berlin-Chemie“ ieškovė yra įregistravusi kaip prekių ženklą. Ieškovė pranešė atsakovei, kad prieštarauja iš Vengrijos importuojamų vaistų pervadinimui ir perpakavimui bei nesutinka, jog šie vaistai būtų pardavinėjami Lietuvoje naujuoju pavadinimu. Ieškovės nuomone, nėra duomenų, kad nepervadintas vaistinis preparatas su pavadinimu „Letrox“, naudojamas Vengrijos rinkoje, būtų atpažintas gydytojų, vaistininkų ar vartotojų. Atsakovei pradėjus pervadintų vaistų prekybą Lietuvoje, ieškovė prašė įpareigoti atsakovę šiuos neteisėtus veiksmus nutraukti, taip pat priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą, t. y. atsakovės gautą naudą pardavus vaistinius preparatus. Pagal viešai prieinamus duomenis, atsakovė lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais prekiavo nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2024 m. kovo mėn. pabaigos. Atsakovės gauta nauda apskaičiuojama pagal vaistinių preparatų kainų Vengrijoje ir lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų kainų Lietuvoje skirtumą.

3.       Skirtingi vaistinio preparato pavadinimai Vengrijoje ir Lietuvoje buvo pradėti naudoti 1990-1993 metais, kai nei Lietuva, nei Vengrija nebuvo Europos Sąjungos šalys, t. y. prieš 11-14 metų iki šioms valstybėms prisijungiant prie vieningos Europos Sąjungos rinkos. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė neįrodė vaistinių preparatų pervadinimo ir perpakavimo būtinybės. Tuo tarpu ieškovės prieštaravimas naudotis ieškovės išimtinėmis teisėmis į prekių ženklą negali būti kvalifikuojamas kaip siekis dirbtinai apriboti konkurenciją ar padalinti nacionalines rinkas. Atsakovės siekis gauti komercinės naudos nėra pakankamas, kad būtų įrodyta objektyvi vaistinio preparato pervadinimo ir perpakavimo būtinybė. Dalies vartotojų atsisakymas įsigyti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą dėl to, kad jis nėra to paties pavadinimo kaip ieškovės Lietuvoje parduodamas vaistinis preparatas, nepateisina ieškovės registruotų prekių ženklų pažeidimo, kadangi vaistinio preparato pavadinimas vidutiniam, pakankamai gerai informuotam ir protingai atidžiam vartotojui neturi reikšmės. Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) išvada ir VLK užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, reikšminga dalis (20 proc.) pacientų netgi sutiktų vartoti vaistinį preparatą kitu pavadinimu, jei už jį būtų mokėtina mažesnė paciento priemoka.

4.       Atsakovė pervadina ir perpakuoja vaistinius preparatus, siekdama komercinio pranašumo, kadangi lygiagrečiai importuojamus vaistus parduoda už tokią pat kainą kaip ir ieškovės taikoma referencinių vaistų kaina Lietuvoje, nepaisant to, kad atsakovė Vengrijoje vaistinius preparatus įsigyja už mažesnę kainą. Kito lygiagretaus vaistinių preparatų importuotojo (UAB „Actiofarma“) pasitraukimas iš rinkos yra ieškovės teisių į prekių ženklus gynimo pasekmė, kadangi UAB „Actiofarma“ lygiagrečiai importuojamais vaistais nustojo prekiauti vykdydama įsipareigojimus, prisiimtus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1046-580/2022 patvirtinta taikos sutartimi. Atsakovė į bylą pateikė dviejų neatskleistų asmenų, dirbančių vaistinėse, elektroninius laiškus, kuriuose nurodoma, kad vaistinės tikėtinai atsisakytų prekiauti neperpakuotais atsakovės lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais. Anot ieškovės, šių įrodymų nepakanka, kad būtų galima įvertinti, ar reikšminga dalis vaistinių atsisakytų prekiauti nepervadintais lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais, nes laiškuose yra pateikiama subjektyvi dviejų neatskleistų asmenų nuomonė, nėra aišku, ar šie asmenys priima sprendimus dėl vaistų pirkimo, be to, vaistinių tinklų Lietuvoje yra daugiau nei du.

        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį dėl jo pagrindo patenkino – įpareigojo atsakovę nutraukti prekybą Lietuvoje iš Vengrijos lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100 ir uždraudė atlikti šiuos veiksmus ateityje, taip pat įpareigojo atsakovę išimti iš apyvartos ieškovės išimtines teises į prekių ženklus pažeidžiančias prekes, t. y. atsakovės iš Vengrijos į Lietuvą lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100. Kitą civilinės bylos dalį teismas sustabdė iki įsiteisės sprendimas dėl ieškinio pagrindo.

6.       Teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktą Europos Sąjungos teisės eksperto J. L. d. C. V. 2024 m. balandžio 12 d. teisinę išvadą, kuria atsakovė siekė įrodyti, kad egzistuoja objektyvi būtinybė perpakuoti lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus, pripažino, jog šis įrodymas nelaikytinas aukštesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu ir vertintinas visų byloje esančių įrodymų kontekste. Teismas nurodė, kad teisinė nuomonė nėra nei specialisto išvada, nei ekspertinė išvada, be to, pažymėjo, jog nacionalinis teismas turi pareigą taikyti ir aiškinti Europos Sąjungos teisę, o iškilus šios teisės neaiškumams – kreiptis į kompetentingas teismines institucijas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

7.       Vertindamas priežastis, sąlygojusias lygiagretaus importuotojo UAB „Actiofarma“ pasitraukimą iš Lietuvos rinkos, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1046-580/2022 patvirtinta taikos sutartis tarp „Berlin-Chemie AG“ ir UAB „Actiofarma“ yra pripažinta nevieša bylos medžiaga, tačiau iš viešai prieinamos bylos medžiagos nustatė, jog ieškinio dalyku buvo siekiama iš esmės analogiškų materialiųjų teisinių padarinių kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. įpareigoti lygiagretų importuotoją nutraukti prekybą vaistiniais preparatais Lietuvoje. Teismo vertinimu, paminėtos faktinės aplinkybės, neįvertinus vaistinių ir pacientų pozicijos dėl atsakovės prekybos nepervadintais lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais, savaime nei patvirtina, nei paneigia objektyvią būtinybę atsakovei perpakuoti vaistinius preparatus bei nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės atliekamą dirbtinį rinkų padalijimą.

8.       Iš byloje esančių atsakovės atstovų susirašinėjimų elektroniniu paštu su potencialiais vaistinių tinklų atstovais, teismas nustatė, kad atsakovės atstovai 2021 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į du nenustatytus asmenis su klausimu: „<...> ar pirktumėte jei dabar mūsų tiekiamą L-Thyroxin pavadinimą pakeistume į Letrox taip pat Berlin Chemie“. Į pastarąjį atsakovės atstovų paklausimą 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo gauti du atsakymai: 1) „Tikrai ne. Nebus tas pats pavadinimas, nieko vaistinės neparduos. Galvosim tik jei nebus tų pačių pavadinimų kiekių“; 2)  „Analogiškas pavadinimas visada geriau, bet su Berlynais mes atsargiau. Jeigu bus labai geras pasiūlymas, tai pagalvosim“. Teismas kritiškai įvertino atsakovės teiginį, kad nenustatytų asmenų atstovaujami vaistinių tinklai sudaro 80 proc. vaistinių rinkos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė į bylą pateikė naujienų svetainės „15min.lt“ 2023 m. liepos 25 d. publikaciją pavadinimu „Surikiavo vaistines: trys tinklai užima apie 70 proc. rinkos“, tačiau pažymėjo, jog ši publikacija gali būti vertinama tik kaip antrinis šaltinis, t. y. straipsnis, kuriame aptariami įmonių paieškos platformos „Scoris“ surinktų duomenų apie vaistinių užimamą rinkos dalį, rezultatai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų išsakytam teiginiui pagrįsti, tokiame kontekste, teismo vertinimu, ieškovės pateikta publikacija, kaip antrinis atlikto tyrimo šaltinis, sudaro pagrindą kritiškai įvertinti atsakovės teiginius dėl jos apklaustų asmenų atstovaujamų vaistinių tinklų užimamos rinkos dalies. Analizuodamas atsakovės pateiktus susirašinėjimus, teismas pažymėjo, kad atsakymus pateikusių asmenų tapatybės, užimamos pareigos vaistinių tinkluose yra nuasmenintos, taip pat nėra skelbiama, kokiems konkrečiai vaistinių tinklams į atsakovės paklausimą atsakinėję asmenys atstovauja. Siekdamas nustatyti, ar vaistinės ir kokia jų dalis atsisako prekiauti nepervadintais atsakovės lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais, teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktų susirašinėjimų nėra įmanoma identifikuoti nei konkrečių vaistinių, nei jų dalies. Atsakovės pateiktų susirašinėjimų nepakanka įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog vaistinių tinklai atsisako prekiauti neperpakuotais atsakovės lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais.

9.       Nustatinėdamas, ar byloje yra įmanoma atlikti rinkos tyrimą, siekiant išsiaiškinti pacientų poziciją dėl neperpakuoto lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad nėra galimybės gauti pacientų, vartojančių vaistinius preparatus su levotiroksino natrio druska, net ir siauros apimties duomenų (telefono numerio ir informacijos apie paciento vaisto vartojimo trukmę). Teismas atkreipė dėmesį į šiuos atsakovės pateiktus įrodymus: 1) VLK atsakymą į atsakovės paklausimą, kuriame nurodoma, kad paciento kontaktiniai duomenys (telefono numeris bei informacija apie paciento vaisto vartojimo trukmę) apibrėžiami kaip asmens duomenys, kurių negalima priskirti nuasmenintiems sveikatos duomenims; 2) Valstybinės duomenų agentūros atsakymą į atsakovės paklausimą, kuriame nurodoma, kad atsakovės prašomi duomenys negali būti teikiami, nes yra tiesiogiai identifikuojantys asmenį, be to, šių duomenų prašoma ne moksliniais ar švietimo tikslais; 3) Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atsakymą į atsakovės paklausimą, kuriame nurodoma, kad asmens ir sveikatos duomenų rinkimas iš VLK būtų netikėtas pačiam duomenų subjektui ir galimai nebūtų suderintas su pirminiais asmens duomenų tvarkymo tikslais. Atsakyme nurodyta, kad teismas tokius duomenis galėtų gauti savarankiškai; 4) viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atsakymą, kuriame nurodoma, kad įstaiga negali suteikti pacientų kontaktinių duomenų nesant teisinio pagrindo. Sprendime pažymima, kad teismas nėra institucija, atliekanti apklausų tyrimus, be to, net ir proceso šalys tyrimo atlikimui tikėtinai pasitelks rinkos tyrimus atliekančias agentūras. Tokiu būdu teismo išreikalauti pacientų duomenys bus perduoti tretiesiems asmenims, todėl iškils tokių duomenų apsaugos užtikrinimo klausimas. Be to, anot teismo, vien pacientų duomenų turėjimas neužtikrina šių asmenų sutikimo dalyvauti tyrime. Atsižvelgiant į tai, kad klausimai, susiję su asmens sveikata, yra jautraus pobūdžio, respondentai tikėtinai atsisakys dalyvauti tyrime. Tai sudarė pagrindą teismui nuspręsti, kad byloje nėra galimybių atlikti rinkos tyrimą, siekiant išsiaiškinti pacientų poziciją dėl lygiagrečiai importuojamo vaisto.

10.       Teismas pripažino, kad rinkos tyrimo, siekiant išsiaiškinti vaistinių poziciją dėl neperpakuoto lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato, atlikimas yra objektyviai įmanomas. Atsakovė neįrodė priešingai, ir vengė atlikti tokio pobūdžio tyrimą, prašė teismą vadovautis byloje esančiais įrodymais (pateiktais susirašinėjimais su vaistinių atstovais). Teismas pažymėjo, kad nors kasacinis teismas pabrėžė aktyvesnį teismo vaidmenį įrodinėjimo procese, paskirstant tarp šalių įrodinėjimo naštą ir pareikalaujant papildomai įrodinėti aplinkybes, kurioms nustatyti byloje pateiktų įrodymų nepakanka, tačiau tai nesuponuoja bylą pakartotinai nagrinėjančio teismo pareigos būti aktyvesniam nei proceso šalys.

11.       Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog egzistuoja praktinės kliūtys veiksmingam patekimui į rinką, kurios sąlygotų atsakovei objektyvų būtinumą perpakuoti lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus. Atitinkamai, atsakovė negalėjo perpakuoti ginčo vaistinių preparatų, pasinaudodama ieškovės prekių ženklu, be ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, sutikimo. Šiame kontekste teismas padarė išvadą, kad ieškovės prieštaravimas dėl atsakovės prekybos lygiagrečiai iš Vengrijos į Lietuvą importuojamais perpakuotais vaistiniais preparatais nelaikytinas kaip prisidedantis prie dirbtinio rinkų padalijimo. Dėl nurodytų išvadų teismas patenkino reikalavimą dėl ieškinio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Lex ano“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės „Berlin-Chemie AG“ ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad vaistinio preparato pervadinimas ir perpakavimas yra objektyviai būtinas, nes ieškovė naudojosi intelektinės nuosavybės teisėmis ne pagal paskirtį, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 102 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas taip pat neįvertino, ar ieškovė yra dominuojantis ūkio subjektas, o nustatęs šią aplinkybę – ar ieškovė neįgyvendino intelektinės nuosavybės teisių taip, kad būtų sudarytos papildomos patekimo į rinką kliūtys ir (ar) apribota konkurencija, kuri galėtų atsirasti prekybos tarp valstybių narių pagrindu.

12.2.                      Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė daugiau kaip 15 metų yra dominuojantis ūkio subjektas vaistinio preparato Lietuvos rinkoje atžvilgiu, žymėdamas jį „Berlin-Chemie“ žymeniu. Apskųstame sprendime nebuvo nustatinėjama atitinkama „L-Thyroxin“ vaistinio preparato rinka Lietuvoje. Ieškovė nuo 1995 metų buvo vienintelė“ L-Thyroxin Berlin-Chemie“ vaisto platintoja Lietuvos rinkoje. Vaistinis preparatas dėl terapinių indikacijų, paskirties ir paklausos ypatumų farmacijos sektoriuje Lietuvoje neturi alternatyvų. Būdama vienintele vaisto tiekėja Lietuvoje, ieškovė kontroliuoja vaisto priemokos dydį, gaunamą iš valstybės. Ieškovė kiekvienais metais šią kainą kelia, todėl toks kainos kontroliavimas patvirtina dominavimą rinkoje. VLK 2022 m. balandžio 6 d. išvadoje patvirtino, kad 2021 metais ieškovė užėmė dominuojančią padėtį, nes konstatavo, jog iš 2021 metais parduotų „L-Thyroxin“ vaistų, tik 3,78 proc. pardavimų sudarė lygiagretaus importo pagrindu parduoti vaistai, o likusią 96 proc. pardavimų dalį sudarė ieškovės pardavimai. Teismas neįvertino, kad ieškovės žymuo yra gerai žinomas ir jam yra susiformavęs paklausos lojalumas. Pagal 2020 metų vaistų suvartojimo ataskaitą, „L-Thyroxin“ buvo vienuoliktas labiausiai Lietuvoje parduodamas vaistinis preparatas.

12.3.                      Teismas neįvertino, kad atsakovė susiduria su kliūtimi konkuruoti su ieškove Lietuvos rinkoje, nes neturi galimybės reklamuoti vaistinio preparato, o tai yra būtina naujo žymens įvedimui į rinką. Ginčo vaistinis preparatas yra receptinis vaistas, todėl jo reklama yra draudžiama Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – Farmacijos įstatymas) 50 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Tai pateisina poreikį vaistą pervadinti, jį žymint ieškovės Lietuvoje naudojamu žymeniu. Apskųstame sprendime neįvertinta ir tai, kad išlaidos, kurias patirti būtina pateikimui į rinką reklamuojant vaistą, yra draudžiamos įstatymu, dėl receptinio vaistinio preparato reklamos draudimo.

12.4.                      Ginčas yra susijęs su Europos Sąjungos konkurencijos teisės taikymu, o buvusio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) teisėjo, generalinio advokato prof. J. V. teisinė išvada yra oficialus Europos Sąjungos teisės eksperto įrodymas, kuriuo buvo atskleistas Europos Sąjungos teisės turinys, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ja remtis.

12.5.                      Teismas neįvertino ieškovės konkurencinio pranašumo, sudarančio kliūtis į Lietuvą importuoti nepervadintą vaistinį preparatą. Apskustame sprendime nepasisakyta dėl atsakovės veiksmingo patekimo į vaisto rinką Lietuvoje tikėtinumo, savalaikiškumo ir pakankamumo sąlygos, kurią turėjo įrodyti ieškovė. Neegzistuoja jokios patekimo į „L-Thyroxin“ vaisto rinką, jį žymint kitu žymeniu nei „Berlin-Chemie“, tikėtinumo, savalaikiškumo ir pakankamumo sąlygos, atsižvelgiant į Lietuvoje esančios paklausos lojalumą „L-Thyroxin Berlin-Chemie“ vaistiniam preparatui ir itin didelį tinklo poveikį, o tai pagrindžia, kad egzistuoja kliūtys atsakovei veiksmingai patekti į rinką, nepervadinant vaistinio preparato. Teismas neįvertino paklausos lojalumo vaisto prekių ženklui ir tinklo poveikio ypatumų, kurie taip pat yra patekimo į rinką kliūtis. Lygiagretūs importuotojai į konkretaus vaisto rinką patenka ne naudodamiesi savarankiškai registruotu žymeniu ar investuodami į rinkodarą, o iš jau integruoto produkto žymens savininko įsigydami produktą vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir perparduodami jį kitoje valstybėje narėje. Tokiu būdu produkto žymens savininkui jau yra sumokama už tai, kad jis turi žymens apsaugą, todėl lygiagretus importuotojas negali atlikti jokių papildomų investicijų neintegruoto produkto žymens savininko integravimui, nes tai eliminuotų lygiagretaus importuotojo veiklą ir paneigtų prekių ženklo teisinę prigimtį, pagal kurią prekių ženklo teisinė apsauga negali būti išplečiama, kontroliuojant produkto judėjimą po to, kai žymens savininkas jau yra gavęs atlygį, nepriklausomai nuo to, jog tas pats produktas skirtingose valstybėse narėse yra žymimas skirtingai.

12.6.                      Teismas ignoravo VLK išvadą, kurioje konstatuota, kad lygiagretaus importuotojo patekimas į vaisto rinką Lietuvoje, jį žymint kitu, negu „Berlin-Chemie“, žymeniu nebūtų tikėtinas, dėl vartotojų lojalumo ieškovės žymeniu pažymėtam preparatui. VLK išvada byloje pateikta kaip išvadą duodančios institucijos. Teismas neatliko santykinio ieškovės žymeniu pažymėto vaisto kokybės pablogėjimo tyrimo tam, kad būtų galima nustatyti, ar vaisto kokybės pablogėjimas nulemtų paklausos pasirinkimą: vietoje ieškovės pardavinėjamo vaisto rinktis atsakovės lygiagrečiai importuojamą nepervadintą vaistinį preparatą. VLK taip pat patvirtino, kad kaina nėra kriterijus, kuriuo remdamiesi pacientai įgyvendina paklausą.

12.7.                      Teismas neįvertino, kad ieškovė, įgyvendindama intelektinės nuosavybės teises, uždarė vaisto rinką Lietuvoje, taip eliminuodama bet kokią konkurenciją, kuri galėtų atsirasti prekybos tarp valstybių narių pagrindu, todėl ieškovės veiksmai yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Ieškovė viso proceso metu nepaaiškino, kodėl prisidengdama intelektinės nuosavybės apsauga, draudžia vaistinio preparato, pažymėto „Berlin-Chemie“ žymeniu, prekybą. Tokius veiksmus ieškovė atliko ir kito lygiagretaus importuotojo UAB „Actiofarma“ atžvilgiu. Apskųstame spendime neteisėtai atsisakyta tirti ir vertinti ieškovės ir UAB „Actiofarma“ taikos sutarties sąlygas. Vien tai, kad minėtas susitarimas yra konfidencialus, nėra pagrindas tokį dokumentą pripažinti nevieša bylos medžiaga. Ieškovė, prieštaraudama susitarimo pateikimui į bylą, turėjo įrodyti konkrečias pripažinimo nevieša bylos medžiaga sąlygas. Aplinkybė, kad taikos sutartis buvo patvirtinta teismo, nereiškia, jog taikos sutartis neriboja konkurencijos ir, atitinkamai, sutarties poveikis konkurencijai privalėjo būti įvertintas SESV 101-102 straipsnių kontekste. Tuo atveju, jei iš sutarties sąlygų būtų matyti, kad UAB „Actiofarma“ gavo tam tikrą vertę mainais už tai, kad atsisakytų nuo ketinimų toliau patekti į rinką su vaistu, jį žymint „Berlin-Chemie“, tai toks naudojimasis intelektinės nuosavybės teisėmis būtų ne pagal paskirtį, o piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi.

12.8.                      Teismas nevykdė aktyvaus teismo vaidmens, negynė viešojo intereso konkurencijos apribojimo byloje ir neinformavo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) apie nagrinėjamą bylą bei nesikreipė į Konkurencijos tarybą arba Europos Komisiją, kaip į išvadą teikiančias institucijas, nors bylos nagrinėjimo metu šalys plačiai referavo į konkurencijos teisės šaltinius. Kreiptis į Konkurencijos tarybą teismas privalėjo nustatęs, kad byloje yra galimybė atlikti vaistinio preparato vaistinių paklausos pakeičiamumo tyrimą. Teismui nustačius, kad byloje nėra galimybės atlikti vartotojų santykinio pakeičiamumo tyrimo dėl komplikuoto duomenų gavimo, tapo būtina į bylos nagrinėjimą įtraukti Konkurencijos tarybą arba Europos Komisiją, kurios turi teisę ne tik rinkti su rinkos apibrėžimu susijusius duomenis, bet ir juos įvertinti bei pateikti išvadas. Apskųstame sprendime neįvertinta, kokią reikšmę atsakovės susirašinėjimas su vaistinių atstovais turi vertinant atsakovės patekimą į vaisto rinką Lietuvoje.

12.9.                      Pažeista įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, nes ieškovė neįvykdė pareigos paneigti patekimo į rinką kliūtis. Pastaruosius 15 metų „L-Thyroxin“ vaisto rinkoje nebuvo sėkmingo įėjimo į Lietuvos rinką, o tai leidžia preziumuoti, kad patekimas į rinką nėra tikėtinas, todėl pareiga įrodyti, jog atsakovės veiksmingas patekimas į rinką, vaistinį preparatą žymint kitu žymeniu, negu „Berlin-Chemie“, būtų tikėtinas, savalaikis ir pakankamas, tenka dominuojančią padėtį užimančiam asmeniui.

13.       Ieškovė „Berlin-Chemie AG“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1.                      Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su bylos ginčo dalyku, kadangi argumentai, susiję su SESV 102 straipsnio taikymu nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. SESV 102 straipsnis nagrinėjamai bylai nėra aktualus, kadangi ieškovė siekia ne riboti atsakovės galimybę platinti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą, bet teisėtai siekia įgyvendinti prekių ženklo savininko teises. Todėl bylai aktualūs ESTT praktikoje suformuoti principai, susiję su prekių ženklo suteikiamos teisės pasibaigimu paralelinio vaistų importo atveju (1996 m. liepos 11 d. sprendimas Bristol-Myers Squibb ir kt., C?427/93, C?429/93 ir C?436/93), dar kitaip vadinami BMS sąlygomis. SESV 102 straipsnio taikymas galėtų būti aktualus, jei atsakovė įrodytų, kad lygiagrečiai importuojamo vaisto perpakavimas ir pervadinimas yra objektyviai būtini, tai reikštų, jog egzistuoja praktinė kliūtis lygiagrečiai importuojamam vaistiniam preparatui patekti į Lietuvos rinką, o ieškovės naudojimasis teisėmis į prekių ženklus reikštų siekį dirbtinai skaidyti rinką ir riboti konkurenciją.

13.2.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ūkio subjekto dominuojanti padėtis sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti objektyvų būtinumą pervadinti bei perpakuoti lygiagrečiai importuojamą vaistą. Pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę, tikėtino, savalaikio ir pakankamo patekimo į rinką kriterijai susiję tik su galimos dominuojančios padėties rinkoje nustatymu, bet neturi įtakos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi vertinimui. Pareiga atsakovei įrodyti objektyvų būtinumą perpakuoti lygiagrečiai importuojamą vaistą nepriklauso nuo prekių ženklo savininko dominuojančios padėties, todėl net jei ieškovė užimtų dominuojančią padėtį, tai nedarytų įtakos BMS sąlygų taikymui ir vertinimui.

13.3.                      Vartotojų lojalumas savaime nepagrindžia pirmosios BMS sąlygos buvimo. Jei lojalumas paklausai yra tik komercinis trūkumas, o ne tikra kliūtis veiksmingai įeiti į rinką, jis neatitinka objektyvaus būtinumo testo pirmosios BMS sąlygos kontekste. Atsakovė neįrodė ieškovės dominuojančios padėties, nepagrindė, kodėl būtent levotiroksino tiekimas turėtų būti laikomas atitinkama prekės rinka. Atsakovė neįrodė ieškovės piktnaudžiavimo tariama dominuojančia padėtimi. Net jei ieškovė užimtų dominuojančią padėtį, vien naudojimasis teisėtu prekių ženklo savininko interesų įgyvendinimu, objektyviai negalėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.

13.4.                      Atsakovė klaidingai teigia, kad teisinis reguliavimas neleidžia reklamuoti ginčo vaisto. Lygiagrečiai importuojamų vaistų atžvilgiu ne vaisto gamintojas, bet lygiagretus importuotojas yra vaistinio preparato registruotojas ir, atitinkamai, asmuo, galintis reklamuoti registruotą vaistą, todėl atsakovė turi tokias pat galimybes reklamuoti vaistą kaip ir ieškovė. Vaistas yra receptinis, todėl gali būti reklamuojamas tik sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams skirtuose leidiniuose ir specializuotose interneto svetainėse. Reklama sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams yra pakankamai veiksminga priemonė, kad galutinis vartotojas būtų supažindintas su lygiagrečiai importuojamu vaistu.

13.5.                      Teismas tinkamai įvertino, kokios priežastys lėmė kito lygiagretaus importuotojo UAB „Actiofarma“ pasitraukimą iš rinkos. Argumentas dėl būtinumo įvertinti taikos sutarties turinį vertės perdavimo mainais už pasitraukimą buvimo aspektu atsakovės nebuvo keliamas iki apeliacinio skundo pateikimo. Neįrodyta, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi taikos sutartimi, t. y. viršijusi teisėtas teisių į prekių ženklą gynimo priemones. Konkurencijos ribojimą, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, galima atmesti, nes jokiam kitam rinkos dalyviui, įskaitant UAB „Actiofarma“, nebuvo ir nėra užkirstas kelias platinti „L-Thyroxin“ vaistus Lietuvoje. ESTT taikos susitarimus pripažino piktnaudžiavimu dominuojančia tik tuo atveju, kai jie buvo sudaryti su konkurentais patentinių ginčų kontekste, siekiant sustiprinti juos sudariusios šalies dominuojančią padėtį ir piktnaudžiauti šia padėtimi, apribojant generinių bendrovių konkurentų patekimą į rinką. Tačiau ieškovė nėra vaisto patento savininkė, be to, atsakovė nebando patekti į rinką su generine vaisto versija, o bando prekiauti lygiai tokiu pačiu produktu kaip ieškovė. Ieškovė pridūrė, kad gydytojams nėra objektyvios priežasties neišduoti tokių produktų pacientams, kuriems jų reikia.

13.6.                      Atsakovė klaidingai aiškina santykinio paklausos pakeičiamumo tyrimo negalimumo fenomeną, kuris yra susijęs tik su vienu iš prekių pakeičiamumo vertinimo kriterijų – kaina. Esant rinkoje dominuojančiam produktui, kaina rinkoje jau yra virš konkurencingo lygio, todėl tai gali lemti klaidingą atitinkamos rinkos apibrėžimą, neįtraukiant į ją konkuruojančių produktų. Tačiau prekės rinka gali būti apibrėžiama didesnį dėmesį skiriant prekių savybėms ir naudojimui, ar kitiems įrodymams, o ne kainai. Todėl priešingai nei teigia atsakovė, santykinio paklausos pakeičiamumo tyrimo negalimumo fenomenas savaime nepatvirtina ieškovės dominuojančios padėties bei neįrodo, jog vartotojų arba paklausos pakeičiamumo tyrimas objektyviai nėra įmanomas. Byloje kilusio ginčo kontekste vartotojų ir vaistinių tyrimai yra skirti ne atitinkamai rinkai apibrėžti, bet vartotojų požiūriui į nepervadintą lygiagrečiai importuojamą vaistą įvertinti.

13.7.                      VLK tyrime nebuvo surinkta duomenų apie tai, ar pacientai atsisakytų vartoti lygiagrečiai importuojamus vaistus, identiškus originaliam vaistui importo šalyje, vien dėl to, kad jie pažymėti kitu pavadinimu, net jei už juos mokėtina mažesnė priemoka. VLK tyrime nurodyta, kad 48 proc. gyventojų rinktųsi tą patį vaistą, kurį vartojo iki šiol, ir tik 20 proc. gyventojų rinktųsi kitą vaistą su mažesne paciento priemoka (o 25 proc. gyventojų rinktųsi vaistininko rekomenduotą vaistą). Šie duomenys, anot ieškovės, nėra reikšmingi, nes atsakovė platina ne vaisto generinę versiją, o ieškovės originaliam vaistui tapatų preparatą. Be to, VLK tyrimo rezultatai rodo, kad nemaža dalis (20 proc. pacientų) sutiktų vartoti kitokį vaistą, jei už jį būtų mokėtina mažesnė paciento priemoka. Taigi, tik nuo atsakovės priklauso, ar ji galės orientuotis į šią pacientų grupę, siūlydama mažesnes priemokas.

13.8.                      Neseniai į rinką įžengė naujas rinkos dalyvis – lygiagretus importuotojas UAB ,,Niromed“. Pastaroji Lietuvoje įregistravo ir platina Nyderlanduose registruotą levitiroksino natrio druskos vaistą, kurio pavadinimas yra „Euthyrox“ . Šis vaistas nuo 2025 m. sausio 1 d. bus įtrauktas į Lietuvos kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Tai rodo, kad patekimas į „L-Thyroxin“ vaistų didmeninio pardavimo rinką, jeigu būtų įrodyta, jog toks atitinkamos rinkos apibrėžimas yra tinkamas, nėra tik abstrakti teorinė galimybė, o rinkos realybės dalis. Tai paneigia atsakovės argumentus, kad norint įeiti į rinką objektyviai būtinas lygiagrečiai importuojamo vaisto pervadinimas.

13.9.                      Atsakovė, neįvykdžiusi jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, nepagrįstai siekia ją perkelti kitoms institucijoms bei teismams. Ieškinys nėra susijęs su SESV 102 straipsnio taikymu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos apie jį informuoti Konkurencijos tarybą. Be to, teismo informavimas neįpareigoja Konkurencijos tarybos pradėti ir atlikti tyrimą dėl SESV 102 straipsnio pažeidimo. Konkurencijos taryba nėra įgaliota vertinti ir taikyti ginčui aktualių BMS sąlygų, todėl jos įtraukimas neturėtų įtakos ginčo išsprendimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

    IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių prašymų

-       dėl Konkurencijos tarybos ir Europos Komisijos įtraukimo į civilinę bylą

15.       Atsakovė UAB „Lex ano“ prašo informuoti Konkurencijos tarybą apie tai, kad nagrinėjama byla yra susijusi su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu ir įtraukti Konkurencijos tarybą arba Europos Komisiją, kaip išvadą teikiančias institucijas, atsakant į šiuos klausimus: 1) ar ieškovė yra laikoma dominuojančiu ūkio subjektu „L-Thyroxin“ vaisto atžvilgiu Lietuvos rinkoje?; 2) ar lygiagretaus importuotojo patekimas į „L-Thyroxin“ vaisto rinką Lietuvoje, vaistą žymint kitu žymeniu negu „Berlin-Chemie“ gali būti tikėtinas, pakankamas ir savalaikis?; 3) ar ieškovė, įgyvendindama intelektinės nuosavybės teises, ir drausdama atsakovei vykdyti lygiagretų „L-Thyroxin“ vaisto importą, pažymėtą „Berlin-Chemie“ žymeniu, piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi?; 4) ar ieškovė, įgyvendindama intelektinės nuosavybės teises, drausdama UAB „Actiofarma“ vykdyti lygiagretų „L-Thyroxin Berlin-Chemie“ vaisto importą, pažymėtą „Berlin-Chemie“ žymeniu ir sudarydama taikos sutartį su UAB „Actiofarma“, nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi?

16.       Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 57 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, gavęs ieškinį, susijusį su SESV 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie tai informuoja Konkurencijos tarybą. Tokiu atveju Konkurencijos taryba turi CPK 50 straipsnio 2 dalyje numatytas teises. Sprendimo (nutarties), priimto byloje, kurioje buvo taikomas SESV 101 ar 102 straipsnis, nuorašas, paskelbus tokį sprendimą (nutartį), išsiunčiamas Europos Komisijai ir Konkurencijos tarybai (Konkurencijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis).

17.       Apeliaciniame skunde atsakovė ieškovės neteisėtus veiksmus kildino iš SESV 102 straipsnio, kuriame išdėstytas reguliavimas iš esmės atitinka Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio turinį, pažeidimų. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovė iki pat apeliacinio skundo pateikimo nagrinėjamoje byloje nekėlė klausimo dėl SESV 102 straipsnio pažeidimo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nėra pareiškusi savarankiškų reikalavimų, susijusių su SESV 102 straipsnio ir (ar) Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio taikymu.

18.       Konkurencijos įstatymo 57 straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad Konkurencijos Tarybos ir Europos Komisijos informavimas apie bylą reikšmingas tuo atveju, jeigu tai tiesiogiai išplaukia iš byloje pareikštų ieškinio (priešieškinio) reikalavimų. Šiuo gi atveju, klausimas dėl SESV 102 straipsnio taikymo buvo iškeltas tik atsakovei pateikus apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl to, ar SESV 102 straipsnis taikytinas nagrinėjamam ginčui, teisėjų kolegija pasisakys toliau, vertindama atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus konkrečius argumentus dėl ginčo esmės.

19.       Be to, pagrindas kreiptis į Europos Komisiją dėl SESV 101 ar 102 straipsnio taikymo egzistuoja tik tada, kai nacionaliniams teismams taikant šias nuostatas kyla neaiškumų dėl jų taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-656-585/2021). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių neaiškių ar naujų Europos Sąjungos konkurencijos teisės taikymo klausimų – klausimą, ar nagrinėjamoje byloje apskritai yra taikytina Europos Sąjungos konkurencijos teisė, nacionalinis teismas išsprendžia pats, vadovaudamasis Europos Sąjungos teise ir ją aiškinančia Europos Sąjungos teismų praktika. Vien aplinkybė, kad byloje gali būti taikomos Europos Sąjungos konkurencijos taisyklės, savaime nesudaro pagrindo kreiptis su atitinkamu prašymu į Europos Komisiją. Be to, ši byla yra nagrinėjama nuo 2021 metų, t. y. jau beveik 4 metus, o apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama jau antrą kartą. Tai reiškia, kad nepagrįstas kreipimasis į Europos Komisiją atsakovės nurodytais klausimais užvilkintų užsitęsusį bylos nagrinėjimą, nebūtų suderinamas su civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsakovės prašymą atmeta.

-       dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1046-580/2022 medžiagos išreikalavimo

20.       Atsakovė prašo išreikalauti iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1046-580/2022 medžiagą ir pripažinti nevieša nagrinėjamos bylos dalimi. Prašymą motyvuoja tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje svarbu išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė kito lygiagretaus importuotojo UAB „Actiofarma“ pasitraukimą iš Lietuvos rinkos. Atsakovė nurodė, kad jai nepavyko susipažinti su taikos sutarties tarp „Berlin-Chemie AG“ ir UAB „Actiofarma“, patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi Nr. e2-1046-580/2022, turiniu, kadangi taikos sutarties sąlygos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi pripažintos nevieša bylos medžiaga. Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad šalys susitarimą sutarė laikyti konfidencialiu, nėra pagrindas tokį dokumentą pripažinti nevieša bylos medžiaga, be to, tai nėra pagrindas atsisakyti tokį dokumentą išreikalauti, kuomet jį ištirti įpareigojo kasacinis teismas ir byloje keliamas klausimas dėl taikos sutarties sąlygų atitikties konkurencijos teisės normoms.

21.       Vadovaujantis CPK 177, 180 straipsniais, naujai teikiami (naujai prašomi išreikalauti) įrodymai turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir būti susiję su byloje nagrinėjamais klausimais. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo byloje klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Dėl nurodytų priežasčių apeliantės prašymo pagrįstumas įvertinamas pagal šiuos kriterijus.

22.       Atsakovė nereiškė tokio pobūdžio procesinio prašymo pirmosios instancijos teismui. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenų, atsakovės UAB „Lex ano“ atstovas 2022 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą susipažinti su Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1046-580/2022 medžiaga, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi taikos sutarties sąlygos pripažintos nevieša bylos medžiaga. Atsakovės atstovas 2024 m. sausio 31 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl susipažinimo su bylos medžiaga, kurį Vilniaus apygardos teismas išsprendė tos pačios dienos rezoliucija, nurodydamas, kad: „leisti susipažinti bendra tvarka pagal CPK 10 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į 2022 m. gegužės 2 d. nutarties ribojimus, kad taikos sutartis bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties dalis, kurioje išvardintos taikos sutarties sąlygos, yra nevieša bylos dalis“. Įvertinusi tai, kad su vieša civilinės bylos medžiagos dalimi atsakovė turėjo galimybę susipažinti, teisėjų kolegija nusprendžia, jog atsakovės prašymas pridėti visą civilinės bylos medžiagą yra perteklinis, todėl toliau pasisakys dėl atsakovės prašymo pridėti prie bylos neviešą civilinės bylos medžiagos dalį (taikos sutarties sąlygas).

23.       Nevieša bylos medžiaga – teismo bylą sudarantys dokumentai, įskaitant ir teismo priimtus procesinius dokumentus, kuriuose yra neviešų duomenų (Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl Neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas; (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. spalio 2 d.) 3.2 papunktis). Neviešumo požymis LITEKO gali būti panaikinamas tik išnykus aplinkybėms, dėl kurių visa bylos medžiaga ar jos dalis buvo pripažinta nevieša (Tvarkos aprašo 17 punktas).

24.       Tvarkos aprašo V skyriuje detalizuota individualios prieigos prie neviešų duomenų suteikimo tvarka. Tvarkos aprašo 27 punkte numatyta, kad LITEKO naudotojas, neturintis prieigos prie LITEKO tvarkomų neviešų duomenų, gali LITEKO priemonėmis pateikti rašytinį prašymą suteikti jam individualią prieigą prie neviešų duomenų. Individualią prieigą prie neviešų duomenų gali suteikti bylą nagrinėjantis ar ją išnagrinėjęs teisėjas ar teisėjų kolegijos narys. Jei teisėjas byloje dar nėra paskirtas, arba jei bylą išnagrinėjęs teisėjas teisme nebedirba – individualią prieigą prie neviešų duomenų gali suteikti teismo pirmininkas arba teismo darbuotojas, teismo pirmininko įgaliotas dirbti su LITEKO neviešais duomenimis (Tvarkos aprašo 28 punktas). Taigi, šiuo atveju Tvarkos aprašas numato specialią neviešų duomenų suteikimo tvarką, tačiau nei civilinėje byloje Nr. e2-1046-580/2022, nei nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės atstovai Tvarkos apraše numatytu būdu kreipėsi dėl neviešų duomenų išreikalavimo.

25.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad prašomas išreikalauti įrodymas (taikos sutarties sąlygos) yra nevieša bylos medžiaga, atsisako išreikalauti šį įrodymą į nagrinėjamą bylą. Taikos sutarties sąlygų neviešumo požymis LITEKO sistemoje civilinėje byloje Nr. e2-1046-580/2022 nėra panaikintas iki šiol. Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus, atmeta atsakovės argumentus, kad šalių apsisprendimas taikos sutarties sąlygas laikyti konfidencialiomis nėra pagrindas šios bylos dalies medžiagos pripažinimui nevieša. Pažymėtina, kad įvertinimas, ar Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi pagrįstai pripažino taikos sutarties sąlygas nevieša bylos medžiaga, nėra šios apeliacijos objektas. Pripažinus konkrečios civilinės bylos medžiagą nevieša, tokios bylos duomenimis, kaip įrodinėjimo priemonėmis, negalima naudotis dar ir dėl kitos priežasties – nėra galimybės patikrinti įrodinėjimo procesui keliamo sąsajumo reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-427-516/2019, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-530-464/2019).

-       dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

26.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu taip pat atskiru prašymu apeliacinės instancijos teismui (Nr. DOK-4948) prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo su šiais klausimais: 1) ar SESV 34-36 straipsnio, 102 straipsnio, 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklų (toliau – Reglamentas Nr. 2017/1001) 15 straipsnio 1 ir 2 dalies, 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436, valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (toliau – Direktyva Nr. 2015/2436) 15 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos turėtų būti aiškinamos taip, kad veiksmingas patekimas į importo valstybės narės rinką su eksporto valstybės narės rinkai pateikto vaisto prekių ženklu turėtų būti nustatinėjamas per patekimo į importo valstybės narės rinką su eksporto valstybės narės rinkai pateikto vaisto prekių ženklu pakankamumo, savalaikiškumo ir tikėtinumo kriterijus būtent kurie ir yra vertinami vertinant, ar prekės ženklo savininkas nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, pažeidžiant SESV 102 straipsnio nuostatas?; 2) ar minėtos Europos Sąjungos teisės nuostatos turėtų būti aiškinamos taip, kad: prekių ženklo savininko dominuojanti padėtis importo valstybėje narėje arba prekių ženklo savininko konkurencinis pranašumas, kurį suteikia importo valstybėje narėje esanti gerai žinomo prekės ženklo registracija, arba importo valstybės narės nustatytas draudimas lygiagrečiam importuotojui patirti reklamos išlaidas, importo valstybėje narėje integruojant eksporto valstybėje narėje naudojamą prekės ženklą, kuris nėra integruotas importo valstybėje narėje, arba importo valstybėje narėje esančios paklausos lojalumas importo valstybėje narėje registruotam prekės ženklui, arba importo valstybėje narėje esančios paklausos tinklo poveikio ypatumas turėtų būti laikoma veiksmingo patekimo į importo valstybės narės rinką su eksporto valstybės narės rinkai pateikto vaisto prekių ženklu kliūtimis?; 3) ar minėtos Europos Sąjungos teisės nuostatos turėtų būti aiškinamos taip, kad prekių ženklo savininko prieštaravimas tam, kad eksporto valstybės narės rinkai pateikto vaisto prekių ženklas būtų pakeistas to paties vaisto, kuriuo prekiaujama importo valstybėje narėje prekių ženklu, reiškia trukdymą atitinkamam vaistui veiksmingai patekti į importo valstybės narės rinką, jeigu yra nustatoma, kad prekių ženklo savininkas tokiu prieštaravimu piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, pažeidžiant SESV 102 straipsnio nuostatas?

27.       Atsakovė prašyme nurodo, kad byloje yra keliamas Europos Sąjungos teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo per konkurencijos apribojimo sąlygą klausimas, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė veiksmingo patekimo į rinką kliūčių klausimo per galimą SESV 102 straipsnio pažeidimą. Anot apeliantės, pirmoji BMS sąlyga (objektyvi būtinybė pervadinti lygiagrečiai importuojamus vaistus) turi būti nustatinėjama pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisės metodus, kurie yra naudojami, siekiant įvertinti visas galimas patekimo į rinką kliūtis. Europos Sąjungos teisėje nėra pateikto aiškaus atsakymo dėl nacionalinės Lietuvos rinkos praktinių sąlygų ir jos konjunktūros. Ieškovė „Berlin-Chemie AG“ atsiliepime į prašymą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad atsakovės užduodami klausimai nėra aktualūs sprendimui nagrinėjamoje byloje priimti, be to, bylai aktualių Europos Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimai jau yra suformuluoti ESTT praktikoje. Byloje yra kilęs ginčas tik dėl to, ar paraleliai iš Vengrijos importuojamą vaistą „Letrox“, norint jį parduoti Lietuvoje, objektyviai būtina perpakuoti ir pervadinti į „L-Thyroxin Berlin-Chemie“, apribojant ieškovės, kaip prekių ženklo savininko, intelektinės nuosavybės teises. Tokiomis aplinkybėmis aktualios būtent BMS sąlygos ir atitinkama ESTT praktika, o ne ieškovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tyrimas ir konkurencijos teisės taisyklių taikymas.

28.       Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Vadovaujantis SESV 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo išaiškinimo. Pažymėtina, kad šalies pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Taigi, teismai nėra įpareigoti kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas Europos Sąjungos teisės klausimas nėra aktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo ESTT pateikto išaiškinimo Europos Sąjungos teisės klausimu. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiškumų dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės išaiškinimo į ESTT (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Joao Filipe Ferreira da Silva e Brito ir kt. prieš Estado portugues, C-160/14).

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad prejudiciniai klausimai privalo būti susiję su Europos Sąjungos teisės nuostatomis, kurios taikytinos pagrindinėje byloje ir dėl kurių išaiškinimo ar teisėtumo kilo abejonių. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateiktais klausimais siekiama išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamas SESV 102 straipsnis (ar nėra prekių ženklo savininko piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi) tais atvejais, kai prekių ženklo savininkas naudojasi intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonėmis ir prieštarauja lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato perpakavimui ir pervadinimui, be to, ar tokiu būdu nėra dirbtinai padalijamos rinkos tarp valstybių narių. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šioje byloje, priimant sprendimą teisės taikymo ir aiškinimo klausimais, turi būti vadovaujamasi ne konkurencijos teisės taisyklėmis, bet ESTT praktikoje suformuluotais principais, susijusiais su prekių ženklo suteikiamos teisės pasibaigimu paralelinio vaistų importo atveju (vadinamosiomis BMS sąlygomis).

30.       Būtinybę taikyti konkurencijos teisės taisykles atsakovė grindžia teisės doktrina ir ESTT išaiškinimais. Tačiau nei atsakovės nurodoma teisės doktrina (Valugerdi, N.A., Paralel Trade of Pharmaceutical Drugs within the European Union – A Competition Law Perspective), nei teismų praktikos išaiškinimai (ESTT 1996 m. liepos 11 d. sprendimas Bristol-Myers Squibb ir kt., sujungtose bylose C-427/93, C-429/93 ir C-436/93) nepatvirtina atsakovės teiginio, kad BMS sąlygos yra aiškinamos pagal konkurencijos teisės taisykles. Aptariamuose teisės šaltiniuose tik išreiškiama pozicija, kad intelektinės nuosavybės įgyvendinimas dažnai yra susijęs su konkurencijos teise ir vartotojų apsauga, kadangi konkurencijos teisės taisyklės gali būti taikomos dėl to, jog intelektinės teisės gynimo būdais siekiama ne užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, tačiau ir tam tikra apimtimi apriboti konkurenciją.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-313/2024, analizavęs ginčui taikytinos teisės ribas, nurodė, kad šią bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar prekių ženklo savininko prieštaravimas vaistinio preparato perpakavimui ir pervadinimui neprieštarauja laisvam prekių judėjimui ir taip neiškreipia konkurencijos Europos Sąjungos vaistų rinkoje. Savo ruožtu kasacinis teismas apibendrino šioje byloje taikytinos teisės turinį ir neįžvelgė pagrindo ginčo teisiniam santykiui taikyti SESV 102 straipsnį. Kasacinis teismas vadovavosi ESTT praktikoje suformuluotais principais, susijusiais su prekių ženklo suteikiamos teisės pasibaigimu paralelinio vaistų importo atveju (BMS sąlygomis) ir, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nenurodė tirti galimo ieškovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

32.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 401 straipsnio 2 dalį, tik Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, taip pat teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje (kai sprendimas negali būti toliau skundžiamas), privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu, jei iškyla abejonių dėl jų aiškinimo ar galiojimo, todėl, priešingai nei nurodo atsakovė, kasacinis teismas galutinai pasisakė dėl byloje taikytinos teisės turinio ir apimties, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į CPK 362 straipsnyje nustatytą reguliavimą, pagal kurį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, neturėjo pareigos, vertindamas, ar egzistuoja praktinės kliūtys atsakovės veiksmingam patekimui į rinką, vadovautis konkurencijos teisės taisyklėmis (SESV 102 straipsniu). Tokio pobūdžio pareiga nekyla ir bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui. Apibendrinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje iš esmės buvo paneigtos atsakovės keliamos abejonės dėl konkurencijos teisės taisyklių taikymo ginčo teisiniam santykiui, todėl atsakovės prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo atmetamas.

-       dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

33.       Ieškovė „Berlin -Chemie AG“ prašo atsakovės apeliacinio skundo pagrindu pradėtą civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą motyvuoja tuo, kad atsakovė apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su bylos ginčo dalyku. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, būtų galima visapusiškai pristatyti, paaiškinti aplinkybes, susijusias apeliacinio skundo nepagrįstumu, bei atsakyti į teismui galinčius kilti klausimus. Teismo posėdis žodinio proceso tvarka galėtų padėti bylą nagrinėjančiam teismui tinkamai, visapusiškai ir betarpiškai įsigilinti į reikšmingas aplinkybes.

34.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

35.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrindė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, buvimo. Ieškovė nenurodė, kokias būtent aplinkybes būtų galima nustatyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikomos konkurencijos teisės normos. Šios aplinkybės nustatymas, teisėjų kolegijos nuomone, gali būti atliktas ir rašytinio proceso tvarka, šalims pateikus argumentuotą poziciją procesiniuose dokumentuose. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis procesas byloje turėtų vykti žodinio nagrinėjimo būdu, todėl ieškovės prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą netenkinamas.

-       dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų

37.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 9 d. gavo apeliantės UAB „Lex ano“ paaiškinimus dėl ieškovės „Berlin-Chemie AG“ atsiliepimo į atsakovės prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 10 d. atidėjo bylos nagrinėjimą, kadangi nustatė ieškovei terminą iki 2025 m. sausio 7 d. pateikti atsiliepimą į apeliantės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės pateiktus paaiškinimus, kadangi 2025 m. sausio 9 d. civilinė byla buvo išnagrinėta, nutartimi atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės procesinis dokumentas pateiktas po bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje iš esmės. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad CPK normose nėra numatyta galimybė šalims teikti atsiliepimus į pateiktą atsiliepimą.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

38.       Byloje nustatyta, kad ieškovė Vokietijos bendrovė „Berlin-Chemie AG“ gamina ir platina vaistinius preparatus su veikliąja medžiaga levotiroksino natrio druska, skirta skydliaukės hormono levotiroksino trūkumui atkurti ir (arba) skydliaukės veiklos įtampai sumažinti. Lietuvoje vaistiniai preparatai platinami pavadinimu „L-Thyroxin Berlin-Chemie“, o Vengrijoje – „Letrox“. Lietuvoje žodinis prekių ženklas ,,BERLIN-CHEMIE“ įregistruotas 1995 m. rugpjūčio 30 d. (registracija galioja iki 2033 m. sausio 28 d.), o žodinis prekių ženklas „Letrox“ įregistruotas 1999 m. sausio 25 d. (registracija galioja iki 2026 m. gegužės 10 d.). Ieškovė nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. taip pat įregistravo prekių ženklą „LETROX“ (registracija galioja iki 2031 m. rugsėjo 10 d.). Aptarti ieškovės prekių ženklai užregistruoti 5 prekių klasei (farmaciniai preparatai, vaistai).

39.       Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB „Lex ano“ užsiima lygiagrečia prekyba vaistiniais preparatais Lietuvoje. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2020 m. kovo 12 d. išdavė atsakovei vaistinio preparato – „L-Thyroxin Berlin-Chemie“ lygiagretaus importo leidimą. Atsakovė 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. spalio 7 d., 2021 m. sausio 5 d., 2021 m. vasario 11 d. pranešimais informavo ieškovę apie ketinimą lygiagrečiai importuoti iš Vengrijos į Lietuvą vaistinius preparatus „Letrox 50 µg N100“ nauju pavadinimu – „L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100“, „Letrox 100 µg N100“ – „L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100“, „Letrox 125 µg N100“ – „L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100“, o „Letrox 75 µg N100“ – „L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100“. Ieškovė išreiškė prieštaravimą dėl vaistinio preparato pervadinimo ir perpakavimo, nes atsakovė nepagrindė būtinumo pervadinti ir perpakuoti lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus. Atsakovei pradėjus vaistinių preparatų prekybą Lietuvoje, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę nutraukti prekybą lygiagrečiai importuojamais preparatais ir atlyginti turtinę žalą.

40.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu dėl ieškinio pagrindo civilinėje byloje Nr. e2-1047-794/2022 atmetė ieškovės ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-887-464/2022 apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių ieškovės išimtines teises į prekių ženklus, nutraukimo ir prekių išėmimo iš apyvartos buvo atmesti, panaikino ir ieškinį dėl jo pagrindo patenkino, o bylos dalį dėl žalos atlyginimo perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

41.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-313/2024 panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas yra susijęs ne tik su prekių ženklo savininko teisių apsauga, bet ir su veiksmingos konkurencijos vaistų rinkoje užtikrinimu. Kasacinis teismas nusprendė, kad atsakovės vaistinių preparatų lygiagretaus importo metu Lietuvos rinkoje neegzistavo teisinės kliūtys, trukdžiusios atsakovei prekiauti vaistiniu preparatu jo neperpakavus ir nepervardinus, o byloje kilęs ginčas dėl to, ar egzistuoja praktinės kliūtys atsakovei veiksmingai patekti į Lietuvos rinką lygiagrečiai importuojant vaistinį preparatą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad lygiagrečiam importuotojui tenka pareiga įrodyti būtinybę perpakuoti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą, tačiau tokį ginčą nagrinėjantis teismas negali likti pasyvus įrodinėjimo procese. Dėl šių priežasčių, nutarties 64 punkte kasacinis teismas nurodė išanalizuoti keturias esmines aplinkybes ir jų pagrindu nuspręsti, ar lygiagretaus vaistinių preparatų importo metu egzistavo praktinės kliūtys, sutrukdžiusios atsakovei veiksmingai patekti į rinką bei pateisinusios objektyvųjį būtinumą perpakuoti vaistinį preparatą: pirma, ar ieškovė, siekdama jai priklausančio prekių ženklo apsaugos, prekių ženklo suteikiamomis teisėmis naudojasi pagal paskirtį ir nesiekia dirbtinai padalyti rinkų; antra, kokios priežastys lėmė kito lygiagretaus importuotojo UAB „Actiofarma“ pasitraukimą iš rinkos; trečia, ar vaistinės ir kokia jų dalis atsisako prekiauti neperpakuotais atsakovės lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais; ketvirta, ar byloje yra įmanoma atlikti rinkos tyrimą, siekiant išsiaiškinti vaistinių ir pacientų poziciją dėl neperpakuoto lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato.

Dėl konkurencijos teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje

42.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovė naudojosi intelektinės nuosavybės teisėmis, pažeisdama SESV 102 straipsnio, draudžiančio piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, nuostatas, taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra dominuojantis ūkio subjektas vaistinio preparato „L-Thyroxin Berlin-Chemie“ prekyboje Lietuvos rinkoje. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė, įgyvendindama prekių ženklo savininkės teises, uždarė vaistinio preparato rinką Lietuvoje, tokiu būdu eliminavo bet kokią konkurenciją.

43.       Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartyje apibrėžė tiek teisines, tiek faktines bylos nagrinėjimo ribas. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, kt.).

44.       Kasacinis teismas nutartyje, be kita ko, nurodė šiuos bylos išnagrinėjimui svarbius aspektus (kuriuos apeliaciniame skunde akcentavo ir atsakovė): 1) byloje kilęs ginčas yra susijęs ne tik su prekių ženklo savininko teisių apsauga, bet ir su veiksmingos konkurencijos vaistų rinkoje užtikrinimu; 2) teismas turi įvertinti, ar prekių ženklo savininko prieštaravimas lygiagrečiam importuotojui perpakuoti tą pačią prekę, kuria prekių ženklo savininkas kitoje valstybėje narėje prekiauja kita pakuote ir pavadinimu, neprieštarauja vienai pagrindinių Europos Sąjungos laisvių – laisvam prekių judėjimui – ir taip neiškreipia konkurencijos Europos Sąjungos vaistų rinkoje; 3) aktyvesnis teismo vaidmuo bylose, susijusiose su konkurencijos vaistų rinkoje galimu ribojimu, pateisinamas siekiu užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp prekių ženklo savininko interesų ir siekiu užtikrinti veiksmingą konkurenciją vaistų rinkoje, apribojant prekių ženklo savininkui per šio ženklo suteikiamas teises skaidyti valstybių narių vaistų rinkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė apeliaciniame skunde netinkamai aiškina kasacinio teismo suformuotas teisines bylos nagrinėjimo ribas, kadangi kasacinis teismas anksčiau aptartų motyvų pagrindu neįpareigojo bylą pakartotinai nagrinėsiančių teismų tirti ieškovės dominavimą ir piktnaudžiavimą intelektinės nuosavybės teisėmis, kaip galimą SESV 102 straipsnio pažeidimą. Priešingai, kompleksiškas kasacinio teismo nutarties motyvų įvertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad tik tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, jog egzistuoja objektyvus būtinumas atsakovei perpakuoti vaistinį preparatą, siekiant veiksmingai įeiti į rinką, būtų galima spręsti apie konkurencijos vaistų rinkoje pažeidimą dėl ieškovės prieštaravimo lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų perpakavimui ir pervadinimui. Tačiau kasacinio teismo išaiškinimai nesudaro pagrindo bylą pakartotinai nagrinėjantiems teismams nusprendžiant dėl pirmosios BMS sąlygos taikyti SESV 102 straipsnį bei konkurencijos teisės taisykles.

45.       Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020), todėl Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą dėl objektyvios būtinybės perpakuoti ir pervadinti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą, vadovaudamasis kasacinio teismo procesinio sprendimo privalomumo žemesnės instancijos teismui principu, pagrįstai apsiribojo tik pirmosios BMS sąlygos įvertinimu kasacinio teismo nutarties 64 punkte nurodytų aplinkybių kontekste. Dėl šios priežasties atmestini, kaip nepagrįsti, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl galimo SESV 102 straipsnio pažeidimo.

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentus dėl konkurencijos taisyklių taikymo reikšminga įvertinti ir Konkurencijos įstatymo nuostatų kontekste.

47.       Konkurencijos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: 1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą; 2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams; 3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. Ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Konkurencijos taryba tiria piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Tyrimą atlieka Konkurencijos tarybos įgalioti jos administracijos darbuotojai (Konkurencijos įstatymo 22 straipsnis). Konkurencijos įstatymo 43 straipsnyje nurodyta, kad šiame skirsnyje (Civilinės atsakomybės ypatumai) nustatomi šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimu padarytos žalos atlyginimo ypatumai. Pagal Konkurencijos 51 straipsnio 1 dalį bylos dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, nagrinėjamos laikantis CPK taisyklių, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Vilniaus apygardos teismas turi išimtinę kompetenciją nagrinėti šias bylas: 1) bylas dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytais pažeidimais padarytos žalos atlyginimo; 2) bylas, kai asmuo, kurio interesai buvo pažeisti, reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus, nurodytus šio įstatymo II skyriuje arba SESV 101 ar 102 straipsnyje.

48.       Pagal aptartą teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad kompetenciją dėl atitinkamo konkurencijos teisės normų pažeidimo (neteisėtų veiksmų) vertinimo ir nustatymo turi Konkurencijos taryba, kurios priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą galima skųsti administraciniam teismui. Po to, kai nustatytas pažeidimas ir neteisėti veiksmai nenutraukiami ar sukėlė žalą, asmuo turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka pareiškiant ieškinį ūkio subjektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-83-370/2024).

49.       Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika sudaro pagrindą išvadai, kad faktai, susiję su ieškovės galimu piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, ir atitinkamas šių faktų įvertinimas konkurencijos teisės normų pagrindu negali būti atliekamas civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija kaip teisiškai nereikšmingus, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė užima dominuojančio ūkio subjekto padėtį „L-Thyroxin“ vaistinio preparato prekybos rinkoje Lietuvoje, kadangi šių faktų nustatinėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

50.       Dėl šios priežasties teisėjų kolegija taip pat kritiškai įvertina apeliacinio skundo argumentą, kad neegzistuoja jokios patekimo į „L-Thyroxin“ vaisto rinką, jį žymint kitu žymeniu nei „Berlin-Chemie“, tikėtinumo, savalaikiškumo ir pakankamumo sąlygos, atsižvelgiant į Lietuvoje esančios paklausos lojalumą. Paminėtos sąlygos yra taikomos analizuojant veiksmingo patekimo į rinką kriterijų, kuris yra nustatomas įvertinant ūkio subjekto dominavimą pagal Europos Komisijos 2009 m. vasario 24 d. komunikatą (žr. Įgyvendinimo prioritetų taikant Europos Bendrijos sutarties 82 straipsnį (SESV 102 straipsnio) dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės (2009/C 45/02) ir Konkurencijos tarybos 2020 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 1S-44 „Dėl paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo patvirtinimo“). Šiuo atveju veiksmingas atsakovės patekimas į rinką turėjo būti ir buvo analizuojamas, vadovaujantis objektyvaus būtinumo perpakuoti tą patį vaistinį preparatą, kuriuo Vengrijoje ir Lietuvoje prekiaujama skirtingais pavadinimais, kriterijumi.

51.       Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių klausimų, kurį ESTT analizuoja spręsdamas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi lygiagrečiai importuojant vaistinius preparatus, yra susijęs su dominuojančio ūkio subjekto atsisakymu tiekti vaistinius preparatus (vadinamasis atsisakymas bendradarbiauti) eksportuotojui, kuris vaistinius preparatus lygiagrečiai importuos į kitą valstybę narę, ir tokio atsisakymo objektyviu pateisinimu (ESTT 1995 m. balandžio 6 d. sprendimas Radio Telefis Eireann ir Independent Television Publications Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją sujungtose bylose C-241/91 ir C-242/91; ESTT 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Sot. Lélos kai Sia EE ir kiti prieš GlaxoSmithKline AEVE Farmakeftikon Pro?onton, sujungtose bylose C-468/06 iki C-478/0). ESTT savo praktikoje taip pat analizuoja klausimus dėl lygiagrečios prekybos pasekmių galutiniams vartotojams ir kainų reguliavimo valstybėse narėse teisinių pasekmių, pripažįstant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

52.       Tačiau aiškindamas BMS sąlygas, ypatingai pirmąją sąlygą dėl objektyvios būtinybės perpakuoti vaistinius preparatus, ESTT neanalizuoja piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kaip galimo SESV 102 straipsnio pažeidimo. Priešingai, ESTT yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais prekių ženklo savininkas gali teisėtai prieštarauti, jog valstybėje narėje būtų toliau prekiaujama vaistu, pažymėtu jo prekių ženklu ir importuotu iš kitos valstybės narės (ESTT 1996 m. liepos 11 d. sprendimas Bristol-Myers Squibb ir kt., sujungtose bylose C?427/93, C?429/93 ir C?436/93, 79 punktas, ir ESTT 2007 m. balandžio 26 d. sprendimas Boehringer Ingelheim ir kt., byla C?348/04, 32 punktas). Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad išimtinių teisių į pramoninę nuosavybę, tarp jų ir į prekių ženklus, turėjimas ir įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka, jokiu būdu savaime dar nereiškia ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Priešingos išvados apskritai prieštarautų pramoninės nuosavybės ir jos apsaugos esmei bei teisinei prigimčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-781/2003).

53.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantė nepagrindė teiginių, jog nagrinėjama byla yra susijusi su SESV 102 straipsnio pažeidimu ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, jog veiksmingas atsakovės patekimas į rinką nėra galimas dėl ieškovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, išsakydama tokio pobūdžio argumentus apeliantė iš esmės siekia, kad apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su ieškovės piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl veiksmingo atsakovės patekimo į rinką

54.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog egzistuoja praktinės kliūtys veiksmingam patekimui į rinką, kurios sąlygotų objektyvų būtinumą perpakuoti lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus, todėl atsakovė negalėjo naudotis ieškovės prekių ženklu be pastarosios sutikimo, atitinkamai, ieškovės prieštaravimas dėl atsakovės prekybos perpakuotais produktais nelaikytinas prisidedančiu prie dirbtinio rinkų padalijimo.

55.       Atsakovė apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas neįvertino, jog atsakovė susiduria su kliūtimi konkuruoti su ieškove Lietuvos rinkoje, nes neturi galimybės reklamuoti vaistinio preparato, kadangi tai daryti draudžia Farmacijos įstatymo nuostatos. Tai, anot apeliantės, pateisina būtinumą pervadinti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą „Letrox“ ieškovės Lietuvoje naudojamu žymeniu „L-Thyroxin Berlin-Chemie“. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

56.       Farmacijos įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad gyventojams skirtoje reklamoje draudžiama reklamuoti receptinius vaistinius preparatus, išskyrus atvejus, kai vaistinių preparatų gamintojai, gavę sveikatos apsaugos ministro leidimą, vykdo gyventojų skiepijimo programą. To paties įstatymo 2 straipsnio 70 punkte numatyta, kad vaistinių preparatų reklama – gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą. Taigi, nors Farmacijos įstatymas draudžia reklamuoti receptinius vaistinius preparatus, tačiau toks draudimas nėra ir negali būti suprantamas kaip absoliutus draudimas skleisti bet kokią informaciją apie receptinį vaistinį preparatą, kuri yra skirta visuomenei informuoti ir šviesti. Be to, Farmacijos įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaistų reklamuotojais gali būti fiziniai asmenys, turintys atitinkamų mokslo žinių, leidžiančių tiksliai ir išsamiai informuoti apie reklamuojamą vaistinį preparatą, ir įstatymų nustatyta tvarka sudarę darbo sutartis su vaistinių preparatų registruotojais ir (ar) jų atstovais. Vaistinio preparato registruotojas ir vienas ar daugiau jo įgaliotų juridinių asmenų gali vykdyti bendrą vaistinio preparato rinkodaros stimuliavimo veiklą (pvz., pardavimų skatinimas, reklamos naudojimas, rinkos ir (ar) jos sąlygų formavimas ir pan.) (Farmacijos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje).

57.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaistinis preparatas su veikliąja medžiaga levitiroksino natrio druska yra receptinis vaistinis preparatas. Pagal Farmacijos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, receptinius vaistinius preparatus leidžiama reklamuoti tik sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams skirtuose leidiniuose ir specializuotose interneto svetainėse. Tokios interneto svetainės gyventojams nėra prieinamos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad ginčo šalys turi vienodas sąlygas reklamuoti vaistinį preparatą Lietuvoje. Pažymėtina, kad atsakovės nurodoma veiksmingo patekimo į rinką kliūtis, susijusi su vaistinio preparato reklamos apribojimais, yra teisinio pobūdžio kliūtis, nulemta išimtinai įstatymų leidėjo valios, ir, atitinkamai, nepriklausanti nei nuo ieškovės, nei nuo atsakovės veiksmų. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovės vaistinių preparatų lygiagretaus importo metu Lietuvos rinkoje neegzistavo teisinės kliūtys, trukdžiusios atsakovei prekiauti iš Vengrijos į Lietuvą importuojamu vaistiniu preparatu jo neperpakavus ir nepervadinus.

58.       Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl vadinamosios intelektinės nuosavybės teisių išnaudojimo doktrinos taikymo. Pagal aptariamą doktriną, intelektinės nuosavybės teisių turėtojas praranda teisę kontroliuoti intelektinės nuosavybės teisių saugomų prekių perpardavimą tais atvejais, kai atitinkamas produktas yra pirmą kartą parduodamas, intelektinės nuosavybės teisių savininkas negali prieštarauti tolimesniam produkto išleidimui į rinką (Grigienė, J., ir kiti. Prekės ženklo apsauga, vykdant vaistinių preparatų lygiagretų importą. Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės apžvalga (angl. Law review) 2 (24), 2021, p. 38). Apeliantės teigimu, prekių ženklo teisinė apsauga negali būti išplečiama kontroliuojant produkto judėjimą po to, kai žymens savininkas jau yra gavęs atlygį už naudojimąsi žymeniu.

59.       Pažymėtina, kad intelektinės nuosavybės teisių išnaudojimo doktrinos išimtimis laikomos ESTT praktikoje suformuotos BMS sąlygos. ESTT praktikoje išaiškinta, kad lygiagrečiam importuotojui nesilaikant nors vienos iš šių sąlygų, prekių ženklo savininkas gali teisėtai prieštarauti tolesnei perpakuoto vaistinio preparato prekybai importuojančioje valstybėje narėje (ESTT 2007 m. balandžio 26 d sprendimas Boehringer Ingelheim KG ir kiti prieš Swingward Ltd ir Dowelhurst Ltd., byla C-348/04). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantės nurodomas atlygintinumo faktorius, kuomet apeliantė, Vengrijoje įsigydama lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą, sumoka ir už naudojimąsi prekių ženklu, neatleidžia atsakovės nuo pareigos pagrįsti objektyvią būtinybę perpakuoti ir pervadinti vaistinį preparatą ieškovei priklausančiu žymeniu, kuomet pastaroji prieštarauja tokiems lygiagretaus importuotojo veiksmams.

60.       Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje pažeistas įrodinėjimo naštos paskirstymas, kadangi ieškovė nepaneigė patekimo į rinką kliūčių, atsižvelgus į tai, kad vaistinio preparato pardavimo rinkoje pastaruosius 15 metų nebuvo subjekto, veiksmingai įėjusio į vaisto pardavimo rinką.

61.       Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009).

62.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ESTT yra suformulavęs įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę prekių ženklų savininkų ir lygiagrečių importuotojų ginčuose, pagal kurią lygiagretūs importuotojai turi įrodyti, jog egzistuoja sąlygos, pagal kurias prekių ženklo savininko naudojimasis prekių ženklu suteiktomis teisėmis tam, kad užprotestuotų perpakuotų šiuo prekių ženklu pažymėtų prekių prekybą, prisideda prie dirbtinio valstybių narių rinkų atskyrimo (ESTT 2007 m. balandžio 26 d. sprendimas Boehringer Ingelheim KG ir kiti prieš Swingward Ltd ir Dowelhurst Ltd., byla C-348/04). Įrodinėjimo naštos perkėlimas lygiagrečiam importuotojui pateisinamas tuo, kad jis turės daugiausiai ,,būtinumui“ įrodyti reikalingos informacijos. Jis taip pat turi komercinių paskatų reikiamam darbui atlikti, siekiant nustatyti, ar, pavyzdžiui, konkrečioje valstybėje narėje nepastebimas pacientų pasipriešinimas pakuotėms su naujomis etiketėmis (Generalinės advokatės E. Sharpston 2006 m. balandžio 6 d. išvados byloje C-348/04, 93 punktas). Nurodyto įrodinėjimo pareigos paskirstymo laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo proceso taisyklių pažeidimą.

63.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartyje nurodyta, kad byloje tikslinga nustatyti, ar byloje yra įmanoma atlikti rinkos tyrimą, siekiant išsiaiškinti vaistinių ir pacientų poziciją dėl neperpakuoto lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra įmanoma atlikti rinkos tyrimą, siekiant išsiaiškinti pacientų poziciją dėl neperpakuoto lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato, kadangi suabejojo tokio tyrimo objektyvumu.

64.       Apeliantė skunde nurodė, kad teismas neatliko net santykinio ieškovės žymeniu pažymėto vaisto kokybės pablogėjimo tyrimo, jog būtų galima nustatyti, ar vaisto kokybės pablogėjimas nulemtų vaisto paklausos pasirinkimą. Taip pat nurodė, kad apskųstame sprendime nepasisakyta dėl VLK 2022 m. balandžio 6 d. išvados, kuri patvirtina paklausos lojalumą vaisto „Berlin-Chemie“ žymeniui ir tinklo poveikį, taigi, ir tikėtino patekimo į rinką kitu žymeniu nebuvimą.

65.       Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pirma, kasacinis teismas įpareigojo teismą šioje byloje nustatyti, ar įmanoma atlikti rinkos tyrimą, tačiau neįpareigojo pirmosios instancijos teismo tokį tyrimą atlikinėti. Antra, teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, jog teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl kiekvieno į bylą pateikto įrodymo, nereiškia teismo sprendimo nepagrįstumo. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo ar šalių argumento, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tik tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Nagrinėjamu atveju vien ta faktinė aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl VLK 2022 m. balandžio 6 d. išvados, nereiškia, jog teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, apskritai neįvertino šio įrodymo. Trečia, VLK pateikė atsakymus į byloje šiai institucijai užduotus klausimus ir atsakymus pagrindė VLK užsakymu atlikto tyrimo ,,Šalies gyventojų informuotumo ir pasitikėjimo PSD sistema bei ligonių kasomis sociologinis tyrimas“ rezultatais. Tačiau aptariamame VLK tyrime nebuvo surinkta atskirų duomenų apie tai, ar pacientai atsisakytų vartoti lygiagrečiai importuojamus vaistus, identiškus originaliam vaistui importo šalyje, vien dėl to, kad jie pažymėti kitu pavadinimu, net jei už juos mokėtina mažesnė priemoka. Šią aplinkybę patvirtina VLK atsakymas į klausimą, ar VLK tyrime buvo surinki atskiri duomenys apie tai, kokį vaistini preparatą vartotojai pasirinktų, jeigu gydytojas rekomenduotų ne referencinį vaistą, bet lygiagrečiai importuojamą vaistą (tos pačios sudėties, to paties gamintojo) su mažesne priemoka. VLK atsakė, kad tokia informacija tyrimui nebuvo renkama. VLK bendrai nurodė, kad neatlieka tyrimų dėl to, kas lemia pacientų pasirinkimą tarp referencinių ir lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų. Todėl įvertinusi VLK pateiktą išvadą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padaro išvadą, kad šis įrodymas jokia apimtimi nepatvirtina atsakovės teiginio, jog egzistuoja paklausos lojalumas vaisto „Berlin-Chemie“ žymeniui ir tinklo poveikis, kadangi aplinkybių, susijusių su vartotojų požiūriu į būtent ginčo vaistinius preparatus, VLK apskritai netyrė.

66.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įmanoma atlikti rinkos tyrimą, siekiant išsiaiškinti pacientų poziciją dėl neperpakuoto lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato. Apskųstame sprendime pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad tiek sveikatos priežiūros įstaigos, tiek subjektai, kurių veikla susijusi su duomenų apsauga, atsisakė tiesiogiai atsakovei pateikti pacientų duomenis, taip pat į tai, jog teismas nėra institucija, atliekanti tokio pobūdžio apklausų tyrimus, o pacientų duomenis perdavus rinkos tyrimus atliekančioms agentūroms, iškils tokių duomenų apsaugos užtikrinimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į galimą pacientų atsakymų objektyvumo stoką. CPK 180 straipsnis nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas toje byloje (įrodymų sąsajumo taisyklė). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų nuomonės tyrimo objektyvumas abejotinas, net tokį tyrimą byloje ir atlikus, tai sudarytų pagrindą kelti klausimą dėl tokio įrodymo atitikties sąsajumo taisyklei.

67.       Pažymėtina, kad VLK užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog net gydytojui rekomendavus pasirinkti pigesnį vaistinį preparatą, 48 proc. apklaustųjų rinktųsi tą patį vaistą, kokį ir anksčiau vartojo ir tik 20 proc. pacientų rinktųsi vaistą su mažesne paciento priemoka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši VLK tyrimo išvada leidžia padaryti prielaidą, kad Lietuvos vaistų vartotojai yra lojalūs vartojamam vaistui, nepriklausomai nuo preparato kainos. Ši aplinkybė galėtų daryti reikšmingą įtaką vartotojo pasirinkimui tarp referencinio ir lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato. Vis dėlto, tyrime nurodyta, kad 20 proc. pacientų rinktųsi vaistą su mažesne paciento priemoka, todėl tik nuo lygiagretaus importuotojo (šiuo atveju atsakovės), priklauso, ar ji galės orientuotis į šią pacientų grupę, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, neegzistuoja teisinės kliūtys Lietuvoje prekiauti lygiagrečiai iš Vengrijos importuojamu vaistiniu preparatu su veikliąja medžiaga levitiroksino natrio druska.

68.       Apeliantė taip pat kvestionuoja apskųsto sprendimo išvadas, susijusias su vaistinių pozicijos tyrimu dėl lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato. Anot apeliantės, teismas, nustatęs, kad byloje yra galimybė atlikti vaistinio preparato vaistinių paklausos pakeičiamumo tyrimą, privalėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą.

69.       Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad šios nutarties 15-19 punktuose jau pasisakė dėl Konkurencijos tarybos įtraukimo į nagrinėjimą bylą. Antra, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste svarbu tai, kad rinkos tyrimai, susiję tiek su vartotojų, tiek su vaistinių pozicija yra skirti požiūriui į neperpakuotą ir nepervadintą lygiagrečiai importuojamą vaistą įvertinti. Tuo tarpu prekių pakeičiamumas yra konkurencijos teisės kategorija, skirta apibrėžti atitinkamą rinką, vertinamas pagal prekių savybes, naudojimą ir kainą (Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 1S-126 (2024) „Dėl Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo patvirtinimo“ 6.4, 6.5 papunkčiai). Trečia, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės atstovų ir nenustatytų asmenų elektroniniai susirašinėjimai nepagrindžia, jog tam reikšminga dalis vaistinių atsisakytų prekiauti neperpakuotu ir nepervadintu lygiagrečiai importuojamu vaistiniu preparatu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada visiškai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad byloje neįvertinta, kokią reikšmę atsakovės susirašinėjimas su vaistinių atstovais turi įvertinimui dėl atsakovės patekimo į vaistų rinką Lietuvoje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino pateiktus susirašinėjimus, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir pagrįstai nusprendė, kad aptariami atsakovės atstovų ir nenustatytų asmenų susirašinėjimai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės.

70.       Apeliantė taip pat laikosi pozicijos, kad apskųstame sprendime neteisėtai atsisakyta tirti ir vertinti ieškovės ir UAB „Actiofarma“ taikos sutarties sąlygas. Anot apeliantės, jei iš taikos sutarties sąlygų paaiškėtų, kad UAB „Actiofarma“ gavo tam tikrą vertę mainais už tai, jog atsisakytų nuo ketinimų patekti į rinką su lygiagrečiai importuojamu vaistiniu preparatu jį žymint „Berlin-Chemie“ žymeniu, tai toks naudojimasis intelektinės nuosavybės teisėmis būtų ne pagal paskirtį, piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi.

71.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 20-25 punktuose pasisakė dėl ieškovės ir kito lygiagretaus importuotojo UAB „Actiofarma“ taikos sutarties išreikalavimo į nagrinėjamą bylą, todėl šių motyvų pakartotinai nenurodo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje byloje nėra ir neturėjo būti tiriamas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi rinkoje, todėl atsakovės argumentai dėl taikos sutarties sąlygų prieštaravimo SESV 101 straipsniui vertinami kaip teisiškai nereikšmingi. Pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog jokiam kitam rinkos dalyviui, įskaitant UAB „Actiofarma“, nebuvo ir nėra užkirstas kelias platinti L-Thyroxin vaistinį preparatą Lietuvoje. Šią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, o taip pat ir viešai prieinama informacija, kad lygiagretus importuotojas UAB ,,Niromed“ Lietuvoje įregistravo ir šiuo metu platina Nyderlanduose registruotą levitiroksino natrio druskos vaistinį preparatą, kurio pavadinimas – „Euthyrox“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ši aplinkybė, susijusi su kito lygiagretaus importuotojo atsiradimu rinkoje, teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad faktinės aplinkybės, susijusios su kito lygiagretaus importuotojo UAB „Actiofarma“ pasitraukimu iš Lietuvos rinkos, savaime nei patvirtina, nei paneigia objektyvią būtinybę atsakovei perpakuoti vaistinį preparatą nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių kontekste bei galimą ieškovės atliekamą dirbtinį rinkų padalijimą.

72.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė šioje byloje neįrodė, kad egzistuoja praktinės kliūtys veiksmingam patekimui į rinką, kurios lemtų atsakovei objektyvų būtinumą perpakuoti lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus, yra pagrįsta ir padaryta tinkamai ištyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties 64 punkte nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad ESTT praktikoje pripažįstama, jog objektyvi lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato perpakavimo būtinybės sąlyga nėra įvykdyta, jeigu prekė perpakuojama tik todėl, kad lygiagretus importuotojas siekia gauti komercinės naudos (ESTT 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo Boehringer Ingelheim ir kt., C-348/04, 37 punktas). Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog perpakuoti lygiagrečiai iš Vengrijos į Lietuvą importuojamą vaistinį preparatą „Letrox“, pažymint ieškovei priklausančiu žymeniu „Berlin-Chemie“, egzistuoja objektyvi būtinybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrindžia, kad vaistinio preparato perpakavimu ir pervadinimu atsakovė siekia komercinės naudos, kadangi neegzistuoja nei teisinės, nei praktinės kliūtys Lietuvoje pardavinėti neperpakuotą ir nepervadintą vaistinį preparatą.

Dėl procesinės bylos baigties

73.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

74.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

75.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos.

76.       Tačiau atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, už pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, priteisimą. Teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei, kadangi ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                            Rasa Gudžiūnienė

Vilija Mikuckienė

Antanas Rudzinskas