TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 26 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Totochemical“ atstovui A. S., atsakovės UAB „Saukla“ direktoriui S. K., atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Totochemical“ ieškinį atsakovui UAB „Saukla“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „Totochemical“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Saukla“ 13800 Eur skolos, 261,05 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo kompensaciją, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog suteikė atsakovei paslaugas – atliko pastato šiltinimo darbus, tačiau atsakovė vengia atsiskaityti pagal 2020 m. vasario 3 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02643.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, jog šalys žodinio susitarimo pagrindu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė (rangovas) įsipareigojo atlikti atsakovei (užsakovui) priklausančio statinio – autoremonto dirbtuvių cecho, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo denginio (vidaus lubų) ir sienų šiltinimo poliuretano putomis darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti šalių sutartą kainą. Šalys konkretaus šiltinimo darbų termino nenustatė. Šalys susitarė, kad vidaus lubų šiltinimo poliuretano putomis storis bus 10-15 cm intervale, o sienų šiltinimo poliuretano putomis storis bus 5-10 cm intervale. Šalys nustatė fiksuotą darbų kainą, t. y. susitarė, kad maksimalus leistinas šiltinimo darbų bendros sumos dydis yra 8 000,00 Eur. Ieškovė šiltinimo darbų atlikimo metu nė karto nesikreipė į atsakovę dėl šiltinimo darbų kainos didinimo, todėl atsakovei nesuprantama ieškovės pozicija ir reikalavimas už statinio šiltinimo darbus sumokėti ženkliai didesnę 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą darbų atlikimo kainą 16 689,00 Eur (įskaičius PVM), o ieškinyje prašomą priteisti 13 800,00 Eur (be PVM) sumą. Nei ieškinyje ir nei viename prie ieškinio pridedamame dokumente, ar ieškovės reikalavimo pagrindu laikomoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodytas sunaudotos šiltinimo darbų atlikimui medžiagos (poliuretano putų) kiekis, be to nenurodyta darbų atlikimo vieta. Be to, atlikti darbai turi trūkumų - 2020 m. birželio 30 d. atlikus statinio apžiūrą nustatyta, kad vizualiai apžiūrint apšiltintą denginį iš patalpos pusės, pastebėta, kad denginys padengtas poliuretano putomis nevienodu storiu, visame plote matosi perėjimai, tad stogo denginys apšiltintas nevienodai, denginio apšiltinto paviršiaus storis svyruoja nuo 8 cm iki 11,5 cm storio, apšiltinimo storio vidurkis – 9,75 cm, būtina papildomai paviršių padengti poliuretano putomis, kad būtų išlaikytas maksimaliai vienodas apšiltinimo storis; ties briaunomis nustatyta, kad storis plaukioja nuo 3 cm iki 5 cm, vertinant viso denginio apšiltinimo storį – ties briaunomis neužtikrinamas pakankamas apšiltinimo medžiagos storis, dėl apšiltinamo sluoksnio nevienodumo, ties briaunomis gali susidaryti kondensatas, būtina papildomai paviršių padengti poliuretano putomis, kad būtų išlaikytas maksimaliai vienodas apšiltinimo storis; padengtos sienos tarp pagrindinio autoremonto dirbtuvių cecho ir gretimos patalpos poliuretano putomis storis svyruoja nuo 2 cm iki 5 cm, apšiltinimo vidurkis – 3,5 cm, būtina papildomai paviršių padengti poliuretano putomis, kad būtų išlaikytas maksimaliai vienodas apšiltinimo storis. Dėl netinkamai atliktų šiltinimo darbų, nepašalinus esminių šių darbų defektų, autoremonto dirbtuvių cechas negali būti naudojamas pagal paskirtį, nes nustatyti defektai yra ne estetiniai, o keliantys pavojų statinio naudojimui. Atsakovė nebuvo informuota apie šiltinimo darbų atlikimo pradžią ir užbaigimą, taip pat negavo ieškovės pranešimo apie pasirengimą perduoti šiltinimo darbų rezultatą, o apie atliktus darbus sužinojo ieškovei pateikus PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė nepateikė jokio darbų perdavimo - priėmimo akto, atsakovė šiltinimo darbų rezultato nepriėmė, todėl ieškovės reikalavimas apmokėti už atliktus šiltinimo darbus bei apmokėti palūkanas yra nepagrįstas. 

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su išsakyta atsakovės pozicija, kad tarp sutarties šalių buvo sutarta konkreti kaina, už kurią ieškovė privalėjo atlikti viso pastato, tai yra lubų ir sienų šiltinimą. Atsakovė nurodė išgalvotą 8 000,00 eurų sumą už visus atliktus statybinius darbus, nes tarp sutarties šalių nebuvo sutarta konkreti bendra suma ir tai negalėjo būti atlikta nei teoriškai, nei preliminariai, nei praktiškai, nes visos ieškovės patirtos išlaidos ir pajamos yra matuojamos išpurkštų poliuretanų putų kubais. Tarp sutarties šalių buvo tariamasi, kad pučiamų putų storis bus nuo 5 cm iki 10 cm storio ir tokias vietas, kur turi būti 10 cm, nurodys asmeniškai atsakovas, o kitose vietose turi būti 5 cm. Ieškovės darbuotojai atlikdami putimo darbus gavo konkrečius nurodymus ir vietas, kur turi būti pučiama 10 cm putų storis, o kur pučiamas 5 cm storis. Visi šiltinimo darbai buvo atlikti dar 2019 metų spalio mėnesį. o PVM sąskaita-faktūra išrašyta tik 2020-02-03 dieną, nes iki to momento ieškovė negalėjo išrašyti ir perduoti PVM sąskaitą-faktūros, nes atsakovė vengė bet kokio kontakto su ieškove. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir kaip verslininkas bando savo pastatą gerinti kitų sąžiningų verslininkų sąskaita, bando bet kokiu veiksmu atitolinti privalomus skolos mokėjimus. Ieškovė 2020-05-04 teikė registruotą pranešimą atsakovei dėl skolos apmokėjimo ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė eilinį kartą į tai nereagavo ir jokių priemonių apmokėti įsiskolinimo nesiėmė, o toliau bandė bet kokiais veiksmais išvengti atlikti mokėjimą už gautas paslaugas. Apžiūros aktas surašytas nedalyvaujant ieškovės atstovui; apžiūros aktas surašytas nekompetentingų asmenų, tai yra E. K., Ž. P., T. P., V. M., neturinčių jokios teisės atlikti tokias apžiūras ir teikti savo išvadas; nenurodyta, kas ir kada atliko matavimo darbus, kuriuose vietose konkrečiai fiksuotas statybinės medžiagos storis; nepateiktas matuojamo instrumento sertifikatas ar kitas lydintis jį dokumentas; nenurodytos ir nefiksuotos vietos kur buvo atliekamas toks purškiamos putos storio matavimas; nepateikta sutartis Nr. STP2020/06-002, nes tik ją remiantis buvo atliktas purškiamų putų matavimo storis, buvo nurodytos ir fiksuotos sutarties šalių pareigos, atsakomybė; nepateikti dokumentai kokius įsipareigojimus prisėmė komisijos nariai ir kaip buvo apmokėta už suteiktas paslaugas; nepateikti dokumentai, kurie nustato komisijos narių išsilavinimą, jų turimus sertifikatus, leidimus, galimybę teikti tokias paslaugas, daryti atitinkamas statybines išvadas, jas tvirtinti ir gauti atlygi už tokias paslaugas; komisija savo išvadoje nustatė (1 punktas), kad denginys apšiltintas nevienodai, tačiau nenurodo kur, kiek ir kokioje vietoje yra tokie neatitikimai(storių skirtumai) ir kokiais dokumentais komisijos nariai remiasi darant tokias atitinkamas išvadas dėl storių neatitikimo.        Komisija savo išvadoje nustatė (2 punktas), kad ties briaunomis storis plaukioja nuo 3 cm iki 5 cm, tačiau nenurodo konkrečios vietos, kur tai pasireiškia ir kuo tai pasireiškia, kaip tai buvo nustatyta, fiksuota, nes pateiktos nuotraukos yra padarytos nekokybiškai, nenurodant ir neaprašant vietos, trūksta papildomos informacijos. Išanalizavus pateiktą „Statinio apžiūros aktą“, jo surašymą, jo pagrįstumą, atlikta ir pateiktą išvadą matosi, kad komisija nenustatė statybinių darbų defektų, o tik nurodė, kad skiriasi panaudotų medžiagų storis, todėl komisija privalėtų atsakyti kokiu įstatymu, dokumentu rėmėsi darydama tokią išvadą, ir ar visi komisijos nariai kurie dalyvavo surašant aktą sutiko su tokia išvada, kodėl nėra komisijos narių parašų ant apžiūros akto. Atsakovės UAB „Saukla“ direktorius S. K. asmeniškai atrakino įmonei priklausančio sandėlio duris, kuriame privalėjo ieškovė atlikti aptartus statybinius darbus, asmeniškai nurodė, kur ir kokiu storiu pūsti šiltinimo putas, o dirbant ieškovės darbuotojams, atsakovė nuolat dalyvavo visame procese. Baigus užsakytus statybinius šiltinimo darbus, atsakovės atstovas, tai yra direktorius S. K., asmeniškai buvo supažindintas su išpūstų medžiagų kiekiu, kubais.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog atsakovė nebuvo įsipareigojusi dalyvauti atliekant šiltinimo darbus bei duoti nurodytus. Tarp šalių buvo susitarta dėl vidaus lubų šiltinimo poliuretano putomis storio 10-15 cm intervalo ir sienų šiltinimo poliuretano putomis storio 5-10 cm intervalo, užtikrinant žemutinę šiltinio storio ribą. Ieškovė iki šiol nenurodė darbų, atitinkamai ir medžiagų vieneto kainos, nepagrindė šiltinimo darbams fiksuotų, sunaudotų medžiagų kiekio atsakovei priklausančiame darbų atlikimo objekte. Ieškovė vadovaujasi savo parengta sąskaita už suteiktas paslaugas, kaip neabejotinai teisingu ir vieninteliu dokumentu, pagrindžiančiu atsakovės prievolę ieškovei, tačiau ginčydama atsakovės argumentus, oficialius dokumentus, nepateikia jokių rašytinių, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atlikti vidaus pastato šiltinimo darbai atlikti kokybiškai, naudojant sertifikuotas medžiagas, pagrindžiančių darbų apimtį, sunaudotų medžiagų fiksuotą kiekį, jų įkainius ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės ieškovės reikalavimo apimties pagrįstumui įvertinti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas UAB „Totochemical“ direktorius A. S. papildomai paaiškino, jog jų įmonė atlieka pastatų šiltinimo darbus. Darbų apmokėjimas vyksta pagal faktiškai išpūstą šiltinimo medžiagos kiekį, nes šiltinimo medžiaga įlenda į visus tarpus, taigi skaičiuoti darbų kainą pagal apšiltinto paviršiaus plotą yra netikslinga. Atsakovei priklausančiame objekte buvo apšiltintas apie 2200 kv. m. plotas, sunaudota medžiagos apie 230 kubinių metrų, buvo užpūsti tarpai tarp lentų, briaunų.  Pagal registrų duomenis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 1426,42 kv. m. Nei vienas iš 2020 m. birželio 30 d. komisijoje dalyvavusių asmenų neturi žinių apie šiltinimą poliuretano putomis, aktas neaiškus, neargumentuotas, ieškovės atstovas komisijoje nedalyvavo. Baigęs darbus vadybininkas turi pateikti užsakovui atliktų darbų aktą. Šiuo atveju, nebuvo galima susisiekti su UAB „Saukla“ direktoriumi ir įteikti jam atliktų darbų akto bei sąskaitos. 

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Saukla“ atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas papildomai paaiškino, jog tarp šalių yra ginčas dėl sunaudotų medžiagų kiekio ir darbų kokybės. Sunaudotų medžiagų kiekį galima apskaičiuoti pagal faktiškai išpūstą medžiagą arba pagal skaitiklio parodymus. PVM sąskaitoje faktūroje nenurodytas darbų atlikimo adresas, kiekis ir pan. Teismui yra pateikti pastato išmatavimai, iš kurių matyti, jog pastato išmatavimai yra: 18,25 m ilgis, 60,43 m plotis, lubų bendras plotas yra 1103 kv. m.; sienų bendras ilgis yra 97 m. Jei lubos išpūstos 10 cm storio šiltinimo sluoksniu, gaunamas bendras 110 kubinių metrų šiltinimo medžiagos kiekis. Jei sienos išpūstos 3,5 cm storio sluoksniu, gaunamas 11,88 kubinių metrų medžiagos kiekis ant sienų. Bendra suma – 122,18 kubiniai metrai medžiagos. Padauginus tą kiekį iš 60 Eur, gaunama 7330,80 Eur suma, tai atitinka šalių susitarimą, jog bendra suma neviršys 8000 Eur. Neaišku, kokie yra pateikti skaitikliai, kokios tai yra fotonuotraukos, ar tai yra iš to paties objekto, nėra priėmimo perdavimo aktų, neaišku, kaip buvo kalibruojamas prietaisas, ar skaitiklio prietaisai yra teisingi. Vienas kubinis metras yra lygus 1000 litrų, nesvarbu, kokios medžiagos yra pripildyta, tik nuo medžiagos tankio priklauso, koks kiekis bus gautas. Jei skaitiklio parodymai buvo 2306 litrų, tai gaunamas 2,3 kubinių metrų kiekis, vadinasi, skaitiklio parodymai yra neteisingi. 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros aktas yra neginčijamas, jokie jį paneigiantys argumentai nėra pateikti. Darbai yra atlikti nekokybiškai, norint išvengti kondensato, reikia dar papildomai šiltinti pastatą. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu liudytojas - UAB „Saukla“ direktorius S. K. - nurodė, jog su ieškove buvo sutarę, jog už šiltinimo darbus reikės mokėti 6000-8000 Eur, sutarė, jog už kubą medžiagos kaina bus 60 Eur, sutarė, jog šiltinimo putų storis bus ne mažiau nei 10 cm. 2019 m. spalio mėnesį atvyko atsakovės darbuotojas, jis perdavė raktus, parodė, kaip pajungti generatorių, nes pastate nebuvo elektros. Kol darbai buvo atliekami, jis kartą buvo užsukęs pasižiūrėti, kaip vyksta darbai. Dirbo apie savaitę, po to jam atidavė raktus. Sąskaitą pateikė tik po kelių mėnesių, jis nesutiko mokėti, nes suma buvo beveik dvigubai didesnė, nei buvo susitarta. Nebuvo pasirašyti jokie dokumentai, nebuvo parodyti skaitiklio parodymai, nebuvo kalbėta apie apmokėjimo terminus. Buvo šiltinamas ne visas pastato plotas, o tik dalis.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. Ž. paaiškino, jog yra UAB „Totochemical“ komercijos direktorius. Su atsakovės direktoriumi S. K. telefonu sutarė 60 eurų kainą už vieną kubinį metrą. Rašytinės sutarties nesudarė, nes manė, jog UAB „Saukla“ yra patikima, moki įmonė, ja pasitikėjo. Buvo šiltinamas angaras, šiltinama dalis be administracinės dalies, taip pat šiltinama galinė siena, tvirtinama siena, nes ji buvo iškorėjusi. Stogas buvo nelygus, perdengimo plokštės buvo banguotos, su tarpais. Bangų aukštis apie 10-30 cm aukščio, nes tokios yra plokštės. Šitos bangos buvo visos pripildytos, nes poliuretanas yra tokia medžiaga, kuri užsipučia vientisai. Buvo pripūsta ir į tarpus. Poliuretano negalima skaičiuoti kvadratais, nes jis užpildo visus tarpus, bangas, jis skirtingu sluoksniu dengia paviršių. Nėra skaičiuojamas gautos šiltinimo medžiagos storis, o tik sunaudotų medžiagų storis. Jis į objektą buvo atvykęs gal du kartus, darbai truko apie dvi savaites. Tuo metu įmonėje turėjo du pūtimo agregatus. Kol buvo atliekami darbai UAB „Saukla“ objekte, automobilis, kuriame yra techninė įranga, visą laiką stovėjo tame objekte, nes automobilio vairavimui reikėjo C kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Automobilį atvairavo V. T., kartu buvo pūtėjas V. M.. Pradinėje stadijoje skaitiklyje yra rodomi nuliai, tai nėra raštiškai įforminama. Skaitiklis yra kompiuterinis, elektra yra paduodama į kompiuterį, duomenys išsisaugo pusę metų. Skaitiklio duomenis ištraukė iš skaitiklio kompiuterinių parodymų, iš istorijos lapo. Be to, jie fotografavo ir pradžioje skaitiklio parodymus. Po darbų atlikimo nebebuvo galima susiekti su atsakovės direktoriumi. Kiekvieną rytą skaitiklis rodo iš naujo, nuo nulio, kas rytą skaitiklio parodymai yra rodomi užsakovui. Galutinė kaina nebuvo aptarta, nes to neįmanoma pasakyti, viskas priklauso nuo išpūstos medžiagos kiekio. Medžiaga, kurią pūtė, buvo atvirų porų poliuretanas, pagal gamintojo deklaracijas tankis yra nuo 8,5 iki 11,5 kg/m3.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. T. paaiškino, jog dirba UAB „Totochemical“, jo darbas yra pardavinėti produktą, jis su įranga nedirba. Gavo vadovo V. Ž. nurodymą, jog reikia nuvažiuoti pakalbėti dėl šiltinimo darbų į UAB „Saukla“, jis susitiko su S. K., nuvyko į objektą, apžiūrėjo patalpas. Buvo pasiūlyta kaina 65 Eur už kubinį metrą, bet galutinai suderinta 60 Eur už kubą be PVM, bendra kaina nebuvo aptarta. Pažiūrėjo, jog stogą reiktų apšiltinti 10 cm, sienas 7 cm storiu. Jis nuvairavo automobilį IVECO į objektą – angarą, ir darbų pabaigoje automobilį parvairavo. K. V. M. parodė direktoriui galutinį skaitiklio parodymą už visą šiltinimo laikotarpį. Automobilis su įranga visada stovėjo objekte, niekur nebuvo išvažiavęs. Putas pūtė vienas darbuotojas. Kur yra pūtimo įranga, ten stovi ekranas su skaitiklio duomenimis, parodė tą ekraną S. K.. Skaitiklyje pagrindiniame ekrane kasdieną matosi tęstinumas, o istorijos lape skaičiuojasi kiekvieną dieną nuo nulio. Baigus darbus, jis buhalterijai pateikė duomenis apie sunaudotą medžiagų kiekį ir pagal tai buhalterė išrašė sąskaitą. 1 kubas medžiagos yra 10 litrų, tai jų įmonės atlikti skaičiavimai pagal formules.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. paaiškino, kad dirbo UAB „Totochemical“ šiltinimo medžiagų pūtėju, jis dirbo angare, šiltino putomis pastatą ilgiau nei savaitę. Atvykęs į darbų vietą, jis parodė skaitiklio parodymus užsakovui. Jei objekte dirbama daugiau dienų, tuomet skaičiuojamas vis didėjantis šiltinimo medžiagos kiekis. Į skaitiklio atmintį įsiveda bendras kiekis už visas dienas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų, nustatyta, jog 2019 m. spalio mėnesį ieškovė atliko atsakovei priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir sienų šiltinimo poliuretano putomis darbus. 2020 m. vasario 3 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija TOT, Nr. 02643 (toliau – sąskaita) dėl 13800 Eur sumos (su PVM - 16698,00 Eur) apmokėjimo.

Nors rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, šalys sutaria, jog tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta pastato šiltinimo darbų rangos sutartis. Rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos nenumato privalomos rašytinių sandorių formos, tačiau praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai rašytinės sutarties nebuvimas ginčo atveju apsunkina savo tiesą įrodinėjančios rangos teisinių santykių šalies padėtį. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 2020 m. vasario 3 d. sąskaitoje nurodytos 13800 Eur sumos (be PVM) apmokėjimo, dėl faktiškai atliktų darbų apimties, sunaudotų medžiagų kiekio bei dėl atliktų darbų kokybės.

Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, jog ieškovė (rangovė) atliko stogo ir sienų šiltinimą poliuretano putomis, darbus atliko savo medžiagomis, savo įranga. Šalys sutarė, jog darbų kaina bus apskaičiuojama pagal išpūstos medžiagos kiekį, už kubą mokant 60 Eur sumą. 2019 m. spalio 4 d. atliktų statybinių darbų akte nurodyta, jog rangovas sunaudojo 230 m3 (2300 litrų) poliuretano putų. Iš pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos matyti, jog produkto TOGO FOAM putų tankis yra 8-10 kg/m3. Liudytojai V. Ž. ir V. T. patvirtino, jog išpučiama medžiaga yra matuojama litrais, 1 m3 yra lygu 10 litrų kiekiui. Ieškovė pateikė poliuretano putų pūtimo įrangos skaitiklio duomenų nuotraukas ir paaiškino, jog bendras išpūstos medžiagos kiekis už konkrečią dieną matomas skaitiklio parodymų paskutinėje grafoje. Ieškovė detalizavo, jog 2019-09-24 buvo sunaudota 212 litrų medžiagos, 2019-09-25 292 litrų, 2019-09-26 – 398 litrų, 2019-09-27 – 294 litrų, 2019-09-30 – 312 litrų, 2019-10-01 – 228 litrų, 2019-10-02 – 260 litrų, 2019-10-03 – 310 litrų, bendras litrų kiekis yra 2306, kubų kiekis - 230,6 m3. Atsakovė ginčijo sunaudotų medžiagų kiekį, nes jis yra per didelis ir neatitinka faktiškai sunaudoto medžiagos kiekio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. ir kt. v. Z. K., bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Rokiškio sūris, bylos Nr. 3K-3-601/2005; ir kt.). 

Pažymėtina, jog civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo ir dėl netinkamai vykdant sutartines pareigas kilusios žalos atlyginimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018).

Atsakovės atstovas nurodė, jog objekte negalėjo būti išpūstas toks didelis (230 m3) kiekis šiltinimo medžiagos, pateikė pastato išplanavimo nuotraukas, pastato išmatavimus,  nurodė, jog pagal pastato išmatavimus bendra sunaudotos medžiagos kiekio suma turėjo būti 122,18 kubiniai metrai medžiagos. Vis tik nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šiltinamas lubų ir sienų paviršius nebuvo lygus. Iš šalių pateiktų nuotraukų matyti, jog stogo danga buvo nevientisa, nekokybiška, kai kur lentos persišvietė, buvo dideli tarpai, stogo (lubų) konstrukcija lenkta, arkos formos. Kadangi šiltinamas paviršius buvo banguotas, akivaizdu, jog pučiamos medžiagos kiekis skirtinguose stogo bei sienų plotuose buvo skirtingo storio. Pastatas buvo šiltinamas putų poliuretano putomis, t. y. chemine medžiaga, kuri yra taki, tad užpildo visus tarpus, įlenda į visus plyšius, tuo padidinant sunaudotos medžiagos kiekį. 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros akte konstatuota, jog stogo denginio apšiltinto paviršiaus plotas yra nuo 8 cm iki 11,5 cm, sienų – nuo 3 iki 5 cm, vadinasi, šiltinimo medžiaga pasiskirstė netolygiai ir tiksliai nustatyti sunaudotos medžiagos kiekį pagal šiltinimo medžiagos sluoksnio storį ar pastato sienų bei lubų plotą yra neįmanoma.

Ieškovė sunaudotos medžiagos kiekį grindžia įrangos skaitiklio parodymais. Nors atsakovė ginčija ieškovės pateiktų išpurkštos medžiagos matavimo skaitiklio parodymus, vis tik iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės pateikti duomenys apie sunaudotos medžiagos kiekį yra nuoseklūs - 2019 m. spalio 4 d. atliktų statybinių darbų akte bei 2020 m. vasario 3 d. sąskaitoje nurodytas medžiagos kiekis (230 kubinių metrų) atitinka skaitiklio parodymų nuotraukas, kurios buvo pateiktos bylos nagrinėjimo metu. Byloje nustatyta, jog automobilis su purškimo įranga stovėjo objekte visą darbų atlikimo laiką nuo 2019-09-24 iki 2019-10-03, iš teritorijos nebuvo išvažiavęs, pūtimo darbai buvo vykdomi kiekvieną dieną, ieškovės atstovai patvirtino, jog įranga bei jos skaitikliai yra sertifikuoti. Sutiktina su atsakovės išdėstyta pozicija, jog skaitiklių parodymų nuotraukos yra nekokybiškos, nenurodytas darbų atlikimo adresas, purškimo įrangos identifikavimo duomenys. Tačiau įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina labiau tikėtina išvada, jog 230 kubinių metrų medžiagos buvo sunaudoti būtent atsakovei priklausančiame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne kituose objektuose.

Vis tik nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti, jog tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta rangos sutartis, o ne statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo sutartis, tad vien sunaudotos medžiagos kiekis nėra esminis kriterijus. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog atsakovė UAB „Saukla“ (užsakovė) kreipėsi dėl konkrečių darbų atlikimo – pastato apšiltinimo poliuretano putomis, užsakymo metu akcentavo, jog norimas pasiekti rezultatas yra lubų apšiltinimas minimaliai 10 cm storio sluoksniu, o sienų - 5 cm storio sluoksniu, taigi jau užsakymo pateikimo metu užsakovė aiškiai išreiškė tą rezultatą, kurį norėjo pasiekti. Atsakovė pateikė 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog stogo denginio apšiltinto paviršiaus plotas yra nuo 8 cm iki 11,5 cm, sienų – nuo 3 iki 5 cm, vadinasi, tas rezultatas, kurio siekė atsakovė užsakydama rangos darbus, buvo pasiektas tik iš dalies. 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros akte nurodyta, jog apžiūrėtas objektas, esantis Ventos g. 8F, Mažeikiai, tačiau byloje nebuvo ginčo, jog apžiūrėtas buvo būtent tas pastatas, kuriame vyko šiltinimo darbai – esantis (duomenys neskelbtini).  Nors ieškovė ir ginčijo šiame akte pateiktų duomenų teisingumą, apžiūrą atlikusių asmenų kompetenciją, tačiau teismui nepateikė duomenų, paneigiančių 2020 m. birželio 30 d. akte konstatuotų duomenų tikrumą, neįrodė, jog apšiltintų paviršių storis yra toks, dėl kokio šalys buvo susitarusios prieš darbų atlikimą.

CK 6.645 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Darbų kaina, jos apskaičiavimo būdas yra vienas iš būtinų rangos sutarties elementų. CK 6.653 straipsnio 1 dalis numato, jog rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles; to paties straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. CK 6.198 straipsnio 1 dalis numato, jog kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Jeigu sutarties kainą turi nustatyti viena šalis ir tokiu būdu nustatyta kaina aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai nepaisant šalių susitarimų sutarties kaina turi būti pakeista protingumo kriterijus atitinkančia kaina (CK 6.198 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, vertinant užsakovo ir rangovo atsakomybės už tinkamą statybos rangos sutarties vykdymą ribas, išaiškinta, kad, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008).

Byloje nustatyta, jog abi šalys pažeidė pareigą bendradarbiauti, nesudarė rašytinės sutarties, tiksliai neaptarė atsiskaitymo už darbus apskaičiavimo būdo, mokėjimo tvarkos, nesiėmė priemonių užfiksuoti sunaudotos medžiagos kiekio tai būdais, kurie būtų neginčijami, šalys geranoriškai nesprendė kilusio ginčo, nesiėmė priemonių, kad atsiradę trūkumai (per plonas šiltinimo medžiagos kiekis) būtų užfiksuoti abiem šalims priimtinu būdu. Atsakovė, būdama užsakovė, nepakankamai domėjosi darbų eiga, nesidomėjo kasdien sunaudojamų medžiagų kiekiu. Ieškovė taip pat pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nesuteikė informacijos apie konkretaus objekto ir atliekamų darbų specifiką, kainos apskaičiavimo ypatybes, neužtikrino, kad atsakovė kasdien žinotų darbų eigą, įkainius. Pažymėtina, jos pūtimo įrangos skaitikliai fiksuoja išpūstos medžiagos kiekį litrais, tuo tarpu apmokėjimas buvo sutartas už kubą, taigi ieškovė turėjo pareigą nuolat informuoti atsakovę apie išpurkštos medžiagos kiekį kubais, kad atsakovė galėtų pasiskaičiuoti preliminarią darbų kainą. Netgi teismo posėdžio metu atsakovės atstovai skirtingai aiškino sunaudotos medžiagos kiekio apskaičiavimo, perskaičiavimo iš litrų į kubinius metrus taisykles, tad akivaizdu, jog atsakovei, kaip užsakovei, darbų eigoje buvo suteikta nepakankamai informacijos apie rangos darbų įkainius, jų apskaičiavimo tvarką.

 Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo darbų rangovė, užsiimanti ūkine komercine veikla, tad remiantis teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, jai kyla didesnė atsakomybė už tinkamą rangos sutarties rezultatą ir už tuos darbų trūkumus, kurie atsirado šalims nebendradarbiaujant. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į rangos sutarties ypatumus, į nustatytus darbų trūkumus, į rangovui keliamus darbų kokybės reikalavimus, teismas sprendžia, jog tikslinga mažinti ieškovės prašomą priteisti sumą, todėl, remiantis CK 6.198 straipsnio nuostatomis bei protingumo kriterijumi, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteisiant ieškovės naudai 10000 Eur už atliktus pastato šiltinimo darbus.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 261,05 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 6 procentų metinių palūkanų dydį nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. gegužės 27 d.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra verslininkas ar privatus juridinis asmuo, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.53 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti.

Tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, apmokėjimo terminas nebuvo aptartas, tačiau byloje nustatyta, jog 2020 m. gegužės 4 d. pranešimu ieškovė pareikalavo iki 2020 m. gegužės 14 d. apmokėti 2020 m. vasario 3 d. sąskaitą. Atsakovė, nors iš dalies sutiko su ieškovės reikalavimu, tačiau neapmokėjo netgi tos skolos dalies, kurią pripažino. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog ieškovė turi teisę į 6 procentų dydžio metinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. priteisimą, todėl iš atsakovės priteistina ieškovei 21,37 Eur palūkanų nuo uždelstos 10000 Eur skolos sumos (10000 Eur x 6 proc./365 d. x 13 d.).

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą kaip išieškojimo išlaidų kompensaciją bei kitas kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Remiantis šia nuostata, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 317,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis). Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 1852 Eur bylinėjimosi išlaidų – 400 Eur už statybos objekto apžiūros aktą ir 1452 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

 Atsakovė nepateikė patirtų 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovės atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo iki 5 valandų. Atsižvelgiant į tai, byla nėra didelės apimties, įvertinus tai, jog atsakovę atstovavo advokato padėjėjas, teismas sprendžia, jog pagrįstomis atsakovės atstovavimo išlaidomis pripažintina 1000 Eur suma. Išlaidos už statybos objekto apžiūros aktą (400 Eur) yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).

  Kadangi patenkinta 71 proc. ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 14061,05 Eur, o priteista suma 10021,37 Eur), iš atsakovės ieškovei proporcingai priteistina 225,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (317 Eur x 71 proc.), o iš ieškovės atsakovei 406,00 Eur (1400 Eur x 29 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Saukla“, j. a. k. 166520419, ieškovei UAB „Totochemical“, j. a. k. 302351015:

– 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) skolos;

– 21,37 Eur (dvidešimt vieną eurą 37 ct) palūkanų;

– 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10021,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. birželio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų;

– 225,07 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Totochemical“, j. a. k. 302351015, atsakovės UAB „Saukla“, j. a. k. 166520419, naudai:

- 406,00 Eur (keturis šimtus šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                     Silva Plungienė