Civilinė byla Nr. 3K-3-190-611/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05520-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Ž. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. papildomo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui T. B. dėl nuosavybės teisės dalių pakeitimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir nuosavybės teisės gynimo, atsakovo T. B. priešieškinį ieškovei I. D. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė buvo pateikusi teismui ieškinį dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovais nurodžiusi T. B. ir Ž. Š. Byloje buvo kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovei ir E. B. Ieškovė, teikdama pradinį ieškinį, nurodė, kad, E. B. mirus, jos turtą paveldėjo Ž. Š. ir T. B., todėl ieškinyje juos abu nurodė kaip tinkamus atsakovus.

3.       Atsiliepimu į pradinį ieškinį atsakovė Ž. Š. nurodė, kad ji yra netinkama atsakovė, palikimą po E. B. mirties priėmė tik jos brolis T. B., ši aplinkybė ieškinio pateikimo dieną buvo viešai žinoma; prašė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       2013 m. spalio 28 d. teismo posėdyje žodine nutartimi nutarta Ž. Š. nelaikyti atsakove šioje byloje.

5.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė.

6.       2018 m. sausio 22 d. Ž. Š. teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės patirtų 175,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. papildomu sprendimu atmetė Ž. Š. prašymą priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Teismas nustatė, kad Ž. Š. parengė atsiliepimą į pradinį ieškinį 2013 m. gegužės 24 d. ir teismui pateikė 2013 m. gegužės 29 d., jau esant sudarytai 2013 m. gegužės 20 d. atstovavimo sutarčiai su advokato padėjėja (dabar advokate) Evelina Davidavičiūte. Atsiliepime nurodyta, kad jo pateikimo metu atsakovė dar nėra apsisprendusi dėl bylos vedimo per advokatą; atsiliepimas pasirašytas atsakovės asmeniškai; bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų prie atsiliepimo nepridėta.

9.       Advokato padėjėja E. Davidavičiūtė atstovavo atsakovei Ž. Š. 2013 m. rugpjūčio 23 d., 2013 m. spalio 28 d. parengiamajame ir teismo posėdžiuose; atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (2017 m. lapkričio 28 d.); jų nebuvo pateikta ir su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo. Advokatė E. Davidavičiūtė viso proceso metu byloje taip pat atstovavo ir atsakovui T. B., taigi žinojo bylos eigą ir turėjo galimybę pateikti dokumentus, patvirtinančius Ž. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nesant jokių dokumentų, pagrindžiančių Ž. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašymas priteisti jai papildomu sprendimu bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės atmestinas.

10.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal šalių apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo ir Ž. Š. apeliacinį skundą dėl 2018 m. vasario 6 d. papildomo sprendimo, 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują: ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies; 2018 m. lapkričio 5 d. papildomu sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. papildomą sprendimą ir 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos; išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą: priteisė iš ieškovės I. D. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Ž. Š.; paskirstė bylinėjimosi išlaidas atsakovui T. B. ir valstybei.

11.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įrodymai, pagrindžiantys Ž. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas yra penktojo bylos tomo 172–173 lapuose: 2013 m. rugpjūčio 19 d. sumokėta 600 Lt (173,77 Eur) už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose, todėl ši suma jai iš ieškovės priteistina proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nors šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), nustatyto maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į tai, kad Ž. Š. pozicija iš esmės buvo grindžiama jos, kaip atsakovės, netinkamumu, taip pat į tai, kad, galutinai suformulavusi ieškinio reikalavimus, ieškovė nebereiškė jai ieškinio dėl žemės sklypo atidalijimo, Ž. Š. iš ieškovės priteistina suma sumažintina iki 70 Eur Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnis). 

12.       Teismas taip pat konstatavo, kad Ž. Š. 2018 m. gegužės 31 d. sumokėta 423,50 Eur suma už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme yra neadekvati apeliacijos dalykui (kvestionuotas 173,77 Eur advokato pagalbos išlaidų nepriteisimas), todėl priteistiną sumą sumažino iki 30 Eur (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 98 straipsnio 2, 3 dalys).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Kasaciniu skundu Ž. Š. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą, priteisti jai iš ieškovės I. D. 597,27 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisti iš ieškovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendimas nepriimamas dėl ieškovo kaltės, jeigu byla baigiama ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018). Tokiu atveju atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra priteisiamas iš ieškovo. Nei CPK, nei teismų praktika nenustato, kad, atsisakius ieškinio reikalavimo vienam atsakovui, šiam atsakovui bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai ieškovo ir kito atsakovo patenkintų reikalavimų daliai. Tokia taisyklė, jeigu ji būtų įtvirtinta, būtų nesąžininga. Tai reikštų, kad asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išimtinai priklauso nuo bylos, kurioje asmuo nedalyvauja, baigties ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų elgesio. Toks įstatymo aiškinimas prieštarautų teisingo bylos išnagrinėjimo principui bei paneigtų asmens teisės atgauti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl kito asmens kaltės. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklė turėtų būti taikoma tik ieškovui ir atsakovui, kurie dalyvavo byloje, o atsisakius ieškinio reikalavimo vienam iš atsakovų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turėtų būti sprendžiamas pagal CPK 94 straipsnį.

13.2.                      Ieškovė, nepatikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenų, nepagrįstai pareiškė reikalavimus Ž. Š., dėl to ši patyrė bylinėjimosi išlaidų atsiliepimui į ieškinį parengti, atstovavimui teismo posėdyje. Rekomendacijų 8.2 punkte (2013 m. redakcija) buvo numatyta, kad už atsiliepimo parengimą maksimalus advokato padėjėjo užmokestis yra 2400 Lt (695,08 Eur) (3× MMA × 80 proc.). Ž. Š. už atsiliepimo parengimą sumokėjo 400 Lt (115,84 Eur), t. y. šešis kartus mažiau nei nustatytas maksimalus rekomenduotinas šios paslaugos dydis, likusi paslaugų suma buvo skirta už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Nurodytos sumos ne tik neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, bet, net ir įvertinus parengtą procesinį dokumentą ir atliktus procesinius veiksmus (atstovavimą teisme), negalėjo būti vertinamas kaip neprotinga bylinėjimosi išlaidų suma, kurią būtų pagrindas mažinti.

13.3.                      Dėl pirmosios instancijos teismo klaidos, padarytos, tikėtina, pasikliaujant ieškovės procesiniame dokumente išsakytu argumentu, buvo atmestas Ž. Š. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo. Dėl šios akivaizdžios klaidos Ž. Š. buvo priversta teikti apeliacinį skundą. CPK 306 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad apeliacinį skundą pasirašo advokatas. Rekomendacijų 8.9 punkte nustatyta, kad maksimalus advokato atlyginimas už apeliacinio skundo parengimą yra 1446,36 Eur. Ž. Š. už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo tris kartus mažesnę sumą nei maksimalus rekomenduotinas atlyginimas. Vien tai, kad apeliacinis skundas buvo rengiamas dėl santykinai mažos ginčo sumos, savaime nereiškia, kad atlyginimas už apeliacinio skundo parengimą turėtų būti mažesnis nei ginčo suma. Įprastai advokatų atlyginimas už teisines paslaugas yra skaičiuojamas valandomis. Šioje byloje apeliaciniam skundui parengti buvo sugaištos 5 valandos, skundo apimtis ir turinys, Ž. Š. nuomone, nekelia abejonių, kad toks valandų skaičius galėjo būti sugaištas. Be kita ko, reikia įvertinti ir tai, kad prie apeliacinio skundo buvo pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Ž. Š. atstovė specialiai vyko į teismą tam, kad pasidarytų šių dokumentų kopijas. Šiam veiksmui taip pat buvo sugaišta kelios valandos, tačiau jos į sąskaitą už apeliacinio skundo parengimą nebuvo įskaičiuotos. Apeliacinės instancijos teismo už apeliacinio skundo parengimą priteista 30 Eur suma paneigė Ž. Š., kuri procese elgėsi sąžiningai ir buvo įtraukta į procesą dėl ieškovės kaltės, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13.4.                      Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad bylinėjimosi išlaidų klausimų procesui gali būti taikomos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) garantijos. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas civilinio proceso normas, nepagrįstai sumažindamas Ž. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pažeidė jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

14.       Atsakovas T. B. prisideda prie kasacinio skundo.

15.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti 200 Eurų išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į kasacinį skundą atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Kasaciniame skunde nurodytoje nutartyje nėra suformuluota taisyklė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendimas nepriimamas dėl ieškovo kaltės, jeigu byla baigiama ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimo. Nagrinėjamoje byloje Ž. Š. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos elgesio, nes ji iki bylos užvedimo su ieškove nebendradarbiavo ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Ieškovė sutinka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normą, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, atitinkantį kasacinio teismo praktiką, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Ieškovė buvo pateikusi į bylą išrašą iš VĮ Registrų centro ir notarų biuro išduotą raštą, kad palikimą priėmė mirusios duktė Ž. Š. ir sūnus T. B.. Atsakovas nuosavybės teises įregistravo keletą dienų prieš ieškinio padavimą. Jeigu Ž. Š. būtų bendradarbiavusi su ieškove iki teismo, nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų. 

15.2.                      Nors ieškovei ir kyla abejonių, kad atsiliepimas į ieškinį buvo rašytas advokato padėjėjos, nes Ž. Š. ir atsakovo T. B. atsiliepimai skiriasi savo stilistika, tačiau, Ž. Š. nurodant, kad atsiliepimą rašė ta pati atstovė, išlaidos advokato pagalbai mažintinos atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad atstovė byloje atstovavo dviem atsakovams, ir tai, jog laiko sąnaudos buvo daug mažesnės, nes Ž. Š. atsiliepimas rašytas jau po atsakovo T. B.. Atsiliepimui surašyti nereikėjo specialių žinių, teismo posėdyje atstovė atstovavo dviem atsakovams ir kiekvienam buvo apskaičiuota atskirai už dalyvavimą teismo posėdyje. Ieškovės nuomone, numatyta maksimali dalyvavimo teismo posėdyje suma mažintina pusiau. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

15.3.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė Rekomendacijas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagrįstai mažindamas išlaidas, atsižvelgė į tai, kad ginčas dėl mažos sumos ir kad apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies. 2017 m. sausio 2 d. posėdyje advokatė E. Davidavičiūtė atstovavo tik atsakovui T. B., todėl šiame posėdyje negalėjo veikti kaip Ž. Š. atstovė. Rekomendacijų 2 punktas nustato, kad sprendžiant priteisiamų išlaidų dydį atsižvelgiama į ginčo sumos dydį, sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nebuvo keliamas sudėtingas klausimas, jam surašyti nereikėjo specialių žinių. Todėl Ž. Š. išlaidos yra aiškiai neprotingos ir per didelės. Šią ieškovės nuomonę patvirtina tai, kad atsakovo T. B. bylinėjimosi išlaidos už 29 lapų apeliacinio skundo surašymą, 11 lapų atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą bei rašytinių paaiškinimų parengimą sudarė 1500 Eur. 

15.4.                      Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atlygintinų išlaidų advokato pagalbai dydžio nustatymo kriterijų

16.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

17.       Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

18.       Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

19.       Nagrinėjamoje byloje kilęs Ž. Š. patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas, kai ji buvo patraukta atsakove, nesant tam materialinio teisinio pagrindo ir teismui po kelių posėdžių, šalims sutikus, žodine nutartimi nutarus jos nelaikyti atsakove. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tokia byloje susiklosčiusi procesinė situacija šiuo konkrečiu atveju savo forma neatitinka CPK taisyklių (CPK 140 straipsnio 1 dalies, 293 straipsnio 4 punkto), vis dėlto ji savo esme reiškia bylos dalies baigtį nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis) bei prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimų Ž. Š. atsisakyta, išsprendimui jos naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Ž. Š. iš ieškovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti paskirstomos proporcingai ieškovės ir kito atsakovo patenkintų reikalavimų daliai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik paminėjo proporcingumo taisyklę, bet, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, jos netaikė, o vadovavosi kitais kriterijais – aplinkybe, kuria buvo grindžiama Ž. Š. pozicija, ir faktiniu ieškinio reikalavimų jai atsisakymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra pagrindas mažinti Ž. Š. patirtas išlaidas už advokato padėjėjos pagalbą, pirmosios instancijos teisme surašant atsiliepimą į ieškinį ir dalyvaujant 2013 m. rugsėjo 23 d. parengiamajame posėdyje, nuo 173,77 Eur iki 70 Eur. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.

20.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės reikalavimo Ž. Š. atsisakymą lėmė paaiškėjusi faktinė aplinkybė (egzistavusi iki ieškinio pareiškimo), kad Ž. Š. nėra ir niekada nebuvo materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, dalyvė. Taigi Ž. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme lėmė nepagrįsto ieškinio jai pareiškimas ir iškilusi pareiga teikti atsiliepimą bei dalyvauti bylos procese. Ir nors teisme jos išspręstas klausimas yra gana nesudėtingas, reikia atsižvelgti ir į tai, kad prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjos pagalbai pirmosios instancijos teisme yra šešis kartus mažesnės už Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) 5, 7, 8.2, 8.18 nustatytus maksimalius dydžius, taigi, pakankamai nedidelės, todėl apeliacinės instancijos teismo nurodytas kriterijus nelaikytinas pakankamu pagrindu šių išlaidų atlygintiną dydį dar labiau sumažinti. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovės nurodytas kitas aspektas – kad atstovė byloje atstovavo dviem atsakovams – taip pat nevertintinas kaip pagrindas pripažinti Ž. Š. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį neprotingai dideliu, atsižvelgiant į tai, kad abiejų pirminių atsakovų gynybinė pozicija byloje buvo visiškai skirtinga.

21.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nuo 423,50 Eur iki 30 Eur sumažino Ž. Š. prašytą priteisti išlaidų advokato pagalbai surašant apeliacinį skundą atlyginimą, remdamasis tik vienu kriterijumi – ginčijamos sumos dydžiu. Nors šis kriterijus neabejotinai reikšmingas, vien jis negali lemti priteistino išlaidų atlyginimo dydžio. Šiuo atveju svarbu tai, kad apeliacinio skundo padavimo poreikį lėmė pirmosios instancijos teismo padaryta klaida dėl bylos medžiagos turinio, o ne noras prisiteisti didesnį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (pirmosios instancijos teismas išvis jų nepriteisė). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio skundo padavimo metu galiojo CPK 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje privalo surašyti advokatas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui). Taigi byloje susiklosčiusi procesinė situacija ir teisinis reguliavimas lėmė tai, kad Ž. Š. buvo priversta samdyti advokatę ir patirti išlaidas, taigi jos susidarė ne dėl Ž. Š. kaltės. Pažymėtina, kad Ž. Š. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme yra tris kartus mažesnės nei Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.9 punktuose nustatytas maksimalus priteistinas dydis ir nevertintinos kaip neprotingai didelės. Apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistinas išlaidas iki neadekvataus 30 Eur dydžio.

22.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnį, 94 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnį, atsižvelgęs ne į visus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui reikšmingus kriterijus ir nepagrįstai jas drastiškai sumažinęs, dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis pakeistina ir Ž. Š. priteistinas visų jos prašytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (173,77 Eur advokato padėjėjos pagalbai pirmosios instancijos teisme ir 423,50 Eur advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme, viso 597,27 Eur).

Dėl kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

23.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ž. Š. skunde pateikė prašymą priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė dokumentų, patvirtinančių tokias išlaidas, todėl jos nepriteisiamos.

24.       Kasacinis teismas patyrė 18,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės į valstybės biudžetą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą: priteisti Ž. Š. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. D. (duomenys neskelbtini) 597,27 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt septynis Eur 27 ct) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. D. (duomenys neskelbtini) 18,30 Eur (aštuoniolika Eur 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė 

        Andžej Maciejevski

        Antanas Simniškis