Teikimas Nr. TS-61-1034/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą dėl kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 89-25 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
J. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir J. S. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Galutinė bausmė: 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia: 2018-01-15.
Bausmės pabaiga: 2019-04-15.
1/3 bausmės atliko: 2018-06-15.
Neatliktos bausmės dalis 2018-06-08 – 10 mėnesių 7 dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. S. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundas, kuriuo jis prašo taikyti J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, kad Komisija, spręsdama nuteistojo J. S. prašymą tiesiog ignoravo svarbias socialiai reikšmingas teisines nuostatas ir netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, bei jo elgesį iki įkalinimo ir atliekant laisvės atėmimo bausmę. Be to, reikia pažymėti, kad Komisija savo išvadomis, padarytomis Nutarime, iškreipė lygtinio paleidimo instituto prasmę. Komisija savo išvadas grindžia išimtinai J. S. praeitimi, akcentuodama jo teistumus, skolas, kurios neturi jokių ryšių su šiais teistumais, bei tai, jog jis nevykdė teismo nustatytų įpareigojimų bausmės atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės neturi turėti esminės reikšmės sprendžiant klausimą ar J. S. elgesys šiuo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals ateityje. Kalbant apie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, būtina įvertinti tai, kad nuo 2018 m. vasario mėnesio šis J. S. rodiklis sumažėjo iki 59 balų (pagal OASys metodika, tai vidutinė rizika), kas savo ruožtu akivaizdžiai rodo teigiamus Nuteistojo elgesio pokyčius, kad jis padarė pažangą, sumažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Visiškai nepagrįstos Nutarime daromos Komisijos išvados dėl J. S. būdingos nuolatinės veiklos skatinančios nusikalstamumą. Tvirtinimas, kad „jis nepasimoko iš praeityje padarytų klaidų ir vėl jas kartoja“ vargu ar gali būti laikomas minėtos išvados pagrindimu, nes šis teiginys, visų pirma, yra formalaus pobūdžio ir neturi jokio ryšio su lygtinio paleidimo klausimo svarstymui reikšmingomis aplinkybėmis. Nuteistasis nepažeidinėja nei režimo, nei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Laisvės atėmimo bausmę atlieką pirmą kartą. Taip pat gynyba kategoriškai nesutinka su Komisijos akcentuojamomis J. S. skolomis įvairiems asmenims. Be to, Nuteistojo prašymo svarstyme dalyvavo 6 asmenys, nuteistasis bei jo gynėjas, nors Komisijos nuostatuose nurodyta, kad ji sudaroma iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas grąžinas Komisijai nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Vienas iš skundo argumentų yra Komisijos nutarimo teisėtumo klausimas. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. IR-154 patvirtintų „Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai) 5 punkte nurodyta, kad komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Taip pat, Nuostatų 8 punkte nurodyta, kad „Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigų atstovai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių“. Be to, Nuostatų 9 punkte įtvirtinti reikalavimai keliami tokios komisijos nariui. Tuo tarpu 2018 m. birželio 5 d. nuteistojo prašymo svarstyme dalyvavo 6 asmenys, nuteistasis bei jo gynėjas. Nuteistajam ir jo gynėjui nebuvo leista įsitikinti Komisijos sudėties sudarymo teisėtumu bei jos nešališkumu, nes nei Nuteistasis, nei jo gynėjas nebuvo supažindinti su Komisijos sudėtimi, komisijos sekretoriumi. Komisijos narių dalyvavusių posėdyje nei pavardės, nei užimamos pareigos nebuvo paskelbtos ir iki šiol nėra žinomos nuteistajam ir jo gynėjui. Tik iš Nutarimo turinio gynybai pavyko sužinoti, jog Komisijai pirmininkavo Aurelija Gliaudelienė, o sekretoriavo Katažina Novik.
Išnagrinėjęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas nepažeidžiant Nuostatais nustatytos Komisijos sudarymo tvarkos, tačiau pažeidžiant šiuose nuostatuose įtvirtintą komisijos darbo organizavimo tvarką ir procedūras, o būtent Nuostatų 22, 34 punktų reikalavimus.
Iš Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. V-218 matyti, kad į Komisiją buvo paskirti 8 nariai. Taigi, priešingai nei nurodyta skunde, Komisija sudaryta nepažeidžiant Nuostatų II skyriaus 6 punkto, kuriame numatyta, kad Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys.
Tuo tarpu Komisijos darbo, taip pat ir posėdžių organizavimo tvarka numatyta Nuostatų V skyriuje. Šių nuostatų 22 punkte įtvirtintas reikalavimas Komisijos posėdžiuose dalyvauti visiems jos nariams. Šiame punkte yra numatyta galimybė Komisijai dirbti ne visa apimtimi, kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Nuostatų 221 punkte įtvirtinta, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio. Iš šio punkto turinio matyti, kad Komisijos narių nuomonė raštu nėra privaloma.
Teismui pateiktos medžiagos duomenimis, Komisijos posėdis, kuriame svarstytas J. S. prašymas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvyko 2018 m. birželio 5 d. Komisijos posėdyje dalyvavo 5 nariai: Komisijos pirmininkė Administracijos reikalų skyriaus viršininkė Aurelija Gliaudelienė, Visuomenės atstovas Arvydas Overlingas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro Kompetencijų ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė Galina Počopko, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos atstovas Donatas Zabolevičius, Vilniaus mokymo centro atstovas Vytautas Ivanikovas (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio 2018 m. birželio 6 d. protokolas Nr. 137-21). Nei asmens byloje, nei Komisijos posėdžio protokole, nei kartu su skundu teismui nebuvo pateikta jokių duomenų kodėl 2018 m. birželio 5 d. vykusiame Komisijos posėdyje dalyvavo tik 5 jos nariai ir kokios buvo likusių narių nedalyvavimo priežastys.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad nors posėdyje, kuriame buvo svarstomas skundą padavusio asmens lygtinio paleidimo klausimas, kaip to reikalauja Nuostatų 22 punktas, dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, tačiau darytina išvada, kad nuteistojo J. S. prašymą dėl lygtinio paleidimo išnagrinėjo nepilna komisijos sudėtis. Konstatuotina, kad šis pažeidimas laikytinas esminiu, pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuotą asmens teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl Komisijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Be to, šių pažeidimų teismas negali ištaisyti pats. Tai reiškia, kad apylinkės teismas, negalėdamas ištaisyti Komisijos padarytų procesinių pažeidimų, pažeidžiančių asmens teises, negali nagrinėti J. S. skundo dėl lygtinio paleidimo netaikymo iš pataisos įstaigos pagrįstumo iš esmės, todėl J. S. lygtinio paleidimo klausimas grąžintinas Komisijai iš naujo išnagrinėti (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-802-626/2016).
Kadangi lygtinio paleidimo klausimas turi būti svarstomas iš naujo, teismas dėl kitų skundo argumentų, susijusių su lygtinio paleidimo netaikymo pagrįstumu, nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais,
n u t a r i a :
Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 89-25, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam J. S. (J. S.) lygtinio paleidimo ir J. S. (J. S.) lygtinio paleidimo iš pataisos įtaigos klausimą grąžinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai nagrinėti iš naujo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas