Civilinė byla Nr. 2S-1476-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01546-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens SIA B atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-4355-985/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A“ skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė S. Ž., Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo SIA B.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A“, kreipdamasi į antstolę S. Ž. su skundu dėl antstolės veiksmų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi taip pat Marijampolės apylinkės teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja prašė sustabdyti antstolės S. Ž. vykdomąją bylą Nr. 0076/22/00513 ta apimtimi, kuria paskirstomos išieškomos sumos, uždraudžiant skirstyti išieškotas pinigines lėšas.

2.       Pareiškėja nurodė, kad antstolė S. Ž., vykdydama skolos išieškojimą pagal Lietuvos apeliacinio teismo vykdomąjį raštą Nr. eT-41-670/2022 iš pareiškėjos išieškotojui SIA B, 2022 m. gegužės 18 d. areštavo pareiškėjos 365 000 Eur vertės turtą, o 2022 m. birželio 6 d. nurodė priverstinai nurašyti ir pinigines lėšas iš pareiškėjos sąskaitų 332 906,14 Eur apimtyje. Pareiškėjos įsitikimu, jai apskundus šiuos antstolės veiksmus ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki skundas teisme bus išnagrinėtas ir priimtas jai galimai palankus teismo sprendimas, būsimas teismo sprendimas nebetektų prasmės, nes galimai jau nebebūtų piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašytos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Latvijos Respublikos Rygos miesto Vidzemės priemiesčio teismas 2022 m. birželio 2 d. nutarimu priėmė pareiškėjos teisinės apsaugos proceso pareiškimą ir pradėjo teisinės apsaugos proceso (restruktūrizavimo) bylą, teismo sprendimų vykdymas turėtų būti sustabdytas, kaip tai nurodyta tiek Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 37 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje.

3.       Suinteresuotas asmuo SIA Grauda sabiedriba prašė pareiškėjos prašymą atmesti.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2022 m. liepos 21 d. nutartimi tenkino pareiškėjos UAB „A“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. sustabdė antstolės S. Ž. vykdomąją bylą Nr. 0076/22/00513 ta apimtimi, kuria paskirstomos išieškomos sumos, uždraudžiant skirstyti išieškotas pinigines lėšas.

5.       Teismas sprendė, kad šioje byloje egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų teisėtumo, atsižvelgdamas į prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, žalos atsiradimo dėl tolimesnių vykdymo veiksmų (paskirstant išieškotas sumas) atsiradimą ir mastą, vadovaudamasis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo principais bei siekiu kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp bylos šalių.

III.       Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskiruoju skundu apeliantė SIA Grauda sabiedriba Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-4355-985/2022, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „A“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodė šiuos esminius argumentus:

1.1.                        pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga;

1.2.                        pareiškėja yra nesąžininga, klaidindama teismą apie 2022 m. gegužės 17 d. neva atliktą vienašališką įskaitymą;

1.3.                        pareiškėja niekaip nepagrindė, jog teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas;

1.4.                        pareiškėja pateikė pakartotinį antrą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (toks prašymas jau buvo išspręstas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi, jį atmetant civilinėje byloje Nr. e2SP-4202-985/2022), nenurodydama jokių naujų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės;

1.5.                        pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir neanalizavo aplinkybės, jog pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatitiko CPK (skunde – CK) 808 straipsnio 2 dalies reikalavimų;

1.6.                        pareiškėja, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tik vilkina vykdomąją bylą, siekdama nevykdyti antstolės teisėtai priimtų patvarkymų, nurodymų, vykdant išduotą vykdomąjį raštą bei siekiant išvengti teismo sprendimu priteistos sumos atlyginimo.

7.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Pirmosios instancijos teismas sustabdė antstolės S. Ž. vykdomąją bylą Nr. 0076/22/00513 išieškotų lėšų paskirstymo dalyje, manydamas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, jog galimai palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo faktinis įvykdymas gali pasidaryti negalimas.

11.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „A“ laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekė užtikrinti status quo (esamąją padėtį) vykdomojoje byloje, kiek tai susiję su išieškotų lėšų paskirstymu, kol bus nagrinėjamas jos skundas dėl antstolės veiksmų priimant patvarkymus dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir dėl turto arešto akto, taip pat surašant turto arešto aktą bei nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pareiškėjos UAB „A“ skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas tiek pačios antstolės 2022 m. birželio 15 d. patvarkymu, tiek Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pastarosios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, 2022 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1519-601/2022, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, procesinės teisės normų, pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Taigi, pareiškėjos inicijuotas procesas dėl antstolės veiksmų revizavimo yra pasibaigęs.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese, išsprendus materialinį teisinį reikalavimą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, nebegali būti taikomos, taip pat apeliacine tvarka nebegali būti sprendžiamas klausimas dėl jų taikymo ar netaikymo pagrįstumo, nes toks procesinis sprendimas negalės sukelti materialiųjų teisinių padarinių. Todėl, atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Nutraukus apeliacinį procesą nurodytu pagrindu, atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nevertintini.

13.       Apeliantė teismui taip pat yra pateikusi prašymą priteisti 726,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Vertinant šį prašymą pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomasi principo „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

14.       Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos UAB „A“ ir suinteresuoto asmens SIA B suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

15.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų netenkintas, palikta nepakeista, laikytina, jog viso teismo proceso rezultatas yra sprendimas, priimtas suinteresuoto asmens SIA B naudai, todėl egzistuoja pagrindas spręsti suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir Rekomendacijų dydžius (2.1, 2.2, 2.6, 2.7, 2.9, 8.15 papunkčiai). Advokato suteiktos paslaugos buvo apmokėtos 2022 metų trečiąjį ketvirtį, dėl to maksimali priteistina suma už atskirojo skundo parengimą yra 691,96 Eur (0,4 × 1 729,90 Eur) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis). Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad byla nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, tas pats advokatas suinteresuotą asmenį atstovavo viso proceso metu, dėl ko bylos aplinkybės jam žinomos, nesumenkindamas advokato darbo laiko sąnaudų, skirtų išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentų surašymui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl mažintinos – suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisiant 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atskirojo skundo parengimą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336 straipsniu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliacinį procesą nutraukti.

Priteisti Latvijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui SIA B, kurio juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš uždarosios akcinės bendrovės „A“, kurios juridinio asmens kodas 303764928, 400,00 Eur (keturis šimtus Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atskirojo skundo parengimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas