Civilinė byla Nr. e2-135-889/2016
Procesinis Nr. 2-06-3-03572-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.3.4.; 2.6.5.2.1; 3.1.7.7.; 3.2.6.1.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovei K. K., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai, ir institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei Vaidilutei Stalmokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui A. R., išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
n u s t a t ė :
2015-03-26 ieškovė kreipėsi su ieškiniu prašydama nustatyti, kad atsakovas yra ieškovės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą – kas mėnesį mokant periodines išmokas po 150 Eur, juos indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, priteisti iš atsakovo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 910 Eur už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-03-25. Nurodo, kad su atsakovu, nors santuokos nesudarė, nuo 2006 m. birželio mėnesio gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. K.. Nurodo, kad iki dukros gimimo su atsakovu gyveno pas jo senelę (duomenys neskelbtini). Dukrai gimus persikėlė gyventi į Klaipėdą pas ieškovė tėvus, vėliau vėl grįžo gyventi į kaimą. Su atsakovu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2014 m. kovo mėn. 2014 m. kovo mėnesį su atsakovu išsiskyrė, bet iki 2014 m. rugsėjo mėnesio atsakovas dar bendravo su dukra ir teikė jai išlaikymą. Nuo 2014-09-01 atsakovas nepalaiko ryšių su ieškove, su dukra nebendrauja ir išlaikymo dukrai neteikia.
Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Į 2016-01-05 teismo posėdį atvesdintas atsakovas paaiškino, kad ieškovę pažįsta nuo 14 metų, nuo 2006 m. birželio jie gyveno kartu. Vaiko tėvystės nepripažįsta. Gyveno su ieškove pas jos tėvus prieš gimstant Austėjai pusę metų, po to dar metus. Persikraustė į Klaipėdą, po to jis išvažiavo į Angliją dirbti. Ieškovė atvažiavo po mėnesio, jo močiutė prižiūrėjo vaiką. Jie su ieškove apie tris metus dirbo Anglijoje, o vaikas augo pas močiutę. Nurodo, kad dabar ieškovė gyvena su jo geriausiu draugu. Atsakovas pripažino, kad nuo 2014-09-01 neteikia vaikui išlaikymo, neprieštaravo dėl DNR ekspertizės vaiko tėvystei skyrimo.
2016-02-25 teismo posėdyje ieškovė bei jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinį prašė tenkinti, nurodė, kad atsakovas vengė atvykti atlikti ekspertizės. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, atitinka vaiko interesus, todėl turėtų būti tenkintinas.
Ieškinys tenkintinas
Dėl tėvystės nustatymo
Jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja LR CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. LR CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K., (duomenys neskelbtini) išduotame vaiko gimimo liudijime tėvas nenurodytas, įrašyta tik motina – K. K. (b.l. 10). Ieškovė prašo nustatyti, kad jos dukters tėvas yra atsakovas A. R.. Nagrinėjamoje byloje, remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė su atsakovu artimai bendravo ir gyveno kartu nuo 2006 m. birželio mėnesio, nesudarę nei santuokos ir neįregistravę partnerystės. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K.. Ieškovė nurodė, kad iki dukros gimimo su atsakovu gyveno pas jo senelę (duomenys neskelbtini). Dukrai gimus persikėlė gyventi į Klaipėdą pas ieškovės tėvus, vėliau vėl grįžo gyventi į kaimą. Su atsakovu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2014 m. kovo mėn. 2014 m. kovo mėnesį su atsakovu išsiskyrė, bet iki 2014 m. rugsėjo mėnesio atsakovas dar bendravo su dukra ir teikė jai išlaikymą. Nuo 2014-09-01 atsakovas nepalaiko ryšių su ieškove, su dukra nebendrauja ir išlaikymo dukrai neteikia. Atsakovas, nors savo tėvystės vaikui nepripažino, teismo posėdyje paaiškino ir iš esmės nurodė tokias pačias faktines aplinkybes. Teismo posėdžio metu liudytojas T. K. parodė, kad ieškovė, jo sesuo, apie 6 metus išgyveno kartu su atsakovu, buvo atsikraustę gyventi pas ieškovės tėvus. Nurodė, kad susilaukus vaiko, ieškovė ir atsakovas buvo išvykę dirbti į užsienį, vaiką buvo palikę atsakovo močiutės globai. Nurodė, kad atsakovas A. K. laikė savo vaiku. Ieškovė paskutinio posėdžio metu pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) Krikšto sakramento pažymėjimą, kuriame A. K. tėvu įrašytas A. R. (b. l. 167). Ieškovė paaiškino, kad į pažymėjimą buvo įrašyti krikštynose dalyvavę asmenys: vaiko tėvai – ji ir atsakovas, ir krikšto tėvai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas tuo metu pripažino, kad yra A. K. tėvas. Šias aplinkybes patvirtina ir 2011-08-25 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo A. K.“, kuriuo laikina vaiko globėja buvo paskirta atsakovo močiutė A. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini) – šiuo adresu atsakovas Lietuvoje gyvena iki šiol.
Byloje 2016-01-26 nutartimi teismas paskyrė teismo DNR (genominę) ekspertizę A. R. ir A. K. giminystės ryšiui nustatyti. Atsakovas posėdyje su šios ekspertizės skyrimu sutiko, jam posėdyje buvo išaiškintos ekspertizės neatlikimo pasekmės. Šalių sutartą dieną atsakovui neatvykus į laboratoriją minėtai ekspertizei, 2016-02-25 teismas nutartimi atnaujino ir pratęsė 2016-01-26 teismo nutartyje nustatytą terminą DNR (genominei) ekspertizei atlikti iki 2016-03-10 ir nutartimi išaiškino atsakovui, kad tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą nuo ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CPK 389 str.). Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Jis bylos nagrinėjimo metu vengė dalyvauti šios bylos nagrinėjime, atsiliepimo neteikė, į posėdžius savo noru nevyko, procesinių dokumentų nepriėmė, su ieškove ir teismu nebendradarbiavo, paskirtu laiku du kartus neatvyko atlikti paskirtos ekspertizės, todėl atsakovo procesinis elgesys ir atsisakymas atlikti DNR ekspertizę taip pat vertintinas kaip jo tėvystės vaikui įrodymas (CPK 185 str., 389 str.).
Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, liudytojo T. K. paaiškinimus, į tai, kad atsakovas paskirtu laiku neatvyko atlikti paskirtos ekspertizės ir jo atsisakymas įvertintas kaip tėvystės įrodymas, laikytina, jog pilnai įrodyta, kad atsakovas A. R. yra ieškovės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CK 3.146 str. 1 d., CK 3.148 str., CPK 185 str., 389 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Pažymėtina, kad CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, kurių vykdymo atsisakyti negalima. Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas yra vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi.
Šioje byloje, analizuojant A. K. poreikius, teismas konstatuoja, kad motina rūpinasi būtiniausiais dukters poreikiais (būstu, maistu, apranga ir pan.). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko A. K. amžių ir sveikatos būklę, objektyviai šiame amžiuje įvertinus jo poreikius, ieškovės turtinę padėtį, teismo įsitikinimu, ieškovės prašomas priteisti 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo dydis nėra per didelis ir yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, pastarasis dydis užtikrintų būtinas vaikui vystymosi sąlygas. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mokės išlaikymą tuo atveju, jei bus įrodyta, kad jis yra vaiko tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas laiko, jog laikytina, jog pilnai įrodyta, kad atsakovas A. R. yra ieškovės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius nepilnametės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisina iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2015-03-26 iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir paskiriant ieškovę vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.192 str., 3.190 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.
CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2014-09-01, atsakovas šios aplinkybės teismo posėdyje neginčijo, ir byloje nėra duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui ginčo laikotarpiu, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jai iš atsakovo priteistinas 910 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki ieškinio padavimo teismui 2015-13-25 (CPK 178 str., 185 str., CK 3.200 str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 92 Eur žyminio mokesčio (31 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 61 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 7 d., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.). Ieškovei taip pat buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ieškovės atstovė paskutinio posėdžio metu paaiškino, kad į 2016-03-23 pažymą yra įtrauktas sumokėtas 299 Eur užstatas už ekspertizę, kurį prašo grąžinti iš teismo depozitinės sąskaitos – prašymas tenkintinas. Taip pat konstatuotina, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šioje byloje turėjo 365 Eur (664-299 Eur) išlaidų ieškovės teisinei pagalbai, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti ieškinį.
Nustatyti, kad atsakovas A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. K. yra atsakovo A. R. dukra.
Priteisti iš atsakovo A. R. išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2015-03-26 iki A. K. pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 910 Eur išlaikymo nepilnametei A. K. skolą.
Paskirti ieškovę K. K. dukters A. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti Valstybei iš atsakovo A. R. 92 Eur žyminio mokesčio
Priteisti Valstybei iš atsakovo A. R. 365 Eur už antrinę teisinę pagalbą išlaidų Valstybės naudai, kurią reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Grąžinti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 299 Eur užstatą už ekspertizę, įmokėtą 2016-02-12 pagal 2016-01-26 teismo nutartį.
Skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui išieškojimo.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja Milda Valiulytė