Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-799-464-2012].doc
Bylos nr.: 2A-799-464/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2A-799-464/2012

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-07000-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: 40.2.;42.9.; 60.

(S)

 

cid:image001.gif@01C6D751.9CCE0CB0
 


VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. balandžio 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Rodis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lekpas“ ieškinį atsakovui UAB „Rodis“ dėl skolos išieškojimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

ieškovas UAB „Lekpas“ 2010-11-05 pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka (b.l. 1-4) ir prašė priteisti iš atsakovo 19 504,40 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skola susidarė atsakovui neatsiskaičius pagal transporto užsakymo sutartis 2010-08-03 Nr. 100803 ir 2010-08-13 Nr. 1008131 ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas –faktūras.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2010-11-11 preliminariu sprendimu (b.l. 30) ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 19 504,40 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir 2091,06 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas UAB „Rodis“ prieštaravimais (b.l. 39-41) su ieškiniu ir preliminariu teismo sprendimu nesutiko, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad  ieškovas pažeidė sutartyje numatytą nekonkuravimo sąlygą, nes tiesiogiai pradėjo vežti siuntėjo/gavėjo SIA „Elbi“ krovinius. Todėl atsakovas ieškovui skyrė sutartyje numatytą 20 000 Lt baudą. Buvo išrašyta sąskaita faktūra RO Nr. 0083, tačiau ieškovas baudos nesumokėjo. Atsižvelgiant, į tai kad šalys turi vienarūšių reikalavimų viena kitos atžvilgiu, buvo surašytas ir ieškovui išsiųstas skolų suderinimo aktas, pagal kurį  ieškovas yra skolingas atsakovui 496,20 Lt. Ieškovo reikalavimas prteisti 19 504,40 Lt įskaitytinas į atsakovo reikalavimą sumokėti 20 000 Lt baudą, todėl ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas.

Ieškovas UAB „Lekpasatsiliepimu į atsakovo prieštaravimus (b.l. 50-54) prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas po transporto užsakymo sutarčių su atsakovu sudarymo niekuomet nesiūlė savo paslaugų SIA „Elbi“, kadangi SIA „Elbikrovinius gabena dar nuo 2001 m. ir kiekvienais metais sudaro su šia bendrove  krovinių vežimo sutartis. Ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu atsakovo reikalavimu taikyti netesybas. Kadangi atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl netesybų, nėra pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą dėl 19 504,40 Lt įsiskolinimo už suteiktas pervežimo paslaugas priteisimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2010-02-21 sprendimu (b.l. 119-121) ieškinį patenkino, 2010-11-11 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo UAB „Rodisieškovo UAB „Lekpas naudai 19 504,40 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 19 504,40 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-11-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 293 Lt žyminio mokesčio, priteisė 3139,95 Lt už advokato pagalbą, 442,86 už vertėjų paslaugas, 400 Lt išlaidas, susijusias su teismo nutarties vykdymu. Taip pat priteisėatsakovo UAB „Rodisvalstybės naudai 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, jog pagal ieškovo UAB „Lekpas“ su atsakovu UAB „Rodis“ sudarytas  transporto užsakymo sutartis 2010-08-03 Nr. 100803 ir 2010-08-13 Nr. 1008131 ieškovas pervežė atsakovo krovinius iš Kazachstano į Latviją.  Atsakovas už krovinių pervežimo neatsiskaitė, liko skolingas ieškovui 19 504,40 Lt. Teismas pažymėjo, jog byloje preliminarus sprendimas buvo priimtas 2010-11-11, o atsakovas sąskaitą dėl 20 000 Lt baudos išrašė jau po to, kai 2011-11-17 gavo preliminarų teismo sprendimą. Kadangi įstatymas draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, todėl atsakovo argumentai, susiję su 19 504,40 Lt skolos įskaitymu, teisinės reikšmės neturi.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

 

Atsakovas UAB „Rodis“ apeliaciniu skundu (b.l. 133-135) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-11-11 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovo reikalavimas niekada nebuvo ginčijamas, ieškovas pervežimo paslaugą atliko tinkamai ir laiku. Tačiau ieškovas pažeidė nekonkuravimo sąlygą, taigi, atsižvelgiant į įskaitymo teisėtumo sąlygas, atsakovas teisėtai atliko įskaitymą. Pagrindo pripažinti atsakovo atlikto įskaitymo niekiniu, nėra. Šalys turi viena kitai abipusių pareigų, šalių reikalavimai yra priešpriešiniai ir vienarūšiai – prievolių dalykas ir pobūdis yra toks pat. Be to, abu reikalavimai yra galiojantys, t.y. nėra nuginčyti teismine tvarka. Abu reikalavimai yra vykdytini ir apibrėžti.

 

Ieškovas UAB „Lekpas“ atsiliepimu (b.l. 140-142) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiuose įskaitymas nebuvo galimas, kadangi CK  6.134 str. 1 d. 1 p. draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Be to, ieškovas niekuomet nesutiko su atsakovo argumentais ir reikalavimu sumokėti 20 000 Lt baudą, grąžino atsakovui ir PVM sąskaitą-faktūrą RO Nr. 0083 bei skolų suderinimo aktą. Todėl atsakovo pozicija, jog reikalavimas turėjo būti įskaitytas, nes ieškovas neginčijo atsakovo PVM sąskaitos-faktūros, kelia abejonių. Anot ieškovo, pats atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus dėl 20 000 Lt baudos sumokėjimo.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus įvertino tinkamai, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ginčą išsprendė teisingai.

              Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais kelių transportu procedūras reglamentuoja CMR konvencija, joje reglamentuotiems teisiniams santykiams, atsiradusiems iš tarptautinio pervežimo pagal CMR konvenciją, taikomos Konvencijos nuostatos. Tiems tarp šalių atsiradusiems teisiniams santykiams, kurie yra konkrečiai reglamentuoti CMR konvencijoje, taikytinos būtent CMR konvencijos nuostatos, o nesureguliuotiems joje santykiams (atlyginimo vežėjui už pervežimą dydžio, jo nustatymo tvarkos bei atsiskaitymo klausimams, sutartinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimams, sutarčių aiškinimo taisyklėms ir pan.) taikomos nacionalinės teisės normos.

Taigi ši Konvencija taikoma teik vežėjui reiškiamiems ieškiniams, tiek vežėjo ieškiniams, tame tarpe jo reikalavimams dėl atlyginimo už pervežimą. Konvencija reglamentuoja vežėjo, siuntėjo ir gavėjo tarpusavio santykius, pareigas bei atsakomybę. Transporto užsakymo sutartimi (b.l. 7, 8-9) ieškovas (vežėjas) prisiėmė pareigą pervežti krovinį tarptautiniu maršrutu, o apeliantas (užsakovas) įsipareigojo šią paslaugą apmokėti. Pagal CMR konvenciją tarptautinio vežimo automobilių keliais sutartimi laikytinas susitarimas, kuriuo viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis (siuntėjas) – sumokėti vežimo užmokestį. Vadinasi, šalys yra sudariusios sandorį, atitinkantį ir CMR konvencijos, ir Lietuvos įstatymų reikalavimus, su privalomais tokioms sutartims rekvizitais, jose buvo aptartos konkretaus krovinio pervežimo konkrečia transporto priemone bei jo apmokėjimo sąlygos. Bylą nagrinėjęs teismas, nors detaliau šio klausimo sprendime nemotyvavo, teisingai sprendė, kad šalys buvo sudariusios sutartį tarptautiniam krovinių pervežimui, nors nepagrįstai kilusiam ginčui spręsti taikė tik nacionalines teisės normas – CK.  Ieškovas laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme, pervežimas buvo atliktas tinkamai, ką pripažįsta ir apeliantas, taigi ieškovui priklauso sutartyje numatytas atlygis pagal CMR konvencijos 23 str. 4 d. nuostatas. Pažymėtina, kad ieškovo teisės į  atlygį apeliantas ir nekvestionuojama. 

Pasisakant dėl antrosios ginčo dalies–įskaitymo teisės, kolegija pažymi, jog visais ginčytinais klausimais, atsiradusiais dėl pervežimo, patenkančio į CMR konvencijos veikimo sferą, privalu kreiptis į teismą ar arbitražą. Kreiptis į teismą privalu ir dėl žalos ar nuostolių atlyginimo, kuomet asmuo neigia savo kaltę ar pareigą juos atlyginti. Taigi, viena vertus, nors šalys sulygo dėl netesybų baudos forma, Lietuvos nacionaliniai įstatymai bei juos aiškinanti teismų praktika  nenumato baudinio pobūdžio netesybų, netesybos visuomet įskaitomos į nuostolius. Akivaizdu, kad ieškovui ginčijant savo pareigą mokėti apeliantui baudą (netesybas), neigiant nekonkuravimo sąlygos pažeidimo faktą, apeliantas galėjo jam pareikšti reikalavimus atskiroje civilinėje byloje, nes bylos nagrinėjimo metu galiojusios procesinės įstatymo normos (CPK 430  str. 4 d.) galimybės pareikšti priešieškinį dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamojoje byloje nenumatė.

Kita vertus, nors apeliantas teigia, kad buvo atliktas įskaitymas, tačiau CK 6.130 str. prasme gali būti įskaityti tik priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kurių suėję ar nenurodyti terminai. Vertindamas savo teisę reikalauti netesybų (baudos) iš ieškovo, apeliantas prisiėmė sau nebūdingas, ginčų sprendimo institucijos – teismo funkcijas, manydamas, kad ši jo teisė yra absoliuti ir tarpusavio prievolės pasibaigia įskaitymu. Tokia pozicija nepriimtina, nes šalys dėl jiems priklausiančių teisių gali sąžiningai klysti. Be to, įstatymu yra draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie yra nepripažįstami, t.y. ginčijami (ar užginčijami ) teisme (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.) ir dėl to bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai pasisakė. Kilęs ginčas suprantamas kaip bet koks ginčas (reikalavimas), pareikštas teismui. Apeliantas, iki prasidėjo šis ginčas teisme, nepateikė jokio  pranešimo ieškovui apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, o tai reiškia, kad įskaitymo neatliko. 2010-09-28 pretenzijoje yra nurodoma tik apie reikalavimą pasiaiškinti dėl bendradarbiavimo su jo klientu bei pranešama apie atsisakymą sumokėti už pervežimą. Toks apelianto elgesys sąlygojo ieškovo kreipimąsi į teismą su šiuo ieškiniu. Apelianto surašyti PVM sąskaita-faktūra bei aktas (b.l. 42, 43) taip pat negali būti vertinami kaip pareiškimas apie įskaitymą, apie kurį kalbama CK 6.131 str., jie surašyti jau po to, kai teismas ieškovo reikalavimus buvo išsprendęs ir juos preliminariu sprendimu patenkinęs. Neatsiradus apelianto teisei į baudą, nėra ir galiojančio jo reikalavimo, todėl įskaitymo instituto taikymas negalimas, o apelianto prievolė ieškovui įskaitymu nepasibaigė.

              Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia iš esmės teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo, šis sprendimas paliktinas nepakeistu.

              Ieškovui priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 816,75 Lt (b.l. 143-145) atstovavimo išlaidos. Jų dydis neviršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nurodytų kriterijų  bei dydžių.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą ( b.l. 147),  todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteistinos.

 

 

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1  p., kolegija

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Rodis“ 816 (aštuonis šimtus šešiolika) litų 75 centus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Lekpas“ naudai.

 

 

Teisėjai                                                                                                  Dalia Kačinskienė

 

 

                                                                                                                Virginijus Kairevičius

 

 

Andrutė Kalinauskienė