Civilinė byla Nr. 2A-122-555/2021

                                                Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00187-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1;

2.6.29.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2407-418/2020 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovams Luminor Bank AS ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui M. K. dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, notaro vykdomojo įrašo panaikinimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį, tretieji asmenys R. Z., antstolis E. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti vienašališkai atsakovo Luminor Bank, AB atliktą 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą Luminor Bank, AB vykdyti 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2018 m. gegužės 10 d. notaro M. K. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pakeisti 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8.2. punktą ir nuo sutarties sudarymo dienos (2008 m. gegužės 19 d.) sumažinti 16 procentų metines palūkanas iki 5,474 procentų metinių palūkanų bei įpareigoti atsakovą taikyti 5,474 procentų metines palūkanas tik už 180 dienų.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji su Nordea Bank Finland Plc 2008 m. gegužės 19 d. sudarė kredito „Laisvai“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovei priklausantis turtas – žemės sklypas, 0,1113 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 321,24 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Kredito sutartis ir visos iš jos kylančios teisės bei pareigos buvo Nordea Bank Finland Plc perleistos Luminor Bank, AB. Ieškovė apie perleidimą, jo vykdymą, kitokius veiksmus nei iš Nordea Bank Finland Plc, nei iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus per visą perleidimo procesą negavo jokios informacijos, jai taip pat nebuvo pateikta ir reikalavimo teisių perleidimo sutartis ar kitoks sandoris. Apie tai, kad visos teisės pagal kredito sutartį perleistos Luminor Bank AB, ieškovė sužinojo tik gavusi notaro vykdomąjį įrašą. Ieškovė iš atsakovo negavo pranešimo dėl kredito sutarties netinkamo vykdymo ar įspėjimo dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo. Atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo bei į antstolį dėl skolos priverstinio išieškojimo. Atsakovas apie kredito sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą neinformavo ieškovės du kartus kaip tai numato Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – NTKĮ) 23 straipsnio 3 dalis, todėl jas pažeidė. Be to, ginčo sutartimi (sutarties 8.2 punktas) nustatytos netesybos neatitinka NTKĮ reikalavimų, t. y. jos yra net 3 kartus didesnės nei tos, kurias numato įstatymas. Ieškovė teigė, kad netesybos pagal sutartį privalo būti sumažintos nuo 16 procentų iki 5,474 procentų per metus. Atsakovas taip pat turi būti įpareigotas perskaičiuoti palūkanas tik už 180 dienų ir visas sumas, kurias atsakovas yra paėmęs per visą laikotarpį iš ieškovės ir įskaitęs į neteisėtų palūkanų apmokėjimą, turi įskaityti į ieškovės paskolos padengimą. Ieškovė nori ir gali vykdyti toliau sutartį, tačiau dėl atsakovo neteisėto sutarties nutraukimo, toliau atlikti įmokų pagal ginčo sutartį negali, atsakovui jų nepriimant dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo. Atsakovui vienašališkai nutraukus kredito sutartį, ieškovė patirs didelių nuostolių, nes atsakovas jau yra kreipęsis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, taip pat į antstolį. Šiai dienai antstolis yra nukreipęs išieškojimą į ieškovės turtą ir vykdo ieškovės turto varžytines. Atsakovas nebuvo aktyvus, pažeidė bendradarbiavimo pareigą dėl ko kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Notaro M. K. 2018 m. gegužės 10 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas remiantis neteisėtu vienašaliu kredito sutarties nutraukimu, taip pat laikytinas neteisėtu ir tūri būti panaikintas.

3.       Atsakovas Luminor Bank AS su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepagrįstais ir neteisėtais skundais bei prašymais, o dabar ir pareikštu ieškiniu, vilkina priverstinį skolos išieškojimą atsakovo naudai jau ne pirmus metus, nuolat ginčija antstolio E. S. veiksmus, skolos negrąžina. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-264/2019, visiškai tenkino atsakovo ieškinį ir jo naudai priteisė iš ieškovės sutuoktinio R. Z. 301 714,00 USD negrąžinto kredito, 4 671,26 USD nesumokėtų palūkanų, 38 024,83 USD įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 390,12 Eur bei 277,02 USD turto draudimo mokesčių ir 5 procentų dydžio įstatymo numatytas metines procesines palūkanas už priteistą sumą (344 687,11 USD ir 390,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas visais žinomais ieškovės bei jos sutuoktinio pašto adresais siuntė įspėjimus dėl skolos sumokėjimo. Ieškovė ir jos sutuoktinis kryptingai neatsiimdavo korespondencijos, nors žinojo, kad yra skolingi atsakovui ir kad atsakovas siunčia tokio pobūdžio pranešimus. Atsakovas turi pareigą žinomais adresais išsiųsti pranešimus, bet neturi priimti atsakomybės už tai, kad skolininkai neatsiima korespondencijos. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta remiantis kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.2 punktu. Atsakovo 2018 m. sausio 26 d. pranešime apie vienašalį sutarties nutraukimą buvo išaiškinta įsiskolinimų nesumokėjimo iki tam tikro nustatyto termino pasekmės. Atsakovas ieškovei buvo suteikęs papildomą terminą kreditavimo sutarčiai įvykdyti. Ieškovė, kaip verslininkė, turinti verslo patirties individualiai, tinkamai apsvarsto ir įvertina tiek savo finansines galimybes, tiek teisines galimybes prisiimti asmeninius įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį.

4.       Atsakovas Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras M. K. prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad prieš atliekant vykdomąjį įrašą, skolininkei ir įkaito davėjai (ieškovei) buvo išsiųstas pranešimas Nr. 18/55, kuriame nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. 2018 m. gegužės 02 d. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biure gautas ieškovės atsakymas į pranešimą Nr. 18/55. 2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro raštu Nr. 18/73 skolininkė buvo informuota apie galimybę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka bei kad išieškojimas gali būti sustabdytas tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Trečiasis asmuo antstolis E. S. per teismo nustatytą terminą į ieškovės ieškinį atsiliepimo nepateikė.

6.       Trečiasis asmuo R. Z. per teismo nustatytą terminą į ieškovės ieškinį atsiliepimo nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės valstybės naudai priteisė 39,50 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8.       Dėl kredito sutarties nutraukimo. Teismas vertino, kad šiuo atveju šalių sudarytai sutarčiai negali būti taikomos NTKĮ nuostatos, nors prievolės įvykdymo užtikrinimui ir yra įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Nors tarp šalių sudarytoje ginčo kredito sutartyje ir nenurodoma kokiam tikslui ieškovei buvo suteikta 301 714,00 USD kredito suma, tačiau teismas, įvertinęs kredito sumą bei pačios ieškovės paaiškinimus, padarė išvadą, kad kreditas ieškovei buvo suteiktas kaip verslininkei ir verslo reikmėms, įkeičiant ieškovei priklausantį turtą.

9.       Kadangi ginčo sutartyje nėra detalizuota kredito paskirtis, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, bei tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sudaryta ginčo kredito sutartis buvo panaudota ne verslo reikmėms, o buvo paimta asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, teismas sprendė, kad šiai sudarytai sutarčiai netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio nuostatos ir sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, ir taip pat netaikomos NTKĮ nuostatos.

10.       Teismas pažymėjo, kad ginčo kredito sutartyje šalys aptarė kredito sutarties nutraukimo sąlygą, esant įsipareigojimų nevykdymui, tačiau taip pat sprendė, kad nutraukiant sutartį prieš terminą, privalu laikytis CK 6.217 ir 6.209 straipsniuose numatytų reikalavimų. Teismas nenustatė, kad atsakovo ieškovei siųsti pranešimai buvos siųsti netiksliu adresu ar ne paskutiniu šalies pateiktu adresu, tuo tarpu ieškovė neįteikimo priežasčių nenurodė. Teismas akcentavo, kad šalys ginčo kredito sutartimi buvo susitariusios, jog pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 (penktą) dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Šalis negali reikšti pretenzijų, kad ji negavo banko siunčiamų pranešimų ar kad kitos šalies veiksmai neatitinka sutarties sąlygų jei pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies adresu. Taigi šiuo atveju šalys šiame sutarties punkte aiškiai susitarė dėl pranešimų įteikimo būdo ir toks pranešimų įteikimas pagal kasacinio teismo praktiką yra tinkamas. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad jai siųsti atsakovo pranešimai nebuvo įteikti.

11.       Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi ginčo kredito sutartyje nustatyta sąlyga kreiptis į banką dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo. Ieškovė apie bankų susijungimą žinojo, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų bendradarbiavusi su atsakovu ir ketinusi mokėti įmokas. Teismas taip pat nurodė, kad ginčo kredito sutartis nutraukta praktiškai pasibaigus kredito grąžinimo terminui, o nuo kredito sutarties nutraukimo yra praėję daugiau nei du metai, tuo tarpu ieškovė įmokų nemoka tris metus. Teismas sprendė, kad tokios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartį su ieškove, jai nevykdant įsipareigojimų pagal ginčo kredito sutartį.

12.       Dėl kredito sutarties 8.2. punkto pakeitimo. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė nereikalavo keisti įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio. Teismas vertino, kad 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procentų, todėl toks palūkanų dydis negali būti pripažintas neprotingu ir nesąžiningu. Šalių sutartimi nustatytas įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis yra mažesnis net už Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintą maksimalų 0,05 procentų netesybų dydį. Tuo tarpu pareiga mokėti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas ieškovei atsirado tik tada, kai ji pažeidė prievolę, laiku nemokėdama įmokų. CK 6.874 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, nedraudžia sutarties šalims susitarti, jog palūkanos būtų skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovė nepagrindė, jog šiuo atveju turėtų būti taikoma Vartojimo įstatymo nuostatos, ji nelaikytina vartotoja pagal sudarytą ginčo kredito sutartį, ir NTKĮ 16 straipsnio 6, 7 dalių nuostatos jai netaikomos. Ieškovė nenurodė kitų argumentų, kurių pagrindų netesybų dydis turėtų būti mažinamas.

13.       Dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo. Sprendimu konstatavus, kad šalių sutartis yra nutraukta vienašališkai dėl to, jog ieškovė nevykdė sutartimi prisiimtų prievolių, atsakovas turėjo teisę kreiptis dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Notaras vykdomąjį įrašą išdavė nepažeisdamas CK 4.192 straipsnio sąlygų, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovės reikalavimą dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo tenkinti.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė V. Z. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Viena iš ginčo kredito sutarties šalių pasikeitė 2017 m. spalio 1 d., o kita sutarties šalis nebuvo tinkamai apie kreditoriaus pasikeitimą informuota. Iškovė nebuvo oficialiai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą ir turėjo lūkestį, kad naujas kreditorius imsis informavimo veiksmų dėl kreditoriaus pasikeitimo.

1.2.       Ieškovė, pradelsusi kelis mokėjimus, tikėjosi susitarimo su kreditoriumi, nes ankstesnė patirtis su juo leido taip manyti. Ginčo kredito sutarties 19 punktu šalys susitarė, kad bet kokie ginčai, kurie gali kilti iš sutarties, bus sprendžiami derybų keliu (kokia ir buvo susiklosčiusi praktika). Atsakovas, vienašališkai nutraukdamas ginčo kredito sutartį 13.2 punkto pagrindu, neišnaudojo visų galimybių išspręsti ginčą derybų keliu arba vadovaujantis sutarties vykdymo praktika.

1.3.       Aplinkybė, kad iki kreditoriaus pasikeitimo ieškovė vykdė ginčo kredito sutartimi numatytus įsipareigojimus, o tik pasikeitus kreditoriui buvo pažeistos ginčo kredito sutarties sąlygos, leidžia teigti, kad atsakovas į ginčo kredito sutarties vienašališką nutraukimą pasižiūrėjo formaliai, bet neatsižvelgė į susiklosčiusią ginčo kredito sutarties vykdymo praktiką.

1.4.       Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai sprendus, kad atsakovas pagrįstai nutraukė ginčo kredito sutartį, notaro vykdomasis įrašas turėtų būti panaikintas, kad nebūtų pažeistas esminis teisės principai, jog iš neteisės neatsiranda teisė.

15.       Atsakovai ir tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir kredito sutartimi nustatytų palūkanų dydžio.

18.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad tarp ieškovės, trečiojo asmens (ieškovės sutuoktinio) ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc 2008 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta kredito „Laisvai“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią Nordea Bank Finland Plc suteikė ieškovei 301 714,00 USD kreditą, už suteiktą kreditą nustatyta vienos nakties LIBOR bazinė palūkanų norma, kredito grąžinimo data – 2018 m. balandžio 30 d. Prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas: 0,1113 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis 321,24 kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad kreditas ieškovei buvo suteiktas kaip verslininkei ir verslo reikmėms, įkeičiant ieškovei priklausantį turtą, todėl pasisakydamas dėl ginčo sutarties teisėtumo netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284  straipsnio ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatų. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad vienašališkai nutraukdamas ginčo kredito sutartį 13.2 punkto pagrindu, atsakovas neišnaudojo visų galimybių išspręsti ginčą derybų keliu arba vadovaujantis sutarties vykdymo praktika, neatsižvelgė į susiklosčiusią ginčo kredito sutarties vykdymo praktiką.

20.       CK 6.217 straipsnis reglamentuoja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. Pagal šio straipsnio 3 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta, kai per papildomai nustatytą terminą sutartis nėra įvykdoma. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta ir joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

21.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).

22.       Nagrinėjamu atveju kredito sutarties 13.2 punktu šalys susitarė, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir (arba) priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą skolai padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia skolos, bankas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį. Aptariamu atveju bankas (atsakovas), atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neatliko mokėjimų, vadovaudamasis tiek kredito sutarties 13.1 punktu, tiek CK 6.217 straipsniu, nuo 2018 m. kovo 2 d. kredito sutartį su ieškove vienašališkai nutraukė.

23.       Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovei buvo suteiktas 301 714,00 USD kreditas. Iš atsakovo pateiktų mokėjimų detalizacijos matyti, kad ieškovė pagal sutarties sąlygas iki pilno kredito grąžinimo privalėjo mokėti tik palūkanas už kredito naudojimą, be to, kad sutarties sąlygas ieškovė vykdė iki 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. šią dieną sumokėjo paskutinę 695,67 Eur įmoką (b. l. 94-98). Ieškovei nevykdant įsipareigojimų, atsakovas (bankas) 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę ir jos sutuoktinį trečiąjį asmenį R. Z. apie vėluojančius mokėjimus ir pareikalavo nedelsiant sumokėti bankui skolą bei įspėjo, kad nevykdant prievolių pagal kreditavimo sutartį ir iki 2018 m. sausio 15 d. nesumokėjus bankui skolos, bankas 2018 m. sausio 15 d. priims sprendimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo (b. l. 90, 92). Šie raštai ieškovei ir trečiajam asmeniui R. Z. buvo išsiųsti registruotais laiškais (b. l. 91, 93). Ieškovei nepadengus pagal ginčo kredito sutartį susidariusios skolos, atsakovas dar kartą 2018 m. sausio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai informavo ieškovę apie pradelstus mokėjimus ir pareikalavo iki 2018 m. kovo 2 d. sumokėti susidariusią skolą bei įspėjo, kad iki 2018  m. kovo 2 d. nesumokėjus skolos ginčo kredito sutartis bus nutraukta (b. l. 73). Šis pranešimas ieškovei buvo išsiųstas registruota pašto siunta, keturiais atsakovui žinomais ieškovės adresais: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini) (b. l. 67, 68, 69, 70). Tuo tarpu pareiga ieškovei pateikti savo adreso pasikeitimą buvo numatyta šalių sudarytos ginčo kredito sutarties 14.1.1. punkte. Kita vertus, šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovo siųsti pranešimai buvo siunčiami netiksliu adresu.

24.       CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti ekonomiškumo ir prievolės šalių bendradarbiavimo principai. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti; prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, – praneštų apie gyvenamosios ar verslo vietos pasikeitimą, laiku praneštų apie kylančias prievolės vykdymo kliūtis ir panašiai. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir atitinkamuose ginčo šalių sudarytos kredito sutarties punktuose (Sutarties bendrosios dalies 14 punktas).

25.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išvardytas byloje nustatytas aplinkybes, nurodo, kad kredito sutarties pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal kredito sutartį, tačiau neatliko mokėjimų beveik 5 mėnesius iš eilės, t. y. šios pareigos nevykdė sistemingai, ilgą laiką, nors viena iš esminių kredito sutarties sąlygų buvo ieškovės įsipareigojimas tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus (kredito sutarties 2 punktas) pagal kredito sutartį. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad bankas pagrįstai įgyvendino teisę nutraukti kredito sutartį įstatyme nustatytu pagrindu.

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Kartu pažymėtina, kad, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimo, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

27.       Šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas). Pripažįstant sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo svarbą sutartiniams santykiams, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšmė. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašalio sutarties nutraukimo galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 60 punktas).

28.       Reikalaudama tęsti sutarties vykdymą, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji yra moki ir turi galimybę toliau tinkamai tęsti savo sutartinių prievolių vykdymą. Duomenų, kad ieškovė po sutarties nutraukimo yra sumokėjusi nors dalį susidariusios skolos bei yra finansiškai pajėgi tinkamai vykdyti įsipareigojimus, byloje nėra pateikta. Minėta, kad pagal šalių sudarytą ginčo kredito sutartį galutinė kredito grąžinimo data yra 2018 m. balandžio 30 d. Pagal byloje esančius įrodymus ieškovė už jai suteiktą kreditą mokėjo tik palūkanas, o 2018 m. balandžio 30 d. ieškovė pagal ginčo kredito sutartį privalėjo grąžinti visą jai paskolintą – 301 714,00 USD kredito sumą (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.8. punktas). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi ginčo kredito sutarties 5.1.6. punkte nustatyta sąlyga kreiptis į banką ne mažiau kaip vienam mėnesiui ir ne daugiau kaip šešiems mėnesiams iki sutartyje nustatyto kredito grąžinimo dienos pratęsti sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis dešimties metų laikotarpiui arba pakeisti kredito grąžinimą kasmėnesinėmis įmokomis, nors tokią teisę ji turėjo.

29.       CK 6.109 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Apeliantė teigia, kad ji nebuvo oficialiai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą ir turėjo lūkestį, kad naujas kreditorius imsis informavimo veiksmų dėl kreditoriaus pasikeitimo.

30.       Kolegijos vertinimu, ieškovės (apeliantės) įvardinta aplinkybė, jog jis iš pradinio kreditoriaus negavo pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą, nelemia, kad ji (ieškovė) neturi prievolės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pirminis ir naujas skolininko kreditorius neturi terminuotos įstatyminės pareigos teikti pranešimą su informacija apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui ir neturi įstatyminės pareigos nesiimti disponavimo įsigyta turtine / prievoline reikalavimo teise nepateikus skolininkui pranešimo apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2017 m. gruodžio 12 d. raštu reikalavimo perleidimo faktą prieš skolininkę panaudojo pateikdama ieškovei įspėjimą apie netinkamą prievolių įvykdymą (CK 6.109 straipsnio 7 dalis), todėl skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui.

31.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas, teigdamas, jog sutartis nutraukta neteisėtai, nes jis yra pajėgus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, šiuos savo teiginius privalo pagrįsti pateikiamais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015), o sprendžiant, ar neįvykdymas teikia pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019, 54 punktas).

32.       Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pagrindas bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį buvo grindžiamas ir įstatymo normomis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nevykdė įsipareigojimų, nemokėjo įmokų, o pažeidimas buvo tęstinis ir ilgalaikis. Atsakovas kelis kartus įspėjo ieškovę apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir dėl to kilsiančias pasekmes. Po pirmojo įspėjimo apie sutarties nutraukimą 2017 m. gruodžio 12 d., atsakovė nenutraukė sutarties, įspėjo ieškovę apie gręsiančias pasekmes tinkamai nevykdant įsipareigojimų. Tai patvirtina, kad atsakovė iš karto nesiėmė pačių griežčiausių priemonių ir sutarties iš karto nenutraukė. Ieškovei nevykdant įsipareigojimų, atsakovė dar kartą įspėjo ieškovę apie įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir tik po to nutraukė sutartį. Nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad atsakovė teisėtai pasinaudojo sutarties 13.2 punkte įtvirtinta vienašališko sutarties nutraukimo galimybe.

Dėl netesybų mažinimo pagrindų   

33.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai – jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

34.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

35.       Pažymėtina, kad ginčo kredito sutarties 8.2 punkte šalys susitarė, kad jeigu kreditas, palūkanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal sutartį nesumokamas nustatytu laiku į kredito sąskaitą ar kitą banko sąskaitą, kurią bankas nurodo kredito gavėjui, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, lygios 16 procentų nuo visos laiku nesumokėtos sumos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs suteikto kredito dydį, šalių paaiškinimus, sprendė, kad ieškovei kreditas buvo suteiktas verslo reikmėms, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sutarties nekvalifikavo vartojimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudaryta kreditavimo sutartis nėra vartojimo sutartis, o taip pat į tai, kad kasacinis teismas savo praktikoje nenustato delspinigių dydžio, kuris laikytinas universaliu ir protingu dydžiu kiekvienoje byloje, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad šalių sutartyje sulygtų delspinigių dydis pripažintas neprotingai dideliu.

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kredito sutarties 8.2 punkte nustatytos 16 procentų metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos už mokėjimų vėlavimą (kas per dieną sudaro 0,043 procentai; 16 / 365) yra mažesnis nei 0,05 procentų dydis per dieną (arba 18,25 procentų metinių palūkanų; 0,05 x 365), todėl spręstina, kad pagrindo pripažinti kredito sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę kredito gavėjo civilinę atsakomybę ir dėl to negaliojančia, nėra pagrindo.

37.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą prieš terminą bei sutartimi nustatytą delspinigių dydį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to, apeliantės (ieškovės) V. Z. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38.       Apeliantės V. Z. apeliacinio skundo netenkinus, jos naudai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu priešingos bylos proceso šalys – atsakovai ir tretieji asmenys, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau byloje iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikta duomenų apie kitų proceso šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

39.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 21,16 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, šios išlaidos priteisiamos iš apeliantės valstybės naudai.  

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 21,16 Eur (dvidešimt vieną eurą 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Gintautas Koriaginas

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas