(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų    Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoseven Technologies“ ieškinį atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo ir pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ginčas kilo dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo ir viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Innoseven Technologies“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė:

2.1.                      pripažinti neteisėtais atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro paskelbto viešojo pirkimo Nr. 528451 „Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos licencijos nuomos pirkimas“ (toliau – Pirkimas) sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti reikalavimai“ 1 ir 2 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus;

2.2.                      pripažinti neteisėtais Pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – ir Techninė specifikacija) 2.1 punkte, 2.2.1–2.2.10 papunkčiuose, 2.3 punkte, 2.6 punkte, 2.7 punkte, 2.9 punkte, 2.10 punkte, 2.11 punkte nustatytus reikalavimus;

2.3.                      pripažinti neteisėtu atsakovo sprendimą vykdyti Pirkimą taikant pagreitintą procedūrą;

2.4.                      pripažinti Pirkimo sutartį negaliojančia ab initio (nuo pat pradžių);

2.5.                      priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkto kvalifikacinis reikalavimas turi būti pakeistas, nurodant ne konkrečią informacinę sistemą, su kuria turėjo integraciją tiekėjo anksčiau sukurta informacinė sistema, o tiesiog, kad tiekėjo sukurta sistema turėjo integraciją su kita išorine sistema. Ieškovės nuomone, numatytas kvalifikacijos reikalavimas, kuris įvardina specifinę integraciją su Elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema (toliau – ESPBI IS) idealiai atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo informacinių sistemų viešuosiuose pirkimuose gairėse minimą blogąjį pavyzdį, kaip neturėtų būti formuluojami kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams, t. y. perkančioji organizacija įvardina labai konkretų techninį parametrą – ne bendruosius integracijoms būdingus standartus (kaip pvz., webservis, soap, json ir t. t.), o integraciją su konkrečia sistema, kuri dirbtinai apriboja konkurenciją šiame Pirkime. Juolab kad šiuo atveju perkančioji organizacija perka programinės įrangos licencijos nuomą ir jos priežiūrą, ir visiškai nepagrįstai reikalauja iš tiekėjo informacinės sistemos kūrimo patirties.

4.       Pirkimo sąlygų 4 priedo 2 punkto kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistema turi atitikti aplinkos apsaugos vadybos standarto ISO 14001 arba lygiaverčio standarto reikalavimus apskritai yra nepagrįstas ir neteisėtas, nesusijęs su Pirkimo objektu, perteklinis, dirbtinai ribojantis tiekėjų konkurenciją, todėl turi būti panaikintas. Ieškovės įsitikinimu, toks reikalavimas būtų adekvatus, jeigu pirkimu būtų būtina užtikrinti atitinkamų aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių laikymąsi, kai pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų kilti rizika aplinkos taršai, neigiamo poveikio gamtai bei aplinkai tikimybė ir t. t., o ne kaip šiuo atveju, Pirkimo objektas yra atitinkamos programinės įrangos licencijos nuoma, tos licencijos priežiūra ir papildomos informacinių technologijų paslaugos.

5.       Ieškovės teigimu, Techninė specifikacija yra neaiški, joje neaprašyti pagrindiniai Pirkimo objekto komponentai, be to, techninės specifikacijos nuostatos ir jų rinkinys suformuluotas taip, kad Pirkime galėtų dalyvauti tik ribotas dalyvių skaičius – UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ (arba tiems patiems asmenims priklausanti įmonė UAB „Krizių tyrimo centras“) su partnere UAB „Dekbera“. Ieškovė mano, kad jos šioje byloje ginčijami techninės specifikacijos reikalavimai suformuluoti jau egzistuojančiam produktui, kadangi joks tiekėjas per 15 darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo negalės pilnai paruošti sistemos ir jos paleisti. Be to, tai kad šis Pirkimas pritaikytas konkretaus tiekėjo produktui patvirtina ir kai kurie sistemos demonstravimo scenarijai, kurie, be kita ko, šiuo atveju apima labai smulkias, specifines sistemos funkcijas. Pavyzdžiui, Pirkimo sąlygų 1 priede prie techninės specifikacijos 8 scenarijus nurodo, kad turi būti pademonstruotas paciento ESI numerio gavimas iš ESPBI, įvedus asmens kodą. Pagal tokį reikalavimą akivaizdu, kad perkamas objektas jau yra sukurtas Lietuvoje ir turi sąsają su ESPBI IS. Pirkimo sąlygų 1 priede prie Techninės specifikacijos nurodytas 9 scenarijus reikalauja, kad turi būti pademonstruotas mokymo medžiagos atvaizdavimas virtualioje aplinkoje, taip pat turi būti pademonstruotas sistemos dalyvių žinių ir praktinių įgūdžių vertinimas ir vertinimo registravimas tiekėjo pasiūlytoje elektroninėje nuotolinio mokymų sistemoje realiu laiku. Toks reikalavimas, pasak ieškovės, reiškia ne ką kitą, kaip kad visą mokymo medžiagą tiekėjas jau turi būti pasirengęs ir patalpinęs sistemoje, nors Pirkimas dar nelaimėtas. Taigi, Pirkimo sąlygos konstruojamos taip, kad skubiai perkamas produktas, kurį rinkoje jau yra sukūręs konkretus tiekėjas – UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“. Pastarosios bendrovės produktas veikia viešosios įstaigos Kauno greitosios medicinos stotyje. Tiekėjai, kurie dar nėra sukūrę tokio produkto, pasiūlymų teikti negali, nes, visų pirma, techninės sąlygos yra labai neaiškios ir suprantamos tik vienam tiekėjui, o antra, tiekėjai paprasčiausiai nespės pasirengti dėl taikomos pagreitintos procedūros ir neįtikėtinai skubių produkto paleidimo terminų pasirašius Pirkimo sutartį. Tačiau UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ turi visai kitas galimybes, lyginant su kitais rinkos dalyviais, kadangi reikalingą produktą jau turi ir eksploatuoja. Atsižvelgdama į tai, ieškovė siekia, kad būtų patikslinta Techninė specifikacija išsamiai aprašant aptarnaujamą objektą, jo komponentus bei numatant racionalų terminą perkamų paslaugų suteikimo pradžiai nuo sutarties įsigaliojimo momento.

6.       Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą pagreitinta procedūra, nepaisė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 60 straipsnio 3 dalies reikalavimo, t. y. skelbime nenurodė skubos pagrindžiančių priežasčių. Ir nors šią aplinkybę ji iš esmės pripažino atsakyme į pretenziją, tačiau net ir minėtame atsakyme nesugebėjo nurodyti pagreitintos procedūros pagrindžiančias priežastis ir nepaneigė šio pažeidimo. Juolab kad perkančiosios organizacijos minimas Sveikatos apsaugos ministro sprendimas priimtas dar
2020 m. lapkričio 30 d., tačiau Pirkimas paskelbtas tik daugiau nei po pusantro mėnesio, t. y. 2021 m. sausio 17 d. Taigi, šiuo konkrečiu atveju susidaro situacija, kad perkančiajai organizacijai netaikomas skubos elementas ruošiant Pirkimo sąlygas, tačiau iš tiekėjų reikalaujama skubiai pasiruošti itin didelės apimties ir vertės (4 760 000 Eur be PVM) Pirkimui ir pateikti pasiūlymus.

7.       Ieškovė pažymėjo, kad nors ji ir nepateikė pasiūlymo dalyvauti Pirkime, pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad tiekėjas galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra, ginčyti viešąjį pirkimą, savaime nėra būtinas dalyvio statusas, nes VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs. O tai, kad ieškovė viešajame pirkime neatitinka ginčijamų pirkimo sąlygų (pavyzdžiui, tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistema turi atitikti aplinkos apsaugos vadybos standarto ISO 14001 reikalavimus), per se (pats savaime) nereiškia, kad teisėtai pasiekusi naujos procedūros paskelbimą ji jų negalėtų atitikti, inter alia (be kita ko), pagerinti savo pasiūlymo, bendradarbiauti su naujais ūkio subjektais ir pan. Taigi, ieškovė yra įsitikinusi, kad tinkamai pagrindė savo teisinį suinteresuotumą ginčo dalyku – kvestionuoti Pirkimo sąlygų teisėtumą, o nustačius jų neteisėtumą spręsti klausimą dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

8.       Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras prašė nutraukti civilinę bylą, nesant ieškovės teisinio suinteresuotumo ir nesant civilinės bylos ginčo objekto. Netenkinus šio reikalavimo, prašė ieškinį atmesti.

9.       Ginčijamos Pirkimo sąlygos nebegali būti keičiamos, kadangi ginčo Pirkimas yra pasibaigęs – atsakovas 2021 m. vasario 12 d. sudarė pirkimo sutartį su UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ dėl Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos licencijos nuomos. Taigi, ieškovei nepripažintinas teisinis suinteresuotumas ginčyti Pirkimo sąlygas, kadangi ji nebeturi galimybės gauti finansinio atlygio už sutarties įvykdymą. Juolab, kad ji Pirkime apskritai nepateikė pasiūlymo.

10.       Kita vertus, atsakovas nesutinka ir su ieškovės argumentais, kad atsakovas pažeidė imperatyviąsias VPĮ nuostatas, nustatydamas netinkamus kvalifikacijos ir techninės specifikacijos reikalavimus, taip pat taikydamas pagreitintą Pirkimo vykdymo procedūrą.

11.       Pirma, priešingai nei teigia ieškovė, nustatyti kvalifikacijos reikalavimai neriboja konkurencijos, yra proporcingi ir susiję su Pirkimo objektu, yra tikslūs ir aiškūs. Anot atsakovo, Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas suponuoja tris alternatyvas: (i) informacinės sistemos sukūrimas su integracija į ESPBI IS, (ii) programinės įrangos licencijų pardavimas su integracija į ESPBI IS, (iii) programinės įrangos licencijų nuoma su integracija į ESPBI IS. Taigi, bet kuri iš trijų alternatyvų yra laikoma tinkama patirtimi, o reikalavimas dėl integracijos su konkrečia ESPBI perkančiajai organizacijai leidžia įsitikinti, jog tiekėjas išmano reikalavimus, susijusius su sistemų integracija su ESPBI IS. Be to, ieškovė neteisingai suprato kvalifikacijos reikalavimą, teigdama, kad tiekėjų buvo reikalaujama išskirtinai informacinės sistemos kūrimo patirties. Pirkimo sąlygų 4 priedo 2 punkte nustatytas reikalavimas turėti sertifikuotą aplinkosaugos vadybos sistemą leidžia įsitikinti perkančiajai organizacijai, kad tiekėjas skiria didelį dėmesį aplinkosauginiams procesams. O tai, kad Pirkimo sąlygų 2 priedo 2.7.3 punkte perkančioji organizacija įtvirtino reikalavimą sistemą patalpinti tiekėjo serveriuose, patvirtina, jog šis reikalavimas yra susijęs su Pirkimo objektu.

12.       Antra, ieškovė, nors ir kvestionuoja Pirkimo sąlygų aiškumą, pati neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama pašalinti Pirkimo sąlygų neaiškumus. Atsakovas pažymėjo, kad jis iki Pirkimo pradžios buvo paskelbęs net dvi rinkos konsultacijas dėl šio Pirkimo vykdymo, tačiau ieškovė neišreiškė susidomėjimo Pirkimu ir neteikė jokių pastabų, pasiūlymų ar klausimų dėl Pirkimo objekto. Taip pat ieškovė nepasinaudojo Pirkimo sąlygų 7.2 punkte nurodyta teise prašyti perkančiosios organizacijos paaiškinti Pirkimo sąlygas.

13.       Trečia, atsakovas nagrinėjamu atveju Pirkimo dokumentuose tinkamai pagrindė pagreitintos procedūros vykdymo pagrindą, nes nurodė, kad pagreitinta procedūra taikoma, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. V-2765, siekiant, kad COVID-19 pandemijos suvaldymas būtų sklandus, pacientai galėtų patogiai registruotis atlikti tyrimus, būtų galima atlikti masinę vakcinaciją.

14.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ prašė nutraukti civilinę bylą, nesant ieškovės teisinio suinteresuotumo ir nesant civilinės bylos ginčo objekto. Netenkinus šio reikalavimo, prašė ieškinį atmesti.

15.       Anot trečiojo asmens, civilinė byla turėjo būti nutraukta, kadangi ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo Pirkimo rezultatu bei iki šiol nekėlė ir nekelia reikalavimų sustabdyti Pirkimo procedūras ar panaikinti Pirkimo rezultatus – nei Pirkimo metu atsakovui pateiktoje pretenzijoje, nei ieškinyje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog galėtų suteikti atsakovo specifinius poreikius atitinkančias paslaugas ir nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo. Ieškovė yra vos 5 darbuotojus turinti įmonė, kuri net neturi savo veikiančios įmonės internetinės svetainės lietuvių kalba. Tai įrodo, kad ieškovė būtų visiškai nepajėgi užtikrinti COVID-19 pandemijos valdymui ir sklandžiam vakcinacijos procesui užtikrinti skirtos informacinės sistemos tinkamą veikimą. Be to, ieškovė nekėlė ir nekelia reikalavimų sustabdyti Pirkimo procedūras ar panaikinti Pirkimo rezultatus, o Pirkimas jau yra pasibaigęs, t. y. nebėra ieškiniu ginčijamo objekto.

16.       Tiek ieškinio, tiek pretenzijos reikalavimai yra suformuoti netinkamai ir negalėtų būti tenkinami – ieškovė kvestionuoja konkrečius Pirkimo sąlygų punktus, tačiau ieškovės reikalavimai jų atžvilgiu yra abstraktūs. Ieškovė nenurodo, kokiu būdu ir forma turėtų būti patikslinami ieškovės minimi Pirkimo sąlygų punktai, t. y. kokios punktų formuluotės, ieškovės manymu, būtų „geros“ formuluotės. Spręstina, kad ieškovė abstrakčius reikalavimus teikia tikslingai, kadangi net teismui ir patenkinus visus ieškovės reikalavimus (su kuo trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka), ieškovė turėtų galimybę pakartotinai kvestionuoti ir vėl skųsti naujas atsakovo Pirkimo sąlygų formuluotes bei tokiu būdu vilkinti esminių ekstremaliosios situacijos šalyje valdymui skirtų paslaugų įsigijimą.

17.       Ieškovė nebuvo atidi ir aktyvi tiekėja (nesilaikė bonus pater familias (racionalaus, protingo asmens) standarto), t. y. nors ieškovė nurodo neva neaiškias ir neproporcingas Pirkimo sąlygas, tačiau pati ieškovė Pirkimo metu atsakovui neteikė nei vieno klausimo ar prašymo paaiškinti Pirkimo sąlygas ir dėl to būtent ieškovė, o ne laikantis teisės aktų reikalavimų Pirkimą vykdęs atsakovas, turėtų patirti neigiamas pasekmes. Be to, prieš Pirkimą buvo organizuotos net dvi rinkos konsultacijos, tačiau tariamą Pirkimo nuostatų neaiškumą ieškovė pradėjo kvestionuoti tik Pirkimo metu.

18.       Pirkimo sąlygos buvo aiškios, proporcingos Pirkimo objektui ir atitiko taikytinas viešųjų pirkimų teisės aktų nuostatas – Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, jog patirtis teikiant licencijų su integracijomis nuomos paslaugas (koks buvo ir šio Pirkimo objektas) yra laikoma tinkama patirtimi. Pirkimo sąlygų 4 priedo 2 punkte numatytas reikalavimas atsižvelgiant į paslaugų teikimui reikalingus didelius serverių pajėgumus bei ilgą Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį (36 mėn.) yra proporcingas. Be to, atsakovas suteikė galimybę pasigrįsti atitiktį lygiaverčio standarto reikalavimams ir tokiu būdu dalyvauti Pirkime, tačiau ieškovė net nesiekė išsiaiškinti šio lygiavertiškumo turinio.

19.       Atsakovas tinkamai nurodė pagreitinto Pirkimo proceso teisinį pagrindą, kadangi VPĮ nenumato pavyzdinio ar baigtinio skubos atvejų sąrašo, o tik kelia reikalavimą pirkimo sąlygose nurodyti skubos pagrindą. Atsakovas Pirkimo skelbime nurodė konkretų teisės aktą, kuris ir sąlygoja Pirkimo skubą. Tuo tarpu ieškovės keliamas reikalavimas Pirkimo skelbime nurodyti VPĮ straipsnius, dalis ir punktus, kuriais grindžiama skuba, yra apskritai neįgyvendinamas, kadangi VPĮ tokių pagrindų nenumato.

20.       Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas suformuluotas netiksliai ir neaiškiai, kadangi jį galima traktuoti (ką ir daro ginčo šalys) visiškai skirtingai. Tarnybos nuomone, jei atsakovas iš tikrųjų turėjo ketinimą minėtą kvalifikacijos reikalavimą nustatyti kaip tris galimas alternatyvas, jis šį reikalavimą turėjo formuluoti aiškiai ir tiksliai, t. y. iš karto įvardydamas, kad tiekėjas per pastaruosius 3 metus <...> iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turi būti tinkamai įvykdęs vieną ar kelias, bet ne daugiau kaip 3 sutartis, kurių dalykas buvo arba informacinės sistemos sukūrimas su integracija į ESPBI IS, arba programinės įrangos licencijų pardavimas, arba nuoma su integracija į ESPBI IS <...>. Tuo tarpu taip, kaip šis kvalifikacijos reikalavimas yra suformuluotas atsakovo Pirkimo dokumentuose, Tarnybos nuomone, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad jis turėjo būti suprastas kaip nustatantis tris alternatyvas, apie kurias procesiniuose dokumentuose kalba atsakovas. Situacija galėtų būti vertintina kitaip, jei būtų nustatyta, kad, pavyzdžiui, buvo tiekėjams teikti tam tikri Pirkimo dokumentų paaiškinimai ir juose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad minėtas kvalifikacinis reikalavimas apima būtent tris aukščiau nurodytas alternatyvas. Tačiau Tarnyba iš jai pateiktų dokumentų neturi informacijos, kad tokie paaiškinimai tiekėjams buvo teikti.

21.       Be to, Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkte formuluojamas kvalifikacijos reikalavimas orientuotas į konkrečią ESPBI IS galbūt dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, nebent perkančioji organizacija turi objektyvių argumentų, kurie įrodytų nustatyto reikalavimo būtinumą ir kad tik įgyvendinus minėtą reikalavimą būtų pasiektas Pirkimu siekiamas tikslas. Priešingu atveju kyla klausimas, kodėl tiekėjas, tinkamai įvykdęs, kaip reikalaujama, vieną ar kelias (bet ne daugiau kaip 3) sutartis, kurių dalykas buvo informacinės sistemos sukūrimas su integracija į kitokią nei konkrečiai ESPBI IS, negalėtų (būtų nepajėgus) įvykdyti Pirkimo objektu apibrėžtą dalyką. Tarnybos nuomone, kiekviena informacinė sistema turi savo specifiškumą, tačiau, šiuo konkrečiu atveju perkančioji organizacija turi įrodyti, kad ši sistema yra tokia techniškai specifinė ir išskirtinė, kad tiekėjas, kuris neturi patirties su integracijomis išskirtinai su šia – ESPBI – informacine sistema, tačiau kurio sukurta sistema turėjo integraciją su kita išorine sistema, būtų nepajėgus įvykdyti Pirkimo sutartį.

22.       Pirkimo sąlygų 4 priedo 2 punkte nurodyta, kad perkančiajai organizacijai tinkamas ne tik ISO 14001 sertifikatas, bet ir atitikimą lygiaverčiam standartui įrodantis dokumentas. Todėl, Tarnybos nuomone, perkančiajai organizacijai pasinaudojus VPĮ suteikta teise reikalauti aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto ISO 14001 (arba lygiaverčio), ir galint šio reikalavimo būtinumą konkrečiame pirkime pagrįsti, neturėtų būti sprendžiama, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas.

23.       Tiekėjas turėtų pagrįsti, kodėl, jo nuomone, neaiškūs tokie reikalavimai, kaip, pavyzdžiui, Techninės specifikacijos 2.2.1 Srautų planavimo funkcija su automatiniu registracijos laiko perdavimu tyrimo dalyviui trumposiomis žinutėmis lietuviškais rašmenimis; 2.2.7 Srautų planavimo funkcija gydytojo konsultacijoms; 2.10 Integracija su Gyventojų registru ir kiti.

24.       Nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės vykdyti pagreitintą Pirkimo procedūrą, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. V-2765 perkančiajai organizacijai pavesta nedelsiant vykdyti perkamų prekių viešąjį pirkimą, o Pirkimo objektas būtinas, kad COVID-19 pandemijos suvaldymas būtų sklandus, pacientai galėtų patogiai registruotis atlikti tyrimus, būtų galima atlikti masinę vakcinaciją. Tačiau, visų sąlygų visuma: trumpi terminai parengti pasiūlymus; tiekėjai iki sutarties pasirašymo turi pademonstruoti jau veikiančią sistemą su ne mažesniais kaip techninėje specifikacijoje išvardintais funkcionalumais pagal nurodytus scenarijus; tiekėjai turi būti pasirengę paslaugas teikti per 15 (penkiolika) darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo, Tarnybos nuomone, galbūt sukūrė tokią situaciją, kad tiekėjas, jau sukūręs ir naudojantis informacinę sistemą su sąsaja į ESPBI IS, atsidūrė kur kas geresnėje padėtyje nei kiti potencialūs tiekėjai ar net iš viso eliminavo kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime ir pateikti konkurencingus pasiūlymus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

25.       Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiško reikalavimo, uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos licencijos nuomos pirkimo sutartį Nr. 16B-16; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors Pirkimo procedūros yra pasibaigusios, tačiau tai savaime nepanaikina tiekėjams teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimus vykdyti Pirkimo procedūras pagreitinta tvarka ar nustatyti atitinkamas Pirkimo sąlygas. Juolab kad ieškovė vienu iš reikalavimų prašo pripažinti Pirkimo sutartį negaliojančia ab initio. Todėl teismui, vadovaujantis VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tenkinus šį reikalavimą, perkančioji organizacija, vis dar turėdama interesą įsigyti Pirkimo objektą, turėtų skelbti naują pirkimą. Vadinasi, ieškovė, nepaisant to, kad šiuo metu Pirkimas yra pasibaigęs ir yra sudaryta Pirkimo sutartis, turi galimybę pasiekti, jog pirkimo procedūros būtų vykdomos iš naujo pagal iš naujo paskelbtas pirkimo sąlygas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2021 m. sausio 17 d. paskelbtame ginčo Pirkime pasiūlymo nepateikė, tačiau perkančiajai organizacijai 2021 m. sausio 27 d. pateikė pretenziją, prašydama netaikyti pagreitintos procedūros, pakeisti Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkto reikalavimą, panaikinti to paties priedo 2 punkto reikalavimą, patikslinti techninę specifikaciją, išsamiai aprašant pirkimo objektą, jo komponentus, procesus bei numatyti racionalų terminą perkamų paslaugų suteikimo pradžiai nuo sutarties įsigaliojimo momento. Perkančiajai organizacijai netenkinus pretenzijos, ieškovė, reikšdama tapačius reikalavimus, kreipėsi į teismą, o sužinojusi apie sudarytą sutartį dėl Pirkimo objekto, prašo pripažinti šią sutartį negaliojančia ab initio. Taigi nustatyta faktinė situacija leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pagrindė savo siekį varžytis dėl pirkimo objekto sutarties pagal pakeistas jos ginčijamas sąlygas.

27.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nei esamų darbuotojų skaičius, nei internetinės svetainės egzistavimas negali patvirtinti arba paneigti tiekėjo pajėgumus vykdyti tam tikrą pirkimo sutartį. O tai, kad ieškovė ginčo viešajame pirkime galbūt neatitinka kokių nors Pirkimo sąlygų, taip pat per se nereiškia, kad, teisėtai pasiekusi naujos procedūros paskelbimą, ji jų negalėtų atitikti, inter alia, pagerinti savo pasiūlymo, bendradarbiauti su naujais ūkio subjektais ir pan. Be to, kasacinio teismo šioje srityje pažymėta, kad nors tiekėjų teisinio suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą turėjimo vertinimas iš esmės pagrįstas teisiniu prielaidų ir tikimybių vertinimu, tačiau jis neturi būti ir pernelyg hipotetinis, juolab jog teismine tvarka subjektų teisės neginamos tik neabejotino jų nesuinteresuotumo atveju.

28.       Pirmosios instancijos pažymėjo, kad nepaisant tinkamo pagrindimo vykdyti pagreitintą procedūrą (objektyvių priežasčių nurodymo), atsakovas, vykdydamas Pirkimą pagreitintu būdu, savo veiksmais ne tik nedemonstravo jokios skubos, bet ir sukūrė tokią situaciją, kai tik konkretus tiekėjas, jau sukūręs ir naudojantis informacinę sistemą su sąsaja į ESPBI IS, atsiduria žymiai palankesnėje padėtyje nei tiekėjai, kuriems reikia kur kas daugiau laiko išsiaiškinti ESPBI sistemos struktūrą, funkcionalumus, integruoti savo sukurtą informacinę sistemą bei ją paleisti. Taigi, jeigu atsakovas nedelsdamas būtų paskelbęs viešąjį pirkimą, nustatydamas 35 dienų pasiūlymų pateikimo terminą, tai, tikėtina, kad Pirkimo procedūros būtų užbaigtos netgi anksčiau, nei buvo užbaigtos šiuo atveju. Juolab kad, kaip matyti iš atsakovo
2020 m. lapkričio 30 d. paskelbto rinkos tyrimo, atsakovas jau tą pačią dieną, kai buvo duotas pavedimas įsigyti licenciją, t. y. 2020 m. lapkričio 30 d. turėjo parengęs pirkimo objekto techninę specifikaciją, kuri vėliau tik nežymiai keitėsi. Ir nors atsakovas tvirtina, kad Pirkimo skelbti anksčiau negalėjo, nes atliko net dvi rinkos konsultacijas (2020 m. lapkričio 30 d. Nr. 522889 ir 2021 m. sausio 8 d. Nr. 527803), tačiau iš viešai prieinamos informacijos https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ tinklalapyje matyti, kad šių konsultacijų metu atsakovas siekė nustatyti pirkimo vertę, todėl tiek pirmosios konsultacijos metu, tiek ir antrosios konsultacijos metu uždavė tiekėjams tuos pačius klausimus, susijusius su licencijos nuomos, SMS siutimo ir vystymo paslaugų kainomis. Atsakovas teismui nepaaiškino, kodėl, esant tokiai skubai įsigyti Pirkimo objektą, buvo vykdomos net dvi rinkos konsultacijos tais pačiais klausimas, ir kodėl antroji konsultacija (jeigu išties buvo poreikis vykdyti antrą konsultaciją) buvo paskelbta tik po 35 dienų (pirmosios konsultacijos pabaiga – 2020 m. gruodžio 4 d.). Todėl teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija, savo veiksmais nedemonstravusi jokios skubos, nepagrįstai tokios skubos reikalavo iš tiekėjų, juolab kad vos per 15 dienų tiekėjai turėjo išsiaiškinti ESPBI sistemos struktūrą, funkcionalumus, pritaikyti savo sukurtą sistemą sąsajai su ESPBI IS, įsivertinti šių paslaugų kainas, paruošti ir pateikti pasiūlymą. Be to, kaip teisingai pastebėjo Tarnyba, visų sąlygų visuma, o būtent: (i) trumpi terminai parengti pasiūlymus; (ii) tiekėjai iki sutarties pasirašymo turi pademonstruoti jau veikiančią sistemą su ne mažesniais kaip techninėje specifikacijoje išvardintais funkcionalumais pagal nurodytus scenarijus; (iii) tiekėjai turi būti pasirengę paslaugas teikti per 15 darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo, galbūt sukūrė tokią situaciją, kad tiekėjas, jau sukūręs ir naudojantis informacinę sistemą su sąsaja į ESPBI IS, atsidūrė kur kas geresnėje padėtyje nei kiti potencialūs tiekėjai, ar net iš viso eliminavo kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime ir pateikti konkurencingus pasiūlymus (Pirkimui pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – trečiasis asmuo UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“).

29.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas yra Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos licencijos nuomos ir jo techninio palaikymo paslauga bei SMS siuntimo paslauga, nėra tikslinga iš tiekėjų reikalauti, kad tiekėjas patvirtintų tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų laikymąsi. Sutiktina, kad laikytis aplinkosauginių reikalavimų yra svarbu visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir t. t., tačiau reikalavimas tiekėjui turėti sertifikuotą aplinkos apsaugos vadybos sistemą yra pernelyg aukštas ir specifinis reikalavimas šio konkretaus Pirkimo atveju. Toks reikalavimas būtų pateisinamas, pavyzdžiui statybų srityje, atliekų tvarkymo srityje ir kt., jeigu pirkimu būtų būtina užtikrinti atitinkamų aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių laikymąsi, kai pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų kilti rizika aplinkos taršai, neigiamo poveikio gamtai bei aplinkai tikimybė ir pan., tačiau ne nuomojant informacinių sistemų licencijas. Be to, toks reikalavimas galėtų būti pateisinamas net ir šio Pirkimo atveju, jeigu Pirkimo laimėtojas būtų renkamas pagal kainos ir kokybės santykį (jį atitinkantis tiekėjas gautų daugiau balų, negu tas tiekėjas, kuris neturi sertifikuotos aplinkos apsaugos vadybos sistemos). Reikalavimas, kad tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistema turi atitikti aplinkos apsaugos vadybos standarto ISO 14001 arba lygiaverčio standarto reikalavimus, apskritai užkerta kelią dalyvauti Pirkime potencialiems tiekėjams, tačiau neturintiems sertifikuotos aplinkos apsaugos vadybos sistemos, o tai nesuderinama su VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimu, kad kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, o taip pat neužtiktina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, ir proporcingumo principų.

30.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad VPĮ nustatyta, jog perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini, siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai riboja konkurenciją, todėl perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų. Todėl šiuo atveju perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje nurodė bendruosius reikalavimus sistemai, t. y. kokius funkcionalumus (galimybes) turi turėti sistema, o kaip jie turi būti įgyvendinami, palikta tiekėjams patiems nuspręsti. Teismas nurodė, kad jeigu ieškovei nebuvo aišku, kaip konkrečiai galėtų būti įgyvendinamas vienas ir kitas reikalavimas, ji turėjo teisę prašyti perkančiąją organizaciją paaiškinti jos suformuluotus techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau tokia teise ieškovė nesinaudojo.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

31.       Apeliaciniame skunde atsakovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. panaikinti; sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį; taikyti alternatyviąsias sankcijas, jeigu apeliacinis skundas būtų atmestas arba iš dalies patenkintas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      Panašių informacinių sistemų atsakovas nėra pirkęs, todėl jokiu kitu būdu kaip tik rinkos tyrimu neturėjo galimybės nustatyti viešojo pirkimo biudžeto. Nenustačiusi pirkimo biudžeto perkančioji organizacija negali pradėti vykdyti pirkimo procedūros, nes nėra aišku, kokį pirkimo būdą pasirinkti (pirkimo būdas parenkamas pagal pirkimo vertę), taip pat nebūtų galimybės įvertinti, ar tiekėjų pasiūlyta kaina nėra per didelė. Atsakovas pirkimo procedūros negalėjo pradėti, nes tokiems pirkimams neturėjo pakankamos patirties, todėl buvo prašoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos paskirti ekspertus į viešojo pirkimo komisiją. Kadangi paskirti ekspertai taip pat negalėjo nurodyti planuojamo pirkimo biudžeto, tą pačią dieną buvo paskelbta antroji rinkos konsultacija.

31.2.                      Dėl didelės pirkimo objekto poreikio skubos ir svarbos testavimui dėl COVID-19 pirkimo sąlygose nustatyta, kad paslaugos turi būti pradėtos teikti per 15 darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo. Taigi, atsakovas privalėjo įsitikinti, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas bus pajėgus paleisti veikti ESV IS per 15 darbo dienų, įskaitant integracijų į ESPBI IS atlikimą per šį terminą. Atsakovas, siekdamas apsaugoti viešąjį interesą skubiai įsigyti ir naudoti kokybišką bei patikimą testavimo dėl COVID-19 sistemą, neturėjo kito pasirinkimo, kaip kad kvalifikacijos vertinimo metu patikrinti tiekėjo gebėjimą ir pasirengimą atlikti pasiūlytos programinės įrangos integraciją į ESPBI IS per nustatytą terminą. Priešingu atveju, viešąjį pirkimą būtų galėjęs laimėti tiekėjas, kuris negalėtų pradėti teikti paslaugų laiku ir tinkamai, nes turėtų atlikti integracijų su ESPBI IS analizę ir tik po atliktos analizės pradėti vykdyti programinės įrangos diegimą, todėl būtų pavėlintas COVID-19 valdymui būtinų paslaugų teikimas, pažeisti visuomenės interesai.

31.3.                      Kvalifikacijos reikalavimas buvo aiškus ir abejonės kvalifikacijos reikalavimo aiškumu neturi jokio pagrindimo nei logikos, nei gramatikos moksle. Kvalifikacijos reikalavimo tariamas neaiškumas neturėjo jokios įtakos ieškovės interesams, nes ieškovė pasiūlymo nepateikė ir dėl tariamo neaiškumo pasiūlymas nebuvo atmestas, ieškovė kvalifikacijos reikalavimo neprašė paaiškinti, todėl ieškovė kvalifikacijos aiškumu negalėjo būti suinteresuota, t. y. kvalifikacijos reikalavimo formuluotė neužkirto kelio dalyvauti pirkime ir nepažeidė ieškovės teisių.

31.4.                      Atsakovo vykdytas viešasis pirkimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje išdėstytus tikslus dėl žaliųjų viešųjų pirkimų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintas priemones žaliųjų pirkimų tikslų pasiekimui, nepriklausomai nuo pirkimo objekto pobūdžio.

31.5.                      Atsakovo vertinimu, yra visos sąlygos taikyti alternatyviąją sankciją – viešojo pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimą. Sutarties trukmė galėtų būti sutrumpinta iki 2022 m. vasario 16 d., t. y. kol sutarties galiojimui sueis 12 mėnesių. Per likusį sutarties galiojimo terminą atsakovas galėtų pasirengti naujo viešojo pirkimo procedūrai, atlikti viešąjį pirkimą ir suteikti tiekėjams ilgą terminą programinės įrangos diegimui, testavimui ir paleidimui. Vakcinacijos modulis jau yra sukurtas ir bus naudojamas masinei vakcinacijai nuo COVID-19. Be vakcinacijos modulio neįmanomas sklandus ir greitas vakcinacijos procesas, nes šiuo metu Lietuvoje nėra veikiančios didelį vienu metu besikreipiančiųjų asmenų srautą galinčios atlaikyti centralizuotos registracijos sistemos. Sutartį pripažinus negaliojančia, nepavyktų centralizuotai valdyti vakcinacijos proceso, nes registracija vakcinacijai galėtų vykti tik per sveikatos priežiūros įstaigų registratūras (kas apsunkintų kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nes pacientams būtų sudėtinga prisiskambinti į sveikatos priežiūros įstaigą ir užsiregistruoti vizitams pas gydytojus), esamas informacines sistemas (kas sąlygotų jų neveikimą dėl per didelio vienu metu besikreipiančių asmenų srauto) ir/arba decentralizuotas atskirų savivaldybių sistemas (kas reikšmingai apsunkintų gebėjimą realiu laiku reguliuoti pacientų srautus, gauti duomenis apie vakcinacijos procesą valstybės mastu). Taip pat centralizuoto vakcinacijos modulio turėjimas padeda efektyviai komunikuoti asmenims apie galimybę skiepytis, pateikiant aiškią ir vienodą informaciją (registracijos telefono numerį ar interneto svetainės adresą), decentralizuoto proceso atveju, turėtų būti vykdoma skirtinga komunikacija kiekvienos savivaldybės lygmeniu, todėl yra didelė tikimybė, kad komunikacijos procesas taps chaotiškas ir nekontroliuojamas.

31.6.                      Teismas priteisė ieškovei visą prašytą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nors buvo patenkinta tik dalis (2/3) reikalavimų.

32.       Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti; netenkinus pirmojo reikalavimo – ieškinį atmesti; netenkinus abiejų reikalavimų – taikyti alternatyvią sankciją viešojo pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1.                      Civilinė byla turi būti nutraukta, kadangi ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo Pirkimo rezultatu bei nėra pateikusi jokių įrodymų, kuriais pagrįstų tariamą teisinį suinteresuotumą. Teismas ieškovės teisinį suinteresuotumą pripažino išskirtinai tik dėl Pirkime pateiktos pretenzijos ir ieškinio, tačiau vadovaujantis tokiu teisinio suinteresuotumo vertinimu pats vertinimas taptų beprasmis, kadangi visi ieškovai visuomet jį turėtų, nes tik tinkamai pateikus pretenziją ir ieškinį šis vertinimas teismo yra apskritai atliekamas. Nei Pirkimo metu atsakovui pateiktoje pretenzijoje, nei ieškinyje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad bent teoriškai galėtų suteikti atsakovo specifinius poreikius atitinkančias paslaugas ir nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo. Ieškovė yra maža informacinių technologijų įmonė ir būtų visiškai nepajėgi užtikrinti COVID-19 pandemijos valdymui skirtos informacinės sistemos tinkamą veikimą.

32.2.                      Tiek ieškinio, tiek pretenzijos reikalavimai yra suformuoti netinkamai ir negalėtų būti tenkinami – ieškovė kvestionuoja konkrečius Pirkimo sąlygų punktus, tačiau ieškovės reikalavimai jų atžvilgiu yra abstraktūs. Ieškovė nenurodo, kokiu būdu ir forma turėtų būti patikslinami ieškovės minimi Pirkimo sąlygų punktai, t. y. kokios punktų formuluotės, jos vertinimu, būtų teisingos. Ieškovė abstrakčius reikalavimus teikia tikslingai, kadangi net teismui ir patenkinus visus reikalavimus, ieškovė turėtų galimybę pakartotinai kvestionuoti ir vėl skųsti naujas atsakovo Pirkimo sąlygų formuluotes bei tokiu būdu vilkinti esminių ekstremaliosios situacijos šalyje valdymui skirtų paslaugų įsigijimą.

32.3.                      Ieškovė nebuvo atidus ir aktyvus tiekėjas (nesilaikė bonus pater familias standarto) –nurodo neva neaiškias ir neproporcingas Pirkimo sąlygas, tačiau pati Pirkimo metu Atsakovui neteikė nė vieno klausimo ar prašymo paaiškinti Pirkimo sąlygas ir dėl to būtent ieškovė, o ne laikantis teisės aktų reikalavimų Pirkimą vykdęs atsakovas, turėtų patirti neigiamas pasekmes. Be to, prieš Pirkimą buvo organizuotos net dvi rinkos konsultacijos, o ieškovė nepateikė jokių aplinkybių dėl savo visiško pasyvumo, tariamą Pirkimo nuostatų neaiškumą ieškovė pradėjo kvestionuoti tik Pirkimo metu.

32.4.                      Pirkimo sąlygos buvo būtinos, aiškios, proporcingos Pirkimo objektui ir atitiko taikytinas viešųjų pirkimų teisės aktų nuostatas – Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkte expresses verbis nurodyta, jog patirtis teikiant licencijų su integracijomis nuomos paslaugas (koks buvo ir šio Pirkimo objektas) yra laikoma tinkama patirtimi. Pirkimo sąlygų 4 priedo 2 punkte numatytas reikalavimas, atsižvelgiant į paslaugų teikimui reikalingus didelius serverių pajėgumus bei ilgą Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį (36 mėn.), yra proporcingas, ką patvirtino ir Tarnybos pateikta išvada. Be to, aplinkos apsaugos vadybos standarto atžvilgiu atsakovas suteikė galimybę pagrįsti atitiktį lygiaverčio standarto reikalavimams ir tokiu būdu dalyvauti Pirkime, tačiau ieškovė net nesiekė išsiaiškinti šio lygiavertiškumo turinio.

32.5.                      Atsakovas pagreitintą Pirkimo procesą vykdė teisėtai ir tinkamai – VPĮ nenumato pavyzdinio ar baigtinio skubos atvejų sąrašo, tačiau kelia reikalavimą pirkimo sąlygose skubos pagrindą nurodyti. Atsakovas Pirkimo skelbime nurodė konkretų teisės aktą, kuris ir lemia Pirkimo skubą. Priešingai, nei nurodyta sprendime, nėra jokios teisės aktuose ar teismų praktikoje suformuotos taisyklės, vadovaujantis kuria rengtos rinkos konsultacijos savaime įrodo nesant faktinės skubos. Teismas neįvertino būtinybės tinkamai pasirengti ESPBI IS diegimui bei sulaukti atsakingų institucijų patvirtinimo dėl būtinų finansų. Atsakovas būtent taip ir elgėsi, išnaudodamas turimą laiką konsultacijoms su rinka ir tokiu būdu siekė supažindinti visus tiekėjus (tarp jų – ir ieškovę) su artėjančiu pirkimu.

32.6.                      Pirkimo objektas yra būtinas sklandžiam COVID-19 pandemijos suvaldymui, dėl to, net jei būtų sutikta su teismo nuomone (nors tam nėra pagrindo), turėtų būti taikoma viena iš VPĮ numatytų alternatyvių sankcijų – Pirkimo objektu esanti ESPBI IS yra būtina COVID-19 pandemijos suvaldymo sąlyga. ESPBI IS leidžia organizuoti mobiliųjų testavimo punktų darbą, valdyti gyventojų skambučių į COVID-19 karštąją telefono liniją 1808 srautą, registruoti gyventojus ir teikti informaciją apie tyrimo detales SMS žinutėmis. Be to, beveik pusę Pirkimo sutarties vertės (~2 mln. Eur) sudaro ne mokėjimai trečiajam asmeniui, o SMS žinučių siuntimo kaštų atlyginimas telekomunikacijų operatoriams. Šiuo atveju Pirkimo sutarties išsaugojimas ir alternatyviųjų priemonių taikymas, net jei būtų sutikta su teismo pozicija, yra tiesiogiai nulemtas viešojo intereso ir siekio apsaugoti visuomenės teisę į sveikatą ir gyvybę ir yra visiškai nesusijęs su ekonominėmis priežastimis ar galbūt nepatogumais renkantis naują tiekėją.

33.       Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Innoseven Technologies“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

33.1.                      Atsakovas nepirko informacinės sistemos, o siekė įsigyti nemokamai sukurtos (padovanotos) informacinės sistemos licencijos nuomą, priežiūrą bei aptarnavimą, o tai įrodo VPĮ 17 straipsnio 1 dalies įtvirtintų viešųjų pirkimų principų esminį pažeidimą. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad perkančioji organizacija, savo veiksmais nedemonstravusi jokios skubos, nepagrįstai tokios skubos reikalavo iš tiekėjų, juolab kad vos per 15 dienų tiekėjai turėjo išsiaiškinti ESPBI sistemos struktūrą, funkcionalumus, pritaikyti savo sukurtą sistemą sąsajai su ESPBI IS, įsivertinti šių paslaugų kainas, paruošti ir pateikti pasiūlymą. Visų sąlygų visuma iš viso eliminavo kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime ir pateikti konkurencingus pasiūlymus.

33.2.                      Atsakovas nepateikė jokių objektyvių argumentų, kad tiekėjas, tinkamai įvykdęs kitų informacinių sistemų sukūrimo, programinės įrangos licencijų pardavimo ir (arba) programinės įrangos licencijų nuomos su integracijomis į kitas informacines sistemas sutartis, nebūtų pajėgus įvykdyti Pirkimo objektu apibrėžtą dalyką. ESPBI IS yra tik viena iš daugelio Lietuvoje veikiančių informacinių sistemų. Nei bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovas neįrodė, kuo ši sistema yra tokia išskirtinė, kad gebėjimas atlikti informacinių sistemų integracijas į kitas išorines informacines sistemas yra nepakankamas konstatuoti tiekėjo pajėgumą vykdyti Pirkimo sutartį.

33.3.                      Ne tik ieškovė, bet šiuo atveju tiek Tarnyba, tiek ir teismas sprendė, kad atsakovo suformuluoti kvalifikaciniai reikalavimai buvo netikslūs ir neaiškūs.

33.4.                      Dėl reikalavimo turėti ISO 14001 ginčo pirkime tai yra išimtinis ir vienintelis atvejis, kuomet jo reikalaujama, perkant informacinės sistemos licencijos nuomą. Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo ir cituoja tik nuo 2021 m. balandžio 1 d. (po Pirkimo pasibaigimo datos) įsigaliojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. D1-508 redakcijos 4 punktą, siekdamas paaiškinti, koks pirkimas laikomas žaliuoju pirkimu.

33.5.                      Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, nutrūktų asmenų testavimas ar vakcinacija. Priešingai, atsakovas nepaaiškina, kokią konkrečiai įtaką jo turimos informacinės sistemos veikimui (kuri sėkmingai veikė iki Pirkimo sutarties pasirašymo) gali turėti vien tik IS licencijos nuomos, priežiūros ir aptarnavimo sutarties nutraukimas.

33.6.                      Teismui pripažinus negaliojančia atsakovo ir trečiojo asmens 2021 m. vasario 12 d. sudarytą Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos licencijos nuomos pirkimo sutartį Nr. 16B-16, ieškinio reikalavimai (ieškinio dalykas) buvo patenkinti visiškai, todėl visas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistas pagrįstai ir teisėtai.

34.       Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė UAB „Innoseven Technologies“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai, nekartojant atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytųjų:

34.1.                      Ieškovė, tiek perkančiajai organizacijai pateikdama pretenziją, tiek ieškinyje teismui nuosekliai įrodinėja, kad būtent ginčijamos Pirkimo sąlygos apriboja jos galimybę dalyvauti Pirkime, t. y. pažeidė jos subjektines teises, todėl ji siekė nutraukti Pirkimą ir dalyvauti naujame pagal pakeistas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pagrindė savo teisinį suinteresuotumą ginčo dalyku – kvestionuoti Pirkimo sąlygų teisėtumą, o nustačius jų neteisėtumą spręsti klausimą dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

34.2.                      Atsakovas pripažino, kad atsakymas į pretenziją ieškovei buvo atsiųstas likus mažiau kaip 1 val. iki pasiūlymų pateikimo termino. Viešame atsakovo tinklapyje skelbiama, jog atsakovo darbo laikas prasideda 8:00 val. Akivaizdu, kad net atsakymas į pretenziją tyčia siųstas ne darbo metu ir žinant, jog ieškovė nespės jo gauti ir įvertinti iki pasiūlymo pateikimo termino, nes įprastai įstaigos ir įmonės darbą pradeda nuo 8:00 val. Tokį savo elgesį atsakovas bandė pateisinti, triplike išdėstydamas teiginius apie neva egzistuojantį individualų darbuotojų darbo grafiką, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

34.3.                      Teiginių apie tariamą grėsmę visuomenės interesui dėl Pirkimo sutarties neišsaugojimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog tiek trečiasis asmuo, tiek ir atsakovas iš esmės skirtingai nurodo galinčias dėl to kilti pasekmes, nors kalbama apie tą patį pirkimo objektą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pridėjimo prie bylos

37.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

38.       Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras kartu su apeliaciniu skundu pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. sausio 8 d. raštą Nr. (10.1.1.2E-421)10-81 ir prašo jį pridėti prie bylos. Atsakovas nurodo, kad šio rašto nepateikė anksčiau, nes Pirkimo vykdymo skubos poreikis buvo akivaizdus, o vidinių viešojo pirkimo procesų nagrinėjimas negalėjo būti priežastis pripažinti atsakovo veiksmų skubos trūkumą.

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl toliau šioje nutartyje dėstomų motyvų, atsakovo pateiktas naujas rašytinis įrodymas nelaikytinas esminiu įrodymu byloje, be kurio gali būti neteisingai išspręsta byla. Atsakovo argumentai dėl naujo rašytinio įrodymo pateikimo ir pastarojo duomenys objektyviai patvirtina, kad šis įrodymas pirmosios instancijos teisme galėjo būti pateiktas, tačiau nebuvo teikiamas dėl subjektyvių priežasčių. Atsižvelgusi į tai, kad byloje neįrodytas pagrindas dėl šio naujo rašytinio įrodymo padaryti išimtį iš bendrosios CPK 314 straipsnyje nustatytos taisyklės, Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. sausio 8 d. raštą Nr. (10.1.1.2E-421)10-81 atsisakytina pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga.

40.       Trečiasis asmuo prieš pat 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdį (t. y. 2021 m. birželio 2 d. 18:41 val.) pateikė rašytinius paaiškinimus, su nuorodomis į viešai prieinamą informaciją, kurią prašo pridėti prie bylos kaip įrodymą.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma viešai prieinama informacija apie vakcinacijos nuo COVID-19 viruso eigos ir skiepytinų grupių laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Kadangi kitokių rašytinių įrodymų kartu su rašytiniais paaiškinimais nepateikta, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

42.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pridėti prie bylos ir trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta bylos šalių teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tai realizuojama, laikantis šio straipsnio 5 dalyje numatytų šalies pareigų, nepažeidžiant proceso koncentracijos ir operatyvumo principų, apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad rašytinius paaiškinimus trečiasis asmuo pateikė bylos nagrinėjimo teismo posėdžio išvakarėse ir nėra duomenų, pateisinančių jo pateikimo teismui laiką. Be to, rašytinių paaiškinimų turinys leidžia spręsti, kad jais pildomi apeliacinio skundo argumentai pasibaigus skundo padavimo terminui (CPK 323 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiojo asmens rašytinius paaiškinimus teisėjų kolegija atsisako priimti.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

43.       Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad bent teoriškai galėtų suteikti atsakovo specifinius poreikius atitinkančias paslaugas ir nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo. Ieškovė yra maža informacinių technologijų įmonė ir būtų visiškai nepajėgi užtikrinti COVID-19 pandemijos valdymui skirtos informacinės sistemos tinkamo veikimo.

44.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo apeliaciniame skunde iš esmės tiesiog pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieškovės kompetencijas, nes teisinis suinteresuotumas yra sietinas ne su pasiūlymo pateikimu, bet tiekėjo kompetencijomis.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apeliantės skundo argumentų faktinis pagrindas (darbuotojų skaičius ir kt.) buvo nurodytas ir pirmosios instancijos teisme, kuris, remdamasis kasacinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, nurodė, kad tai, jog ieškovė ginčo viešajame pirkime galbūt neatitinka kokių nors Pirkimo sąlygų, taip pat per se nereiškia, kad, teisėtai pasiekusi naujos procedūros paskelbimą, ji jų negalėtų atitikti, inter alia, pagerinti savo pasiūlymo, bendradarbiauti su naujais ūkio subjektais ir pan. Pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad neracionalu ir neproporcinga versti ūkio subjektą pateikti pasiūlymą jam iš anksto žinant, kad šis bus atmestas dėl neatitikties, jo vertinimu, neteisėtoms viešojo pirkimo sąlygoms. Dėl to reikalavimas pateikti pasiūlymą, kai ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos, nekvalifikuotinas kaip teisinio suinteresuotumo turėjimo sąlyga (prielaida). Vis dėlto tiekėjų galimybė jiems nepateikus pasiūlymų ginčyti galbūt neteisėtas pirkimo sąlygas nepašalina pareigos įrodyti savo teisių pažeidimo, o tik lengvina šios pareigos įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 47 punktas).

46.       Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo nepagrįstai atriboja tiekėjo kompetenciją nuo tiekėjo teisės pateikti pasiūlymą, kuris galėtų būti pripažintas Pirkimo laimėtoju. Trečiojo asmens apeliaciniame skunde argumentuojama ieškovės (tiekėjo) kompetencija yra abstrakcija, apimanti trečiojo asmens nurodytas faktines aplinkybes dėl ieškovės pajėgumų (t. y. turi 5 darbuotojus ir neturi interneto svetainės lietuvių kalba; apeliacinio skundo 15 punktas), bet neturinti jokio ryšio su Pirkimo sąlygomis, nors būtent atitiktis pastarosioms ir lemia, ar tiekėjo pasiūlymas gali būti pripažintas laimėtoju.

47.       Savo ruožtu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad nors ieškovė Pirkime pasiūlymo nepateikė, tačiau perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kurioje ginčijo Pirkimo sąlygas, kliudančias jai pateikti pasiūlymą Pirkime: netaikyti pagreitintos procedūros, pakeisti Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkto reikalavimą, panaikinti to paties priedo 2 punkto reikalavimą, patikslinti techninę specifikaciją išsamiai aprašant pirkimo objektą, jo komponentus, procesus bei numatyti racionalų terminą perkamų paslaugų suteikimo pradžiai nuo sutarties įsigaliojimo momento. Ginčo nėra, kad pareikšta pretenzija nepatenka į kasacinio teismo apibrėžtą išimtį, kuomet tiekėjas atitinka viešojo pirkimo sąlygas ir, nepateikęs pasiūlymo, siekia pakeisti jų turinį. Taigi, kaip teisingai apibendrino pirmosios instancijos teismas, ieškovė pagrindė savo siekį varžytis dėl Pirkimo objekto sutarties pagal jos pretenzijoje argumentuojamas pakeistas Pirkimo sąlygas.

48.       Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo trečiasis asmuo, ieškovė, pareikšdama pretenzijas, neprivalo apibrėžti, kokios turėtų būti teisėtos Pirkimo sąlygos (apeliacinio skundo 23–26 punktai), o jai pakanka tik kvestionuoti esamų Pirkimo sąlygų neteisėtumą. Pirkimo sąlygų parengimas ir jų turinio nustatymas (ir apskritai poreikis vykdyti viešąjį pirkimą pagal kitokio turinio pirkimo sąlygas) yra išimtinė perkančiosios organizacijos kompetencija. Tuo labiau, ieškovė neprivalo kreiptis į perkančiąją organizaciją ir prašyti išaiškinti Pirkimo sąlygas, kurios, jos vertinimu, neatitinka VPĮ reikalavimų.

49.       Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens argumentais, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė savo teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas.

Dėl nustatytų kvalifikacijos reikalavimų

50.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimams prieštarauja, o taip pat neužtiktina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkte nustatytas reikalavimas, kuris nustato, kad Tiekėjas per pastaruosius 3 metus (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus – per laikotarpį nuo tiekėjo įregistravimo dienos) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turi būti tinkamai įvykdęs vieną ar kelias, bet ne daugiau kaip 3 sutartis, kurių dalykas buvo informacinės sistemos sukūrimas su integracija į ESPBI IS , programinės įrangos licencijų pardavimas arba nuoma su integracija į ESPBI IS, kurių bendra vertė yra ne mažesnė kaip 500 000 EUR be PVM.

51.       Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad neturintis darbo su ESPBI IS patirties (kuri gali apimti informacinės sistemos sukūrimą, arba licencijų pardavimą, arba licencijų nuomą) tiekėjas būtų priverstas tik po Pirkimo sutarties pasirašymo susipažinti su ESPBI IS struktūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais nuostatais, išsiaiškinti ir išmokti reikiamoms integracijos sukurti būtinų kompetencijų, pasisamdyti tinkamą personalą ir tik tuomet galėtų pradėti teikti paslaugas. Neįsitikinus tiekėjo patirtimi, gali kilti rizika, kad tiekėjas laiku nepradės teikti paslaugų ir Atsakovas negalės naudotis paslaugomis.

52.       Analogiškai, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad privalėjo įsitikinti, jog Pirkimą laimėjęs tiekėjas bus pajėgus paleisti veikti ESV IS per 15 darbo dienų, įskaitant integracijų į ESPBI IS atlikimą per šį terminą; siekdamas apsaugoti viešąjį interesą skubiai įsigyti ir naudoti kokybišką bei patikimą testavimo dėl COVID-19 sistemą, neturėjo kito pasirinkimo, kaip kad kvalifikacijos vertinimo metu patikrinti tiekėjo gebėjimą ir pasirengimą atlikti pasiūlytos programinės įrangos integraciją į ESPBI IS per nustatytą terminą. Atsakovas akcentuoja, kad priešingu atveju, viešąjį pirkimą būtų galėjęs laimėti tiekėjas, kuris negalėtų pradėti teikti paslaugų laiku ir tinkamai, nes turėtų atlikti integracijų su ESPBI IS analizę ir tik po atliktos analizės pradėti vykdyti programinės įrangos diegimą, todėl būtų pavėlintas COVID-19 valdymui būtinų paslaugų teikimas, pažeisti visuomenės interesai.

53.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl toliau nurodomų priežasčių.

54.       Sprendžiant, ar nustatytais Pirkimo sąlygų reikalavimais nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du pagrindiniai aspektai: pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus (žr., mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019 37 punktą).

55.       Pagal Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Europos Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą).

56.       Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Europos Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 punktą).

57.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2019 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019 40 punktą).

58.       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė ieškovė ir pirmosios instancijos teismas, o dėl to ginčo iš esmės ir nėra, Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas siaurina potencialių Pirkime galinčių dalyvauti tiekėjų ratą.

59.       Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose ir procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkto reikalavimui pagrįsti akcentuoja nustatytus trumpus terminus tiekėjui užtikrinti sistemos veikimą ir vyraujantį viešąjį interesą dėl sklandaus sistemos darbo.

60.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad sklandus sistemos veikimas COVID-19 pandemijos kontekste neabejotinai yra viešasis interesas, tačiau jis nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės ginčo Pirkimo sąlygos turinio vertinimui ir jo (ne)teisėtumui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinio teismo pozicija šiuo klausimu palaipsniui griežtėjo; be to, plėtojama praktika dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

61.       Taigi, esminis įrodinėjimo dalykas nagrinėjamu atveju buvo objektyvus pagrindas siaurinti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus, reikalaujant ne tik tinkamai įvykdyti vieną ar kelias, bet ne daugiau kaip 3 sutartis, kurių dalykas buvo informacinės sistemos sukūrimas, programinės įrangos licencijų pardavimas arba nuoma, kurių bendra vertė yra ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM, bet konkrečiai sutartis, kurių dalykas buvo informacinės sistemos sukūrimas su integracija į ESPBI IS, programinės įrangos licencijų pardavimas arba nuoma su integracija į ESPBI IS.

62.       Šiuo atveju, kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, be deklaratyvių teiginių ir subjektyvaus vertinimo nei atsakovas, nei trečiasis asmuo apskritai nepateikė jokių kitų (objektyvių) duomenų, kuriais remiantis buvo nustatyta Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkto sąlyga. Dėl šios priežasties byloje neįrodyta, kad tiekėjas, nevykdęs sutarčių, kurių dalykas apėmė ir informacinės sistemos ar programinės įrangos integraciją į ESPBI IS, negalėtų įvykdyti Pirkimo sutarties. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ESPBI IS yra tik viena iš daugelio Lietuvoje veikiančių informacinių sistemų (net ir panašios apimties), be abejo, turinti savo specifiškumą, tačiau perkančioji organizacija šiuo atveju neįrodė, kuo ši sistema yra tokia išskirtinė, kad gebėjimas atlikti informacinių sistemų integracijas į kitas išorines informacines sistemas yra nepakankamas konstatuoti tiekėjo pajėgumą vykdyti Pirkimo sutartį.

63.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose pirmiau nurodytų esminių pirmosios instancijos teismo motyvų nekvestionuoja, o tik apsiriboja pirmosios instancijos teismui nurodytais deklaratyviais teiginiais ir jų deklaruojama skuba atsižvelgiant į viešąjį interesą.

64.       Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimas teikėjui turėti patirties su ESPBI IS galėtų būti teisėtas ir pagrįstas tik tuo atveju, jeigu turėtų įrodytą objektyvų faktinį pagrindą – ESPBI IS veikimo (architektūros) ypatumus, dėl kurių yra būtina tiekėjo patirtis kuriant integraciją tarp tiekėjo sistemos ir ESPBI IS (CPK 178, 185 straipsniai).

65.       Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad jeigu Pirkimas iš tiesų buvo didelės skubos ir reikšmės, kaip akcentuoja atsakovas ir trečiasis asmuo, tuomet Pirkimo atvirumo tiekėjams svarba tik išauga – perkančioji organizacija tokiu atveju turėjo rasti tinkamą balansą tarp sąlygų, kurios užtikrins, kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas bus pakankamai kvalifikuotas sutarčiai įvykdyti, bet kartu negali susiaurinti Pirkimo sąlygų tiek, kad apskritai neatsirastų tiekėjų, dalyvausiančių Pirkime, nes pastarasis rezultatas būtų absoliučiai priešingas siekiui skubiai įsigyti ir pradėti teikti Pirkimo sąlygose aprašytas paslaugas.

66.       Teisėjų kolegija taip pat atskirai pažymi, kad nors atsakovas akcentuoja Pirkimo objekto ypatumus ir patirties trūkumą, tačiau VPĮ perkančiosioms organizacijoms suteikia teisę prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene (VPĮ 27 straipsnis). Taigi, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimams apibrėžti galėjo būti naudingos (pvz., tiekėjų nuomonei dėl ESPBI IS veikimo (architektūros) ypatumų) net dvi vykdytos atsakovo konsultacijos su tiekėjais (2020 m. lapkričio 30 d. Nr. 522889 ir 2021 m. sausio 8 d. Nr. 527803), tačiau šiuo klausimu konsultuojamasi su tiekėjais nebuvo.

67.       Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkte nustatytas reikalavimas prieštarauja VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o taip pat neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (CPK 185 straipsnis).

68.       Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkto reikalavimas apskritai buvo suformuluotas netiksliai. Šiuo aspektu ieškovė ieškinyje nurodė, kad perkančioji organizacija perka programinės įrangos licencijos nuomą ir jos priežiūrą, ir visiškai nepagrįstai reikalauja iš tiekėjo informacinės sistemos kūrimo patirties. Tarnyba išvadoje taip pat nurodė, kad jos nuomone, minėtas kvalifikacijos reikalavimas suformuluotas netiksliai ir neaiškiai, kadangi jį galima traktuoti (ką ir daro ginčo šalys) visiškai skirtingai. Tarnybos nuomone, jei atsakovas iš tikrųjų turėjo ketinimą minėtą kvalifikacijos reikalavimą nustatyti kaip tris galimas alternatyvas, jis šį reikalavimą turėjo formuluoti aiškiai ir tiksliai, t. y. iš karto įvardydamas, kad tiekėjas per pastaruosius 3 metus <...> iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turi būti tinkamai įvykdęs vieną ar kelias, bet ne daugiau kaip 3 sutartis, kurių dalykas buvo arba informacinės sistemos sukūrimas su integracija į ESPBI IS, arba programinės įrangos licencijų pardavimas, arba nuoma su integracija į ESPBI IS <...>. Taip, kaip šis kvalifikacijos reikalavimas yra suformuluotas atsakovo Pirkimo dokumentuose, Tarnybos nuomone, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad jis turėjo būti suprastas kaip nustatantis tris alternatyvas, apie kurias procesiniuose dokumentuose kalba Atsakovas. Analogiškos pozicijos laikėsi pirmosios instancijos teismas.

69.       Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su atsakovu, kad ginčo Pirkimo sąlyga nustatė tris kvalifikaciją patvirtinančių sutarčių alternatyvas ir tai patvirtina lingvistinė jos konstrukcija bei paskirtis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė nė nepagrindė, koks, anot jos, apskritai yra Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkto reikalavimas. Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkto reikalavimas nustato tiekėjo kvalifikaciją pagal įvykdytas sutartis, t. y. iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turi būti tinkamai įvykdęs vieną ar kelias, bet ne daugiau kaip 3 sutartis, tuomet apibrėžiamas šių sutarčių dalykas, t. y. informacinės sistemos sukūrimas su integracija į ESPBI IS , programinės įrangos licencijų pardavimas arba nuoma su integracija į ESPBI IS, ir vertė – ne mažesnė kaip 500 000 EUR be PVM. Ginčas šiuo atveju, kaip galima suprasti, yra kilęs dėl nurodytų sutarčių dalyko. Ieškovė neargumentuoja, kad šia pirkimo sąlyga yra apibrėžiamas reikalavimas vienai sutarčiai, kurios dalykas yra informacinės sistemos sukūrimas su integracija į ESPBI IS ir programinės įrangos licencijų pardavimas arba nuoma su integracija į ESPBI IS. Ieškovės nurodyto turinio sąlyga neturi jokio pagrindimo nei aiškinant ją lingvistiškai, nei sistemiškai, nei teleologiškai. Kaip teisingai aiškina atsakovas, Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkte yra apibrėžti trys galimi sutarčių dalykai: 1) informacinės sistemos sukūrimas su integracija į ESPBI IS; 2) programinės įrangos licencijų pardavimas arba nuoma su integracija į ESPBI IS; 3) programinės įrangos licencijų nuoma su integracija į ESPBI IS. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu nėra pagrįstos. Nepaisant to, pirmiau nurodytos išvados ginčo sprendimo teisėtumui neturi esminės reikšmės, nes Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkto neteisėtumą pirmosios instancijos teismas nustatė kitu savarankišku pagrindu, aptartu šios nutarties 50–67 punktuose.

Dėl sprendimo vykdyti Pirkimą taikant pagreitintą procedūrą ir reikalavimo atitikti aplinkos apsaugos vadybos standarto ISO 14001 arba lygiaverčio standarto reikalavimus

70.       Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime konstatavo, kad atsakovas Pirkimą vykdė, taikydamas pagreitintą procedūrą, kuri sumažino ar net iš viso eliminavo kitų tiekėjų (išskyrus trečiąjį asmenį) galimybes dalyvauti Pirkime ir pateikti konkurencingus pasiūlymus.

71.       Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nurodo, kad pirkimo procedūros negalėjo pradėti, nes tokiems pirkimams jis neturėjo pakankamos patirties. Tik įvykdžius antrąją rinkos konsultaciją buvo gauti pasiūlymai / pastabos dėl Techninės specifikacijos ir tik po antrosios konsultacijos buvo galima nustatyti viešojo pirkimo biudžetą ir pradėti vykdyti viešąjį pirkimą. Antrosios rinkos konsultacijos terminas pasibaigė 2021 m. sausio 15 d. ir tą pačią dieną buvo išsiųstas skelbimas apie pirkimą per CVP IS.

72.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nė vienas iš anksčiau nurodytų atsakovo paaiškinimų pirmiausia nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovas pasirengti Pirkimui turėjo kur kas daugiau laiko, negu tiekėjai – 2020 m. lapkričio 30 d. gavęs pavedimą įsigyti licenciją, apie pirkimą paskelbė tik 2021 m. sausio 17 d. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas rengėsi Pirkimui 48 dienas, o tiekėjams suteikė tik 15 dienų pasiūlymams parengti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad sprendimas vykdyti pagreitintą procedūrą yra neteisėtas. Kita vertus, jeigu perkančioji organizacija pati neapibrėžia skubos įsigyti Pirkimo objektą atitinkamais terminais ir pagal poreikį juos pratęsia (pvz., pakartotinai vykdo konsultacijas ir kt.), tai rodo, kad faktinės skubos nėra. Tuo labiau, ginčo nėra, kad ypatingos skubos nagrinėjamu atveju nėra (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73.       Vis tik, esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi sprendimo vykdyti Pirkimą skubos tvarka kumuliatyvus poveikis tiekėjų konkurencijai. Vertinant konkrečių terminų stoką Pirkimui įvykdyti, selektyvų atsakovo konsultacijų modelį (žr., pavyzdžiui, nutarties 66 punktą dėl kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams), taip pat pirmosios instancijos teismo ir Tarnybos nurodytas aplinkybes, kad trumpi terminai parengti pasiūlymus, reikalavimas iki sutarties pasirašymo turėti demonstracijai jau veikiančią sistemą su ne mažesniais kaip techninėje specifikacijoje išvardintais funkcionalumais pagal nurodytus scenarijus, būti pasirengus paslaugas teikti per 15 darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo, matyti, kad visi šie veiksniai sukūrė tokią situaciją, kad tiekėjas, jau sukūręs ir naudojantis informacinę sistemą su sąsaja į ESPBI IS, atsidūrė kur kas geresnėje padėtyje nei kiti potencialūs tiekėjai, ar net iš viso eliminavo kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime ir pateikti konkurencingus pasiūlymus (Pirkimui pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – trečiasis asmuo UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“).

74.       Šiuo aspektu mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) atsižvelgtina į aktualią kasacinio teismo praktiką, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 31 punktą; 2019 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019 42 punktą). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmiau nurodyta praktika suformuota dėl VPĮ 25 straipsnio (dabar VPĮ 37 straipsnis) taikymo, tačiau tiek perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėms, apibūdinamoms pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje, tiek tiekėjo kvalifikacijos reikalavimams VPĮ nustato iš esmės analogiškus bendruosius reikalavimus: kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis), o techninė specifikacija analogiškai turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis).

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Pirkimo sąlygos iki sutarties pasirašymo turėti demonstracijai jau veikiančią sistemą su ne mažesniais kaip techninėje specifikacijoje išvardintais funkcionalumais pagal nurodytus scenarijus bei būti pasirengus paslaugas teikti per 15 darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo atskirai neriboja konkurencijos ir apskritai nėra ginčijamos, tačiau kartu su atsakovo sprendimu vykdyti Pirkimą skubos tvarka iš esmės sukuria pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuotą netiesioginį konkurencijos ribojimo poveikį, nes pagal bylos duomenis tėra tik vienas tiekėjas, kuris nustatytais terminais galėjo dalyvauti Pirkime. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas vykdyti Pirkimą skubos tvarka sumažino ar net iš viso eliminavo kitų tiekėjų (išskyrus UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“) galimybes dalyvauti Pirkime ir pateikti konkurencingus pasiūlymus (CPK 185 straipsnis).

76.       Šiuo atveju su sprendimu vykdyti Pirkimą skubos tvarka neatsietai susijęs ir pirmosios instancijos teismo neteisėtu pripažintas Pirkimo sąlygų 4 priedo 2 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad Tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistema turi atitikti aplinkos apsaugos vadybos standarto ISO 14001 arba lygiaverčio standarto reikalavimus.

77.       Teisėjų kolegija dėl toliau nurodomų priežasčių sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 2 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neteisėtas.

78.       Pirmiausia, VPĮ suteikia teisę perkančiajai organizacijai reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus (VPĮ 48 straipsnio 1 dalis). Vis tik, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintoje Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje (toliau – Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika) nustatyta, kad toks reikalavimas nustatomas atsižvelgiant į pirkimo objektą ir pirkimo tikslus. Šį reikalavimą galima nustatyti, atsižvelgiant į vadovaujantis produktų grupėms nustatytus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1D-508 (Žin., 2011, Nr. 84-4110), sietinus su tiekėjo kvalifikacija. Siekdama gauti kuo daugiau konkurencingų pasiūlymų, perkančioji organizacija turi nurodyti ne reikalaujamą taikyti sistemą ar standartą, bet konkrečias aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemones, kurias turi taikyti tiekėjas. Pirkimo vykdytojas neturi reikalauti, kad tiekėjai su pasiūlymu pateiktų detalų aplinkos apsaugos vadybos priemonių taikymo planą – jo gali būti reikalaujama iš pirkimo sutartį vykdysiančio tiekėjo. Pakanka, kad tiekėjai pateiktų įrodymus, jog atitinkamas aplinkos apsaugos vadybos priemones galės taikyti (Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 22 punktas).

79.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkos apsaugos vadybos priemonės ne tik yra nustatytos abstrakčiai (nurodant taikomą standartą arba lygiavertį dokumentą), tačiau ir nėra tiesiogiai susijusios su Pirkimo objektu ir Pirkimo tikslu. Byloje nėra ginčijama, kad šis reikalavimas yra šalutinis, t. y. jo egzistavimas neturi jokios įtakos tiekėjo galimybėms vykdyti Pirkimo sutartį. Tokiame kontekste pirmiausia aktuali kasacinio teismo praktika, į kurią pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-376/2014). Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nusprendžia Pirkimą vykdyti skubos tvarka, tačiau paraleliai nustato šalutinius reikalavimus, kurie riboja potencialių tiekėjų ratą. Tokia pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa – perkančioji organizacija siekia kuo greičiau įsigyti reikiamas paslaugas, tačiau tuo pačiu eliminuoja iš Pirkimo dalį tiekėjų dėl šalutinių su Pirkimo objektu ir skuba nesusijusių tikslų.

80.       Aplinkos apsaugos vadybos priemonių reikalavimo nustatymas nagrinėjamu atveju nėra protingai pateisinamas ir tuo labiau nėra nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. D1-508 „Dėl Produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašo, Aplinkos apsaugos kriterijų ir Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. balandžio 1 d.).

81.       Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas, jog tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistema turi atitikti aplinkos apsaugos vadybos standarto ISO 14001 arba lygiaverčio standarto reikalavimus, užkerta kelią dalyvauti Pirkime potencialiems tiekėjams, neturintiems sertifikuotos aplinkos apsaugos vadybos sistemos, o tai nesuderinama su VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimu, o taip pat neužtiktina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, ir proporcingumo principų (CPK 185 straipsnis).

Dėl alternatyvios sankcijos

82.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiais iš esmės yra pripažįstamos įstatyme įtvirtintos neigiamo pobūdžio priemonės – viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (VPĮ 105 straipsnis) ar jos išsaugojimas ir alternatyvios sankcijos skyrimas (VPĮ 106 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 73 punktą).

83.       Remdamasis VPĮ 106 straipsnio 2 dalimi, teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas pirmiau nurodyto straipsnio 3 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis).

84.       Atsakovas ir trečiasis asmuo prašo taikyti alternatyvią sankciją – jų teigimu, sutarties trukmė galėtų būti sutrumpinta iki sutarties galiojimui sueis 12 mėnesių. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, dėl toliau nurodomų priežasčių su apeliantų argumentais iš dalies sutinka, kad yra pagrindas byloje taikyti alternatyvią sankciją, tačiau nesutinka su apeliantų nurodyta išsaugotos sutarties galiojimo trukme.

85.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju po Pirkimo sudarytos 2021 m. vasario 12 d. pirkimo sutarties dėl Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos licencijos nuomos pripažinimas negaliojančia ab initio tiek perkančiajai organizacijai, tiek visuomenei sukeltų neproporcingų padarinių, nes apsunkintų valstybinės reikšmės vakcinacijos nuo COVID-19 viruso eigą – Pirkimo objektas yra integrali vakcinavimo proceso dalis. Dėl šios priežasties byloje kyla poreikis taikyti VPĮ 106 straipsnio 2 dalies nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų – sutarties sutrumpinimą.

86.       Kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, kad pagrindas sutrumpinti pirkimo sutarties trukmę egzistuoja, kai, pavyzdžiui, užtikrinant maitinimo nepertraukiamumą būtina apsaugoti socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę – bendrojo lavinimo mokyklų mokinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013), ligoninės pacientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014), taip pat viešąjį interesą, susijusį su Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybos renginiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013), valstybės institucijų tinkamu funkcijų įgyvendinimu bei jo tęstinumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-969/2015), nes šie gėriai priskirtini viešajam interesui, dėl kurio pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia gali turėti neproporcingų pasekmių.

87.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju turi būti derinamas viešasis interesas dėl sklandžios vakcinacijos nuo COVID-19 viruso eigos ir tiekėjo interesas pateikti pasiūlymą Pirkime pagal teisėtas jo sąlygas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovui ir trečiajam asmeniui dėl sutarties sutrumpinimo iki 12 mėnesių. Toks sutarties galiojimo terminas yra nepagrįstai ilgas ir neproporcingai pažeidžia tiekėjo teisėtus interesus. Esminis kriterijus sutarties galiojimo terminui nustatyti nagrinėjamu atveju yra perkančiajai organizacijai reikalingas protingas laiko tarpas iki naujo viešojo pirkimo, tokiu būdu nesutrikdant registracijos COVID-19 vakcinoms eigos. Atsižvelgiant į tai, kad nors atsakovas jau yra atlikęs pasiruošimo veiksmus Pirkimui, tačiau siekiant įvykdyti pirkimą ir sudaryti VPĮ nuostatas atitinkančią sutartį turi būti pašalinti šioje nutartyje nurodyti esminiai Pirkimo trūkumai, neatmetant ir konsultacijos galimybės dėl ESPBI IS veikimo ypatumų įtakos pirkimo sąlygoms ir kt. Dėl nurodytų priežasčių 2021 m. vasario 12 d. pirkimo sutarties dėl Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos licencijos nuomos galiojimas sutrumpintinas iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Tai lemia, kad laikinai išsaugojus neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sutartį, ginčo šalys į prieš pažeidimą buvusią padėtį negrąžintinos, o pasibaigus tokio sandorio galiojimo terminui, pakeistam teismo sprendimu, pasibaigia atitinkamo pirkimo teisiniai santykiai, kurie galėtų būti atkuriami naujomis viešojo pirkimo procedūromis (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

88.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas keistinas, pripažįstant neteisėtais Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti reikalavimai“ 1 ir 2 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir atsakovo sprendimą vykdyti Pirkimą taikant pagreitintą procedūrą, bei taikant alternatyvią VPĮ nustatytą sankciją – atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos 2021 m. vasario 12 d. pirkimo sutarties dėl Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos licencijos nuomos galiojimą sutrumpinant iki 2021 m. rugsėjo 17 d. (VPĮ 106 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

89.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

90.       Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei taikius alternatyvią sankciją, bylos baigtis laikytina nepalankia atsakovui ir trečiajam asmeniui, todėl jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

91.       Ieškovė UAB „Innoseven Technologies“ pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu už ieškinį (2 250 Eur) ir atstovavimo teisinėmis paslaugomis (1 700 Eur). Trečiasis asmuo patyrė 2 686,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimo teisinėmis paslaugomis.

92.       Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas proporcingai patenkintų ieškinio savarankiškų materialinių reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčijo iš esmės 4 Pirkimo sąlygas savarankiškais pagrindais: Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti reikalavimai“ 1 ir 2 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (ieškinio 7–15 punktai dėl Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti reikalavimai“ 1 punkto neteisėtumo; ieškinio 16–22 punktai dėl Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti reikalavimai“ 2 punkto neteisėtumo); Pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 2.1 punkte, 2.2.1–2.2.10 papunkčiuose, 2.3 punkte, 2.6 punkte, 2.7 punkte, 2.9 punkte, 2.10 punkte, 2.11 punkte aprašytą Pirkimo objektą dėl jo aiškumo (ieškinio 23–43 punktai); atsakovo sprendimą vykdyti Pirkimą taikant pagreitintą procedūrą (ieškinio 44–51 punktai). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas iš jų patenkino 3 – pripažino neteisėtais Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti reikalavimai“ 1 ir 2 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir atsakovo sprendimą vykdyti Pirkimą taikant pagreitintą procedūrą, o reikalavimą dėl Pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 2.1 punkte, 2.2.1–2.2.10 papunkčiuose, 2.3 punkte, 2.6 punkte, 2.7 punkte, 2.9 punkte, 2.10 punkte, 2.11 punkte aprašyto Pirkimo objekto neteisėtumo atmetė. Pastaroji sprendimo dalis nebuvo apskųsta, o likusios teismo sprendimo dalys pagal šios bylos procesinę baigtį išlieka iš esmės nepakitusios. Reikalavimas dėl pirkimo sutarties nutraukimo arba alternatyvios sankcijos taikymo šiuo atveju nėra savarankiškas materialinis reikalavimas, nes jis yra anksčiau nurodytais savarankiškais reikalavimais įrodinėjamų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų pasekmė (žr. VPĮ 105–106 straipsnius).

93.       Taigi, ieškovė pagal šios bylos procesinę baigtį įgyja teisę į 3/4 dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo, o trečiasis asmuo, byloje dalyvavęs atsakovo pusėje, į 1/4 dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).

94.       Ieškovės ir trečiojo asmens išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už tokio pobūdžio advokato teikiamas teisines paslaugas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 2 962,5 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti, o iš ieškovės trečiajam asmeniui 671,55 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti (CPK 93, 98 straipsniai).

95.       Kadangi nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepasiekė jiems materialinio teisinio rezultato apeliacinės instancijos teisme, nes alternatyvios sankcijos taikymas nepakeičia perkančiosios organizacijos veiksmų ir sudarytos sutarties neteisėtumo fakto, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už pateiktus atsiliepimus į apeliacinius skundus. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių už tokio pobūdžio advokato teikiamas teisines paslaugas. Kadangi ieškovė savo interesus gynė prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją su kuriuo sudaryta sutartis), todėl nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų (atsakovo ir trečiojo asmens) lygiomis dalimis (po 1 050 Eur) priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą naujai išdėstant jo rezoliucinę dalį taip:

„Pripažinti neteisėtais atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro paskelbto viešojo pirkimo Nr. 528451 „Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos licencijos nuomos pirkimas“ sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos ir kiti reikalavimai“ 1 ir 2 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir sprendimą vykdyti šį pirkimą taikant pagreitintą procedūrą.

Sutrumpinti atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“
2021 m. vasario 12 d. pirkimo sutarties dėl Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos licencijos nuomos terminą iki 2021 m. rugsėjo 17 d.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Innoseven Technologies“ (juridinio asmens kodas 301791645) iš atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (juridinio asmens kodas 191349831) 2 962,5 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ (juridinio asmens kodas 302571901) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoseven Technologies“ (juridinio asmens kodas 301791645) 671,55 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Innoseven Technologies“ (juridinio asmens kodas 301791645) iš atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (juridinio asmens kodas 191349831) 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Innoseven Technologies“ (juridinio asmens kodas 301791645) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ (juridinio asmens kodas 302571901) 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                Marius Bajoras

                                                                                Vilija Mikuckienė

                                                                        Aldona Tilindienė