Civilinė byla Nr. e2A-1296-803/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24678-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4;
(S)
2.6.16.1; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistas plius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistas plius“ prevencinį ieškinį atsakovui P. J. L. dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė teismo uždrausti atsakovui 2018 m. spalio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1-2/2018.10.1 galiojimo laikotarpiu trukdyti ieškovės klientams ir darbuotojams patekti į pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tualeto bei sanitarinio mazgo patalpas, plane atitinkamai pažymėtas indeksais 1-10 ir 1-11, ir naudotis jose esančiu sanitariniu mazgu bei tualetu, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokia forma riboti patekimą į šias patalpas, įstatyti, kabinti, keisti spynas, pastatyti naujas duris su naujomis spynomis, nesuteikiant ieškovei raktų arba spynų atidarymo kodo, blokuoti patekimą į minėtas patalpas, įrengiant naujas kliūtis.
2. Ieškovė nurodė, kad yra viešojo maitinimo paslaugas teikianti įmonė, kuri savo veiklą vykdo 82,66 kv. m. ploto negyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtose indeksu 1-2 (toliau – Patalpos), pagal su atsakovu sudarytą 2018 m. spalio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1-2/2018.10.1 (toliau – Nuomos sutartis). Atsakovas sutiko, kad šiose prekybos paskirties Patalpose būtų vykdoma viešojo maitinimo paslaugų įmonės veikla. Sanitarinio mazgo bei tualeto patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-10 ir 1-11, yra bendrojo naudojimosi patalpos, kuriomis naudojasi visi pastato nuomininkai bendrai, mokėdami bendrai už pastato, bendrųjų patalpų administravimą, karšto vandens administravimą, šalto vandens administravimą, už šilumą bendrosioms reikmėms, už elektros, karšto ir šalto vandens, nuotekų sunaudojimą, už komunalines paslaugas.
3. Ieškovė turi 7 darbuotojus, kurie išsinuomotose Patalpose ruošia maistą ir atlieka kitus su klientų maitinimu susijusius darbus. Ieškovės klientai ir darbuotojai naudojasi tualetu bei sanitariniu mazgu. Viešojo maitinimo paslaugas teikiančios įmonės veikla be tualeto ir sanitarinio mazgo yra neįmanoma dėl darbo higienos ir sanitarijos reikalavimų. Atsakovas 2021 m. sausio 1 d. sąskaitoje už komunalines paslaugas už 2020 m. gruodžio mėnesi pareikalavo, kad ieškovė kompensuotų 139,00 Eur už kanalizacijos remonto darbus. Ieškovei paprašius pagrįsti Nuomos sutarties punktais šį reikalavimą, atsakovas atsakymo nepateikė, tačiau 2021 m. vasario 1 d. sąskaitoje ir toliau reikalavo kompensuoti kanalizacijos remonto darbus. Ieškovė 2021 m. kovo 19 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovo patirtos sąnaudos kanalizacijos rekonstrukcijai nėra paprastasis (einamasis) kanalizacijos remontas, todėl atsakovas neturi pagrindo reikalauti iš ieškovės kompensuoti atsakovui jo patirtas išlaidas, kol neįrodyta kitaip.
4. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 28 d. atsiuntė pranešimą, kad nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutraukiamas leidimas naudotis tualetu ir sanitarinėmis patalpomis, nes ieškovė atsisako sumokėti (kompensuoti) apskaičiuotą proporcingą dalį už atliktą kanalizacijos remontą. Taip pat nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. tualeto ir sanitarinės patalpos paslaugos apmokestinamos, bus pakeista spyna ir leidžiama naudotis tik tiems asmenims, kurie iš anksto yra sumokėję, už šias paslaugas nustatomas 35,00 Eur per mėnesį mokestis, ieškovė 2021 m. rugsėjo 10 d. turi sumokėti 210,00 Eur depozitą už 6 mėnesius už naudojimąsi sanitariniu mazgu. Ieškovė neprivalo mokėti atsakovui už kanalizacijos rekonstrukciją. Atsakovas pasirinko neteisėtą agresyvų spaudimą ieškovei, grasindamas, kad ieškovei nebus leidžiama naudotis tualetu, kad tualetas bus užrakintas, tuo pačiu grasindamas, kad ieškovei padarys žalą, jeigu ieškovė nesutiks įvykdyti neteisėtų atsakovo reikalavimų – sumokėti ginčytinas sumas už kanalizacijos remontą. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti ir turi būti uždrausti.
5. Pagal 2019 m. vasario 1 d. patalpų perdavimo priėmimo aktą ieškovei buvo perduotos Patalpos su inžinierinėmis komunikacijomis bei esama įranga nuomojamajame plote ir bendrojo naudojimo patalpose. Su Patalpomis perduotas raktas nuo bendrojo tualeto. Dėl to atsakovui pakeitus tualeto spyną, jis privalo naują raktą perduoti ieškovei vietoje seno rakto, o ne atlikti neteisėtus veiksmus, kuriais būtų uždrausta ieškovei naudotis minėta patalpa. Tualeto ir sanitarinio mazgo naudojimasis jau yra išspręstas Nuomos sutartimi, todėl tualeto ir sanitarinio mazgo apmokestinimo klausimas turi būti sprendžiamas Nuomos sutarties 3.4.9 punkte nustatyta tvarka, o ne grasinant atlikti veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos, žlugdančios ieškovės verslą.
6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nustatė mokestį už naudojimąsi pastato bendru tualetu, nedrausdamas ieškovės darbuotojams juo naudotis, sumokėjus nustatytą mokestį. Ši sąlyga yra vienoda visiems pastato patalpų nuomininkams, kurie dėl to neturi jokių prieštaravimų. Ieškovei sutikus mokėti atsakovo nustatytą mokestį, jokios žalos jos ūkinei veiklai padaryta nebus. Tai reiškia, kad ieškinyje nurodomas žalos atsiradimo pavojus nėra realus, nes buitiniai nepatogumai ieškovės darbuotojams gali atsirasti tik dėl pačios ieškovės veiksmų. Prevencinis ieškinys negalimas, nes tariamos žalos atsiradimas būtų sąlygotas paties asmens neteisėtų veiksmų, kurių jis gali atsisakyti ir panaikinti žalos grėsmę.
7. Ieškovė neteisingai aiškina Nuomos sutarties nuostatas. Nuomos sutartyje nėra susitarta dėl naudojimosi sanitariniais įrenginiais (tualetu, prausykla), priklausančiais nuosavybės teise nuomotojui. Prevenciniu ieškiniu keliamas reikalavimas dėl suteikimo ieškovei teisės besąlygiškai ir neatlygintinai naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu yra visiškai nepagrįstas. Ieškinio reikalavimas yra abstraktus, nesuprantamo turinio ir nežinia kokius atsakovo veiksmus draudžiantis ar leidžiantis. Ieškinio reikalavimas iš esmės nukreiptas į savininko nuosavybės teisių apribojimą, nenurodant to apribojimo teisinio pagrindo, apimties bei trukmės. Prevenciniu ieškiniu nesprendžiami ginčai dėl šalių sutarties vykdymo sąlygų.
8. Rakto nuo tualeto perdavimas tėra galimybės juo naudotis sudarymas, t. y. paslaugos suteikimas, tačiau ne priskyrimas ieškovės išnuomotoms patalpoms. Atsakovo nustatyta 35,00 Eur suma per mėnesį yra mažareikšmė, atsižvelgiant į tai, kokį pelną gauna ieškovė, bei į tai, kad yra neribotai naudojamasi tualetu. Ieškovė neatsižvelgia į tai, kad atsakovas atliko vamzdžių remonto darbus, todėl prašomas mokestis padengtų atsakovo patirtas išlaidas. Be to, ieškovės nurodoma ateityje kilsianti žala nėra įrodyta, nes ieškovė bet kada už savo lėšas gali įrengti savo sanitarinį mazgą (tualetą) nuomojamose Patalpose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Maistas plius“ 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. J. L.. Sprendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
10. Teismas pripažino, kad atsakovo siekis nustatyti mokestį už naudojimąsi sanitarinėmis patalpomis savaime nėra neteisėtas. Pagal Nuomos sutartį ir 2019 m. vasario 1 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktą atsakovas ieškovei išnuomojo ir perdavė naudotis už tam tikrą nuomos mokestį ne tik Patalpas, pažymėtas plane indeksu 1-2 (kuriose ieškovė vykdo savo veiklą), tačiau ir bendrojo naudojimo patalpas, įskaitant sanitarinio mazgo ir tualeto, atitinkamai plane pažymėtas indeksais 1-10, ir 1-11. Nuomos sutarties ir patalpų perdavimo – priėmimo akto nuostatos patvirtina, kad šalys nebuvo sulygusios, jog bendrojo naudojimo patalpos (sanitarinis mazgas ir tualetas) yra išskiriamos ir išnuomojamos atskirai už papildomą mokestį ar kad atsakovas suteikia jomis naudotis nemokamai.
11. Ieškovei išsinuomojus tik Patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-2, būtų sudėtinga vykdyti savo veiklą, t. y. teikti maitinimo paslaugas, nesant sanitarinių patalpų, pritaikytų ne tik darbuotojams, bet ir ieškovės klientams. Ieškovė nuo 2016 metų laisvai naudojosi bendrojo naudojimo patalpomis (taipogi ir sanitarinėmis patalpomis), o atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, iš ieškovės nebuvo reikalaujama atskirai įrengti savo sanitarines patalpas. Pagal Nuomos sutarties 2.3. punktą ieškovė už pastato, bendrųjų patalpų administravimą, karšto vandens administravimą, šaltos vandens administravimą įsipareigojo mokėti atsakovui 48,00 Eur mokestį per mėnesį. Ieškovei pareiga mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpas taip pat numatyta ir Nuomos sutarties 2.4. ir 2.7. punktuose. Tiek Nuomos sutartyje, tiek patalpų pardavimo – priėmimo akte nurodyta, kad ieškovei perduodamos patalpos su esamais inžinieriniais tinklais su komunikacijomis, kas labiau leidžia teigti, kad buvo susitarta ir dėl sanitarinių patalpų, t. y. tualeto ir sanitarinio mazgo.
12. Atsakovo veiksmus laikyti neteisėtais galima tik tuo aspektu, kad atsakovas vienašališkai ir nenurodydamas sutartinio pagrindo priėmė sprendimą apmokestinti ir uždrausti naudotis tualetu ir sanitarinėmis patalpomis nuo 2021 m. rugsėjo 15 d., jeigu nebus mokamas 35,00 Eur per mėnesį mokestis. Pagal Nuomos sutarties 2.11. punktą šalys susitarė, kad ne dažniau kaip kas dveji metai, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo datos, nuomos sąlygos gali būti peržiūrimos, atsižvelgiant į ekonomikos pasikeitimo tempus ir šalių interesus. Abi pusės pasirašo kainos suderinimo aktą. Tuo tarpu pagal Nuomos sutarties 3.4.10. punktą šalys sutarė, kad visi šios sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik pasirašyti abiejų šalių.
13. Nei teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu atsakovas nenurodė, pagal kokias sutarties nuostatas buvo priimtas toks vienašališkas atsakovo sprendimas, nors ieškovės siųstuose elektroniniuose laiškuose ir pretenzijose taip pat buvo prašoma atsakovo nurodyti, kuo remiantis (sutarties punktu ar kitais įstatymais ir jų punktais) buvo nustatytas toks mokestis. Teismas neneigia atsakovo, kaip nuomojamų patalpų savininko, teisės laisvai disponuoti jomis ir spręsti dėl jų, tačiau esant galiojančiai Nuomos sutarčiai, kurioje šalys susitarė dėl mokėtinų sumų ir sutarties pakeitimų bei papildymų tvarkos, atsakovas turi paisyti sutarties sąlygų keitimo tvarkos.
14. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Nekilnojamojo turto savininko sprendimas savaime nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių nuomos santykių ir galiojančios Nuomos sutarties, nes nuomotojas, kaip patalpų savininkas, turi teisę pareikšti savo valią dėl nuomos mokesčio, jo sudedamųjų dalių pakeitimo, o ieškovės nesutikimas su mokesčio pakeitimu turėtų būti sprendžiamas atskiroje byloje, reiškiant ieškinį dėl sutarties sąlygų keitimo, nevykdymo ar pan. Ieškovei iš pradžių neįrodžius atsakovo nustatyto mokesčio neteisėtumo, pripažintina, kad ji nepagrįstai pareiškė prevencinį ieškinį. Atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko (neuždraudė naudotis patalpomis), nes laikosi teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nors procesiniuose dokumentuose šalys buvo nurodžiusios, kad tarp jų kilo nesutarimas dėl išlaidų atlyginimo už atliktą kanalizacijos remontą, tačiau teismui nėra pagrindo pasisakyti dėl minėtų aplinkybių, kadangi jos nesudaro šios nagrinėjamos bylos dalyko.
15. Teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė realios žalos padarymo grėsmės. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 28 d. pranešime dėl naudojimosi tualetu apmokestinimo nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. tualeto ir sanitarinės patalpos paslaugos apmokestinamos. Bus pakeista spyna ir leidžiama naudotis tik tiems asmenims, kurie iš anksto yra apmokėję. Mėnesio mokestis 35,00 Eur per mėnesį. Būtina sumokėti depozitą už 6 mėnesius. Nors atsakovo veiksmai atlikti pažeidžiant sutartinės procedūras, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad jie kelia realią žalos ieškovei grėsmę ir ateityje gali atsirasti žala, nes minėtų veiksmų padarinių, t. y. galimo žalos atsiradimo, ieškovė gali išvengti, sumokėdama atsakovui reikalaujamas sumas (ieškovės nurodoma žala gali ir būti, bet ir tuo pačiu jos gali nebūti, o žalos atsiradimas siejamas išimtinai su ieškovės pasirenkamo elgesio variantu).
16. Esant pareikštam prevenciniam ieškiniui, būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet konkrečius atsakovo veiksmus, dėl kurių atsirado ir ateityje gali atsirasti žala. Nors ieškovė dėl tokių atsakovo reikalavimų patirtų nepatogumų, kurie teismų praktikoje nepripažintini kaip žala, tačiau ieškovei nėra užkertamas kelias vėliau pareikšti reikalavimus atsakovui dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo arba dėl Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymo. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėjo jokios galimos žalos, o tik abstrakčiai nurodė, kad ieškovė privalėtų sustabdyti savo veiklą. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė visų prevencinio ieškinio sąlygų, todėl atmetė ieškovės prevencinį ieškinį dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė UAB „Maistas plius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojamosios dalies. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovui nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu bet kokia forma riboti patekimą į išnuomotą tualetą. Tačiau motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas tyrė ir vertino atsakovės siekį nustatyti nuomos mokestį, pripažindamas, kad jis savaime nėra neteisėtas, o atsakovo grasinimo užrakinti ieškovei išnuomoto tualeto duris nevertino. Teismas bylą išnagrinėjo, neatsižvelgdamas į atsakovo grasinimą užrakinti ieškovei išnuomotą tualetą. Taigi teismas nukrypo nuo ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko bei neatskleidė bylos esmės.
17.2. Teismas visiškai netyrė ir nevertino akivaizdžiai neteisėto atsakovo grasinimo užrakinti ieškovei išnuomotą tualetą. Be to, teismas neteisingai konstatavo, kad tai yra tik atsakovo siekis nustatyti mokestį, nes bylos aplinkybės atskleidžia, jog šis mokestis jau yra nustatytas. Teismo argumentas, kad ieškovė gali paklusti neteisėtiems reikalavimams, jog išvengtų žalos, prieštarauja teisės esmei (teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams) ir paties teismo konstitucinei pareigai vykdyti teisingumą.
17.3. Teismas nustatė, kad atsakovo veiksmus laikyti neteisėtais galima tik tuo aspektu, jog atsakovas vienašališkai ir nenurodydamas sutartinio pagrindo priėmė sprendimą apmokestinti ir uždrausti naudotis tualetu ir sanitarinėmis patalpomis. Tokios teismo išvados yra prieštaringos, nes teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodoma žala gali ir būti, bet jos gali ir nebūti. Tačiau teismas nevertino bylos aplinkybių, kad nustatytų, kuri iš šių galimybių yra labiau reali. Dėl to teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nenustatė, ar su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja ar neegzistuoja. Tai nulėmė nevisapusišką ir neobjektyvų bylos aplinkybių išnagrinėjimą.
17.4. Ieškovė pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių atsakovo grasinimo, kad ieškovei išnuomotas tualetas bus užrakintas, realumą. Atsakovas šių aplinkybių neneigė ir tvirtina, kad turi teisę užrakinti tualetą. Tačiau teismas žalos kilimo grėsmę vertino tik deklaratyviai, siedamas tai tik su ieškovės pasirinkimu mokėti ar nemokėti atsakovo vienašališkai nustatytą neteisėtą papildomą mokestį, o žalos kilimo grėsmės, kai tualetas vis dėlto būtų užrakintas, teismas netyrė ir nevertino. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad atsakovė nurodė, jog jokių neteisėtų veiksmų neatliko (neuždraudė naudotis patalpomis), kadangi laikosi teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tam, kad grėsmės ieškovo interesams nebūtų. Nagrinėjamoje byloje grėsmės nėra ir negali būti ne dėl atsakovo geranoriškumo, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios ginčijamu teismo sprendimu yra panaikinamos.
17.5. Teismas savo sprendimu pripažino, kad tiek negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, tiek patalpų pardavimo - priėmimo aktas labiau leidžia teigti, jog buvo susitarta ir dėl sanitarinių patalpų, t. y. tualeto ir sanitarinio mazgo. Vadinasi tualetas ir sanitarinis mazgas laikytini išnuomotais ir naudojimosi jais reglamentavimas jau yra išspręstas 2018 m. spalio 1 d. nuomos sutartimi. Nuomos sutartimi nėra nustatyta atsakovo teisė užrakinti tualetą, kad ieškovė negalėtų juo naudotis, arba kaip nors kitaip drausti naudotis ieškovei pagal nuomos sutartį perduotu tualetu. Nėra ir teisės akto, kuris nagrinėjamu atveju leistų atsakovui atlikti tokius veiksmus. Dėl to atsakovo grasinimas užrakinti tualetą yra neteisėtas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad papildomas mokestis jau nustatytas, o ieškovė, nesutinkanti mokėti to mokesčio, yra atsakovo reketuojama, grasinant užrakinti tualetą, tokiu būdu sukeliant žalos jos veiklai padarymo grėsmę.
17.6. Bylos nagrinėjimo dalyku yra ne apmokestinimas ar draudimas, o grasinimas atlikti veiksmą. Grasinimas užrakinti tualetą ir sprendimas uždrausti naudotis tualetu nėra vienas ir tas pats. Dėl to byloje nagrinėjamu dalyku turėtų būti minėtas realus grasinimas, o ne teismo išsigalvotas, realiai neegzistuojantis atsakovo sprendimas. Teismas, ieškinio atmetimo pagrindu nurodydamas aplinkybę, kad ieškovė neįrodė atsakovo nustatyto mokesčio neteisėtumo, nepagrįstai mano, kad ieškovė turi įrodinėti ne atsakovo grasinimo užrakinti išnuomotą tualetą neteisėtumą, o jo nustatyto papildomo mokesčio neteisėtumą. Teismas neteisingai išaiškino CK 6.255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygas, pagal kurias prevenciniame ieškinyje reikalavimo objektas yra atsakovo būsimi neteisėti veiksmai, kurie sukelia žalos padarymo ateityje grėsmę. Nuomos mokesčio nustatymas tiesiogiai nelemia realios žalos padarymo ateityje grėsmės, todėl negali būti prevencinio ieškinio objektu.
17.7. Teismas iš esmės pripažino, kad atsakovo veiksmai vienašališkai nustatyti papildomą nuomos mokestį už tualetą yra neteisėti. Kadangi ieškovė nemokėjo ir nemokės atsakovo vienašališkai nustatyto papildomo mokesčio už naudojimąsi tualetu, atsakovas turės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Tokiu atveju jis ir turės įrodinėti savo nustatyto mokesčio teisėtumą. Dėl to teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo nustatyto mokesčio neteisėtumo, yra visiškai nepagrįsta, nes bylos dėl papildomo mokesčio iniciatyvos teisė ir šio mokesčio teisėtumo įrodinėjimo našta tenka atsakovui.
17.8. Teismo išvada, kad ieškovė neįrodė realios žalos padarymo grėsmės, nes galimo žalos atsiradimo galėtų išvengti sumokėdama atsakovui reikalaujamas sumas, iš esmės yra neteisinga. Ieškovė nurodė ir rašytiniais įrodymais patvirtino, kad ji yra viešojo maitinimo paslaugas teikianti įmonė, t. y. į ieškovės nuomojamas patalpas žmonės ateina pavalgyti. Ieškovės klientai ir darbuotojai naudojasi tualetu bei sanitariniu mazgu. Tokios įmonės veikla be tualeto ir sanitarinio mazgo yra neįmanoma dėl darbo higienos ir sanitarijos reikalavimų. Atsakovui užrakinus tualeto ir sanitarinio mazgo patalpas, tektų stabdyti įmonės veiklą, nes atsakovui užrakinus tualeto ir sanitarinio mazgo patalpas neįmanoma būtų sudaryti tokiam tikslui reikiamas sanitarijos ir higienos sąlygas. Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atimtų leidimą teikti viešojo maitinimo paslaugas. Bylose pagal prevencinį ieškinį tiriama ir vertinama potencialios žalos atsiradimo grėsmė ateityje, o ne konkrečiai nustatinėjamas žalos dydis.
17.9. Teismas nepagrįstai atsakovui priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas faktiškai patyrė šias išlaidas. Atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas nepatvirtina, kad atsakovas patyrė 1 000 Eur išlaidas, o patvirtina tik tai, kad advokato V. O. kontora gavo šią pinigų sumą. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nustatęs, kad atsakovo veiksmai atlikti pažeidžiant sutartinės procedūras, kad atsakovas vienašališkai ir nenurodydamas sutartinio pagrindo priėmė sprendimą apmokestinti ir uždrausti naudotis tualetu ir sanitarinėmis patalpomis, turėjo įvertinti šį atsakovo elgesį, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas P. J. L. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Ieškovės apeliacinis skundas yra pagrįstas emocijomis, o ne teisiniais argumentais. Ieškovė nesupranta teismo sprendimo esmės. Teismo sprendime nuosekliai, pagrįstai ir detaliai išaiškinta, kad atsakovo, kaip nuomotojo, siekimas gauti iš ieškovės, nuomininkės, mokestį už naudojimąsi sanitariniu mazgu, savaime yra teisėtas, nes tą daryti leidžia įstatymas ir nuomos sutartis, tačiau prieš tai turi būti pasiektas susitarimas dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo. Šalių teisiniai santykiai ir ginčas kilo iš Patalpų nuomos sutarties vykdymo. Iš sutarties kylantys ginčai sprendžiami sutarčių teisės normų nustatytų teisniu reguliavimu, t. y. reikalavimais dėl sutarties vykdymo, nevykdymo, sutarties modifikavimo iš pan.
18.2. Prevenciniai ieškiniai kyla iš delikto ir galimi, kai tarp ginčo šalių nėra jokių teisinių, o ypač sutartinių teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas dėl sutarties vykdymo negali būti sprendžiamas prevencinio ieškinio teisinėmis priemonėmis. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai apie tai pasisakė ir tai buvo pagrindinis motyvas netenkinti prevencinio ieškinio. Ieškovė neįrodė prevenciniam ieškiniui reikšti būtinų sąlygų ir aplinkybių. Pagrindinė prevencinio ieškinio sąlyga ir aplinkybė, kad ieškovui daroma ar galimai kylanti žala ir jos išvengimas nepriklauso nuo ieškovo valios ir jam įprastai prieinamų priemonių tokiai žalai išvengti. Atsakovo nustatytas 35 Eur mokestis per mėnesį už naudojimąsi sanitariniu mazgu per likusį nuomos terminą iki 2024 m. sausio mėnesio sudarytų iš viso 1 015 Eur. Tokia suma sudaro tik 5,6 proc. nuo ieškovės veiklos vieno mėnesio pajamų. Dėl to ieškovė savo tariamos žalos gali išvengti, patirdama tik 35 Eur išlaidų per mėnesį.
18.3. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas pripažino, kad ieškinys reiškiamas ne dėl negalėjimo mokėti už sanitarinį mazgą, o „prevenciškai pamokant“ atsakovą, kad jis nekeltų jokių reikalavimų ateityje. Reiškiant prevencinį ieškinį, atsakovo veiksmai turi būti savaime neteisėti ir negalimi, nepriklausomai nuo žalą dėl tokių veiksmų patiriančio subjekto nuomonės apie veiksmų teisėtumą (neteisėtumą), pagrįstumą (nepagrįstumą) ir pan. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Atsakovo nustatytas mokestis nėra išskirtinis ir siurprizinis, nes sanitarinių mazgų paslaugos faktiškai visuotinai yra apmokestintos (įskaitant savivaldybes) ir niekas to nelaiko teisių pažeidimu.
18.4. Nagrinėjamoje byloje negali būti prevenciniam ieškiniui būdingo teismo sprendimo, nes draudimas naudotis išnuomotose patalpose įrengtu sanitariniu mazgu gali kilti dėl objektyvių aplinkybių (avarijos, būtino remonto ar kt.). Neįmanoma ir negalima teismo sprendime numatyti ir nustatyti aplinkybes ar sąlygas, kada teismo sprendimas bus taikomas šioms patalpoms, o kada – ne. Būtent tokią teisinę situaciją teismas išaiškino savo sprendime ir tuo grindė prevencinio ieškinio atmetimą.
18.5. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas patvirtinantis išrašas buvo suprogramuotas advokato sąskaitos elektroninėje bankininkystėje 2021 m. Šiuo metu išrašo forma pasikeitė ir joje nurodomas mokėtojas. Dėl to atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia advokato sąskaitos naujos formos išrašą dėl 2021 m. rugsėjo 23 d. atsakovo atlikto mokėjimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
19. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl teisių gynimo būdo, kai ieškovas nurodė, kad reiškia prevencinį ieškinį, o atsakovas įrodinėja, kad kilo ginčas iš Patalpų nuomos sutarties vykdymo.
20. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.
21. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
22. CPK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai).
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad, siekdama užsitikrinti darbuotojų ir klientų galimybę lankytis sanitarinio mazgo ir tualeto patalpose, reiškia prevencinį ieškinį. Nustatyta, jog ginčas kilo dėl naudojimosi patalpomis, kurias ieškovė pradėjo nuomotis iš atsakovo pagal šalių 2016 m. sausio 15 d. sudarytą negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. 1-2/2016.01.15.
24. Sutarties 1.1 p. nurodyta, kad nuomotojas (atsakovas) pagal šalių susitarimą įsipareigojo perduoti nuomininkui (ieškovei) nuomos teise naudotis negyvenamomis patalpomis kartu su esamais inžinieriniais tinklais ir komunikacijomis, adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1. punktas), o tuo tarpu nuomininkas (ieškovė) įsipareigojo už patalpų nuomą nuo 2016 m. vasario 1 d. mokėti nuomotojui po 600,00 Eur per mėnesį (sutarties 2.2. punktas).
25. 2016 m. gruodžio 15 d. patalpų ir turto perdavimo – priėmimo aktu prie negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 1-2/2016.01.15, nuomotojas (atsakovas) P. J. L. perdavė, o nuomininkas (ieškovė) UAB „Maistas plius“ nuomos teise priėmė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 1-2/2016.01.15, nurodytas patalpas, su inžinerinėmis komunikacijomis bei esama įranga nuomojamajame plote ir bendrojo naudojimo patalpose. Taip pat su patalpomis buvo perduota: 1) išorinių pastato durų raktai; 2) vidinių durų į nuomojamas patalpas raktai; 3) raktas nuo bendrojo tualeto; 4) telefono linija; 5) priešgaisrinė ir saugos signalizacija su stiklo dūžiais ir centrale; 6) inžinierinė įranga: karšto, šalto vandens įvadas ir nuotekų vamzdis, šviestuvai, el. radiatoriai, el. rozetės, natūralios ventiliacijos.
26. Taip pat iš byloje esančios 2018 m. spalio 1 d. negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 1-2/2018.10.01, nustatyta, kad nuomotojas (atsakovas) pagal šalių susitarimą pakartotinai įsipareigoja perduoti nuomininkui (ieškovei) nuomos teise naudotis negyvenamomis patalpomis kartu su esamais inžinieriniais tinklais ir komunikacijomis, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat šalys sulygo, kad <...> naudojamų patalpų perdavimas bei priėmimas įforminamas patalpų ir turto perdavimo – priėmimo aktu, kuriame pateikiami naudojamų patalpų skaitliukų numeriai ir jų parodymai, bei su patalpomis perduodamas turtas (sutarties 1.1. punktas), o tuo tarpu nuomininkas (ieškovė) įsipareigojo už patalpų nuomą nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. mokėti nuomotojui po 660,00 Eur per mėnesį, o nuo 2020 m. vasario 1 d. mokėti po 700,00 Eur (sutarties 2.2. punktas). Pagal negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 1-2/2018.10.1, 2.3. punktą, už pastato, bendrųjų patalpų administravimą, karšto vandens administravimą, šalto vandens administravimą nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui 48,00 Eur mėnesio mokestį. Tuo tarpu pagal negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 1-2/2018.10.1, 3.4.10. punktą, šalys susitarė, kad visi šios sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik pasirašyti abiejų šalių.
27. 2019 m. vasario 1 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktu prie negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 1-2/2018.10.1, nuomotojas (atsakovas) P. J. L. perdavė, o nuomininkas (ieškovė) UAB „Maistas plius“ nuomos teise priėmė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 1-2/2018.10.01, nurodytas patalpas, su inžinerinėmis komunikacijomis bei esama įranga nuomojamajame plote ir bendrojo naudojimo patalpose. Taip pat su patalpomis buvo perduota: 1) išorinių pastato durų raktai; 2) vidinių durų į nuomojamas patalpas raktai; 3) raktas nuo bendrojo tualeto; 4) telefono linija; 5) priešgaisrinė ir saugos signalizacija su stiklo dūžiais ir centrale; 6) inžinierinė įranga; 7) karšto, šalto vandens įvadas ir nuotekų vamzdis; 8) šviestuvai; 9) rozetės; 10) natūralios ventiliacijos.
28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu atsakovas pateikė ieškovei 2021 m. sausio 1 d. sąskaitą už komunalines paslaugas už 2020 m. gruodžio mėnesį. Pagal minėtą sąskaitą ieškovė turėjo sumokėti 98,00 Eur už komunalines paslaugas ir 139,00 Eur už kanalizacijos remonto darbus, iš viso 237,00 Eur. Tą pačią dieną ieškovė išsiuntė atsakovui elektroninį laišką, kuriame buvo prašoma nurodyti, kokiu sutarties punktu ar kitais įstatymais ir jų punktais yra nustatyta prievolė nuomininkui mokėti už naujos kanalizacijos įrengimą nuomotojo nuosavybėje esantį turtą. Taip pat ieškovei buvo pateikta 2021 m. vasario 1 d. sąskaita už komunalines paslaugas už 2021 m. sausio mėnesį. Pagal minėtą sąskaitą ieškovė turėjo sumokėti 101,00 Eur už komunalines paslaugas, 118,00 Eur skolos ir 139,00 Eur už kanalizacijos remonto darbus, iš viso 358,00 Eur.
29. 2021 m. kovo 19 d. ieškovė UAB „Maistas plius“, atstovaujama atstovo, pateikė atsakovui P. J. L. pretenziją dėl reikalaujamų sumų už elektrą bendroms patalpoms ir kanalizacijos remontą bei nepagrįstą skolą, kurioje išreiškė nesutikimą dėl priskaičiuojamų sumų už elektrą bendroms patalpoms, dėl priskaičiuotos skolos ir prašomos sumokėti sumos už atliktus kanalizacijos remonto darbus.
30. 2021 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas P. J. L. pateikė ieškovei pranešimą dėl naudojimosi tualetu apmokestinimo, kuriame nurodė, kad „nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. leidimas naudotis nemokamai tualetu ir sanitarinėmis patalpomis (1-10, 1-11), nutraukiamas. Nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. tualeto ir sanitarinės patalpos paslaugos apmokestinamos. Bus pakeista spyna ir leidžiama naudotis tik tiems asmenims, kurie iš anksto yra apmokėję. Mėnesio mokestis 35,00 Eur per mėnesį. Būtina sumokėti depozitą už 6 mėnesius. Prašau iki 2021 m. rugsėjo 10 d. sumokėti 210,00 Eur už naudojimąsi sanitariniu mazgu (patalpomis 1-10, 1-11)“. Ieškovė UAB „Maistas plius“ elektroniniu laišku atsakovui nurodė, kad tuo atveju, jei tokie veiksmai bus atlikti, ieškovė kreipsis į teismą su prevenciniu ieškiniu ir su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo.
31. Taigi, šių faktinių aplinkybių pagrindu, ieškovė 2021 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kurį 2021 m. spalio 19 d. patikslino ir prašė uždrausti atsakovui trukdyti ieškovės klientams ir darbuotojams patekti į pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančias tualeto bei sanitarinio mazgo patalpas, plane atitinkamai pažymėtas indeksais 1-10 ir 1-11, ir naudotis juose esančiu sanitariniu mazgu bei tualetu, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokia forma riboti patekimą į šias patalpas, įstatyti, kabinti, keisti spynas, pastatyti naujas duris su naujomis spynomis, nesuteikiant ieškovei raktų arba spynų atidarymo kodo, blokuoti patekimą į minėtas patalpas, įrengiant naujas kliūtis. Tuo tarpu atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovės pateiktas ieškinys negali būti nagrinėjamas kaip prevencinis ieškinys, o ieškovės pareikšti reikalavimai ir nurodytos aplinkybės pažeidžia atsakovo, kaip patalpų savininko, teises.
32. Prevencinis ieškinys yra apsauginio–prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu ar iš viso neveikti. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
33. Prie neteisėtų veiksmų prevencinio ieškinio atveju priskirtinas ir piktnaudžiavimas teise, kai asmuo, įgyvendindamas jam priklausančią įstatymo leidėjo ar sutartimi suteiktą teisę, naudoja tokius šios teisės įgyvendinimo būdus, kurie išeina už įstatyme ar sutartyje nustatytų teisės įgyvendinimo ribų, pažeidžia kitų asmenų teises. Piktnaudžiavimas teise gali būti atliekamas turint tikslą padaryti kitam asmeniui žalos arba neturint tokio tikslo, tačiau darant kitam žalą. Taigi tais atvejais, kai asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis, tačiau dar nepadaryta žalos, esant realiam pavojui, kad ji gali būti padaryta ateityje, gali būti reiškiamas prevencinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-801/2002).
34. Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlygintinai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne tiek naudingi, kiek įmanoma toje situacijoje. Civilinės atsakomybės požiūriu tokia veikla nebūtinai yra vertinama kaip neteisėta, bet gali būti vertinama kaip neefektyvaus ar netinkamo valdymo dalis – neprotingas sprendimas konkrečioje situacijoje. Dėl to tokių veiksmų negalima būtų reikalauti nutraukti prevencinio ieškinio tvarka, nes prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai ateityje, sukeliantys realią žalos grėsmę. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Tais atvejais, kai atstovaujamasis įgalina atstovą veikti taip, kad įgaliojimu, kaip sandoriu, jau pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ar įgaliojime nurodytos teisės neatitinka įstatymų bei susitarimų, tai tretieji asmenys, kurių teisės gali būti pažeistos vykdant tokius įgaliojimus, gali reikšti prevencinį ieškinį (CK 1.138 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2005).
35. Suformuluota kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklė dėl prevencinio ieškinio leistinumo, yra teisinė prielaida kritiškai vertintini ieškovės argumentus dėl pasirinkto teisių gynimo būdo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek negyvenamų patalpų nuomos sutartyje, tiek patalpų pardavimo – priėmimo akte yra nurodyta, kad ieškovei perduodamos patalpos su esamais inžinieriniais tinklais su komunikacijomis. Tai patvirtina, jog tarp šalių buvo susitarta ir dėl sanitarinių patalpų, tai yra tualeto ir sanitarinio mazgo, naudojimo. Vadinasi, byloje kilo ginčas dėl sutarties sąlygų pakeitimo teisėtumo, kai atsakovas vienašališkai ir nenurodydamas sutartinio pagrindo priėmė sprendimą apmokestinti ir uždrausti naudotis tualetu ir sanitarinėmis patalpomis nuo 2021 m. rugsėjo 15 d., jeigu nebus mokamas 35,00 Eur per mėnesį mokestis.
36. Įvertinęs ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas CK 6.223 straipsnis, o ne CK 6.255 straipsnis. Tai, kad nuomotojas nusprendė įvesti papildomą nuomos mokestį už teisę naudotis tualetu ir sanitarinėmis patalpomis, daiktinės teisės aspektu savaime yra teisėti veiksmai, nors ekonomiškai nenaudingi ieškovei. Atsakovas neapribojo ieškovės teisės naudotis tualetu ir sanitarinėmis patalpomis besąlygiškai, dėl ko ieškovė nebegalėtų iš esmės vykdyti veiklos ir dėl ko atsirastų pagrindas prevenciniam ieškiniui. Nagrinėjamoje byloje patalpų savininkas nusprendė apmokestinti tam tikrų patalpų naudojimąsi ir tik nuo ieškovės valios priklauso, ar ji sutiks su sutartinių santykių pakeitimu. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pastebėjo, kad nekilnojamojo turto savininko sprendimas savaime nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių nuomos santykių ir galiojančios negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1-2/2018.10.1, nes nuomotojas, kaip patalpų savininkas, turi teisę pareikšti savo valią dėl nuomos mokesčio, jo sudedamųjų dalių pakeitimo, o ieškovės nesutikimas su mokesčio pakeitimu turėtų būti sprendžiamas atskiroje byloje, reiškiant ieškinį dėl sutarties sąlygų keitimo, nevykdymo ar pan.
37. Ieškovės apeliaciniame skunde bandymas pagrįsti prevencinio ieškinio teisėtumą – ateityje negalėjimą vykdyti viešojo maitinimo paslaugos, yra paneigiamas jos pačios nurodyta aplinkybe, tai yra, sumokėjusi papildomą nuomos mokesčio sumą, ieškovė galės be apribojimų naudotis tualetu ir sanitarinėmis patalpomis. Taigi ginčo esmė yra ne teisė naudotis tualetu ir sanitarinėmis patalpomis, o mokesčio už teisę naudotis tualetu ir sanitarinėmis patalpomis pagrįstumas. Nuomotojo nustatytas 35,00 Eur per mėnesį mokestis už naudojimąsi sanitariniu mazgu (kuriam nuomotojo sąskaita buvo atliktas remontas) per likusį nuomos terminą, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo mėn., kai buvo pareikštas toks reikalavimas, iki sutarties pabaigos 2024 m. sausio mėn., (viso 29 mėnesiai) būtų 1015,00 Eur.
38. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, netirdamas atsakovo grasinimo užrakinti ieškovei išnuomotą tualetą, neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės teiginiu. Jau nurodyta, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, prevencinio ieškinio dalykas nėra ketinimai, įspėjimai, ar, kaip teigia apeliantė, grasinimai, nesumokėjus papildomo mokesčio apriboti patekimą į tualetą, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui.
39. Apeliantė mano, kad teismo sprendimu ji yra priversta paklusti neteisėtam reikalavimui. Pastebėtina, kad apeliantė nėra patalpų savininkė, ji yra patalpų nuomotoja. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Apeliantės įrodinėjamas teisių pažeidimo vertinamas galėtų būti paremtas sutartinių teisių ir pareigų turiniu. Tai ir nurodė pirmosios instancijos teismas.
40. Apeliantė nurodė, kad išnuomotas tualetas bus užrakintas, jei ji nesumokės pagal atsakovo 2021 m. sausio 1 d. sąskaitą už komunalines paslaugas už 2020 m. gruodžio mėn., kurioje atsakovas iš ieškovės realiai reikalauja 139 Eur kompensacijos už kanalizacijos remonto darbus, o taip pat pagal 2021 m. vasario 1 d. sąskaitą už komunalines paslaugas už 2021 m. sausio mėn., kurioje atsakovas iš ieškovės taip pat reikalauja 139 Eur kompensacijos už kanalizacijos remonto darbus. Aplinkybė, kad atsakovas prašo sumokėti už remonto darbus, o nereikalauja mokėti pinigų sumą be teisėto pagrindo, parodo, kad atsakovo nuomojamas turtas yra valdomas efektyviai ir tinkamai, o prašymas apmokėti už kanalizacijos remonto darbus, kuria naudojasi ir ieškovės darbuotojai, ir klientai, yra protingas sprendimas konkrečioje situacijoje, nes suteikia galimybę veiksmingai pačiai ieškovei vykdyti veiklą higienos reikalavimus atitinkančiose patalpose.
41. Pagal CK 6.493 straipsnio 1 dalį nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Šiuo atveju remontu pasirūpino nuomotojas, kaip rūpestingas ir atidus turto savininkas.
42. Apeliantės teiginys, kad ji nesiruošia mokėti atsakovo vienašališkai nustatyto papildomo mokesčio ir kreipimasis į teismą su reikalavimu apriboti patalpų savininko daiktinę teisę valdyti patalpas, vertintinas kaip ginčas, kilęs iš nuomos teisinių santykių. Pati ieškovė pripažįsta, kad sumokėdama už kanalizacijos remonto darbus ir papildomą nuomos mokestį be apribojimų galės teikti viešojo maitinimo paslaugas. Byloje nustačius, kad atsakovas neketina tiesiog apriboti ieškovės teisę naudotis tualetu ir sanitarinėmis patalpomis, o naudojimosi teisę sieja su reikalavimu mokėti papildomą nuomos mokestį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys buvo pagrįstai atmestas (CPK 12, 178 straipsniai). Ginčas dėl sutarties vykdymo, kuris tapo pagrindu ieškovo prevenciniam ieškiniui, negali būti sprendžiamas prevencinio ieškinio teisinėmis priemonėmis (CK 6.223 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
43. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
46. Apeliantė nurodė, kad iš pateikto bankinio pavedimo dokumento nesimato, už ką advokatui sumokėti pinigai, todėl, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo P. J. L. naudai.
47. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad pateikia advokato sąskaitos naujos formos išrašą dėl 2021 m. rugsėjo 23 d. P. L. mokėjimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi sąskaitos išrašą, nustatė, kad būtent atsakovas yra atlikęs ginčo pavedimą, apmokėdamas už teisines paslaugas, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
48. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovo naudai priteistinos 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) maksimalaus dydžio“ (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.11 p. numato, kad maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, taikant koeficientą 1,3. Tokio uždarbio dydis buvo 1598,00 Eur. Taigi išlaidos atitinka rekomenduojamas priteisti sumas.
49. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 331 straipsnio 6 dalimi, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų
n u t a r i a:
netenkinti ieškovės UAB „Maistas plius“ apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistas plius“, juridinio asmens kodas: 304154867, 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo P. J. L., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė