Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2;
3.2.6.1; 3.1.7.6; 2.6.1.3.6; 3.2.6.10; 2.6.1.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,
dalyvaujant ieškovei E. J.,
ieškovų E. J. ir G. J. atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui,
atsakovės UAB „Gotuna" vadovui Šarūnui Goptaičiui, atsakovės atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Justinui Pupkai,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. J. ir E. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gotuna” dėl sumos, reikalingos rangovo atliktų darbų trūkumams pašalinti, priteisimo ir kitų reikalavimų.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovų G. J. bei E. J. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Gotuna” dėl sumos, reikalingos rangovo atliktų darbų trūkumams pašalinti, žalos, baudos, delspinigių, permokos ir išlaidų, susijusių su atsakovės atliktų darbų trūkumų nustatymu.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. ieškovai G. J. ir E. J. kreipėsi su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės UAB ,,Gotuna“ 13 699,71 Eur dydžio sumą atliktų darbų trūkumams pašalinti (kurią sudaro: 7 785,79 Eur suma, reikalinga atsakovės pagal 2020 m. spalio 23 d. Rangos sutartį Nr. 01 atliktų darbų trūkumams pašalinti, 861,02 Eur žala, 2 120,52 Eur delspinigiai, 803,12 Eur bauda, 208,96 Eur permoka ir 1 920,30 Eur nuostoliai), 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad ieškovas G. J. ir atsakovė 2020 m. spalio 23 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 01 (toliau – Rangos sutartis). Nors ieškovė E. J. Rangos sutartyje buvo nurodyta kaip G. J. atstovė bei nebuvo nurodyta kaip sutarties šalis, tačiau ieškovai yra sutuoktiniai, o Rangos sutartimi šeimos poreikiams statomo namo statybos buvo finansuojamos iš ieškovams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių lėšų. Dėl šios priežasties šis ieškinys reiškiamas abiejų ieškovų (sutuoktinių), prašant ieškiniu reikalaujamas sumas priteisti iš atsakovų solidariai abiejų ieškovų jungtinėn nuosavybėn. Rangos sutartimi atsakovė (rangovė) įsipareigojo „<...> savo jėgomis, rizika ir priemonėmis, išskyrus šioje sutartyje numatytus atvejus, atlikti pagal brėžinius ir specifikacijas ir perduoti užsakovui Priede I nurodytus darbus šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis terminais ir tvarka: individualaus gyvenamojo namo statybos darbų planas: statybų aikštelės parengimas; gręžtinių pamatų įrengimas; mūro darbai; stogo įrengimo darbai; fasado šiltinimo darbai; vidaus paviršių tinkavimas; elektros instaliacijos įrengimas; vandentiekio/kanalizacijos įrengimas; šildomų betoninių grindų įrengimas; vidinių pertvarų iš GK montavimas; betono trinkelių prie namo įrengimas; rangovo turimų pagal sutartį atlikti darbų apimtys ir grupės detaliau yra apibrėžtos Priede Nr.1 <...>“. Bendra Rangos sutartimi numatytų atlikti darbų kaina – 8 0311,87 Eur. Rangos sutarties 6.2.1. punkte šalys susitarė, jog „<...> Darbų pradžia (duomenys neskelbtini) Darbų pabaiga (duomenys neskelbtini)<...>“.
4. Kaip nurodoma, kadangi atsakovė (rangovė) netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal pasirašytą Rangos sutartį (atsakovė vėlavo atlikti darbus bei nesilaikė sąlygų dėl darbų kokybės), ieškovai, vadovaudamiesi Rangos sutarties 21.1 punktu, 2022 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu pareikalavo atsakovės „<....> ne vėliau kaip per 5 dienas pabaigti stoginės ir stogelių nuolydžio formavimo darbus, bei sutvarkyti jų kraštus, pabaigti stogo apkalimo darbus, išsivežti pastolius ir šiukšles iš sklypo. Neatlikus darbų iki rugpjūčio 29 d., Rangos sutartis bus nutraukta su visomis to pasekmėmis.<...>“. Atsakovei neįvykdžius ieškovų 2022 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo, 2022 m. rugpjūčio 30 d. ieškovai pranešė atsakovei, kad Rangos sutartis nutraukiama. Iki Rangos sutarties nutraukimo atsakovė pagal Rangos sutarties Priedą Nr. 01 atliko darbų už 7 6814,66 Eur sumą. Ieškovai iš viso rangovei sumokėjo 7 7023,62 Eur, tad susidarė 208,96 Eur permoka. Atsakovė į atliktų darbų aktus (Nr. 0000177 ir 0000200) taip pat įtraukė papildomus darbus, kurie nebuvo raštu patvirtinti ieškovų. Ieškovai nepasirašė aukščiau nurodytų aktų bei darbų nepriėmė, tačiau, nepaisant to, atsakovė šių aktų pagrindu išrašė sąskaitas ieškovams. Pasak ieškovų, atsakovė į 2021 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GOT0000177 įtraukė papildomus darbus 1 729,91 Eur su PVM sumoje, bei į 2022 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą įtraukė papildomus darbus ir šio akto pagrindu 2022 m. kovo 29 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GOT0000202 3979,71 Eur sumai su PVM, nesilaikė Rangos sutarties 9.2.2 punkto reikalavimų, kurie numato, jog „<...> užsakovas, šalių susitarimu: <..> 9.2.2. prieš papildomų darbų pradžią raštu patvirtina ir nustato kompensacijos sumą, pridedamą prie sutarties kainos ir mokamą rangovui pagal atskirą raštišką susitarimą. Papildomų darbų kaina paskaičiuojama pagal Priede Nr.1 nurodytus vienetinius įkainius<...>“. Ieškovai, nebūdami statybų specialistais, labai pasitikėjo atsakove. Dėl šios priežasties ieškovai, deramai neįsigilinę į Rangos sutarties sąlygas bei jiems pateiktus dokumentus, per klaidą apmokėjo atsakovei 1 729,91 Eur už tariamai papildomus darbus (kurie buvo įtraukti į atliktų darbų aktą kartu su kitais Rangos sutartyje numatytais darbais). Tačiau vėliau, atsakovei vėl pateikus atliktų darbų aktą bei pradėjus reikalauti apmokėti už tariamai papildomus darbus, ieškovai už šiuos darbus nesutiko mokėti. Kiek vėliau ieškovai taip pat sužinojo, jog atsakovė nurodė netinkamus darbų kodus, dėl ko atsakovės nurodytų darbų kaina buvo nepagrįstai padidinta. Ieškovai pažymėjo, kad prieš sudarant Rangos sutartį, ieškovai pateikė atsakovei namo statybos projektą, o atsakovė, įvertinusi projekte numatytą darbų apimtį, parengė tiek pačią Rangos sutartį, tiek ir Rangos sutarties priedą Nr. I (Sąmatą).
5. Ieškovų teigimu, pasirašant Rangos sutartį su atsakove ieškovų tikslas ir lūkestis buvo pastatyti namą už Rangos sutartyje numatytą kainą. Ieškovai tikėjosi, jog iš jų pusės nesant papildomų reikalavimų ir/ar brėžinių pakeitimo bei nesant atskiro raštiško ieškovų ir atsakovės susitarimo, galutinė Rangos darbų kaina nesikeis. Nepaisant to, kaip nurodė ieškovai, atsakovė nepagrįstai pradėjo reikalauti apmokėti už papildomus darbus. Siekdami užfiksuoti atsakovės darbo trūkumus (defektus), ieškovai kreipėsi į UAB „Ginvista“ dėl defektinio akto sudarymo. Ieškovai taip pat kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo bei į statybų specialistą/ekspertą dr. D. K. ir statybų specialistą/projekto vadovą A. K. su prašymu apskaičiuoti atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo vertę. 2022 m. lapkričio 7 d. specialistai D. K. ir A. K. apžiūrėjo vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo nustatyti įvairūs trūkumai, atlikta trūkumų fotofiksacija, surinkti kiti duomenys reikalingi vertinimui atlikti. 2022 m. lapkričio 17 d. specialistai dr. D. K. ir A. K. parengė Vertinimo aktą. Galutinėje Vertinimo akto išvadoje dr. D. K. ir A. K. nurodė: „<...> užsakovės – E. J. prašymu buvo atliktas statybos darbų kokybės patikrinimas, kurio metu nustatyti vienbučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nekokybiškai atlikti statybos darbai. Patikrinimo metu nustatyta, kad pastato plokštieji stogai įrengti su nepakankamu nuolydžiu, stogai nesandarūs, stogų ir sienų sandūros nehidroizoliuotos, vanduo nuo stogų surenkamas ir nuvedamas netinkamai, cokolio vėdinimui neįrengta drenažinė membrana. Atlikti statybos darbai netenkina projekto ir teisės aktų reikalavimų. Nustatyti trūkumai mažina pastato sandarumą, ilgaamžiškumą, blogina pastato eksploatacines savybes ir estetinį vaizdą. Apžiūros ir vertinimo metu surinktų duomenų pagrindu, naudojant programą „Sistela“, sudaryta trūkumų šalinimo darbų sąmata pagal 2022 m. spalio mėn. (Sąmatos sudarymo metu galiojančias) vidutines rinkos kainas. Sudarius Sąmatą nustatyta, kad trūkumų šalinimo darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 7 785,79 Eur su PVM. Į Sąmatą įskaičiuotos darbo jėgos, medžiagų ir mechanizmų sąnaudos. Užsakovė vertinimui pateikė pastato statybos darbus atlikusio rangovės neatliktų aplinkos sutvarkymo darbų sąrašą. Pateikto sąrašo pagrindu, naudojant programą „Sistela“, sudaryta neatliktų darbų Sąmata pagal 2022 m. spalio mėn. (Sąmatos sudarymo metu galiojančias) vidutines rinkos kainas. Sudarius Sąmatą nustatyta, kad neatliktų aplinkos sutvarkymo darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 3 966,13 Eur su PVM. Į Sąmatą įskaičiuotos darbo jėgos, medžiagų ir mechanizmų sąnaudos <...>“.
6. Ieškovai 2023 m. sausio 3 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje reikalavo sumokėti atsakovės darbų trūkumų pašalinimo vertę, atlyginti žalą bei sumokėti delspinigius. Atsakovė su ieškovų pretenzija sutiko tik iš dalies. Kadangi atsakovė 2023 m. sausio 16 d. atsakyme į ieškovų pretenziją pateikė Vertinimo akto komentarus, ieškovai persiuntė atsakovės raštą specialistui/ekspertui dr. D. K. ir statybų specialistui/projekto vadovui A. K.. Ieškovai atsakovės 2023 m. sausio 16 d. raštą taip pat persiuntė ginčo namą suprojektavusiems asmenims. Susipažinę su atsakovės argumentais, tiek vertinimo aktą parengę ekspertai/specialistai, tiek ir namą suprojektavę asmenys, atsakovės 2023 m. sausio 16 d. rašte išdėstytus argumentus kategoriškai ir argumentuotai atmetė. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovė atliko ne visus Rangos sutartyje numatytus darbus, o dalį darbų atliko su trūkumais, t. y. pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Vertinimo akte nurodyta, kad trūkumų šalinimo darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 7 785,79 Eur su PVM. Vertinimo akte taip pat nurodyta, kad neatliktų aplinkos sutvarkymo darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 3 966,13 Eur su PVM. Vadovaujantis Rangos sutarties Priedu Nr. 1, šių darbų vertė sudarė 3 105,11 Eur. Tad dėl atsakovės neatliktų aplinkos sutvarkymo darbų šių darbų kaina pabrango 861,02 Eur. Kadangi atsakovė vėlavo atlikti darbus, atsakovei, ieškovų teigimu, kyla pareiga mokėti 2 120,52 Eur dydžio delspinigius bei mokėtina bauda už įsipareigojimų nevykdymą sudaro 1 procentą bendros rangos darbų vertės pagal rangos sutartį, t. y. 803,12 Eur (8 0311,97 * 1 proc.). Iki Rangos sutarties nutraukimo atsakovė atliko Rangos sutartyje numatytų darbų už 7 6814,66 Eur sumą, o ieškovai iš viso atsakovei sumokėjo 77 023,62 Eur, susidarė 208,96 Eur permoka, kurią atsakovė privalo grąžinti ieškovams. Ieškovai taip pat patyrė išlaidas, susijusias su atsakovės atliktų darbų trūkumų nustatymu, šių trūkumų pašalinimo vertės apskaičiavimu bei teisinių paslaugų išlaidas iki ieškinio pateikimo teismui. Šios išlaidos iš viso sudaro 1 920,30 Eur (181,50 Eur už defektinio akto sudarymą; 338,80 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą; 800 Eur už Vertinimo akto parengimą; 400 Eur už pretenzijos atsakovei parengimą; 200 Eur už ekspertų atliktą atsakovės argumentų įvertinimą). Viso ieškovų naudai iš atsakovės priteistina suma sudaro 13 699,71 Eur (7 785,79 + 861,02 + 2120,52 + 803,12 + 208,96 + 1 920,30).
7. Atsakovė UAB ,,Gotuna“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pareikštu ieškiniu iš dalies nesutinka. Prašė netenkinti ieškovų ieškinio, kurioje jis yra nepagrįstas.
8. Dėl nuostolių trūkumų šalinimui atsakovė nurodė, kad ieškovai prašo jų naudai priteisti 7 785,79 Eur darbų trūkumams pašalinti, tačiau šis ieškovų reikalavimas pagrįstas tik iš dalies – atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimui reikalinga 2 489,93 Eur dydžio suma. Tuo tarpu likusi vertinimo akte pateiktoje trūkumų šalinimo Sąmatoje pateikta suma nėra skirta trūkumų taisymui ir/ar nėra susijusi su atsakovės atliktų darbų trūkumais: dėl Vertinimo akte pateiktos sąmatos skyrių „Automobilių stoginės remontas“ ir „Stogo virš terasos remontas“ atsakovė pažymėjo, kad automobilių stoginės bei stogo virš terasos remontas reikalingas dėl dviejų priežasčių: 1) netaisyklingai įrengtų sujungimų plokščio stogo su parapetais ir 2) netaisyklingai įrengtų parapetų skardinimo. Šių trūkumų taisymui reikalinga 1 981,56 Eur be PVM (2 397,69 Eur su PVM) dydžio suma. Tuo tarpu kiti į Vertinimo akte pateiktą Sąmatą įtraukti neva tai trūkumų taisymo darbai (papildomų įlajų įrengimas, nuolydžio formavimas akmens vatos pagalba, dviejų sluoksnių prilydomos dangos įrengimas likusiam stogui) yra ne trūkumų taisymo darbai, o papildomi darbai, sąlygoti projektavimo klaidų. Atsakovė taip pat nurodė, kad projekte, pagal kurį buvo atliekami sutartyje numatyti darbai, 1) automobilių stoginėje yra suprojektuota viena įlaja, tačiau nėra numatytas stogo nuolydis, o taip pat 2) stoge virš terasos nėra suprojektuoti nei nuolydžiai, nei įlajos. Sutarties 16.1. p. numačius, kad atsakovė darbus vykdo pagal projekto technines specifikacijas bei dokumentų reikalavimus (taigi, tame tarpe, pagal ieškovų atsakovei pateikto ir Sąmatą atitinkančio projekto dalį) ir projekte numačius konkretų įlajų kiekį ir nenumačius stogų nuolydžių, atsakovė tokių, projekte nenumatytų, darbų ir neturėjo atlikti, t. y. neturėjo sumontuoti papildomų, projekte nenumatytų, įlajų ir suformuoti projekte nenumatyto stogų nuožulnumo. Todėl tokie papildomi darbai gali būti atliekami nebent ieškovų lėšomis.
9. Dėl Vertinimo akte pateikto sąmatos skyriaus „Pagrindinio stogo lietaus nuvedimo sistemos nuolydžių keitimas ir kraigų galų remontas“ atsakovė nurodė, kad trūkumų, susijusių su stogo lietaus nuvedimo sistemos nuolydžio taisymu ir kraigų galų remontu, taisymas kainuoja 76,23 Eur be PVM (92,24 Eur su PVM). Šią sumą viršijantys remonto darbai objektyviai nereikalingi, kadangi: iš Vertinimo akto matyti, kad nustatant latakų nuolydžių nepakankamumą buvo darytas tik vienas vieno latako nuolydžio matavimas, nors yra keturi atskiri latakų šlaitai. Šioje vienoje matuotoje latako nuolydžio vietoje užfiksuotas tariamai per mažas 0,05 nuolydis. Negana to, kad nuolydžio nepakankamumas yra užfiksuotas tik vienoje vietoje iš keleto, iš pačių ieškovų į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nuolydžiai visuose latakuose yra ir jie būtų pakankami vandens nutekėjimui, tačiau vandens nutekėjimą stabdo latakų nepriežiūra – lapų iš latakų neišvalymas. Tai, kad visuose Vertinimo akte nurodytuose latakuose nuolydis yra matyti iš pateiktose nuotraukose matomo vandens latakuose nusistovėjimo – matyti, kad vanduo kaupiasi tam tikrose latakų vietose – jų šonuose ir didėjant nuožulnumui gilėja vandens lygmuo latake. Tuo tarpu vanduo šiuose latakuose stovi, o ne nubėga, kadangi latakai yra neprižiūrėti – neišvalyti susikaupę lapai, kurie užkemša vandens nutekėjimo angas ir sąlygoja vandens nusistovėjimą. Iš nurodyto matyti, kad latakų permontavimo/remonto darbai objektyviai nereikalingi – vandens nutekėjimo sistemos tinkamą funkcionavimą užtikrintų tinkama šios sistemos priežiūra, kuri ieškovų nėra atliekama. Pasak atsakovės, šioje Vertinimo akto dalyje taip pat numatyti ir trūkumų taisymo darbai, susiję su dekoratyvinio tinko trūkumu šalinimu bei papildomu apšildomosios vato montavimo trūkumų taisymu. Visgi, atsakovė pažymi, kad pastato fasado vietose, kuriose fasadas jungiasi su prilydoma danga, reikalinga šalinti dekoratyvinį tinką ir 50 mm polistirolo sluoksnį, tačiau papildomai dėti vatos poreikio nėra, kadangi vata yra sumontuota; šalinti dekoratyvinio tinko nuo parapetų tam, kad būtų įrengiamas nulašėjimo profilis, poreikio nėra, kadangi tai yra tik rekomendacinio pobūdžio reikalavimas. Tai, kad tai yra išimtinai rekomendacinio pobūdžio reikalavimas matyti ir iš pačio Vertinimo akto turinio, kadangi pateiktas PVC nulašėjimo profilis nėra numatytas jokiuose teisės aktuose, kaip, pavyzdžiui, STR reglamentuose, o yra paimtas iš dekoratyvinio tinko tiekėjų pateikiamos komercinės medžiagos.
10. Dėl Vertinimo akte pateikto Sąmatos skyriaus „Vėdinimo ir drenavimo membranos įrengimas pastato perimetru“ atsakovė nurodė, kad šiame Vertinimo akto Sąmatos poskyryje nurodyti neva trūkumų taisymo darbai, susiję su drenažinės membranos taisymu. Visgi, drenažinės membranos montavimo darbai iš viso nenumatyti sutarties sąmatoje. Todėl atsakovė šių darbų neatliko ir neturėjo atlikti. Atsakovės teigimu, ieškovai pagrįstai prašo priteisti jų naudai 2 489,93 Eur nuostolių trūkumų šalinimui. Tuo tarpu likusi reikalavimo dalis yra nepagrįsta ir netenkintina.
11. Dėl nuostolių, patirtinų atsakovei neatlikus aplinkos tvarkymo darbų sutartyje aiškiai numatyta bauda, kurią atsakovė moka ieškovams, jeigu atsakovė neįvykdo jai tenkančių įsipareigojimų. Sutarties 21.2. numatyta, kad ieškovams nutraukus sutartį, sutarties šalys susitaria dėl sumų, mokėtinų rangovei (atsakovei). Tuo tarpu sutarties 21.4. p. šalys numatė, kad iš tokių atsakovei mokėtinų sumų yra išskaičiuojama suma, lygi 1 proc. bendros rangovės darbų vertės pagal šią sutartį, mokama rangovės užsakovui kaip bauda už įsipareigojimų nevykdymą. Taigi, atsakovei pažeidus sutartį (pavyzdžiui, neatlikus dalies darbų), atsakovė ieškovams moka aukščiau nurodyto dydžio baudą, kuri laikytina netesybomis sutarties pažeidimo atveju. Pažymėjo, kad ieškovai ieškiniu prašo tokios baudos priteisimo (803,12 Eur). Todėl ieškovams prašant tokios baudos atlyginimo, ieškovai neturi teisės į papildomai paskaičiuotos žalos atlyginimą, kadangi vien jau prašoma priteisti sutartinė bauda užtikrina jų patirtų nuostolių atlyginimą. Abiejų šių sumų priteisimas lemtų nepagrįstą ieškovų pasipelnymą, kadangi ieškovai būtų ne atstatyti į padėtį iki teisės pažeidimo, o esamoje situacijoje pasipelnytų – gautų ne tik baudą, kuri kompensuotų neatliktus aplinkos tvarkymo darbus, bet ir papildomą žalos atlyginimą, kuris būtų laikomas ieškovų gautu pelnu, kadangi nebebūtų naudojamas aplinkos tvarkymo darbams atlikti.
12. Dėl netesybų atsakovė nurodė, kad ieškovai prašo atlyginti 7 785,79 Eur nuostolių, kurie patirtini taisant netinkamai atliktus rangos darbus. Atsakovės realiai patirti nuostoliai sudaro 2 489,93 Eur dydžio sumą. Atsakovė taip pat prašo priteisti 1 920,30 Eur nuostolių, kurie buvo patirti nustatant rangos darbų trūkumus. Nors abu nuostolių dydžiai yra mažintini, bet kokiu atveju nuostolių dydis viršija ieškovų prašomų priteisti netesybų dydį. Pasak atsakovės, ieškovų prašomos priteisti netesybos yra įskaitytinos į ieškovų prašomus priteisti nuostolius. Todėl ieškovų prašomos netesybos nėra priteistinos. Visgi, jeigu teismas konstatuotų, kad netesybos už darbų pradelsimą nėra įskaitytinos į ieškovų naudai priteistinus nuostolius, jos yra mažintinos. Ieškovai paskaičiuoja nepagrįstai per dideles netesybas už darbų atlikimo termino pradelsimą. Atsakovė pažymėjo, kad į bylą pateiktus darbų priėmimo-perdavimo aktus atitinkančios netesybos galėtų sudaryti 1 552,78 Eur dydžio sumą. Visgi, sutarties 21.1. p. numatyta, kad delspinigiai mokami nuo neatliktų darbų vertės. Atsakovės ieškovams teiktoje delspinigių skaičiavimo lentelėje pateiktas delspinigių skaičiavimas atliktas paskaičiuojant delspinigius būtent nuo laiku neatliktų darbų vertės, t. y. paskaičiuojant delspinigius atsižvelgus į sutartyje numatytą darbų atlikimo datą ir sutarties šalių pasirašytų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, kurie pasirašyti jau po sutartyje numatytos darbų atlikimo pabaigos. Tuo tarpu minėtoje 4 374,17 Eur dydžio suma į tokius aktus nėra įtraukta ir ieškovų pridedama papildomai. Todėl nuo jos delspinigiai nėra skaičiuotini. Tuo tarpu teismui konstatavus, kad ieškovų naudai priteistinos aukščiau nurodyto dydžio netesybos, į aukščiau nurodytą, didesniąją, netesybų sumą, įskaitytina mažesnioji, 803,12 Eur dydžio netesybų suma (sutartinė bauda). Atsakovė nurodė, kad šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kuomet sutartyje už sutarties pažeidimą numatyti tiek delspinigiai, tiek ir sutartinė bauda, todėl teismui konstatavus, kad netesybos nėra įskaitytinos į nuostolius, jų naudai priteistina tik didesnioji suma.
13. Dėl permokos grąžinimo atsiliepime nurodoma, kad atsakovė yra atlikusi darbų už viso 82 916,34 Eur. Tai yra, atsakovė yra atlikusi: sutarties sąmatoje numatytų darbų už 77 206,72 Eur; papildomų darbų už 5 709,62 Eur; iš šios sumos ieškovai ginčija 4 371,77 Eur. Tačiau tokia ieškovų pozicija yra nepagrįsta, kadangi: 392,06 Eur iš aktuotų darbų sumos neva yra išminusuotini, kadangi atsakovė neatliko dalies angų aplink langus ir duris tinkavimo darbų. Tai, kad tokie darbai neatlikti ieškovai grindžia į bylą pateikta nuotrauka. Visgi, iš į bylą pateiktos nuotraukos nėra galimybės nustatyti, ar ji daryta jau po darbų atlikimo, ar tik darbus atliekant/prieš juos atliekant. Todėl iš tokios nuotraukos neįmanoma nustatyti, kad atsakovė neatliko dalies tinkavimo darbų. Net, jeigu ir būtų konstatuota, kad dalies tinkavimo darbų atsakovė neatliko, iš į bylą pateiktos fotonuotraukos objektyviai nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai tinkavimo darbų nėra atlikta. Ieškovams ir atsakovei aiškiai sutarus dėl visų aktuose nurodytų papildomų darbų atlikimo poreikio, atsakovė juos ir atliko. Pirmąją papildomų darbų dalį ieškovams apmokėjus, ieškovai neapmokėjo likusios dalies (3 979,71 Eur). Ieškovams patvirtinus, kad šie papildomi darbai bus apmokėti, atsakovė tęsė kitų, sutartyje numatytų darbų, vykdymą. Kaip matyti, po antrosios dalies papildomų darbų atlikimo atsakovė atliko ir daugiau sutartyje numatytų darbų. Pasak atsakovės, ieškovams patvirtinus, jog šie darbai bus apmokėti, atsakovė darbų vykdymo nesustabdė tikėdamasi, jog savo prievoles vykdys ne tik ji, bet ir ieškovai. Taigi, atsakovei atlikus darbų už 82 916,34 Eur, o ieškovams sumokėjus tik 77 023,62 Eur, matyti, jog egzistuoja 5 892,72 Eur nepriemoka. Taigi, šiuo atveju neegzistuoja ir objektyviai negali egzistuoti jokia ieškovų permoka. Pažymėjo, kad aukščiau nurodyta ieškovų nepriemoka susidaro ne tik iš skolos už papildomus darbus, bet ir ieškovams sulaikius ir atsakovei negrąžinus 1 913,01 Eur dydžio sumos. Kadangi sutarties ieškovų iniciatyva buvo nutraukta, baigiamasis darbų aktas nebuvo pasirašytas. Tačiau nepaisant sutarties nutraukimo, ieškovai atsakovei negrąžino minėtos sulaikytos pinigų sumos. Apibendrindama atsakovė nurodė, kad ieškovai šiuo metu atsakovei yra skolingi 5 892,72 Eur dydžio sumą, kurią sudaro i) 3 979,71 Eur skola už papildomus darbus ir ii) 1 913,01 Eur sulaikytų lėšų, kurių ieškovai atsakovei neišmoka be jokio teisėto pagrindo.
14. Dėl nuostolių atsakovė nurodė, kad ieškovai prašo darbų trūkumų nustatymui 1 920,30 Eur (181,50 Eur už defektinio akto sudarymą; 338,80 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą; 800 Eur už Vertinimo akto parengimą; 400 Eur už pretenzijos atsakovei parengimą; 200 Eur už ekspertų atliktą atsakovės argumentų įvertinimą). Atsakovės teigimu, ši suma ieškovų naudai negali būti priteistina. Nurodytos ieškovų patirtos išlaidos yra neprotingai didelės, neracionalios ir neturi būti pilna apimtimi priteisiamos iš atsakovės. Su tokio pobūdžio išlaidomis siejama viso 1 520,30 Eur suma, kuri susideda iš: 181,50 Eur už defektinio akto sudarymą; 338,80 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą; 800 Eur už Vertinimo akto parengimą; 200 Eur už ekspertų atliktą atsakovės argumentų įvertinimą. Taigi, ieškovams gali būti atlyginamos tik tokios išlaidos trūkumų nustatymui ir jų šalinimo kainos identifikavimui, kurios buvo ne tik protingos, bet ir objektyviai būtinos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų užsakytas ir parengtas Vertinimo aktas neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas, kadangi Vertinimo akte nurodomi trūkumai tokiais objektyviai negali būti laikomi ir su jais susijusių darbų atlikimas netgi nebuvo įtrauktas į sutarties Sąmatą. Dalis iš 800 Eur išlaidų Vertinimo akto parengimui buvo neprotingos ir nepagrįstos. Atsakovės teigimu, pagrįstais laikoma ieškovų nuostolių dalis, kurią sudaro 2 489,93 Eur. Tuo tarpu Vertinimo akte ši suma yra dirbtinai išdidinta iki 7 785,79 Eur. Taigi, atsakovės vertinimu, tik 32 proc. Vertinimo akto yra pagrįsta. Todėl konstatavo, kad net ir teismui tenkinus ieškovų prašymą priteisti jų patirtas išlaidas nuostolių apskaičiavimui, ieškovų naudai turėtų būti priteisiama tik pagrįsta išlaidų suma Vertinimo akto parengimui, kurią sudarytų 256 Eur.
15. Teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi skyrė pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.
16. Ieškovai teismui pateiktame dublike nurodė, kad palaiko pilna apimtimi ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomi nurodė, kad Vertinimo akte ekspertai dr. D. K. ir A. K. aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo atsakovės darbų trūkumus bei nurodė kokius reikia atlikti trūkumų šalinimo darbus. Tai viena. Antra, dr. D. K. ir A. K. yra atestuoti specialistai, kurių išvadomis nėra pagrindo abejoti. Trečia, rengdami Vertinimo aktą, dr. D. K. ir A. K. rėmėsi tiek pastato statybos projektu, tiek Rangos sutartimi, tiek ir statybos reglamentais, numatančiais reikalavimus konkrečių statybos darbų atlikimui. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė nė karto neinformavo ieškovų apie tai, jog yra projekto netikslumų ir/ar neatitikimų statybos normatyviniams dokumentams bei nebuvo sustabdžiusi statybos darbų dėl šios priežasties. Atsakovei buvo žinoma (ar bent jau, kaip savo srities profesionalei, turėjo būti žinoma) kokius darbus pagal projektą ir galiojančius statybos normatyvinius dokumentus jai privalu atlikti norint tinkamai pastatyti pastatą bei įvykdyti rangos sutartį. Iš Vertinimo akte užfiksuotų darbų trūkumų matyti, jog atsakovė netinkamai atliko dalį darbų bei jai kyla pareiga sumokėti ieškovams 7 785,79 Eur sumą, reikalingą atsakovės pagal rangos sutartį atliktų darbų trūkumams pašalinti.
17. Dėl nuostolių, patirtų atsakovei neatlikus aplinkos tvarkymo darbų bei netesybų priteisimo ieškovai nurodė, kad 803,12 Eur bauda rangos sutartyje numatyta už patį rangos sutarties nutraukimo faktą. Tuo tarpu ieškovų prašoma priteisti žala (861,02 Eur) yra susijusi ne su pačiu Rangos sutarties nutraukimo faktu, o su aplinkybe, jog atsakovė per visą Rangos sutarties galiojimo laikotarpį (iki Rangos sutarties nutraukimo) taip ir nesugebėjo atlikti aplinkos sutvarkymo darbų, dėl ko šie darbai pabrango 861,02 Eur suma. Ieškovų įsitikinimu, 861,02 Eur žalos ir 803,12 Eur netesybų priteisimas iš atsakovės nereikštų baudinių netesybų priteisimo. Prievolės įvykdymas natūra šiuo atveju prilygintinas darbų trūkumų pašalinimo kainai (7 785,79 Eur), kurią ieškiniu prašo priteisti ieškovai. Taigi, šiuo atveju ieškovai turi teisę reikalauti tiek 7 785,79 Eur sumą, tiek ir netesybas, numatytas Rangos sutartyje. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2 120,52 Eur delspinigiai skaičiuojami už pavėluotai atliktus darbus, tuo tarpu 803,12 Eur bauda atsakovės mokėtina, už Rangos sutarties nutraukimo faktą atsakovei pažeidus sutartį. Taigi, ieškovų prašomi priteisti delspinigiai ir bauda viena kitos nedubliuoja. Ieškovai pažymi, kad stogo dengimo darbai buvo baigti tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Šią aplinkybę pagrindžia ieškovų kartu su ieškiniu pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovų ir rangovės. Taigi, ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 120,52 Eur dydžio delspinigius yra visiškai pagrįstas.
18. Dėl permokos grąžinimo ieškovai nurodė, kad bendra Rangos sutartimi numatytų atlikti darbų kaina sudarė 80311,87 Eur. Iki Rangos sutarties nutraukimo atsakovė pagal Rangos sutartį atliko darbų už 76 814,66 Eur sumą. Ieškovai iš viso rangovei sumokėjo 77 023,62 Eur, tad susidarė 208,96 Eur permoka. Pažymėjo, kad dėl atsakovės įvardijamų papildomų darbų šalys nebuvo susitarusios. Dėl šios priežasties atsakovė neturi teisės reikalauti apmokėti už šiuos darbus.
19. Dėl ieškovų patirtų išlaidų, susijusių su atsakovės atliktų darbų trūkumų nustatymu, ieškovų įsitikinimu, visos ieškovų patirtos išlaidos buvo būtinos ir protingos. Pažymėjo, kad atsakovė neginčija minėtų išlaidų dydžio, t. y. neginčija kiekvienos konkrečios paslaugos kainos. Ieškovai, siekdami minimaliausiomis sąnaudomis užfiksuoti atsakovės atliktų darbų trūkumus bei taikiai išspręsti ginčą su atsakove, iš pradžių kreipėsi į kvalifikuotą specialistą/įmonę, kad būtų parengtas defektinis aktas. Nepavykus susitarti taikiai su atsakove po defektinio akto parengimo, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismo ekspertą dėl Vertinimo ataskaitos parengimo. Apie tai, jog ieškovai ketina kreiptis į ekspertą dėl Vertinimo ataskaitos parengimo, ieškovai raštu informavo atsakovę. Kadangi atsakovės atstovas, nors ir buvo raštu informuotas iš anksto, nedalyvavo pastatą apžiūrint pasamdytiems ekspertams (kurie parengė Vertinimo ataskaitą), pastato apžiūros fiksavimui kartu su ekspertais buvo pakviestas ir antstolis. Ekspertams parengus Vertinimo ataskaitą, ieškovai kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Atsakovė, atsakydama į ieškovų pretenziją, su didžiąja dalimi ieškovų reikalavimų nesutiko. 2023 m. sausio 16 d. rašte atsakovė taip pat pateikė savo komentarus dėl dr. D. K. ir A. K. parengto Vertinimo akto. Ieškovai, neturėdami specialių žinių bei atitinkamos kvalifikacijos tam, jog būtų įvertintas atsakovės argumentų pagrįstumas, buvo priversti vėl kreiptis į ekspertus su prašymu pateikti atsakymus į atsakovės 2023 m. sausio 16 d. rašte pateiktus komentarus dėl dr. D. K. ir A. K. parengto Vertinimo akto. Ieškovų prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos ir protingos, todėl pilna apimtimi priteistinos iš atsakovės.
20. Atsakovė teismui pateiktame triplike nurodė, kad palaiko pilna apimtimi atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė netenkinti ieškovų ieškinio, kurioje jis yra nepagrįstas. Papildomai nurodė, kad ieškovai nenurodė kaip atsakovė į bylą pateikti projektiniai pasiūlymai neatitinka galutinio suderinto projekto. Vertinimo ataskaita vertintina visų byloje esančių įrodymų kontekste ir neturi bei negali turėti išankstinės didesnės įrodomosios galios, nei Sąmata. Tuo tarpu Vertinimo ataskaitos didesnis pagrįstumas nei Sąmatos dublike niekaip nepagrindžiamas, kadangi dublike nepateikiama jokių argumentų, paneigiančių Sąmatos turinio pagrįstumą. Ieškovai Vertinimo ataskaitos didesnį pagrįstumą įrodinėja ją parengusių specialistų kvalifikacija. Pažymėjo, kad atsakovė nekvestionuoja Vertinimo ataskaitą parengusių specialistų kvalifikacijos, t. y. to, jog jie yra atestuoti specialistai, kadangi tai nėra byloje nagrinėjamo ginčo dalykas. Atsakovė kvestionuoja Vertinimo ataskaitoje pateiktų išvadų pagrįstumą, kurį paneigia itin detaliais ir konkrečiais paaiškinimais bei juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, esančiais byloje. Tuo tarpu, kaip minėta, ieškovai tik deklaratyviais teiginiais siekia įrodyti išankstinę didesnę Vertinimo ataskaitos įrodomąją galią, kurios ji neturi, nors jokiomis priemonėmis nepaneigia ir netgi neneigia Sąmatoje nurodytos trūkumų šalinimo sumos.
21. Dėl ieškovų nuostolių atsakovei neatlikus aplinkos tvarkymo darbų nurodoma, kad Rangos sutarties 21.4. punkte numatytos netesybos yra nukreiptos į ieškovų patirtų nuostolių atlyginimą. Vien Rangos sutarties nutraukimo faktas per se ieškovams jokių nuostolių nesukelia. Todėl Rangos sutarties 21.4. punkte numatyta bauda yra skirta atlyginti realiai ieškovų patirtus nuostolius, kuriais šiuo atveju yra ieškovų patirti nuostoliai atsakovei neatlikus aplinkos tvarkymo darbų; Rangos sutarties 21.4. punkte numatydami 0,1 proc. nuo sutarties kainos dydžio baudą Rangos sutarties šalys sukūrė teisinį aiškumą, kuris riboja atsakovės atsakomybę sutartyje numatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Būtent tokiam tikslui sutartinės netesybos ir yra skirtos. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Rangos sutarties 21.4. punkte numatytos netesybos nebūtų pakankamos ieškovų nuostoliams dėl neatliktų aplinkos tvarkymo darbų atlyginti, sutartinės netesybos hipotetiškai galėtų būti padidintos iki ieškovų įrodinėjamos 861,02 Eur sumos, t. y. atlyginami nuostoliai, kurie lygūs kainos pabrangimui. Atsakovės teigimu, sutartinės netesybos yra skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti ir kreditorius turi teisę įrodinėti papildomai patirtus nuostolius. Visgi, tiek Rangos sutarties 21.4. punkte numatytos baudos (803,12 Eur), tiek ir kainos pabrangimo – nuostolių (861,02 Eur) – ieškovams priteisti nėra jokio pagrindo, kadangi kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius.
22. Dėl netesybų priteisimo, nurodoma, kad atsakovės delspinigių skaičiavimo lentelėje, skaičiavimas atliktas paskaičiuojant delspinigius būtent nuo laiku neatliktų darbų vertės, t. y. paskaičiuojant delspinigius atsižvelgus į Rangos sutartyje numatytą darbų atlikimo datą ir Rangos sutarties šalių pasirašytų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, kurie pasirašyti jau po Rangos sutartyje numatytos darbų atlikimo pabaigos, datas; minėtoji ieškovų pateiktoje delspinigių lentelės paskutinėje eilutėje nurodyta neva pradelstų darbų suma (4 374,17 Eur) į tokius aktus nėra įtraukta ir ieškovų pridedama papildomai. Todėl nuo jos delspinigiai nėra skaičiuotini. Taigi, į bylą pateiktus darbų priėmimo-perdavimo aktus atitinkančios netesybos už darbų vėlavimą galėtų sudaryti nebent 1 552,78 Eur dydžio sumą. Pažymėjo, jog neatsižvelgiant į aukščiau pateiktą netesybų skaičiavimą, visos aukščiau nurodytos netesybos turėtų būti įskaitytos į ieškovų prašomus atlyginti nuostolius. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Tuo tarpu ieškovai nepagrįstai nurodo, kad jie turi teisę tiek į 7 785,79 Eur atlyginimą, tiek ir netesybų bei nuostolių atlyginimą, kadangi prievolės įvykdymas natūra šiuo atveju prilygintinas darbų trūkumų pašalinimo kainai (7 785,79 Eur), kurią ieškiniu prašo priteisti ieškovai. Pažymėjo, kad trūkumų pašalinimui prašoma priteisti suma yra ne atsakovės prievolės įvykdymas natūra, o ieškovų patirtų nuostolių dėl netinkamai atliktų darbų atlyginimas.
23. Dėl permokos grąžinimo atsakovės nurodė, jog tokia permoka neegzistuoja dėl mažiausiai dviejų priežasčių. Pirma, atsakovė atliko ieškovų žodinių apsitarimų metu užsakytus papildomus darbus už viso 5 709,62 Eur dydžio sumą, kurios 3 979,71 Eur ieškovai šiai dienai nėra apmokėję. Antra, Rangos sutarties 18.4. punkto pagrindu ieškovai yra sulaikę ir atsakovei negrąžinę 1 913,01 Eur dydžio sumos. Šios aplinkybės ieškovai dublike neginčija. Taigi, net ir konstatavus, jog ieškovai nėra atsakovei skolingi už atsakovės atliktus papildomus darbus, ieškovai atsakovei yra negrąžinę 1 913,01 Eur dydžio sulaikytos sumos, ko jie neginčija. Atitinkamai, ieškovų permoka už atsakovės atliktus darbus objektyviai negali egzistuoti.
24. 2023 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, civilinė byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
25. 2023 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta atsakovės atstovo baigiamoji kalba, kurioje prašoma tenkinti tik pagrįstą ieškinio dalį, nepagrįstus ieškovų reikalavimus atmetant ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimui reikalinga ne 7 785,79 Eur, o 2 489,93 Eur suma. Ieškovai nepagrįstai prašo atlyginti 861,02 Eur žalą, neva patirtą atsakovei neatlikus aplinkos tvarkymo darbų. Ieškovai nepagrįstai prašo priteisti netesybas (2 120,52 Eur delspinigius už prievolės pradelsimą ir 803,12 Eur už įsipareigojimų dalinį neįvykdymą), kadangi šios netesybos įskaitytinos į nuostolius. Tuo tarpu, jei būtų konstatuota, kad netesybos nėra įskaitytinos į nuostolius, jos turėtų būti mažinamos iki 1 552,78 Eur. Taip pat nurodoma, kad ieškovai nepagrįstai prašo priteisti 208,96 Eur permoką, kadangi ji objektyviai neegzistuoja bei 1 920,30 Eur nuostolių trūkumų nustatymui. Ieškovams atlygintina tik už Vertinimo akto parengimą – 256 Eur.
26. Teismo posėdžio metu ieškovė E. J. ir ieškovų atstovas palaikė ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
27. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti tenkinti iš dalies.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bei šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas G. J. ir atsakovė UAB „Gotuna“ (duomenys neskelbtini) sudarė Rangos sutartį Nr. 01 (toliau – Rangos sutartis).
29. Ieškovai E. J. ir G. J. yra sutuoktiniai. Rangos sutartimi šeimos poreikiams statomo namo statybos buvo finansuojamos iš ieškovams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių lėšų.
30. Rangos sutarties 2.1 punktu atsakovė (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir priemonėmis, išskyrus šioje Sutartyje numatytus atvejus, atlikti pagal Brėžinius ir Specifikacijas ir perduoti užsakovui priede Nr. 1 nurodytus darbus šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis terminais ir tvarka: individualaus gyvenamojo namo statybos darbų planas - statybų aikštelės parengimas; gręžtinių pamatų įrengimas; mūro darbai; stogo įrengimo darbai; fasado šiltinimo darbai; vidaus paviršių tinkavimas; elektros instaliacijos įrengimas; vandentiekio/kanalizacijos įrengimas; šildomų betoninių grindų įrengimas; vidinių pertvarų iš GK montavimas; betono trinkelių prie namo įrengimas. Rangovo turimų pagal Sutartį atlikti darbų apimtys ir grupės detaliau yra apibrėžtos priede Nr.1 (Sutarties 2.2 punktas). Bendra Rangos sutartimi (pagal priedą Nr.1) numatytų atlikti darbų kaina – 80311,87 Eur. Rangos sutarties 6.2.1. punkte šalys susitarė, jog darbų pradžia (duomenys neskelbtini) Darbų pabaiga (duomenys neskelbtini).
31. Atsakovė (rangovas) netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal pasirašytą Rangos sutartį (t. y. atsakovė vėlavo atlikti darbus bei nesilaikė sąlygų dėl darbų kokybės), todėl ieškovai, vadovaudamiesi Rangos sutarties 21.1 punktu, 2022-08-23 pranešimu pareikalavo atsakovės, kad ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas pabaigtų stoginės ir stogelių nuolydžio formavimo darbus, bei sutvarkytų jų kraštus, pabaigtų stogo apkalimo darbus, išsivežtų pastolius ir šiukšles iš sklypo. Neatlikus darbų iki rugpjūčio 29 d., rangos sutartis bus nutraukta su visomis to pasekmėmis.
32. Atsakovei neįvykdžius ieškovų 2022-08-23 reikalavimo, (duomenys neskelbtini) ieškovai pranešė atsakovei, kad Rangos sutartis nutraukiama.
33. Atsakovei atlikus ne visus Rangos sutartyje numatytus darbus, o dalį darbų atlikus su trūkumais, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ieškovai pareiškė ieškinį atsakovei dėl nuostolių rangovo atliktų darbų trūkumams pašalinti, žalos, baudos, delspinigių, permokos ir išlaidų, susijusių su atsakovės atliktų darbų trūkumų nustatymu, priteisimo.
34. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
35. Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
36. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.
37. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Teismui sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).
39. Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, ir ginčo tarp šalių nėra, kad atsakovė ieškovų užsakymu turėjo atlikti vieno aukšto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos/remonto darbus, todėl tarp šalių sudaryta Rangos sutartis dėl šių statybos/remonto darbų atlikimo kvalifikuotina ir pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalį laikytina vartojimo rangos sutartimi.
Dėl 7785,79 Eur nuostolių atliktų darbų trūkumams pašalinti
40. Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinti alternatyvūs vartotojo teisių gynimo būdai.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovai pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 7785,79 Eur nuostolių darbų trūkumams pašalinti. Atsakovės teigimu, ieškovų reikalavimas priteisti 7785,79 Eur sumą, reikalingą atsakovės pagal 2020 m. spalio 23 d. Rangos sutartį atliktų darbų trūkumams pašalinti, pagrįstas tik iš dalies, kadangi atliktų darbų trūkumų šalinimui reikalinga 2489,93 Eur dydžio suma. Visi kiti darbai, kuriuos nurodė specialistai dr. D. K. ir A. K. 2022-11-17 parengtame Vertinimo akte atsakovės nuomone, yra ne trūkumų taisymo darbai, o papildomi darbai, sąlygoti projektavimo klaidų; darbai, kurie nebuvo numatyti projekte ir/ar Rangos sutartyje; bei darbai, kurių iš viso nebuvo poreikio atlikti. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia dėstoma atsakovės pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.
42. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2022-11-07 specialistai D. K. ir A. K. apžiūrėjo vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo nustatyti įvairūs trūkumai, susiję su atliktų statybos darbų neatitiktimi teisės aktų reikalavimams, kurie mažina pastato ilgaamžiškumą ir bloginą pastato estetinį vaizdą. 2022-11-17 specialistai dr. D. K. ir A. K. parengė Vertinimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad apžiūros metu buvo nustatyti tokie trūkumai - automobilių stoginės stogo nuolydis išilgine stogo kryptimi yra (duomenys neskelbtini); skersine stogo kryptimi nuolydis visai neįrengtas; automobilių stoginės stogo perimetru, šalia parapetų nėra suformuotos nuožulos iš kietos vatos. Projekto, pagal kurį buvo statomas pastatas, brėžinyje Nr. Z2019-176-TDP-SK-12 nuožula taip pat aiškiai pavaizduota, tačiau įrengta nebuvo; šalia vandens surinkimo įlajos prilydoma stogo danga yra pažeista – grubiai nuplėštas gabalas prilydomos dangos; ant pastato sienų nėra užleista prilydoma stogo danga – hidroizoliacija; automobilių stoginės parapetų skardos yra sumontuotos su 0,50° nuolydžiu į stogo pusę, o kai kuriais atvejais ir priešingu nuolydžiu; automobilių stoginės parapetų skardos yra deformuotos, išsilenkusios žemyn, tarpusavyje sujungtos užleidžiant vieną ant kitos ir pritvirtinant prie pagrindo sraigtais; po parapetų vertikaliomis plokštumomis nėra įrengti nulašėjimo profiliai; virš automobilių stoginės dviejų kolonų yra pakištos neaiškios paskirties lentelės/kaladėlė; ant automobilių stoginės sutapdinto stogo yra įrengta tik viena įlaja; stogo virš terasos nuolydis taip nepakankamas ir siekia 0,05-0,35°; ant stogo virš terasos, kaip ir automobilių stoginės atveju, yra įrengta tik viena įlaja; stogo virš terasos perimetru, šalia parapetų nėra suformuotos nuožulos iš kietos vatos; ant pastato sienų nėra užleista prilydoma stogo danga – hidroizoliacija; stogo virš terasos parapetai įrengti tokiu pačiu būdu, kaip ir ant automobilių stoginės; parapetų skardų nuolydžiai yra nepakankami arba priešingi; parapetų skardos deformuotos, ant parapetų užsilaiko vanduo; skardos tarpusavyje sujungtos užleidžiant vieną skardą ant kitos, tvirtintos be laikiklių, tiesiai į OSB plokščių pagrindą; pastato pagrindinio – šlaitinio stogo lietaus nuvedimo sistemos latakai sumontuoti netinkamais nuolydžiais, kai kur nuolydis siekia vos 0,05° arba yra priešingas; pastato stogo kraigai ties jų apačia yra nekokybiškai įrengti, matosi kraigo mediniai tašai; cokolio perimetru nėra sumontuota vėdinimo ir drenavimo membrana, todėl cokolinė pastato dalis yra nevėdinama; projekto brėžinyje Nr. Z2019-176-TDP-SK-14 vėdinimo ir drenavimo membrana taip pat yra numatyta, tačiau projektinis sprendinys įgyvendintas nebuvo. Atlikti statybos darbai netenkina projekto ir teisės aktų reikalavimų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimui buvo pateiktas Techninės priežiūros inžinieriaus L. S. 2022-09-09 parengtas defektinis aktas, kuriame yra užfiksuoti analogiški trūkumai.
43. Remiantis apžiūros metu nustatytais trūkumais, kurie susiformavo nekokybiškai atlikus Pastato statybos darbus, specialistai dr. D. K. ir A. K. minėtame Vertinimo akte nurodė, kad yra būtina atlikti šiuos trūkumų šalinimo darbus: automobilių stoginės kolonų ir sijų sandūrose neaiškios paskirties kaladėlių/lentelių pašalinimas ir tvirtinimų atstatymas; dekoratyvinio tinko šalinimas nuo parapetų šoninių ir apatinių paviršių; dekoratyvinio tinko šalinimas nuo Pastato fasado, kur sutapdintų stogų prilydoma danga turėtų būti užleista 300 mm ant vertikalių paviršių; nulašėjimo profilių įrengimas parapetų vertikalių ir horizontalių plokštumų sandūrose; pastato fasado vietų, kur prilydoma danga turi būti užleista ant sienų 300 mm, apšiltinimas bent 20 mm storio kieta vata, prie kurios bus tvirtinama prilydoma danga; pastato fasado ir parapetų armuoto sluoksnio su sintetiniu armavimo tinkleliu įrengimas remontuotose vietose; pastato fasado ir parapetų dekoratyvinio tinko atkūrimas remontuotose vietose; parapetų skardų keitimas sumontuojant laikiklius ir skardas tarpusavyje jungiant falcinėmis jungtimis; antrų įlajų įrengimas ant automobilių stoginės stogo ir stogo virš terasos; vandens nuvedimo latako nuolydžių įrengimas ir stogo dangos 2 sl. įrengimas; pagrindinio – šlaitinio stogo pradinių kraigo čerpių demontavimas, kraigo tašų trumpinimas ir gretimų šlaitų čerpių privedimas ir suglaudimas ties kampais; pagrindinio – šlaitinio stogo lietaus nuvedimo sistemos latakų nuolydžių didinimas; trinkelių ir skaldos nuogrindos išardymas pastato perimetru, drenažinės membranos įrengimas ir nuogrindos dangų atstatymas.
44. Taigi išsamiai išanalizavus byloje esantį 2022-11-17 Vertinimo aktą, matyti, jog minėtame Vertinimo akte ekspertai dr. D. K. ir A. K. aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo atsakovės darbų trūkumus bei nurodė kokius reikia atlikti trūkumų šalinimo darbus, kas visiškai paneigia atsakovės teiginius, jog dalis Vertinimo akte nurodytų darbų negali būti traktuojami kaip trūkumų šalinimo darbai.
45. Apžiūros ir vertinimo metu surinktų duomenų pagrindu, naudojant programą „Sistela“, buvo sudaryta trūkumų šalinimo darbų sąmata pagal 2022.10 mėn. (sąmatos sudarymo metu galiojančias) vidutines rinkos kainas. Sudarius sąmatą nustatyta, kad trūkumų šalinimo darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 7785,79 Eur su PVM. Į sąmatą įskaičiuotos darbo jėgos, medžiagų ir mechanizmų sąnaudos.
46. Išnagrinėję vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus atlikusio rangovo (atsakovės) UAB „Gotuna“ parengtą raštą 2023 sausio 16 d. Nr. 1/1 „Dėl pretenzijos“ specialistai dr. D. K. ir A. K. 2023-02-23 parengė Specialisto išvadą, kurioje nurodė, kad rangovo komentarai yra nepagrįsti ir prieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams, statinio projektui, pagal kurį buvo atliekami statybos darbai ir kitoms faktinėms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos statybos darbų kokybės patikrinimo metu. Patikrinus rangovo pateiktų atliktų darbų aktų kai kurias pozicijas buvo padaryta išvada, kad ne visos pozicijos rangovo parengtuose atliktų darbų aktuose atitinka faktiškai atliktus darbus ir tikrąją darbų vertę.
47. Specialistų dr. D. K. ir A. K. 2023-02-23 parengtoje Išvadoje konstatuota, kad 1) akmens vata ant pastato sienų yra užklijuota prieš apšiltinant sieną putų polistirenu. Tai yra technologinės sekos pažeidimas, kadangi vata reikia aptaisyti sienas tik po to, kai sienos bus aptaisytos putų polistirenu. Prilydomos dangos neįmanoma prilydyti prie putų polistireno paviršiaus, kadangi putų polistirenas išsilydo, todėl kaip pagrindas prilydomai dangai yra įrengiamas kietos vatos sluoksnis. Hidroizoliacinė danga turi būti užvesta ant galutinio paviršiaus, o ne tarpinio paviršiaus po putų polistireno plokštėmis, kaip kad yra atlikta tyrimo objekte; 2) tvirtinti nulašėjimo profilius yra būtina. Statybos darbų kokybės patikrinimo metu matomo drėkstančios stoginių parapetų apačios; 3) projekto statinio konstrukcijų dalyje yra pateikta principinė parapeto ir stogo denginio detalė, pagal kurią lietaus nuvedimas yra numatytas įlajomis. Statybos techniniame reglamente STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ nurodyta, kad stoge turi būti įrengtos ne mažiau kaip dvi įlajos. Vietoje dviejų įlajų leidžiama įrengti vieną įlają kartu su vandens persipylimo įrenginiu parapete. Rangovas yra Lietuvos Respublikoje veikiantis statybos dalyvis, o visi statybos dalyviai privalo vadovautis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, todėl rangovui turėjo būti žinoma, kad ant kiekvieno stogo reikia įrengti ne mažiau kaip dvi įlajas; 4) rangovas vadovaujasi projekto statinio architektūros dalimi. Tačiau detalesni konstrukciniai sprendiniai yra nurodomi statinio konstrukcijų dalyje. Būtent šia dalimi ir turėjo vadovautis rangovas. Projekto statinio konstrukcijų dalyje yra pateikta principinė parapeto ir stogo denginio detalė, pagal kurią lietaus nuvedimas yra numatytas įlajomis; 5) Statybos techniniame reglamente STR “Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys” 73.5. yra nurodyta, kad šlaitinių stogų pakabinamų latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28°. Stogo šlaitų kiekis neįtakoja reikalavimų lietaus nuvedimo sistemos nuolydžių formavimui. Latakų nuolydis, nepriklausomai nuo stogo laitų kiekio, privalo būti įrengtas.
48. Pažymėtina, kad pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
49. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 str.). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).
50. Teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis ir minėta teismų praktika, pažymi, kad šioje byloje ieškovams pasinaudojus teise reikalauti atlyginti defektų šalinimo išlaidas, užsakovai (ieškovai) turėjo įrodyti defektų faktą, t. y. įrodyti aplinkybes, kad defektai egzistavo, o atsakovė (rangovė) turėjo pareigą įrodyti, kad ji nėra atsakinga už ginčo defektą, t. y. ji turėjo pateikti įrodymus, kurie atskleistų konkrečią aplinkybę ar aplinkybes, nulėmusias ginčo defekto atsiradimą, ir pateikti įrodymus, kad už defektų atsiradimo priežastis atsakovė nėra atsakinga.
51. Rangos sutarties 16.1. punktu šalys susitarė, jog visus sutartyje minimus darbus Rangovas atlieka laikydamasis galiojančių statybos normatyvinių dokumentų, projekto techninių specifikacijų bei šios Sutarties ir Sutarties dokumentų reikalavimų; Rangovas, pastebėjęs netikslumų projekte ar neatitikimų normatyviniams dokumentams, nedelsdamas informuoja Užsakovą ir darbus pratęsia tik po Užsakovo nurodymo “. Pastebėtina, jog pastato techniniame projekto architektūros dalyje (12.1. punkte) aiškiai nurodyta, jog: „<...> Darbus vykdant vadovautis galiojančiais STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai", STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, ST 121895674.06:2010 "Stogų įrengimo darbai“, ST 121895674.06:2009 "Pastatų apsaugos nuo triukšmo įrengimo darbai" ir kitais galiojančiais teisės aktais <...>“.
52. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, jog atsakovė darbus privalėjo vykdyti ne tik vadovaudamasi Rangos sutartimi ir projektu, tačiau taip pat ir statybos normatyviniais dokumentais. Bylos duomenimis, atsakovė nė karto neinformavo ieškovų apie tai, jog yra projekto netikslumų ir/ar neatitikimų statybos normatyviniams dokumentams, bei nebuvo sustabdžiusi statybos darbų dėl šios priežasties. Atsakovei buvo žinoma (ar bent jau, kaip savo srities profesionalui, turėjo būti žinoma) kokius darbus pagal projektą ir galiojančius statybos normatyvinius dokumentus jai privalu atlikti norint tinkamai pastatyti pastatą bei įvykdyti Rangos sutartį.
53. Kaip matyti iš bylą pateiktų projektuotojo UAB "Zet Group" argumentų dėl atsakovės atsakymo į pretenziją, kurių atsakovė nenuginčijo ir nepaneigė, projektas buvo parengtas laikantis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų. Stogo nuolydžiai numatyti Konstrukcijų dalies byloje 18 brėžinyje “Principinė parapeto ir stogo denginio detalė”, t. y. numatyta, kad būtina naudoti nuolydžio formavimo sistemą iš akmens vatos. Suprojektuota tipinė stogo dangos prijungimo prie parapeto detalė, kurioje pavaizduota ir nuožula (žr. Konstrukcijų dalies byloje 18 brėžinyje “Principinė parapeto ir stogo denginio detalė”). Konstrukcijų dalies byloje 18 brėžinyje “Principinė parapeto ir stogo denginio detalė” numatyta vandens surinkimo įlaja automobilių ir namo stoginių sprendiniams. Rangovas (t. y. atsakovė) nė karto nesikreipė į projektuotoją dėl konsultacijos ar kitais klausimais, todėl darytina išvada, kad projektas rangovui buvo aiškus ir suprantamas.
54. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovė į atliktų darbų aktus (Nr. 0000177 ir 0000200) taip pat įtraukė papildomus darbus, kurie nebuvo raštu patvirtinti ieškovų. Ieškovai nepasirašė aukščiau nurodytų aktų bei darbų nepriėmė, tačiau, nepaisant to, atsakovė šių aktų pagrindu išrašė sąskaitas ieškovams. Atsakovė į 2021 08 25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GOT0000177 įtraukdama papildomus darbus sumoje 1729,91 Eur su PVM, bei į 2022 03 Atliktų darbų aktą įtraukdama papildomus darbus ir šio akto pagrindu 2022 03 29 d. išrašydama PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GOT0000202, 3979,71 eurų sumai su PVM, nesilaikė Rangos sutarties 9.2.2 punkto reikalavimų, kurie numato, jog užsakovas, šalių susitarimu, prieš papildomų darbų pradžią raštu patvirtina ir nustato kompensacijos sumą, pridedamą prie Sutarties kainos ir mokamą rangovui pagal atskirą raštišką susitarimą. Papildomų darbų kaina paskaičiuojama pagal Priede Nr.1 nurodytus vienetinius įkainius.
55. CK 6.673 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Ši užsakovo teisių garantija reiškia, kad nepakankamos rangos rezultatui pasiekti užsakymo darbų apimties (atitinkamai ir kainos) numatymo rizika vartojimo rangos atveju tenka išimtinai profesionaliam verslininkui (rangovui), turinčiam pakankamai galimybių numatyti tikrąją rangos darbų apimtį. Ši garantija, be kita ko, apsaugo vartotoją nuo galimo rangovo piktnaudžiavimo, kai siekiant gauti užsakymą iki sutarties sudarymo neatskleidžiama tikroji reikalingų rangos rezultatui pasiekti darbų apimtis. Vartojimo sutarties atveju rangovo rizikos padariniai reiškiasi tuo, kad, užsakovui pasinaudojus teise atsisakyti apmokėti papildomus darbus, rangovas neatleidžiamas nuo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo – jis neįgyja teisės dėl šios aplinkybės nutraukti sutartį ir neatleidžiamas nuo atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, todėl sutartyje neaptartus, bet tinkamam rezultatui pasiekti reikalingus, darbus turi atlikti savo sąskaita (2010 m. birželio 28 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai, Teismų praktika 33).
56. Teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė atliko ne visus Rangos sutartyje numatytus darbus, o dalį darbų atliko su trūkumais, t. y. pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Priešingų įrodymų atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė. Teismo vertinimu, išsami byloje esančių įrodymų analizė leidžia konstatuoti, jog, priešingai, nei nurodo atsakovė, Vertinimo ataskaitoje nurodyti darbai nėra projektavimo klaidų sąlygoti papildomi darbai, objektyviai nereikalingi darbai, ar darbai, kurie nebuvo įtraukti į Rangos sutarties sąmatą ir kurių atsakovė neturėjo atlikti. Atsakovė nepagrindė 2022-11-27 Vertinimo akto nepagrįstumo ir kodėl nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi būtent atsakovės parengtoje Sąmatoje, o ne Vertinimo akte, nurodyta trūkumų šalinimo darbų sąmata. Teismas atsakovės nesutikimą su Vertinimo aktu laiko tik kaip atsakovės nuomone, kuri yra nepagrįsta ir neįrodyta.
57. Taigi ieškovai įrodė aplinkybę, jog atsakovė darbus atliko su trūkumais, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą ir priteisti ieškovams iš atsakovės 7785,79 Eur sumą, reikalingą atsakovės pagal Rangos sutartį atliktų darbų trūkumams pašalinti. Savo ruožtu, kaip minėta, atsakovė remiantis CK 6.673 straipsnio 1 dalimi, bei Rangos sutarties 9.2.2 punktu, neturi teisės reikalauti iš ieškovų apmokėti už darbus, kurie nebuvo numatyti Rangos sutartyje bei dėl kurių atlikimo nebuvo gautas ieškovų pritarimas.
Dėl 861,02 Eur nuostolių, patirtų atsakovei neatlikus aplinkos tvarkymo darbų ir 803,12 Eur baudos priteisimo
58. Ieškovai ieškinyje nurodė, jog jie patyrė 861,02 Eur žalą dėl atsakovės neatliktų aplinkos sutvarkymo darbų. Šią žalą ieškovai apskaičiuoja kaip 2022-11-17 Vertinimo akto sąmatoje ir Sutarties sąmatoje nurodytų kainų skirtumą, t. y. 2022-11-17 Vertinimo akte nurodyta, kad neatliktų aplinkos sutvarkymo darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 3966,13 Eur su PVM. Vadovaujantis Rangos sutarties Priedu Nr.1, šių darbų vertė sudarė 3105,11 Eur. Ieškovų teigimu, jie patyrė 861,02 Eur dydžio žalą, kuri apskaičiuota įvertinus darbų atlikimo pabrangimą. (3966,13 Eur – 3105,11 Eur).
59. Byloje tarp šalių ginčo dėl to, jog atsakovė apskritai neatliko aplinkos sutvarkymo darbų, nekilo. Taip pat tarp šalių nekilo ginčas dėl žalos dydžio.
60. Kaip minėta, užsakovo teises, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Taigi ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 861,02 Eur nuostolių, patirtų atsakovei neatlikus aplinkos tvarkymo darbų yra pagrįstas ir tenkintinas.
61. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė nesutiko su šiuo ieškovų pareikštu reikalavimu vadovaudamasi Rangos sutarties 21.4. punktu bei argumentuodama tuo, jog 861,2 Eur žala ieškovams yra nepriteistina, kadangi Sutartyje aiškiai numatyta bauda, kurią atsakovė moka ieškovams, jeigu atsakovė neįvykdo jam tenkančių įsipareigojimų.
62. Pažymėtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
63. Aiškinant netesybų ir nuostolių santykį, pažymėtina, kad pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. ir bauda) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Tačiau prieš taikant įskaitymą turi būti įvertinama, iš kokios prievolės pažeidimo šaliai kilo pareiga atlyginti nuostolius ir netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-464-687/2017).
64. Nagrinėjamu atveju pagal Rangos sutarties 24.2 punkto nuostatas šalys susitarė, kad iš sumų, kurios turi būti sumokėtos rangovui pagal 21.2 straipsnį, yra išskaičiuojama suma, lygi 1 proc. bendros rangovo darbų vertės pagal šią sutartį, mokama rangovo užsakovui kaip bauda už įsipareigojimų nevykdymą . Pastebėtina, kad Rangos sutarties 21.4. punkte numatytos netesybos (bauda) yra nukreiptos į ieškovų patirtų nuostolių atlyginimą (Rangos sutarties 21.1, 21.2., 21.4. punktai). Vien Rangos sutarties nutraukimo faktas per se ieškovams jokių nuostolių nesukelia. Kaip teisingai nurodė atsakovė, sutartinė 803,12 Eur bauda negali būti savitikslė ir būti skirta vien už patį Rangos sutarties nutraukimo faktą per se. Todėl Rangos sutarties 21.4. punkte numatyta bauda yra skirta atlyginti realiai ieškovų patirtus nuostolius, kuriais šiuo atveju yra ieškovų patirti nuostoliai atsakovei neatlikus aplinkos tvarkymo darbų. Kadangi atsakovės pareiga atlyginti Rangos sutarties 24.2 punkte numatytą baudą ir nuostolius kildinama iš tos pačios prievolės pažeidimo, ieškovams gali būti priteisiama tik didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolių suma už neatliktus aplinkos tvarkymo darbus yra 861,02 Eur, t. y. didesnė nei sutartimi nustatytos baudos dydis, kurį prašo ieškovai priteisti (803,12 Eur), CK 6.73 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Taigi ir ieškovų reikalavimo priteisti 803,12 Eur baudą, nėra pagrindo tenkinti.
Dėl 2120,52 Eur delspinigių
65. Dėl delspinigių priteisimo, ieškovai argumentuoja, kad vadovaujantis Rangos sutarties 21.1 punktu, iš atsakovės priteistini delspinigiai sudaro iš viso 2120,52 Eur.
66. Kaip jau šiame teismo sprendime buvo minėta, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
67. Nagrinėjamu atveju pagal Rangos sutarties 21.1 punkto nuostatas šalys susitarė, kad neapribojant šios Sutarties nuostatų ir užsakovo teisių pagal taikytinus įstatymus dėl užsakovo nuostolių atlyginimo, rangovas, dėl savo kaltės, vėluodamas atlikti darbus pagal Sutartyje nurodytą terminą, daugiau kaip 5 dienas, privalo mokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo pagal šią Sutartį priklausančių bet neatliktų darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną.
68. Teismo vertinimu už sutartinės prievolės pažeidimą yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę netesybų forma.
69. Aiškinant netesybų ir nuostolių santykį, pažymėtina, kad pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Tačiau prieš taikant įskaitymą turi būti įvertinama, iš kokios prievolės pažeidimo šaliai kilo pareiga atlyginti nuostolius ir netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-464-687/2017).
70. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad delspinigiai susidarė dėl vėlavimo atlikti Rangos sutartyje numatytus darbus, o 7785,79 Eur nuostoliai susidarė atsakovės pagal Rangos sutartį atliktų darbų trūkumams pašalinti. Taigi, nors delspinigiai ir nuostoliai kyla iš šalių sudarytos Rangos sutarties pažeidimo, tačiau dėl skirtingų prievolių pažeidimų. Dėl to nagrinėjamu atveju netesybos (delspinigiai) nėra įskaitomos į nuostolius, o nuostolių ir netesybų (delspinigių) priteisimas nevertintinas kaip baudinio pobūdžio.
71. Visgi, teismo vertinimu, ieškovai visiškai nepagrįstai į delspinigių lentelę įtraukė paskutinę eilutę už stogo dengimo darbus. Kaip minėta, Rangos sutarties 21.1. punkte numatyta, kad delspinigiai mokami nuo laiku neatliktų darbų vertės. Remiantis į bylą pateiktu 2021 m. sausio mėn. atliktų darbų aktu, bei šalių elektroniniu susirašinėjimu, matyti, jog stogo dengimo darbai buvo baigti dar 2021 m. sausio mėn. (kaip patvirtina bylos medžiaga, už šiuos darbus ieškovai yra sumokėję), o 2022 m. rugpjūčio mėnesį tik buvo šalinami stogo defektai (trūkumai). Priešingai nei teigia ieškovai, būtent į bylą pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas pagrindžia šią byloje nustatytą faktinę aplinkybę. Priešingų įrodymų ieškovai į bylą nėra pateikę. Taigi ieškovai visiškai nepagrįstai prašo priteisti 518,34 Eur dydžio delspinigius už stogo dengimo darbus, todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 2120,52 Eur delspinigių tenkintinas iš dalies, priteisiant 1602,18 Eur (2120,52 Eur 518,34 Eur) delspinigių.
Dėl 208,96 Eur permokos grąžinimo
72. Ieškovai nurodo, jog atsakovė atliko Rangos sutartyje numatytų darbų už 76814,66 Eur sumą, o ieškovai iš viso atsakovei sumokėjo 77023,62 Eur, todėl susidarė 208,96 Eur permoka, kurią ieškovai prašo priteisti iš atsakovės.
73. Rangos sutarties 18.4. punkte numatyta, kad kiekvieno tarpinio atsiskaitymo metu užsakovas sulaiko 5 proc. nuo sumos nurodytos atliktų darbų akte. Bendra užsakovo sulaikyta suma grąžinama rangovui po galutinio darbų priėmimo/perdavimo akto pasirašymo.
74. Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovai šiuo metu yra sulaikę viso 1 913,01 Eur sumą, kurios ieškovai atsakovei nėra grąžinę (sulaikymas atliktas Sutarties 18.4. punkto pagrindu). Šios aplinkybės ieškovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir nekvestionavo. Taigi ieškovai nepagrįstai prašo priteisti 208,96 Eur permoką už atsakovės atliktus darbus, kadangi, kaip teisingai nurodė atsakovė, ji objektyviai neegzistuoja, todėl ieškovų ieškinys šioje dalyje atmestinas. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė nėra pareiškusi ieškovams reikalavimo grąžinti sulaikytą 1 913,01 Eur dydžio sumą, nepaneigia susidariusio ieškovų įsiskolinimo Rangos sutarties pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad teismui konstatavus, jog ieškovai nėra atsakovei grąžinę sulaikytos 1 913,01 Eur dydžio sumos (sulaikymas atliktas Sutarties 18.4. punkto pagrindu), teismas plačiau šiame sprendime nepasisakys dėl atsakovės argumentų, jog ieškovai nėra atsiskaitę už papildomus darbus (3 979,71 Eur), kuriuos jie užsakė.
Dėl 1920,30 Eur išlaidų, susijusių su atsakovės atliktų darbų trūkumų nustatymu
75. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 1920,30 Eur dydžio išlaidų, susijusių su atsakovės atliktų darbų trūkumų nustatymu, šių trūkumų pašalinimo vertės apskaičiavimu bei teisinių paslaugų išlaidas iki ieškinio pateikimo teismui. Minėtas išlaidas sudaro 181,50 Eur už defektinio akto sudarymą, 338,80 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 800 Eur už Vertinimo akto parengimą, 400 Eur už pretenzijos atsakovei parengimą ir 200 Eur už ekspertų atliktą atsakovės argumentų įvertinimą. Ieškovai pateikė į bylą šias išlaidas patvirtinančius įrodymus
76. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlygintina žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos(tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų: piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu ir patikimai įrodytos.
77. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo nesutikimą su ieškovų patirtomis išlaidomis grindė iš esmės tuo, kad išlaidos yra neprotingai didelės ir neracionalios. Atsakovės nuomone, pakako parengti tik Vertinimo aktą, o visos kitos išlaidos buvo perteklinės. Tačiau teismas šių atsakovės argumentų nepripažįsta pagrįstais.
78. Visų pirma, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė neginčijo minėtų išlaidų dydžio, t. y. neginčijo kiekvienos konkrečios paslaugos kainos.
79. Antra, bylos duomenimis, ieškovai ikiteismine tvarka stengėsi išspręsti ginčą, kilusį iš šalių sudarytos Rangos sutarties netinkamo vykdymo. Kaip nurodė ieškovai, siekdami minimaliausiomis sąnaudomis užfiksuoti atsakovės atliktų darbų trūkumus bei taikiai išspręsti ginčą su atsakove, iš pradžių kreipėsi į kvalifikuotą specialistą/įmonę, kad būtų parengtas defektinis aktas. Nepavykus susitarti taikiai su atsakove po defektinio akto parengimo, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismo ekspertą dėl Vertinimo ataskaitos parengimo. Apie tai, jog ieškovai ketina kreiptis į ekspertą dėl Vertinimo ataskaitos parengimo, ieškovai raštu informavo atsakovę. Šią aplinkybę pagrindžia kartu su ieškiniu pateiktas ieškovų ir atsakovės elektroninis susirašinėjimas. Kadangi atsakovės atstovas, nors ir buvo raštu informuotas iš anksto, nedalyvavo pastatą apžiūrint pasamdytiems ekspertams (kurie parengė Vertinimo ataskaitą), pastato apžiūros fiksavimui kartu su ekspertais buvo pakviestas ir antstolis. Ekspertams parengus Vertinimo ataskaitą, ieškovai kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Atsakovė, atsakydama į ieškovų pretenziją, 2023-01-16 pateikė savo komentarus dėl dr. D. K. ir A. K. parengto Vertinimo akto. Ieškovai, neturėdami specialių žinių bei atitinkamos kvalifikacijos tam, jog būtų įvertintas atsakovės argumentų pagrįstumas, buvo priversti vėl kreiptis į ekspertus su prašymu pateikti atsakymus į atsakovės 2023-01-16 rašte pateiktus komentarus dėl dr. D. K. ir A. K. parengto Vertinimo akto.
80. Taigi įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, yra akivaizdu, jog ieškovų prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos, protingos, tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, bei pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais. Teismas laiko įrodytą 1920,30 Eur nuostolių faktą, pagrįstas ir priežastinis neteisėtų atsakovės veiksmų bei kilusių nuostolių ryšys. Taigi nurodytais argumentais teismas ieškovams priteisia iš atsakovės 1920,30 Eur nuostoliams atlyginti (protingas išlaidas, susijusias susijusių su atsakovės atliktų darbų trūkumų nustatymu).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
81. Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
82. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniais asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metines palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovams iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 12 169,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
83. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
84. Ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už ieškinį sumokėtas 308 Eur žyminis mokestis ir 2010 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3904,26 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
85. Atsižvelgiant į šios bylos apimtį konstatuotina, kad ieškovų ir atsakovės turėtos advokato atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.
86. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 88,83 proc. (ieškovai prašė priteisti bendrą 13699,71 Eur sumą, priteista – 12169,29 Eur), todėl ieškovams iš atsakovės priteistina 2059,08 Eur (2318 Eur x 88,83 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovų priteistina 436,11 Eur (3904,26 Eur x 11,17 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovams iš atsakovės iš viso priteistina 1622,97 Eur (2059,08 Eur – 436,11 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
87. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,28 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės yra priteistina 11,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gotuna“, j. a. k. 302814431, solidariai ieškovams G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (jungtinėn nuosavybėn), 7785,79 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 79 ct) nuostolių atliktų darbų trūkumams pašalinti, 861,02 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 2 ct) žalos (nuostolių) už neatliktus aplinkos tvarkymo darbus, 1602,18 Eur (vieno tūstančio šešių šimtų dviejų eurų ir 18 ct) delspinigių, 1 920,30 Eur (vieno tūstančio devynių šimtų dvidešimt eurų ir 30 ct) nuostolių darbų trūkumų nustatymui, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12169,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1622,97 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt du eurus ir 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškovų ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gotuna“, j. a. k. 302814431, 11,79 Eur (vienuolikos eurų ir 79 ct) bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų). Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė