Civilinė byla Nr. e2A-586-661/2022
Teisminio proceso 2-68-3-02410-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.28.2; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Importo ekspertai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrans“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Importo ekspertai“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Intrans“ prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Importo ekspertai“ 19 236,92 Eur dydžio skolą, 3 775,73 Eur delspinigius, 40 Eur išlaidų kompensavimo sumą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2015 m. spalio 26 d. buvo sudaryta Muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti muitinės tarpininko, sandėliavimo ir kitas paslaugas atsakovei, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. 2015 m. atsakovė pateikė užsakymą ieškovei, pagal kurį ieškovė turėjo priimti Indijos bendrovės Indian Agro Experts PVT LTD pristatytą krovinį – konservuotus karnišonus, suforminti reikiamas muitinės procedūras, t. y. atlikti muitinės tarpininko paslaugas bei sandėliuoti atgabentą krovinį iki atsakovė jų atsiims. Ieškovė priėmė pagal atsakovės užsakymą pristatytą krovinį, užpildė importo deklaracijas ir importo draudimo dokumentus, sumokėjo reikiamas rinkliavas, atliko būtinas muitinės procedūras, taip pat saugojo ir sandėliavo krovinį, taigi įgijo teisę į apmokėjimą, nustatytą sutartyje. Aplinkybę, kad atsakovė užsakė muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugas, patvirtina atsakovės 2018 m. rugsėjo 11 d. dalinis avansinis 1 250 Eur dydžio mokėjimas ieškovei, kuriame aiškiai nurodyta ,,dalinis apmokėjimas už sandėliavimo paslaugas už Indijos kompaniją Indian Agro Experts PVT LTD“. Nuo to laiko, kai krovinys buvo pristatytas Lietuvą ieškovei reikiamoms muitinės procedūroms atlikti, atsakovė krovinio neatsiėmė dėl ieškovei nežinomų priežasčių, nors ieškovė ne kartą buvo telefonu raginama tai padaryti. Kadangi krovinys (konservuoti karnišonai) ieškovei buvo pristatyti į Lietuvą 2016 m., atsakovė iki pat 2020 m. šio krovinio neatsiėmė, per 4 metų laikotarpį pasibaigė šių produktų galiojimo laikas ir tapo nebetinkami vartoti ir realizuoti, todėl ieškovė turėjo krovinį utilizuoti. Dėl šios priežasties ieškovė patyrė papildomų išlaidų. Kadangi minėtą krovinį ieškovė priėmė pagal atsakovės užsakymą, akivaizdu, kad krovinys priklausė atsakovei ir atsakovė turėjo jį atsiimti, tačiau to nepadarė. Už visas šias muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugas, taip pat už krovinio utilizavimą ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui 2020 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą 20 513,92 Eur sumai. Kadangi atsakovė iš dalies apmokėjo sąskaitą (1 250 Eur), ji liko skolinga ieškovei 19 263,92 Eur. Šiuo metu atsakovė ignoruoja ieškovės raginimus, skambučius dėl susidariusios skolos sumokėjimo. Be to, pagal sutartį ieškovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo sąskaitoje nurodytos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškovė paskaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. kovo 25 d., kurie sudaro 3 775,73 Eur.
3. Atsakovė UAB ,,Importo ekspertai“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ji su ieškove nebuvo sudariusi jokių susitarimų dėl ieškinyje minimam produktui (konservuotiems karnišonams) teiktinų muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų. 2015 m. spalio 26 d. sudaryta Muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta visiškai kitu tikslu – konservuotų produktų, importuotų iš Ukrainos, sandėliavimui. Atsakovė neužsakinėjo muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų iš ieškovės, kiek tai susiję su iš Indijos atvežtais konservuotais karnišonais. Tai patvirtina šios aplinkybės: nė viename ieškovės pateiktame CMR važtaraštyje apie atsakovę nėra net užsimenama; kaip krovinio siuntėjas yra nurodytas Indijoje registruotas juridinis asmuo Indian Agro Experts PVT LTD, o gavėja – pati ieškovė. Mokėjimo nurodyme yra aiškiai nurodyta, kad atsakovė 1 250 Eur mokėjimą atliko ne už save, o už Indian Agro Experts PVT LTD. Jeigu paslaugų užsakovė būtų buvusi atsakovė, toks mokėjimas būtų atliktas atsakovės vardu, o ne už trečiąjį asmenį. Kad 2015 m. spalio 25 d. sutartis buvo sudaryta kitam tikslui nei nurodyta ieškinyje, liudija ir CMR važtaraščių datos – sutartis sudaryta 2015 m. spalio 26 d., CMR važtaraščių datos yra 2016 m. sausio 22 d. Importuoto produkto savininkė buvo ne atsakovė, o Indian Agro Experts PVT LTD. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės teiktų paslaugų užsakovė buvo ne atsakovė, tačiau Indian Agro Experts PVT LTD. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą PVM sąskaitoje faktūroje privalomai turi būti nurodyti prekių arba paslaugų pirkėjo rekvizitai. Ieškovė dar 2017 m. liepos 27 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą nurodytai Indijos kompanijai už prekių saugojimą ir sandėliavimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad UAB ,,Importo ekspertai“ yra netinkama atsakovė šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė: priteisti iš UAB ,,Importo ekspertai“ ieškovei UAB ,,Intrans“ 19 263,92 Eur skolos, 3 775,73 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (23 079,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 966,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ši sutartis buvo sudaryta konservuotų produktų, importuotų iš Ukrainos, sandėliavimui, nėra pagrįsta įrodymais. Kaip matyti iš 2015 m. spalio 26 d. sutarties turinio, joje nėra nurodyta konkretaus krovinio, dėl kurio išmuitinimo, sandėliavimo šalys būtų susitarę. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovo G. M. nurodyta aplinkybė, jog ši sutartis buvo sudaryta siekiant atsakovei gauti maisto tvarkytojo pažymėjimą, taip pat nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Kaip galima spręsti iš minėtos sutarties turinio, įskaitant ir jos galiojimo terminą (sutarties 4.1 punktas), šalys susitarė dėl tęstinio pobūdžio ieškovės atsakovei teikiamų muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų, užsakymus dėl konkrečių krovinių teikiant atskirai. Priešingai nei teigia atsakovė, CMR važtaraščių datos (2016 m. sausio 22 d.) nepaneigia, jog 2015 m. spalio 26 d. sutartis buvo sudaryta kitam tikslui (nesusijusiam su ginčo kroviniu). Ginčo krovinys ieškovei buvo pristatytas šios sutarties galiojimo laikotarpiu (sutarties 4.1 punktas).
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad įrodinėjamą aplinkybę, jog būtent atsakovė užsakė iš ieškovės muitininko tarpininko ir sandėliavimo paslaugas, ieškovė grindžia ne tik tarp šalių 2015 m. spalio 26 d. sudaryta sutartimi, bet ir daliniu atsakovės atsiskaitymu už suteiktas paslaugas. 2018 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo pavedimu atsakovė sumokėjo ieškovei 1 250 Eur sumą. Ta aplinkybė, jog atsakovė mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodė ,,dalinis apmokėjimas už sandėliavimo paslaugas (už Indijos kompaniją Indian Agro Experts PVT LTD)“ savaime nereiškia, kad ieškovės suteiktų paslaugų užsakovė buvo minėta Indijos bendrovė. Nors mokėjimo pavedime atsakovė nurodė, kad moka už Indijos bendrovę, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės vadovas G. M. patvirtino, kad Indijos kompanija neprašė, jog atsakovė sumokėtų už ją dalį sumos ieškovei; atsakovės vadovo teigimu, atsakovė pervedė dalį sumos (1 250 Eur) ieškovei už suteiktas paslaugas tik todėl, kad sumažintų atsiradusią įtampą su ieškove (dėl neatsiskaitymo už paslaugas). Teismo vertinimu, tokie atsakovės, kaip verslo subjekto, veiksmai, tuo atveju, jeigu ji nebūtų ieškovės suteiktų paslaugų užsakovė, nėra įtikinami. Nors atsakovės vadovas G. M. nurodė, kad kreipėsi registruotu laišku į Indijos kompaniją, prašydamas šią sumą grąžinti atsakovei, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę, nurodė pateikti negalintis (2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas; CPK 12, 178 straipsniai); tokių įrodymų byloje nėra.
7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog abejones dėl atsakovės pozicijos, susijusios su ginčo paslaugų užsakovu, kelia ir atsakovės elgesys 2020 m. gruodžio 11 d. el. paštu gavus ieškovės 2020 m. gruodžio 10 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Gavusi šią sąskaitą, atsakovė jos negrąžino, nenurodė ieškovei, kad sąskaita ne jai skirta. Tokį elgesį atsakovės vadovas teismo posėdžio metu motyvavo tuo, jog UAB ,,Importo ekspertai“ nėra tinkama atsakovė, todėl į gautą sąskaitą nereagavo. Toks verslo subjekto elgesys gavus jo vardu išrašytą sąskaitą už paslaugas, kurių, jo teigimu, jis neužsakė, yra nelogiškas ir neįtikinamas (CPK 185 straipsnis).
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma, leidžia spręsti, jog ieškovės šiam kroviniui suteiktų paslaugų užsakovė buvo atsakovė, o ne Indijos kompanija Indian Agro Experts PVT LTD. Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės – bylos šalis siejo tęstinio pobūdžio muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų sutartis; užsakymas dėl ginčo krovinio ieškovei pateiktas minėtos sutarties galiojimo laikotarpiu; byloje liudytoju apklaustas buvęs ieškovės darbuotojas R. Z. paaiškino, kad dėl ginčo krovinio bendravo išskirtinai su atsakovės vadovu G. M.; atsakovė atliko dalinį mokėjimą už ginčo krovinio sandėliavimą; gavusi 2020 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovė ieškovei jos negrąžino, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ginčo paslaugų užsakovė buvo atsakovė.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. papildomu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteista 484 Eur bylinėjimosi išlaidų
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovė UAB ,,Importo ekspertai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir 2021 m. gruodžio 6 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
10.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015 m. spalio 26 d. ieškovės ir apeliantės sudarytos muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų sutarties pagrindu būtent apeliantei ieškovė ir teikė paslaugas, susijusias su iš Indijos importuotais konservuotais kornišonais, kurie priklausė Indijos bendrovei India Agro Exports PVT LTD.
10.2. Norint gauti tokį pažymėjimą, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai yra reikalinga pateikti nustatytos formos prašymą dėl maisto subjekto patvirtinimo / registravimo, maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo / registravimo, maisto tvarkymo vietos (patalpų) projektą (planą) su įrenginių išdėstymu. Kartu su prašymu pateikiama ir dokumento, kuriuo įrodoma teisė naudotis maisto tvarkymo vieta, įskaitant transporto priemones, kuriose numatoma vykdyti su maisto tvarkymu susijusią veiklą, kopija. Būtent nurodytu tikslu 2015 m. spalio 15 d. apeliantės akcininkas R. D. dar kartą kreipėsi į R. Z. su prašymu persiųsti sutartį. Tą pačią dieną R. Z. šią sutartį R. D. persiuntė. Sutartis buvo pasirašyta 2015 m. spalio 26 d.
10.3. 2015 m. spalio 20 d. Apeliantas pateikė užsakymus Ukrainos bendrovei „PSP Ukraina LTD“ dėl konservuotų produktų įsigijimo, o 2015 m. lapkričio 27 d. su šia įmone sudarė ir distribucijos sutartį.
10.4. Minėtas susirašinėjimas tarp R. D. bei R. Z., taip pat ir nurodyta distribucijos sutartis bei užsakymui dėl konservuotų produktų įsigijimo patvirtina, kad 2015 m. spalio 26 d. muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta visiškai kitoms paslaugoms ir kitu tikslu, negu buvo nurodyta ieškovės.
10.5. Sutartis dėl konservuotų kornišonų pervežimo iš Klaipėdos į Vilnių ir jų sandėliavimo Vilniuje buvo sudaryta ne tarp ieškovės ir apeliantės, tačiau tarp India Agro Experts PVT LTD ir kitos ieškovės įmonių grupės įmonės – UAB „Intour“.
10.6. Ieškovė ir apeliantė nebuvo sudarę jokių susitarimų paslaugoms, susijusioms dėl ieškinyje minimu produktu (konservuotais kornišonais). 2015 m. spalio 26 d. muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis ieškovės ir apeliantės buvo sudaryta visiškai kitu tikslu (konservuotų produktų, importuotų iš Ukrainos, sandėliavimui).
10.7. Kadangi sutartį su India Agro Exports PVT LTD buvo sudariusi UAB „Intour“, R. Z., veikdamas šios bendrovės vardu, dar 2017 m. liepos 27 d. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą nurodytai Indijos kompanijai 4 785 EUR sumai už prekių sandėliavimą bei saugojimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Intour“ teiktų paslaugų (pervežimo, prekių sandėliavimo bei saugojimo) pirkėja buvo ne apeliantė, tačiau būtent Indijos kompanija. Išrašius šią sąskaitą, R. Z. paprašė, kad ji būtų persiųsta Indijos kompanijai, o apeliantės direktorius G. M. užklaustų, kada bus atliktas apmokėjimas.
10.8. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad byloje aptartų paslaugų teikėjas buvo UAB „Intour“, o užsakovas – būtent Indijos kompanija, todėl ir sąskaitos buvo išrašomos tiesiogiai Indijos kompanijai (krovinio savininkei). Apeliantės darbuotojas G. M. veikė tik kaip Indijos bendrovės atstovas, kuris santykiuose su UAB „Intour“ veikė Indijos bendrovės vardu.
10.9. Apeliantė savo naudai neužsakinėjo muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų iš ieškovės, kiek tai yra susiję su iš Indijos atvežtais konservuotais kornišonais. Nei viename iš kartu su ieškiniu pateiktų CMR važtaraščių apie atsakovę net nėra užsimenama.
10.10. Sprendžiant dėl tarp ginčo šalių esančių teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pirmenybę teikė ne byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, tačiau liudytojo R. Z. paaiškinimams ir išskirtinai tiek tiems, kurie palankūs ieškovei pavyzdžiui, sprendime nutylėti tie liudytojo parodymai, kuriais buvo atsakyta, kodėl būtent UAB „Intour“, o ne ieškovė, buvo išrašiusi sąskaitą Indijos bendrovei.
10.11. Su apeliaciniu skundu apeliantė teikia naujus rašytinius įrodymus: (i) apeliantės akcininko R. D. susirašinėjimą elektroniniu paštu su ieškovės ir UAB „Intour“ darbuotoju R. Z.; (ii) sutartinius dokumentus dėl konservuotų produktų įsigijimo su Ukrainos bendrove. Apeliantė nurodo, kad naujai teikiami įrodymai buvo apeliantės akcininko R. D. žinioje. R. D. nuo (duomenys neskelbtini) buvo atliekamos iš viso keturios burnos operacijos, todėl apeliantės atstovas neturėjo galimybės su šiuo asmeniu bendrauti bei sužinoti svarbių bylai aplinkybių, gauti reikalingų rašytinių įrodymų. Paskutinė operacija buvo atlikta (duomenys neskelbtini), t. y. jau po paskutinio teismo posėdžio byloje.
11. Ieškovė UAB ,,Intrans“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė:
11.1. Nei atsakovės naujai teikiamas surašinėjimas (apeliacinio skundo priedas Nr. A-9), nei jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovės aukščiau nurodytų teiginių – R. Z. niekada nenurodė atsakovės akcininkui, kad siekiant gauti maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą yra būtina sudaryti muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų teikimo sutarti su ieškove. R. Z. tiesiog persiuntė atsakovės akcininkui nuorodą su reikalavimais šiam pažymėjimui gauti, t. y. niekada neteigė, kad tokiam pažymėjimui gauti yra būtina sudaryti sutartį konkrečiai su ieškove – pats subjektas siekiantis gauti šį pažymėjimą turi nuspręsti ir pasirinkti kur jis faktiškai vykdys veiklą.
11.2. Sutarties pasirašymas nėra tiesiog formalumas pažymėjimui gauti, o vienas iš esminių reikalavimų, kuris veiklos vykdymo metu turi būti vykdomas. Veiklos vykdymo metu nustačius šios sąlygos pažeidimą, asmeniui išduotas maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas gali būti panaikinamas. Dėl to laikytina, kad atsakovė susipažinusi su maisto tvarkytojo pažymėjimo gavimo sąlygomis laisva valia pasirinko ieškovės muitinės sandėlius kaip faktinę atsakovės veiklos vykdymo vietą. Ši veiklos vieta buvo pasirinkta ne tik, ieškovės vykdomam importui iš Ukrainos, tačiau ši vieta buvo atsakovės pasirinkta bendram jo veiklos vykdymui, įskaitant ir iš kitų šalių vykdomam importui. Dėl to atsakovės teiginiai, kad tarp šalių 2016-10-26 sudaryta muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta konkrečiai dėl atsakovės iš Ukrainos planuojamų importuoti prekių, iš esmės neatitinka tikrovės.
11.3. Jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė neva veikė ne savo, o India Agro Experts PVT LTD vardu byloje nėra, dėl to ši aplinkybė yra laikoma neįrodyta. Be to, atsakovė pati pripažino, kad jis kreipėsi į ieškovę su užsakymu dėl prekių sandėliavimo ir muitinės tarpininko paslaugos teikimo.
11.4. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kuria atsakovė kaip nuolatinę jos veiklos vykdymo vietą pasirinko ieškovės muitinės sandėlius ir patikėjo saugoti prekes.
11.5. Atsakovės teiginius, kad ne ji buvo ieškovės teikiamų paslaugų užsakovė ginčo prekėms, paneigia ir byloje esantis atsakovės atliktas dalinis ginčo sąskaitos apmokėjimas. į bylą nėra pateikta jokių įrodymų patvirtinančių tarp ieškovės ir India Agro Experts PVT LTD susiklosčiusius teisinius santykius.
11.6. Nors atsakovė ir teigia, kad ginčo prekės – konservuoti kornišonai, yra ne jos, o Indijos bendrovės India Agro Experts PVT LTD, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas patvirtino, kad ant nurodytų prekių buvo uždėtas Rusijos ir Ukrainos ženklinimas. Kaip pati atsakovė teigia, ji ketino vežti konservų produkciją iš Ukrainos, tačiau patikėtas saugoti prekes ketino importuoti į Ukrainą. Tai dar kartą patvirtina, kad būtent atsakovė buvo ginčo prekių sandėliavimo ir muitinės tarpininkavimo paslaugų užsakovė. Dėl to būtent atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove.
11.7. Ieškovė prašo teismo naujai atsakovės teikiamų įrodymų nepriimti ir jais nesivadovauti, kadangi atsakovė juos teikdama tik su apeliaciniu skundu aiškiai piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Atvejis, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, priskirtinas prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos – kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – taikymo atvejų, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
16. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teikiami įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė teigia, kad jo akcininkui R. D., kurio žinioje buvo teikiami įrodymai bei kita bylai reikšminga informacija nuo (duomenys neskelbtini) buvo atliekamos operacijos, todėl atsakovės atstovas su juo negalėjo bendrauti neatitinka tikrovės. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2021-03-31, o pareiškimas dėl teismo įsakymo dar anksčiau. Atsiliepimas atsakovės buvo pateiktas į bylą 2021-06-08. Laikytina, kad iki atsiliepimo pateikimo atsakovė turėjo surinkti visą jai būtiną informaciją. Be to, byloje pirmosios instancijos teismo buvo nuspręsta bylos nagrinėjimui ruoštis paruošiamųjų dokumentų būdu. Atsakovės triplikas į bylą buvo pateiktas 2021-08-17, t. y. likus (duomenys neskelbtini) mėnesiams iki R. D. atliktų operacijų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė dar kartu su atsiliepimu ar tripliku privalėjo į bylą pateikti jo kartu su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus. Kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad jeigu nurodytų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po 2021-10-15, nors atsakovė vėlesnio šių įrodymų pateikimo būtinumo nenurodo, R. D. sveikatos būklė, sprendžiant iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų, leido jam bendrauti raštu, t. y. el. pašto, SMS žinučių ar kitų priemonių pagalba. Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus.
Dėl ginčo esmės
17. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės UAB „Intrans“ ir atsakovės UAB „Importo ekspertai“ 2015 m. spalio 26 d. buvo sudaryta Muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. INT170/2015 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti Sutarties 1.1. str. 1-10 p. ir 2.1 str. 2.1.1- 2.1.9 p. numatytas muitinės tarpininko, sandėliavimo ir kitas paslaugas atsakovei, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas.
18. Atsakovė 2015 m. pateikė užsakymą ieškovei, pagal kurį ieškovė turėjo priimti Indijos bendrovės „INDIAN AGRO EXPERTS PVT“ LTD pristatytą krovinį – konservuotus karnišonus (toliau – krovinys), suforminti reikiamas muitinės procedūras, t. y. atlikti muitinės tarpininko paslaugas, bei sandėliuoti atgabentą krovinį iki atsakovė jį atsiims. Tai, kad atsakovės užsakytas krovinys buvo pristatytas ieškovei muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugoms atlikti, patvirtina pridedami tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai CMR.
19. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė priėmė pagal atsakovės užsakymą pristatytą krovinį, užpildė importo deklaracijas ir importo draudimo dokumentus, sumokėjo reikiamas rinkliavas, atliko būtinas muitinės procedūras, taip pat saugojo ir sandėliavo atsakovės krovinį. Taigi ieškovė tinkamai suteikė Sutartyje nurodytas paslaugas atsakovei, t. y. tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė dėl suteiktų paslaugų kokybės ar apimties jokių pretenzijų ieškovei nepareiškė, todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė tinkamai suteikusi muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugas, įgijo teisę į apmokėjimą už paslaugas, numatytą Sutartyje.
20. Pateikti šalių įrodymai patvirtina, kad minėtą krovinį ieškovė priėmė pagal atsakovės užsakymą. Todėl yra labiau tikėtina, kad krovinys priklausė, būtent, atsakovei ir atsakovė privalėjo šį krovinį atsiimti, tačiau to nepadarė. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė su kroviniu atliko visas muitinės tarpininko paslaugas pagal Sutartį ir paruošė krovinį atsakovei atsiėmimui, tačiau, atsakovė per daugiau nei 4 metų laikotarpį šio krovinio neatsiėmė, o pasibaigus krovinio galiojimo terminui, ieškovė turėjo krovinį utilizuoti.
21. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad praėjus kuriam laikui po minėtos sutarties sudarymo, Indijos bendrovė India Agro Exports LTD nusprendė importuoti konservuotus kornišonus į Lietuvos Respubliką. Ieškodama patarimų kaip atlikti importo procedūras, pagalbos randant konservuotų kornišonų saugojimo vietą ir pan., minėta įmonė kreipėsi į atsakovės atstovus, o atsakovės atstovai - į ieškovės ir UAB „Intour“ darbuotoją R. Z.. Atsakovės atstovai apie tai, kad veikia ne savo vardu, o būtent India Agro Experts PVT LTD vardu ir naudai, iš anksto buvo atskleidę ir UAB „Intour“ bei ieškovės darbuotojui R. Z..
22. Kolegija ištyrusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovė veikė ne savo, o India Agro Experts PVT LTD vardu, dėl to ši aplinkybė yra laikoma neįrodyta. Atsakovė nagrinėjant bylą teisme, pati pripažino, kad ji kreipėsi į ieškovę su užsakymu dėl prekių sandėliavimo ir muitinės tarpininko paslaugos teikimo. Tai patvirtina 2015 m. spalio 26 d. šalių sudaryta Muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. INT170/2015, kurioje atsakovė nurodoma, kaip „užsakovas“ ir atsakovės veiksmai, pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo pavedimu atsakovė sumokėjo ieškovei 1 250 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama ,,dalinis apmokėjimas už sandėliavimo paslaugas (už Indijos kompaniją Indian Agro Experts PVT LTD)“.
23. Kaip matyti iš 2015 m. spalio 26 d. sutarties turinio, joje nėra nurodyta konkretaus krovinio, dėl kurio išmuitinimo, sandėliavimo šalys būtų susitarę. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovo G. M. nurodyta aplinkybė, jog ši sutartis buvo sudaryta siekiant atsakovei gauti maisto tvarkytojo pažymėjimą, taip pat nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Sutarties turinys, įskaitant ir jos galiojimo terminą (sutarties 4.1 punktas), patvirtina, kad šalys susitarė dėl tęstinio pobūdžio ieškovės atsakovei teikiamų muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų, užsakymus dėl konkrečių krovinių teikiant atskirai. Priešingai nei teigia atsakovė, CMR važtaraščių datos (2016 m. sausio 22 d.) nepaneigia, jog 2015 m. spalio 26 d. sutartis buvo sudaryta kitam tikslui (nesusijusiam su ginčo kroviniu). Taigi 2015 m. spalio 26 d. sutartis nebuvo sudaryta konkrečiam kroviniui, ginčo krovinys ieškovei buvo pristatytas šios sutarties galiojimo laikotarpiu (sutarties 4.1 punktas).
24. Pažymėtina, kad nors atsakovė ir teigia, kad ginčo prekės, t. y. konservuoti kornišonai, yra ne jos, o Indijos bendrovės India Agro Experts PVT LTD, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas patvirtino, kad ant nurodytų prekių buvo uždėtas Rusijos ir Ukrainos ženklinimas. Kaip pati atsakovė teigia, ji ketino vežti konservų produkciją iš Ukrainos, tačiau patikėtas saugoti prekes ketino importuoti į Ukrainą. Tai dar kartą patvirtina, kad būtent atsakovė buvo ginčo prekių sandėliavimo ir muitinės tarpininkavimo paslaugų užsakovė. Dėl to būtent atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove.
25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo krovinio savininkas yra Indijos bendrovė Indian Agro Experts PVT LTD. Įvertinant atsakovės nurodytas aplinkybes, jog 2016 m. sausio 22 d. važtaraščiuose kaip siuntėja nurodyta Indijos bendrovė Indian Agro Experts PVT LTD, o ieškovės 2020 m. gruodžio 20 d. atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros detalizacijoje prie krovinio numerių nurodytas minėtos Indijos bendrovės pavadinimas, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės suteiktų paslaugų užsakovas buvo minėta Indijos bendrovė (CPK 185 straipsnis), nes ieškovė nebuvo sudaręs su minėta Indijos bendrove sutarčių.
26. Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovė kaip nuolatinę jos veiklos vykdymo vietą pasirinko ieškovės muitinės sandėlius ir patikėjo saugoti prekes. Atsakovė pripažįsta, kad dėl ginčo prekių pervežimo, sandėliavimo ir muitinės tarpininko paslaugų į ieškovę kreipėsi ji pati. Nors atsakovė ir teigia, kad ji veikė ne savo, o India Agro Experts PVT LTD vardu, tačiau to ieškovei nebuvo nurodžiusi ir jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą atsakovė nėra pateikusi. Atsakovė teigdama, kad ji veikė India Agro Experts PVT LTD vardu privalėjo pateikti jai tokią teisę suteikiantį įgaliojimą. Kadangi toks įgaliojimas į bylą nėra pateiktas, laikytina, kad ji veikė savo vardu, t. y. būtent atsakovė patikėjo saugoti prekes ieškovei ir jai kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už suteiktas pasaugos paslaugas, pagal jai pateiktą sąskaitą, o ne India Agro Experts PVT LTD, kaip apeliaciniame skunde teigia atsakovė.
27. CK 6.716 str. 1 d. nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. spalio 26 d. buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti Sutarties 1.1. str. 1-10 p. ir 2.1 str. 2.1.1-2.1.9 p. numatytas muitinės tarpininko, sandėliavimo ir kitas paslaugas atsakovei, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas Sutartyje nurodyta tvarka. 3.3. Taigi pati atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl paslaugų suteikimo, t. y. užsakė priimti Indijos bendrovės „INDIAN AGRO EXPERTS PVT“ LTD krovinį ir atlikti visas reikiamas muitinės procedūras bei krovinį sandėliuoti iki atsakovė šį krovinį atsiims. Kolegija sprendžia, jog ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 19 263 Eur įsiskolinimą pagal 2020 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą yra pagrįstas, todėl pagrįstai patenkintinas (CPK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis; 2015 m. spalio 26 d. muitinės tarpininko ir sandėliavimo paslaugų sutartis). Kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės.
Dėl bylos baigties
28. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1089 Eur, todėl ši suma iš atsakovės priteisiama ieškovei.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Importo ekspertai“, juridinio asmens kodas 304115362, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Intrans“, juridinio asmens kodas 302633071, 1089 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Jelena Šiškina