Civilinė byla Nr. eB2-1217-1060/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00229-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;

 (S)

3.4.5.6.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Lukšių pieninė“ patvirtinimo, ir

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-940-1060/2024 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lukšių pieninė“ iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 5 d., juridinių asmenų registre įregistruotas restruktūrizuojamos įmonės teisinis statusas.

Marijampolės apylinkės teismas sustabdė ir perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui civilinę bylą Nr. e2-1097-587/2024 pagal ieškovės UAB „Lukšių pieninė“ ieškinį atsakovei J. P. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, kadangi Kauno apygardos teisme nagrinėjama UAB „Lukšių pieninė“ restruktūrizavimo byla Nr. eB2-940-1060/2024.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi sujungė Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. eB2-940-1060/2024 ir Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1097-587/2024, paliekant civilinės bylos Nr. eB2-940-1060/2024. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 15 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lukšių pieninė“ ieškinį atsakovei J. P. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės atnaujino, nustatė UAB „Lukšių pieninė“ nemokumo administratorei keturiolikos dienų terminą nuomonei dėl J. P. kreditorinio reikalavimo dydžio ir pagrįstumo bei jos įtraukimo į kreditorių sąrašą pareikšti. Nemokumo administratorė teismo įpareigojimu pateikė savo nuomonę dėl kreditorės J. P. pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio (reg. Nr. DOK-17666), nurodydama, kad sutinka su 2 464,62 Eur J. P. reiškiamo kreditorinio reikalavimo suma ir nesutinka su netesybų suma.

Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos UAB „Lukšių pieninė“ kreditorių finansinius reikalavimus, išskyrė kreditorės J. P. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą į atskirą civilinę bylą (šios teismo nutarties pagrindu užvesta civilinė byla Nr. eB2-1217-1060/2024), nustatė kreditorei J. P. dvidešimties dienų terminą atsiliepimui į nemokumo administratoriaus prieštaravimus pareikšti. Kreditorė atsiliepimu į nemokumo administratorės prieštaravimus nurodė, kad palaiko savo reikalavimą visoje apimtyje, prašo teismo nustatyti netesybų dydį (reg. Nr. DOK-21032).

Prašymas tenkinamas.

Nustatyta, kad J. P. dirbo UAB „Lukšių pieninė“ pieno produktų gamintoja. 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimas nusprendė paskelbti UAB „Lukšių pieninė“ bankrutuojančia bendrove ir bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. 2023 m. vasario 13 d. UAB „Lukšių pieninė“ įspėjo J. P. raštu apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 62 straipsnio 2 dalyje bei 2023 m. kovo 7 d. darbo sutartį nutraukė DK 62 straipsnio pagrindu; su darbuotoja, kuriai buvo priskaičiuotas 3 255,50 Eur darbo užmokestis, atsiskaitė tik iš dalies – išmokėjo 790,88 Eur (693,57 Eur + 97,31 Eur) ir liko skolinga 2 464,62 Eur. 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo paskelbti UAB „Lukšių pieninė“ bankrutuojančia bendrove ir bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-524-881/2023 UAB „Lukšių pieninė“ bankroto paskelbimas buvo pripažintas neteisėtu. 2023 m. liepos 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės uždraudžiant UAB „Lukšių pieninė“ vykdyti iki 2023 m. vasario 10 d. atsiradusias pinigines prievoles kreditoriams, taip pat uždraudžiant kitiems asmenims išieškoti skolas iš UAB „Lukšių pieninė“ iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas. 2023 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-313/2023, kuria procesas kasacinės instancijos teisme buvo nutrauktas, laikinosios apsaugos priemonės nuo šios dienos nustojo galioti. 2023 m. lapkričio 27 d. UAB „Lukšių pieninė“ kreditoriams išsiuntė pranešimus dėl bendrovės neįvykdytų prievolių, galimos pagalbos ir potencialaus nemokumo proceso. Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Lukšių pieninė“ kreipėsi į teismą 2024 m. kovo 12 d. (civilinė byla Nr. eB2-825-601/2024), tačiau restruktūrizavimo byla bendrovei buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-940-1060/2024, o nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 5 d.

Kadangi su buvusia darbuotoja J. P. nutraukus darbo santykius nebuvo pilnai atsiskaityta, kreditorė 2023 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisiją (toliau – ir Darbo ginčų komisija), kuris vėliau buvo patikslintas ir prašoma išieškoti iš UAB „Lukšių pieninė“ su darbo santykiais susijusias išmokas sumoje 2 464,62 Eur, taip pat priteisti netesybas už pradelstą atsiskaityti laiką. UAB „Lukšių pieninė“ neginčijo, kad J. P. nebuvo išmokėta visa su darbo teisiniais santykiais susijusi suma. Tokį savo elgesį motyvavo patiriamais finansiniais sunkumais ir potencialiu nemokumo procesu, pateikė 2023 m. gruodžio 13 d. pažymą apie J. P. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. PŽ23/81. Remiantis pažymoje pateikta informacija, 2023 metais J. P. buvo priskaičiuota iš viso išmokėti 3 255,50 Eur, išmokėta 790,88 Eur suma, likusi neišmokėta dalis sudaro 2 464,62 Eur (atskaičius mokesčius). Neišmokėtos sumos dydį taip pat patvirtina 2023 m. gruodžio 14 d. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis. UAB „Lukšių pieninė“ nesutiko su reikalavimu dėl įpareigojimo mokėti netesybas.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimu nuspręsta išieškoti iš UAB „Lukšių pieninė“ J. P. 2 464,62 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta atskaičius mokesčius), 2 139,83 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Darbo ginčų komisija konstatavo, jog UAB „Lukšių pieninė“ sprendimo priėmimo dieną neturi bankrutuojančios įmonės statuso, todėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) apribojimai jos atžvilgiu nėra taikomi. Darbo ginčų komisija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas kitiems asmenims išieškoti skolas iš UAB „Lukšių pieninė“, nebegalioja nuo 2023 m. lapkričio 7 d. Įvertinus tai, kad darbo sutartis su J. P. nutraukta 2023 m. kovo 7 d. dėl to, kad UAB „Lukšių pieninė“ buvo nemoki (2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkime paskelbtas bendrovės bankroto procedūros vykdymas ne teismo tvarka), dėl tos pačios priežasties su darbuotoju nebuvo atsiskaityta. Darbo ginčų komisija, įvertinusi aplinkybes, susijusias su vykusiais teisminiais procesais dėl UAB „Lukšių pieninė“ bankroto procedūrų teisėtumo, teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, jog netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuotinos nuo 2023 m. lapkričio 7 d., t. y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, kai nustojo galioti visi apribojimai išieškoti skolas iš UAB „Lukšių pieninė“, skaičiuoti delspinigius ir netesybas, taikyti kitas sankcijas. Kadangi su J. P. uždelsta atsiskaityti 1 mėnesį ir 17 darbo dienų, skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2024 m. sausio 4 d.), o J. P. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 56,46 Eur (mėnesio darbo užmokestis sudaro 1 180,01 Eur) neatskaičius mokesčių, netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką sudaro 2 139,83 Eur ((1 180,01 Eur x 1 mėn.)+(56,46 Eur x 17 d. d.)). 

UAB „Lukšių pieninė“, kreipdamasi į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme iš esmės, nurodė, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai tenkino J. P. reikalavimą dėl netesybų priteisimo, bei priteisė neproporcingai dideles netesybas. UAB „Lukšių pieninė“ tvirtina neturėjusi teisės atlikti mokėjimų darbuotojai, o netesybų suma susiklosčiusiomis aplinkybėmis yra neproporcingai didelė. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

Pažymėtina, kad nemokios įmonės kreditorinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas nemokumo procese būtinų spręsti klausimų. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje, nors ir suformuotoje iki JANĮ įsigaliojimo, tačiau savo esminiais principais aktualioje ir šiai dienai, dėl įmonės, kuriai iškelta nemokumo byla, kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į įmonę, kuriai iškelta nemokumo byla, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

Kreditoriaus finansinis reikalavimas nemokumo byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų įmonės, kuriai iškelta nemokumo byla, kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014, aktuali ir nemokumo bylose, iškeltose pagal JANĮ).

JANĮ 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (CPK 1 straipsnio 1 dalis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnio 1, 2 dalis teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

DK 65 ir 146 straipsniai numato, kad darbdavys su darbuotoju privalo visiškai atsiskaityti darbo sutarties nutraukimo dieną, nebent šalys sutaria kitaip. Darbdavys atleidimo dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Šiuo atveju darbo sutartis su J. P. buvo nutraukta 2023 m. kovo 7 d., tačiau su kreditore nėra pilnai atsiskaityta. Įvertinus tai, kad UAB „Lukšių pieninė“ nemokumo administratorė neneigia, jog bendrovė J. P. yra skolinga 2 464,62 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų, nesant tarp šalių ginčo šioje dalyje, 2 464,62 Eur dydžio J. P. kreditorinis reikalavimas UAB „Lukšių pieninė“ restruktūrizavimo byloje tvirtintinas (JANĮ 42 straipsnis).

DK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo, ši teisės norma yra imperatyvi ir negali būti aiškinama plačiai, t. y. netesybų dydis gali būti mažinamas tik pačioje teisės normoje įtvirtintais pagrindais, kitos netesybų mažinimo prielaidos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 52 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad aplinkybės dėl netesybų dydžio, ekonominė padėtis, darbdavio nepiktnaudžiavimas nėra pagrindas plačiai aiškinti minėtą teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 20 punktas). Netesybos darbdaviui taikytinos uždelsus išmokėti bet kokias su darbo santykiais susijusias išmokas, neskirstant jų pagal paskirtį ar mokėjimo privalomumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023).

Nemokumo administratorė, prieštaraudama dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodo, kad netesybos negali būti priteisiamos, nes įmonė su darbuotoja neatsiskaitė laiku, kadangi negalėjo to daryti dėl nemokumo procesų, be to, nemokumo administratorės vertinimu, netesybos yra neproporcingai didelės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija darbdaviui yra taikoma už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju ir skaičiuojama atsižvelgiant į darbuotojo teisių pažeidimo, t. y. vėlavimo atsiskaityti, laikotarpį. Taigi, šiuo atveju aplinkybė, kad atsiskaitymo laikotarpio pradžioje egzistavo kliūtys vykdyti įsipareigojimus, jokiu būdu nepateisina darbdavio vengimo vykdyti finansines prievoles po to, kai tos kliūtys išnyko. Atitinkamai ginčo atveju pagrįsta netesybas skaičiuoti ne už laikotarpį nuo atsakovės atleidimo iš darbo dienos, bet už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 7 d., kai kasaciniame teisme buvo galutinai užbaigtas teisminis ginčo dėl bankroto procedūrų teisėtumo nagrinėjimas. Taigi, net jeigu tam tikrą laiko tarpą ir egzistavo teisinio pobūdžio kliūtys UAB „Lukšių pieninė“ atsiskaityti su iš darbo atleidžiama J. P., po 2023 m. lapkričio 7 d. jų neliko ir vėlesnis vengimas vykdyti finansines prievoles buvusiai darbuotojai neteisėtai vykdytomis nemokumo procedūromis nebegali būti pateisintas.

Byloje nėra jokių duomenų, kad darbo užmokestis ir kitos išmokos, susijusios su darbo santykiais J. P. nebuvo išmokėtos dėl darbuotojos kaltės. Priešingai, darbuotoja nereikalavo iš bendrovės išmokų beveik pusę metų, tačiau buvęs darbdavys UAB „Lukšių pieninė“ per tą laiką ir neteisminio bankroto procesui pasibaigus 2023 m. lapkričio 7 d. neatsiskaitė su ja net iš dalies, todėl kreditorė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kas patvirtina, jog UAB „Lukšių pieninė“ su atleidžiama darbuotoja neatsiskaitė daugiau nei vienerius metus laiko, nors iš esmės savo prievolės neginčijo. Vien aplinkybė, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, jog jai inicijuojama restruktūrizavimo byla, pati savaime nereiškia, kad iš esmės veikianti ir apie 160 darbuotojų turinti įmonė neturi galimybės buvusiai darbuotojai sumokėti 2 464,62 Eur sumą. Įmonės procesiniai argumentai negali būti vertinami kaip pakankami prielaidai, jog neatsiskaitymą su darbuotoja lemia subjektyvus sprendimas dėl atsiskaitymų su kreditoriais prioritetų, paneigti. UAB „Lukšių pieninė“ nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir neįrodinėjo, kad ji nepažeidinėjo J. P. interesų prioritetą teikdama žemesnės eilės kreditoriams, kad ir su esamais darbuotojais neatsiskaitė už vėlesnio laikotarpio prievoles, t. y. kad net ir laikantis kreditorių lygiateisiškumo bei finansinių prievolių eiliškumo principo tokį ilgą laiką atsiskaityti su J. P. nebuvo galimybių. Taigi, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo neskaičiuoti ir nepriteisti buvusiai darbuotojai netesybų už uždelstą atsiskaityti su ja laiką.

Pasisakant dėl netesybų dydžio, nurodytina, kad kasacinio teismo praktikoje DK 231 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią gavęs ieškinį teismas darbo ginčą nagrinėja iš esmės, yra aiškinama kaip reiškianti, jog teismo neriboja Darbo ginčų komisijos sprendimas, o darbo ginčą į teismą perkeliantis darbdavys prisiima riziką, kad išnagrinėjus bylą gali būti priimtas jam mažiau palankus sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kartu akcentuotina, kad CPK 414 straipsnio 3 dalies, 417 straipsnio nuostatos, numatančios aktyvų bylą nagrinėjančio teismo vaidmenį, į kurį patenka ir teisė viršyti ieškinio dalyką bei pagrindą darbuotojo naudai, kad būtų tinkamai apginti darbuotojo interesai, kuria proceso specifiką, kai, byloje nagrinėjant šalių ginčą dėl netesybų darbdavio atžvilgiu taikymo, darbuotojo ginčo nagrinėjimo eigoje įvardinta jo pageidaujama gauti netesybų suma negali būti vertinama kaip apibrėžianti bylos nagrinėjimo ribas, kurių bylą nagrinėjantis teismas negali peržengti. Teismas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms taikyti netesybas, turi pareigą tinkamai apskaičiuoti jų sumą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus aplinkybes, kad nuo 2023 m. lapkričio 7 d. (galutinio teismo sprendimo dėl neteisminio nemokumo proceso pripažinimo neteisėtu priėmimo dienos) iki 2024 m. birželio 5 d. (teismo nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) su darbuotoja nebuvo atsiskaityta, nors bendrovei nebuvo taikomi JANĮ numatyti apribojimai (JANĮ 28 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgiant į DK 146 straipsnio 2 dalį, netesybų suma skaičiuotina už šešis mėnesius ir sudaro 7 080,06 Eur (1 180,01 Eur x 6) (neatskaičius mokesčių). Nurodyta suma tvirtintina kaip J. P. kreditorinis reikalavimas UAB „Lukšių pieninė“ restruktūrizavimo byloje, ir kartu su neišmokėtu darbo užmokesčiu sudaro 9 544,68 Eur (7 080,06 Eur + 2 464,62 Eur) (JANĮ 42 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 544,68 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 68 ct) (I etapu tenkinama suma – 2 464,62 Eur, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, II etapu tenkinama suma – 7 080,06 Eur) finansinį reikalavimą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“, juridinio asmens kodas 300106070, restruktūrizavimo byloje.

Išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją kreditorei ir nemokumo administratorei.

Išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos Garantinio fondo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                        Agnė Vyliaudaitė