Civ. b. Nr. e2A-85-262/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23586-2016-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.5.1.2.2; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ir trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų dalies pripažinimo negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti niekinėmis negaliojančiomis nuo jų priėmimo momento Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-240 „Dėl valdybos 2003-02-20 sprendimo Nr. 365V „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore ” ir 2010 m. sausio 5 d. įsakymo Nr.30-8 „Dėl administracijos direktoriaus įsakymo 2006-01-16 Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ dalis, kuriomis UAB ,,Senamiesčio ūkis“ paskirtas pastato (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo administravimo objektų administratoriumi.
2. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ ir 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30- 2610 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012-12-04 įsakymo Nr. 30-2398 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“ UAB „Senamiesčio ūkis“ patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimą nuo 2013 m. sausio 1 d. pratęsė tik Namo 2 (kuris nėra jokios konstrukcijomis sujungtas su ieškovo namu) atžvilgiu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija bendrojo naudojimo objektų administratorių galėjo skirti tik daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigtos butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, nėra sudarytos jungtinės veiklos sutartys ar jų butų ir kitų patalpų savininkai yra arba nėra pasirinkę administratoriaus, bendrojo naudojimo objektams valdyti. CK įtvirtintos nuostatos nesuteikia savivaldos vykdomajai institucijai diskrecijos teisės nesant CK nustatytų kriterijų nustatyti bendrojo naudojimo objektų administravimą. Šis namas nėra priskirtas daugiabučio namo kategorijai. Šį namą sudaro 2 butai ir 1 negyvenamosios patalpos. Papildomais paaiškinimais ieškovas prašė atnaujinti praleistą senaties terminą.
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas teise prašyti panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skundžiamų įsakymų dalis turėjo pasinaudoti per vieną mėnesį nuo skundžiamų aktų paskelbimo arba sužinojimo apie juos. Ieškovas apie skundžiamus aktus sužinojo žymiai anksčiau nei prieš mėnesį prieš paduodamas ieškinį. Kadangi už suteiktas administravimo paslaugas ieškovui kiekvieną mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos ir jis už jas mokėjo, darytina išvada kad jis žinojo apie skundžiamus įsakymus nuo jų priėmimo. Kadangi ieškovas per nustatytą terminą nepasinaudojo teise apskųsti minėtų įsakymų dalis, tai laikytina, kad jis praleido apskundimo terminą.
4. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo trečiajam asmeniui priteista 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju apie paskirtą administratorių ieškovui buvo žinoma nuo jo paskyrimo momento (arba gavus ir apmokėjus sąskaitas už buto bendrosios dalinės nuosavybės administravimą). Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje pagrindų atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą nėra. Teismas kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad tik gavus 2016-04-21 atsakovo raštą jam paaiškėjo, kad namo administratorius paskirtas neteisėtai ir nepagrįstai. Tuo labiau, kad niekas nekliudė ieškovui iš karto paskyrus namo administratorių šią aplinkybę ginčyti (arba protingu terminu). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į teismų praktiką (pagal kurią tik itin sudėtingose ir didelių sumų ilgai užsitęsusiuose ginčuose priteisiamos ne didesnės nei 900 – 1000 eurų teisinės pagalbos išlaidos), todėl darytina išvada, kad šioje byloje 400 Eur atstovavimo išlaidų dydis trečiajam asmeniui yra protingas, todėl ieškovo ieškinį atmetus jos priteistinos iš ieškovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai.
8. Nurodė, kad teismas sprendimą priėmė pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties ir procesinių terminų taikymą, atnaujinimo klausimus, nevertino ieškovo nurodytų termino atnaujinimo aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 12 str., 13 str., 176-185 str.). Sprendimas priimtas akivaizdžiai skubotai, paviršutiniškai, pats sprendimas apsiriboja tik teismų praktikos dėl ieškinio senaties termino išvardijimu, bet ne jų analize, jos pritaikymu šiuo konkrečiu atveju. Dėl šių materialinės ir procesinės teisės normų netinkamo taikymo teismas priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
9. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo ir trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai – priteisti jam iš ieškovo 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
10. Nurodė, kad tiek procesinių dokumentų paruošimas, tiek atstovavimas teisme reikalavimo daug pastangų, kruopštaus pasiruošimo, darbo ir laiko sąnaudų, todėl 907,50 Eur suma laikytina protinga ir proporcinga suteiktų advokato paslaugų apimčiai.
11. Ieškovas atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą. Nurodė, kad apelianto pateiktos net 907,50 Eur išlaidos vertintinos kaip dirbtinis atstovavimo išlaidu didinimas, akivaizdus neadekvatumas ginčo sumai. Šioje byloje reikalavimas reiškiamas ne tiesiogiai administratoriui UAB „Senamiesčio ūkis“, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri ir yra aktyvioji ir tiesiogiai suinteresuotoji proceso pusė, kuri turi pagal ieškinį atsakyti, o UAB „Senamiesčio ūkis“ į bylą įtrauktas tik trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankišku reikalavimo, statusu, t.y. kuriam tiesiogiai bylos nagrinėjimas teisinių pasekmių nesukelia, apeliantas net neturėjo pareigos teikti atsiliepimo į ieškinį šioje civilinėje byloje.
12. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad kadangi ieškinys buvo pareikštas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą skundo pateikimo senaties terminą ir nebuvo nurodyta jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
13. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas praleido skundų dėl ginčijamų 2003 m. gegužės 21 d., 2006 m. sausio 16 d. ir 2010 m. sausio 5 d. įsakymų panaikinimo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
14. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
15. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
16. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas. Ieškovas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas tik dėl 2006 m. sausio 16 d. ir 2010 m. sausio 5 d. įsakymo, visiškai nepasisakė dėl 2003 m. gegužės 21 d. įsakymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad įsakymas, dėl kurio ginčijimo dalies nepasisakė teismas yra 2003 gegužės 21 d., o tai yra dar anksčiau priimtas įsakymas nei 2006 m. sausio 16 d. ir 2010 m. sausio 5 d. įsakymai, todėl akivaizdu, kad ir šio įsakymo apskundimo terminai taip pat jau seniai suėję.
18. Pažymėtina, kad skundžiami aktai yra individualūs administracinio teisinio pobūdžio aktai, kuriems turi būti taikomos administracinių bylų teisenos normos. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 33 str. 1 d. reglamentuoja, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Šiuo atveju akivaizdu, kad apeliantas ženkliai praleido skundų dėl ginčijamų 2003 m. gegužės 21 d., 2006 m. sausio 16 d. ir 2010 m. sausio 5 d. įsakymų panaikinimo padavimo terminą.
19. Net jeigu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų apskundimo terminas ir būtų skaičiuojamas ne nuo jų paskelbimo, o nuo sužinojimo apie juos, apeliantas bet kokiu atveju yra praleidęs 2003 m. gegužės 21 d., 2006 m. sausio 16 d. ir 2010 m. sausio 5 d. įsakymų apskundimo terminus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju apie paskirtą administratorių ieškovui buvo žinoma nuo jo paskyrimo momento (arba gavus ir apmokėjus sąskaitas už buto bendrosios dalinės nuosavybės administravimą).Kadangi namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai nebuvo įsteigę bendrijos, nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties, todėl namui savivaldybės vykdomoji institucija pagrįstai paskyrė bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB „Senamiesčio ūkis“. Namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir apeliantui priklausantis butas, patalpų savininkų, tarp jų ir atsakovo, bendrajai dalinei nuosavybei UAB „Senamiesčio ūkis“ teikė administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas, o apeliantas už suteiktas paslaugas mokėjo, nors ir nereguliariai. Pažymėtina, kad apeliantas apie ginčijamus įsakymus tikrai žinojo, nes už UAB „Senamiesčio ūkis“ suteiktas administravimo paslaugas atsiskaitydavo.
20. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad trečiojo asmens pateikiamose sąskaitose niekada nebuvo nurodoma, kokiu pagrindu sąskaitos teikiamos ir kokiu pagrindu yra paskirtas UAB „Senamiesčio ūkis“, juo labiau, kad šis administravimas paskirtas neteisėtai. Nelogiška būtų manyti, kad asmuo, atsiskaitinėdmas už paslaugas, nežinojo kam ir už ką moka, ir kokiu pagrindu yra teikiamos administravimo bei techninės priežiūros paslaugos.
21. Taigi, ieškovas praleido skundų dėl ginčijamų 2003 m. gegužės 21 d., 2006 m. sausio 16 d. ir 2010 m. sausio 5 d. įsakymų panaikinimo padavimo terminą - ieškovas, žinodamas apie paskirtą administratorių administraciniu akto pagrindu, nepasinaudojo savo teise apskųsti priimtų įsakymų per nustatytą terminą, ir taip praleido apskundimo terminą, numatytą ABTĮ 33 str. 1 d. Todėl vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
22. Apeliantas nurodo, kad skundžiami atsakovo įsakymai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.78 str., 1.80 str.), todėl yra niekiniai ir negaliojantys. Anot apelianto CK 4.236 str. 2 d., 4.83 str. 3 d. ir 4.84 str. 1, 2 d. normos, vertinant jų turinį, kategoriškumą, yra imperatyvaus pobūdžio.
23. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiais ieškovo argumentais nesutinka, nes cituojamose teisės normose nėra konkrečiai išreikštas imperatyvas, taip pat nėra nurodyti žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., kurie parodytų imperatyvųjį teisės normos pobūdį.
24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, UAB „Senamiesčio ūkis“ pagrįstai ir teisėtai administravo namą (duomenys neskelbtini) (kuriame yra apeliantui priklausantis butas), kadangi šis korpusas turi bendrus bendrojo naudojimo objektus su kitu namo korpusu - namai yra susiję inžinerinėmis sistemomis ir vandentiekio tinklais. Viena bendra inžinerinė sistema, kurios negalima atskirti, tai yra bendri viso namo priklausiniai ir jie turi būti prižiūrimi bendrai. Pažymėtina, kad negali būti administruojama tik dalis bendrojo naudojimo objektų arba negali būti dvejų ar daugiau bendrojo naudojimo objektų valdymo formų.
25. Visų skundžiamų įsakymų priėmimo laikotarpiu, CK (redakcija galiojusi nuo 2004 04 30 iki 2006 10 31, redakcija galiojusi nuo 2001 07 01 iki 2004 04 30, redakcija galiojusi nuo 2011 01 01 iki 2011 04 28) 4.83-4.84 str. buvo įtvirtintos bendrojo naudojimo valdymo formos: butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis arba paskiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
26. Pažymėtina, kad negali dalį bendro naudojimo objektų administruoti vienas bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (paskirtas administratorius), o kitą dalį kitas (patys butų ir kitų patalpų savininkai), jei tie bendro naudojimo objektai jungia dvi atskiras pastato dalis, nepaisant to, kad viena iš jų atskirai nelaikytina daugiabučiu.
27. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė priimdama skundžiamus įsakymus, pagrįstai paskyrė UAB „Senamiesčio ūkis“ namo (duomenys neskelbtini) abiejų korpusų administratoriumi ir toks paskyrimas nelaikomas nepagrįstu ir neteisėtu.
28. Šio ginčo atveju labai svarbu yra tai, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ vykdyto namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimo teisėtumo klausimas jau buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-5671-807/2015 (apeliacinės instancijos Nr. 2A-181-258/2016). Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo už UAB „Senamiesčio ūkis“ suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninės priežiūros ir kitas suteiktas komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini) buto savininkams N. G. M. ir K. M.. Butas esantis (duomenys neskelbtini) yra tame pačiame korpuse kaip ir R. K., t. y. ir abiejų instancijų teismai priteisė susidariusį įsiskolinimą UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai. Todėl UAB „Senamiesčio ūkis“ administravimo veiklos pagrįstumas ir teisėtumas būtent šio korpuso atžvilgiu jau buvo įvertintas ir išspręstas apygardos teisme.
29. Taigi, ir dėl čia išvardintų priežasčių nebūtų pagrindo ieškinio tenkinimui.
30. Ieškovas apeliaciniame skunde dar nurodo, kad teismas nepagrįstai trečiajam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidas. Su šiuo argumentu taip pat nesutiktina. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Sprendimo šioje byloje rezultatas turės įtakos UAB „Senamiesčio ūkis“ teisėms ir pareigoms, todėl šis asmuo pagrįstai buvo į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu. Šioje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ siekė, kad ieškinys būtų atmestas. Taigi, atmetus ieškinį, skundžiamas sprendimas yra palankus trečiajam asmeniui. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Todėl bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui buvo priteistos pagrįstai. Dėl jų dydžio apeliacinės instancijos teismas detaliau pasisakys aptardamas trečiojo asmens apeliacinį skundą.
31. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta, pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo
32. UAB „Senamiesčio ūkis“ vykdo pastatų administravimo, eksploatavimo ir valdymo veiklą. Todėl trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“ ši civilinė byla nelaikytina sudėtinga, juo labiau ji nėra specifinė, priešingai nei teigia trečiasis asmuo. Vertinant ginčo pobūdį (ginčijami administraciniai aktai, kuriais paskirtas administratorius), ši civilinė byla yra neatsiejamai susijusi su įprasta apeliantui pastatų administravimo, eksploatavimo ir valdymo veikla, teisės aktų, reglamentuojančių įprastinę apelianto veiklą, taikymu ir aiškinimu.
33. Šioje civilinėje byloje trečiąjį asmenį atstovauja advokatas A. Š. 2013 m. balandžio 2 d. atstovavimo sutarties pagrindu. Taigi, trečiąjį asmenį UAB „Senamiesčio ūkis“ ir jo atstovą sieja ilgalaikiai teisiniai santykiai, todėl trečiojo asmens atstovas per tokį ilgą atstovavimo laiką yra išsamiai susipažinęs su trečiojo asmens veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymu ir aiškinimu ir tokio pobūdžio bylai nėra reikalingos specialios žinios.
34. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, nuostatas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į teismų praktiką panašiose byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas trečiajam asmeniui priteisė pakankamo dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl jų didinti nėra pagrindo.
35. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta, pagrįsta, todėl ir ji paliekama nepakeista, o trečiojo asmens apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atmetus tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens apeliacinius skundus išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo klausimas.
Ieškovas nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas surašant atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Trečiasis asmuo prašo iš ieškovo priteisti 617,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš kurių 217,80 Eur už apeliacinio skundo parengimą, o 399,30 Eur už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Kadangi trečiojo asmens apeliacinis skundas buvo atmestas, išlaidos už jo parengimą nepriteisiamos. Trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisiamos tik bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą – 399,30 Eur (CPK 93, 98 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“ (į. k. 121452134) 399,30 Eur (keturi šimtai eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Ona Gasiulytė
Henrichas Jaglinskis
Aldona Tilindienė