Civilinė byla Nr. e2A-51-516/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00012-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2026 m. sausio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį, viešojo pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Spi 1“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „DG VPP vystymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą tarptautiniame viešajame pirkime, vykdomame konkurencinio dialogo būdu, „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į (duomenys neskelbtini)“ Nr. 652650 (toliau – ir Pirkimas), nustatyti pasiūlymų eilę ir suteikti ieškovei 0 balų įvertinimą pagal ekonominio naudingumo kriterijų ,,Energetinis efektyvumas (P2)“; sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį – pakartotinį ieškovės ir kitų dalyvių pasiūlymų įvertinimą; nutraukti Pirkimo procedūras, nustačius ieškinyje identifikuojamus pažeidimus ir pagrindus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė vykdo Pirkimą, kuriuo siekia atrinkti privatų partnerį, kuris per trejus metus už savo lėšas (duomenys neskelbtini) pastatytų ir įrengtų naują tardymo izoliatorių su visa jo infrastruktūra (toliau – ir objektas), į kurį būtų perkelta Šiaulių miesto centrinėje dalyje veikiančio tardymo izoliatoriaus veikla, bei dvylika metų teiktų šio objekto priežiūros ir administravimo paslaugas. Pirkimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą (toliau – VPGSSĮ). Su objekto administravimu ir priežiūra yra susijęs Pirkimo sąlygų 18 priede įtvirtintas pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ,,Energetinis efektyvumas (P2)“ (toliau – ir P2 kriterijus). Šis kriterijus vertinamas pagal Pirkimo dalyvio pasiūlyme nurodytą rodiklį, t. y. pagal Pirkimo dokumentų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio formoje nurodytą objekto energijos suvartojimo kiekį per metus. Kriterijus susideda iš dviejų parametrų: ,,Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ (toliau – ir R1 parametras) ir „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ (toliau – ir R2 parametras). Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad bus vertinamas mažiausias pasiūlytas suvartoti šiluminės energijos patalpų šildymui kiekis (kilovatvalandės (kWh)) per vienerius metus – „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (R1 parametras), ir mažiausias pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh) per vienerius metus, suvartojamas objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai – „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (R2 parametras). Pirkimo dokumentuose nustatytas P2 kriterijus patvirtina, kad atsakovė siekia naudoti kuo mažiau energijos iš centralizuotų tinklų.

3.       Ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą, kuriame dėl P2 kriterijaus nurodė, kad elektros energijos poreikis sudaro 686 238 kWh per metus, o 700 000–760 000 kWh elektros energijos kiekį ieškovė užtikrins iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės elektrinės). Ieškovė pasiūlymą grindė energetinio naudingumo vertinimo ataskaitomis ir patirtimi analogiškuose objektuose. Reikiamam elektros energijos kiekiui (686 238 kWh) iš atsinaujinančių energijos šaltinių gauti ieškovė pasirinko 800 kilovatų (kW) galingumo saulės elektros energijos jėgainę, kuri tilps ant projektuojamų pastatų stogų. Ieškovė, siekdama, kad saulės elektrinės piko metu generuojama energija būtų visiškai panaudota, pasiūlė sprendinį, numatantį turėti 1 500 kWh talpos elektros energijos kaupiklius, kurių sukauptą elektros energijos kiekį objekto įrenginiai sunaudos nakties metu. Pagal ieškovės atliktą vertinimą toks techninis sprendinys leis visiškai panaudoti visą generuojamą saulės energijos kiekį vidiniams objekto poreikiams. Ieškovė taip pat numatė, kad objekte gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės atliks „virtualaus“ elektros kaupiklio funkciją tuo metu, kai saulė generuos perteklinę elektros energiją. Analogiškai, kai saulės elektrinė negeneruos pakankamai elektros energijos pastato šildymui, vėdinimui, vėsinimui, drėkinimui, apšvietimui, ventiliavimui, vaizdo stebėjimui, trūkstamas energijos kiekis bus paimtas iš „virtualių“ kaupiklių. Remdamasi nurodytais techniniais sprendiniais ieškovė pasiūlyme nurodė, kad šiluminės energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra 0,000001 kWh (R1 parametras); elektros energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra 0,000001 kWh (R2 parametras) (ieškovė pasiūlyme pažymėjo, kad realus bendras šiluminės ir elektros energijų kiekio, perkamo iš centralizuotų miesto tinklų, poreikis yra 0, tačiau užpildydama lentelę nurodė 0,000001 kWh tam, jog įrašius šiuos skaičius P2 kriterijaus balų apskaičiavimo formulėje dalybos nebūtų iš 0).

4.       Atsakovė 2024 m. spalio 10 d. paprašė ieškovės paaiškinti, ar nebus poreikio eksploatuojant objektą per dvylika metų objekto ŠVOK sistemoms ir elektrifikavimui pirkti šiluminės energijos, elektros ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų. Atsakovė 2024 m. spalio 29 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama užpildyti ir visiškai naują, Pirkimo dokumentuose anksčiau neskelbtą (neišviešintą) atsakovės parengtą lentelę, detalizuojant kiekvieną mėnesį, kaip bus užtikrinamas bendras šiluminės energijos poreikis pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (kWh per metus) ir bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus). Nors buvo prašoma pateikti perteklinius duomenis, ieškovė užpildė ir pateikė atsakovės prašomus duomenis. Atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovės pasiūlymui skyrė 0 balų pagal P2 kriterijų. Pasiūlymų eilėje ieškovė užėmė ketvirtą vietą.

5.       Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimas skirti jai 0 balų pagal P2 kriterijų nepagrįstas, turi būti panaikintas, o šalys grąžintos į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Ieškovė nurodė tokius pagrindinius argumentus:

5.1.                      Pagal Pirkimo dokumentus buvo vertinamas tik metinis (kWh) rodiklis, o ne tarpiniai (mėnesiniai) duomenys, be to, pagal Pirkimo dokumentus nebuvo prašoma pateikti P2 kriterijaus parametrų sprendinių įgyvendinimo tokiu maksimaliu detalumu, kuris yra atliekamas tik sutarties vykdymo etape. Atsakovė, dalyviams pateikus galutinius pasiūlymus, nukrypo nuo Pirkimo dokumentuose nustatytos P2 kriterijaus vertinimo tvarkos.

5.2.                      Sprendimo motyvai, kad ieškovės konkretus techninis sprendinys, kuriuo užtikrinamas metinio elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių poreikio patenkinimas, yra neleistinas, nepagrįsti. Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyti ribojimai, draudžiantys dalyviams siūlyti vienokį arba kitokį techninį sprendinį, kuriuo užtikrinamas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių poreikio patenkinimas.

5.3.                      Ginčijamame atsakovės sprendime nepagrįstai teigiama, kad ieškovė negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui, kaip elektros energijos iš centralizuotų tinklų. Visas metinis energijos kiekis, gaunamas iš centralizuotų miesto tinklų (617 792 kWh), bus panaudotas valdžios subjektui perleidžiamo energijos kiekio (645 600 kWh per metus), skirto virtuvės, parduotuvės ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, buitinio karšto vandens šildymo įrenginiams, automobilių įkrovimo stotelėms, serverinių patalpų įrangai, reikmėms. Esminė aplinkybė yra ta, kad metinis elektros energijos kiekis, gaunamas iš centralizuotų miesto tinklų (617 792 kWh), yra mažesnis nei valdžios subjektui perleidžiamas metinis poreikis (645 600 kWh). Kitaip tariant, ieškovė negaus ekonominės naudos ir papildomo atlygio už vasaros metu pagamintą perteklinę elektros energiją, taip pat jos neparduos daugiau, nei valdžios subjektui perleidžiamas metinis poreikis (645 600 kWh), o valdžios subjektas tiesiog atsiskaitys partnerystės sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis už valdžios subjektui priskiriamas – perleidžiamas faktines sąnaudas.

5.4.                      Nepagrįstas atsakovės motyvas, kad ieškovė žiemos metu negalės kompensuoti elektros energijos trūkumo iš centralizuotų tinklų. P2 parametru buvo vertinamas metinis elektros energijos iš centralizuotų tinklų poreikis. Saulės elektrinės pagaminama elektros energija (gaminamas faktinis kiekis) – 714 047 kWh per metus. Metinis pagaminamas ir panaudojamas objekte saulės elektros energijos kiekis yra didesnis nei metinis elektros energijos poreikis Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio išvardintoms sistemoms, kurį reikia dengti iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių (skirtumas – 27 809 kWh per metus). Todėl Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio išvardintoms sistemoms, vertinant dvylikos mėnesių laikotarpį, valdžios subjektui nereikės papildomai pirkti energijos iš miesto centralizuotų tinklų (tenkinant metinius energijos poreikius), kadangi jie bus užtikrinami iš pagamintos ir sukauptos saulės energijos metinio kiekio. Pavienių mėnesių ar laikotarpių vertinimas, kuomet metų eigoje elektros energija iš centralizuotų tinklų yra 0 kWh, yra beprasmis ir nepagrįstas. Atsakovės sprendime pateiktas P2 kriterijaus taikymas reiškia naujo P2 kriterijaus parametro nustatymą, kuris nebuvo išviešintas Pirkimo sąlygose.

5.5.                      Atsakovės sprendimo motyvas, kad atsiskaitymas dėl pasaugojimo elektros energijos virtualiame kaupiklyje ir, esant poreikiui, elektros energijos atidavimas valdžios subjektui nėra aptartas nei Pirkimo dokumentuose, nei sutarties projekte, yra neteisingas ir nepagrįstas. Ieškovė pasiūlė techninį sprendinį, kuris yra leidžiamas pagal Pirkimo dokumentus.

5.6.                      Atsakovės motyvas, kad ieškovė pateikė ŠVOK daliai reikalingą šilumos energijos kiekį, neįvertinusi, jog šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau 7 Celsijaus laipsnių, nepagrįstas. Atsakovė ginčijamame sprendime savo skaičiavimus atliko remdamasi šildymui naudojamų oras–oras šilumos siurblių technologija, tačiau ieškovė pasiūlyme patalpų šildymui pasiūlė geoterminius šilumos siurblius, tai iš esmės neleidžia objektyviai palyginti šiomis technologijomis paremtų sprendinių ir skaičiavimų.

5.7.                      Atsakovės išreikšta abejonė, ar 800 kW galios saulės elektrinė tilps ant objekto pastatų stogų, yra nepagrįsta, neparemta konkrečiais ieškovės pasiūlymo duomenimis. Pasiūlyme numatytų pastatų stogų bendras plotas pagal pateiktą planą yra 9 430 kv. m. Ieškovė su pretenzija pateikė UAB „Reenpro“ atliktus skaičiavimus, patvirtinančius, kokia maksimali saulės elektrinė gali būti įrengta ant stogo. Be to, saulės elektrinės įrengimas yra sutarties vykdymo sąlyga.

5.8.                      Nepagrįsti ir kiti atsakovės motyvai, skaičiavimai bei prielaidos. Atsakovė sprendime nurodė, kad ieškovė nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėdinimui gegužės–rugsėjo mėnesiais, vėdinimo sistema neveiks; ieškovė nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėsinimui gruodžio–vasario mėnesiais, technologinės patalpos nebus vėsinamos. Ieškovė savo pasiūlyme yra įvertinusi visas būtinas elektros energijos sąnaudas vėdinimo sistemos veikimui visus metus. Ieškovės elektros energijos sąnaudos vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais, konvertuotos į šiluminę energiją, yra sąnaudos, kurios skirtos patalpų vėdinimui naudojamo oro pašildymui (ieškovė nurodė tik elektros energijos poreikį, kuris reikalingas oro pašildymui, o šiais mėnesiais oro šildyti nereikės). Vėdinimo (oro apykaitos proceso užtikrinimui) yra naudojama elektros energija, skirta ventiliatorių darbui (oro transportavimas iš vienos vietos į kitą), o ši energija priskiriama kitoms apskaitos grupėms. Vėdinimas, t. y. oro apykaita, vyks nuolat, bet pašildyti oro nurodytais mėnesiais nereikia, todėl ieškovė nenurodė elektros sąnaudų vėdinimui gegužės–rugsėjo mėnesiais. Dėl technologinių patalpų (elektros energijos sąnaudų vėsinimui gruodžio–vasario mėnesiais) ieškovė nurodė, kad technologinės patalpos, kurių bendras plotas pasiūlyme sudaro 124 kv. m (bendras visų objekto patalpų plotas sudaro 14 456 kv. m), yra negyvenamosios paskirties patalpos, kuriose nėra vykdoma nuolatinė veikla, o patalpinta įvairi elektroninė – technologinė įranga, kuri išskiria šilumą. Remiantis atsakovės reikalavimais, ieškovė pasiūlyme numatė tiek technologinių (serverių) patalpų kondicionavimo sistemos sprendinius, tiek atskirus šių patalpų vėdinimo sprendinius.

6.       Ieškovės vertinimu, buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o padėtį įmanoma ištaisyti tik Pirkimo procedūros nutraukimu. P2 kriterijus, kaip jis buvo suformuotas Pirkimo dokumentuose, turėjo įtakos ieškovės sprendimui dalyvauti Pirkime ir pateikti konkretų pasiūlymą. Atsakovei Pirkime numačius, kad bus vertinamas metinis elektros energijos iš centralizuotų tinklų poreikis, ieškovė pasirinko technologinius sprendimus, turinčius didelį investicijų poreikį, ir siekė gauti maksimalų balą pagal P2 parametrą. Ieškovei gavus atsakovės sprendimą ir vertinimą dėl P2 kriterijaus, paaiškėjo, kad atsakovė jau po pasiūlymų pateikimo pradėjo aiškinti ir taikyti P2 kriterijų kitaip, nei buvo išviešinta Pirkimo dokumentuose. Ieškovei kilo reikšmingų abejonių dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų formuluočių bei formulių, kuriose, pasak ieškovės, gausu įvairių prieštaravimų. Nėra aišku, kaip atsakovė visų Pirkimo dalyvių pasiūlymų atžvilgiu nešališkai, objektyviai ir pagal nedviprasmiškas taisykles nustatė ekonominio naudingumo balus pagal P2 parametrą (R1, R2 parametrus). Susiklostė objektyviai nepalyginamų pasiūlymų situacija. Be to, nors ginčijamas atsakovės sprendimas priimtas dar 2024 m. gruodžio 3 d., ieškovė daugiau nei keturiolika kalendorinių dienų negavo motyvų, susijusių su ieškovės pasiūlymo įvertinimu pagal P1 parametrą. Taigi, pirmiausia atsakovė priėmė sprendimą ir skyrė atitinkamus ekonominio naudingumo balus, o tik vėliau rengė motyvus, siekdama pagrįsti priimto sprendimo objektyvumą. Šie atsakovės veiksmai lemia skaidrumo principo ir pareigos tinkamai motyvuoti sprendimus pažeidimą.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 24 602,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui – 21 448,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktas techninis sprendinys nebuvo pagrįstas konkretesniais duomenimis ar skaičiavimais, nebuvo pateiktas tokia forma ir apimtimi, kad nekeltų abejonių dėl jo įgyvendinamumo be papildomų paaiškinimų. Be to, iš ieškovės argumentų, nurodytų tiek pretenzijoje, tiek į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, galima nuspręsti, kad ieškovė nemanė, jog turi pareigą pateikti išsamesnius duomenis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teigė, jog informacija apie virtualų kaupiklį atsakovei nebuvo pateikta nei pirminių techninių sprendinių pateikimo metu, nei dialogo stadijoje. Esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms dėl sprendinių, kurie nebuvo aptarti, ieškovei nepateikus objektyvaus siūlomų sprendinių pagrindimo, skaičiavimų, teismas sutiko su atsakove, kad jai nepakako duomenų įsitikinti, jog pasiūlytas sprendinys yra įgyvendinamas. Tai, kad atsakovė paprašė pateikti duomenis pagal atskirus mėnesius, teismo vertinimu, nepatvirtina ieškovės argumentų, jog atsakovė ieškovės deklaruotus šilumos ir elektros energijos kiekius vertino pagal mėnesius, o ne pagal metinį elektros energijos kiekį.

9.       Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus, kad atsakovės prašomi duomenys dėl P2 kriterijaus sprendinių įgyvendinimo vertinami tik sutarties vykdymo etape. Atsakovė, prašydama pateikti paaiškinimus, nereikalavo pateikti techninio projekto ar techninio darbo projekto ir nurodyti itin detalius siūlomo sprendinio parametrus. Atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus ir jų nurodytus duomenis (techninius ir kitus sprendinius), būtinus apskaičiuoti atitinkamus ekonominio naudingumo kriterijus, turėjo juos vertinti ne formaliai, o priešingai – realiai įsitikinti, ar tiekėjų nurodyti siūlomo sprendinio duomenys, skaičiavimai ir kita aktuali informacija yra teisinga, pagrįsta ir įgyvendinama. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio „Energijos vartojimo rodikliai“ 9 punkte aiškiai nurodyta, kad dalyvis turi pateikti projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius, kurie būtų faktiškai suvartojami, įvertinant ir atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą energijos kiekį ir energijos kiekį, perkamą pagal sutartis.

10.       Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės paaiškinimų, lentelių pateikimas atsakovei, siekiant įsitikinti ieškovės pateiktų sprendinių realumu, nereiškia pasiūlymų vertinimo tvarkos keitimo. Teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė ieškovės nurodytais aspektais pakeitė Pirkimo sąlygas, ar atsakovės vertinimas išeina už Pirkimo dokumentuose nustatytos vertinimo tvarkos.

11.       Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su konkrečiomis neaiškiomis Pirkimo sąlygomis (dėl P2 kriterijaus aiškinimo ir taikymo kitaip, nei buvo nustatyta Pirkimo sąlygose; dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų formuluočių ir formulių, kuriuose ieškovė nustatė prieštaravimų), nustatęs, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl jų paaiškinimo, jų neginčijo, nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl ginčyti Pirkimo sąlygų patikslintu ieškiniu neturi teisinio pagrindo.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė pasiūlyme nurodė, jog visa reikalinga elektros energija pastatams, t. y. realus bendras šiluminės energijos kiekis pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) bei bendras energijos poreikio kiekis, bus užtikrinama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šį poreikį ieškovė įvertino kaip 686 238 kWh per metus. Šio poreikio užtikrinimui ieškovė pasiūlė ant pastatų stogo montuojamą 800 kW galingumo saulės elektrinę bei 1 500 kWh talpos kaupiklius. Iš ieškovės pateikto pasiūlymo paaiškinimo matyti, kad bendrai spalio–kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins 236 498 kWh elektros energijos, kuri reikalinga pačios ieškovės deklaruotiems elektros poreikiams tenkinti. Tuo tarpu balandžio–rugsėjo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) praras 264 305 kWh elektros energijos (elektros energijos perteklių), kuris niekur negali būti panaudojamas (elektros energijos pertekliaus ieškovė neturi teisės nei kaupti, nei perparduoti). Taigi, elektros energijos kiekis, perkamas iš centralizuotų tinklų, nebus 0 kWh, kaip deklaravo ieškovė. Siekiant patenkinti poreikius pastatų šildymui ir elektrai bus poreikis įsigyti elektrą iš centralizuotų tinklų.

13.       Teismas nustatė, kad atsakovė laikėsi pozicijos, jog ieškovė pirminių techninių sprendinių teikimo ir derybų (dialogo) metu buvo nurodžiusi, kad bus perkama elektra iš centralizuotų tinklų. Tik po derybų, dialogo stadijų ieškovė pateikė naują sprendinį, kuriame nurodomi kiti elektros energijos kiekiai ir siūlomas naujas virtualaus kaupiklio sprendinys. Ieškovė pateikė naują, Pirkimo reikalavimų neatitinkantį sprendinį, kuris nebuvo detalizuotas ir aptartas viso pusantrų metų proceso metu. Ieškovės pasiūlytas virtualaus kaupiklio sprendinys yra apskaitos sistema ir neatitinka Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkto, Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 papunkčio, 27 punkto, Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodė, kad virtualaus kaupiklio sprendinys neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų.

14.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pasiūlytų virtualių kaupiklių, nustatė, kad ieškovė galutiniame pasiūlyme nurodė, jog objekte gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės atliks „virtualaus“ elektros kaupiklio funkciją tuo metu, kai saulės elektrinė generuos perteklinę elektros energiją. Analogiškai, kai saulės elektrinė negeneruos pakankamai elektros energijos pastato šildymui, vėdinimui, vėsinimui, drėkinimui, apšvietimui, ventiliavimui, vaizdo stebėjimui, tuomet trūkstamas energijos kiekis bus paimtas iš minėtų „virtualių“ kaupiklių. Teismas sutiko su atsakovės vertinimu, kad ieškovė į pasiūlymą įtraukė Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkte, Sutarties 3 priedo 26 punkte, 3 priedo 3 priedėlyje, 14 priedo 1 priedėlyje nurodytus įrenginius ir patalpas, kuriems negalėjo būti nurodoma elektros energija. Pagal ieškovės pasiūlytą sprendinį žiemą bus naudojama elektra iš centralizuotų tinklų. Dėl šių priežasčių atsakovė nepriėmė ir nevertino virtualaus kaupiklio sprendinio, vertindama ieškovės atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinio tinkamumą ir įgyvendinamumą.

15.       Be to, virtualaus kaupiklio sprendinys pagal savo esmę negali būti priskiriamas prie atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinių. Atsakovės vertinimu, ieškovė elektros apskaitos sistemą, kurią ir taip turėtų įdiegti, pristato kaip atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinį – virtualų kaupiklį. Pagal Pirkimo sąlygas (14 priedo 1 priedėlio 8 punktą), ieškovė, pateikdama energijos vartojimo rodiklius, galėjo neįtraukti tik atsinaujinančių energijos šaltinių, energijos kiekių, tačiau ne kitų finansinių, teisinių sprendinių (ypač neatitinkančių suformuotų galutinių Pirkimo sąlygų reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, atsakovė nepriėmė ir nevertino tokio virtualaus kaupiklio sprendinio, vertindama ieškovės atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinio tinkamumą ir įgyvendinamumą.

16.       Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė netinkamai aiškina savo pareigas dėl komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo. Atsakovė laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, kad jai perduodamos komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo funkcijos, o taip pat visos elektros energijos tiekimo infrastruktūros įrengimo (statybos) darbai, todėl tai reiškia, jog ieškovė gali pati nuspręsti, iš kokių šaltinių bus tiekiama elektros energija atsakovės objekto daliai. Pirkimas yra valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis, kur yra aiškiai išskirta statybos dalis ir paslaugų teikimo dalis, tai atitinkamai reiškia aiškiai išskirtas rizikas bei funkcijas atskirose dalyse (sutarties vykdymo etapuose). Vien tai, kad statybos darbų etape būtent ieškovei yra perkeliama visa rizika dėl elektros energijos tiekimo infrastruktūros sukūrimo, nereiškia, jog paslaugų teikimo dalyje (etape) ieškovei yra perduodama visa rizika, funkcijos dėl elektros energijos tiekimo ir suvartojimo. Argumentai, kuriais ieškovė siekia įrodyti, kad jai priklauso teisė siūlyti virtualaus kaupiklio sprendinį vien dėl to, jog ji įrengs elektros įvadą, skaitiklius, pačią saulės elektrinę, t. y. vykdys darbus, nepagrįsti. Nors, kaip ieškovė teigia, jai buvo suteikta funkcija teikti komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo paslaugas, tačiau tokia funkcija yra ribota. Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ nurodyti sutarties vykdytojo (ieškovės, jeigu ji būtų laimėjusi Pirkimą) komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo paslaugų ribojimai, t. y. 27 punkte buvo nurodyta, kad komunalinių paslaugų sąnaudos, nurodytos šio priedo 26.2 papunktyje, yra laikomos perleidžiamomis sąnaudomis (angl. pass-through costs) ir jas apmoka atsakovė pagal faktinius suvartojimo duomenis. Atsakovė gali tikrinti privataus subjekto pateiktos informacijos, susijusios su komunalinėmis paslaugomis, pagrįstumą. Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 papunktyje yra nurodytos atsakovės objekto dalies patalpos ir įrenginiai, kuriems teikiama elektros energija. Taip pat Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo aiškiai nurodyta, kad turi būti visiškai atskirta dalis objekto elektros energijos poreikių. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad vien tik komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo funkcijų pavadinimas ieškovei suteikia teisę pateikti virtualaus kaupiklio sprendinį, kadangi aiškina tokias funkcijas pernelyg plečiamai, kai Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ bei kitose Pirkimo sąlygose yra nurodyti tokių ieškovei perduodamų funkcijų apribojimai.

17.       Teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės laikosi pozicijos, jog teikdama galutinį pasiūlymą Pirkime ji nebuvo ribojama pasiūlyti galutinius techninius pasiūlymo duomenis. Ieškovės vertinimu, vien tai, kad ji dialogo metu nepateikė galutinių techninių pasiūlymo duomenų, neleido atsakovei pateiktą galutinį pasiūlymą pagal P2 kriterijų įvertinti 0 balų. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, nes jie prieštarauja VPGSĮ 23 straipsnio 13 daliai, Pirkimo sąlygoms, be to, Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje išsakytai pozicijai. Teismas pažymėjo, kad pasiūlyme turėjo būti aptarti Pirkimo sąlygose suformuluoti ir dialogo metu aptarti projekto įgyvendinimo techniniai, finansiniai ir teisiniai klausimai, pateikiant kitą Pirkimo sąlygose reikalaujamą informaciją. Atsižvelgęs į atsakovės poreikius, Pirkimo sąlygas, atsakovės paaiškinimus, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų.

18.       Teismo vertinimu, atsakovės sprendime nurodytos abejonės dėl galimybės įrengti saulės elektrinę ant stogų yra pagrįstos, nes ieškovė nepateikė duomenų, kuriuos atsakovė būtų galėjusi įvertinti, siekdama įsitikinti ieškovės pateiktų duomenų dėl 800 kW galios saulės elektrinės įrengimo ant stogo, įvertinus ir kitus būtinus inžinerinių sistemų sprendinius, pagrįstumu. Teismas nurodė, kad itin detalių duomenų, atitinkančių techninį projektą, ieškovės nebuvo prašoma pateikti, tačiau ieškovė turėjo ne tik įvertinti, bet ir pateikti duomenis, kurių pagrindu atsakovė galėtų įsitikinti siūlomų sprendinių pagrįstumu. Teismas pažymėjo, kad UAB „Reenpro“ skaičiavimai, kuriais ieškovė remiasi, pateikti tik su pretenzija, nors ieškovė duomenis dėl teiktų sprendinių įgyvendinimo pagrįstumo turėjo pareigą pateikti su pasiūlymu.

19.       Teismas nustatė, kad bylos šalys pateikė specialistų išvadas dėl atsakovės atliktų skaičiavimų, vertinant ieškovės pasiūlymą pagal P2 kriterijų. Teismas, įvertinęs pateiktas išvadas, nusprendė, kad jos nepaneigia, jog atsakovė turės įsigyti elektrą iš centralizuotų tiekėjų, o tai reiškia, kad atsakovė ieškovei pagrįstai skyrė 0 balų pagal P2 kriterijų. Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pasiūlė sprendinį, kuris užtikrins, jog per vienerius metus atsakovei visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų.

20.       Teismas nurodė, kad, atsakovės vertinimu, atmetus virtualaus kaupiklio sprendinį, planuojama pastatyti saulės elektrinė neužtikrins viso metinio elektros energijos poreikio, ypač žiemos laikotarpiu, kai bus didelis elektros energijos poreikis. Siūloma saulės elektrinė neįgyvendinama, kadangi netilptų ant objekto stogo, tokiu atveju neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio ir pajėgumų saulės elektrinė būtų įrengta, kokie būtų jos faktiniai pajėgumai. Atsakovė nurodė, kad sprendime nurodomas terminas „netelpa“ turi būti aiškinamas ne tik kaip fizinis saulės elektrinės elementų ir priklausinių neatitikimas stogo parametrams, tačiau ir optimalus saulės elektrinės veikimas. Visų pirma, 800 kW galingumo saulės elektrinė fiziškai netelpa ant objekto stogo. Ieškovė pasiūlyme nurodė, kad objekto stogas yra plokščias. Remdamasi viešais duomenimis atsakovė nurodė, kad 1 kW galingumo saulės elektrinei reikia apie 10 kv. m ploto, todėl 800 kW galingumo saulės elektrinei reikėtų bent 8 000 kv. m ploto ant stogo. Ieškovės pasiūlyme numatytų pastatų stogo bendras plotas yra 9 340 kv. m. Ieškovė neįvertino, kad stogo plotas bus skirtas ne tik saulės elektrinei, t. y. iš šio bendro ploto nėra atimtas plotas, reikalingas kitoms inžinerinėms sistemoms. Antra, saulės modulis turi būti pastatytas 15 laipsnių pasvirimo kampu, kad tarp eilių būtų bent 4,46 m tarpas, o iš pateikto brėžinio matyti, jog saulės moduliai sudėlioti taip, kad nepaliekama vietos priėjimui prie jų. Be virtualaus kaupiklio sprendinio kiti atsinaujinančių šaltinių sprendiniai ieškovės pasiūlyme (net jeigu būtų vertinama, kad saulės elektrinė tilps ant stogo ir bus maksimaliai funkcionali) yra nepakankami užtikrinti objekto elektros poreikius. Įvertinusi visus pačios ieškovės pateiktus duomenis, atsakovė padarė išvadą, kad ieškovės sprendinys realiai neužtikrina tokio kiekio elektros energijos (realiai panaudojamos, o ne formaliai pagaminamos), jog elektros energija nebūtų perkama iš centralizuotų tinklų. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė pateiktais paaiškinimais nepašalino kilusių abejonių ir nepagrindė sprendinio įgyvendinamumo. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad už atsakovę negalėjo daryti jokių perskaičiavimų.

21.       Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė ieškovės pasiūlymo atitiktį P2 kriterijui vertino ne pagal metinį objekto energijos suvartojamą kiekį, bet pagal mėnesinį objekto energijos suvartojamą kiekį, kad nepagrįstai skyrė 0 balų ieškovei pagal P2 kriterijų. Be to, ieškovė savo techninio sprendinio įgyvendinamumą ir pagrįstumą įrodinėjo ne pasiūlymų vertinimo metu, o tik teikdama pretenziją ir argumentus, konsultacines išvadas bylos nagrinėjimo metu. Rėmimasis naujais, pretenzijoje ar atsakyme į pretenziją nenurodytais argumentais iš esmės yra negalimas, todėl turėtų būti vertinami įrodymai, pagrindžiantys techninio sprendinio įgyvendinamumą ir pagrįstumą, buvę pasiūlymų vertinimo metu, bet ne papildomai į bylą pateikti įrodymai.

22.       Atsakovė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 ir teigė, kad ji neturėjo kitos pasirinkimo galimybės, kaip skirti ieškovei 0 balų pagal P2 parametrą. Teismas nurodė, kad nors atsakovės nurodyta kasacinio teismo nutartis priimta faktinėmis aplinkybėmis netapačioje byloje, tačiau atsakovė pagrįstai ja vadovavosi. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai ir teisėtai ieškovei skyrė 0 balų pagal P2 kriterijų, nes ieškovės siūlomas sprendinys yra nepagrįstas, neįgyvendinamas ir neužtikrinantis visų atsakovės elektros energijos poreikių patenkinimo per metus tik iš saulės elektrinės. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir grąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį bei atlikti pakartotinį ieškovės pasiūlymo vertinimą.

23.       Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodomais aspektais Pirkimo procedūros buvo vykdomos neskaidriai ir tai sudaro pagrindą nutraukti Pirkimą. Teismas nustatė, kad atsakovė priėmė sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų balų, pasiūlymų eilės ir laimėtojo. Pranešimu apie sprendimą buvo įgyvendinta VPGSSĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga. Sprendime atsakovė nurodė pagrindinius motyvus, kodėl ieškovės pasiūlymui pagal ekonominio naudingumo P2 kriterijų skyrė 0 balų. Pagal VPGSSĮ 47 straipsnio 2 dalį atsakovė, gavusi ieškovės raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo jo gavimo dienos turėjo pareigą pateikti dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, pasiūlymo atmetimo priežastis ir kitus įstatyme numatytus duomenis. Ieškovė neneigia, kad informacija jai buvo pateikta per keturiolika dienų, t. y. nepraleidus VPGSSĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl duomenų nepateikimo iš karto po sprendimo priėmimo nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu nebuvo suformuoti jo motyvai. Ieškovės reikalavimą nutraukti Pirkimą nurodytu pagrindu teismas atmetė.

24.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovės 2024 m. gruodžio 20 d. pretenziją (antrą ieškovės pateiktą pretenziją). Teismas nustatė, kad šios pretenzijos pagrindas ir dalykas yra 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimas, kurį ieškovė turėjo teisę ginčyti per dešimt dienų, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai pretenziją paliko nenagrinėtą.

25.       Teismas nurodė, kad atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas dėl viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, į tai, jog tik išimtiniais atvejais, esant būtinumui, byla gali būti nagrinėjama žodžiu, 2025 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Ta pačia nutartimi teismas netenkino ieškovės prašymų išreikalauti sprendimus dėl kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymų įvertinimo, atsižvelgęs į tai, jog prašymai nesusiję su bylos įrodinėjimo dalyku. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje nebuvo pareiškusi prašymo susipažinti su sprendimais. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė 2025 m. vasario 28 d. reiškė prašymą pridėti prie civilinės bylos medžiagos laimėtojo pasiūlymo (ne)atitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams argumentų santrauką iš civilinės bylos Nr. e2-274-883/2025, motyvuodama tuo, jog iš prašomo pridėti priedo yra matyti, kad didelės dalies trečiojo asmens pasiūlymo sprendinių atsakovė detaliai nevertino. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad trečiojo asmens pasiūlymo vertinimas nėra šios bylos dalykas, atsisakė priimti prašymą ir santraukas dėl trečiojo asmens pasiūlymo.

26.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2025 m. kovo 7 d. pareiškė prašymą išreikalauti atsakovės viešųjų pirkimų komisijos narių pasirašytus protokolus, kuriuose buvo sprendžiama dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą, taip pat atsakovės pasitelktų ekspertų pasirašytus vertinimus dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pretenzijoje, atsakovės atsakyme į pretenziją, byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus šiais klausimais, į tai, kad pasiūlymo vertinimas pagal P1 parametrą nėra šios bylos dalykas, o ieškovė, reikšdama pretenziją, nereiškė prašymo pateikti ieškovei susipažinimui protokolus, prašymą atmetė.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

27.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,DG VPP vystymas“ prašo: 1) skirti civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka; 2) kviesti ir kaip liudytojus civilinėje byloje apklausti UAB „Statybos tyrimų institutas“ teismo ekspertą S. M., atsakovės ekspertus, atlikusius ieškovės pasiūlymo pagal P2 parametrą vertinimą (įpareigojant atsakovę patikslinti kontaktinius duomenis); 3) pridėti prie civilinės bylos ieškovės 2025 m. vasario 28 d. teiktus paaiškinimus ir įrodymus dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo, kuriuos Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 7 d. rezoliucija nepagrįstai atsisakė priimti, ir juos įvertinti; 4) išreikalauti iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos viešojo pirkimo komisijos protokolus, kuriuose buvo sprendžiama dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal Pirkimo dokumentų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarkai ir kriterijai“ nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tvarką bei kriterijus, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą, taip pat atsakovės ekspertų pasirašytus vertinimus dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal Pirkimo dokumentų 18 priedo nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tvarką bei kriterijus, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą; 5) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                      Ieškovė tinkamai laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, o visi ginčo klausimai, kurie buvo identifikuoti pretenzijose bei atitinkamai nurodyti ieškinyje, sudaro ginčo ribas nagrinėjamoje civilinėje byloje. 

27.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai išaiškino, kad viešąjį pirkimą vykdant konkurencinio dialogo būdu, visi sprendiniai turi būti suderinti dialogo metu prieš galutinių pasiūlymų pateikimą, o to neatlikus, egzistuoja pagrindas nepriimti ieškovės galutinio pasiūlymo sprendinių dėl P2 parametro įgyvendinimo. Pirkimo dokumentų nuostatos patvirtina, kad galutinis pasiūlymas turi atitikti bendruosius pasiūlymų pateikimo reikalavimus ir negali būti blogesnis už dialogo metu komisijos bei pasiūlymą pateikusio dalyvio pasiektus susitarimus. Atsakovė sprendimu dėl pasiūlymų eilės nustatymo pripažino, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas, ieškovės pasiūlymą įvertino pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Jeigu ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, tai jis turėjo būti atmestas ir negalėjo būti vertinamas.

27.3.                      Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais siekiama motyvuoti 0 balų skyrimą pagal P2 kriterijų, peržengia Pirkimo dokumentų sisteminio aiškinimo ribas. Su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami kelis skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą. 

27.4.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės sprendimo dėl tiekėjų pasiūlymų eilės nustatymo pagrįstumo, ieškovės galutinį pasiūlymą vertino, be kita ko, pagal sutarties vykdymo sąlygas, kurios nustatytos Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 papunktyje, 27 punkte. Pastarųjų pirkimo sutarties nuostatų aiškinimas ir jų taikymas ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo metu išeina už Pirkimo procedūros ribų ir nesuponuoja pagrindo jomis remtis, pateisinant atsakovės priimto sprendimo pagrįstumą.

27.5.                      Ieškovės pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkto, Pirkimo sąlygų 22 priede „Sutarties projektas“ esančio 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 papunkčio, 27 punkto bei Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio reikalavimus. Tai patvirtina tiek ieškovės sprendiniai ir jų paaiškinimai, tiek specialistų, taip pat ir atsakovės, išvados.

27.6.                      Teismas, nusprendęs, kad 686 238 kWh per metus energijos poreikis objektui užtikrinti siūloma ant pastatų stogo montuoti 800 kW galingumo saulės elektrinę ir 1 500 kWh talpos kaupiklius (galinčius kaupti elektros energiją ir dieną sukauptą elektros energiją tiekti nakties metu), neatsižvelgė, jog tai yra ieškovės pasiūlymo duomenų dalis, bet ne visuma (buvo pažeistas turiningojo pasiūlymo vertinimo principas). Ieškovė pasiūlė ne tik 800 kW galingumo saulės elektrinę ir 1 500 kWh talpos kaupiklius, bet ir išmanios technologinės apskaitos bei sprendinių įdiegimą, kurie užtikrina, kad saulės elektrinės sugeneruotas energijos kiekis būtų panaudojamas per vienerius metus. Ieškovės pasiūlytų sprendinių visuma parodo, kad 686 238 kWh per metus energijos poreikis objektui bus užtikrinamas iš siūlomos saulės elektrinės sugeneruoto energijos kiekio (714 047 kWh per vienerius metus).

27.7.                      Apskųstame teismo sprendime pateiktas vertinimas, kad (i) bendrai spalio – kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins 236 498 kWh elektros energijos, kuri reikalinga pačios ieškovės deklaruotiems elektros poreikiams tenkinti, bei (ii) balandžio – rugsėjo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) praras 264 305 kWh elektros energijos (elektros energijos perteklių), pažeidžia P2 kriterijaus vertinimo tvarką. P2 kriterijumi buvo vertinamas energijos poreikis iš atsinaujinančių energijos šaltinių per metus, bet ne energijos poreikis kiekvieną mėnesį. Vien tai, kad atitinkamais mėnesių laikotarpiais elektros energijos kiekis iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus netolygus, nereiškia, jog P2 kriterijumi siekiamas metinis rezultatas bus neužtikrinamas.

27.8.                      Apskųstame teismo sprendime pateiktas vertinimas, kad saulės elektrinės sugeneruotas energijos perteklius niekur negali būti panaudojamas, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Nei Pirkimo sąlygose, nei partnerystės sutarties projekte nebuvo nustatyta, kokią elektros energijos rūšį privatus subjektas turi apskaityti Šiaulių kalėjimo naudotojams (objekto reikmėms): energiją iš atsinaujinančių šaltinių ar centralizuotų tinklų (objekto reikmėms skirtos elektros energijos kilmė nebuvo reglamentuojama).

27.9.                      Priešingai nei nusprendė teismas, privačiam subjektui buvo pavestas ne tik komunalinių paslaugų organizavimas ir koordinavimas, tačiau ir aktualios infrastruktūros sukūrimas, taip pat ir komunalinėms paslaugoms teikti. Pirkimo dokumentuose nėra nustatyta, kad elektros energijos, skirtos pastato funkcionavimui, rūšis negali būti saulės elektrinės sugeneruojamas elektros energijos kiekis. Taigi, ne atsakovė, o būtent privatus subjektas rūpinasi tiek infrastruktūros sukūrimu dėl elektros energijos, skirtos pastato funkcionavimui, tiek ir objekto reikmėms skirtų komunalinių paslaugų organizavimu bei jų koordinavimu. Tarp šalių niekuomet nebuvo ginčo, kad komunalinių paslaugų sąnaudos, nurodytos partnerystės sutarties projekte, yra laikomos perleidžiamomis sąnaudomis (angl. pass-through costs) ir jas apmoka valdžios subjektas, tačiau tai nereiškia, jog sąnaudų organizavimas ir koordinavimas yra paties valdžios subjekto sutartiniams įsipareigojimams, rizikoms bei atsakomybei priskirtina sutartinė dalis.

27.10.                      Apskųstame teismo sprendime nurodyta atsakovės pozicija, kad virtualaus kaupiklio sprendinys pagal savo esmę negali būti priskirtas prie atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinių, nepagrįsta. Ieškovės pasiūlymą sudaro techninių sprendinių visuma. Virtualus kaupiklis užtikrina atsinaujinančio energijos šaltinio – saulės elektrinės energijos kiekio – subalansavimą per P2 kriterijaus vertinamą laikotarpį – metus. Pats virtualus kaupiklis nėra „savarankiškas“ sprendimas, tai yra skaitmeninė energijos kaupimo ir valdymo bei balansavimo sistema.

27.11.                      Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta, kad P2 kriterijaus įgyvendinimas turi būti pagrįstas ir užtikrintas kiekvieną mėnesį (P2 parametro vertinimo rodiklis buvo metinis). Atsakovė, prašydama, kad ieškovė užpildytų atsakovės parengtą lentelę pagal kiekvieną metų mėnesį, nukrypo nuo Pirkimo dokumentuose nustatytos P2 kriterijaus vertinimo. Ieškovės pasiūlymas buvo vertinamas pagal neišviešintus Pirkimo sąlygų reikalavimus. Pats teismas sprendime, palaikydamas atsakovės poziciją, ieškovės P2 parametro įvykdymą vertino pagal mėnesius, o ne pagal metinį elektros energijos kiekį.

27.12.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė visų savo sprendinių realumą turėjo įrodyti galutinio pasiūlymo pateikimo metu ir (ar) pateiktais pasiūlymo paaiškinimais, taip pat ir galimybę saulės elektrinę sutalpinti ant objekto stogų. Šie klausimai yra sutarties vykdymo sąlygos.

27.13.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovės sprendinių realaus įvykdymo. Visų pirma, ieškovė pateikė visus duomenis, kurių buvo prašoma pagal Pirkimo sąlygas, taip pat atsakovės papildomai prašytus duomenis. Antra, atsakovė skundžiamu sprendimu atliko ieškovės pasiūlymo vertinimą dėl aplinkybių, dėl kurių nebuvo kreiptasi į ieškovę, taip pat ir dėl saulės elektrinės įrengimo ant stogų. Atsakovė pasiūlymo vertinimą atliko tokiu detalumu, kuris yra priskiriamas prie sutarties vykdymo bei jos įgyvendinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas sukūrė neproporcingą naštą Pirkimo dalyviams dėl jų pasiūlymo įrodymo apimties Pirkimo procedūroje.

27.14.                      Ieškovės pasiūlyta saulės elektrinė tilps ant objekto stogo, kiti ieškovės pasiūlyti techniniai sprendiniai yra realiai įvykdomi, šią aplinkybę patvirtina UAB „Reenpro“ projektiniai skaičiavimai, UAB ,,Teniso pasaulis“ valdomos 400 kW galios saulės elektrinės elektros energijos generacijos ataskaita už 2024 metus, 3D elektrinės išdėstymo modelis, eksperto S. M. išvados.

27.15.                      Ieškovė 2025 m. vasario 28 d. pateikė prašymą dėl įrodymų priėmimo, kuris patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlytų sprendinių atveju atsakovė taiko kitą standartą, nurodydama, jog sprendiniai bus detalizuoti techninio darbo projekto rengimo stadijoje (sutarties vykdymo metu). Tačiau teismas atsisakė šiuos įrodymus priimti, nenurodydamas motyvų.

27.16.                      Teismas neįvertino ieškovės pateiktų S. M. konsultacinių išvadų, nepateikė argumentų, kodėl išvadomis nesirėmė.

27.17.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškovė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Ieškovės teisė būti išklausytai ir teisė į visapusišką bylos išnagrinėjimą buvo paneigta. Byla buvo sudėtinga techniniais ir specialių žinių reikalaujančiais klausimais, o siekiant atskleisti ginčo klausimus buvo būtinas žodinis teismo posėdis, kurio metu buvo būtina apklausti specialių žinių turinčius specialistus, be kita ko, atsakovės specialistus, kurie atliko ieškovės pasiūlymo įvertinimą.

27.18.                      Teismas nepagrįstai nenustatė pagrindo nutraukti Pirkimą. Ieškovės teigimu, pasiūlymų vertinimo metu buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Pirma, atsakovė jau po pasiūlymų pateikimo pradėjo aiškinti ir taikyti P2 kriterijų kitaip, nei buvo išviešinta Pirkimo dokumentuose. Antra, esant dviprasmiškai Pirkimo sąlygai dėl P2 parametro aiškinimo ir taikymo, visi Pirkime dalyvaujantys tiekėjai galėjo ją skirtingai suprasti, pateikti skirtingus techninius pasiūlymus ir iš esmės kitokią kainodarą. Atsakovė Pirkimo metu neišvengiamai susidūrė su nepalyginamų tiekėjų pasiūlymų vertinimo situacija, kurios negalima pripažinti objektyvia ir atitinkančia skaidrumo, lygiateisiškumo ir kitus pamatinius principus. Trečia, atsakovė priėmė sprendimą dėl ekonominio naudingumo vertinimo, o motyvus pateikė tik po keturiolikos dienų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė viešojo pirkimo komisijos protokolo dėl P1 parametro vertinimo, kuriame būtų nustatyti konkretūs vertinimo motyvai. 

28.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti ieškovės prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo, įrodymų priėmimo ir išreikalavimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

28.1.                      Teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl ieškovės suinteresuotumo, teikdama rašytinius paaiškinimus, tačiau teismas apskųstame sprendime dėl to atskirai nepasisakė. Atsakovė pasiūlymų eilėje užėmė ketvirtą vietą, o trečioje ir antroje vietoje esančių pasiūlymų neginčija. Pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip subjektinių teisių įgyvendinimas, todėl teismo atskirai neginamas.

28.2.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme: 1) dėl pernelyg plačiai taikomo sisteminio aiškinimo metodo, kai Pirkimo sąlygų 18 priedas, 14 priedo 1 priedėlis aiškinami kartu su Techninės specifikacijos 17 punktu, Sutarties 3 priedo 26.2 papunkčiu, 27 punktu; 2) dėl to, jog pačios atsakovės pasitelktas ekspertas pasiūlymo vertinimo metu palaikė ieškovės poziciją; 3) dėl naujų sprendinių, kuriuos ieškovė būtų siūliusi, jei ieškovei būtų aiškūs P2 kriterijaus reikalavimai.

28.3.                      Teismas, nurodęs, kad ieškovė siūlomu virtualiu kaupikliu viršijo atsakovės aiškiai suformuotas rizikos apimtis, ir įvertinęs ieškovės siūlomos saulės elektrinės pagamintos elektros energijos faktinio sunaudojimo galimybes be virtualaus kaupiklio, teisingai aiškino ir taikė Pirkimo sąlygas, teisingai nustatė pasiūlymo turinį. Ieškovė tik su galutiniu pasiūlymu pateikė visiškai naują sprendinį – virtualų kaupiklį, tačiau su pasiūlymo paaiškinimais nepateikė jokių realumo ir įgyvendinamumo įrodymų, pateikė formalius virtualaus kaupiklio sprendinio paaiškinimus, nepridėjo ekspertų skaičiavimų ir kitų duomenų. Vien formalus dokumentų pateikimas nelaikytinas pakankamu pagrindu patenkinti ieškinį.

28.4.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ginčijamu atsakovės sprendimu buvo patvirtinta ieškovės pasiūlymo atitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimams. Visų pirma, atsakovė dėl ieškovės pasiūlymo privalomų sprendinių patvirtino atitiktį Pirkimo sąlygoms, tačiau kitoje sprendimo dalyje (dėl kokybės kriterijų vertinimo) buvo aiškiai nustatyti neatitikimai Pirkimo sąlygoms. Antra, kadangi energetinio efektyvumo sprendinys nebuvo privaloma pasiūlymo dalis, atsakovė negalėjo konstatuoti viso pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygoms ir atmesti ieškovės pasiūlymą, o turėjo skirti 0 balų.

28.5.                      Ginčas yra kilęs ne dėl to, kad atsakovė vertino ne metinį, o mėnesinį elektros energijos suvartojimą, o dėl to, jog atsakovė iškėlė reikalavimą pateikti elektros energijos suvartojimo iš centralizuotų tinklų dydžius (atitinkamai, įrodyti elektros energijos suvartojimo iš atsinaujinančių elektros šaltinių kiekius), kuriuos ieškovė deklaravo pasiūlyme. Visi klausimai dėl mėnesinio elektros energijos suvartojimo yra skirti įsitikinti, kad bendras metinis suvartojimas yra realus ir įgyvendinamas, o ieškovė neatliko tik formalaus matematinio veiksmo.

28.6.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad virtualus kaupiklis yra neatskiriama sudėtinė energetinio efektyvumo sprendinio dalis, todėl yra leistinas. Ieškovė pasiūlyme nepridėjo jokių papildomų saulės elektrinės fizinių kaupiklių ar kitų įrenginių, o tik montuojamą apskaitos sistemą pervadino į virtualų kaupiklį ir siekė jį priskirti prie energetinio efektyvumo sprendinio visumos. Atsakovė nebuvo suteikusi apskaitos sistemai energetinio efektyvumo sprendinio (atsinaujinančių šaltinių) statuso.

28.7.                      Ieškovė neteisi, teigdama, kad vien tik komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo funkcijų pavadinimas jai suteikia teisę pateikti virtualaus kaupiklio sprendinį, kadangi aiškina tokias funkcijas pernelyg plačiai.

28.8.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji (ieškovė) neturėjo pareigos detaliai pagrįsti savo siūlomo sprendinio, kadangi visi konkretūs duomenys skaičiuojami sutarties vykdymo metu. Be pasiūlymo sprendinių vertinimo objektyviai nėra įmanoma suteikti ekonominio naudingumo vertinimo balų. Be to, neaišku, kokiu būdu ieškovė pasiūlė 0 kWh, jeigu nėra galimybės tinkamai apskaičiuoti elektros energijos kiekio. Atsižvelgiant į nuoseklų teisinį reguliavimą, pačias Pirkimo sąlygas, teismų praktiką, P2 kriterijus nėra sutarties vykdymo sąlyga, o atsakovės veiksmai, siekiant įsitikinti ieškovės pasiūlymo pagrįstumu, laikytini pagrįstais ir neviršijančiais to, kas yra būtina ir įtvirtinta Pirkimo sąlygose.

28.9.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad yra pakankamai įrodymų dėl to, jog siūlomos galios saulės elektrinė tilps ant ieškovės projektuojamo pastato stogo. Pirma, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai pateikti tik po atsakovės ginčijamo sprendimo priėmimo. Antra, atsakovė pagrįstai įvertino, kad ieškovės pateiktas sprendinys yra neįgyvendintinas ir netinkamas, kadangi sutalpinti visų ieškovės nurodytų mechanizmų ir 800 kW galingumo saulės elektrinės ant 9 340 kv. m ploto stogo yra neįmanoma.

28.10.                      Ieškovė pavėluotai ginčija P2 kriterijaus aiškumą, tikslumą ir nedviprasmiškumą, todėl teismas teisingai įvertino tokių ieškovės veiksmų padarinius ir nevertino šių argumentų.

28.11.                      Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Pirkimo procedūros buvo vykdomos neskaidriai ir tai yra pagrindas nutraukti Pirkimą. Ginčijamo sprendimo motyvai ieškovei buvo pateikti per keturiolika dienų, t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Įstatymo pažeidimo ieškovei nepateikus komisijos protokolo dėl P1 kriterijaus vertinimo nebuvo padaryta, nes ieškovei buvo pateikta jo santrauka. Be to, ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo stadija, prašydama jį išreikalauti.

28.12.                      Atsakovė palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir įrodymų, kurie nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, nepriėmimo ir neišreikalavimo.

29.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Spi 1“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

29.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, kadangi praleido terminą tiek ginčyti Pirkimo sąlygas, tiek pateikti 2024 m. gruodžio 20 d. pretenziją, kuria ginčijo ieškovei skirto balo pagal P1 kriterijų ir trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą.

29.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės sprendimas skirti 0 balų ieškovės pasiūlymui pagal P2 kriterijų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo jį panaikinti. Apeliaciniame skunde pateiktas P2 kriterijaus aiškinimas yra subjektyvus. Ieškovės pasiūlytas sprendinys yra ne tik neįgyvendinamas ir nepagrįstas, bet ir negarantuoja, kad elektros energija visam objektui nebus perkama iš centralizuotų tinklų per metus, šią aplinkybę patvirtina tiek ieškovės dubliko argumentai, tiek ieškovės pasitelkto specialisto atsakymai į klausimus. Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad dalyvio pasiūlymas turi būti pagrįstas ir įgyvendinamas. Ieškovė pateikė deklaratyvų pasiūlymą ir pasiūlymų vertinimo metu nesugebėjo pagrįsti siūlomo sprendinio realaus įgyvendinamumo, todėl jos pasiūlymui pagal P2 kriterijų buvo pagrįstai skirta 0 balų.

29.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad dalyviai negali siūlyti naujų sprendinių, kurie nebuvo aptarti dialogo metu. „Virtualaus kaupiklio“ (naujas, dialogo metu neaptartas) sprendinys buvo pateiktas tik su galutiniu pasiūlymu.

29.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškovės kartu su galutiniu pasiūlymu pateikti sprendiniai ir nurodytos P2 kriterijaus R1 ir R2 rodiklių reikšmės (0,000001 kWh per metus) nėra suderinamos su Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio 2 ir 6 punktų, Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkto ir sutarties 3 priedo 26.2 papunkčio reikalavimais.

29.5.                      Atsakovė nereikalavo įrodyti pasiūlymo pagrįstumo tokiu detalumu, koks keliamas techninio darbo projekto rengimui. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė nepažeidė vertinimo tvarkos, siekdama įsitikinti ieškovės pasiūlytų sprendinių realiu įgyvendinimu. Detalūs skaičiavimai ir specialistų išvados ieškovės buvo pateiktos tik kartu su pretenzija ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

29.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo nutraukti Pirkimą, kadangi ieškovė neįrodė, jog buvo pažeisti VPAGSSĮ 6 straipsnio 1 dalies principai ir 10 straipsnio 5 dalis.

29.7.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentai bei procesinio pobūdžio prašymai (pareiškimai) dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos, rašytinių paaiškinimų priėmimo ir įrodymų išreikalavimo yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.

 

30.       Ieškovė UAB „DG VPP vystymas“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama sujungti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2A-51-516/2026 (buvęs Nr. e2A-555-516/2025), Nr. e2A-11-934/2026 (buvęs Nr. e2A-315-934/2025), Nr. e2A-10-790/2026 (buvęs Nr. e2A-286-790/2025); sujungus civilines bylas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-200-524/2026 (buvęs Nr. e2-620-524/2025); bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; kviesti bei kaip liudytojus apklausti UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertą S. M., atsakovės ekspertus, atlikusius UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlymo pagal P2 parametrą vertinimą, CPVA Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertą techninėje srityje D. M.; jeigu byla nebūtų skirta nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nebūtų kviečiami liudytojai, skirti teismo ekspertizę. Prašymą grindė šiais argumentais:

30.1.                      Netenkinus prašymo dėl bylų sujungimo, kils rizika dėl prieštaringų procesinių sprendimų priėmimo.

30.2.                      Žodinis bylos nagrinėjimas ir liudytojų apklausa būtina, nes byla yra sudėtinga, sprendžiami unikalūs tiek ginčo teisiniai klausimai (konkurencinis dialogas ir procedūros reikšmė sprendiniams; sprendinių atitikties partnerystės sutarties sąlygoms ginčo klausimas bei sprendinių vertinimo ribos pirkimo eigoje; partnerystės sutarties rizikų paskirstymas tarp sutarties šalių, t. y. privataus subjekto ir valdžios subjekto, elektros energijos rūšys ir kt.), tiek ir techniniai klausimai, susiję su elektros energijos poreikių sprendinių įgyvendinimu.

30.3.                      Egzistuoja būtinybė skirti teismo ekspertizę tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo bei liudytojų apklausos. Išsiskiriant byloje pateiktoms specialistų išvadoms, būtina išgirsti specialistų paaiškinimus dėl svarbių techninių klausimų, susijusių su elektros energijos poreikių sprendinių įgyvendinimu.

31.       Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama nejungti prie šios civilinės bylos kitų civilinių bylų Nr. e2A-11-934/2026, Nr. e2A-10-790/2026 ir Nr. e2-200-524/2026.

32.       Trečiasis asmuo UAB „Spi 1“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama nesujungti civilinių bylų Nr. e2A-51-516/2026, Nr. e2A-10-790/2026, Nr. e2A-11-934/2026 ir Nr. e2-200-524/2026, neskirti byloje ekspertizės, atmesti ieškovės apeliacinį skundą.

33.       Nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, yra nustatytas ir nebegalimas kvestionuoti faktas, jog tiek Pirkimo sąlygos, tiek P2 kriterijaus vertinimo tvarka yra teisėta ir nėra pagrindo Pirkimą nutraukti dėl tariamo Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, atsakovė, siekdama įsitikinti tiekėjų, įskaitant ieškovės, siūlomų sprendinių realumu ir pagrįstumu, galėjo prašyti tiekėjų pateikti papildomus duomenis, net ir neaprašytus Pirkimo dokumentuose.

34.       Kasaciniam teismui konstatavus, kad Pirkimo sąlygos ir pasiūlymų vertinimo tvarka, konkrečiai, P2 kriterijaus vertinimas neprieštarauja VPAGSSĮ 23 straipsnio nuostatoms, netgi priešingai, visiškai atitinka konkurencinio dialogo esmę ir tikslus, nėra pagrindo išvadai, kad kitose civilinėse bylose gali susiklostyti situacija, jog skirtingi teismai gali skirtingai aiškinti ir taikyti Pirkimo sąlygas ir pasiūlymų vertinimo tvarką, todėl nėra pagrindo jungti civilinių bylų. Be to, bylų sujungimas ne tik pareikalautų daugiau laiko jų išnagrinėjimui, bet ir iškiltų konfidencialumo užtikrinimo klausimas, nes visose bylose buvo siūlomi skirtingi techniniai sprendiniai, kurių konfidencialumas buvo pripažintas atskirų teismų nutartimis. Civilinė byla Nr. e2-200-524/2026 šiuo metu yra sustabdyta, tačiau iki jos sustabdymo ši byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo į pirmosios instancijos teismui. Ši byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Taigi bylos yra skirtingose proceso stadijose ir nagrinėjamos skirtingų instancijų teismuose. Civilinės bylos Nr. e2A-10-790/2026 ir Nr. e2A-11-934/2026 taip pat yra sustabdytos.

35.       Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turės įvertinti, ar ieškovės pasiūlytas virtualaus kaupiklio sprendinys atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus, ar atsakovė tinkamai atliko ieškovės pasiūlymo vertinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad nustačius, jog ieškovės ir trečiojo asmens pateiktose specialistų išvadose laikomasi skirtingų pozicijų dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo, Pirkimo sąlygų aiškinimo, skiriasi atlikti skaičiavimai, kilus abejonių dėl tokių skaičiavimų teisingumo ir pagrįstumo, svarstytina galimybė skirti ekspertizę. Nėra faktinio poreikio ir teisinio pagrindo skirti ekspertizę. Byloje pateikta S. M. 2025 m. vasario 21 d. parengta konsultacinė išvada Nr. 25-06A, kurią tariamai rengė pasitelktas specialistas S. M., yra parengta pačios ieškovės atstovų, o ne specialiųjų žinių turinčio specialisto. Kita vertus, net jeigu išvadą būtų rengęs paminėtas ieškovės specialistas, pagal viešai prieinamus duomenis šis specialistas neturi pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestato. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir jos tariamai pasitelktas specialistas, kurio išvadas rengė ieškovės teisiniai atstovai, o ne specialiųjų žinių turintis ekspertas, pripažįsta, kad ieškovės pasiūlytas sprendinys neužtikrins elektros energijos reikiamų kiekių ištisus metus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

36.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylų sujungimo

37.       Nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo poreikis išspręsti šalių pateiktus prašymus dėl šios ir kitų Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamų civilinių bylų Nr. e2A-11-934/2026, Nr. e2A-10-790/2026 bei Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-200-524/2026 (ne)sujungimo.

38.       CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

39.       Nagrinėjamoje byloje, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑171-378/2025 panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 2 d. sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, iš naujo nagrinėjamas ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-420-440/2025 pagal ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai. Ieškiniu prašoma panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės Pirkime nustatymo, įskaitant ir sprendimą dėl ieškovei UAB „DG VPP vystymas“ skirtų balų pagal pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (T)“ parametrą „Energetinis efektyvumas (P2)“; sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, atlikti pakartotinį ieškovės ir kitų dalyvių pasiūlymų įvertinimą. Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, jame pateiktos išvados nepagrįstos objektyviais duomenimis. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai atlikto ieškovės pasiūlyto sprendinio vertinimo, balų apskaičiavimo ir Pirkimo sąlygų taikymo.

40.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-10-790/2026 pagal ieškovės UAB „Amberola“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Amberola“ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai. Paminėtoje byloje UAB „Amerola“ prašo pripažinti neteisėtu Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą, kuriuo ieškovei UAB „Amberola“ Pirkime suteiktas 0 balų įvertinimas pagal pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (T)“ parametro „Energetinis efektyvumas (P2)“ rodiklį „Elektros energijos suvartojimas (R2)“. Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nesilaikė Pirkimo sąlygų, neįvertino ieškovės pasiūlymo pagal ginčo kriterijų, pažeidė teisės aktų ir Pirkimo sąlygų reikalavimus. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai atlikto ieškovės pasiūlyto sprendinio vertinimo, balų apskaičiavimo ir Pirkimo sąlygų taikymo.

41.       Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2‑200‑524/2026 pagal ieškovės UAB „Būsto projektai SPV“ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai. Byla nagrinėjama iš naujo, Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑285-934/2025 panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškiniu prašoma panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl UAB „Būsto projektai SPV“ galutinio pasiūlymo įvertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo dalyje, kurioje sudaryta pasiūlymų eilė ir atliktas ekonominio naudingumo vertinimas, bei suteikti balai, susiję su „Pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (T)“ kriterijaus parametro „Energetinis efektyvumas (P2)“ rodiklio ,,Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ įvertinimo rezultatais ir kriterijaus „C“ balais, suteiktais UAB „Būsto projektai SPV“ ir UAB „Spi 1“. Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad perkančioji organizacija netinkamai apskaičiavo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „C“ (metinis atlyginimas) ir šio kriterijaus balą, parametro „P2“ rodiklio „R1“ ir šio rodiklio balą, netinkamai pritaikė Pirkimo sąlygas.

42.       Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama dar viena civilinė byla Nr. e2A-11-934/2026 dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-274-883/2025 pagal ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai. Ieškiniu prašoma panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl UAB „DG VPP vystymas“ ir laimėtojos UAB ,,Spi 1“ galutinio pasiūlymo įvertinimo, pasiūlymo eilės ir laimėtojo Pirkime nustatymo dalyje, kurioje sudaryta pasiūlymų eilė ir atliktas ekonominio naudingumo vertinimas, bei suteikti balai, susiję su „Pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (T)“ kriterijaus parametro „Objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė (P1)“ ir parametro „Energetinis efektyvumas (P2)“ įvertinimo rezultatais. Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad perkančioji organizacija netinkamai apskaičiavo parametrų P1 ir P2 balus, netinkamai pritaikė Pirkimo sąlygas. Apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, neteisingai nustatęs, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą.

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylų medžiagą, nustatė, kad prašomose sujungti bylose ieškinius yra padavusios skirtingos ieškovės tai pačiai atsakovei – Lietuvos kalėjimų tarnybai – dėl to paties Pirkime priimto sprendimo, kuriuo sudaryta Pirkime paduotų pasiūlymų eilė ir nurodytas ieškovių pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimas, ieškovių pasiūlymams paskirti balai, tačiau ieškovės perkančiosios organizacijos sprendimą ginčija tik dalyse dėl jų pasiūlymo individualaus įvertinimo ir už atitinkamą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, parametrą ar rodiklį suteiktų balų. Kiekviena iš ieškovių siekia pagrįsti, kad joms už atitinkamą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, parametrą ar rodiklį turėjo būti suteiktas kitoks įvertinimas, nei nurodytas skundžiamame perkančiosios organizacijos sprendime. Taigi prašomose sujungti bylose turės būti vertinamos kiekvienos iš ieškovių Pirkime pateiktų pasiūlymų individualios aplinkybės dėl Pirkimo sąlygose nurodytų kriterijų įgyvendinimo. Ieškovės nurodo skirtingus faktinius pagrindus, kuriais grindžia, kad įgyvendino atitinkamus ekonominio naudingumo įvertinimo parametrus, bylose šios aplinkybės įrodinėjamos skirtingomis specialistų išvadomis. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėse bylose Nr. e2KT‑2‑790/2025 ir Nr. e2KT-3-790/2025, kuria nutarta nesujungti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamų civilinių bylų Nr. e2-419-538/2025, Nr. e2-420-440/2025 ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-251-569/2025, įvertinus jas kaip nevienarūšes.

44.       Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sujungus bylas būtų sudėtingiau užtikrinti dalyvių pasiūlymų konfidencialumo reikalavimus. Pirkimo dalyvių energetinio efektyvumo sprendiniai skirtingi: skiriasi nurodytas kalėjimo pastato tūris, išmatavimai, elektros energijos poreikis (kiek reikės elektros įvairiems įrenginiams, patalpoms), atsinaujinančios energijos šaltiniai (galia, skaičius, pagaminama elektra, panaudojama elektra, jos kaupimas ir kiti sprendiniai). Šie sprendiniai yra paremti Pirkimo dalyvių konkrečiais techniniais ir finansiniais sprendiniais,  praktine patirtimi, jų įdirbiu. Pirkimo dalyviai savo sprendinius įvardino kaip konfidencialią informaciją.

45.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viena iš prašomų sujungti civilinių bylų Nr. e2‑200‑524/2026 yra nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, todėl šios bylos sujungimas su apeliacinėje instancijoje nagrinėjamomis bylomis nėra galimas. Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-11-934/2026 ginčas yra kilęs dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo vertinimo. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepasisakė dėl ieškinyje keltų argumentų, susijusių su parametrų P1 ir P2 balų netinkamu apskaičiavimu bei Pirkimo sąlygų neteisingu taikymu, todėl šie klausimai apeliacinės instancijos teisme nekeliami.

46.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia nesikreipti į Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl civilinių bylų sujungimo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų kvietimo

47.       Ieškovė UAB „DG VPP vystymas“, pateikusi apeliacinį skundą, prašė skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti ir kaip liudytojus apklausti UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertą S. M., atsakovės ekspertus, atlikusius UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlymo pagal P2 parametrą vertinimą, CPVA Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertą techninėje srityje D. M.. Prašymą grindė tuo, kad byla yra sudėtinga, sprendžiami unikalūs tiek ginčo teisiniai, tiek ir techniniai klausimai, susiję su elektros energijos poreikių sprendinių įgyvendinimu, todėl žodinis bylos nagrinėjimas ir liudytojų apklausa yra būtina.

48.       Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

49.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, lemiančių poreikį taikyti išimtį iš bendrosios bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės ir skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Savo pozicijas dėl skundžiamo teismo sprendimo šalys turėjo galimybę išdėstyti (ir yra išsamiai išdėsčiusios) apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių pateiktų argumentų pakanka bylos esmei nustatyti, apeliantės (ieškovės) keliamiems klausimams išspręsti ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui patikrinti.

50.        Prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su apeliantės noru apklausti kaip liudytojus konsultacijas (išvadas) pateikusius asmenis bei atsakovės ekspertus, atlikusius ieškovės pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijaus P2 parametro vertinimą, taip pat nesudaro prielaidų nukrypti nuo bendrosios bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme taisyklės.

51.        Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo tenkinti apeliantės procesinių prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos, šiuos prašymus atmeta.

Dėl ekspertizės skyrimo

52.       Apeliantės teigimu, išsiskiriant byloje pateiktoms specialistų išvadoms, būtina nagrinėjamoje byloje paskirti ekspertizę ir išgirsti specialistų paaiškinimus dėl svarbių techninių klausimų, susijusių su elektros energijos poreikių sprendinių įgyvendinimu.

53.       CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

54.       Kaip yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje, teismo ekspertizės paskyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį išsprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023, 43 punktas).

55.       Taigi ekspertizės skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga ir šia teise teismas gali pasinaudoti, jeigu mano, kad teisingai išnagrinėti bylą neužtenka byloje pateiktų įrodymų.

56.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalys, įrodinėdamos ieškovės siūlytų sprendinių (ne)atitiktį Pirkimo dokumentų reikalavimams bei pasisakydamos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo skirti ieškovei 0 balų pagal P2 kriterijų pagrįstumo, be kitų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų, teikė pirmosios instancijos teismui ekspertų (specialistų) išvadas: ieškovė pateikė S. M. 2025 m. vasario 21 d. parengtą konsultacinę išvadą Nr. 25-06A, o pirkimą laimėjusi UAB „Spi 1“ – UAB „EiCoSolution“ ekspertų vertinimo aktą–konsultacines išvadas, kurios buvo parengtos vadovaujant teismo ekspertui D. K..

57.       Kaip minėta, vienas iš apeliantės prašymo skirti byloje ekspertizę argumentų buvo tas, kad būtina pašalinti prieštaravimus tarp ekspertų (specialistų) išvadų.

58.       Teisėjų kolegija, remdamasi į bylą pateiktais bei viešai prieinamais duomenimis, nustatė, kad konsultacinę išvadą pateikęs S. M. neturi pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestato. Tai reiškia, kad ieškovės specialistas neturi kompetencijų bei reikiamos kvalifikacijos, todėl vadovautis tokia išvada, sprendžiant šalių ginčą dėl ieškovės pasiūlytų sprendinių atitikimo Pirkimo dokumentų reikalavimas bei perkančiosios organizacijos sprendimo skirti ieškovei 0 balų pagal P2 kriterijų pagrįstumo, nėra pagrindo. Duomenų, kad trečiojo asmens pasitelkto eksperto D. K. kvalifikacija nėra tinkama, nenustatyta. Priešingai, remiantis viešai prieinamais duomenimis, D. K. yra kvalifikuotas statybos inžinierius, turintis kelis kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę eiti ypatingo statinio statybos ir techninės priežiūros vadovo, projekto dalies vadovo, vykdymo priežiūros vadovo bei ekspertizės vadovo pareigas įvairių statinių srityse (išskyrus branduolinės energetikos objektus), be to, turi pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestatą.

59.       Konstatavus, kad ieškovės pasitelktas specialistas S. M. neturi reikiamos kvalifikacijos ir nusprendus tokia išvada nesivadovauti, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad egzistuoja prieštaravimai tarp ieškovės ir trečiojo asmens pasitelktų ekspertų išvadų, kuriuos galima pašalinti tik paskyrus byloje ekspertizę.

60.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateiktų šalių paaiškinimų, kitų rašytinių įrodymų viseto visiškai pakanka tam, kad instancine tvarka pagal apeliantės apeliacinio skundo argumentus būtų patikrintas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl prašymas dėl ekspertizės paskyrimo netenkinamas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

61.       Byloje nustatyta, kad atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. balandžio 15 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė apie Pirkimą. Pirkimo sąlygose numatyta, kad, įgyvendinant projektą, yra siekiama atrinkti investuotoją, kuris iki sutarties pasirašymo turės įsteigti privatų subjektą projekto įgyvendinimui. Privačiam subjektui bus perduotos darbų vykdymo ir paslaugų teikimo veiklos (Pirkimo sąlygų 1 punktas). Projekto įgyvendinimui valdžios subjektas siekia atrinkti investuotoją, kurio įsteigtas ar sudarytas privatus subjektas užtikrins šiuos rezultatus: 1) suprojektuos, pastatys ir atitinkamai įrengs Šiaulių tardymo izoliatoriaus infrastruktūrą, kurią sudarys kontrolės ir leidimų punktas, administracinis-aptarnavimo korpusas, režimo korpusas, užimtumo centras, inžineriniai tinklai ir kiti inžineriniai statiniai, kietos dangos keliai teritorijoje, želdiniai, pėsčiųjų takai ir kita Techninėse specifikacijose numatyta infrastruktūra; 2) atliks optimalią naujai sukurtos infrastruktūros priežiūrą sutarties laikotarpiu, perduodant privačiam subjektui naujos infrastruktūros ūkio priežiūrą ir kitų paslaugų teikimą. Viešasis pirkimas buvo vykdomas konkurencinio dialogo būdu (Pirkimo sąlygų 4.2 papunktis). Sutarties trukmė – iki penkiolikos metų nuo Sutarties įsigaliojimo visa apimtimi (Pirkimo sąlygų 4.1 papunktis).

62.       Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“ II skyriuje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nustatyta, kad pasiūlymų ekonominis naudingumas bus vertinamas taikant du kriterijus: 1) „Metinis atlyginimas per visą sutarties laikotarpį (C)“, 2) „Pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (T)“. Pastarąjį kriterijų sudaro subkriterijai: „Objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė (P1)“, „Energinis efektyvumas (P2)“, „Pastatų tvarumo vertinimo sistema (P3)“. Kriterijaus P2 parametrai – „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ ir „Elektros energijos suvartojimas (R2)“; bendras kriterijaus P2 lyginamasis svoris – 15.

63.       Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio formoje, kurią Pirkimo dalyviai turėjo užpildyti, nurodyta, kad bus vertinama: mažiausiai pasiūlytas suvartoti šiluminės energijos patalpų šildymui kiekis (kWh) per vienerius metus „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (R1 parametras); mažiausiai pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh) per vienerius metus, suvartojamas objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (R2 parametras).

64.       Ieškovė UAB „DG VPP vystymas“ su pasiūlymu pateiktoje Pirkimo sąlygų 14 priedo ,,Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio lentelėje nurodė, kad šiluminės energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra 0,000001 kWh (R1 parametras); elektros energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra 0,000001 kWh (R2 parametras) (ieškovė pasiūlyme pažymėjo, kad realus bendras šiluminės ir elektros energijų kiekio, perkamo iš centralizuotų miesto tinklų, poreikis yra 0 kWh, tačiau užpildydama lentelę nurodė 0,000001 kWh tam, jog įrašius šiuos skaičius P2 kriterijaus balų apskaičiavimo formulėje dalybos nebūtų iš 0).

65.       Pasiūlymo 14 priede „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ ieškovė nurodė, kad parinko sprendinius, kurie leidžia atsakovei visą reikiamą energiją, kuri skirta projektuojamų pastatų šildymui, vėsinimui, vėdinimui (be virtuvės, parduotuvės ir gamybinio korpuso, be buitinio karšto vandens paruošimo) ir suprojektuotų pastatų bei teritorijos apšvietimui, drėgmės palaikymui (režiminiuose korpusuose), bendram elektros energijos poreikiui pastatų techniniams įrenginiams (be virtuvės, parduotuvės, gamybinio korpuso patalpų, Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrenginių, kompiuterių, orgtechnikos, buitinės technikos, telefonų, buitinio karšto vandens šildymo įrenginių), pasigaminti iš teritorijoje sumontuotų atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės baterijų. Ieškovė pasiūlė šiuos esminius sprendinius: 1) ant režiminio ir administracinio korpuso pastatų stogų suprojektuojama ir sumontuojama 800 kW galingumo saulės elektrinė; 2) investuojama į 1 500 kWh talpos energijos kaupiklius, kad būtų pasiektas praktiškai 100 proc. saulės generuojamos elektros energijos panaudojimas vystomo objekto vidinėms reikmėms, neplanuojant energijos atiduoti į ESO tinklus; 3) pastatų šildymas (be karšto vandens) įgyvendinamas investuojant į geoterminį šildymą, kombinuotą su oro rekuperacine sistema ir efektyviais šilumos siurbliais; 4) pastatų vėsinimui naudojama efektyvi oras–oras vėsinimo sistema; 5) pastatai statomi iš kokybiškų medžiagų, kad būtų pasiektas maksimaliai efektyvus šiluminės energijos panaudojimas; 6) investuojama į išmanias technologijas, daviklius, kad automatiškai būtų reguliuojami šilumos, oro srautų, drėgmės, vėdinimo, šviesos energijos poreikiai objekte.

66.       Ieškovė pasiūlymo 14 priede „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ detalizavo jos pasirinktus sprendinius ir nurodė jų pagrindimą (objekto energijos poreikio pagrindimą, saulės elektrinės galingumo, elektros energijos kaupiklių parinkimą ir kitus duomenis bei skaičiavimus). Ieškovė nurodė, kad, projektuodama elektros energijos poreikius ŠVOK ir kitoms sistemoms, rėmėsi projektuojamų pastatų energetinio naudingumo vertinimo ataskaitomis bei patirtimi analogiškuose objektuose. Atlikusi modeliavimus, nustatė, kad elektros energijos poreikis objekte sudarys 686 238 kWh per metus. Reikiamam elektros energijos kiekiui iš atsinaujinančių energijos šaltinių užtikrinti pasirinko 800 kW galingumo saulės elektros energijos jėgainę, kuri, pagal ieškovės atliktus skaičiavimus, tilps ant projektuojamų objekto pastatų stogų. Ieškovė nustatė, kad 800 kW galingumo elektrinė generuos nuo 700 000 iki 760 000 kWh elektros energijos per metus.

67.       Atsakovė 2024 m. spalio 10 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama paaiškinti, ar nebus poreikio valdžios subjektui eksploatuojant objektą per dvylika metų objekto ŠVOK sistemoms ir elektrifikavimui pirkti šiluminės energijos, elektros ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.); ar nebus poreikio valdžios subjektui pirkti šiluminės energijos, elektros energijos ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.) per dvylika metų paslaugų tiekimo (lentelės 3.1.8 papunktis).

68.       Ieškovė 2024 m. spalio 17 d. pateiktame pasiūlymo paaiškinime nurodė, kad numatytas sprendinys patenkins šildymo (ŠVOK) (be valgyklos ir gamybinio korpuso) sistemai reikalingą elektros energijos poreikį ir objekto elektros energijos (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įrangai, elektromobilių įkrovimo stotelėms) poreikį, todėl valdžios subjektui per visus dvylika metų nereikės pirkti paminėtoms sistemoms palaikyti šiluminės energijos, elektros ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.). Taip pat patvirtino, kad pagamintos saulės energijos neperdavinės į ESO tinklus, todėl elektros pasaugojimo mokesčio nebus. Ieškovės sistema bus nepriklausoma ir autonominė. Visa pagaminama saulės energija bus akumuliuojama ir panaudojama objekte.

69.       Atsakovė 2024 m. spalio 29 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama pagrįsti su pasiūlymu teikto ir užpildyto Pirkimo dokumentų 14 priedo 1 priedėlio duomenis papildomais (patikslinančiais) skaičiavimais, detalizuojant kiekvieną mėnesį, kaip bus užtikrinamas bendras šiluminės energijos poreikis pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (kWh per metus) ir bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus); prašė užpildyti jos parengtą lentelę, nurodant šiluminės ir elektros energijos poreikius kas mėnesį.

70.       Ieškovė 2024 m. spalio 31 d. pateikė atsakovės prašomus duomenis, užpildytą lentelę, pateikė papildomus paaiškinimus. Ieškovė pažymėjo, kad Pirkimo sąlygose nedviprasmiškai nurodoma, jog tiek šildymo (ŠVOK) skiltyje, tiek elektros skiltyje bus vertinamas mažiausiai pasiūlytas suvartoti energijos kiekis (kWh) per vienerius metus. Nepriklausomai nuo energijos šaltinio (pvz., miesto šilumos tinklai, elektra, dujos), pateikiamas ir vertinamas jau perskaičiuotas bendras šiluminės energijos kWh poreikis per vienerius metus. Pasiūlyme bei atsakovės atsiųstoje lentelėje dalyvio pateikiami duomenys, nepaisant jų išskaidymo kiekvienam mėnesiui, turi būti vertinami per bendrą vienerių metų laikotarpį. Nepaisant elektros energijos kasmėnesinių kiekių svyravimų, įvertinus bendrą metinį dalyvio pasiūlytos saulės elektrinės pagamintą elektros energijos kiekį bei bendrą elektros energijos poreikį, vienerių metų trukmės laikotarpiu nereikės papildomai pirkti energijos iš miesto centralizuotų tinklų (tenkinant metinius energijos poreikius), nes jie bus užtikrinami iš pagamintos ir sukauptos saulės energijos metinio kiekio. Užpildytoje lentelėje pagamintos energijos kiekiai nurodomi su minuso ženklu, laikinai (konkretų mėnesį) padengiami iš centralizuotų miesto tinklų, vienerių metų bėgyje sudengiami su prognozuojamu elektros energijos poreikiu, kuris pagal Pirkimo sąlygas perleidžiamas sąnaudomis valdžios subjektui. Kitaip tariant, valdžios subjektui nereikės pirkti energijos iš centralizuotų miesto tinklų.

71.       Nustatyta, kad atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė ieškovei sprendimą dėl Pirkimo dalyvių pasiūlymų įvertinimo bei pasiūlymų eilės sudarymo. Ieškovės pasiūlymas užėmė ketvirtą vietą pasiūlymų eilėje, o Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens UAB ,,Spi 1“ pasiūlymas. Atsakovė ieškovei už P2 kriterijų skyrė 0 balų įvertinimą (0 balų pagal R1 ir R2 parametrus).

72.       Ieškovė 2024 m. gruodžio 13 d. pateikė pretenziją dėl nepagrįstai apskaičiuoto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo balo (P2 parametro), taip pat dėl Pirkimo procedūros nutraukimo.

73.       Atsakovė 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė.

74.       Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl ieškovės pateikto pasiūlymo vertinimo, t. y. dėl atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimo suteikti ieškovei UAB „DG VPP vystymas“ 0 balų įvertinimą pagal ekonominio naudingumo kriterijų ,,Energetinis efektyvumas (P2)“.

75.       Visų pirmą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 2 d. sprendimą ir grąžinęs bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad nebuvo įrodytas P2 kriterijaus ir jo vertinimo tvarkos neteisėtumas. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais, bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pagal ieškovės apeliacinio skundo argumentus iš naujo vertina ar ieškovės pasiūlytas virtualaus kaupiklio sprendinys atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus, ar atsakovė tinkamai atliko ieškovės pasiūlymo vertinimą ir pagrįstai už P2 kriterijų skyrė 0 balų ir, atitinkamai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti ieškovės ieškinio dėl perkančiosios organizacijos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo skirti ieškovei 0 balų pagal ekonominio naudingumo kriterijų P2 panaikinimo bei šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatymo vykdant konkurencinį dialogą ir atsakovės nustatyto ginčo kriterijaus P2 vertinimo

76.       VPAGSSĮ 4 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad konkurencinis dialogas – pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus. Remiantis VPAGSSĮ 19 straipsnio 3 dalimi, konkurencinis dialogas gali būti vykdomas ypač sudėtingų pirkimų atvejais, kai perkančioji organizacija mano, kad atliekant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu pirkimo sutarties sudaryti neįmanoma. Pirkimas laikomas ypač sudėtingu, jeigu perkančioji organizacija: 1) pagal VPAGSSĮ 40 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatas negali objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų jos poreikius arba tikslus; 2) negali objektyviai apibrėžti pirkimo finansinių ir (arba) teisinių sąlygų (VPAGSSĮ 19 straipsnio 3 dalies 1–2 punktai).

77.       Konkurencinis dialogas vykdomas etapais: perkančioji organizacija 1) skelbia apie pirkimą VPAGSSĮ 45, 46 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas; 2) patikrina, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus; 3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose; 4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima nustatyti ir apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius; 5) veda dialogą su atrinktais kandidatais, kurio tikslas – nustatyti ir apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius; 6) prašo kandidatų pateikti galutinius pasiūlymus; 7) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją (VPAGSSĮ 23 straipsnio 3 dalis).

78.       Perkančioji organizacija konkurencinį dialogą tęsia tol, kol gali nustatyti jos poreikius atitinkantį sprendimą, jeigu reikia, prieš tai sprendimus palyginusi (VPAGSSĮ 23 straipsnio 12 dalis). Perkančioji organizacija, baigusi konkurencinį dialogą ir apie tai raštu pranešusi dalyviams, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus dialogo metu pateiktu (pateiktais) ir išsamiai apibrėžtu (apibrėžtais) sprendimu (sprendimais); šiuose pasiūlymuose turi būti visi projektui įgyvendinti reikalaujami ir būtini elementai (VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 dalis). Gautus galutinius pasiūlymus perkančioji organizacija įvertina, remdamasi skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (VPAGSSĮ 23 straipsnio 14 dalis).

79.       VPAGSSĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad, pasiūlymus vertinant pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, pirkimo sutartis sudaroma su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, tiekimo patikimumo, sąveikos ir veikimo charakteristikomis. VPAGSSĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė.

80.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konkurencinį dialogą vykdančios perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) yra laisvos pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, pagal kuriuos išrinks laimėjusį pasiūlymą, svarbiausia, kad šie kriterijai nepažeistų vienodo požiūrio principo ir iš jo kylančio skaidrumo įpareigojimo, neribotų konkurencijos, būtų susiję su perkamu objektu, aiškūs, objektyvūs, nedviprasmiški, realiai patikrinami, perkančiajam subjektui nesuteiktų besąlyginio pasirinkimo laisvės. Tokie kriterijai gali būti susiję su aplinkos apsauga, energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-378/2025, 63 punktas).

81.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą konkurencinio dialogo specifiką (jo procedūros lankstumą), aplinkybę, kad tik dialogo metu paaiškėja konkretūs dalyvių siūlomi ir perkančiosios organizacijos pasirenkami sprendiniai, darytina išvada, kad reikalavimas pirkimo sąlygose (skelbime ar aprašomajame dokumente) nurodyti itin detalius reikalavimus, kokia konkrečiai informacija turės būti pateikta ar kokiu tikslumu, neatitiktų konkurencinio dialogo esmės. Iš tokį pirkimo būdą pasirinkusios perkančiosios organizacijos, kuri tik gerokai vėliau procedūrų metu sužinos ir pasirinks ją tenkinančius sprendinius, nebūtų teisinga reikalauti, kad jau skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente būtų itin detaliai apibrėžti vertinimo kriterijai, tuo labiau nurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis turi būti grindžiama atitiktis jiems. Vertinant priešingai, konkurencinio dialogo dalyvių teisės teikti kuo įvairesnius sprendinius būtų suvaržomos, ribojamos perkančiosios organizacijos nurodytų reikalaujamų pateikti duomenų (kurie galimi pagal vienus sprendinius, tačiau galbūt negalimi (apskaičiuoti, įvertinti, pateikti) ar neegzistuoja taikant kitus, alternatyvius, sprendinius), taip apribojant šio pirkimo būdo suteikiamą lankstumą ir nepasiekiant tokios priemonės tikslų išsiaiškinti ir pasirinkti labiausiai perkančiosios organizacijos interesus atitinkančius sprendinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-378/2025, 71 punktas).

82.       Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija siekė atrinkti investuotoją, kurio įsteigtas ar sudarytas privatus subjektas suprojektuotų, pastatytų ir įrengtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus infrastruktūrą bei vykdytų sukurtos naujos infrastruktūros priežiūrą sutarties laikotarpiu (iki penkiolikos metų nuo Sutarties įsigaliojimo). Konkurencinis dialogas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad dėl specifinių aplinkybių, susijusių su paslaugų ir darbų pobūdžiu, sudėtingumu, teisine ir finansine prigimtimi bei tenkančia rizika, sutartis negali būti sudaryta nepravedus dialogo, be to, valdžios subjektas negali tiksliai apibrėžti perkamo objekto techninės specifikacijos (Pirkimo sąlygų 15 punktas).

83.       Minėta, kad tiekėjai kartu su savo pasiūlymu turėjo pateikti užpildytą Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio lentelę, kurioje turėjo būti nurodyti duomenys apie bendrą metinį šiluminės energijos poreikį objekto pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (detalizuojant, iš kokio šaltinio bus gaunama šiluminė energija – iš miesto tinklų, elektros, dujų), bendrą metinį objekto elektros energijos poreikį (detalizuojant elektros energijos poreikį techniniams įrenginiams, oro drėgmės palaikymo sistemai, patalpų apšvietimui, teritorijai) ir šildymo ir elektros energijos, kuri bus perkama pagal sutartis iš centralizuotų tinklų, poreikį. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje detaliau nurodyta, kokie energijos kiekiai bus vertinami skaičiuojant pasiūlymo ekonominį naudingumą pagal kriterijų P2, išskirta, kokie energijos kiekiai (rodikliai) neturėtų būti įtraukti į pasiūlymus (valgyklos ir gamybinio korpuso patalpoms reikalingi šilumos ir elektros energijos kiekiai, elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų ir nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, organizacinei technikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įrangai, elektromobilių įkrovimo stotelėms, kiekiai), atskirai pažymėta, kad į lentelės skiltį „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ neįtraukiami atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekiai, pasigaminti iš privataus subjekto objekte sutarties metu žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių ar nuotolinėje saulės elektrinėje už žemės sklypo ribų.

84.       Taigi Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, kokią informaciją savo galutiniuose pasiūlymuose turės pateikti Pirkime dalyvaujantys tiekėjai, o kilę neaiškumai galėjo būti pašalinti tiek suinteresuotiems subjektams prašant paaiškinti Pirkimo sąlygas (Pirkimo sąlygų 22 punktas), tiek vėliau dialogo metu komisijai patikslinant specifikaciją, sutartį, finansinio veiklos modelio bei kitas dialogo objektu esančias sąlygas vadovaujantis VPAGSSĮ 23, 25 straipsniais (Pirkimo sąlygų 20 punktas).

85.       Minėta, kad ieškovė pateiktame pasiūlyme iš esmės nurodė, kad visa reikalinga elektros energija pastatams, t. y. realus bendras šiluminės energijos kiekis pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) bei bendras energijos poreikio kiekis, bus užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šį poreikį ieškovė įvertino kaip 686 238 kWh per metus, o tokio poreikio užtikrinimui pasiūlė ant pastatų stogo montuojamą 800 kW galingumo saulės elektrinę bei 1 500 kWh talpos kaupiklius (galinčius kaupti elektros energiją ir dieną sukauptą elektros energiją tiekti nakties metu).

86.       Pirkimo sąlygų 17 priede „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“ nurodyta, kad vertindama pasiūlymus komisija tikrins, ar pasiūlymas atitinka sąlygas, yra pagrįstas ir įgyvendinamas. VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 dalis, be kita ko, nustato, kad perkančiosios organizacijos prašymu dalyvių pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo ar prašymo pateikti pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis. Šia VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 dalyje ir Pirkimo sąlygų 17 priede įtvirtinta teise atsakovė pasinaudojo.

87.       Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė net du kartus kreipėsi į ieškovę dėl jos pasiūlymo paaiškinimo ir (ar) patikslinimo. Pirmą kartą atsakovė prašė paaiškinti, ar nebus poreikio pirkti šiluminės energijos, elektros ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų. Antrą kartą prašė pagrįsti su pasiūlymu teikto ir užpildyto Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio duomenis papildomais (patikslinančiais) skaičiavimais, detalizuojant, kaip kiekvieną mėnesį bus užtikrinamas bendras šiluminės energijos poreikis pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (kWh per metus) ir bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus), taip pat užpildyti atsakovės parengtą lentelę. Nors, apeliantės teigimu, Pirkimo dokumentuose P2 parametro vertinimo rodiklis buvo metinis ir nebuvo nustatyta, kad P2 kriterijaus įgyvendinimas turi būti pagrįstas ir užtikrintas kiekvieną mėnesį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pasiūlyme nurodyti energijos kiekiai (po 0,000001 kWh šilumos ir elektros energijos) iš esmės reiškė, kad per visą objekto eksploatavimo laikotarpį energija iš centralizuotų tinklų nebus įsigyjama. Savo ruožtu ieškovės pasirinkto sprendinio – 800 kW galingumo saulės elektrinės – generuojamas energijos kiekis priklauso nuo sezoniškumo, t. y. atskirais metų laikais yra skirtingas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė, vertindama pasiūlymo realumą, turėjo įsitikinti, ar pagal pasiūlytą sprendinį elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės) bus užtikrinta ištisus metus ir ar siūloma saulės elektrinė generuos pakankamą kiekį energijos. Dėl to, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė turėjo teisę prašyti ieškovės pagrįsti savo pasiūlyme nurodytus skaičiavimus, juos detalizuojant kiekvieną mėnesį.

88.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės 2024 m. spalio 31 d. pateiktus pasiūlymo paaiškinimus (ieškinio priedas Nr. 6.2), bendrai spalio–kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins 236 498 kWh elektros energijos, kuri reikalinga pačios ieškovės deklaruotiems elektros poreikiams tenkinti, o balandžio–rugsėjo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) praras 264 305 kWh elektros energijos (elektros energijos perteklių), kuri niekur negali būti panaudojama, nes elektros energijos pertekliaus ieškovė neturi teisės nei kaupti, nei perparduoti. Esant nurodytiems duomenims, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad elektros energijos kiekis, perkamas iš centralizuotų tinklų, nebus 0 kWh, kaip deklaravo ieškovė. Siekiant patenkinti poreikius pastatų šildymui ir elektrai bus reikalinga įsigyti elektrą iš centralizuotų tinklų.

89.       Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieškovė pirminių techninių sprendinių teikimo ir derybų (dialogo) metu buvo nurodžiusi, kad bus perkama elektra iš centralizuotų tinklų (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedo Nr. 2 Excel dokumento 2.2 skilties „Komunalinės paslaugos“ lentelės E21 skiltyje „Bendras šiluminės energijos kiekis pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti“ nurodyta, kad metiniai energijos kiekiai, perkami iš centralizuotų miesto tinklų – 863 190 kWh, E32 skiltyje „Bendras elektros energijos poreikio kiekis“ nurodyta, kad metiniai energijos kiekiai, perkami iš centralizuotų miesto tinklų – 1 510 210 kWh) ir tik po visų derybų, dialogo stadijų, atsakovei galutinai patikslinus Techninės specifikacijos reikalavimus, Sutartį (ją suderinus su Finansų ministerija), ieškovė pateikė naują sprendinį, kuriame nurodomi absoliučiai skirtingi perkamos elektros energijos kiekiai (ieškinio priedo Nr. 2.4 Excel lentelės E21 skiltyje „Bendras šiluminės energijos kiekis pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti“ nurodyta, kad metiniai energijos kiekiai, perkami iš centralizuotų miesto tinklų – 0,000001 kWh, E32 skiltyje „Bendras elektros energijos poreikio kiekis“ nurodyta, kad metiniai energijos kiekiai, perkami iš centralizuotų miesto tinklų – 0,000001 kWh) bei pasiūlomas naujas virtualaus kaupiklio sprendinys, t. y. ieškovė pateikė naują sprendinį, kuris nebuvo detalizuotas ir aptartas viso 1,5 metų proceso (dialogo) metu.

90.       Kaip minėta, konkurencinio dialogo esmė yra gauti atrinktų dalyvių pasiūlymus (pasiūlytus sprendinius), juos aptarti dialogo metu ir jų pagrindu gauti galutinius pasiūlymus, juos įvertinti ir priimti sprendimą dėl laimėtojo. VPAGSSĮ 23 straipsnio 3 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad perkančioji organizacija, baigusi konkurencinį dialogą, prašo dalyvių pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus dialogo metu pateiktu (pateiktais) ir išsamiai apibrėžtu (apibrėžtais) sprendimu (sprendimais). Perkančiosios organizacijos prašymu dalyvių pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo aspektų. Pažymėtina, kad ieškovė turėjo pareigą pasiūlyti realius, objektyviais skaičiavimais pagrįstus techninius sprendinius, savo ruožtu atsakovė turėjo teisę ir pareigą pasiūlymų vertinimo metu įsitikinti, kad ieškovės siūlomas sprendinys nėra tik teorinis, o projekto metu bus realiai įgyvendintinas visa apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė virtualaus kaupiklio sprendinį pasiūlė tik kartu su galutiniu pasiūlymu (ieškovė to neginčija) patvirtina, jog ieškovės galutinis pasiūlymas neatitiko VPAGSSĮ 23 straipsnio 3 dalies ir 13 dalies reikalavimų bei Pirkimo sąlygų, nes nebuvo aptartas dialogo su atsakove metu.

91.       Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovės pasiūlyti sprendiniai (tiek su virtualiu kaupikliu, tiek ir be jo) pasiūlymų vertinimo metu nebuvo pagrįsti ir įrodyti kaip įgyvendinami sprendiniai.

92.       Nustatyta, kad pirkimą laimėjusi tiekėja UAB „Spi 1“, siekdama įrodyti ieškovės siūlytų sprendinių neatitiktį Pirkimo dokumentų reikalavimams bei perkančiosios organizacijos pagrįstai skirtą 0 balų pagal P2 kriterijų, pateikė UAB „EiCoSolution“ ekspertų vertinimo aktą–konsultacines išvadas, kurios buvo parengtos vadovaujant teismo ekspertui D. K.. UAB „EiCoSolution“ konsultacinėje išvadoje, įvertinus UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlymo dalį, kurioje nurodyta kokia dalimi elektros poreikiai būtų dengiami iš atsinaujinančių energijos įrenginių, nurodyta, kad, atlikus skaičiavimus, nustatyta, jog bus prarasta apie 310 000 kWh energijos ir šitie praradimai apskaičiuoti idealiu atveju, t. y. jei 100 proc. pagaminama energija iš karto būtų vartojama ir visos dienos pagamintų vienodą kiekį energijos, ko siūlomame sprendinyje nėra ir negali būti, nes šiltuoju metų laiku pagaminamos elektros energijos kiekis bus žymiai didesnis, kai šaltuoju metu pagamintos elektros kiekis bus per mažas objekto poreikiams; kadangi objekte bus pagaminta 760 000 kWh, atėmus praradimus 310 000 kWh, gausis, kad sunaudotas energijos kiekis bus 450 000 kWh ir tai neužtikrins objekto 686 238 kWh poreikio; objektas negali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš sumontuotos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1 500 kWh talpos fizinio kaupiklio, kai objekto metinis elektros energijos poreikis yra 686 238 kWh; objektas negali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš objekte sumontuotos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1 500 kWh talpos fizinio kaupiklio bei naudojant elektros paskolinimo modelį, ieškovės įvardijama kaip „virtualus kaupiklis“; „virtualaus kaupiklio“ naudojimas UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlytame techniniame sprendinyje nereiškia ir niekaip neužtikrina, kad atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų visos objekto eksploatacijos metu.

93.       Taigi, remiantis aptartomis UAB „EiCoSolution“ išvadomis, apeliantės nurodyta 800 kW galios saulės elektrinė ir 1 500 kW fizinių kaupiklis, tiek su galutiniame pasiūlyme nurodytu virtualiu kaupikliu, tiek be jo, neužtikrins bendro 686 238 kWh objekto elektros energijos poreikio per metus.

94.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovė nepagrindė, jog jos siūloma saulės elektrinė sugeneruos tiek elektros energijos, kad eksploatuojant objektą iš centralizuotų tinklų nereikėtų įsigyti elektros energijos, t. y. neįrodė savo pasiūlyme deklaruojamo ekonominio naudingumo pasiūlyme nurodyta apimtimi.

95.       Be to, nustatyta, kad apeliantės pasiūlymas buvo atmestas dar ir dėl to, jog siūloma saulės elektrinė, perkančiosios organizacijos skaičiavimais, yra neįgyvendinama. Atsakovė paaiškino, kad 1 kW galingumo saulės elektrinei reikia apie 10 kv. m ploto, todėl ieškovės siūlomai 800 kW galingumo saulės elektrinei reikėtų bent 8 000 kv. m ploto ant stogo. Nors ieškovės pasiūlyme numatytų pastatų stogo bendras plotas yra 9 340 kv. m, tačiau nebuvo įvertinta tai, kad stogo plotas turi būti skirtas ne tik saulės elektrinei, t. y. iš šio bendro ploto nėra atimtas plotas, reikalingas kitoms konstrukcijoms ir inžinerinėms sistemoms (vėdinimo, nutekėjimo, stogo parapetams, terasai ir pan.). Be to, saulės modulis turi būti pastatytas 15 laipsnių pasvirimo kampu, kad tarp eilių būtų bent 4,46 m tarpas, o ieškovės pateiktame brėžinyje saulės moduliai sudėlioti taip, kad nepaliekama vietos priėjimui prie jų.

96.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys pagrindžia, kad atsakovės sprendimas skirti ieškovei 0 balų pagal P2 kriterijų yra pagrįstas ir teisėtas, nes, visų pirma, ieškovė su galutiniu pasiūlymu pateikė naują sprendinį, kuris nebuvo aptartas dialogo metu, be to, tinkamai nepagrindė, kad jos siūlomu sprendiniu (tiek su virtualiu kaupikliu, tiek ir be jo) bus užtikrintas ir patenkintas nenutrūkstamas objekto elektros energijos poreikis, kuris, pačios ieškovės skaičiavimais, yra 686 238 kWh per metus, taip pat neįrodė, jog ant stogų montuojama 800kW galios saulės elektrinė bus sutalpinama.

97.       Įvertinęs paminėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra pagrindo panaikinti perkančiosios organizacijos (atsakovės) 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dėl ieškovei skirto 0 balų pagal ekonominio naudingumo kriterijų P2, grąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir atlikti pakartotinį ieškovės pasiūlymo vertinimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

98.       Apeliantės UAB „DG VPP vystymas“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

99.       Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba ir trečiasis asmuo UAB „Spi 1“ prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens UAB „Spi 1“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudarė 13 118,82 Eur, t. y. 8 865,43 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą (2025 m. balandžio 3 d. sąskaita faktūra, 2025 m. gegužės 7 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas) ir 4 253,39 Eur už rašytinių paaiškinimų teikimą (2025 m. gruodžio 23 d. sąskaita faktūra, 2026 m. sausio 12 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas). Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudarė 11 253,01 Eur, t. y. 6 779,03 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą (2025 m. gegužės 5 d. sąskaita faktūra, AB SEB banko 2025 m. gegužės 14 d. mokėjimo patvirtinimas) ir 4 473,98 Eur už prašymo nejungti bylų bei rašytinių paaiškinimų rengimą (2025 m. gruodžio 19 d. sąskaita faktūra, kuri neapmokėta).

100.       Vertindama atsakovės pateiktą 2025 m. gruodžio 19 d. sąskaitą faktūrą, kuri nėra apmokėta, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

101.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, atsakovės paaiškinimus, kad sąskaita bus apmokėta pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir turi įvykdyti formalias procedūras apmokėjimui gauti, kurios užtrunka, taip pat įvertinusi, kad atsakovė tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal teisinių paslaugų sutartį ir apmokėjo prieš tai jai advokato išrašytas sąskaitas, nusprendžia tokią atsakovei išrašytą ir nepamokėtą sąskaitą faktūrą vertinti, sprendžiant dėl joje nurodytų išlaidų priteisimo.

102.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

103.       Atsižvelgiat į tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens išlaidos už advokatų pagalbą, rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2025 m. gegužės mėn. (apmokėtos sąskaitos faktūros), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 335,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 3 036,67 Eur (1,3 x 2 335,90 Eur). Atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti advokatų pagalbos išlaidos už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą (atsakovės – 6 779,03 Eur, trečiojo asmens – 8 865,43 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl kiekvienai mažinamos iki 3 036,67 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovės UAB „DG VPP vystymas“.

104.       Atsakovės ir trečiojo asmens išlaidos už advokatų pagalbą, rengiant prašymą ir rašytinius paaiškinimus, buvo patirtos 2026 m. sausio mėn., todėl, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 427,60 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 728,28 Eur (0,3 x 2 427,60 Eur). Atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti advokatų pagalbos išlaidos už prašymo ir rašytinių paaiškinimų parengimą (atsakovės – 4 473,98 Eur, trečiojo asmens – 4 253,39 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl, atsižvelgiant į kiekvienos pateiktų procesinių dokumentų kiekį, atsakovei mažinamos iki 1 456,56 Eur, o trečiajam asmeniui UAB „Spi 1“ – iki 728,28 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovės UAB „DG VPP vystymas“.

105.       Iš viso atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai priteisiama 4 493,23 Eur (3 036,67 Eur + 1 456,56 Eur) advokato pagalbos išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „Spi 1“ – 3 764,95 Eur (3 036,67 Eur + 728,28 Eur) advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės UAB „DG VPP vystymas“.

106.       Nustatyta, kad atsakovės kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 5 550 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą ir 8 466,98 Eur advokato pagalbos išlaidos už kasacinio skundo parengimą (2025 m. liepos 4 d., 2025 m. liepos 28 d. sąskaitos faktūros, AB SEB banko 2025 m. liepos 17 d. ir 2025 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo patvirtinimai), o trečiojo asmens UAB „Spi 1“ – 5 700 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą ir 13 761,09 Eur už kasacinio skundo ir prisidėjimo prie atsakovės kasacinio skundo parengimą (2025 m. liepos 11 d., 2025 m. liepos 31 d. sąskaitos faktūros, 2025 m. rugpjūčio 8 d., 2025 m. rugsėjo 3 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymai).

107.       Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės (apeliantės) priteisiami už kasacinius skundus sumokėti žyminiai mokesčiai: atsakovei – 5 550 Eur, trečiajam asmeniui – 5 700 Eur.

108.       Atsižvelgiat į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą, parengiant kasacinį skundą, bei trečiojo asmens išlaidos už advokato pagalbą, parengiant kasacinį skundą ir prisidėjimą prie atsakovės kasacinio skundo, buvo patirtos 2025 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. (apmokėtos sąskaitos faktūros), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,70 Eur. Rekomendacijų 8.13 papunktis nustato, kad už kasacinį skundą taikytinas 2,2 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 5 142,94 Eur (2,2 x 2 337,70 Eur), o už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas (nagrinėjamu atveju – trečiojo asmens pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo) taikytinas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 papunktis), todėl maksimali priteistina suma sudarytų 935,08 Eur (0,4 x 2 337,70 Eur). Atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti advokatų pagalbos išlaidos už kasacinių skundų ir pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo parengimą (atsakovės – 8 466,98 Eur, trečiojo asmens – 13 761,09 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl, atsižvelgiant į kiekvienos pateiktų procesinių dokumentų kiekį, atsakovei mažinamos iki 5 142,94 Eur, o trečiajam asmeniui UAB „Spi 1“ – iki 6 078,02 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovės UAB „DG VPP vystymas“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (juridinio asmens kodas 288697120) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ (juridinio asmens kodas 304436400) 4 493,23 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Spi 1“ (juridinio asmens kodas 305693390) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ (juridinio asmens kodas 304436400) 3 764,95 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (juridinio asmens kodas 288697120) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ (juridinio asmens kodas 304436400) 5 550 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 5 142,94 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt du eurus ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Spi 1“ (juridinio asmens kodas 305693390) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ (juridinio asmens kodas 304436400) 5 700 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus eurų) žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 6 078,02 Eur (šešis tūkstančius septyniasdešimt aštuonis eurus ir 2 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

 

 

Teisėjos                                                                Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                        Vilija Mikuckienė

 

 

                                                                        Asta Radzevičienė