Administracinė byla Nr. eAS-884-858/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03504-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 70.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo OAO „Gazprom“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo OAO „Gazprom“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas OAO „Gazprom“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2014 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 1S-101/2014 „Dėl OAO „Gazprom“ 2014 m. birželio 13 d. skundo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos darbuotojų veiksmų“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1S-101/2014) ir įpareigoti Konkurencijos tarybą supažindinti pareiškėją su visa 2014 m. birželio 10 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-3/2014 „Dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms“ (toliau – Nutarimas Nr. 2S-3/2014) tyrimo bylos medžiaga.
Pareiškėjas paaiškino, jog bet kokią tyrimo bylos medžiagą, kurios pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, ribojantis pareiškėjo teises, galėjo pripažinti konfidencialia tik gavęs konkretaus ūkio subjekto prašymą ir priėmęs dėl to motyvuotą sprendimą, kuriame būtų nurodyti aiškūs motyvai, kodėl konkreti informacija atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnyje nurodytus komercinės paslapties kriterijus. Vadinasi, prieš priimdamas minėtą sprendimą tam tikrą tyrimo medžiagą pripažinti komercine paslaptimi, atsakovas turi patikrinti, ar konkreti informacija iš tikrųjų atitinka komercinės paslapties kriterijus.
Pažymėjo, jog atsakovas nepriėmė nei vieno individualaus teisės akto, kuriuo būtų motyvuotas tyrimo medžiagos konfidencialumas, todėl be teisinio pagrindo įslaptino 60 proc. tyrimo bylos medžiagos. Atsakovo teiginiai, kad ne jis sprendžia, ar dokumentai yra komercinė paslaptis, kad kiekviena įmonė priima sprendimus dėl informacijos, kuri yra tos įmonės komercinė paslaptis, iš esmės reiškia, kad atsakovas teigia, jog pačios įmonės sprendžia, kokia informacija yra konfidenciali, o sau, kaip viešojo administravimo subjektui, priskiria tik formalią pareigą tenkinti įmonių prašymus ir įsegti atitinkamus dokumentus į konfidencialius bylos tomus. Tiek pagal Europos Sąjungos teisę, tiek pagal nacionalinę teisę, ar dokumentas sudaro komercinę paslaptį, pareigą motyvuotai nuspręsti turi būtent atsakovas. Iš dokumentų, kurių pagrindu atsakovas įrodinėja tariamą konkurencijos teisės pažeidimą sąrašo, Konkurencijos taryba 36 tariamo pažeidimo epizodus įrodinėja slaptais dokumentais arba netgi visais užslaptintais bylų tomais. Kadangi atsakovas tokiais dokumentais remiasi, vadinasi, be jų negali įrodyti ir menamo pažeidimo. Taigi dokumentai (ar netgi visi atskiri bylos tomai), kuriais atsakovas tiesiogiai remiasi, yra „kaltinamieji dokumentai“, todėl privalėjo būti atskleisti pareiškėjui. Atsakovas nepateikė nei vieno motyvo, jog 11 iš 18 be motyvų mechaniškai užslaptintuose tomuose nėra pareiškėją išteisinamosios informacijos. Vien tai rodo, jog atsakovo veiksmai yra neteisėti pagal Europos Sąjungos teisę, nes analogiškus tyrimus atliekanti Europos Komisija tokius motyvus privalomai nurodo.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad motyvuotų sprendimų nepriėmimas dėl pateiktos informacijos ir dokumentų laikymo komercine paslaptimi, t. y. 60 proc. bylos medžiagos užslaptinimas, neapriboja pareiškėjo galimybių pateikti argumentus dėl atsakovo Nutarime Nr. 2S-3/2014 išdėstytų aplinkybių. Konkurencijos taryba neteisėtai nuslėpė teisinamuosius dokumentus. Medžiagos pripažinimas konfidencialia (nemotyvuojant ir nepriimant jokio administracinio akto) pareiškėjui iš esmės trukdo ginti teises. Nemotyvuotai komercine paslaptimi pripažinta informacija ir dokumentai turi esminę įtaką teisiniam ūkio subjektų veiksmų vertinimui ir atsakomybės nustatymui. Atsakovas privalo atskleisti ne tik visus kaltinamuosius dokumentus, bet ir išteisinančiuosius dokumentus. Tuo tarpu atsakovas nepateikė nei vieno motyvo, jog 11 iš 18 be motyvų mechaniškai užslaptintuose tomuose nėra pareiškėją išteisinamosios informacijos. Vien tai rodo, jog atsakovo veiksmai yra neteisėti. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad motyvuotų sprendimų nepriėmimas dėl pateiktos informacijos ir dokumentų laikymo komercine paslaptimi, t. y. 60 proc. bylos medžiagos užslaptinimas, neapriboja pareiškėjo galimybių pateikti argumentus dėl atsakovo Nutarime Nr. 2S-3/2014 išdėstytų aplinkybių.
Pareiškėjas paaiškino, kad nemotyvuotai komercine paslaptimi pripažinta informacija ir dokumentai turi esminę įtaką teisiniam pareiškėjo veiksmų vertinimui ir atsakomybės nustatymui. Ribojant pareiškėjo galimybę susipažinti su duomenimis, kuriais grindžiamos Nutarime Nr. 2S-3/2014 išvados, buvo reikšmingai apribota pareiškėjo teisė į gynybą.
Pažymėjo, jog atsakovas Nutarimu Nr. 2S-3/2014 konstatavo menamą 2004 metais koncentracijos sąlygos pažeidimą. Pažeidimą atsakovas grindė tuo, kad pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sukūrė antikonkurencinį poveikį; AB „Lietuvos energija“ ir įslaptinto Alternatyvaus tiekėjo neįpareigojantys susitarimai buvo tikėtini; pareiškėjas neturėjo objektyvių priežasčių atsisakyti sudaryti sandorį su „Lietuvos energija“. Tam kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teisę į gynybą ir pateikti argumentus dėl šių atsakovo Nutarime Nr. 2S-3/2014 išdėstytų aplinkybių, esminė informacija yra ta, kuria atsakovas rėmėsi vertindamas poveikį konkurencijai, AB „Lietuvos energija“ ir alternatyvaus tiekėjo susitarimas ir jo aplinkybės, duomenys apie alternatyvų tiekėją, planuoto sandorio techninė charakteristika, planuoto sandorio gamtinių dujų pirkimo kaina. Visa ši informacija ir ją sudarantys dokumentai pareiškėjui nėra prieinami, o atsakovas jų pagrindu konstatuoja, kad alternatyvaus tiekėjo pasiūlymas buvo „geresnis“, nors nežinomos net sąlygos, kuriomis AB „Lietuvos energija“ pirko gamtines dujas paprastai.
Tokių faktų pareiškėjas net negali patikrinti ir dėl to gintis. Nuo pareiškėjo yra slepiama ir elementari informacija, pvz., alternatyvaus tiekėjo pavadinimas ar netgi jo valstybė. Be šios informacijos pareiškėjas negali veiksmingai paneigti antikonkurencinio poveikio buvimo ir AB „Lietuvos energija“ bei alternatyvaus tiekėjo sandorio tikėtinumo ir „palankumo“. Konfidencialiais duomenimis yra pardavimo pajamos t. y. netgi paskirtos baudos dydis apskaičiuotas remiantis neatskleista informacija. Pareiškėjas dėl pažeistos teisės į gynybą net negali įvertinti šių duomenų, teikti dėl jų paaiškinimų, gintis nuo jų, atlikti savo skaičiavimus. Konkurencijos taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą Nr. 1S-101/2014, nevertino, kad ji pati Nutarime Nr. 2S-3/2014 negalėjo remtis nė viena tyrimo išvada, ar faktine aplinkybe dėl kurios pareiškėjas neturėjo galimybės pasisakyti, t. y. vertinti ir atsakyti į tyrimo medžiagą sudarančią informaciją, kuria grindžiamas kaltinimas pažeidimu.
Pareiškėjo nuomone, atsakovo nutarimas yra neteisėtas dar dviem savarankiškais pagrindais: pirma, nes be motyvų atmesti pareiškėjo advokato argumentai, jog prašoma informacija yra būtina vykdyti advokato profesinę pareigą, antra, nes skundžiamas nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 44 straipsniui.
Nurodė, jog pareiškėjui nebuvo tinkamai įteiktas 2014 m. kovo 4 d. pranešimas apie atliktą tyrimą, todėl jis negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Pareiškėjui atsakovas siuntė nepasirašytą, nepatvirtintą pranešimą apie tyrimo išvadas, kuriame net nebuvo nurodytos tyrėjų, turėjusių pasirašyti pranešimą apie tyrimo išvadas, pareigos ir pavardės, t. y. dokumentas be vardų, pavardžių, be parašų ir nepatvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Iš pateikto projekto nėra aišku nei ar jį priėmė tai padaryti įgalioti subjektai, nei šio dokumento turinio autentiškumas.
Atsakovas nesilaikė dokumentų įteikimo Rusijos Federacijoje tvarkos. Atsakovas privalėjo įteikti pareiškėjui, kurio buveinė yra Maskvoje, dokumentus pagal tarptautinės viešosios teisės reikalavimus, nes atsakovas neturi nei jurisdikcijos, nei kompetencijos įteikinėti suverenios užsienio valstybės ūkio subjektams dokumentus siunčiant tiesiogiai, tačiau to nepadarė.
Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog pareiškėjas nepagrindė, kad jo skunde išdėstyti argumentai, susiję su Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų sprendimais dėl ūkio subjektų prašymų dėl jų komercinių paslapčių apsaugos, yra susiję su pareiškėjo teisėmis ar interesais. Atitinkamai, pareiškėjas nepagrindė, kad dėl minėtų sprendimų jis galėjo kreiptis į teismą. Pareiškėjo skundžiami Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmai (neveikimas) priimant sprendimus dėl ūkio subjektų prašymų dėl komercinių paslapčių apsaugos, įskaitant dėl jų formos ir motyvų, nėra susiję su pareiškėjo teisėmis ar interesais. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų sprendimas dėl ūkio subjektų prašymo dėl komercinių paslapčių apsaugos, yra susijęs su prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos pateikusių ūkio subjektų interesais. Pareiškėjo teiginiai, jog įgalioti pareigūnai neatliko vertinimo dėl komercinių paslapčių, yra nepagrįsti.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai vertino pateiktą medžiagą, ūkio subjekto prašyme nurodytus motyvus, tačiau tik pats ūkio subjektas, kuriam priklauso ta informacija, gali priimti sprendimą, ar tam tikra informacija jam turi tikrą ar potencialią komercinę vertę. Kitiems ūkio subjektams, kurie dalyvauja Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą arba kaip procedūros dalyviai, arba kaip kiti suinteresuoti asmenys, priežastys, dėl kurių informacijos ar dokumentų savininkas laiko ją komercine paslaptimi, nėra reikšmingos ir reikalingos įgyvendinti teisei į gynybą. Tokia išvada darytina dėl to, kad pareiškėjui, įgyvendinant teisę į gynybą, jam turėjo būti sudaryta galimybė pasisakyti dėl tyrimo išvadų, t. y. pažeidimo vertinimui reikšmingų aplinkybių. Akivaizdu, kad priežastys, dėl kurių kiti ūkio subjektai jų Konkurencijos tarybai pateiktą informaciją ar dokumentus laiko komercine paslaptimi, nėra susijusios su pažeidimo vertinimui reikšmingomis aplinkybėmis.
Pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi procedūrą Europos Komisijoje reglamentuojančiais teisės aktais, numatančiais procedūras ir pareigas Europos Komisijai, kai ji atlieka tyrimus dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo. Tyrimo Konkurencijos taryboje procedūrą reglamentuoja ne Europos Sąjungos, o nacionalinė teisė, t. y. Konkurencijos įstatymas bei Konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129 patvirtintas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamentas (toliau – ir Darbo reglamentas). Pareiškėjo nurodomos Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatos šių išvadų nepaneigia, kadangi procedūras Europos Komisijoje reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtina pareigų Konkurencijos tarybai. Atitinkamai, atsižvelgti į Europos Sąjungos teisę galima tik tiek, kiek ji neprieštarauja Lietuvos teisiniam reglamentavimui.
Pažymėjo, jog pareiškėjui buvo užtikrintos visos Konkurencijos įstatymo 29 straipsnyje numatytos garantijos, tačiau jis pasinaudojo tik teise pateikti paaiškinimus raštu, kuriuos Konkurencijos taryba, priimdama Nutarimą Nr. 2S-3/2014, įvertino. Konkurencijos taryba sudarė galimybę pareiškėjui pasisakyti dėl tyrimo išvadų bei susipažinti su tyrimo bylos medžiaga. Tai, kad pareiškėjas savo teisėmis nepasinaudojo, nedaro įtakos Konkurencijos tarybos Nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumui. Pranešime apie atliktą tyrimą, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui ir dėl kurio pareiškėjas pateikė paaiškinimus, konfidencialus buvo tik alternatyvaus tiekėjo pavadinimas. Tačiau tai negalėjo trukdyti pareiškėjui pateikti paaiškinimų dėl pažeidimo vertinimui reikšmingų aplinkybių. Be to, Nutarime Nr. 2S-3/2014 iš viso nėra konfidencialių duomenų ir pareiškėjui žinomos visos aplinkybės, kuriomis remdamasi Konkurencijos taryba konstatavo pažeidimą.
Pareiškėjas nurodė, kad, remiantis Darbo reglamento 113 punktu, valstybės tarnautojas bet kurioje tyrimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje, gavęs suinteresuoto asmens prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos, priima motyvuotą sprendimą dėl ūkio subjekto pateiktos informacijos apsaugos. Pažymėtina, kad, pirma, ūkio subjektų prašymai saugoti jų komercinę paslaptį sudarančią informaciją, buvo gauti, antra, nei Konkurencijos įstatymas, nei Darbo reglamentas nenumato, kaip turi būti įforminamas toks sprendimas. Praktikoje, įvertinus ūkio subjekto prašymo motyvus ir priėmus sprendimą ūkio subjekto pateiktą informaciją pripažinti komercine paslaptimi, tokie dokumentai yra dedami į atskirą bylą, kuri yra įvardijama kaip konfidenciali ir tretiesiems asmenims leidžiama susipažinti tik su tokio konfidencialaus bylos tomo aprašu, kuriame pateikiamas konfidencialiais pripažintų dokumentų aprašas, nurodomas informaciją pateikęs subjektas. Esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui bei Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio ir Darbo reglamento nuostatomis, priėmus sprendimą tenkinti prašymą informaciją laikyti konfidencialia ir imtis priemonių tokiai informacijai apsaugoti (formuojant atskiras konfidencialias tyrimo bylas bei neleidžiant su jomis susipažinti kitiems ūkio subjektams), nėra pagrindo teigti, jog nebuvo priimtas sprendimas dėl informacijos pripažinimo konfidencialia, ar kad jis nebuvo motyvuotas. Ūkio subjektai, prašantys saugoti jų komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nurodo motyvus dėl tokios informacijos komercinio pobūdžio, kuriuos Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai vertina. Jei priimamas sprendimas pripažinti tam tikrą informaciją komercine paslaptimi, tai daroma remiantis būtent ūkio subjektų nurodytais motyvais. Nėra pagrindo teigti, jog tokiems sprendimams, kai įgalioti pareigūnai tenkina ūkio subjektų prašymą laikyti jų pateiktą informaciją komercine paslaptimi, reikalinga priimti individualų administracinį aktą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio prasme.
Pabrėžė, jog pareiškėjas skunde remiasi tik prielaida, jog tyrimo bylos medžiagoje esantys komercinę paslaptį sudarantys dokumentai yra reikšmingi, tačiau nepagrindžia, kodėl, turėdamas Nutarimą Nr. 2S-3/2014 bei konfidencialios informacijos išrašus dėl atitinkamų pažeidimo vertinimui reikšmingų aplinkybių jis negali tinkamai pasisakyti dėl Nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumo ir pagrįstumo. Advokatūros įstatymo 44 straipsnis negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pareiškėjo atstovams teisę susipažinti su visa tyrimo bylos medžiaga, įskaitant kitų ūkio subjektų komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Advokatūros įstatymo 44 straipsnis nenumato teisių advokatams susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo OAO „Gazprom“ skundą nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog AB „Lietuvos energija“ 2012 m. liepos 3 d. Konkurencijos Tarybai pateikė skundą „Dėl OAO Gazprom leidimo koncentracijai įsipareigojimų pažeidimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi“. Konkurencijos taryba 2012 m. liepos 30 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-105 „Dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms tyrimo pradėjimo“, kuriuo pradėjo tyrimą dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Konkurencijos tarybos 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms. Tyrimo dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Konkurencijos tarybos 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms dokumentai, dalies kurių buvo pateikti išrašai be konfidencialios informacijos, buvo suformuoti į Konkurencijos bylos tomus Nr. 1, 2, 11, 12, 15, 16, 19, o dokumentai, sudarantys ūkio subjektų komercinę paslaptį buvo suformuoti į atskirus Konkurencijos bylos tomus Nr. 3–10, 13, 14, 17, 18.
Konkurencijos taryba 2014 m. kovo 17 d. raštu Nr. (2.1-24)6V-502 „Dėl tyrimo baigimo, paaiškinimų dėl tyrimo išvadų pateikimo ir konkurencijos tarybos 2014 m. gegužės 13 d. posėdžio“ UAB „Gazprom“ pranešė, kad Konkurencijos taryba, apsvarsčiusi Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus 2014 m. kovo 4 d. pranešimą Nr. 5S-1/2014 apie atliktą tyrimą dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Konkurencijos tarybos 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms 2014 m. kovo 7 d., nusprendė tyrimą baigti ir pasiūlė iki 2014 m. balandžio 7 d. raštu pateikti savo paaiškinimus dėl tyrimo išvadų bei susipažinti su tyrimo bylos medžiaga; informavo apie 2014 m. gegužės 13 d., 10.00 val. Konkurencijos taryboje vyksiantį posėdį, kurio metu bus svarstomas klausimas dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Konkurencijos tarybos 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms. Kartu su šiuo raštu Konkurencijos taryba pateikė UAB „Gazprom“ 2014 m. kovo 4 d. pranešimo Nr. 5S-1/2014 išrašą be komercinių paslapčių su vertimu į rusų kalbą.
Konkurencijos taryba 2014 m. birželio 10 d. priėmė Nutarimą Nr. 2S-3/2014, kuriuo pripažino, kad OAO „Gazprom“, atsisakydama derėtis su AB „Lietuvos energijos gamyba“ dėl gamtinių dujų mainų sutarties 2013–2015 m. sudarymo, pastarajai bendrovei sudarė kliūtis savo poreikiams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartį su dujų teikimo įmone ir pažeidė 2004 m. kovo 18 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 1S-38 „Dėl leidimo OAO „Gazprom“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 34 % AB „Lietuvos dujos“ akcijų paketą ir įgyjant kartu su VĮ Valstybės turto fondas, „Ruhrgas Energie Beteiligungs AG“ ir E.ON Energie AG“ bendrą AB „Lietuvos dujos“ kontrolę“ nuostatas; už šį pažeidimą OAO „Gazprom“ skyrė 123 096 700,00 Lt baudą. Šiame kontekste pažymėjo ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos nustatyta, jog pareiškėjas yra pateikęs skundą dėl Nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumo ir pagrįstumo, kuris yra priimtas ir nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-4302-561/2015.
Pareiškėjas Konkurencijos tarybai 2014 m. birželio 11 d. pateikė prašymą (Konkurencijos taryboje gautas 2014 m. birželio 11 d., reg. Nr. GP-2178) „Dėl susipažinimo su Konkurencijos tarybos bylų medžiaga ir leidimo pasidaryti kopijas“, kuriuo, be kita ko, paprašė kuo operatyviau sudaryti sąlygas susipažinti su Konkurencijos bylos medžiaga, sudaryta Konkurencijos tarybai priimant Nutarimą Nr. 2S-3/2014 ir padaryti nurodytos bylos medžiagos elektronines kopijas arba leisti pasidaryti kopijas savo asmenine elektronine įranga. Pareiškėjas Konkurencijos tarybai 2014 m. birželio 13 d. pateikė skundą (Konkurencijos taryboje gautas 2014 m. birželio 13 d., reg. Nr. GD-2207) „Dėl LR Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmų neteisėtumo grubiai pažeidžiant teisę į gynybą ir įslaptinant 2014 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos dalį (Konkurencijos įstatymo 32 str.“, kuriuo paprašė pripažinti su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla dirbusių Konkurencijos tarybos tyrėjų veiksmus neteisėtais ir užtikrinti OAO „Gazprom“ teisę susipažinti su visa Nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga. Atsakydama į 2014 m. birželio 13 d. skundą, Konkurencijos taryba 2014 m. birželio 16 d. raštu Nr. (1.25-22)6V-1190 OAO „Gazprom“ atstovą informavo, kad šis skundas nesudaro pagrindo Konkurencijos tarybai pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą, kadangi turi esminių trūkumų, ir nustatė terminą iki 2014 m. birželio 23 d. pašalinti skundo trūkumus, bei pateikti, be kita ko, skundą, kuriame būtų aiškiai įvardijama, kokios konkrečios tyrimo medžiagos trūksta pareiškėjui, kad ji galėtų įvertinti nutarime atliktą vertinimą. Pareiškėjas Konkurencijos tarybai 2014 m. birželio 16 d. pateikė paaiškinimą dėl 2014 m. birželio 13 d. skundo (Konkurencijos taryboje gautas 2014 m. birželio 17 d., reg. Nr. GD-2240), kuriuo paprašė, be kita ko, užtikrinti OAO „Gazprom“ teisę susipažinti su visa Nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga. Išnagrinėjusi OAO „Gazprom“ atstovo 2014 m. birželio 13 d. skundą Konkurencijos taryba 2014 m. birželio 26 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą Nutarimą Nr. 1S-101/2014, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo 2014 m. birželio 13 d. skundo dėl Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, bei Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos veiksmų ir pareiškėjo prašymo leisti susipažinti su visa Konkurencijos tarybos Nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga, teisėtumo ir pagrįstumo.
Taigi teismas pabrėžė, jog byloje ginčas kilo dėl Nutarimo Nr. 1S-101/2014, kuriuo nutarta netenkinti pareiškėjo 2014 m. birželio 13 d. skundo dėl Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, bei Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos veiksmų ir pareiškėjo prašymo leisti susipažinti su visa Konkurencijos tarybos Nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Konkurencijos tarybą supažindinti pareiškėją su visa Nutarimo Nr. 2S-3/2014 tyrimo bylos medžiaga.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo 32 straipsniu, 33 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog pareiškėjas formaliai turėjo teisę Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduoti skundą dėl šioje byloje ginčijamo Nutarimo Nr. 1S-101/2014 teisėtumo, nes šiuo Nutarimu Nr. 1S-101/2014 buvo išspręstas klausimas dėl Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, bei Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos veiksmų. Kita vertus, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.
Teismas sprendė, jog vien ta aplinkybė, jog pagal Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 32 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turėjo teisę Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduoti skundą dėl šioje byloje ginčijamo Nutarimo Nr. 1S-101/2014, taip pat tai, kad šiame nutarime yra expressis verbis nurodyta jo apskundimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui tvarka, savaime nereiškia, kad šis Konkurencijos tarybos priimtas nutarimas daro įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai, kad skundo patenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų, o pats procesas nebūtų beprasmis.
Byloje buvo nustatyta, kad, pareiškėjo nuomone, Konkurencijos taryba ir jos darbuotojai pažeidė pareiškėjo teises atlikdami tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties Konkurencijos tarybos 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms. Nustatyta ir tai, kad šį tyrimą Konkurencijos taryba yra pabaigusi ir priėmusi Nutarimą Nr. 2S-3/2014. Taigi pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė būtent Nutarimas Nr. 2S-3/2014, kuriuo baigusi tyrimą Konkurencijos taryba pripažino, kad OAO „Gazprom“, atsisakydamas derėtis su AB „Lietuvos energijos gamyba“ dėl gamtinių dujų mainų sutarties 2013–2015 m. sudarymo, pastarajai bendrovei sudarė kliūtis savo poreikiams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartį su dujų teikimo įmone ir pažeidė 2004 m. kovo 18 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 1S-38 „Dėl leidimo OAO „Gazprom“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 34 % AB „Lietuvos dujos“ akcijų paketą ir įgyjant kartu su VĮ Valstybės turto fondas, „Ruhrgas Energie Beteiligungs AG“ ir E.ON Energie AG“ bendrą AB „Lietuvos dujos“ kontrolę“ nuostatas; už šį pažeidimą OAO „Gazprom“ skyrė 123 096 700,00 Lt baudą. Kaip minėta, dėl Nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas yra pateikęs skundą, kuris yra priimtas ir nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-4302-561/2015, kurioje procesas dar nėra pasibaigęs.
Tai, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė būtent Nutarimas Nr. 2S-3/2014, o ne ginčijamas Nutarimas Nr. 1S-101/2014, matyti ir įvertinus pastarojo turinį kitų šioje byloje surinktų įrodymų kontekste, nes šioje byloje ginčijamu nutarimu netenkindama pareiškėjo 2014 m. birželio 13 d. skundo dėl Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, bei Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos veiksmų ir pareiškėjo prašymo leisti susipažinti su visa Konkurencijos tarybos Nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga, Konkurencijos taryba iš esmės išnagrinėjo klausimus, tiesiogiai susijusius su Konkurencijos tarybos atliktu tyrimu, kurį pabaigus buvo priimtas Nutarimas Nr. 2S-3/2014. Iš bylos medžiagos ir šioje byloje teismui pateikto skundo turinio buvo matyti, kad savo prašymus panaikinti Nutarimą Nr. 1S-101/2014 ir įpareigoti Konkurencijos tarybą supažindinti ją su visa Nutarimo Nr. 2S-3/2014 tyrimo bylos medžiaga pareiškėjas tiesiogiai sieja su galimais pareiškėjo teisių pažeidimais Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą, kurį pabaigus buvo priimtas Nutarimas Nr. 2S-3/2014 bei su galimais jos teisės į gynyba pažeidimais Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą ir nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-4302-561/2015.
Sprendžiant dėl to, ar pareiškėjo skundo patenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų, ypač pabrėžtina, kad Nutarimas Nr. 2S-3/2014, su kurio tyrimo medžiaga siekia susipažinti pareiškėją, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumas ir pagrįstumas yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-4302-561/2015, kurią nagrinėdamas administracinis teismas turės, be kita ko, vertinti ir pareiškėjo argumentus dėl teisės į gynybą pažeidimo Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą, kurį pabaigus buvo priimtas Nutarimas Nr. 2S-3/2014. Pagal ABTĮ 51 straipsnį 1 dalį proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. Vadinasi, nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-4302-561/2015, kurioje ginčijamas tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukėlęs Nutarimas Nr. 2S-3/2014, pareiškėjas galės, be kita ko, teikti prašymą leisti susipažinti su visa Konkurencijos tarybos Nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga.
Nurodė, jog ginčijamu Nutarimu Nr. 1S-101/2014 Konkurencijos taryba netenkino pareiškėjo 2014 m. birželio 13 d. skundo dėl Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, bei Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos veiksmų. Teismas pažymėjo, kad tam, jog nuspręsti, ar pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeis teismui patenkinus skundą šioje dalyje, reikšminga yra tai, kad Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, veiksmus pareiškėjas apskundė jau po to, kai buvo baigtas tyrimas dėl OAO „Gazprom“ veiksmų ir priimtas Nutarimas Nr. 2S-3/2014, kurio teisėtumas ir pagrįstumas, kaip minėta, nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-4302-561/2015. Teismo nuomone, būtent administracinę bylą Nr. I-4302-561/2015, kurioje ginčijamas tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukėlęs Nutarimas Nr. 2S-3/2014, nagrinėjantis teismas turi įvertinti Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su Nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, bei Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos veiksmų teisėtumą atliekant tyrimą bei šių veiksmų įtaką tiesiogines teisines pasekmes sukėlusio Nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinėje byloje pateikto skundo, būtent tokio vertinimo siekia pareiškėjas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad ginčijamas Nutarimas Nr. 1S-101/2014, nepaisant to, kad formaliai pagal Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 32 straipsnio 3 dalį tokio pobūdžio nutarimai yra skundžiami teismui ir jame yra nurodyta jo apskundimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui tvarka, susiklosčius tokioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje administracinėje byloje, nedaro įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai ir net šioje administracinėje byloje paduoto skundo patenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, todėl pats procesas būtų beprasmis. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
III.
Pareiškėjas OAO „Gazprom“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad teismas paneigė pareiškėjo teisę ginčyti atsakovo darbuotojų veiksmus, nors tokia teisė yra numatyta Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 3 dalyse. ESTT, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir kiti teismai neleidžia teisės kreiptis į teismą aiškinti siaurinamai. Ginčas yra kilęs iš administracinių santykių, kurie kilo dar iki buvo inicijuota byla dėl baudos skyrimo, dėl kurios šį procesą teismas vertino kaip beprasmį. Teismas nutraukdamas bylą nepagrįstai rėmėsi įvardintomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis. Nutartis pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnyje numatytas pareiškėjo teises.
Pareiškėjas pastebi, jog nei teismų praktikoje, nei doktrinoje nėra pripažįstama, kad faktas, jog pareiškėjas jau yra inicijavęs vieną ar kelias bylas, yra pagrindas pripažinti pareiškėju neturinčiu teisinio subjektiškumo ir apriboti jo teisę inicijuoti naujus procesus. Pažymi, jog Europos Sąjungos institucijų praktika patvirtina, kad pareiškėjo skundas turėjo būti nagrinėjamas iš esmės, nes Europos Sąjungos teisėje nėra ribojama teisė paduoti skundą dėl atskirų Europos Komisijos veiksmų.
Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsakovas pažymi, jog pareiškėjui teisines pasekmės sukėlė ne 2014 m. birželio 26 d. nutarimas, bet 2014 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 2S-3 „Dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms“, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidusiu koncentracijos vykdymo sąlygas ir jam skirta bauda. Be argumentų, jog Konkurencijos taryba nepagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusiu Konkurencijos įstatymą ir skyrė jam baudą, šioje byloje pareiškėjas iš esmės analogiškais argumentais ginčija teisės į gynybą pažeidimą, nes jam nebuvo leista susipažinti su kitų ūkio subjektų komercinę paslaptį sudarančiais dokumentais, esančiais tyrimo bylos medžiagoje. Pareiškėjui apskundus 2014 m. birželio 10 d. nutarimą, tik bylą dėl 2014 m. birželio 10 d. nutarimo pagrįstumo nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, gali leisti pareiškėjui susipažinti su kitų ūkio subjektų komercinę paslaptį sudarančia informacija. Tai teismas gali padaryti tik įvertinęs 2014 m. birželio 10 d. nutarimo pobūdį bei motyvus.
Atsakovas pažymi, jog teismas tinkamai įvertino ginčo tarp pareiškėjo ir Konkurencijos tarybos aplinkybes. Teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo skundo dėl Konkurencijos tarybos 2014 m. birželio 26 d. nutarimo patenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Pareiškėjas nepagrindė, jog būtent Konkurencijos tarybos 2014 m. birželio 26 d. nutarimas sukėlė jam teisines pasekmes ir turėjo įtakos jo įstatymų saugomiems interesams (teisei gintis nuo kaltinimų Konkurencijos įstatymo pažeidimu). Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis pasikeistų. Pareiškėjo reikalavimai turi ir gali būti nagrinėjami tik byloje dėl Konkurencijos tarybos 2014 m. birželio 10 d. nutarimo. Teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, ABTĮ nuostatas ir pagrįstai bylą nutraukė. Teismas teisingai įvertino, jog, nors Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalis numato, kad ūkio subjektas gali skųsti teismui Konkurencijos tarybos sprendimus dėl pareigūnų ar administracijos darbuotojų veiksmų, tai nereiškia, jog kiekvienas Konkurencijos tarybos sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Teisę skųsti Konkurencijos tarybos nutarimus reglamentuoja ne tik Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalis, bet ir ABTĮ nuostatos. Tai, kad Konkurencijos taryba priėmė 2014 m. birželio 10 d. ir 2014 m. birželio 26 d. nutarimus, savaime nereiškia, jog jie abu pažeidžia pareiškėjo interesus ir abu gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nutarimu tik buvo įvertinti Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojų veiksmai tyrimo metu priimant sprendimus dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugos.
Pareiškėjas savo teises ir interesus gali ginti, pirma, skųsdamas tą Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jis pripažintas pažeidusiu Konkurencijos įstatymą ir jam skirta bauda, t. y. nutarimą, kuris iš tikrųjų ir sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes. Antra, pareiškėjas, skųsdamas 2014 m. birželio 10 d. nutarimą, gali ginčyti, jog dalį tyrimo bylos medžiagos pripažinus konfidencialia ir neleidus jam susipažinti su ta informacija buvo pažeista jo teisė į gynybą, t. y. gali ginčyti Konkurencijos tarybos pareigūnų ar administracijos darbuotojų veiksmus bei sprendimus dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugos. Tą pareiškėjas, skųsdamas 2014 m. birželio 10 d. nutarimą, ir padarė – vienas iš skundo dėl 2014 m. birželio 10 d. nutarimo pagrįstumo argumentų yra teisės į gynybą pažeidimas, kuris grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir pareiškėjo skundas dėl 2014 m. birželio 26 d. nutarimo.
Atsakovas pažymi, jog teismas bylą nutraukė ne dėl panašumo į kitą bylą pagal pareiškėjo skundą, o įvertinęs tai, kad 2014 m. birželio 26 d. nutarimas savaime neturėjo įtakos pareiškėjo teisėms bei interesams.
Pastebi, jog pareiškėjas bando teigti, kad nagrinėjamas ginčas yra ginčas dėl teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų. Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, jog nei prašydamas jos pateikti informaciją, nei skųsdamas 2014 m. birželio 26 d. nutarimą teismui pareiškėjas šiuo pagrindu nesirėmė. Be to, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalis numato informacijos teikimo išimtis. Viena iš jų yra komercinę paslaptį sudaranti informacija ar kitų įstatymų nustatyti atvejai. Apribojimus teikti komercinę paslaptį sudarančią informaciją nustato Konkurencijos įstatymo 21 straipsnis ir 29 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjas nepagrindė, jog jo prašoma informacija jam turėtų būti suteikta pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą. Pareiškėjas šiuo argumentu remiasi abstrakčiai ir neatsižvelgdamas į nutarties motyvus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria teismas administracinę bylą pagal pareiškėjo OAO „Gazprom“ skundą dėl atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2014 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-101/2014 „Dėl OAO „Gazprom“ 2014 m. birželio 13 d. skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos darbuotojų veiksmų“ panaikinimo bei atsakovo pareigos supažindinti pareiškėją su visa 2014 m. birželio 10 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-3/2014 „Dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms“ tyrimo bylos medžiaga, nutraukė, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad šioje byloje ginčijamas nutarimas nedaro įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai, nes šioje administracinėje byloje paduoto skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, todėl pats procesas būtų beprasmis. Dėl šių priežasčių teismas administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, pažymėdamas, kad teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą, nesant tam teisinių prielaidų, nepagrįstai apribodamas jo teisę į teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, skundžiamo akto pobūdį, su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka.
Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad šiuo atveju ginčo tarp proceso šalių nekyla dėl administracinės bylos faktinių aplinkybių, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina. Ginčas iš esmės tarp proceso šalių kyla dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą, be kita ko, teigdamas, kad pareiškėjo inicijuotas teisminis yra procesas beprasmis ir pareiškėjo teisių neapgintų.
Vertindama nurodytą inicijuotą ginčą teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje skundžiamas Konkurencijos tarybos 2014 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 1S-101/2014 „Dėl OAO „Gazprom“ 2014 m. birželio 13 d. skundo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos darbuotojų veiksmų“ buvo priimtas pagal 2014 m. birželio 13 d. pareiškėjo skundą ir minėtu nutarimu buvo nutarta netenkinti pareiškėjo 2014 m. birželio 13 d. skundo dėl Konkurencijos tarybos tyrėjų, dirbusių su nutarimo Nr. 2S-3/2014 byla, bei Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos veiksmų ir pareiškėjo prašymo leisti susipažinti su visa Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga. Pastebėtina, jog šis pareiškėjo skundas, kurio buvo nuspręsta netenkinti, buvo pateiktas jau pasibaigus Konkurencijos tarybos tyrimo procedūroms ir priėmus Konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-3/2014, kuriame buvo konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai ir jam skirta bauda. Tokio prašymo, kuris buvo netenkintas, pateikimas buvo susijęs su pareiškėjo interesu gauti informaciją, kuri Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu buvo pripažinta konfidencialia, taip siekiant, be kita ko, įgyvendinti teisę į teisminę gynybą skundžiant priimtą Konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-3/2014. Taigi, kaip matyti, po šio baigto tyrimo pareiškėjas atskiru prašymu siekė susipažinti su jau baigto tyrimo metu konfidencialia pripažinta medžiaga (t. y. komercinę paslaptį sudarančia informacija) ir jam toks leidimas nebuvo suteiktas.
Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant pareiškėjo inicijuotą ginčą dėl galimybės nagrinėti bylą dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo pateikti baigto tyrimo metu konfidencialia pripažintą tyrimo medžiagą, sistemiškai atsižvelgtina į šiam ginčui spręsti aktualias Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (2014 m. sausio 8 d. redakcija) (toliau – ir Konkurencijos įstatymas), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas.
Ginčui aktuali Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. Tos pačios dalis 3 dalis įtvirtina, kad, jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per dešimt dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo nesustabdo.
Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje.
Kita vertus, pastebėtina, jog nurodytos Konkurencijos įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę kreiptis į teismą dėl tam tikrų Konkurencijos tarybos aktų, veiksmų teisėtumo kvestionavimo, turi būti aiškinamos ir vertinamos teisės kreiptis į teismą efektyvios teisminės gynybos kontekste, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu ginču būtų apginamos pareiškėjo teisės, jo interesai ir procesas nebūtų beprasmis.
Plačiau pasisakant pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pabrėžęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą). Teisės aktais negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ir laisves teisme (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą).
Nurodyto su veiksmingos asmens teisminės gynybos principu susijusio požiūrio laikosi ir administraciniai teismai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2003/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 24, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1238/2011). Atitinkamai, skundo dėl teisinių pasekmių nesukeliančio akto ar veiksmo nenagrinėjimas nepažeistų veiksmingos teisminės gynybos ir ubi ius, ibi remedium principų, nes jis spręstų klausimą, kuris nelemia asmens pažeistos teisės gynimo. Tokiais atvejais taip pat nėra pažeidžiami ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis, nes, kaip jau buvo minėta, ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes, kai inicijuojamas procesas nėra beprasmis. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sistemiškai aiškinant Konkurencijos įstatymo 32 straipsnį matyti, kad jo 1 dalis suteikia teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus, taigi ši norma, be kita ko, kalba apie pažeidimų vertinimą tyrimo metu, kai darbuotojų veiksmai yra skundžiami Konkurencijos tarybai. Tokį aiškinimą patvirtina ir Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies normos turinys, numatantis, kad, jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per dešimt dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo nesustabdo. Tuo tarpu analizuojamu atveju Konkurencijos tarybai buvo skundžiami veiksmai dėl atlikto tyrimo šiam tyrimui pasibaigus ir priėmus nutarimą Nr. 2S-3/2014.
Taigi šiame kontekste, atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, turi būti vertinamas ir priimtas aktas, žvelgiant į jo priėmimo kontekstą, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti realiai pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su jau baigtomis procedūromis dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo (priimto Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo kvestionavimu kitame teisminiame procese), kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste matyti, kad, pareiškėjo nuomone, Konkurencijos taryba ir jos darbuotojai pažeidė pareiškėjo teises atlikdami tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties Konkurencijos tarybos 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms. Šį tyrimą Konkurencijos taryba yra pabaigusi ir priėmusi nutarimą Nr. 2S-3/2014. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė būtent nutarimas Nr. 2S-3/2014, kuriuo baigusi tyrimą Konkurencijos taryba pripažino, kad OAO „Gazprom“, atsisakydamas derėtis su AB „Lietuvos energijos gamyba“ dėl gamtinių dujų mainų sutarties 2013–2015 m. sudarymo, pastarajai bendrovei sudarė kliūtis savo poreikiams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartį su dujų teikimo įmone ir pažeidė 2004 m. kovo 18 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 1S-38 „Dėl leidimo OAO „Gazprom“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 34 % AB „Lietuvos dujos“ akcijų paketą ir įgyjant kartu su VĮ Valstybės turto fondas, „Ruhrgas Energie Beteiligungs AG“ ir E.ON Energie AG“ bendrą AB „Lietuvos dujos“ kontrolę“ nuostatas; už šį pažeidimą OAO „Gazprom“ skyrė 123 096 700,00 Lt baudą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas yra pateikęs skundą, kuris yra priimtas ir nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4302-561/2015, kurioje procesas dar nėra pasibaigęs ir galutinis procesinis sprendimas dėl ginčo baigties nėra priimtas.
Tai, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia būtent nutarimas Nr. 2S-3/2014, o ne šioje byloje ginčijamas nutarimas, matyti ir įvertinus pastarojo turinį, tai, kad šio nutarimo neteisėtumą pareiškėjas siejo ir su procedūriniais atlikto tyrimo pažeidimais, t. y. kad dalis medžiagos tyrimo buvo pripažinta konfidencialia, jam nebuvo pateikta ir taip buvo apribotos jo teisės gintis nuo jam inkriminuojamų pažeidimų (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4302-561/2015 pateiktą pareiškėjo skundą). Pastebėtina tai, kad šioje byloje ginčijamu nutarimu Konkurencijos taryba iš esmės išnagrinėjo klausimus, tiesiogiai susijusius su Konkurencijos tarybos atliktu tyrimu, kurį pabaigus buvo priimtas nutarimas Nr. 2S-3/2014. Iš bylos medžiagos ir šioje byloje teismui pateikto skundo turinio taip pat matyti, kad savo prašymus panaikinti šioje byloje ginčijamą nutarimą ir įpareigoti Konkurencijos tarybą supažindinti ją su visa nutarimo Nr. 2S-3/2014 tyrimo bylos medžiaga pareiškėjas tiesiogiai sieja su galimais jo teisių pažeidimais Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą, kurį pabaigus buvo priimtas nutarimas Nr. 2S-3/2014, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4302-561/2015. Iš esmės šioje byloje yra nurodomi analogiški aspektai dėl pareiškėjo teisių pažeidimo kaip ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4302-561/2015. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 2S-3/2014, su kurio tyrimo medžiaga siekia, kad atsakovas būtų įpareigojamas supažindinti pareiškėją, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumas ir pagrįstumas yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4302-561/2015, be kita ko, kur ir bus vertinami pareiškėjo nurodyti aspektai dėl tyrimo medžiagos pripažinimo konfidencialia teisėtumo, ar tokiu pripažinimu nebuvo nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė į gynybą.
Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad dviejų paralelių procesų inicijavimas yra beprasmis, nes pareiškėjo argumentai dėl nesupažindinimo su tyrimo medžiaga, medžiagos pripažinimo konfidencialia procedūros metu, kurią baigus buvo priimtas nutarimas Nr. 2S-3/2014, bus vertinami Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4302-561/2015. Be to, šioje byloje keliamo klausimo sprendimas būtų susijęs ir su nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, kuris nėra šios, o administracinės bylos Nr. eI-4302-561/2015 nagrinėjimo objektas. Nurodytos aplinkybės lemia, kad tokių dviejų teisminių procesų inicijavimas ir de facto sutampančių aspektų vertinimas nebūtų suderinamas su proceso ekonomiškumo principu, be to, tokiu procesu būtų įsiterpiama į Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4302-561/2015 atliekamą vertinimą.
Priešingai vertinti įvardintos situacijos neleidžia ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad nutraukus bylą yra pažeidžiamos jo teisės, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio, Konstitucijos 30 straipsnio nuostatos, suteikiančios teisę jam kreiptis į teismą teisminės gynybos. Visų pirma sutiktina su tuo, kad Konstitucija yra aukščiausios teisinės galios aktas, reglamentuojantis teisę kreiptis į teismą visose teisinių santykių srityse, inter alia konkurencijos teisiniuose santykiuose. Aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti visiškai paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Toks vertinimas nebūtų suderinamas ir su EŽTK 6 straipsnio imperatyvais. Tačiau šiuo atveju negalima teigti, kad priimamu sprendimu yra pažeidžiamos pirmiau nurodytos normos. Visų pirma pažymėtina, jog iš Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-4302-561/2015 medžiagos matyti, kad šioje byloje pareiškėjas, ginčydamas Konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-3/2014, jau yra pateikęs argumentus dėl tyrimo medžiagos pripažinimo konfidencialia, dėl jam nepateiktų dokumentų. (t. I, b. l. 2-57). Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eI-4302-561/2015 turės, be kita ko, vertinti ir pareiškėjo argumentus dėl teisės į gynybą pažeidimo Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą, kurį pabaigus buvo priimtas nutarimas Nr. 2S-3/2014. Antra, pagal ABTĮ 51 straipsnį 1 dalį proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. Taigi nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-4302-561/2015, kurioje ginčijamas tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukėlęs nutarimas Nr. 2S-3/2014, pareiškėjas galės, be kita ko, teikti prašymą leisti susipažinti su visa Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-3/2014 bylos medžiaga. Atitinkamai, nurodytais būdais pareiškėjas gali apginti savo galimai pažeistas teises, grindžiant, be kita ko, jo teisių ribojimą, neleidžiant susipažinti su visa tyrimo medžiaga, kurį atlikus ir buvo priimtas nutarimas Nr. 2S-3/2014. Netenkinus tokių pateiktų prašymų, jeigu pareiškėjui būtų priimtas nepalankus teismo sprendimas, šiuos argumentus jis galės teikti procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teismui, jeigu tokie būtų teikiami.
Vertinant nurodytą situaciją nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodomu Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimu byloje Delta Pekarny a.s. c. République tch?que (requ?te no 97/11), kadangi minėtoje byloje analizuojamos situacijos aplinkybės buvo kitokios ir vertinamas klausimas buvo susijęs su kratos teisėtumu, pagrįstumu. Minėtoje byloje pareiškėjas teigė, kad ginče, kuriame yra vertinama jam skirta bauda, bus koncentruojamasi į konkurencijos įstatymo pažeidimo vertinimą, į skirtos baudos proporcingumą, taigi ribotai bus vertinamas atliktos kratos teisėtumas, proporcingumas ir šiuo atveju teismas pateikė savo išaiškinimus. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje situacija yra kitokia ir pareiškėjo argumentai dėl nesupažindinimo su tyrimo medžiaga, medžiagos pripažinimo konfidencialia procedūros metu, kurią baigus buvo priimtas nutarimas Nr. 2S-3/2014, bus vertinami Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4302-561/2015, kadangi šie argumentai iš esmės yra susiję su Konkurencijos tarybos paties nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumu, pagrįstumu.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog nėra pagrindo remtis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-858-1626/2014 ir joje pateiktais išaiškinimais, kadangi bylų faktinės situacijos, ginčo pobūdžiai yra skirtingi. Įvardintoje byloje teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 32 straipsnis yra šio įstatymo V skyriuje „Konkurencijos tarybos atliekamo šio įstatymo pažeidimų procedūra“, be to, šios nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai su bendrojo Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas), kuriuo yra detalizuojama konstitucinės teisės gauti informaciją, įtvirtintos Konstitucijos 25 straipsnyje, sąlygos ir tvarka, taip pat realizuojamas konstitucinis atsakingo valdymo/gero administravimo principas. Tačiau šis išaiškinimas buvo pateiktas būtent byloje nagrinėtų faktinių aplinkybių kontekste, kai pareiškėjas šioje byloje Konkurencijos tarybos prašė pateikti tam tikrus dokumentus (pareiškėjo parengtas pažymas) ne atsakovui vykdant kokią nors Konkurencijos įstatymo pagrindu atliekamą procedūrą, o pažymas, kurios buvo sudarytos anksčiau vykdytų administracinių procedūrų metu, t. y. minėtais atvejais jau yra priimti galutiniai Konkurencijos tarybos nutarimai. Tuo tarpu, kaip matyti, šioje administracinėje byloje pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pateikti dokumentai, kurie buvo pripažinti konfidencialiais Konkurencijos tarybos vykdymo tyrimo metu, dėl kurio jau yra priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas pagal jo paties skundą yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4302-561/2015. Taigi šis pareiškėjo inicijuojamas ginčas yra susijęs su vientisa procedūra ir jos metu priimto Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-3/2014 teisėtumu, pagrįstumu, jį priimant padarytais procedūriniais pažeidimais.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylos nutraukimo pagrindus, nes turėjo remtis ne ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, o pagrindu, numatančiu, kad administracinė byla yra nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį (ABTĮ 101 str. 2 p., 103 str. 4 d.). Teisėjų kolegija pastebi, jog iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį matyti, kad teismas administracinę bylą nutraukė ne pareiškėjo nurodytu pagrindu, o įvertinęs tai, kad Konkurencijos tarybos 2014 m. birželio 26 d. nutarimas savaime neturėjo įtakos pareiškėjo teisėms bei interesams. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nurodytu įvardintu aspektu yra neaktualūs ir plačiau dėl jų nepasisakytina.
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją šiai bylą nagrinėti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Iš įvardintos normos konstrukcijos matyti, kad kreiptis dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė ir proceso šalių pateikti prašymai teismui nėra privalomi, įpareigojantys. Šiuo atveju, atsižvelgusi į administracinėje byloje keliamus klausimus, nagrinėjamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija poreikio kreiptis dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo nenustatė ir atitinkamai pareiškėjo pateiktas prašymas netenkintinas.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso nuostatas ir pagrįstai nutraukė administracinę bylą. Dėl pirmiau nurodytų motyvų pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo OAO „Gazprom“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Romanas Klišauskas
Skirgailė Žalimienė