Baudžiamoji byla Nr. 2K-105/2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.11; 2.3.5.7. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Prano Kuconio,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams ir trims mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, prie šios bausmės pridėta dalis bausmės, neatliktos pagal Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, ir subendrinta bausmė S. K. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams ir penkioms dienoms.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. P., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
S. K. nuteistas už tai, kad suorganizavo neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, parengdamas nusikalstamą veiką: nenustatytu laiku neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – 36,441 g smulkintų kanapių ir 2,454 g morfino, - kurias 2004 m. rugsėjo 6 d., apie 1 val., bute, esančiame Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini), perdavė M. P. ir nurodė jas perduoti nenustatytam asmeniui, t. y. nugabenti į Marijampolę ir permesti per tvorą į Marijampolės pataisos namų teritoriją. M. P., platinimo tikslu įgijęs minėtų narkotinių medžiagų, jas neteisėtai laikė K. K. automobilyje „Audi 100“, 2004 m. rugsėjo 6 d. ryte atgabeno į Marijampolę ir apie 7 val. 45 min. Stoties gatvėje permetė per tvorą į Marijampolės pataisos namų teritoriją nenustatytam asmeniui.
Nuteistasis S. K. kasaciniu skundu prašo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti BPK 292, 295 straipsniuose numatyti reikalavimai, nes teismas neišnagrinėjo jo prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą ir taip pažeidė teisę į gynybą. Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas paskyrė bausmę, nenumatytą nei BK 24 straipsnio 4 dalyje, nei 260 straipsnio 1 dalyje.
Nuteistojo S. K. kasacinis skundas atmestinas.
BPK 292 ir 295 straipsnių taikymas
Nuteistojo S. K. kasacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 292 ir 295 straipsniuose numatytus reikalavimus, yra nepagrįsti.
Visiškai be pagrindo kasaciniame skunde kalbama apie BPK 292 straipsnyje, reglamentuojančiame įrodymų tyrimo teisme pabaigą, numatytų reikalavimų pažeidimą. Teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad, ištyrus byloje esančius įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausė nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą ir būtent kuo. Prašymą papildyti įrodymų tyrimą pareiškė S. K. gynėjas, kuris prašė apklausti specialistę. Šis prašymas teisiamajame posėdyje buvo apsvarstytas ir teismo nutartimi išspręstas. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir S. K., prašymų papildyti įrodymų tyrimą nepareiškė, todėl teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbė, kad įrodymų tyrimas teisme baigtas. Tokie teismo veiksmai visiškai atitiko BPK 292 straipsnyje numatytus reikalavimus ir nėra jokio pagrindo konstatuoti šių reikalavimų pažeidimo.
BPK 295 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymų tyrimą teismas gali atnaujinti savo iniciatyva arba nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu tuo atveju, kai baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai. Baigiamosiose kalbose proceso dalyviai analizavo teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus ir apie jokias naujas aplinkybes nepranešė. Jokių naujų aplinkybių nenurodė ir S. K. savo paskutiniajame žodyje. Taigi, išklausęs baigiamąsias kalbas ir kaltinamųjų paskutinius žodžius, teismas neturėjo pagrindo, numatyto BPK 295 straipsnio 1 dalyje, atnaujinti įrodymų tyrimą. Antra vertus, netgi ir tuo atveju, jeigu baigiamosiose kalbose ar paskutiniame žodyje nurodomos naujos aplinkybės, teismas neturi imperatyvios pareigos atnaujinti tyrimą, nes įrodymo tyrimo teisme atnaujinimas yra diskrecinė teismo teisė, kuria naudojamasi įvertinus naujai nurodytų aplinkybių svarbą nagrinėjamai bylai.
Prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą S. K. raštu pateikė 2005 m. vasario 14 d., t. y. nuosprendžio skelbimo dieną, kuri teismo buvo iš anksto nurodyta. Šį prašymą teismas pagrįstai grąžino S. K., nes tame teisminio nagrinėjimo etape neturėjo procesinės galimybės netgi jo apsvarstyti, nekalbant apie tokio prašymo patenkinimą, t. y. įrodymų tyrimo teisme atnaujinimą. Grąžindamas prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą teisme, paduotą nuosprendžio skelbimo momentu, teismas jokių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Nuteistasis S. K. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti apkaltinamąjį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, ir dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. K. turėjo teisę prašyti atlikti įrodymų tyrimą, tačiau nei jis, nei jo gynėjas to nedarė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo neišsamus, todėl neturėjo pagrindo atlikti įrodymų tyrimą savo iniciatyva. Taigi kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad kasaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis teismai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.
Dėl S. K. paskirtos bausmės ir BK 260 straipsnio redakcijos
Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį S. K. paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams ir trims mėnesiams. Kasacinio skundo teiginys, kad teismas paskyrė bausmę, nenumatytą nei BK 24 straipsnio 4 dalyje, nei 260 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįstas. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Vadinasi, S. K. paskirta bausmė yra mažesnė, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Ta aplinkybė, kad nuosprendyje nenurodyta BK 260 straipsnio 1 dalies redakcija, reiškia, kad teismas taikė nuosprendžio priėmimo metu galiojusią 2004 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. IX-2314 patvirtintą BK 260 straipsnio 1 dalies redakciją. Nusikalstamą veiką S. K. padarė 2004 m. rugsėjo 6 d., t. y. jau galiojant minėtu įstatymu patvirtintai BK 260 straipsnio 1 dalies redakcijai, todėl S. K. veikai pritaikyta tinkama baudžiamojo įstatymo redakcija.
BK 64 straipsnio taikymas
Nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį S. K. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, buvo subendrinta su bausme, neatlikta pagal Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugpjūčio 20 d. nutartį. Šia nutartimi buvo pakeistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 4 d. nuosprendis ir S. K. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, uždraudžiant lankytis visose kavinėse, baruose ir restoranuose, esančiuose Vilkaviškio mieste ir rajone, bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose. Naują nusikalstamą veiką S. K. padarė neatlikęs šios bausmės. Laisvės apribojimo bausmės S. K. nebuvo atlikęs ir naujo nuosprendžio priėmimo metu, todėl teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnį ir bausmę, paskirtą už naują nusikaltimą, subendrino su neatlikta bausme.
Subendrindamas bausmes, teismas taikė dalinio bausmių sudėjimo principą. BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos (Bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnio 1 dalis). Nuosprendis, kuriuo S. K. buvo paskirtas laisvės apribojimas, Vilkaviškio rajono pataisos inspekcijoje buvo gautas 2003 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 121). Taigi naujo nuosprendžio priėmimo dieną S. K. buvo likusios 23 laisvės apribojimo dienos. Subendrinant bausmes, švelnesnė bausmė keičiama griežtesne, o viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnis). Vadinasi, likusi S. K. atlikti laisvės apribojimo bausmės dalis prilygo vienuolikai laisvės atėmimo dienų. Kaip minėta, subendrindamas bausmes teismas taikė dalinio bausmių sudėjimo principą ir prie bausmės už naują nusikaltimą pridėjo penkias laisvės atėmimo dienas, todėl BK 64 straipsnio 3 dalį pritaikė tinkamai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Lidija Liucija Žilienė
Vytautas Piesliakas
Pranas Kuconis