Baudžiamoji byla Nr. 2K-151-697/2020                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02023-2008-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.2.14.5.2.3; 1.2.14.7.2.1; 1.2.29.1.1

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir nubaustas:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (padėjimas UAB „T. k.“ naudai įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir padėjimas panaikinti turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčius) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (padėjimas UAB „Tr.“ ir UAB ,,S.“ naudai įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir padėjimas panaikinti turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčius) laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (suklastoti UAB „F.-I“, UAB „T.“, UAB „De.“, UAB „A.“ ir UAB „J.“ dokumentai, perduoti G. S.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (suklastoti UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“, UAB „J.“ dokumentai, perduoti A. T.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir M. L. paskirta subendrinta bausmė – ketveri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą solidariai iš M. L. ir A. T. priteista 138 446,20 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas priteisti ekstradicijos išlaidas tenkintas visiškai ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš M. L. priteista 2831,88 Eur.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendis pakeistas.

M. L. iš nustatytų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymo faktinių aplinkybių pašalintos aplinkybės, kad jis apgaule padėjo išvengti didelės vertės turtinės prievolės ir apgaule padėjo įgyti didelės vertės turtinę prievolę.

Pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio nustatomoji dalis – nurodyta, kad M. L. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrai su G. S., taip pat kad M. L. ir A. T. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrai.

Nustatyta, kad M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš UAB „A.“, UAB „J.“, UAB „T.“ ir UAB „Tr.“ atsiskaitymą su šiomis įmonėmis, padėjo A. T. iššvaistyti pastarojo žinioje esantį didelės vertės UAB „Tr.“ turtą – įmonės kasoje esančius 774 474,19 Lt (224 303,23 Eur).

Nustatyta, kad M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“, UAB „J.“ ir UAB „S.“ atsiskaitymą su šiomis įmonėmis, padėjo A. T. iššvaistyti pastarojo žinioje esantį didelės vertės UAB „S.“ turtą – įmonės kasoje esančius 844 639,23 Lt (244 624,43 Eur).

Panaikinta M. L. ir A. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo, vykdant Europos arešto orderį, laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. spalio 17 d.

Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas A. T., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe padėjo apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės.

1.1.                      M. L. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Vilniaus mieste ir kitose nenustatytose vietose, veikdamas bendra tyčia su UAB „T. k.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), vadybininku ir UAB „F.-I“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), akcininku G. S., turėdamas išankstinį tikslą padėti sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai UAB „T. k.“ sandorių su UAB „T.“, UAB „De.“ ir UAB „J.“ neturės, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su G. S., kad M. L. jam pateiks UAB „T.“, UAB „J.“ ir UAB „De.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „F.-I“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „T.“, UAB „De.“, UAB „J.“, vėliau išrašant PVM sąskaitas faktūras UAB „F.-I“ vardu dėl prekių pardavimo UAB „T. k.“.

1.2.                      M. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „T.“, UAB „J.“ ir UAB „De.“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB ,,F.-I“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „T.“ direktoriui V. O., UAB „J.“ direktoriui M. V. ir UAB „De.“ direktoriui V. P., kurie nesuprasdami M. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „T.“, UAB „J.“ ir UAB „De.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

1.3.                      M. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė G. S. penkiolika netikrų UAB „T.“ PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių pardavimo UAB „F.-I“ iš viso už 1 035 403,66 Lt sumą (iš to skaičiaus 157 942,94 Lt PVM); netikrą 2007 m. kovo 30 d. UAB „J.“ PVM sąskaitą faktūrą, serija JUS, Nr. 000000072, dėl prekių pardavimo UAB „F.-I“ už 48 664,49 Lt (iš to skaičiaus 7423,40 Lt PVM), dvi netikras UAB „De.“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „F.-I“ iš viso už 60 877,49 Lt sumą (iš to skaičiaus 9286,4 Lt PVM); kuriose buvo nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „T.“, UAB „J.“ ir UAB „De.“ pardavė, o UAB ,,F.-I“ nupirko prekių už 1 144 945,64 Lt (iš to skaičiaus 174 652,74 Lt PVM), nors prekės faktiškai buvo pirktos iš Latvijos Respublikos įmonių „S. K.“, „S. F.“, „AS K. P.“, „S. M.“, „S. F. I.“, „S. I. V.“, „S. I.“, „S. C.“, „S. C. K.“, Lenkijos įmonės „F. A. S. J. W. I J. A.“.

1.4.                      G. S. daugkartiniais nurodymais minėtas UAB „T.“, UAB „J.“ ir UAB „De.“ PVM sąskaitas faktūras, nesuprasdami nusikalstamo G. S. veikimo, pasirašė UAB „F.-I“ direktoriai S. M., I. S. (I. S.) ir S. R., ir po to šios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB ,,F.-I“ buhalterinę apskaitą.

1.5.                      Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, G. S. UAB „F.-I“ vardu išrašė aštuoniolika PVM sąskaitų faktūrų dėl žuvies konservų, žuvies konservų padėklų, sojos rupinių (pagal UAB „T.“, UAB „J.“ ir UAB „De.“ įformintas PVM sąskaitas faktūras) pardavimo UAB „T. k.“ iš viso už 1 244 256,96 Lt sumą (iš to skaičiaus 189 801,92 Lt PVM), kurias G. S. nurodymu pasirašė UAB „F.-I“ direktoriai S. M., I. S. ir S. R..

1.6.                      G. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Vilniaus mieste ir kitose nenustatytose vietose, veikdamas bendra tyčia su M. L., turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai sandorių su UAB „T.“, UAB „De.“ ir UAB „A.“ nebus, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su M. L., kad šis jam pateiks UAB „T.“, UAB „De.“ ir UAB „A.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „T. k.“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „T.“, UAB „De.“ ir UAB „A.“.

1.7.                      M. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „T.“, UAB „De.“ ir UAB „A.“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB „T. k.“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „T.“ direktoriui V. O., UAB „De.“ direktoriui V. P. ir UAB „A.“ direktoriui E. N., kurie nesuprasdami M. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose yra įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „T.“, UAB „De.“ ir UAB „A.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

1.8.                      M. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė G. S. netikras UAB „T.“ vardu išrašytas ir direktoriaus V. O., nesupratusio M. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytas devynias PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „T. k.“ iš viso už 1 143 483,94 Lt sumą (iš to skaičiaus 174 429,75 Lt PVM); netikras UAB „De.“ vardu išrašytas ir direktoriaus V. P., nesupratusio M. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytas keturias PVM sąskaitas faktūras iš viso už 267 158,86 Lt sumą (iš to skaičiaus 40 753,05 Lt PVM); netikrą UAB „A.“ vardu išrašytą ir direktoriaus E. N., nesupratusio M. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytą 2007 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AL, Nr. 0029, iš viso už 34 323,84 Lt sumą (iš to skaičiaus 5235,84 Lt PVM), nors prekės faktiškai buvo pirktos iš Latvijos Respublikos įmonių „S. K.“, „S. F.“, „AS K. P.“, „S. M.“, „S. F. I.“, „S. I. V.“, „S. I.“, „S. C.“, „S. C. K.“, Lenkijos Respublikos įmonės „F. A. S. J. W. I J. A.“.

1.9.                      G. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtas UAB „T.“, UAB „A.“, UAB „De.“ ir UAB „F.-I“ PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. perdavė UAB „T. k.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei R. K. (dirbusiai iki 2007 m. vasario 22 d.) ir vyriausiajai buhalterei I. L. (dirbusiai nuo 2007 m. vasario 22 d. iki 2008 m. spalio 1 d.), kurios nežinodamos, kad G. S. pateiktose UAB „T.“, UAB „A.“, UAB „De.“ ir UAB „F.-I“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė gautus duomenis į UAB „T. k.“ buhalterinę apskaitą bei į PVM, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas: 2006 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (–) PVM“ įrašė 43 579,47 Lt mažesnę UAB „T. k.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2006 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (–) PVM“ įrašė 76 751,54 Lt mažesnę UAB „T. k.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2006 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (–) PVM“ įrašė 25 740,29 Lt mažesnę UAB „T. k.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2006 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (–) PVM“ įrašė 61 630,70 Lt mažesnę UAB „T. k.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2006 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (–) PVM“ įrašė 138 056,11 Lt mažesnę UAB „T. k.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2007 m. kovo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (–) PVM“ įrašė 8119,04 Lt mažesnę UAB „T. k.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2007 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (–) PVM“ įrašė 7978,52 Lt mažesnę UAB „T. k.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2007 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (–) PVM“ įrašė 24 791,16 Lt mažesnę UAB „T. k.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2007 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (–) PVM“ įrašė 18 337,89 Lt mažesnę UAB „T. k.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2007 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (–) PVM“ įrašė 5238,84 Lt mažesnę UAB „T. k.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2006 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies 69, 73 ir 75 eilutėse pelno mokestį sumažino 288 132 Lt, 2007 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies 69, 73 ir 75 eilutėse pelno mokestį sumažino 53 719 Lt, 2006 m. metinės socialinio mokesčio deklaracijos 13 ir 15 eilutėse socialinį mokestį sumažino 76 835 Lt, 2007 m. metinės socialinio mokesčio deklaracijos 13 ir 15 eilutėse socialinį mokestį sumažino 10 743 Lt ir PVM deklaracijas 2006 m. rugsėjo 25 d., 2006 m. spalio 24 d., 2006 m. spalio 25 d., 2006 m. lapkričio 24 d., 2006 m. gruodžio 22 d., 2007 m. sausio 24 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 24 d., 2007 m. rugsėjo 23 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. vasario 24 d., 2008 m. kovo 18 d., 2009 m. vasario 18 d., 2009 m. vasario 24 d., metines pelno mokesčio deklaracijas 2007 m. gegužės 21 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., metines socialinio mokesčio deklaracijas 2007 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 1 d. ir 2008 m. spalio 10 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje.

1.10.                       Tokiu būdu M. L. apgaule UAB „T. k.“ naudai padėjo įgyti turtinę teisę į 839 649,56 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 410 220,56 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 341 851 Lt pelno mokesčio ir 87 578 Lt socialinio mokesčio.

2.       Be to, M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe padėjo apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės.

2.1.                      M. L. laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. Klaipėdoje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendra tyčia su UAB „Tr.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi (nuo 2008 m. vasario 20 d. – direktoriumi) A. T., turėdamas išankstinį tikslą padėti sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai UAB „Tr.“ sandorių su UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ neturės, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su A. T., kad M. L. jam pateiks UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „Tr.“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“.

2.2.                      M. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB ,,Tr.“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „A.“ direktoriui E. N., UAB „J.“ direktoriui M. V. ir UAB „T.“ direktoriams V. O. bei A. V., kurie nesuprasdami M. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

2.3.                      M. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė A. T. penkias netikras UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „Tr.“ iš viso už 422 204 Lt sumą (iš to skaičiaus 64 404 Lt PVM); penkis netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 422 204 Lt sumokėjimo UAB „A.“; septyniolika netikrų UAB „J.“ PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių pardavimo UAB „Tr.“ iš viso už 206 521 Lt sumą (iš to skaičiaus 33 280,15 Lt PVM); septynis netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 239 381,15 Lt sumokėjimo UAB „J.“; dvi netikras UAB „T.“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „Tr.“ iš viso už 157 412,18 Lt sumą (iš to skaičiaus 24 012,03 Lt PVM); du netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 112 889,05 Lt sumokėjimo UAB „T.“.

2.4.                      M. L. daugkartiniais nurodymais minėtas UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus, nesuprasdami nusikalstamo M. L. veikimo, pasirašė UAB „A.“ direktorius E. N., UAB „J.“ direktorius M. V., UAB „T.“ direktoriai V. O. bei A. V. ir po to šie dokumentai buvo įtraukti į UAB ,,Tr.“ buhalterinę apskaitą.

2.5.                      A. T., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtas UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. perdavė UAB „Tr.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei A. Š., kuri nežinodama, kad A. T. pateiktose UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ PVM sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų orderių kvituose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė gautus duomenis į UAB „Tr.“ buhalterinę apskaitą bei į PVM, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas.

2.6.                      Tokiu būdu M. L. apgaule UAB „Tr.“ naudai padėjo įgyti turtinę teisę į 94 315 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 43 486 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 41 590 Lt pelno mokesčio ir 9239 Lt socialinio mokesčio.

2.7.                      Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. L. laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Klaipėdoje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendra tyčia su UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi A. T., turėdamas išankstinį tikslą padėti sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai UAB „S.“ sandorių su UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“ neturės, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su A. T., kad M. L. jam pateiks UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „S.“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“.

2.8.                      M. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „D.“, UAB „De.“ ir UAB „T.“, UAB „J.“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB ,,S.“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „D.“ direktoriui I. Ž., UAB „De.“ direktoriui V. P., UAB „T.“ direktoriams V. O., G. V. bei A. V. ir UAB „J.“ direktoriui M. V., kurie nesuprasdami M. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

2.9.                      M. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė A. T. netikrą UAB „D.“ 2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija DUL, Nr. 0000102, dėl fakso aparato „Canon FAXTT20“ pardavimo UAB „S.“ iš viso už 460,20 Lt sumą (iš to skaičiaus 70,20 Lt PVM); dvi netikras UAB „De.“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „S.“ iš viso už 151 983,88 Lt sumą (iš to skaičiaus 23 183,98 Lt PVM); du netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 151 983,88 Lt sumokėjimo UAB „De.“; keturiolika netikrų UAB „T.“ PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių pardavimo UAB „S.“ iš viso už 1 023 460,16 Lt sumą (iš to skaičiaus 156 121,04 Lt PVM); penkis netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 558 794,69 Lt sumokėjimo UAB „T.“; dvi netikras UAB „J.“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „S.“ iš viso už 133 860,66 Lt sumą (iš to skaičiaus 20 419,42 Lt PVM); keturis netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 133 860,66 Lt sumokėjimo UAB „J.“.

2.10.                       M. L. daugkartiniais nurodymais minėtas UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus, nesuprasdami nusikalstamo M. L. veikimo, pasirašė UAB „D.“ direktorius I. Ž., UAB „De.“ direktorius V. P., UAB „T.“ direktoriai V. O., G. V. bei A. V. ir UAB „J.“ direktorius M. V. ir po to šie dokumentai buvo įtraukti į UAB ,,S.“ buhalterinę apskaitą.

2.11.                       A. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtas UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. perdavė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms A. T. (dirbo nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki 2007 m. vasario 12 d.), D. J. (dirbo nuo 2007 m. vasario 26 d. iki 2008 m. gegužės 30 d.) ir A. Š. (dirbo nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki 2007 m. vasario 12 d.), kurios nežinodamos, kad A. T. pateiktose UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“ PVM sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų orderių kvituose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė gautus duomenis į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą bei į PVM, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas.

2.12.                       Tokiu būdu M. L. apgaule UAB „S.“ naudai padėjo įgyti turtinę teisę į 383 712 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 217 074 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 130 101 Lt pelno mokesčio ir 36 537 Lt socialinio mokesčio.

3.       Be to, M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad padėjo iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą.

3.1.                      M. L. laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. Klaipėdoje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendra tyčia su UAB „Tr.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi (nuo 2008 m. vasario 20 d. – direktoriumi) A. T., turėdamas išankstinį tikslą padėti iššvaistyti UAB „Tr.“ turtą, susitarė su UAB „Tr.“ direktoriumi A. T., kad jam M. L. pateiks PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB ,,Tr.“ parduotas prekes, o atsiskaitymą imituos netikrais kasos pajamų orderių kvitais.

3.2.                      M. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB ,,Tr.“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „A.“ direktoriui E. N., UAB „J.“ direktoriui M. V. ir UAB „T.“ direktoriams V. O. bei A. V., kurie nesuprasdami M. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

3.3.                      M. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė A. T. penkias netikras UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „Tr.“ iš viso už 422 204 Lt sumą (iš to skaičiaus 64 404 Lt PVM); penkis netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 422 204 Lt sumokėjimo UAB „A.“; septyniolika netikrų UAB „J.“ PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių pardavimo UAB „Tr.“ iš viso už 206 521 Lt sumą (iš to skaičiaus 33 280,15 Lt PVM); septynis netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 239 381,15 Lt sumokėjimo UAB „J.“; dvi netikras UAB „T.“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „Tr.“ iš viso už 157 412,18 Lt sumą (iš to skaičiaus 24 012,03 Lt PVM); du netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 112 889,05 Lt sumokėjimo UAB „T.“.

3.4.                      A. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad M. L. perduoti dokumentai yra netikri, faktiškai sandorių nėra įvykę ir pinigų įmonių UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ atstovams E. N., M. V., V. O. ir A. V. UAB „Tr.“ nemokėjo, minėtas UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. perdavė UAB „Tr.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei A. Š., kuri nežinodama, kad A. T. pateiktose UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderių kvituose nurodyti duomenys melagingi, įtraukė gautus duomenis į UAB „Tr.“ buhalterinę apskaitą, o A. T. iš UAB „Tr.“ kasos per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų paėmė 786 137,18 Lt.

3.5.                      Tokiu būdu M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš įmonių UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ bei padėjęs imituoti UAB ,,Tr.“ atsiskaitymą su įmonėmis UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“, padėjo A. T. iššvaistyti A. T. žinioje esantį didelės vertės UAB ,,Tr.“ turtą – įmonės kasoje esančius 786 137,18 Lt.

3.6.                      Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. L. laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Klaipėdoje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas bendra tyčia su UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi A. T., turėdamas išankstinį tikslą padėti iššvaistyti UAB „S.“ turtą, susitarė su UAB „S.“ direktoriumi A. T., kad M. L. jam pateiks PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB ,,S.“ parduotas prekes, o atsiskaitymą imituos netikrais kasos pajamų orderių kvitais.

3.7.                      M. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo įmonių UAB „D.“, UAB „De.“ ir UAB „T.“, UAB „J.“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB ,,S.“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „D.“ direktoriui I. Ž., UAB „De.“ direktoriui V. P., UAB „T.“ direktoriams V. O., G. V. bei A. V. ir UAB „J.“ direktoriui M. V., kurie nesuprasdami M. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

3.8.                      M. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė A. T. netikrą UAB „D.“ 2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija DUL, Nr. 0000102, dėl fakso aparato „Canon FAXTT20“ pardavimo UAB „S.“ iš viso už 460,20 Lt sumą (iš to skaičiaus 70,20 Lt PVM); dvi netikras UAB „De.“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „S.“ iš viso už 151 983,88 Lt sumą (iš to skaičiaus 23 183,98 Lt PVM); du netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 151 983,88 Lt sumokėjimo UAB „De.“; keturiolika netikrų UAB „T.“ PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių pardavimo UAB „S.“ iš viso už 1 023 460,16 Lt sumą (iš to skaičiaus 156 121,04 Lt PVM); penkis netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 558 794,69 Lt sumokėjimo UAB „T.“; dvi netikras UAB „J.“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „S.“ iš viso už 133 860,66 Lt sumą (iš to skaičiaus 20 419,42 Lt PVM); keturis netikrus kasos pajamų orderio kvitus dėl tariamo 133 860,66 Lt sumokėjimo UAB „J.“.

3.9.                      A. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad M. L. perduoti dokumentai yra netikri, faktiškai sandorių nėra įvykę ir pinigų įmonių UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“ atstovams I. Ž., V. P., V. O., G. V., A. V. ir M. V. UAB „S.“ nemokėjo, minėtas UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“ PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. perdavė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms A. T. (dirbo nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki 2007 m. vasario 12 d.), D. J. (dirbo nuo 2007 m. vasario 26 d. iki 2008 m. gegužės 30 d.) ir A. Š. (dirbo nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki 2007 m. vasario 12 d.), kurios nežinodamos, kad A. T. pateiktose UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“ PVM sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų orderių kvituose nurodyti duomenys yra melagingi, įtraukė gautus duomenis į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, o A. T. iš UAB „S.“ kasos per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų paėmė 1 309 764,90 Lt.

3.10.                       Tokiu būdu M. L., padėjęs imituoti prekių pirkimą iš įmonių UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“ bei padėjęs imituoti UAB ,,S.“ atsiskaitymą su įmonėmis UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“, padėjo A. T. iššvaistyti A. T. žinioje esantį didelės vertės UAB ,,S.“ turtą – įmonės kasoje esančius 1 309 764,90 Lt.

4.       Be to, M. L. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir juos panaudojo.

4.1.                      M. L., veikdamas bendrininkų grupe su UAB „T. k.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), vadybininku ir UAB „F.-I“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), akcininku G. S., siekdamas apgaule UAB „T. k.“ naudai padėti išvengti didelės vertės turtinės prievolės, žinodamas, kad UAB „F.-I“ direktorius I. S., UAB „T.“ direktorius V. O., UAB „De.“ direktorius V. P., UAB „A.“ direktorius E. N. ir UAB „J.“ direktorius M. V. yra formaliai pareigas einantys asmenys, Klaipėdos mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą, t. y. nurodė: I. S. pasirašyti 2006 m. lapkričio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 20061101 PI su priedu, keturiose PVM sąskaitose faktūrose, 2006 m. lapkričio 30 d. pranešime Latvijos bendrovei „S. K. A“, 2006 m. gruodžio 29 d. pranešime UAB „T. k.“ vadovui; V. O. pasirašyti 24 PVM sąskaitose faktūrose, penkiuose prašymuose UAB „T“, UAB „F.-I“, UAB „T. k.“ vadovams, keturiose pirkimo–pardavimo sutartyse; V. P. pasirašyti šešiose PVM sąskaitose faktūrose, dviejose pirkimo–pardavimo sutartyse, penkiuose pranešimuose UAB „F.-I“ ir UAB „T. k.“ vadovams, trijuose prašymuose UAB „T. k.“ vadovui; E. N. pasirašyti 2007 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija AL, Nr. 0029, 2007 m. gruodžio 15 d. pranešime UAB „T. k.“ vadovui; M. V. pasirašyti 2007 m. kovo 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 07/03/30-1, 2007 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija JUS, Nr. 000000072, 2007 m. balandžio 10 d. pranešime UAB „F.-I“ vadovui.

4.2.                      I. S., V. O., V. P., E. N. ir M. V., nesuprasdami M. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašė kaip UAB „F.-I“, UAB „T.“, UAB „De.“, UAB „A.“ ir UAB „J.“ vadovai M. L. pateiktuose dokumentuose, po to M. L. perdavė suklastotus dokumentus G. S. ir tokiu būdu suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.

5.       Be to, M. L. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir juos panaudojo.

5.1.                      M. L., veikdamas bendrininkų grupe su UAB „Tr.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi (nuo 2008 m. vasario 20 d. – direktoriumi) A. T., turėdamas išankstinį tikslą padėti sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad UAB „A.“ direktorius E. N., UAB „J.“ direktorius M. V. ir UAB „T.“ direktoriai V. O. bei A. V. yra formaliai pareigas einantys asmenys, Klaipėdos mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą, t. y. nurodė: E. N. pasirašyti penkiose PVM sąskaitose faktūrose ir penkiuose kasos pajamų orderių kvituose; M. V. pasirašyti septyniolikoje PVM sąskaitų faktūrų ir septyniuose kasos pajamų orderio kvituose; V. O. pasirašyti 2006 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija TUR, Nr. 020060827, ir 2006 m. gruodžio 28 d. kasos pajamų orderio kvite, serija TUR, Nr. 000000004; A. V. pasirašyti 2006 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija RUT, Nr. 00601, ir 2006 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvite, serija TUR, Nr. 0060731. 

5.2.                      E. N., M. V., V. O. ir A. V., nesuprasdami M. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašė kaip UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „T.“ vadovai M. L. pateiktuose dokumentuose, po to M. L. perdavė suklastotus dokumentus A. T. ir tokiu būdu suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.

5.3.                      Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. L., veikdamas bendrininkų grupe su UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi A. T., turėdamas išankstinį tikslą padėti sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad UAB „D.“ direktorius I. Ž., UAB „De.“ direktorius V. P., UAB „T.“ direktoriai V. O., A. V. bei G. V. ir UAB „J.“ direktorius M. V. yra formaliai pareigas einantys asmenys, Klaipėdos mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą, t. y. nurodė: I. Ž. pasirašyti 2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija DUL, Nr. 0000102; V. P. pasirašyti dviejose PVM sąskaitose faktūrose ir dviejuose kasos pajamų orderio kvituose; A. V. pasirašyti 2006 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija RUT, Nr. 006001, 2006 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvite Nr. 0060726; G. V. pasirašyti 2006 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija TUR, Nr. 20060808, 2006 m. rugpjūčio 8 d. kasos pajamų orderio kvite Nr. 000060732; V. O. pasirašyti dvylikoje PVM sąskaitų faktūrų, trijuose kasos pajamų orderių kvituose, aštuoniuose prašymuose UAB „S.“ direktoriui, 2007 m. vasario 8 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte; M. V. pasirašyti dviejose PVM sąskaitose faktūrose, keturiuose kasos pajamų orderių kvituose.

5.4.                      I. Ž., V. P., A. V., G. V., V. O. ir M. V., nesuprasdami M. L. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašė kaip UAB „D.“, UAB „De.“, UAB „T.“ ir UAB „J.“ vadovai M. L. pateiktuose dokumentuose, po to M. L. perdavė suklastotus dokumentus A. T. ir tokiu būdu suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

6.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. L. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, padarė išvadą, kad, remiantis teismų praktika, M. L. veiksmai laikytini sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę, todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies – įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių – pašalino aplinkybes, kad M. L. apgaule UAB „T. k.“, UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ naudai padėjo įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir apgaule padėjo šioms bendrovėms išvengti didelės vertės turtinės prievolės.

7.       Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. L. buvo nustatyta didesnė nei A. T. iššvaistytų UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ lėšų suma. Negalima situacija, kai padėjėjo nusikalstamų veiksmų piniginė išraiška yra didesnė nei vykdytojo, nes padėjėjas atsako už vykdytojo veiksmus tiek, kiek apima jo tyčia, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinkamai pakeistas.

8.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo bendrininkavimo rūšį su bendrininkavimo forma, nustatydamas, kad M. L. nusikalstamas veikas padarė su tuo pačiu asmeniu veikdamas ir bendrininkų grupe, ir kaip padėjėjas. Baudžiamojoje byloje M. L. veiksmai atitinka paprastą bendrininkavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta M. L. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad turtinės prievolės panaikinimas apgaule ir didelės vertės turto iššvaistymas padaryti veikiant su bendrininkų grupe, pašalinta.

9.       Remdamasis bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas į M. L. paskirtos bausmės laiką neįskaitė viso jam taikyto suėmimo laiko, todėl BK 66 straipsnio pagrindu į M. L. paskirtos bausmės laiką įskaitė laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. spalio 17 d.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Kasaciniu skundu nuteistojo M. L. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendį: 1) M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); 2) atmesti Klaipėdos apskrities VMI M. L. pareikštą civilinį ieškinį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba dėl to, kad šiame civiliniame ieškinyje nurodyta pinigų suma jau buvo priteista kitose bylose ir išnyko civilinio ieškinio pagrindas; arba Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

10.1.                       Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad iš nustatytų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), faktinių aplinkybių aprašymo pašalina požymį „apgaule padėjo įgyti didelės vertės turtinę prievolę“, nes iš nuosprendžio turinio matyti, kad turėjo būti nurodyta ne turtinė prievolė, o turtinė teisė.

10.2.                       Kaltinamajame akte ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo įrodinėjamos dvi M. L. inkriminuotos alternatyvios sukčiavimo veikos – turtinės teisės įgijimas ir turtinės prievolės išvengimas. Viso baudžiamojo proceso metu jis gynėsi nuo kaltinimų padarius būtent šias veikas, todėl apeliacinės instancijos teismui iš nustatytų faktinių aplinkybių aprašymo jas pašalinus ir nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodžius, jog M. L. padėjo panaikinti turtinę prievolę, buvo pažeista nuteistojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Atsižvelgiant į tai, kad byla teisme buvo nagrinėjama dėl turtinės teisės įgijimo ir turtinės prievolės išvengimo apgaule veikų, M. L. galėjo pagrįstai tikėtis, jog, šių veikų nenustačius, bus priimtas išteisinamasis nuosprendis arba teismai bent jau informuos jį apie kitos alternatyvios sukčiavimo veikos nustatymo galimybę ir tokiu būdu užtikrins jo teisę į gynybą ir teisingą teismą. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo tinkamai suformuluoti M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymą, informuoti jį apie tai, kad šis aprašymas gali skirtis nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyto aprašymo, ištirti duomenis, kurių pagrindu M. L. inkriminuotas būtent sukčiavimas, pasireiškęs turtinės prievolės panaikinimo apgaule būdu. Vietoj to apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tuo, kad pašalino dalį nusikalstamos veikos požymių, neaprašęs, kuo pasireiškė M. L. sukčiavimas, kuris teismo įvertintas kaip padarytas turtinės prievolės panaikinimo apgaule būdu.

10.3.                       Padėjėjas atsako tik už tas veikas, kurias apėmė jo paties tyčia. Tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies nėra aišku, kokius vykdytojo veiksmus M. L. suvokė ir kokius motyvus, tikslus, tyčią jis turėjo, perduodamas kitiems asmenims dokumentus. Teismas preziumavo, kad jo veiksmai surandant asmenis ir juos fiktyviai įdarbinant įmonių vadovais, duodant jiems pasirašyti dokumentus, patvirtina, jog jis suvokė kitų asmenų siekį šiuos dokumentus panaudoti sukčiavimui. Tačiau iš įrodymų, kuriais grindžiamas nuosprendis, tokios kategoriškos išvados daryti negalima. Labiau tikėtina, kad M. L. tik abstrakčiai numanė, kad dokumentai bus naudojami neteisėtoms veikoms. Jis nesidomėjo, kokiam tikslui kitiems asmenims reikalingi tokie dokumentai. Bendraudamas su A. T. ir G. S. M. L. negalėjo susidaryti įspūdžio ar juo labiau aiškiai suprasti, kad bus atliekami sukčiavimo veiksmai. Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad M. L. tikrai suvokė, jog tokiais veiksmais kiti nuteistieji sukurs valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti bendrovėms, kurių naudai jie veikė, neva sumokėtą PVM, bei numatė, jog dėl to šie subjektai įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, panaikins ar sumažins mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą, ir to norėjo.

10.4.                       Be neatliktos sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių analizės, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio trūkumai pasireiškia ir tuo, jog asmenų, kuriems neva padėjo M. L., veiksmai iš viso neturėjo būti kvalifikuoti kaip sukčiavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013 panaikintas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo už analogiškus, kaip ir M. L. bei A. T., veiksmus nesumokant PVM į valstybės biudžetą asmenys buvo nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Teismas nurodė, kad šių asmenų veiksmuose galimai yra ne BK 182 straipsnio, o BK 219 ar 220 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų požymiai. Nutartyje taip pat nurodoma, kad, sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje (kaip ir apskritai už sukčiavimą), būtina nustatyti, kurią iš alternatyvių sukčiavimą (BK 182 straipsnis) apibūdinančių veikų labiausiai atitinka kaltininko nusikalstamas elgesys. Veikos, susijusios su PVM išvengimu, gali būti vertinamos ir kaip nusikalstamos veikos finansų sistemai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad mokesčių nemokėjimas, net ir suklastojant PVM deklaracijas ir sąskaitas faktūras, turi būti kvalifikuojamas kaip mokestinis nusikaltimas.

10.5.                       M. L. nuteistas už tai, kad į valstybės biudžetą nebuvo sumokėti ne tik PVM mokestis, bet ir kiti mokesčiai – pelno ir socialiniai mokesčiai. Pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje kitų (ne PVM) mokesčių nesumokėjimas niekada nebuvo vertinamas kaip sukčiavimas. Neoficialus dalies darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojui nesilaikant apskaitos reikalavimų, teikiant melagingus duomenis apie pajamas ir nesumokant atitinkamų mokesčių (GPM, VSD įmokų) nekvalifikuotinas kaip sukčiavimas, nes toks kvalifikavimas būtų pagrįstas plečiamuoju sukčiavimo požymių traktavimu ir neatitiktų turtinių bei finansinių nusikalstamų veikų atskyrimo pagrindų. Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali būti traktuojama kaip turtinės prievolės rūšis, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra labai svarbi tuo aspektu, kad asmenų, kuriems padėjo M. L., veiksmai galimai turėtų būti kvalifikuoti ne kaip turtinis nusikaltimas – sukčiavimas, o kaip mokestiniai nusikaltimai pagal BK 219 ar 220 straipsnius, ir tai turi reikšmės M. L. veiksmų kvalifikavimui.

10.6.                       M. L. nuteisimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi byloje nėra nustatytas būtinasis turto iššvaistymo požymis – turtinės žalos padarymas. Pažymėtina, kad A. T., kaip vykdytojas, o M. L., kaip padėjėjas, buvo kaltinami pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo jų veiksmus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, konstatavęs, kad teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nepaneigti A. T. parodymai, jog į valstybės biudžetą kaip mokesčiai nesumokėtos lėšos buvo panaudotos paties A. T. valdomų bendrovių veikloje, todėl šioms bendrovėms nebuvo padaryta turtinės žalos. Tokiai išvadai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio kaltininkų veiksmai nėra kvalifikuojami nei kaip turto pasisavinimas, nei kaip turto iššvaistymas. Jeigu įmonės vadovas neteisėtai paėmė įmonės turtą ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti įmonės poreikiams tenkinti, jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Kvalifikuojant fizinio asmens veiksmus pagal BK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik turto paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, bet ir tai, ar jį paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo sprendimas perkvalifikuoti M. L. ir A. T. veiksmus iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį vertintinas kaip neteisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas. Nenustatęs būtinojo turto pasisavinimo ar turto iššvaistymo sudėties požymio (didelės turtinės žalos) kaltinamųjų veiksmuose, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį.

10.7.                       M. L. baudžiamajam persekiojimui Lietuvos Respublikoje buvo perduotas pagal Europos arešto orderį. Šiame Europos arešto orderyje aprašytos nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariamas M. L., tačiau jame nėra nuorodos į tai, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje. BPK 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas. Taigi iš nustatyto teisinio reguliavimo išplaukia, kad pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo negali būti persekiojamas ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikaltimų, už kuriuos nėra perduotas. Nagrinėjamoje byloje M. L. nuteistas už nusikaltimą (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 184 straipsnio 4 dalis), kuris savo požymiais nėra tapatus nusikaltimui (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 183 straipsnio 2 dalis), už kurį jis buvo perduotas pagal Europos arešto orderį.

10.8.                       Esant nurodytoms aplinkybėms, M. L. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, taip pat nebuvo tinkamai įvertinti jo kaip padėjėjo veiksmai, tyčios aspektai ir kiti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, ir tai yra savarankiškas pagrindas vertinti, ar M. L. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje.

10.9.                       Šioje byloje buvo visiškai tenkintas Klaipėdos apskrities VMI civilinis ieškinys dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą solidariai iš M. L. ir A. T. priteista 138 446,20 Eur padarytai žalai atlyginti, tačiau, esant pagrindui išteisinti M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, jam pareikštas civilinis ieškinys turi būti atmestas.

10.10.                       Be to, atkreiptinas dėmesys į naujai paaiškėjusias ir didelę reikšmę civilinio ieškinio pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti turinčias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos iki apeliacinio skundo nagrinėjimo teismo posėdyje ir kurių apeliacinės instancijos teismas nepatikrino. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme A. T. parodė, kad 2010–2014 metų laikotarpiu, vykstant UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ bankroto procedūroms, jis VMI deklaravo visus nesumokėtus mokesčius pagal byloje suklastotomis pripažintas PVM sąskaitas faktūras. A. T. taip pat parodė, kad būtent dėl šių nesumokėtų mokesčių VMI kaip kreditorė pateikė reikalavimus, kurie teismų buvo tenkinti vykdant bankroto procedūras. Šiuo metu iš A. T., kaip iš fizinio asmens, yra išskaičiuojamos sumos pagal šiuos VMI reikalavimus, t. y. žala, padaryta valstybės biudžetui, jau yra dengiama. Ši aplinkybė leidžia tvirtinti, kad baudžiamojoje byloje galėjo būti antrą kartą sprendžiamas tas pats VMI civilinis ieškinys, kuris jau buvo išspręstas bankroto bylose. Pabrėžtina, kad civilinės ieškovės – VMI atstovė apeliacinės instancijos teisme neatmetė tokios galimybės, tačiau negalėjo pateikti šiuo klausimu jokių duomenų.

10.11.                       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu civilinės ieškovės atstovė nurodė reikšmingą aplinkybę, kad UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ bankroto bylose kreditorės reikalavimai buvo pateikti ir priteisti dėl panašios pinigų sumos, kokią civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti šioje baudžiamojoje byloje, t. y. iš esmės žala buvo atlyginta. M. L. gynėjas prašė leisti susipažinti su VMI turimais duomenimis, tačiau teismas prašymo netenkino, pats bankroto dokumentų ar bankroto bylų neišreikalavo, civilinės ieškovės atstovės šiuo klausimu neapklausė. Apeliaciniame skunde šis klausimas nebuvo keliamas, kadangi apie tai nebuvo žinoma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės jau buvo pradėtos tikrinti apeliacinės instancijos teisme (gynyba pateikė papildomus iš A. T. gautus dokumentus, patvirtinančius, kad bankroto bylose iš A. T. tuo pačiu pagrindu galėjo būti priteistos tos pačios pinigų sumos, apklausti pats A. T. ir civilinės ieškovės atstovė). Teismas privalėjo imtis priemonių išsiaiškinti, ar galimai nusikalstamais M. L. ir A. T. veiksmais padaryta žala jau nėra visiškai ar iš dalies atlyginta bankroto byloje. Teismui tinkamai neįvertinus minėtos aplinkybės, buvo neteisingai taikytos civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančios teisės normos. Ši aplinkybė gali būti patikrinta tik perdavus baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Netinkamas bylos išnagrinėjimas suponuoja išvadą, kad A. T. ir M. L. teisės į teisingą bylos nagrinėjimą yra pažeistos. Civilinio ieškinio išsprendimas yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalis, todėl negali likti abejonių dėl jo pagrįstumo.

11.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Nerijus Marcinkevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

11.1.                       M. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas dėl padėjimo apgaule panaikinti turtinę prievolę. Ši aplinkybė jam buvo žinoma nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė M. L. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Visi kiti kasacinio skundo argumentai iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Kasaciniame skunde nenurodyta naujų argumentų, kurie leistų abejoti apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis.

11.2.                       Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą ne tik dėl M. L. suvokimo (žinojimo) apie daromus neteisėtus veiksmus, bet ir dėl jo tyčios turinio. M. L. pozicija apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad jis nieko nesuprato, tik asmenų prašymu perdavinėjo dokumentus kitiems asmenims, atmestina kaip paneigta byloje ištirtais įrodymais. Teismų aptarti M. L. veiksmai rodo, kad jis pakankamai gerai suvokė jų pobūdį ir norėjo taip veikti nuo pat nusikalstamos veikos sumanymo pradžios, sąmoningai ir sistemingai nukreipdamas savo pastangas tam, kad atsirastų nusikalstami padariniai, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo atlikti veiksmai atskleidžia jo tyčios kryptingumą padėti kitiems nusikalstamos veikos dalyviams sukčiauti PVM sumokėjimo srityje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes M. L., kaip padėjėjo, veiksmai buvo reikšmingi kitiems nusikalstamos veikos dalyviams darant nusikaltimą, t. y. sudarė jiems sąlygas pasiekti nusikalstamus tikslus, todėl tarp jo veiksmų ir kitų bendrininkų veiksmų bei jais padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to pagrįstai pripažinta, kad M. L. turi atsakyti kaip padėjėjas už G. S. ir A. T. padarytas nusikalstamas veikas. Pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes baudžiamasis įstatymas M. L. pritaikytas tinkamai ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

11.3.                       Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog veiklos nevykdančios įmonės realiai nepardavė UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ prekių, o šios savo ruožtu už prekes realiai neatsiskaitė. Taigi, prisidengiant prekių pardavimo pagrindu įformintais apskaitos dokumentais buvo grindžiamas įvairių prekių įgijimas iš realios veiklos nevykdančių įmonių ir atsiskaitymas už tai, sudarant sąlygas iš UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ kasų atsiskaitymui paimtas lėšas panaudoti nenustatytais tikslais. Tokiu būdu šioms bendrovėms buvo padaryta reali turtinė žala. M. L., veikdamas nusikalstamai (organizuodamas dokumentų su įrašytais juose melagingais duomenimis surašymą, pasirašymą ir jų pateikimą A. T.), padėjo A. T. iššvaistyti jo žinioje esantį didelės vertės minėtų bendrovių turtą. Dėl to M. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

11.4.                       Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad M. L. negalėjo būti nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, nes pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai jis nebuvo išduotas dėl šios nusikalstamos veikos. Apkaltinamajame nuosprendyje M. L. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (analogiška nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai) iš esmės nesikeitė nuo Europos arešto orderyje nurodytųjų, buvo pakeistas tik šios nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Toks kaltinimo tikslinimas, siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, nelaikytinas kitos nusikalstamos veikos inkriminavimu. Todėl M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas pagrįstai, BPK 70 straipsnis nebuvo pažeistas.

11.5.                       Civilinė ieškovė Klaipėdos apskrities VMI pareiškė civilinį ieškinį dėl M. L. ir A. T. bendrais nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo, todėl teismo sprendimas priteisti iš nuteistųjų atlyginti žalą solidariai yra pagrįstas. Byloje nustatyta, kad reikalavimai UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ bankroto bylose buvo pareikšti, įvertinus pagal atitinkamus teisės aktus bendrovių deklaruotus ir nesumokėtus mokesčius bei su jais susijusias mokestines sumas – baudas ir delspinigius. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyti kaltininkų neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, neįvertinta bendrovių bankroto bylose pareikštuose reikalavimuose, ir apskaičiuoti papildomai nedeklaruoti bei nesumokėti mokesčiai.

12.       Klaipėdos apskrities VMI Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Kęstutis Maitušis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

12.1.                       Skundžiamuose teismų nuosprendžiuose konstatuota, kad A. T., kaip ūkio subjektų vadovas, būdamas atsakingas už UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ apskaitos organizavimą, M. L. parūpintas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų pateikdavo įtraukti į šių bendrovių buhalterinę apskaitą ir dėl tokių M. L. ir A. T. nusikalstamų veiksmų UAB „Tr.“ buvo panaikinta prievolė sumokėti į valstybės biudžetą 12 594,42 Eur PVM, 12 045,30 Eur pelno mokesčio ir 2675,80 Eur socialinio mokesčio, o UAB „S.“ – 62 868,98 Eur PVM, 37 679,85 Eur pelno mokesčio ir 10 581,85 Eur socialinio mokesčio. Taigi, neįvykdžius mokestinių prievolių, nesumokant mokesčių valstybės biudžetui buvo padaryta 138 446,20 Eur žala, kurią kalti asmenys privalo atlyginti. Nepatenkinus pareikšto civilinio ieškinio, būtų apribotos mokesčių administratoriaus galimybės išieškoti nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytą žalą (negautus mokesčius). Be to, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese yra efektyvesnis, nes byloje buvo surinkti valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai, pateikta specialisto išvada, surinkti visi duomenys apie bendrovių mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus nuteistųjų M. L. ir A. T. veiksmus, kuriais valstybei padaryta žala. Pažymėtina, kad UAB „Tr.“ (duomenys neskelbtini), o UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotos iš Juridinių asmenų ir Mokesčių mokėtojų registrų (likviduotos bankrutavus), šios bendrovės nebuvo patrauktos baudžiamojon atsakomybėn, todėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka nebuvo įmanoma išreikalauti mokestinių prievolių įvykdymo. Taigi susidarė atitinkamos sąlygos, kai civilinės atsakomybės subjektas dėl žalos, padarytos nusikaltimu valstybės finansams, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys – juridinio asmens vadovas ar darbuotojas.

12.2.                       Nesutiktina su kasatoriaus teiginiu, kad Klaipėdos apskrities VMI civiliniame ieškinyje išdėstyti reikalavimai ir kreditorės reikalavimai UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ bankroto bylose yra tapatūs, nes kreditorės reikalavimai bankroto bylose buvo pareikšti įvertinus bendrovių pagal atitinkamus teisės aktus deklaruotus ir nesumokėtus mokesčius bei su jais susijusias mokestines sumas (baudas ir delspinigius), t. y. UAB „Tr.“ – 16 812,58 Eur, o UAB „S.“ – 288 338,16 Eur, tuo tarpu šioje byloje civilinis ieškinys pareikštas tik dėl 138 446,20 Eur sumos (dėl UAB „Tr.“ – 27 315,52 Eur, dėl UAB „S.“ – 111 130,68 Eur). Be to, apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę analizavo ir nuosprendyje konstatavo, kad reikalavimai bendrovių bankroto bylose buvo pareikšti įvertinus pagal atitinkamus teisės aktus bendrovių deklaruotus ir nesumokėtus mokesčius bei su jais susijusias mokestines sumas – baudas ir delspinigius, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatyti kaltininkų neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, neįvertinta bendrovių bankroto bylose pareikštuose reikalavimuose, ir apskaičiuoti papildomai nedeklaruoti bei nesumokėti mokesčiai. Taip pat pažymėtina, kad įstatymai nesieja mokesčių mokėtojo prievolės mokėti mokesčius su nusikalstamos veikos padarymu. Pareiga sumokėti į valstybės biudžetą nurodytas sumas atsiranda skirtingais teisiniais pagrindais, t. y. kreditoriaus reikalavimai kyla iš mokesčių teisės, o baudžiamojoje byloje – žalos atlyginimo teisinių santykių pagrindu.

12.3.                       Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o ieškinio dalykas – reikalaujamos atlyginti turtinės ar (ir) neturtinės žalos dydis. Todėl, atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – kai nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015), civilinis ieškinys pagrįstai tenkintas ir pinigų suma turtinei žalai atlyginti solidariai priteista iš M. L. ir A. T., nes bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai), nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis).

12.4.                       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi byloje Nr. T-4-462/2020 buvo atmestas M. L. 2020 m. sausio 28 d. prašymas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos – 138 446,20 Eur – mokėjimą išdėstyti dalimis, motyvuojant tuo, kad, tenkinus M. L. prašymą ir išdėsčius mokėjimą prašomomis sąlygomis, būtų iš esmės paneigtas įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo privalomumas, ne tik sumenkinant patį sprendimą, bet ir iš esmės pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus, todėl atsižvelgiant į MAĮ 88 straipsnio nuostatas darytina išvada, jog M. L. gali kreiptis į mokesčių administratorių ir pateikti prašymą išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą dalimis tiesiogiai mokesčių administratoriui. Pažymėtina, kad tokio prašymo M. L. mokesčių administratoriui neteikė. Tai, kad M. L. kreipėsi į teismą dėl priteistos pinigų sumos mokėjimo išdėstymo, patvirtina, jog M. L. pripažino civilinio ieškinio pagrįstumą, todėl kasaciniame skunde keliamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas yra nesuprantamas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13.       Nuteistojo M. L. gynėjo advokato O. Šibkovo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų

14.       Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) nuteistas dėl padėjimo apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę ir padėjimo apgaule kitų asmenų naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, todėl apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs šias veikas iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių aprašymo ir nurodęs, kad M. L. padarytos nusikalstamos veikos laikytinos padėjimu apgaule kitų asmenų naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę, bei nepranešęs nuteistajam apie šios alternatyvios sukčiavimo veikos nustatymo galimybę, pažeidė jo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, neužtikrino jo teisės į gynybą ir teisingą teismą. Šis kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas.

15.       Įstatymo reikalavimas yra, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Toks reikalavimas taikomas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų, kurių faktinės aplinkybės atitinka kaltinamajame akte išdėstytąsias, t. y. dėl padėjimo sukčiauti ne dviem, kaip teigia kasatorius, bet trimis alternatyviais būdais – apgaule kitų asmenų naudai: 1) išvengiant didelės vertės turtinės prievolės; 2) įgyjant didelės vertės turtinę teisę; 3) panaikinant didelės vertės turtinę prievolę (nuosprendžio 1, 5, 6, 8 lapai). Taigi nuteistasis dar iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios žinojo, jog jis buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu, be kita ko, ir dėl padėjimo apgaule kitų asmenų naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę, bei turėjo galimybę nuo šio kaltinimo gintis. Pažymėtina, kad ir pats kasatorius pripažįsta šią aplinkybę, kasacinio skundo 12 punkte nurodydamas, kad jo apeliaciniame skunde buvo akcentuojama teismų praktika, pagal kurią veikos, pasireiškiančios suklastotų dokumentų panaudojimu, siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM, kvalifikavimas kaip sukčiavimo apgaule panaikinant turtinę prievolę ir kaip sukčiavimo apgaule įgyjant svetimą turtą yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas du iš trijų alternatyvių sukčiavimo padarymo būdų iš byloje nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių aprašymo, šių aplinkybių nepakeitė iš esmės skirtingomis nuo nurodytų kaltinamajame akte, toks kaltinimo patikslinimas neturėjo įtakos nei šių nusikalstamų veikų kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui, nei kitaip suvaržė nuteistojo M. L. teisę į gynybą, todėl baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti.

16.       Šioje byloje M. L. baudžiamajam persekiojimui Lietuvos Respublikoje buvo perduotas pagal 2014 m. rugpjūčio 12 d. išduotą Europos arešto orderį (43 t., b. l. 13–33). Kasaciniame skunde, remiantis BPK 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigiama, kad Europos arešto orderyje nebuvo nurodyta, kad M. L. įtariamas padėjęs padaryti nusikaltimą, nustatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, todėl jis negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, nes dėl šio nusikaltimo jis nebuvo perduotas Lietuvos Respublikai, tačiau pagal Europos arešto orderį perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas pirmiausia apibrėžia ne prašyme perduoti asmenį nurodomas baudžiamojo įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, o veiksmai (ar neveikimas), už kuriuos yra prašoma perduoti asmenį baudžiamajai atsakomybei pritaikyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi šia kasacinio teismo suformuota praktika. Nagrinėjamu atveju pagal Europos arešto orderį, be kitų nusikalstamų veikų, M. L. buvo perduotas Lietuvos Respublikai ir dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, kurią, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Palyginęs Europos arešto orderyje ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų aprašymus, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Europos arešto orderyje ir nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės (veikos padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai ir kt.) iš esmės nesiskiria, todėl vien nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimas, pritaikant pagal dispozicijos požymius panašų, tačiau pagal sankciją švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, nelaikytinas pagal Europos arešto orderį perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribų, nustatytų BPK 70 straipsnio 1 dalyje, peržengimu, dėl jokios kitos, Europos arešto orderyje neaprašytos, nusikalstamos veikos M. L. nebuvo nuteistas. Esant aptartoms aplinkybėms, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, M. L. galėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 6 dalies ir 184 straipsnio 2 dalies taikymo

17.       Kasaciniame skunde teigiama, kad M. L. nepagrįstai nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Šis teiginys iš esmės grindžiamas dviem argumentais: 1) asmenų, su kuriais M. L. veikė kaip padėjėjas, veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip sukčiavimas, o kaip mokestiniai nusikaltimai, nustatyti BK 219 ar 220 straipsniuose; 2) teismai nepagrįstai nustatė subjektyviuosius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, požymius M. L. padarytose veikose. Su šiais kasatoriaus argumentais nėra pagrindo sutikti.

18.       BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015).

19.       Kai kurie neteisėti mokesčio mokėtojo veiksmai mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo srityje taip pat gali būti pripažinti sukčiavimu. Tokį kvalifikavimą pirmiausia lemia specifinis atskirų mokestinių santykių reguliavimas ir galimybė tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto. Kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-29-942/2016 ir kt.). Tokia veika, pagal teismų praktiką, paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę – nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu (pvz., fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM ir kt.). Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką, būtent į galimybę suklastotų PVM sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu įgyti fiktyvią teisę į PVM atskaitą, taip faktiškai susigrąžinti realiai nesumokėtą mokestį (tiesiogiai ar įskaitos būdu). Nors tokios veikos padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos, todėl šių nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Tuo tarpu BK 219 ir 220 straipsniuose nustatytomis nusikalstamomis veikomis yra kėsinamasi į valstybės finansų sistemą ir veikos pagrindinis objektas yra finansų sistemos reikalavimų pažeidimas, svetimo turto, turtinės teisės neteisėto įgijimo, taip pat turtinės prievolės išvengimo ar jos panaikinimo BK 219 ir 220 straipsniai nenustato. Tokios nusikalstamos veiklos, kai įgyjama fiktyvi teisė į PVM atskaitą, organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs turtinę žalą, ir to nori (tiesioginė tyčia). Priešingai nei nurodoma nuteistojo M. L. gynėjo kasaciniame skunde, tais atvejais, kai PVM sukčiavimo schema lemia ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių apgaulingą panaikinimą (sumažinimą), laikytina, kad nauda, gauta nesumokant šių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalyką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-27/2014, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-363-746/2016).

20.       Šioje byloje M. L. nuteistas dėl padėjimo padaryti būtent tokias dvi nusikalstamas veikas.

21.       Pirmuoju atveju M. L. apgaule UAB „T. k.“ naudai padėjo panaikinti turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 410 220,56 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 341 851 Lt pelno mokesčio ir 87 578 Lt socialinio mokesčio. Pagal taikytą sukčiavimo schemą UAB „T. k.“ iš kaltinime nurodytų Latvijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos įmonių tiesiogiai įsigijo įvairių prekių, tačiau pagaminant ir panaudojant PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų buvo imituojamas šių prekių įsigijimas iš kitų įmonių – UAB „T.“, UAB „De.“, UAB „A.“ ir UAB „F.-I“. PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtraukti į UAB „T. k.“ buhalterinę apskaitą ir PVM, pelno mokesčio bei socialinio mokesčio deklaracijas, kurios buvo pateiktos VMI. Deklaruodama neva įsigyjant prekes iš Lietuvos Respublikos įmonių sumokėtą didelės vertės PVM, kuris iš tiesų nebuvo sumokėtas, UAB „T. k.“ nepagrįstai įgijo teisę pasinaudoti PVM atskaita ir atitinkamai sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, įtraukiant tikrovės neatitinkančius duomenis į įmonės pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas taip pat nepagrįstai buvo sumažinti į valstybės biudžetą mokėtini pelno ir socialinis mokesčiai.

22.       Antruoju atveju M. L. apgaule UAB „Tr.“ naudai padėjo panaikinti turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 43 486 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 41 590 Lt pelno mokesčio ir 9239 Lt socialinio mokesčio. Be to, M. L. apgaule UAB „S.“ naudai padėjo panaikinti dar vieną turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 217 074 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 130 101 Lt pelno mokesčio ir 36 537 Lt socialinio mokesčio. Šie du epizodai M. L. pareikštame kaltinime kvalifikuoti kaip viena nusikalstama veika, nustatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Pagal šiuo atveju taikytą sukčiavimo schemą pagaminant ir panaudojant PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų, taip pat netikrus kasos pajamų orderių kvitus buvo imituojamas UAB „T.“, UAB „A.“ ir UAB „J.“ prekių pardavimas UAB „Tr.“ bei UAB „T.“, UAB „De.“, UAB „J.“ ir UAB „D.“ prekių pardavimas UAB „S.“ ir abiejų įmonių atsiskaitymas už šias prekes. PVM sąskaitose faktūrose ir netikruose kasos pajamų orderių kvituose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtraukti į UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ buhalterinę apskaitą ir PVM, pelno mokesčio bei socialinio mokesčio deklaracijas, kurios buvo pateiktos VMI. Deklaruodamos neva įsigyjant prekes sumokėtą didelės vertės PVM, kuris iš tiesų nebuvo sumokėtas, UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ nepagrįstai įgijo teisę pasinaudoti PVM atskaita ir atitinkamai sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, įtraukiant tikrovės neatitinkančius duomenis į įmonių pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas taip pat nepagrįstai buvo sumažinti į valstybės biudžetą mokėtini pelno ir socialinis mokesčiai.

23.       Abiem aptartais atvejais buvo siekiama fiktyviu pagrindu valstybės sąskaita kompensuoti realiai nesumokėtus mokesčius ir tai laikytina valstybės biudžeto lėšų grobimu sukčiaujant (BK 182 straipsnio 2 dalis), o ne mokestiniais nusikaltimais, nustatytais BK 219 ar 220 straipsniuose, kaip teigiama kasaciniame skunde. Byloje nustatyta, kad M. L., kaip padėjėjo padaryti šias nusikalstamas veikas, veiksmai pasireiškė tuo, jog jis padėjo rasti asmenis, sutikusius už nedidelį atlygį tapti realiai jokios veiklos nevykdžiusių UAB „T.“, UAB „De.“, UAB „A.“, UAB „J.“ ir UAB „D.“ fiktyviais vadovais; rūpinosi, kad būtų atliktos visos su šių asmenų paskyrimu į įmonių vadovų pareigas susijusios teisinės procedūros; organizavo šių gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apgyvendinimą, aiškiai jiems nurodydamas, kokių neteisėtų veiksmų iš jų tikimasi; pateikė jiems pasirašyti nusikalstamoms veikoms padaryti reikalingus netikrus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų, kasos pajamų orderių kvitus ir kt.) ir sumokėjo jiems už tai atlygį; šiuos pasirašytus netikrus dokumentus perdavė kitiems nusikalstamų veikų dalyviams, kurių nurodymu jie buvo apskaityti atitinkamų įmonių buhalterinėje apskaitoje, o juose nurodyti duomenys įtraukti į PVM, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas bei pateikti VMI. Šių M. L. veiksmų visuma patvirtina, kad jie buvo ne atsitiktiniai, jais jis siekė padėti kitiems nusikalstamų veikų dalyviams apgaule UAB „T. k.“, UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ naudai panaikinti didelės vertės turtines prievoles. Teismų sprendimuose tinkamai nustatytas M. L. vaidmuo darant BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytas dvi nusikalstamas veikas. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į sukčiavimų schemas, M. L. padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir apimtį, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. pakankamai gerai suvokė daromų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti nuo pat nusikalstamų veikų sumanymo pradžios, sąmoningai ir sistemingai nukreipdamas savo pastangas tam, kad atsirastų nusikalstami padariniai. Kasaciniame skunde pakartota apeliaciniame skunde dėstoma gynybinė versija, kad nuteistasis nesuprato, kokiam tikslui kitiems asmenims reikalingi netikri dokumentai, kurių pagaminimą jis organizavo, apeliacinės instancijos teismo buvo išsamiai aptarta ir motyvuotai atmesta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) nuteistas tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

24.       Kasaciniame skunde kaip turinti teismo precedento reikšmę nagrinėjamoje byloje nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013. Kasatoriaus teigimu, šia nutartimi buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje asmenys už analogiškus kaip M. L. ir kitų nusikalstamose veikose dalyvavusių asmenų veiksmus buvo nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir tai suponuoja tokio pat sprendimo priėmimą nagrinėjamoje byloje. Tačiau toks kasatoriaus teiginys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismai kasacinės instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis atsižvelgdami į visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. teismo sprendimą grįsti tik tokiais kasacinio teismo nutartyse pateiktais teisės aiškinimais (ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija)), kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose arba bylose, iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013). Iš kasatoriaus nurodomos kasacinės nutarties turinio matyti, kad baudžiamosios bylos Nr. 2K-7-322/2013 ir baudžiamosios bylos, kurioje nuteistas M. L., faktinės aplinkybės skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti nei kaip analogiškų, nei kaip iš esmės panašių, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis minėtoje nutartyje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais ir naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

25.       Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (50 t., b. l. 119) nurodė, kad iš M. L. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), faktinių aplinkybių aprašymo pašalina požymį „apgaule padėjo įgyti didelės vertės turtinę prievolę“. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje požymis „apgaule įgijo didelės vertės turtinę prievolę“ pašalintas ir iš A. T. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, faktinių aplinkybių aprašymo. Tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad abiem atvejais rezoliucinėje dalyje turėjo būti nurodyta, kad įgyta ne didelės vertės turtinė prievolė, o turtinė teisė. Šiuos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies netikslumus kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta rašymo apsirikimais, dėl kurių nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar kad priimant šį nuosprendį padarytas esminis BPK pažeidimas.

26.       Šioje byloje pirmiau aptarti nusikalstami M. L. veiksmai – netikrų dokumentų pagaminimo organizavimas ir jų perdavimas A. T., imituojant prekių pardavimą UAB „Tr.“ ir UAB „S.“, – kvalifikuoti ne tik pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį kaip padėjimas A. T. sukčiauti, bet ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį kaip padėjimas A. T. iššvaistyti šio žinioje esantį didelės vertės UAB ,,Tr.“ turtą – 774 474,19 Lt (224 303,23 Eur) ir didelės vertės UAB ,,S.“ turtą – 844 639,23 Lt (244 624,43 Eur), kadangi pasinaudodamas M. L. perduotais netikrais dokumentais šias pinigų sumas A. T. paėmė iš abiejų įmonių kasų ir panaudojo nenustatytais tikslais.

27.       BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar esantį jo žinioje didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Kasatoriaus teigimu, M. L. nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra nustatytas būtinasis turto iššvaistymo požymis – didelė turtinė žala. Tačiau pasisakydamas dėl analogiško apeliacinio skundo argumento apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ iš tiesų buvo padaryta didelė turtinė žala. Byloje nustatyta, kad prisidengiant netikrais apskaitos dokumentais buvo imituojamas prekių įgijimas iš realios veiklos nevykdančių įmonių UAB „A.“, UAB „J.“, UAB „T.“, UAB „D.“, UAB „De.“ ir atsiskaitymas už jas, taip sudarant sąlygas iš UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ kasų atsiskaitymui paimti lėšas, kurios buvo panaudotos nenustatytais tikslais. Nors teisiamajame posėdyje A. T. teigė, kad šias lėšas jis panaudojo UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ veikloje – mokėjo už statybos, cecho remonto ir kt. darbus, pirko įmonių veiklai reikalingą įrangą, šių teiginių jis nepagrindė jokiais konkrečiais duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti BPK nustatytais būdais. Vertindamas tokius nuteistojo A. T. parodymus kaip nepatikimus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012 ir kt.).

28.       Kasaciniame skunde lakoniškai, išsamiau neargumentuojant, taip pat teigiama, kad teismai tinkamai neįvertino M. L. atliktų veiksmų, tyčios, kitų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, ir tai yra savarankiškas pagrindas spręsti, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje. Tačiau toks kasatoriaus teiginys irgi nėra pagrįstas. Teismai tinkamai nustatė M. L., kaip padėjėjo iššvaistyti svetimą didelės vertės turtą, kaltės formą, jos rūšį ir turinį. Kaip to reikalaujama kasacinio teismo praktikoje, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai buvo atskleisti vertinant ne tik paties M. L. parodymus, bet ir tiriant bei vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – jo atliktų veiksmų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo atlikti, nuteistojo santykius su kitu nusikalstamos veikos dalyviu. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad M. L. buvo pakankamai aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis ir savo veiksmais sudarė sąlygas A. T. iššvaistyti didelės vertės UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ turtą. Pritartina ir apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad, būdamas suaugęs pakaltinamas asmuo, organizuodamas dokumentų su juose įrašytais melagingais duomenimis surašymą, pasirašymą ir pateikimą kitam nusikalstamos veikos dalyviui, M. L. pagrindiniais bruožais suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir tokiu būdu prisidėjo prie daromos nusikalstamos veikos. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. L. veika pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, įstatymo taikymo klaidų skundžiamuose teismų sprendimuose nepadaryta.

Dėl civilinio ieškinio

29.       Šioje byloje į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą solidariai iš M. L. ir A. T. priteista 138 446,20 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti. Kasaciniame skunde nesutinkama su tokiu sprendimu ir nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar nusikalstamais M. L. ir A. T. veiksmais Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta turtinė žala nebuvo visiškai ar iš dalies atlyginta UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ bankroto bylose, ir todėl neteisingai taikė civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančias teisės normas.

30.       Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018). Taigi tais atvejais, kai reikalavimas įvykdyti mokestinę prievolę nėra teisiškai įmanomas, taikytinas civilinės atsakomybės institutas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

31.       Šioje byloje būtent tokios aplinkybės ir buvo nustatytos. A. T., kaip ūkio subjektų vadovas, būdamas atsakingas už UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ apskaitos organizavimą, M. L. perduotus netikrus dokumentus pateikė įtraukti į šių įmonių buhalterinę apskaitą, šiuose dokumentuose nurodyti duomenys taip pat buvo įtraukti į įmonių PVM, pelno mokesčio bei socialinio mokesčio deklaracijas, kurios buvo pateiktos VMI. Tokiais M. L. ir A. T. nusikalstamais veiksmais UAB „Tr.“ buvo panaikinta prievolė sumokėti į valstybės biudžetą 12 594,42 Eur PVM, 12 045,30 Eur pelno mokesčio ir 2675,80 Eur socialinio mokesčio, o UAB „S.“ – 62 868,98 Eur PVM, 37 679,85 Eur pelno mokesčio ir 10 581,85 Eur socialinio mokesčio. Taigi, neteisėtai panaikinus šias mokestines prievoles valstybės biudžetui buvo padaryta 138 446,20 Eur žala. UAB „Tr.“ (duomenys neskelbtini), o UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotos iš Juridinių asmenų ir Mokesčių mokėtojų registrų (likviduotos bankrutavus), šios bendrovės nebuvo patrauktos baudžiamojon atsakomybėn, todėl MAĮ nustatyta tvarka tapo neįmanoma iš jų išreikalauti mokestinių prievolių įvykdymo. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities VMI baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems M. L. ir A. T. pareiškė 138 446,20 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos, jis buvo visiškai tenkintas.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su A. T. pateiktais UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ bankroto dokumentais, teismo posėdyje išklausęs civilinės ieškovės atstovės paaiškinimų, nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad reikalavimai bendrovių bankroto bylose buvo pareikšti įvertinus pagal atitinkamus teisės aktus jų deklaruotus ir nesumokėtus mokesčius bei su jais susijusias mokestines sumas – baudas ir delspinigius. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyti kaltininkų neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, neįvertinta bendrovių bankroto bylose pareikštuose reikalavimuose, ir apskaičiuoti papildomai nedeklaruoti bei nesumokėti mokesčiai. Pažymėtina, kad M. L. ir A. T. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos valstybės biudžetui faktas buvo nustatytas tik šioje baudžiamojoje byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Iki tol VMI neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ atlyginti šią valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą, o teismai – tenkinti tokius reikalavimus. Nuteistojo A. T. teiginiai, kad, vykstant UAB „Tr.“ ir UAB „S.“ bankroto procedūroms, jis deklaravo visus nesumokėtus mokesčius pagal byloje suklastotomis pripažintas PVM sąskaitas faktūras ir dėl šių nesumokėtų mokesčių VMI kaip kreditorės pateikti reikalavimai buvo tenkinti teismų, vykdant bendrovių bankroto procedūras, nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti BPK nustatytais būdais. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad teismai civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. L. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                  Dalia Bajerčiūtė

                                                                          Arvydas Daugėla

                                                                          Alvydas Pikelis