Civilinė byla Nr. e2-2732-275/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00300-2020-2   Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eilana“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Iflas“ ieškinį atsakovui G. B. dėl nuostolių atlyginimo,

Teismas  

n u s t a t ė :

1.       Ieškovės BUAB „Eilana“ nemokumo administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas,  nepranešus atsakovui G. B.,  taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, neviršijant ieškinio sumos, areštuoti G. B. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 78343,63 Eur; priteisti iš atsakovo G. B. ieškovės BUAB „Eilana“ naudai 78343,63 Eur žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atliko operatyvų patikrinimą ir surašė 2018 m. birželio 14 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-2825. Pažymoje konstatuota, kad buvo atliktos šios išlaidas per UAB „Eilana“ kasą: 2017 m. gruodžio 22 d. grąžinta 149,09 Eur paskola; 2018 m. sausio 4 d. grąžinta 33766,54 Eur paskola bendrovės akcininkui; 2018 m. vasario 19 d. bendrovės direktorius paėmė 44428 Eur avansą ūkio išlaidoms. Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6. -2012- 961/2018 ištyrė įrodymus ir šias aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtino bei 2018 -09-17 priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką ir skyrė atsakovui baudą. Ieškovės manymu, atsakovas, būdamas ieškovės administracijos vadovas - direktorius, pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką ir šiais veiksmais padarė žalą tiek ieškovei, tiek jos kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, ieškovė reiškia šį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 78 343,63 EUR dydžio nuostolius.

3.       Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pažymėjo, kad ieškovės buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina išmokėtas sumas kreditoriams, tame tarpe grąžintas paskolas. 2017 m. gruodžio 22 d., kai grąžinta 149,09 Eur paskola, įsiskolinimas VMI sudarė 4 eurus, 2018 m. sausio 4 d., kai grąžinta 33766,54 Eur paskola akcininkui, įsiskolinimas VMI sudarė 17427,38 Eur, o 2018 m. vasario 19 d., kai išimta iš kasos 44 428 Eur grynais pinigais, įsiskolinimas VMI sudarė 17 427,38 Eur, t.y. įmonei neturint pakankamai piniginių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, padaryti atsiskaitymai su paskesnės nei valstybė eilės kreditoriais, taip pažeidžiant minėtą įstatymo nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Taigi, daroma išvada, kad vykdydama atsiskaitymus,  bendrovė nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo.

4.       Nurodė, kad nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos yra akivaizdus. Atsakovas, pažeisdamas savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas, pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Tokiu būdu bendrovėje sumažėjo turto, iš kurio gali būti patenkinti bendrovės kreditorių reikalavimai eilės tvarka. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad įstaigos vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įstaigos vadovas. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovo kaltė yra preziumuojama.

5.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė atsakovo G. B. adresą – Kalvarijų g. 118, Vilnius. Teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui nurodytu adresu grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė“. Patikrinus gyventojų registre, atsakovo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas nurodytas – Vilniaus miesto savivaldybė. Patikrinus duomenis apie atsakovo darbovietę nustatyta, kad atsakovas vykdo individualią veiklą, kokiu adresu vykdoma individuali veikla, nenurodyta. Patikrinus nekilnojamojo turto registro duomenis, jokio turto atsakovas G. B. neturi. Ieškovas pateikė teismui prašymą atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi nutarė įteikti procesinius dokumentus atsakovui G. B. viešo paskelbimo būdu, t. y. paskelbiant tokio turinio pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (http://www.teismai.lt/).

7.       Atsakovas atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė.

8.       CPK 285 straipsnis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.) ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

9.       Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą pranešta tinkamai, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms bei ieškovės prašymui, yra priimamas sprendimas už akių (CPK 285 str.).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl 2017 m. gruodžio 22 d. ir 2018 m. vasario 19 d. grąžintų sumų

10.       Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

11.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Eilana“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 27 d. Bendrovės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Iflas“. Į bylą pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2018 m. birželio 14 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-2825. VMI nurodė, kad VMI prie FM 2018-05-14 duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 17 272,69 Eur, kurią sudarė 16 645,16 Eur PVM (skola susidarė nuo 2017-12-28), 619,12 Eur šio mokesčio delspinigių, 8,41 Eur GPM (skola susidarė nuo 2017-12-16). Išieškojimas iš banko sąskaitų VMI prie FM vykdomas nuo 2018-01-08, išieškojimas iš turto pradėtas nuo 2018-04-09. Nustatė, kad išlaidos per kasą laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2018-05-01 sudarė 78 566,51 Eur; iš jų ( 2017-12-13 10,60 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 2017-12-22 149,09 Eur grąžinta paskola, 2017-12-29 10,60 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 2018-01-04 33766,54 Eur grąžinta paskola bendrovės akcininkui, 2018-02-19 17,65 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 2018-02-19 44 428,00 Eur Bendrovės direktorius paėmė avansą ūkio išlaidoms. Likutis 2018-05-01 buvo 0,44 Eur. Bendrovei 2018-06-11 buvo pateiktas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr.(21.75.32)FR0706-3923 pateikti papildomus duomenis apie gautas paskolas ir atsiskaitymus su atskaitingais asmenimis. Šie duomenys nebuvo pateikti, todėl negalima nustatyti,  kada ir kokiomis sąlygomis buvo suteikta paskola Bendrovei. Atskaitingas asmuo mėnesio pabaigoje negrąžinęs į Bendrovės kasą pinigų,  pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos atlikimo taisyklių“ II dalies 9 punktą. Vykdydama atsiskaitymus per kasą, banką ir atskaitingą asmenį,  Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo. 

12.       Be to,  prie pareiškimo yra pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2012-961/2018 priimta  2018-09-17 nutartis, kurioje konstatuota, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką ir skyrė atsakovui baudą.

13.       CK

14.       Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas iš esmės įrodinėjant du faktinius ieškinio pagrindus – į bankrutuojančios įmonės kreditorius nukreiptus atsakovo neteisėtus veiksmus (padaryta žala kreditoriams CK 6.263 straipsnio pagrindu) bei administracinėje byloje nustatytus neteisėtus veiksmus, ir atsakovo neteisėtą veiksmą, išėmus iš kasos 44 428 Eur grynais pinigais ir šių lėšų panaudojimo nepateisinus veiksmais, atliktais įmonės ineteresais.

15.       Įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai ir protingai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu bei laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., 37 str. 12 d.; CK 2.87 str. 1–6 d.). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą.

16.       Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovei kyla pareiga įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai).

17.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad vykdydama atsiskaitymus bendrovė nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje numatyto eiliškumo. Šios aplinkybės yra konstatuotos tiek VMI pažymoje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime, kuria atsakovui buvo skirta bauda.

18.       Teismas pažymi, kad nors administracinėje byloje teismai ir konstatavo CK 6.9301 straipsnio pažeidimą bei taikė atsakovui baudą už minėto įstatymo normos reikalavimų pažeidimą, tačiau administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės  dėl  UAB „Eilana“ tinkamų prievolės neįvykdymo sąlygų, todėl administracinėje byloje nustatyti faktai savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio.

19.       2018 m. rugsėjo 17 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad G. B., būdamas UAB „Eilana“ vadovu, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, taip pažeisdamas VMI teises. Pažymėtina, kad teismo nebuvo tirta, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos, vadovo kaltė, o nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi tik aukščiau minėta VMI pažyma ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu.

20.       Ieškovė ieškinyje teigia, kad įmonės kreditoriai patyrė žalą, dėl kurios kilimo yra atsakingas atsakovas. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma. Pavyzdžiui, byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013), kurioje bendrovė prašė priteisti solidariai iš buvusių įmonės vadovų ir akcininkų žalos, patirtos dėl jų padarytų teisės aktų pažeidimų, siekiant išvengti mokestinių prievolių vykdymo, atlyginimą, kasacinis teismas konstatavo, kad sudarydama su veiklos nevykdančia bendrove sandorius bendrovė sumažino valstybei mokėtinus PVM ir pelno mokesčius ir taip neteisėtai praturtėjo. Vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme ir atsakovai ( bendrovės vadovas ir akcininkai ) negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jų veiksmų, ieškovas būtų turėjęs pareigą juos sumokėti, todėl bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-54-701/2017). Kadangi mokesčiai nėra žala bendrovei, o būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, bendrovės prievolė, tai pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla, todėl bendrovės nesumokėtų mokesčių sumą pripažinti bendrovės vadovo padaryta žala bendrovės kreditoriams, nėra pagrindo.

21.       Be to,  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 pakeitė iki šiol formuotą teismų praktiką ir suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę – CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Tai reiškia, kad paminėtu pagrindu, bankroto administratoriaus pareikšto ieškinio reikalavimai taip pat negali būti tenkinami dėl CK 6.9301 straipsnio nuostatų pažeidimo.

22.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų įstatyme nustatytų sąlygų, bei į tai, kad CK 6.9301 straipsnis nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti,  ieškovės BUAB „Eilana“ nemokumo administratoriaus UAB „Iflas“  ieškinys  dalyje, kuria ieškovas prašė priteisti žalą iš atsakovo dėl skolos išmokėjimo kreditoriams ne eilės tvarka, atmestinas.

Dėl 44 428 Eur paimto avanso ūkio išlaidoms

23.       Ieškovas nurodė, kad 2018 m. vasario 19 d. bendrovės direktorius paėmė 44 428 Eur avansą ūkio išlaidoms.

24.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama BUAB „Eilana“ bankroto byla Nr. eB2-1650-275/2020, kurioje 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi BUAB „Eilana“ iškelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje VĮ Registro centro duomenis, nustatyta, jog paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovas pateikęs VĮ Registrų centrui už 2016 m., įmonė įregistruota 2014 m. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė atsakovo sudarytus finansinės atskaitomybės dokumentus už ataskaitinį 2017 m. laikotarpį, iš kurių matyti, kad UAB „Eilana“ turtas sudarė 99 700 Eur, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas ir kurio didžiąją dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos - 83 287 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai- 16 413 Eur. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 69 182 Eur. Remiantis pelno (nuostolių) ataskaita- įmonė 2017 m. gavo pelną 72 443 Eur sumoje. VSDFV duomenimis įmonėje yra vienas apdraustasis asmuo, skola 148,74 Eur. Taip pat įmonė neturi nekilnojamojo turto, o sprendžiant pagal VĮ „Regitra“ duomenis, atsakovo vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Teismas konstatavo, kad įmonė veiklos nevykdo.

25.       Darytina išvada, kad įmonė 2018 metais jau buvo nemoki, be to tiek VMI pažymoje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime yra konstatuota, kad 2018 m. gruodžio 19 d. 44 428,00 Eur bendrovės direktorius paėmė avansą ūkio išlaidoms.

26.       Teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad 44 428,00 Eur lėšos buvo išleistos įmonės reikmėms. Darytina išvada, kad tokiais veiksmais atsakovas įmonei padarė žalos, kadangi lėšų įmonėje neliko ir  jų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų atsakovas nepateikė.

27.       CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

28.       Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

29.       Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyse. Jose nustatyta, kad įstaigos vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu eiliniam įstaigos darbuotojui, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių su tikimo.

30.       Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

31.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą).

32.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nuostoliai yra lygus sumai, kurią 2018 m. vasario 19 d. bendrovės direktorius paėmė , t.y. 44 428 Eur,  kaip avansą ūkio išlaidoms.

33.       Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

34.       Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeisdamas savo, kaip bendrovės vadovo pareigas pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą.

35.       Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

36.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ieškovo BUAB „Eilana“ nemokumo administratoriaus UAB „Iflas“ ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo G. B. 44 428,00 Eur nuostolių.

Dėl procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo

37.       Iš atsakovo  priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo yra atleistas ieškovas, kaip bankrutuojanti įmonė. Žyminis mokestis  patenkintų reikalavimų dalyje sudaro 891 Eur.

Vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

 Ieškinį tenkina iš dalies.

 Priteisti iš atsakovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Eilana“ (į. k. 303263073) naudai  44 428,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 44 428,00  Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. B. 891 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

  Sprendimas už akių neskundžiamas šalies,  kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių.

   Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti CPK 111, 287 str. reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Ieškovė sprendimą už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                 Danutė Kutrienė