Civilinė byla Nr. e2A-1198-657/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00951-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas J. J., visą nuosavybės teise valdomą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai; atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.
2. Nurodė, kad pareiškėjas yra S. J., mirusios (duomenys neskelbtini) d., įpėdinis pagal 2017 m. gruodžio 4 d. liudijimą. S. J., mirusi (duomenys neskelbtini) d., buvo K. J., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d., įpėdinė (sutuoktinė) nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 174 An. J. J. yra buvęs savininkas nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 174 A, kuris iki nacionalizacijos nuosavybėje turėjo 8,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau - savininkas). J. J. turėjo du sūnus – S. J., mirusį (duomenys neskelbtini) m., ir K. J., gimusį (duomenys neskelbtini) m., mirusį (duomenys neskelbtini) d.
3. Kauno miesto teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4290/91 buvo nustatytas juridinis faktas, kad S. J., sūnus J., 1938 m. iš savo tėvo J. J. buvo gavęs nuosavybės 4 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nustačius šį juridinį faktą, iš J. J. (S. tėvo) turėtos 8,20 ha žemės, 4 ha žemė grąžinta sūnaus S. J. įpėdiniams, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra išskirta kaip atskira procedūra. Nuosavybės teisės jo įpėdiniams atkurtos pilnai, bylos baigtos. Nors toks juridinis faktas nėra nustatytas, tačiau iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių duomenų, prie pareiškimo pridėtų naujų dokumentų matyti, kad faktiškai 4,20 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini)., savininkas iki nacionalizacijos buvo jau nebe senelis J. J., o jo sūnus K. J., faktiškai valdęs 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini), kuris ten gyveno su visa šeima, todėl jo sūnus pretendentas K. J., sūnus K., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d., 1991 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises būtent į jo tėvo K. J., sūnaus J., turėtą 4,15 ha žemę.
4. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 174 An esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus matyti, kad vykdant nuosavybės teisių grąžinimą pretendentui K. J., s. K., Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius nepagrįstai ir neteisingai skaičiuoja 4,20 ha žemės vertę ir dėl to aplaidžiai vykdo nuosavybės teisių atkūrimą, nes iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos 4,20 ha žemė buvo kitos paskirties, todėl valstybės išperkamos žemės vertė turėjo būti skaičiuojama taikant miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertę po 1 737,72 Eur/ha. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas kaip J. J. pretendento K. J., s. K., įpėdinis, Nacionalinei žemės tarnybai teikė eilę prašymų perskaičiuoti K. J., s. K., vardu atkuriamos 4,20 ha žemės vertę, ją skaičiuojant po 1 737,72 Eur/ha, o ne kaip rūšimis išskirstytą žemę. Nacionalinė žemės tarnyba tokių prašymų netenkino motyvuojant, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra (duomenys neskelbtini) mokestiniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių 1938-10-31 sąrašas, kuriame nurodyta, kad buvęs savininkas J. J. nuosavybės teise valdė 8,20 ha žemės : II rūšies - 2,50 ha, III rūšies - 2,82 ha, IV rūšies - 2,83 ha ir mokesčiais neapdedamo ploto - 0,05 ha, kas skaičiuojama kaip IV rūšies žemė. Tačiau NŽT Kauno miesto skyrius visiškai nepagrįstai neatsižvelgė, kad yra vėlesni, artimesni nacionalizacijai duomenys, patvirtinantys, kad 1939 m. žemė jau buvo ne žemė ūkio paskirties, o statybinė, t. y., kitos paskirties, nes 1939 m. birželio 27 d. K. J. buvo išduotas Kauno Apskrities Statybos Komisijos statybos leidimas Nr. 430 (duomenys neskelbtini). statyti medinius ūkio trobesius, susidedančius iš gyvenamojo namo, tvarto, klojimo ir pirties.
5. Pagal 1999 m. vasario 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 205 patvirtintos „Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos“ (toliau - Metodika) 3 p. nurodyta, kad kitai paskirčiai priskiriami tokie žemės sklypai, kurie naudoti, pavyzdžiui, namų valdai, ūkiniams objektams ir kt. Kad kitos paskirties žemė neprivalo būti visa apstatyta statiniais, sodybomis tam, kad jos vertė būtų apskaičiuojama pagal Metodikos 4.2 punktą kaip kitos paskirties žemė. Žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. buvo miesto teritorijos žemė, o taip pat ši žemė yra laikoma Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirtoje teritorijoje, o pagal Metodikos 4.2. punktą – miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš 1 737,72 Eur/ha. Gauti archyvo duomenys patvirtina, kad K. J. ne tik buvo išduotas statybos leidimas, tačiau faktiškai statiniai minėtame žemės sklype stovėjo. Kauno regioninis valstybės archyvas 2019 m. rugpjūčio 7 d. išdavė pažymą dėl žemės Nr. (10.6)V10-2037 su papildomais dokumentais: 1963 m. birželio 5 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu, ir 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu, iš kurių matyti, kad J. J. sūnaus K. J. žmonai O. J. buvo pripažintos nuosavybės teisės į namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, 1970 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 604 „Dėl žemės sklypo skyrimo Lietuvos TSR Statybos ministerijai autoūkio statybai“, kurio 1 dalies a punktu nuspręsta paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrengimais – J. K., K. valdą prie (duomenys neskelbtini), apie 1500 kv. m ploto.
6. Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nustatyti tikslu, kad 4,20 ha žemės sklypą pripažinus kaip naudotą kitai paskirčiai, pretendento K. J., s. K., įpėdiniui (pareiškėjui) būtų perskaičiuota šiuo metu neteisingai apskaičiuojama 4,20 ha žemės vertė. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes tik nustačius faktą, kad buvusio savininko J. J. turėta 4,20 ha žemė, faktiškai naudota jo sūnaus K. J., buvo naudota kitai paskirčiai, jo įpėdiniui, pareiškėjui būtų perskaičiuota šiuo metu neteisingai apskaičiuota valstybės išperkama žemės sklypo vertė, t. y. 4,20 ha žemę skaičiuojant ne kaip žemės ūkio paskirties žemę, imant 1 ha vertę 2 389,85 Eur o kaip kitos paskirties žemę, 13 901,76 Eur (1 737,72 Eur/ha x 8 (pataisos koeficiento teritoriniam socialiniam – gamybiniam potencialui apskaičiuoti pagal Metodikos 6 p.). Po pretendento K. J., K. įpėdinės S. J. mirties (duomenys neskelbtini) d. palikimą priėmė A. K., kuris 2017 m. lapkričio 23 d. pagal paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį paveldėjimo teises perleido pareiškėjui T. P.. Įpėdinis T. P. objektyviai neturėjo galimybės gautus naujus dokumentus, kuriuos teikia teismui, pateikti iki įstatyme numatyto termino 2003 m. gruodžio 31 d., kadangi į nuosavybės teisių atkūrimo bylą naujai įstojo tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d., įsigijęs paveldėjimo teises pagal pirkimo-pardavimo sutartį.
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškimo netenkinti.
8. Nurodė, kad nėra išlikusių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kad K. J. (J.) nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę. Buvusio savininko J. J. 4,20 ha ploto žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos buvo ne miesto teritorijos žemė, kaip teigia pareiškėjas, o priešingai, kaimo teritorijoje, nes archyviniuose dokumentuose nurodyta, kad žemė buvo (duomenys neskelbtini) kaime. 4,20 ha J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėta žemė nebuvo kitos paskirties. Pareiškėjas, būdamas tik pretendento teisių perėmėjas nuosavybės teisių atkūrimo procese, negali turėti daugiau teisių, nei jų turėjo pretendentas K. J. (jo teisių perėmėja S. J.), kreipdamasis į teismą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius svarbias priežastis, dėl kurių pretendentas (jo teisių perėmėjas) įstatymo nustatytu terminu nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Byloje nėra duomenų, kad pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą K. J. būtų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl papildomos informacijos apie buvusio savininko išlikusio turto paskirtį gavimo, nors objektyvių priežasčių, kurios būtų trukdę tai atlikti, nenustatyta. Terminas pateikti dokumentams praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra įstatyminio pagrindo jį atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į bylą pateikė Kauno regiono valstybės archyvo 2019 m. sausio 21 d. pažymą dėl K. J. pastatų Nr. (10.6)V10-189; 1939 m. birželio 12 d. K. J. (tėvo vardas nenurodytas), gyv. (duomenys neskelbtini) k., pareiškimas Statybos komisijai dėl leidimo statyti gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir pirtį. Prašyme įrašyta, kad trobesiai bus statomi jam priklausančioje 4,15 ha ploto žemėje; Kauno Apskrities Statybos Komisijos 1939 m. birželio 17 d. K. J. (tėvo vardas nenurodytas) išduotas leidimas Nr. 430 statyti medinius gyv. namą, tvartą, klojimą ir pirtį (duomenys neskelbtini) k. Todėl nesutiktina, kad šie įrodymai yra vėliausi ir artimiausi nacionalizacijai duomenys, patvirtinantys, kad 4,20 ha žemė buvo ne dirbama, o statybinė (kitos paskirties). Šie duomenys tik patvirtina, kad, kad K. J. norėjo statyti pastatus (duomenys neskelbtini) k., tuo tikslu gavo leidimą, tačiau duomenų apie tai, kokios paskirties žemės sklypui buvo išduotas statybos leidimas, ar pagal šį leidimą pastatai buvo pastatyti arba pradėti statyti, duomenų nepateikta.
11. Kauno regioninio valstybės archyvo 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažyma dėl žemės Nr. (10.6)V10-2037 su papildomais dokumentais: 1963 m. birželio 5 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu, ir 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu patvirtina, kad K. J. žmonai O. J. nurodytu laiku buvo pripažintos nuosavybės teisės į namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), ir tai, kad nurodytu laiku buvo nuspręsta paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrengimais - J. K., K. valdą prie (duomenys neskelbtini), apie 1500 m2 ploto. Tačiau pareiškėjas pareiškime nenurodė jokių aplinkybių, kodėl žemės sklypas su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrengimais buvęs (duomenys neskelbtini), turėtų patvirtinti faktą, kad buvęs savininkas J. J., nuosavybės teise valdomą visą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) k., naudojo kitai paskirčiai. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuo susijęs turtas buvęs (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. buvo miesto teritorijos žemė, o taip pat ši žemė laikoma Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirtoje teritorijoje. Pareiškėjas pareiškime ir jo pateiktuose dokumentuose matyti, kad žemė buvo (duomenys neskelbtini) k., t. y. kaimo teritorijoje. Pareiškėjas šiuo atveju nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų argumentams, kad ši žemė buvo miesto teritorijoje, pagrįsti.
12. Atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad pagal Kauno Apskrities Statybos Komisijos 1939 m. birželio 17 d. K. J. (tėvo vardas nenurodytas) išduotą leidimą Nr. 430 statyti medinius gyv. namą, tvartą, klojimą ir pirtį (duomenys neskelbtini) k., pastatai buvo pastatyti ir tai, neva, įrodo 1963 m. birželio 5 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas ir 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas. Iš minėtų dokumentų matyti, kad pastatų ((duomenys neskelbtini)) statybos metai yra 1901 m. Tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl šių įrodymų sąsajumo.
13. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas. Pareiškėjo argumentai apie žemės vertės apskaičiavimą šiuo atveju nevertinami, nes teismas šioje byloje nesprendžia, ar atitinkamos institucijos teisingai ir pagal tinkamas metodikas skaičiuoja žemės vertę, o tik sprendžia, ar yra pakankamai duomenų nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
14. Pareiškėjas yra pretendento teisių perėmėjas nuosavybės teisių atkūrimo procese. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi paveldėjimo teises nusipirko iš įpėdinio, nesudaro pagrindo kitaip vertinti, kiek laiko praleistas terminas ir kokios aplinkybės tai lėmė. Pareiškėjas negali turėti daugiau teisių, nei jų turėjo pretendentas K. J. (jo teisių perėmėja S. J.). Pareiškėjas klaidingai vertina, kad teismas turi įvertinti tik po 2017 m. lapkričio 23 d. buvusias aplinkybes. Toks vertinimas teisiškai klaidingas, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, nes tokiu atveju dar kartą pardavus paveldėjimo teises pagal pirkimo–pardavimo sutartį, ir vertinant tik naujai į nuosavybės teisių atkūrimo bylą įstojusio asmens aktyvius/neaktyvius veiksmus, tai galėtų tęstis neprotingą laiką.
15. Byloje nėra duomenų, kad pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą K. J. būtų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl papildomos informacijos apie buvusio savininko išlikusio turto paskirtį gavimo, nors objektyvių priežasčių, kurios būtų trukdę tai atlikti, byloje nenustatyta. Pretendento teisių perėmėja S. J. nuo teisių perėmimo momento (1994 m. balandžio 24 d.), o jos teisių perėmėjas A. K. nuo teisių perėmimo momento (2012 m. rugpjūčio 19 d.) taip pat nesiėmė jokių priemonių dėl papildomų duomenų gavimo iš archyvo apie buvusio savininko žemės paskirtį, nors objektyvių priežasčių, kliudančių kreiptis į archyvą nuo pat teisių perėmimo nenustatyta. Terminas dokumentams pateikti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra įstatyminio pagrindo jį atnaujinti. Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi tokio fakto nustatymas pareiškėjui šiuo atveju nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Nurodytos aplinkybės taip pat yra dar vienu atskiru ir savarankišku pagrindu netenkinti pareiškėjo prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas T. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti arba perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nesiėmė aktyvių veiksmų ir priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės ir nepagrįstai pareiškėjo prašymą dėl juridinio fakto nustatymo atmetė. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesudarydamas pareiškėjui galimybės papildomai pagrįsti ir paaiškinti bylos aplinkybes ir pateiktų įrodymų sąsajumą. Teismas nepasisakė, neišaiškino ir nenurodė, kodėl nagrinėjamu atveju netaikytinas Metodikos 4.2 punktas. priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, pareiškėjas pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pastatai faktiškai buvo pastatyti. Teismas bylą nagrinėjo formaliai rašytinio proceso tvarka ir neišsireikalavo nuosavybės teisių atkūrimo bylos, kurioje yra aiškūs ir konkretūs dokumentai, patvirtinantys, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra vykdomas, (duomenys neskelbtini) teritoriją priskiriant Kauno miestui iki 1991m. liepos 31 d. Teismas pareiškėjo prašymą atmetė nepagrįstai, visiškai nieko nepasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų ir teismų praktikoje suformuluotų kriterijų, svarbių šio pobūdžio bylose. Teismas, nepasisakydamas bei neatsižvelgdamas į nurodytus teismų praktikoje suformuotus kriterijus šio pobūdžio bylose, nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai, nenustatęs, kad žemė buvo suskirstyta rūšimis arba apaugusi mišku, atmetė pareiškėjo prašymą.
16.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad terminas pateikti dokumentams praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra įstatyminio pagrindo jo atnaujinimui. Tokia išvada prieštarauja teismų praktikai, kadangi iki 2017 m. lapkričio 23 d., t. y. iki teisių perėmimo, pareiškėjas neabejotinai objektyviai neturėjo galimybės realizuoti savo teises. Iki įstatymu nustatyto termino jis nebuvo nuosavybės teisių atkūrimo bylos dalyviu. Nėra aišku, kuo remiantis teismas darė išvadą, kad pretendentas K. J., jo teisių perėmėja S. J. ar jos teisių perėmėjas A. K. nesiėmė jokių priemonių dėl papildomų dokumentų gavimo. Byloje nėra jokių įrodymų, tokiai teismo išvadai pagrįsti. Pareiškėjas nesiekia įgyti daugiau teisių, negu turėjo pretendentas ar vėlesni jo teisių perėmėjai, nes nesiekia atkurti nuosavybės teisių į daugiau žemės, negu turi teisę. Pareiškėjas siekia, kad nuosavybės teisių atkūrimas būtų vykdomas teisingai ir būtų teisingai atlyginama už nusavintą kitos paskirties žemę, kaip numato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 skyrius. Be to, pareiškėjas prašė atnaujinti terminą tik dėl dalies papildomų dokumentų pateikimo.
17. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
18. Nurodė, kad nėra išlikusių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kad K. J. (J.) nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai įrodo, jog J. J.. Buvusio savininko J. J. 4,20 ha ploto žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos buvo ne miesto teritorijos žemė, o priešingai - kaimo teritorijoj, nes archyviniuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad žemė buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Byloje nėra duomenų, kad pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą K. J. būtų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl papildomos informacijos apie buvusio savininko išlikusio turto paskirtį gavimo, nors objektyvių priežasčių, kurios būtų trukdę tai atlikti, byloje nenustatyta. Pretendento teisių perėmėja S. J. nuo teisių perėmimo momento (1994 m. balandžio 24 d.), o jos teisių perėmėjas A. K. nuo teisių perėmimo momento (2012 m. rugpjūčio 19 d.) taip pat nesiėmė jokių priemonių dėl papildomų duomenų gavimo iš archyvo apie buvusio savininko žemės paskirtį, nors objektyvių priežasčių, kliudančių kreiptis į archyvą nuo pat teisių perėmimo nenustatyta. Terminas pateikti dokumentams praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra įstatyminio pagrindo jo atnaujinimui. Teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, kas sudaro pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
20. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog visas K. J. 4,20 ha žemės sklypas buvo naudojamas kitai paskirčiai, bet to pareiškėjas ne dėl svarbių priežasčių yra praleidęs terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir nėra įstatyminio pagrindo jo atnaujinti.
21. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė teismo sprendimą skundžia dėl netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (CPK 185 str.).
22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. J. iki nacionalizacijos nuosavybėje turėjo 8,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. J. J. turėjo du sūnus: S. J., mirusį (duomenys neskelbtini) m. ir K. J., mirusį (duomenys neskelbtini) d. K. J. turėjo vaikus: J. J., gimusią (duomenys neskelbtini) m., J. G., gimusią (duomenys neskelbtini) m.; J. K., gimusį (duomenys neskelbtini) m. K. J., miręs (duomenys neskelbtini) d., 1991 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises būtent į jo tėvo K. J., turėtą 4,15 ha žemę. Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 01-318 sudarytos ekspertų komisijos 2004 m. vasario 24 d. protokolu Nr. 1, buvo nutarta K. J. 1991 m. gruodžio 19 d. prašymą pripažinti paduotą ne į tėvo K. J., (sūnaus J.) turėtą žemę, bet į senelio J. J. turėtą žemę. S. J. buvo K. J. įpėdinė (sutuoktinė) nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Po S. J. mirties palikimą priėmė A. K., kuris pagal 2017 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį paveldėjimo teises perleido pareiškėjui.
23. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su visais esminiais apeliacinio skundo argumentais.
24. Visiškai pritartina apelianto argumentams, jog teismas, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė bylos nagrinėjimo žodiškumo principą. Nors įprastai ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Tai kad teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka ir neišklausė pareiškėjo, yra esminis procesinis pažeidimas.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 str.). Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).
26. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas prielaidomis ir įrodymais nepagrįstais samprotavimais.
27. Sutiktina su apeliantu, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. (CPK 179 str. 2 d.), todėl, kilus abejonių dėl aplinkybių, kada pastatai buvo pastatyti, ar iš vis pagal gautą statybos leidimą buvo pastatyti, ar K. J. valdytas žemės sklypas buvo / yra priskiriamas miesto teritorijai, teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui pateikti naujus įrodymus ir / ar papildomus paaiškinimus, išreikalauti papildomus duomenis iš Nacionalinės žemės tarnybos ir pan., kad pašalinti kilusias abejones ir prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos nevykdė ir kilusių prieštaravimų ir abejonių, priimdamas sprendimą, nepašalino.
28. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pareiškime buvo nurodęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Amalių seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių 1938 m. spalio 31 d. sąrašas, kuriame nurodyta, kad buvęs savininkas J. J. nuosavybės teise valdė 8,20 ha žemės: II rūšies – 2,50 ha, III rūšies – 2,82 ha, IV rūšies – 2,83 ha ir mokesčiais neapdedamo ploto – 0,05 ha, kas skaičiuojama kaip IV rūšies žemė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos „Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos“ 3 punktą kitai paskirčiai priskiriami tokie žemės sklypai, kurie naudoti, pavyzdžiui, namų valdai, ūkiniams objektams ir kt. Kad kitos paskirties žemė neprivalo būti visa apstatyta statiniais, sodybomis tam, kad jos vertė būtų apskaičiuojama pagal Metodikos 4.2 punktą kaip kitos paskirties žemė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. buvo miesto teritorijos žemė, o taip pat ši žemė yra laikoma Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirtoje teritorijoje, todėl pagal Metodikos 4.2. punktą – miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš 1 737,72 Eur/ha.
29. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo atrodė įtikinama, kad vien tai, jog žemės sklypas buvo (duomenys neskelbtini) k., leidžia spręsti, kad žemės sklypas buvo kaimo teritorijoje, o vien tai, kad buvo išduotas leidimas statybai leidžia abejoti kokios paskirties žemės sklypui buvo išduotas statybos leidimas, ir apie tai, ar pagal šį leidimą pastatai buvo pastatyti arba pradėti statyti. Teismas netyrė ir nevertino pareiškime nurodytų aplinkybių, reikšmingų nagrinėjant šios kategorijos bylas – t. y. ar žemė buvo suskirstyta rūšimis, ar apaugusi mišku, ar naudota kitai paskirčiai. ų dėl sklypo vertės, nors kaip matyti iš pareiškimo turinio juridinio fakto nustatymu siekiama ne įrodyti nuosavybės teises į žemės sklypą (ginčo dėl to nėra), bet siejama su sklypo vertės perskaičiavimu, siekiant gauti kad gauti teisingą kompensaciją už valstybės išperkamą žemę.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl praleisto termino, kad teismo išvada, jog K. J., S. J., A. K. ar pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl papildomos informacijos apie buvusio savininko išlikusio turto paskirtį gavimo, nėra pagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais.
31. Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus, sprendimą pagrindė prielaidomis ir spėliojimais, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl priimtas sprendimas naikintinas. Kadangi byloje reikalinga tinkamai įvertinti pateiktus įrodymus (CPK 185 str.), prireikus patikslinti ir paskirstyti šalims įrodinėjimo naštą (CPK 225 str. 1 d. 1 p.), konstatuotina, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Žibutė Budžienė